34f2d649-bf18-4e5b-9b41-61bf1a359f24 · Kauno apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2-1080-454/2018 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05895-2017-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.9; 3.2.3.1; 3.2.4.11; 3.2.6.1; 3.4.5.19 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 18 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Artūras Šafronas, sekretoriaujant Aistei Jungaitytei, Mildai Gailiūtei, Živilei Radavičiūtei, Ugnei Baliutytei, dalyvaujant ieškovei K. S., atsakovui R. A., atsakovo notaro Šarūno Rulio atstovei advokatei Nijolei Reimerienei, trečiojo asmens D.

R. A. kuratorei advokatei Inai Kurauskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės K. S. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams R. A., notarui Å arÅ«nui Ruliui dėl termino pratęsimo palikimui priimti ir pareiÅ¡kimo dėl palikimo priėmimo pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys AIG Europe Limited Finland Branch, L. A., S. A., A. A., D. R. A., atstovaujama atstovės pagal įstatymÄ G. R., kuratorės advokatės Inos Kurauskienės. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė 2018 m. lapkričio 23 d. patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡o prailginti pareiÅ¡kėjai praleistÄ 6 mėnesių terminÄ kreiptis į vietos notarÄ (duomenys neskelbtini) mirusios močiutės E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) palikimui priimti, kadangi jis praleistas dėl svarbių priežasčių.

Pripažinti negaliojančiu R. A. 2017 m. kovo 23 d. pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo Kauno 6-ajam notarų biurui Nr. 2-2680. Priteisti iÅ¡ atsakovų visas bylinėjimosi iÅ¡laidas (3 t., el. b. l. 187–197). IeÅ¡kovė patikslintame ieÅ¡kinyje nurodė, teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos močiutė E. A., kuri 1991 m. lapkričio 11 d. buvo pateikusi pareiÅ¡kimÄ Nr. 4 dėl nuosavybės teisių į žemę (duomenys neskelbtini) 16,52 ha atkÅ«rimo natÅ«ra.

IeÅ¡kovės seneliai E. B. ir Z. A. susituokė (duomenys neskelbtini) ir santuokoje pragyveno iki E. A. mirties (duomenys neskelbtini). Jiems priklausė kolÅ«kinė valda (duomenys neskelbtini), kuriÄ jie gavo 1958 m. nutarimu kolÅ«kio valdyboje (60 arų), bei joje statyti pastatai, kurie Å¡iuo metu yra (duomenys neskelbtini): kartu pasistatytas namas ir Å«kiniai pastatai (dalį jų R. A. – lauko virtuvę, tualetÄ , malkinę – nugriovė). Močiutės E. A. turto dalis netgi didesnė, nes ji 1958 m. metu teismo sprendimu paveldėjo savo tėvo J.

B. sodybos trobesius, statybinę medžiagÄ , iÅ¡ kurios daugiausiai ir buvo pastatyti minėti A. trobesiai. R. A., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieÅ¡kovės tėvas, ir E. A. sÅ«nus. E. A. turėjo ir 2 sÅ«nus: vienas mirė (duomenys neskelbtini) (M. A., vaikų neturėjo), V. A., kuris mirė (duomenys neskelbtini), tačiau jis turėjo 2 vaikus S. ir A. A., kurie įtraukti trečiaisiais suinteresuotaisiais asmenimis. Jie yra E. A. anÅ«kai. Po močiutės mirties suėjus paveldėjimo terminams, niekas nesikreipė į palikimo vietos notarÄ , o ieÅ¡kovė ir kiti paveldėtojai buvo vaikais, todėl patys negalėjo įgyvendinti Å¡ių teisių.

Tai, jog palikimas nepriimtas, rodo Valstybinės įmonės centrinės hipotekos įstaigos pažyma 2016 m. balandžio 18 d., kurioje nurodyta, kad Z. A. palikimo niekas nepriėmęs, o dėl E. A. taip pat nėra jokios bylos užvesta, nors R. A. visur prisistato abiejų savo tėvų paveldėtoju, tačiau tokio juridinio fakto iš viso nėra. Močiutės mirties metu buvo gyva ir ieškovės sesuo V., ir brolis R., neseniai buvo gimusi sesuo L. – notarė Renata Butkauskaitė negalėjo nežinoti, jog pažeidžiama didelio skaičiaus nepilnamečių asmenų interesas.

Tuo metu įstatymas numatė aktyvias notaro teises, bÅ«tent, kad buvo „šaukiama” paveldėti, o ne laukiama, kol kas nors kreipsis. Notaro aplaidumas ir ieÅ¡kovės tėvų neveikimas lėmė, jog E. A. palikimas liko nepriimtas. Kiti paveldėtojai A. ir S. A. apie senelius iÅ¡ viso nieko nežinojo, nes jų tėvai J. ir V. A. gyveno atskirai, buvo iÅ¡situokę. Å aukimo terminu 1994 m. kovo 23 d. – 1994 m. rugsėjo 23 d. anÅ«kai buvo tapę paveldėtojais pagal įstatymÄ , antra eile. Senelis Z.

A. pergyveno močiutę, tačiau jis į notarÄ nesikreipė, nes buvo silpnos sveikatos – turėjo regėjimo sutrikimÄ . R. A. nėra paveldėtojas, tačiau jis yra įgijęs nepaveldėtÄ turtÄ . Palikėjos sÅ«nus R. A. praleido terminÄ palikimui priimti. AnÅ«kai paveldi, jeigu niekas nėra kreipęsis dėl palikimo. Dėl E. A. paveldėjimo byla nepradėta, testamentai nesuraÅ¡yti, paveldėjimo, paveldėjimo atsisakymo faktų – nėra. Z. A. palikimas nepriimtas. R. A. įsiregistravęs visÄ tėvų turtÄ , neturėdamas tam juridinio pagrindo.

PraleistÄ terminÄ palikimui priimti prailginti atsirado reikmė, nes valstybinė žemės institucija tik dabar pradėjo E. A. žemės atkÅ«rimo procesÄ . R. A. įregistruoto E. A. vardu turto perimti negali, nes nėra priėmęs palikimo. E. A. Å¡aukimo paveldėti metu ieÅ¡kovė buvo laikoma antrosios eilės paveldėtoja, o pirmosios eilės paveldėtojai laiku palikimo nepriėmė. PraÅ¡o pratęsti praleistÄ 6 mėnesių terminÄ palikimui priimti, nes jis praleistas todėl, kad ieÅ¡kovė buvo palikėjos mirties metu mažametė, ir pati negalėjo kreiptis, o už jÄ jos tėvai, aplaidžiai nevykdydami savo tėvų pareigų, nesikreipė. 2017 m. kovo 23 d.

R. A. neva yra priėmęs palikimÄ kaip sÅ«nus, nors įstatymas tokios teisės, praleidus paveldėjimo terminus, kreiptis praėjus net 23 metams po mirties į notarÄ ir pareikÅ¡ti, jog yra priimamas palikimas, nesuteikė. Å is 2017 m. kovo 23 d. pareiÅ¡kimas ir iÅ¡ jo sekę notaro veiksmai, kad esÄ jis tvirtina tokį pareiÅ¡kimÄ , yra teisinis nonsensas dar ir todėl, jog per 6 mėnesius po E. A. mirties vaikams nesikreipus dėl palikimo, ta teisė perėjo anÅ«kams, ir tai nėra grįžtamas procesas, tuo labiau, notarui joks kodeksas nesuteikė teisės pačiam be teismo leidimo, spręsti, kam galima atnaujinti terminÄ .

PraÅ¡o notaro Å arÅ«no Rulio veiksmus, kai jis priima R. A. 2017 m. kovo 23 d. pareiÅ¡kimÄ , nors tai prieÅ¡tarauja įstatymui, pripažinti neteisėtais, ir dėl to pripažinti tÄ pareiÅ¡kimÄ negaliojančiu, o ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ prailginti terminÄ dėl E. A. palikimo – tenkinti. Å is neteisėtas sandoris netgi tÄ pačiÄ dienÄ buvo įregistruotas registrų centre, įraÅ¡o numeris T2-17/0019268, 2017 m. kovo 23 d., nors tai visiÅ¡kai neteisėtas sandoris. IeÅ¡kovė notarų biurÄ informavo net 3 raÅ¡tais apie tai, kad kreipėsi į teismÄ 2 bylomis. 2017 m. kovo 16 d. pareiÅ¡kimas teismui priimtas, ir atsiliepimams pateikti dokumentai iÅ¡siuntinėti 2017 m. kovo 22 d., todėl notaras Å arÅ«nas Rulys žinojo ir turėjo žinoti, jog jis negali atlikinėti jokių veiksmų, ir užvedinėti paveldėjimo bylos E. A..

Atsakovas R. A. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o ieÅ¡kovės patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimus atmesti (4 t., el. b. l. 33–38). Atsakovas atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį nurodė, teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad visi keliami pagrindiniai klausimai jau buvo iÅ¡nagrinėti ir patvirtinti įsiteisėjusiais Kauno apygardos ir Lietuvos Apeliacinio teismo sprendimais. Å iais sprendimais nustatytas juridinis faktas, kad atsakovo motinos E. A. palikimÄ pagal įstatymÄ priėmė tėvas Z.

A., o atsakovas – R. A. – po tėvo mirties pagal testamentÄ ir paveldėjimo teisės liudijimÄ paveldėjo visÄ jo turtÄ . Atsakovo teisės ir pareigos į jo mirusios motinos E. A. palikimÄ ir atsiradusį konkretų turtÄ nustatytos Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-25-260/214, kuris Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 6 d. nutartimi byloje Nr. 2A-1322/2014 paliktas nepakeistas ir įsigaliojęs. Taip pat Kauno apygardos teismas 2015 m. vasario 27 d. nutartimi byloje Nr. A2-1430-173/2015 atmetė K.

S. praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-25-260/2014. Taip pat Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija 2018 m. birželio 5 d. sprendimu byloje Nr. eI-1341-1063/2018 K. S. praÅ¡ymÄ atmetė kaip nepagrįstÄ . Jokių teisių ir pareigų į atsakovo motinos E. A. palikimÄ mano duktė K. S., E. A. anÅ«kė, pagal galiojančius įstatymus, neturi. Teismo sprendimu buvo pagrįstos atsakovo teisės į motinos E. A. palikimÄ . Jokių abejonių dėl paveldėjimo priėmimo duktė K.

S. (A.) tame teismo posėdyje nepareiÅ¡kė. IeÅ¡kovė klaidina Kauno apylinkės teismÄ , teigdama, kad atsakovo motinos palikimas neva nėra priimtas ir todėl bÅ«tina atnaujinti, atseit, praleistÄ jo priėmimo terminÄ . PraÅ¡ymÄ ieÅ¡kovė grindžia tuo, kad jos gautose hipotekos 2016 m. balandžio 18 d. pažymose nėra duomenų apie atsakovo motinos E. A. ir tėvo Z. A. palikimo priėmimo faktus. Duktė K. S., kvalifikuota teisininkė, po teismo sprendimo įsigaliojimo nepaaiÅ¡kino, kad bÅ«tina kreiptis į notarų biurÄ dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. 2-25-260/2014 nustatytų atsakovo tėvų palikimo priėmimo juridinių faktų įregistravimo hipotekoje.

Dėl to, kad Kauno r. notarų biuras hipotekoje neįregistravo (duomenys neskelbtini) mirusio tėvo pagal 1994 m. rugpjūčio 6 d. testamentÄ ir 2002 m. liepos 25 d. Paveldėjimo teisės liudijimÄ atsakovo priimtÄ palikimÄ , atsakovas kaip pilietis už notarų biuro veiksmus atsakyti negali. Atsakovas yra vienintelis testamentinis įpėdinis, perėmęs iÅ¡ tėvo jo teises ir pareigas, taip pat ir teises bei pareigas priimti Nacionalinės žemės tarnybos prie LR Žemės Å«kio ministerijos 2017 m. sausio 4 d. sprendimu Nr. 7S-7-(14.7.3) E. A. vardu atkurtÄ teisę į žemės nuosavybę.

Atsakovas iÅ¡ anksto sutartu ir jam paskirtu laiku 2017 m. kovo 23 d. atvyko į Kauno 6-Ä jį notarų biurÄ ir padavė pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ po motinos E. A. mirties (duomenys neskelbtini), kaip savo tėvo Z. A., mirusio (duomenys neskelbtini), įpėdinis – sÅ«nus, teisių ir pareigų perėmėjas. Po tėvo Z. A. mirties palikimÄ Kauno r. notarų biure buvo 2001 m. rugsėjo 28 d. priėmęs įstatymų nustatyta tvarka pagal 1994 m. rugpjūčio 6 d. testamentÄ , padavęs 2001 m. rugsėjo 28 d. praÅ¡ymÄ ir buvo užvesta paveldėjimo byla.

Nacionalinės žemės tarnybos prie LR Žemės Å«kio ministerijos 2017 m. sausio 4 d. sprendimu Nr. 7S-7-(14.7.3) atkÅ«rus E. A. nuosavybės teises į žemę ir 2017 m. vasario 17 d. įregistravus VÄ® Registrų centras nuosavybės teises, atsirado turtas, į kurį turėjo bÅ«ti iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas. Todėl notaras 2017 m. kovo 23 d. užvedė paveldėjimo bylÄ po palikėjos mirties į sutuoktiniui priklausantį palikimÄ pagal atsakovo, kaip sÅ«naus, kaip savo tėvo teisių perėmėjo pagal testamentÄ , praÅ¡ymÄ ir tuo pagrindu buvo įregistruotas faktas.

Tėvo Z. A. testamentu kartu paveldėjo ir pagal įstatymÄ tėvo priimtÄ motinos E. A. palikimÄ . Po tėvo mirties (duomenys neskelbtini) palikimo ginčijimo 1 metų senaties terminas suėjo 2002 m. balandžio 2 d. TestamentÄ ir paveldėjimo teisės liudijimÄ iÅ¡ atsakovo duktė, rengdama medžiagÄ civilinei bylai Nr. 2-25-260/214 dėl pažeistų teisių į E. A. priklausančios žemės atkÅ«rimÄ Kauno apygardos teisme, gavo 2006 m. rudenį, todėl visi senaties terminai praleisti ir K. S. reikalavimai neturi jokio teisinio pagrindo.

Atsakovas notaras Å arÅ«nas Rulys pateikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį kuriuo praÅ¡o patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (4 t., el. b. l. 46–50). Atsakovas atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį nurodė, teismo posėdžio meti jo atstovė paaiÅ¡kino, kad 2017 m. kovo 23 d. R. A. kreipėsi į jį, Kauno m. 6-ojo notaro biuro notarÄ Å arÅ«nÄ Rulį, dėl palikimo priėmimo po motinos E. A., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties kaip į paveldėjimo bylÄ administruojantį notarÄ pagal Teisingumo ministro priskirtÄ teritorijÄ pagal mirusiosios gyvenamÄ jÄ vietÄ .

IÅ¡ R. A. notaras priėmė jo pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ (2017 m. sausio 17 d.) atkÅ«rus nuosavybės teises į žemę) po jo motinos E. A. mirties kaip teisių ir pareigų perėmėjo po jo tėvo Z. A. (mirusio (duomenys neskelbtini)) mirties. Po Z. A. mirties palikimÄ buvo priėmęs sÅ«nus – R. A. pagal testamentÄ pas notarę R. Butkauskaitę, o Kauno m. 6-ajam notarų biuro notarui Å arÅ«nui Ruliui, R. A. padavė pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo po motinos E. A. mirties į jo tėvui Z.

A. priklausantį palikimÄ â€“ žemę. Kauno m. 6-ajame notarų biure buvo užvesta paveldėjimo bylÄ po palikėjos E. A. mirties į jos sutuoktiniui Z. A. priklausantį palikimÄ pagal sÅ«naus R. A., kaip savo tėvo teisių perėmėjo pagal testamentÄ , praÅ¡ymÄ ir įregistruotas faktas. Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 19 d. sprendimu civ. byloje Nr. 2-25-260/2014 nuosavybės teisių atkÅ«rimo tikslu yra nustatytas juridinis faktas, kad Z. A. po savo žmonos E. A. mirties priėmė palikimÄ per įstatymo nustatytÄ Å¡eÅ¡ių mėnesių terminÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas turtÄ valdyti.

Å iuo atveju paveldėjimo teisės liudijimas į E. A. palikimÄ bÅ«tų iÅ¡duodamas jos mirusiajam sutuoktiniui Z. A., o po to, įregistravus nuosavybės teises VÄ® Registrų centras paveldėjimo teisės liudijimas bÅ«tų iÅ¡duodamas sÅ«nui R. A., kuris yra priėmęs palikimÄ po savo tėvo mirties ir jam yra iÅ¡duotas notarės R. Butkauskaitės paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentÄ Ä¯ iÅ¡davimo dienÄ buvusį Z. A. turtÄ . R. A. yra vienintelis testamentinis įpėdinis, kuriam testamentu tėvas Z.

A. yra palikęs visÄ priklausantį ir priklausysiantį turtÄ . Nei vienas iÅ¡ minėtų dokumentų, bei testamentas nėra panaikinti ir yra galiojantys. Mirusiosios E. A. pirmos eilės įpėdinis paveldint pagal įstatymÄ yra jos sÅ«nus R. A.. IeÅ¡kovė K. S. yra mirusios E. A. vaikaitė – antros eilės įpėdinė, todėl bÅ«tų Å¡aukiama paveldėti pagal įstatymÄ , jeigu nebÅ«tų pirmos eilės įpėdinių. Atsakovas R. A. yra pirmos eilės įpėdinis priimti mirusiosios E. A. palikimÄ , tuo tarpu ieÅ¡kovė K.

S. – antros eilės įpėdinė. IeÅ¡kovė bÅ«tų galėjusi pretenduoti į senelės palikimÄ ir jį priimti 1964 m. LR Civilinio kodekso 587 straipsnyje nustatyta tvarka tik tuo atveju, jei pirmos eilės įpėdiniai bÅ«tų nepriėmę palikimo ar jo atsisakę, t. y. esant nors vienam palikimÄ pagal įstatymÄ priėmusiam pirmos eilės įpėdiniui, kitų eilių galimi įpėdiniai, įskaitant ir antrosios eilės įpėdinius, paveldėti pagal įstatymÄ neÅ¡aukiami ir mirusiojo turto nepaveldi.

Kadangi E. A. testamento nepaliko, tai jos palikimas galėjo bÅ«ti priimtas tik pagal įstatymÄ , vadovaujantis 1964 m. LR Civilinio kodekso 573 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis. Pagal 1964 m. LR Civilinio kodekso 588 straipsnį, reglamentavusio termino palikimui priimti prailginimÄ (pratęsimÄ ), nuostatas teisė praÅ¡yti prailginti (pratęsti) palikimo priėmimo terminÄ (praleistÄ dėl svarbių priežasčių) buvo suteikta tik įpėdiniui. Atsižvelgiant į tai, kad egzistuoja įsiteisėjusi 2014 m. vasario 19 d.

Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-25-260/2014, kuria nustatyta juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, jog Z. A. po savo žmonos E. A., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties priėmė palikimÄ per įstatymo nustatytÄ Å¡eÅ¡ių mėnesių terminÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas turtÄ valdyti, notarui nekilo abejonių dėl R. A. paduoto pareiÅ¡kimo priėmimo, nes palikimo priėmimo faktas konstatuotas įsiteisėjusiu, visiems privalomu teismo sprendimu. R. A. paveldėjimo teisės liudijimas pagal paduotÄ pareiÅ¡kimÄ Kauno m. 6-ajame notarų biure neiÅ¡duotas.

Kauno m. 6-asis notaro biuras iki 2017 m. kovo 23 d., t. y iki R. A. kreipimosi į notarÄ su pareiÅ¡kimu dėl palikimo priėmimo, nėra gavęs jokios informacijos iÅ¡ teismo ir / ar kitų institucijų, tame tarpe ir ieÅ¡kovės apie vykstančius teisminius ir / ar kitus ginčus (draudimus) dėl E. A. palikimo, kurie įtakotų ir / ar kitaip draustų notarinių veiksmų atlikimÄ . Trečiasis asmuo AIG Europe Limited Finland Branch pateikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimo prailginti pareiÅ¡kėjai praleistÄ 6 mėnesių terminÄ kreiptis į vietos notarÄ tenkinimo klausimÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra; reikalavimÄ pripažinti negaliojančiu pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo atmesti kaip nepagrįstÄ ir neįrodytÄ ; reikalavimÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, atmesti kaip nepagrįstÄ ; nagrinėti bylÄ atstovui nedalyvaujant (4 t., el. b. l. 40–43).

Trečiasis asmuo atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2014 m. vasario 19 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-25-260/214 dėl pažeistų teisių į E. A. priklausančios žemės atkÅ«rimÄ , nuosavybės teisių atkÅ«rimo tikslu nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ieÅ¡kovo (toje civilinėje byloje) R. A. tėvas Z. A., savo žmonos E. A., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimÄ per įstatymo nustatytÄ Å¡eÅ¡ių mėnesių terminÄ priėmė, faktiÅ¡kai pradėdamas turtÄ valdyti.

Minėtu sprendimu taip pat pažymėta, kad po E. A. mirties visas jos turtas liko jos sutuoktiniui Z. A., Å¡is iki savo mirties gyveno tuose pačiuose namuose, kur iki mirties gyveno ir E. A., naudojosi palikėjos turtu kaip savu. Tai teismui leido daryti iÅ¡vadÄ , kad E. A. palikimas liko jos turtu besinaudojančiam ir besirÅ«pinančiam sutuoktiniui Z. A.. Kauno apygardos teismo sprendimas, kuriuo praÅ¡ymas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo buvo patenkintas, o reikalavimas atkurti E. A. žemę natÅ«ra ir suformuoti 0,60 ha namų valdÄ (duomenys neskelbtini) – atmestas, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija 2014 m. spalio 6 d. nutartimi byloje Nr. 2A-1322/2014 paliko nepakeistÄ .

IeÅ¡kovė nepagrįstai teigia, kad jos senelės E. A. palikimas neva iki Å¡iol nėra priimtas ir todėl yra bÅ«tina atnaujinti ieÅ¡kovei tariamai praleistÄ palikimo priėmimo terminÄ . Atsakovas R. A. 2017 m. kovo 23 d. iÅ¡ atvyko į Kauno 6-Ä jį notarų biurÄ ir padavė pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ po savo motinos E. A. mirties (duomenys neskelbtini), ne kaip jos pirmosios eilės įstatyminis įpėdinis, o kaip savo tėvo Z. A., mirusio (duomenys neskelbtini), įpėdinis – sÅ«nus, teisių ir pareigų perėmėjas.

Po tėvo Z. A. mirties atsiradusį palikimÄ Kauno r. notarų biure atsakovas buvo priėmęs dar 2001 m. rugsėjo 28 d. įstatymų nustatyta tvarka pagal 1994 m. rugpjūčio 6 d. testamentÄ , padavęs 2001 m. rugsėjo 28 d. praÅ¡ymÄ ir buvo užvesta paveldėjimo byla. Kauno r. notarų biuras VÄ® „Registrų centro“ Hipotekos registre neįregistravo (duomenys neskelbtini) atsakovo mirusio tėvo Z. A. pagal 1994 m. rugpjūčio 6 d. testamentÄ ir 2002 m. liepos 25 d. Paveldėjimo teisės liudijimÄ atsakovo priimtÄ palikimÄ .

Tai 2017 m. padarė notaras Å arÅ«nas Rulys, kai buvo gauta Lietuvos Notarų RÅ«mų konsultacija. Tačiau pastaroji aplinkybė niekaip nėra susijusi nei su vienu iÅ¡ ieÅ¡kovės reiÅ¡kiamu patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimu, kadangi tam tikro fakto neiÅ¡vieÅ¡inimas nepaneigia įgytos teisės. IeÅ¡kovės reikalavimas pripažinti negaliojančiu atsakovo R. A. 2017 m. kovo 23 d. pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo (Notarinio registro Nr. 2-2680) yra nepagrįstas nei faktiÅ¡kai, nei teisiÅ¡kai. IeÅ¡kovė tyčia (sÄ moningai) arba dėl netinkamo tam tikrų reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių suvokimo, klaidingai aiÅ¡kina atsakovo 2017 m. kovo 23 d. pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo ir jo teisinę prasmę, todėl daro nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog minėtÄ pareiÅ¡kimÄ notaras priėmė pažeisdamas teisės aktų nuostatas.

Trečiojo asmens D. R. A. kuratorė advokatė Ina Kurauskienė paaiÅ¡kino, kad jos atstovaujamoji yra gimusi (duomenys neskelbtini) metais, todėl sprendimas Å¡ioje byloje neturės pasekmių, sprendimÄ priimti teismo nuožiÅ«ra. Teismas k o n s t a t u o j a : ieÅ¡kovė prašė prailginti praleistÄ Å¡eÅ¡ių mėnesių terminÄ kreiptis į vietos notarÄ močiutės E. A. (mirusios (duomenys neskelbtini)) palikimui priimti, nes jis praleistas dėl svarbių priežasčių. IeÅ¡kovė procesiniuose dokumentuose bei posėdžio metu nurodė, jog atsakovas R.

A. yra jos tėvas, ir E. A. sÅ«nus. E. A. turėjo dar du sÅ«nus, tai yra, M. A. (mirė (duomenys neskelbtini), vaikų neturėjo) ir V. A., kuris mirė (duomenys neskelbtini), kuris turėjo du vaikus S. ir A., kurie įtraukti į bylÄ trečiaisiais asmenimis, jie yra E. A. anÅ«kai. IeÅ¡kovė nurodė, kad po E. A. mirties suėjus paveldėjimo terminams, niekas nesikreipė į palikimo vietos notarÄ , o ieÅ¡kovė ir kiti paveldėtojai buvo nepilnamečiai, todėl patys negalėjo įgyvendinti Å¡ių teisių.

IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad palikimas nepriimtas, tai patvirtina 2016 m. balandžio 18 d. Valstybinės įmonės centrinės hipotekos įstaigos pažyma, kurioje nurodyta, kad Z. A. palikimo niekas nepriėmė (1 t., el. b. l. 8). Dėl E. A. taip pat nėra jokios bylos užvesta, nors atsakovas R. A. visur deklaruoja save abiejų savo tėvų turto paveldėtoju, tačiau tokio juridinio fakto iÅ¡ viso nėra. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad E. A. mirties dienÄ buvo gyvi ieÅ¡kovės sesuo V. ir brolis R. bei neseniai buvo gimusi sesuo L..

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio praÅ¡ymÄ pratęsti terminÄ palikimui priimti, turi:

1) nustatyti, ar egzistavo pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimÄ ;

2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimÄ ;

3) iÅ¡siaiÅ¡kinti palikimÄ priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų pozicijÄ dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimÄ dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikÅ¡mę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. KlausimÄ , ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių Å¡alių elgesį, asmens, praÅ¡ančio pratęsti terminÄ teisinį statusÄ , pareiÅ¡kėjo elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnis).

Vertinant pareiÅ¡kėjo elgesį, bÅ«tina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai. Å ia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualÅ«s sÄ Å¾iningo, atidaus bei rÅ«pestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014). Kauno apygardos teismas 2014 m. vasario 19 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-25-260/214 dėl pažeistų teisių į E. A. priklausančios žemės atkÅ«rimÄ , nuosavybės teisių atkÅ«rimo tikslu nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ieÅ¡kovo (toje civilinėje byloje) R.

A. tėvas Z. A., savo žmonos E. A., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimÄ per įstatymo nustatytÄ Å¡eÅ¡ių mėnesių terminÄ priėmė, faktiÅ¡kai pradėdamas turtÄ valdyti. Å iame sprendime pažymėta, jog po E. A. mirties visas jos turtas liko jos sutuoktiniui Z. A., Å¡is iki savo mirties gyveno tuose pačiuose namuose, kur iki mirties gyveno ir E. A., naudojosi palikėjos turtu kaip savu. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad E. A. palikimas liko jos turtu besinaudojančiam ir besirÅ«pinančiam sutuoktiniui Z.

A.. Kauno apygardos teismo sprendimÄ , kuriuo praÅ¡ymas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo buvo patenkintas, o reikalavimas atkurti E. A. žemę natÅ«ra ir suformuoti 0,60 ha namų valdÄ (duomenys neskelbtini) – atmestas, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija 2014 m. spalio 6 d. nutartimi byloje Nr. 2A-1322/2014 paliko nepakeistÄ . IeÅ¡kovės senelė E. A. mirė (duomenys neskelbtini). Todėl palikimo atsiradimo metu galiojo 1964 m. Lietuvos TSR civilinis kodeksas, kurio 573 straipsnio 1 dalyje (1994 m. gegužės 17 d.

įstatymo Nr. I-459 redakcija) buvo nurodytos įpėdinių eilės paveldint pagal įstatymÄ , tai yra, pirmos eilės įpėdiniais buvo nurodyti – mirusiojo vaikai (tarp jų ir įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai). Prie pirmos eilės įpėdinių buvo priskiriamas ir mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Tuo tarpu antros eilės įpėdiniai Å¡ioje teisės normoje buvo nurodyti – mirusiojo senoliai iÅ¡ tėvo ir motinos pusės, mirusiojo vaikaičiai, taip pat nedarbingi asmenys, kurie buvo mirusiojo iÅ¡laikomi ne mažiau kaip vienerius metus iki jo mirties. 1964 m.

Lietuvos TSR civilinis kodekso 573 straipsnio 2 dalyje buvo įtvirtinta imperatyvi nuostata, jog antrosios eilės įpėdiniai Å¡aukiami paveldėti pagal įstatymÄ tik tuo atveju, jei nėra pirmosios eilės įpėdinių arba jei Å¡ie nepriėmė palikimo ar jo atsisakė, taip pat tada, kai iÅ¡ visų pirmosios eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Å iuo atveju mirusiosios E. A. pirmos eilės įpėdinis paveldint pagal įstatymÄ yra jos sÅ«nus – atsakovas R. A.. IeÅ¡kovė yra mirusios E. A. vaikaitė – antros eilės įpėdinė.

Todėl ieÅ¡kovė bÅ«tų Å¡aukiama paveldėti pagal įstatymÄ , jeigu nebÅ«tų pirmos eilės įpėdinių. Atsakovas R. A. yra pirmos eilės įpėdinis priimti mirusiosios E. A. palikimÄ , o ieÅ¡kovė K. S. – antros eilės įpėdinė. IeÅ¡kovė galėjo pretenduoti į senelės palikimÄ ir jį priimti 1964 m. Lietuvos TSR civilinis kodekso 587 straipsnyje nustatyta tvarka tik tuo atveju, jei pirmos eilės įpėdinis bÅ«tų nepriėmęs palikimo ar jo atsisakęs, tai yra, esant nors vienam palikimÄ pagal įstatymÄ priėmusiam pirmos eilės įpėdiniui, kitų eilių galimi įpėdiniai, įskaitant ir antrosios eilės įpėdinius, paveldėti pagal įstatymÄ neÅ¡aukiami ir mirusiojo turto nepaveldi.

Kadangi E. A. testamento nepaliko, tai jos palikimas galėjo bÅ«ti priimtas tik pagal įstatymÄ , vadovaujantis 1964 m. Lietuvos TSR civilinis kodekso 573 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis. Taip pat pagal 1964 m. Lietuvos TSR civilinis kodekso 588 straipsnio, reglamentavusio termino palikimui priimti prailginimÄ (pratęsimÄ ), nuostatas teisė praÅ¡yti prailginti (pratęsti) palikimo priėmimo terminÄ (praleistÄ dėl svarbių priežasčių) buvo suteikta tik įpėdiniui. Kauno apygardos teismas 2014 m. vasario 19 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-25-260/214 dėl pažeistų teisių į E. A. priklausančios žemės atkÅ«rimÄ , nuosavybės teisių atkÅ«rimo tikslu nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ieÅ¡kovo (toje civilinėje byloje) R.

A. tėvas Z. A., savo žmonos E. A., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimÄ per įstatymo nustatytÄ Å¡eÅ¡ių mėnesių terminÄ priėmė, faktiÅ¡kai pradėdamas turtÄ valdyti. Å ioje byloje ieÅ¡kovė atstovavo Å¡ios bylos atsakovÄ R. A.. Todėl ieÅ¡kovei buvo žinomos visos aplinkybės, susijusios su E. A. palikimu. IeÅ¡kovė nepagrįstai teigia, kad jos senelės E. A. palikimas iki Å¡iol nėra priimtas, bei yra bÅ«tinybė atnaujinti ieÅ¡kovei praleistÄ palikimo priėmimo terminÄ .

Taip pat CK 5.8 straipsnis nustato specialų subjektÄ â€“ asmenį, pretenduojantį į palikimÄ , kuriam suteikiama teisė ginčyti palikimo priėmimo teisėtumÄ bei iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ , pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį palikimÄ priėmusiam asmeniui. CK 5.8 straipsnio prasme asmuo, pretenduojantis į palikimÄ , yra tik tas, kuris vienu iÅ¡ įstatyme nustatytų bÅ«dų priėmė palikimÄ (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys). Palikimo priėmimas įvyksta ir tada, kai teismas pratęsia terminÄ palikimui priimti.

Teismui nepratęsus termino palikimui priimti, ieÅ¡kovo negalima laikyti asmeniu, pretenduojančiu į palikimÄ , tai yra, jis neatitinka CK 5.8 straipsnyje apibrėžtų subjektiÅ¡kumo požymių. Nesant teisinių prielaidų palikimo priėmimo teisei įgyvendinti, toks asmuo neturi teisės ginčyti kitam įpėdiniui iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ IeÅ¡kovė prašė pripažinti negaliojančiu atsakovo R. A. 2017 m. kovo 23 d. pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo (notarinio registro Nr. 2-2680).

IÅ¡ byloje esančios medžiagos nustatyta, kad atsakovas R. A., iÅ¡ anksto sutartu ir jam paskirtu laiku 2017 m. kovo 23 d. atvyko į Kauno 6-Ä jį notarų biurÄ ir padavė pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ po savo motinos E. A. mirties (duomenys neskelbtini), ne kaip jos pirmosios eilės įstatyminis įpėdinis, o kaip savo tėvo Z. A., mirusio (duomenys neskelbtini), įpėdinis – sÅ«nus, teisių ir pareigų perėmėjas. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančios medžiagos, po tėvo Z. A. mirties atsiradusį palikimÄ Kauno r. notarų biure atsakovas buvo priėmęs dar 2001 m. rugsėjo 28 d.

įstatymų nustatyta tvarka pagal 1994 m. rugpjūčio 6 d. testamentÄ , padavęs 2001 m. rugsėjo 28 d. praÅ¡ymÄ ir buvo užvesta paveldėjimo byla. Vėliau paaiÅ¡kėjo, kad Kauno r. notarų biuras VÄ® „Registrų centro“ Hipotekos registre neįregistravo (duomenys neskelbtini) atsakovo mirusio tėvo Z. A. pagal 1994 m. rugpjūčio 6 d. testamentÄ ir 2002 m. liepos 25 d. Paveldėjimo teisės liudijimÄ , atsakovo priimtÄ palikimÄ . Šį veiksmÄ 2017 m. atliko notaras Å arÅ«nas Rulys, kai buvo gauta Lietuvos Notarų RÅ«mų konsultacija.

Å i aplinkybė nesusijusi nei su vienu iÅ¡ ieÅ¡kovės reiÅ¡kiamu patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimu, nes tam tikro fakto neiÅ¡vieÅ¡inimas nepaneigia įgytos teisės. Todėl darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovės reikalavimas pripažinti negaliojančiu atsakovo R. A. 2017 m. kovo 23 d. pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo (Notarinio registro Nr. 2-2680) yra nepagrįstas. Paveldėjimo priėmimo metu galiojo ne tik 1964 m. Lietuvos TSR civilinis kodekso 84 straipsnis (numatytas trijų metų senaties terminas), bet ir 2000 m.

LR CK 5.8 straipsnyje numatytas sutrumpintas paveldėjimo santykiams taikomas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas, pagal kurį asmuo, pretenduojantis į palikimÄ , gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumÄ bei iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ , pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį palikimÄ priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimÄ priėmė kitas asmuo. Atsakovas pagal tėvo Z. A. testamentÄ kartu paveldėjo ir pagal įstatymÄ tėvo priimtÄ motinos E. A. palikimÄ .

Todėl laikytina, kad yra praleistas senaties terminas, taikytina ieÅ¡kinio senatis. IeÅ¡kovės reikalavimai nepagrįsti, neįrodyti, todėl atmestini (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

PatikslintÄ ieÅ¡kinį atmetus, ieÅ¡kovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos. Atsakovai ir tretieji asmenys nepateikė savo bylinėjimosi iÅ¡laidų, todėl jos nepriteistinos. Procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos valstybei nepriteisiamos, nes atsakovė yra 100 proc. atleista pagal 2018 m. lapkričio 9 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimÄ (3 t., el. b. l. 198–199, CPK 96 straipsnio 6 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Teisėjas Artūras Šafronas