34f210fc-1fd5-4d7e-8624-caeb6a75ceed · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-720-993/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01177-2022-5 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.14.12.2.2.; 2.3.6.5.; 2.4.2.; 2.4.6.; 2.4.7.; 2.4.6.4.4 Kauno apygardos teismas N u t a R t I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gruodžio 22 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dariaus Kantaravičiaus, Linos Lesinskienės, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Inai Zabielienei, nuteistajam R.

K., jo gynėjui advokatui Sigitui Å taraičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. K. ir jo gynėjo advokato Sigito Å taraičio apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mų 2022 m. spalio 19 d. nuosprendžio, kuriuo: R. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 3061 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

R. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 189 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi iki 2022 m. sausio 10 d.), ir nuteistas 105 MGL, t. y. 5250 Eur (penkių tÅ«kstančių dviejų Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į R. K. paskirtÄ bausmę įskaitytas jo laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2022 m. sausio 10 d. 11.25 val. iki 2022 m. sausio 12 d. 11.18 val. (2 paros), vienÄ kardomojo kalinimo dienÄ prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir laikyta, kad jis atliko 4 MGL (200 Eur) baudos.

BaudÄ R. K. įpareigotas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. KardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimÄ , nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. R. K. nuteistas pagal BK 189 straipsnio 2 dalį už tai, kad laikotarpiu nuo 2022m. sausio 6 d. iki 2022 m. sausio 7 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini), savo gyvenamojo namo teritorijoje, iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, įgijo žinomai nusikalstamu bÅ«du gautÄ didelės – 52 370 Eur vertės turtÄ , t. y. 2021 m. spalio 27 d. Å vedijoje pagrobtÄ automobilį BMW X5, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), be valstybinių numerių, 2019 m. laidos, juodos spalvos, ir laikė jį minėtu adresu, žinodamas, jog Å¡is turtas yra gautas nusikalstamu bÅ«du, iki 2022 m. sausio 10 d., kuomet poėmio metu, adresu (duomenys neskelbtini), buvo rastas ir paimtas policijos pareigÅ«nų.

2. R. K. buvo kaltinamas pagal BK 3061 straipsnio 1 dalį, tuo, kad suklastojo transporto priemonės identifikavimo numerius, o būtent: laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 6 d. iki 2022 m. sausio 10 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini), savo gyvenamojo namo teritorijoje, prie garažo prijungtoje stoginėje, tiksliau tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, suklastojo 2021 m. spalio 27 d. Švedijoje pagrobto automobilio ,,BMW X5“, identifikavimo VIN numerį, pakeisdamas originalius identifikacinio numerio (duomenys neskelbtini) simbolių piešinius į kitus, suklastotus – (duomenys neskelbtini).

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. K. ir jo gynėjas advokatas Sigitas Å taraitis praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mų 2022 m. spalio 19 d. nuosprendžio dalį, kuria R. K. buvo pripažintas kaltu padaręs BK 189 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 3.1. R. K. buvo kaltinamas įvykdęs dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 189 straipsnio 2 dalyje ir BK 3061 straipsnio 1 dalyje, tačiau dėl vienos veikos iÅ¡teisintas, nors jis nebuvo įspėtas, kad teismas savo iniciatyva gali pakeisti faktines aplinkybes iÅ¡ esmės skirtingomis.

Teisiamajame posėdyje turėjo bÅ«ti aiÅ¡kinamasi ar R. K. iÅ¡ tiesų įgijo žinomai nusikalstamu bÅ«du gautÄ didelės vertės automobilį, pagrobtÄ Å vedijoje, bei žinodamas, kad turtas gautas nusikalstamu bÅ«du, laikė jį gyvenamojo namo teritorijoje, ar jis suklastojo pagrobto automobilio identifikavimo numerį. Teismas nusprendė, jog byloje stinga įrodymų, patvirtinančių, kad jis padarė BK 3061 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , tuo tarpu spręsdamas ar įvykdė BK 189 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , palaikė kaltinimo versijÄ .

Toks sprendimas byloja, jog teismas priėmė visiÅ¡kai nepagrįstÄ nuosprendį. 3.2. Už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 189 straipsnio 2 dalyje, asmuo baudžiamojon atsakomybėn gali bÅ«ti traukiamas tada, jeigu jis žinodamas, jog turtas gautas nusikalstamu bÅ«du, jį įgijo, valdė, juo naudojosi arba jį realizavo. Visi kiti veiksmai, atlikti su tokiu turtu, iÅ¡eina už įstatyme apibrėžtos baudžiamosios atsakomybės ribų. Tai reiÅ¡kia, kad kito asmens įgytÄ , žinomai nusikalstamu bÅ«du gautÄ , turtÄ papraÅ¡ius remontuoti, dažyti ar atlikti kitus veiksmus, kas galbÅ«t pagerina to turto kokybę, už tai baudžiamoji atsakomybė pagal BK 189 straipsnį neatsiranda.

Turto įgijimas, naudojimasis ar realizavimas yra susieti su įrodytais aktyviais kaltininko veiksmais, dėl to ir nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas asocijuojasi su veiksmu. 3.3. Šioje byloje abejonių nekelia gyvenamojo namo teritorijoje policijos pareigūnų rastos bei paimtos transporto priemonės kilmė, jog automobilis apgaule pasisavintas Švedijoje, todėl Švedijoje pagrobtas ir Lietuvoje atsiradęs automobilis atitinka nusikalstamos veikos dalyko požymius. Tačiau vien tokių aplinkybių nustatymo nepakanka, jog atsirastų pagrindas asmenį nuteisti pagal BK 189 straipsnio 2 dalį.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad automobilis Å vedijoje buvo pagrobtas dar 2021 m. spalio 27 d., o apelianto sodyboje Å¡i transporto priemonė, kaip nustatė teismas, atsirado 2022 m. sausio 6-7 d., t. y. daugiau nei po dviejų mėnesių nuo neteisėto daikto užvaldymo. Kadangi teismas nenustatė, jog R. K. suklastojo automobilio identifikavimo numerį, darytina loginė iÅ¡vada, kad tai padarė kažkas kitas iki to laiko, kada daiktas buvo pristatytas nuteistajam. Atsižvelgiant į tai, Å¡ioje byloje buvo svarbu neginčytinai nustatyti objektyviosios pusės požymį – įgijimÄ .

Kasacinės instancijos teismo jurisprudencijoje laikoma, jog įgijimas yra bet kokios formos sandoris, kuriuo neteisėtu bÅ«du gautas turtas perduodamas kaltininkui. Sandorio sÄ vokos vartojimas apibÅ«dinant vienÄ iÅ¡ nusikaltimo objektyviajai pusei bÅ«dingų požymių rodo, kad įgijimas baudžiamojoje teisėje tam tikra prasme turėtų bÅ«ti siejamas su civilinėje teisėje aptariamais santykiais. Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksÄ sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas.

Dėl to akivaizdu, jog sandoryje turėtų dalyvauti ne vienas asmuo. Pagal valios pareiÅ¡kimÄ sandoriai gali bÅ«ti vienaÅ¡aliai, dviÅ¡aliai ir daugiaÅ¡aliai. Ä®gijimas paprastai siejasi su dviÅ¡aliu sandoriu, kuriam sudaryti bÅ«tina dviejų Å¡alių suderinta valia, o ta valia gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta žodžiu, raÅ¡tu, veiksmu ar kitokia valios iÅ¡reiÅ¡kimo forma. Å iuo atveju nėra jokių duomenų, kad buvo sudarytas koks nors sandoris. 3.4. Kasacinis teismas nusikalstamu bÅ«du gauto turto įgijimo požymį sieja su bet kokios formos atlygintiniu ar neatlygintiniu sandoriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-259/2008).

Tokia veika, apima tiek sandorį, pagal kurį asmuo tampa faktiniu tokio turto valdytoju (pvz. pirkimÄ ), tiek ir sandorį, pagal kurį asmuo laikinai gauna turtÄ tam tikrai techninei funkcijai atlikti, pvz. turtui į tam tikrÄ vietÄ pristatyti, paslėpti, perdirbti ir pan. Taigi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika rodo, kad asmenys, gaunantys automobilius užsienyje ir juos vairuojantys į LietuvÄ , visiÅ¡kai realizuoja įgijimo požymį, o bendrininkų, kurie atlieka pagalbines funkcijas tokioje kelionėje, pvz. rÅ«pinasi technine automobilio priežiÅ«ra, lydi vogtÄ automobilį rodydami keliÄ ar įspėdami apie policijÄ ir pan., veiksmai, atsižvelgiant į nustatytas objektyvias aplinkybes ir susitarimo turinį, pripažintini bendravykdymu įgyjant nusikalstamu bÅ«du gautÄ turtÄ arba padėjimu tai padaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-56-788/2019).

Å iuo atveju R. K. nebuvo nei kaltinamas, nei teisiamas už tai, jog prisidėjo prie nusikalstamos veikos – automobilio pasisavinimo ar vagystės. Byloje nėra jokių duomenų, kad R. K. dalyvavo įgijimo sandoryje. Automobilis brangus, todėl vargu, kad tokį daiktÄ kažkas bÅ«tų jam padovanojęs, nėra nustatyta ir tai, kad bÅ«tų įvykę mainai. Byloje nepateikta duomenų, jog R. K. kam nors mokėjo pinigus už automobilį ar perdavė kokį nors vertingÄ daiktÄ . 3.5. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas asmuo atvaręs jam automobilį, nebuvo nustatyta, kad tas asmuo jam, kaip daikto įgijėjui, automobilį bÅ«tų perdavęs taip, jog jis bÅ«tų galėjęs transporto priemone naudotis pagal paskirtį arba jį realizuoti.

Tuo tarpu sandorio dalyvių valia turi bÅ«ti abipusė ir suderinta. Užvedimo rakto turėjimas nepatvirtina daikto įgijimo fakto, nes atliekant paslaugÄ automobilį reikėjo pervaryti iÅ¡ vienos vietos į kitÄ . R. K. paaiÅ¡kino, kad turto neįgijo bei neketino to daryti, o tikrasis automobilio naudotojas nebuvo nustatytas, ir tai rodo, jog jo aiÅ¡kinimas nebuvo paneigtas. 3.6. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tokiÄ nusikalstamÄ veikÄ darančio asmens kaltė pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia, kas reiÅ¡kia, jog kaltininkas turi suprasti, kad įgyja nusikalstamu bÅ«du gautÄ turtÄ , ir to nori.

Sprendžiant apie tyčios pobÅ«dį svarbus motyvas ir tikslas. Å ios aplinkybės yra reikÅ¡mingos norint nustatyti, kodėl automobilis atsirado namo, kuriame gyvena R. K., teritorijoje. Kaltinamojo motyvas ar tikslas įsigyti nusikalstamu bÅ«du gautÄ automobilį teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyti. Byloje nėra informacijos, jog R. K. kada nors vertėsi nusikalstamu bÅ«du gauto turto supirkimu ar realizavimu. Dar daugiau, teismas nuosprendyje nenurodė jokių konkrečių duomenų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad apeliantas iÅ¡ tiesų tÄ transporto priemonę įgijo ir planavo su daiktu elgtis kaip su savo turtu.

Byloje nėra informacijos, jog jis ieÅ¡kojo žinomai nusikalstamu bÅ«du gautos transporto priemonės, ketino gauti dokumentus, leidžiančius tÄ automobilį įregistruoti atitinkamoje įmonėje, kad ruošėsi transporto priemone naudotis ar disponuoti, jog ieÅ¡kojo asmens, galinčio automobilį įgyti ir t. t. PrieÅ¡ingai, liudytoju apklaustas policijos darbuotojas teisiamajame posėdyje patvirtino, kad tokį automobilį realizuoti Lietuvoje neįmanoma. Liudytojo parodymai veda link minties, jog vargu ar buvo prasmė įsigyti transporto priemonę, kurios kaltinamasis nebÅ«tų galėjęs parduoti.

Byloje nėra jokių duomenų, kad R. K. turėjo ar turi kokius nors ryÅ¡ius, kurie padėtų nusikalstamu bÅ«du įgytÄ automobilį realizuoti užsienyje. Žinoma, apeliantas yra pardavęs transporto priemones užsieniečiams, tačiau tie automobiliai nebuvo gauti nusikalstamu bÅ«du, juolab kad automobilių pardavimas nėra jo veiklos sritis. 3.7. Teismas daug dėmesio skyrė tam, kad aptartų, jog transporto priemonė buvo gauta nusikalstamu bÅ«du ir, kad apeliantas galėjo suprasti nusikalstamos turto kilmę, tačiau to neužtenka, jog žmogus bÅ«tų pripažintas kaltu įgijęs tokį daiktÄ .

Ä®gijimo faktas vis dėl to nebuvo įrodytas. IÅ¡vada, kad R. K. įgijo nusikalstamu bÅ«du gautÄ automobilį, paremta vien tik prielaida, iÅ¡plaukiančia iÅ¡ fakto, jog transporto priemonė buvo rasta sodyboje. Nė vienam iÅ¡ alternatyvių nusikalstamos veikos požymių negali bÅ«ti keliami mažesni įrodytumo reikalavimai, todėl vien tai, jog apelianto sodyboje buvo rastas Å vedijoje apgaule užvaldytas automobilis, negali lemti sprendimo pripažinti kaltu įgijus transporto priemonę. 3.8. Bylos medžiaga nepaneigia versijos, pagal kuriÄ R.

K. turėjo atlikti paslaugÄ â€“ uždažyti suklastotÄ automobilio kėbulo numerį. Po to asmuo, kuris atvarė automobilį ir paprašė paslaugos, bÅ«tų transporto priemonę pasiėmęs. Nors teismas pabrėžė, kad kaltinamojo parodymuose stinga logikos, nes jis nenurodė automobilį jam atvariusio asmens vardo, pavardės, adreso, telefono numerio, elektroninio paÅ¡to adreso, neturėjo jokio vertingo turto perdavimÄ patvirtinančio dokumento, tačiau asmuo, atvaręs lengvÄ jį automobilį, žinojo, kur gyvena R.

K., todėl jam nebÅ«tų kilę jokių sunkumų atvykti ir pasiimti transporto priemonę. Å iÄ aplinkybę kaltinamasis minėjo pareigÅ«nams, tačiau jie nesulaukė, kol automobilį palikęs asmuo atvyks ir jį pasiims. Sulaikius tÄ asmenį, bÅ«tų atsiradusi galimybė daug konkrečiau spręsti, kodėl transporto priemonė buvo atvaryta į R. K. gyvenamojo namo teritorijÄ , kÄ jis turėjo padaryti ir pan. Skundžiamame nuosprendyje apraÅ¡yti R. K. veiksmai nesuteikia pagrindo pripažinti kaltu įvykdžius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 189 straipsnio 2 dalyje, todėl jis turi bÅ«ti iÅ¡teisintas.

4. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis R. K. prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, jo gynėjas advokatas Sigitas Å taraitis taip pat prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, papildomai prašė įvertinti ar ikiteisminis tyrimas atliktas gavus visas reikiamas prokuroro rezoliucijas, prokurorė Ina Zabielienė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

5. Nuteistojo R. K. ir jo gynėjo advokato Sigito Štaraičio apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus ir R. K. pagal BK 189 straipsnio 2 dalį pagrįstai pripažino kaltu, tačiau padarė raÅ¡ymo apsirikimo klaidÄ nurodydamas įstatymo redakcijÄ , o iÅ¡teisindamas pagal BK 3061 straipsnio 1 dalį, nurodė netinkamÄ iÅ¡teisinimo pagrindÄ , t. y. iÅ¡teisino nustačius, kad nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), nors pagal bylos aplinkybes R.

K. turėjo bÅ«ti iÅ¡teisintas neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Todėl Å¡i pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis keistina pagal BPK 328 straipsnio 4 punktÄ . Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 189 straipsnio 2 dalį 7. Nagrinėjamu atveju, R. K. pagal BK 189 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad iÅ¡ nenustatyto asmens įgijo žinomai nusikalstamu bÅ«du gautÄ didelės vertės turtÄ (automobilį „BMW X5“).

Apeliaciniame skunde neginčijamas turto vertės klausimas, tačiau nesutinkama su skundžiamu nuosprendžiu teigiant, jog R. K. veiksmai neatitinka nusikalstamu bÅ«du gauto turto įgijimo požymio, todėl jie buvo neteisingai kvalifikuoti pagal BK 189 straipsnio 2 dalį. Nuteistojo teigimu, automobilio jis neįgijo, o turėjo atlikti paslaugÄ â€“ uždažyti suklastotÄ automobilio kėbulo numerį, tada asmuo, prašęs atlikti Å¡iÄ paslaugÄ , minėtÄ automobilį bÅ«tų pasiėmęs.

8. BK 189 straipsnyje numatyta atsakomybė už įgijimÄ , naudojimÄ si arba realizavimÄ nusikalstamu bÅ«du gauto turto, žinant, kad turtas gautas nusikalstamu bÅ«du (2020 m. lapkričio 5 d. įstatymo Nr. XIII-3350 redakcija (TAR, 2020, Nr. 2020-24234). Nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, t. y. nusikaltimas laikomas baigtu nuo nusikalstamu bÅ«du gauto turto įgijimo, naudojimosi juo arba jo realizavimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-213/2013). Vienas iÅ¡ Å¡iÄ veikÄ kvalifikuojančių požymių – didelė turto vertė (BK 189 straipsnio 2 dalis).

9. Vertinant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , kurioje analizuojami BK 189 straipsnio 2 dalies sudėties objektyvieji požymiai, matyti, jog turto įgijimas, naudojimasis ir realizavimas yra alternatyvÅ«s požymiai, taigi baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vieno jų. Å ie objektyvieji požymiai aiÅ¡kiai susieti su įrodytais aktyviais kaltininko veiksmais disponuojant nusikalstamos kilmės turtu (tokio turto gavimu iÅ¡ neteisėto valdytojo, kuris padarė vagystę arba kitÄ savanaudiÅ¡kÄ nusikaltimÄ , naudojimusi tokiu turtu ar Å¡io turto realizavimu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-1/2011, 2K-217/2010, 2K-213/2013).

10. Byloje esančiais įrodymais neginčytinai nustatyta, kad automobilis „BMW X5“ buvo pagrobtas Å vedijoje, t. y. įgytas nusikalstamu bÅ«du. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Å¡is nusikalstamu bÅ«du gautas automobilis buvo rastas R. K. namų valdoje, be valstybinių numerių. R. K. gruntavo ir ruošėsi dažyti suklastotÄ automobilio VIN numerį, jis matė, jog Å¡is numeris skyrėsi nuo kitoje automobilio vietoje – po stiklu, buvusiu VIN numeriu. IÅ¡ tyrėjo R. K. parodymų matyti, kad R.

K. pastebėjus ateinančius policijos pareigūnus, jis stengėsi nuslėpti, jog atliko darbus, šalindamas automobilio kėbulo apsauginius popieriaus ir lipnios juostos likučius, skirtus automobilio kėbulo apsaugai dažymo metu. Atvykus policijos pareigūnams R. K. stebėjosi, kad automobilis jau ieškomas, teigė, kad automobilis dar neturėjo būti ieškomas iki tos dienos, kai jį surado. Aplinkybių, susijusių su asmeniu, vardu S., jis nenurodė. Nei, kad jo prašymu atlieka darbus, nei, kad jis atvyks automobilio atsiimti, policijos pareigūnams neminėjo.

Informacijos, kad kažkas atvažiuos automobilį pasiimti, nesakė, prieÅ¡ingu atveju, policijos pareigÅ«nai bÅ«tų surengę pasalÄ . Liudytojo R. K. parodymai buvo nuoseklÅ«s viso proceso metu, jo suinteresuotumas pakenkti ar apkalbėti R. K. nenustatytas, todėl Å¡iuos parodymus pirmos instancijos teismas pagrįstai vertino, kaip patikimus. Policijos pareigÅ«no suinteresuotumo bylos baigtimi nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.

11. R. K., apklausiamas kitÄ dienÄ po automobilio suradimo jo namų valdoje, iÅ¡ dalies prisipažino ir paaiÅ¡kino, jog automobilį jam atvežė S., kuris prašė nudažyti nuÅ¡veistÄ automobilio kėbulo numerį, automobilis buvo be valstybinių numerių, automobilio VIN numeriai ant kėbulo ir po priekiniu stiklu skyrėsi. Jam sukėlė įtarimÄ , kad automobilis gali bÅ«ti vogtas, tačiau vis tiek sutiko padaryti darbÄ už 200 eurų. Jis nugruntavo automobilio „BMW X5“ VIN numerį, gruntuodamas suprato, kad jis suklastotas, nes neatitiko su kitu numeriu, esančiu ant automobilio.

Šį apklausos protokolÄ R. K. pasirašė, nieko pridurti neturėjo (2 t., b. l. 51-53). Proceso veiksmo protokolo specialiajame priede R. K. nurodė, jog protokolÄ perskaitė, papildė, jog nežinojo, kad automobilis buvo vogtas. Visa kita suraÅ¡yta pagal jo žodžius (2 t., b. l. 54-55). 2022 m. gegužės 24 d. vykusioje apklausoje R. K. nurodė, jog jam sukėlė įtarimÄ , kad kažkas negerai, kažkas klastojama, nes automobilio VIN numeriai neatitiko. Suprato, kad jį pasiėmė savo žinion ir tam tikru laikotarpiu turėjo savo žinioje (2 t., b. l. 60-61).

Teisiamajame posėdyje apklausiama tyrėja V. L., kuri vykdė R. K. apklausas, patvirtino, kad apklausos protokole R. K. atsakymus užrašė taip, kaip jis sakė, iÅ¡ jo žodžių. Teisiamajame posėdyje R. K. nurodė, jog asmuo, vardu S., kurio galima sakyti nepažinojo, atvarė jam prabangų automobilį į kiemÄ be valstybinių numerių, ir paprašė perdažyti jo kėbulo numerius. Pastebėjo, kad automobilio VIN numeris po automobilio dangčiu neatitiko numerio, esančiu po stiklu, klausė S. ar automobilis nevogtas.

12. Pažymima, kad byloje nėra duomenų ir R. K. nepateikė jokių realių duomenų, susijusių su asmeniu, vardu S. (telefono numerio, gyvenamosios vietos adreso, ar kitų duomenų). Policijos pareigÅ«nams suradus automobilį jis teigė, jog atlieka tik paslaugÄ , tačiau asmens, praÅ¡iusio Å¡iÄ paslaugÄ atlikti net neįvardino, apie tai, kad atvažiuos automobilį pasiimti nesakė. Be to, iÅ¡ nuteistojo paaiÅ¡kinimų matyti, kad jo nurodytas asmuo su juo taip ir nesusisiekė, negrįžo pasiimti automobilio, nors automobilis yra didelės vertės (t. y. 52 370 Eur). Be to, R. K. nurodė, jog yra pirkęs automobilius, juos remontavęs ir pardavęs penkis kartus, tai rodo, kad asmuo turėjo žinių, susijusių su automobilių pirkimu/pardavimu.

13. Baudžiamojoje byloje surikti duomenys ir aukščiau aptartų aplinkybių visuma leidžia pagrįstai teigti, kad R. K. neabejotinai turėjo suprasti, kad jam atvarytas prabangus automobilis, be valstybinių numerių ir suklastotu VIN numeriu, kurį, kaip jis teigė kito asmens prašymu turi nugruntuoti, nudažyti, t. y. paslėpti VIN numerio klastojimo požymius, yra gautas neteisėtu, nusikalstamu būdu.

14. Darant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog įstatymas nereikalauja, kad kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, pakanka bendro supratimo apie kito asmens (ar jų grupės) padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir nusikalstamÄ turto gavimo bÅ«dÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-122-976/2021). Be to, iÅ¡ apeliacinio skundo argumentų matyti, kad ir patys apeliantai iÅ¡ esmės neneigia, jog iÅ¡ tam tikrų požymių buvo galima suprasti, jog transporto priemonės gavimo teisėtumas yra abejotinas.

15. Vertinant apeliaciniame skunde ginčijamo nusikaltimo objektyviosios pusės požymį – įgijimÄ , pažymima, jog nebÅ«tina, kad asmuo taptų faktiniu to turto valdytoju. Nusikalstamu bÅ«du gauto turto įgijimo požymį atitinka bet kokios formos atlygintinis ar neatlygintinis sandoris (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-259/2008). Å i veika apima tiek sandorį, pagal kurį asmuo tampa faktiniu tokio turto valdytoju (pvz. pirkimÄ ), tiek ir sandorį, pagal kurį asmuo laikinai gauna turtÄ tam tikrai techninei funkcijai atlikti, pvz. turtui į tam tikrÄ vietÄ pristatyti, paslėpti, perdirbti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-56-788/2019).

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybės, kad nusikalstamu bÅ«du gautas, be valstybinių numerių, ženklintas skirtingais VIN kodais, didelės vertės automobilis „BMV X5“ buvo laikomas R. K. namų valdoje, jo veiksmai (gruntavo suklastotÄ VIN numerį ir ruošėsi jį dažyti), patvirtina, kad jo veiksmuose nustatytas ir objektyviosios nusikalstamos veikos pusės požymis – įgijimas. R. K. nusikalstamu bÅ«du gauto turto įgijimÄ realizavo priimdamas šį turtÄ savo žinion, laikydamas žinomai nusikalstamu bÅ«du gautÄ automobilį savo namų valdoje ir atlikdamas jam techninio pobÅ«džio darbus, t. y. gruntuodamas suklastotÄ VIN numerį.

17. Ä®vertinus aukščiau aptartÄ teisinį reguliavimÄ , skundo argumentai, kad byloje nėra duomenų, jog R. K. ieÅ¡kojo žinomai nusikalstamu bÅ«du gautos transporto priemonės ar ketino gauti dokumentus, leidžiančius tÄ automobilį įregistruoti atitinkamoje įmonėje, kad ruošėsi ta transporto priemone naudotis ar disponuoti, jog ieÅ¡kojo asmens, galinčio automobilį įgyti, tai, kad Lietuvoje tokį automobilį realizuoti neįmanoma ir kitos aplinkybės, reikÅ¡mės jo veiksmų kvalifikavimui neturi ir kaltės įgijus žinomai nusikalstamu bÅ«du gautÄ automobilį nepaneigia, nes, kaip minėta, pagal BK189 straipsnio 2 dalį atsakomybė kyla nuo tokio turto įgijimo momento.

Dėl išteisinimo pagal BK 3061 straipsnio 1 dalį pagrindo 18. Apeliaciniame skunde apeliantai kelia abejones nuosprendžio pagrįstumui, nes R. K. buvo išteisintas pagal BK 3061 straipsnio 1 dalį, konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo požymių, tačiau pagal BK 189 straipsnio 2 dalį vis dėl to nuteistas.

19. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, R. K. pagal BK 3061 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, t. y. taikant BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytÄ iÅ¡teisinimo pagrindÄ .

20. Byloje nustatyta, kad automobilis „BMW X5“, rastas R. K. namų valdoje yra su suklastotu VIN numeriu. 2022 m. vasario 3 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad tirti pateiktos transporto priemonės „BMW X5“, esamas identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini) yra suklastotas. Šie duomenys patvirtina, kad BK 3061 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, t. y. transporto priemonės indentifikavimo numerių suklastojimas buvo padaryta.

Tačiau byloje nebuvo surinkta pakankamai duomenų, kad R. K. dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ . Teismų praktikoje nurodoma, kad asmuo iÅ¡teisinamas BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, kai teismas nustato, jog kaltinamajame akte nurodyta nusikalstama veika yra padaryta, tačiau nenustatyta, kad jÄ padarant dalyvavo kaltinamasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192/2009; Nr. 2K-191-648/2017 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡teisindamas R.

K. pagal BK 3061 straipsnio 1 dalį, nurodė netinkamÄ iÅ¡teisinimo pagrindÄ . Todėl nuosprendis keistinas, nurodant, kad R. K. pagal BK 3061 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinamas, neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Dėl BK 189 straipsnio 2 dalies redakcijos 21. Skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad R. K. pripažintas kaltu pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, nurodant Å¡io straipsnio redakcijÄ , galiojusiÄ iki 2022 m. sausio 10 d.

Tokios įstatymo redakcijos iÅ¡ viso nėra. Tačiau iÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies matyti, jog teismas taikė įstatymÄ , galiojusį iki 2022 m. sausio 31 d. (2020 m. lapkričio 5 d. įstatymo Nr. XIII-3350 redakcija (TAR, 2020, Nr. 2020-24234)), t. y. įstatymÄ , galiojusį veikos padarymo metu. Kadangi Å¡is nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytas netikslumas nekeičia nuosprendžio esmės, jis iÅ¡taisytinas (BPK 3081 straipsnio 1 dalis). Dėl ikiteisminio tyrimo pradžios 22. Nuteistojo gynėjas nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka akcentavo, kad nuosprendyje nebuvo pasisakyta apie jo baigiamojoje kalboje nurodytus argumentus, susijusius su ikiteisminio tyrimo pradžia.

Gynėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro rekomendacijų, patvirtintų 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 1-110, 99 punktu, teigia, kad tarnybinio praneÅ¡imo ar rezoliucijos apie bÅ«tinumÄ atlikti ikiteisminį tyrimÄ pagal BK 3061 straipsnio 1 dalį, nėra. Todėl R. K. negalėjo bÅ«ti kaltinamas tokios nusikalstamos veikos padarymu.

23. Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro rekomendacijų, patvirtintų 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 1-110, 99 punkte nurodyta, kad kai ikiteisminio tyrimo metu nustatoma kitos nusikalstamos veikos, dėl kurios nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, požymių, priimamas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimÄ . Toks tyrimas pradedamas užraÅ¡ant rezoliucijÄ ant gauto papildomo pareiÅ¡kimo apie kitÄ nusikalstamÄ veikÄ , kito ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no tarnybinio praneÅ¡imo, jei pagal jį nebuvo pradėtas tyrimas, arba suraÅ¡ant tarnybinį praneÅ¡imÄ . Jei paaiÅ¡kėjusi nusikalstama veika bus tiriama anksčiau pradėtame ikiteisminiame tyrime, Å¡i aplinkybė nurodoma rezoliucijoje arba tarnybiniame praneÅ¡ime. Pradėjęs naujai paaiÅ¡kėjusios nusikalstamos veikos ikiteisminį tyrimÄ , ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas užpildo nusikalstamos veikos statistinę kortelę ir apie priimtÄ sprendimÄ informuoja ikiteisminį tyrimÄ organizuojantį prokurorÄ .

24. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas 2022 m. sausio 10 d., tai patvirtina Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato reagavimo skyriaus tyrėjos N. S. 2022 m. sausio 10 d. „Tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“. Jame pranešima, kad 2022 m. sausio 10 d., apie 11.25 val. Kauno apskrities vyriausiojo komisariato Kriminalinės policijos (duomenys neskelbtini) pareigūnams vykdant transporto priemonės paieškos veiksmus, pas R.

K., (duomenys neskelbtini), rastas nuo 2021 m. spalio 27 d. Å vedijos Karalystėje paieÅ¡komas automobilis „BMW X5“, be valstybinio numerio ženklų, su galimai suklastotu kėbulo numeriu. TÄ pačiÄ dienÄ Å¡ie duomenys įregistruoti ikiteisminio tyrimo žurnale Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje esantis rezoliucijos lapas patvirtina, kad Å¡i tyrėja pateikė minėtÄ praneÅ¡imÄ Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros 5-ojo skyriaus (Kėdainiai) prokurorui. Prokuroras S. K. 2022 m. sausio 12 d. rezoliucija pavedė atlikti ikiteisminį tyrimÄ ikiteisminio tyrimo įstaigai pagal BK 189 straipsnio 2 dalį ir 3061 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 9).

Todėl gynėjo argumentas, kad nebuvo pagrindo atlikti ikiteisminį tyrimÄ ir vėliau kaltinti R. K. pagal BK 3061 straipsnio 1 dalį, atmestinas, kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 3081 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, n u t a r i a : Nuteistojo R. K. ir jo gynėjo advokato Sigito Å taraičio apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mų 2022 m. spalio 19 d. nuosprendį pakeisti:

Nustatyti, kad R. K. pagal BK 3061 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinamas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje iÅ¡taisyti raÅ¡ymo apsirikimÄ , nurodant, kad R. K. pripažintas kaltu pagal BK 189 straipsnio 2 dalį (2020 m. lapkričio 5 d. įstatymo Nr. XIII-3350 redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 31 d.). Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Teisėjai Indrė Averkienė Darius Kantaravičius Lina Lesinskienė