34f4ab09-e136-4a20-a4bd-4ab05032592c · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-1343-157/2015 Teisminio proceso Nr.2-58-3-00418-2014-8 Procesinio sprendimo kategorija 99.1.4 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 22 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo A. J. atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-742-368/2015 pagal ieÅ¡kovo A.

J. ieÅ¡kinį atsakovams bankrutavusios A. J. individualios įmonės bankroto administratoriui uždarajai akcinei bendrovei „Tytus“, V. G., uždarajai akcinei bendrovei „Dinalas“ ir A. Č. dėl daiktų iÅ¡reikalavimo iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo ir nuostolių atlyginimo. Teisėja              n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas A. J. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir prašė solidariai priteisti iÅ¡ atsakovų A. J. IÄ® bankroto administratoriaus UAB „Tytus“, V.

G., UAB „Dinalas“ ir A. Č. 73 102,86 Eur nuostoliams atlyginti. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Å iaulių apygardos teismas 2015 m. gegužės 18 d. nutartimi nustatė ieÅ¡kovui A. J. terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti – sumokėti 1 751 Eur žyminį mokestį.Nurodė, kad Å¡ioje civilinėje byloje priimtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartyje, kurioje buvo sprendžiamas A. J. ieÅ¡kinio teismingumo klausimas, iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ieÅ¡kinys yra neteismingas Å iaulių apygardos teismui kaip A.

J. IÄ® bankroto bylÄ nagrinėjančiam teismui, tačiau tuo pačiu konstatuota, kad jis teismingas minėtam teismui pagal ieÅ¡kinio sumÄ (CPK 85 str. 1 d. 10 p.). Teismas taip pat pažymėjo, kad ieÅ¡kovas negali bÅ«ti atleistas nuo žyminio mokesčio CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, nes žalos atlyginimo praÅ¡o ne iÅ¡ bankrutuojančios įmonės. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai              IeÅ¡kovas A. J. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutartį ir perduoti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui „paaiÅ¡kėjus A.

J. asmeninio turto vagystės faktui, nes teismas neteisingai įvertino ieÅ¡kinio dydį (252 409,55 Lt), Ä®monių bankroto įstatymo 15 straipsnio 2 dalį, nes ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas bankrutuojančiai A. J. IÄ®, kuri suklastojusi dokumentus neteisėtai užgrobė apelianto kilnojamÄ ir nekilnojamÄ turtÄ , nes taip bandoma nuslėpti sunkaus nusikaltimo įrodymus“. Nurodo, kad :IeÅ¡kinys dėl daikto iÅ¡reikalavimo turėtų bÅ«ti nagrinėjamas bankroto byloje, nes tai užtikrintų proceso koncentracijÄ , ekonomiÅ¡kumÄ ir padėtų nustatyti bankrutuojančios įmonės turto masę.

IeÅ¡kovas visÄ turtÄ prarado dėl bankroto administratoriaus UAB „Tytus“ direktoriaus V. G., UAB „Dinalas“ direktoriaus A. Č. ir komercijos direktorės R. L. padaryto nusikaltimo – V. G. pasiraÅ¡ydamas turto perdavimo aktÄ Nr. 1, perleido patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), su visu jose buvusiu turtu. Teismas pažeidė Ä®BÄ® 15 straipsnį, numatantį, kad visos bylos, kuriose pareikÅ¡ti turtinio pobÅ«džio reikalavimai, perduodamos bankroto bylÄ nagrinėjančiam teismui. IeÅ¡kinys pareikÅ¡tas bankrutuojančiai A.

J. IÄ®, kuriai vadovauja bankroto administratoriaus UAB „Tytus“ direktorius V. G.. Å is direktorius suklastojo dokumentus ir užgrobė ieÅ¡kovo asmeninį turtÄ : baldus, čiužinius, darbo priemones ir medžiagas.Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktikÄ , kai atsakovui yra iÅ¡kelta bankroto byla, ieÅ¡kovas yra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. V. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              Byloje sprendžiama, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė procesinių dokumentų trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ â€“ įpareigojo ieÅ¡kovÄ sumokėti žyminį mokestį, konstatavęs, jog jis nepatenka į CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytų asmenų sÄ raÅ¡Ä .

Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, bylÄ nagrinėja pagal atskirojo skundo faktinius ir teisinius argumentus (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Kaip yra žinoma, teisė kreiptis į teismÄ yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kurios viena iÅ¡ imperatyvių sÄ lygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas (CPK 80, 82, 84-86 str.). Tuo pačiu įstatyme nustatyti atvejai, kuomet asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str.).

Viena tokių asmenų grupių – ieÅ¡kovai ir kiti turtinius reikalavimus pareiÅ¡kiantys asmenys bankroto ar restruktÅ«rizavimo bylose (CPK 83 str. 1 d. 9 p.). IeÅ¡kovas A. J., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismu, tvirtina, kad jis patenka į Å¡iÄ kategorijÄ , todėl teismas turėjo atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad ieÅ¡kovas A. J. ieÅ¡kinį dėl nuostolių atlyginimo ir daiktų iÅ¡reikalavimo pareiÅ¡kė solidariems atsakovams: bankrutuojančios A.

J. IÄ® bankroto administratoriui UAB „Tytus“, V. G., UAB „Dinalas“ ir A. Č. (privalomas atsakovų bendrininkavimas) (CPK 43 str.). Jau minėta, kad Å¡ioje byloje apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas A. J. ieÅ¡kinio teismingumo klausimÄ , jau yra įvertinęs jo pagrindÄ ir dalykÄ bei iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad ieÅ¡kovo reikalavimai yra reiÅ¡kiami vieno (vieningo) juridinio fakto (įvykio) pagrindu, todėl ieÅ¡kinio suma turi bÅ«ti skaičiuojama pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytÄ taisyklę.

Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, minėtoje teismo nutartyje taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad A. J. ieÅ¡kinys yra neteismingas Å iaulių apygardos teismui kaip bankroto bylÄ nagrinėjančiam teismui, nes reikalavimas reiÅ¡kiamas ne pačiai bankrutuojančiai įmonei, bet jos administratoriui (CPK 27 str. 4 d., Ä®BÄ® 15 str.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 23 d. civilinė byla Nr. 2-546-330/2015, b. l. 144-147). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog po minėtos apeliacinės instancijos teismo nutarties, ieÅ¡kovas bÅ«tų pateikęs patikslintÄ ieÅ¡kinį civilinio proceso įstatyme nustatyta tvarka (nurodęs naujÄ pagrindÄ , dalykÄ , ieÅ¡kinio sumÄ ir kt.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi aukÅ¡tesnės instancijos iÅ¡aiÅ¡kinimais toje pačioje byloje (CPK 339 str.).

Pažymėtina, kad vien tik formalus bankrutuojančios bendrovės įraÅ¡ymas į atsakovų sÄ raÅ¡Ä , tačiau konkrečius reikalavimus reiÅ¡kiant bendrovės bankroto procedÅ«ras vykdančiam bankroto administratoriui, nepakeičia aukščiau nustatytų aplinkybių. Be to, ieÅ¡kinį A. J. reiÅ¡kia savo naudai.             Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apelianto teiginius, kad atsakovu laikytina bankrutavusi įmonė, nes bankroto administratorius yra jos vadovas.

Visų pirma, pažymėtina tai, kad bankroto administratoriaus teisinė padėtis bendrovėje vykdant bankroto procedÅ«ras pagal Ä®monių bankroto įstatymo reikalavimus nėra tapati normaliÄ Å«kinę veiklÄ vykdančios bendrovės vadovui, todėl, prieÅ¡ingai nei tvirtina apeliantas, nagrinėjamu atveju reikalavimai priteisti nuostolius, kildinamus iÅ¡ bankroto administratoriaus neteisėtų veiksmų, yra pareikÅ¡ti bankrutuojančios įmonės administratoriui. Antra, Ä®BÄ® 11 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad administratorius privalo atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl jo kaltės, įstatymų nustatyta tvarka.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad bankroto administratorius (fizinis ar juridinis asmuo) turi veikti itin sÄ Å¾iningai, rÅ«pestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedÅ«ra bÅ«tų maksimaliai naudinga kreditoriams ir bankrutuojančiai įmonei, nes jis yra savo srities profesionalas, teikiantis administravimo paslaugas savo rizika ir atsakomybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010; 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010).

Trečia, apeliacinės instancijos teismas iš teismų informacinės sistemos LITEKO, Juridinių asmenų registro duomenų nustatė, kad yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo 2015 m. liepos 10 d. sprendimas dėl bankrutavusios A. J. IĮ įmonės veiklos pabaigos (įsiteisėjo 2015-08-11), o įmonė jau išregistruota iš Juridinių asmenų registro (CPK 179 str. 3 d.). Tai reiškia, kad yra visa juridinių faktų sudėtis konstatuoti, jog įmonės prievolės yra pasibaigusios (CPK 18 str., ĮBĮ 32 str.).             Apelianto atskirojo skundo argumentai, kad šis ginčas nagrinėtinas bankroto, o ne atskiroje civilinėje byloje, taip pat neatitinka teisinio reglamentavimo.

Pagal Ä®BÄ® 15 straipsnio 2 dalį, bankroto bylÄ iÅ¡kėlusiam teismui perduodamos tik tos civilinės bylos, kuriose turtiniai reikalavimai pareikÅ¡ti pačiai įmonei, o Å¡iuo atveju, kaip nustatyta aukščiau, jokie reikalavimai įmonei nėra reiÅ¡kiami. Å ios iÅ¡vados nepaneigia ir atskirojo skundo argumentai (CPK 12, 176, 178 str.).             Taigi nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodė teismas skundžiamoje nutartyje, tarp Å¡alių kilęs ginčas yra susijęs su bankroto administratoriaus atsakomybe dėl nuostolių atlyginimo, padarytų galimais jo neteisėtais veiksmais ar neveikimu.

Dėl to esant minėtoms aplinkybėms ir nenustačius absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, Å¡i teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, dėl ko jÄ keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 329 str. 1 d., 263, 338 str.).              Atsižvelgiant į tai, kad yra pasibaigęs teismo nustatytas terminas sumokėti žyminį mokestį, apeliantui nustatytinas naujas 14 dienų terminas teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutartyje nurodytiems trÅ«kumams paÅ¡alinti (CPK 115 str. 2 d., 302 str.).             Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a :                          Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistÄ .             Nustatyti ieÅ¡kovui A.

J. keturiolikos dienų terminÄ nuo Å¡ios nutarties priėmimo dienos Å iaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutartyje nurodytiems trÅ«kumams paÅ¡alinti.                                                    Teisėja                                                                                                         Virginija Čekanauskaitė