2019-01-08 Nr. AB-532-3-61-3-03922-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-4-502/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03922-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. sausio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų J. M., D. E. ir V. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. M., D. E. ir V. P. skundą atsakovams valstybės įmonei Registrų centrui ir valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai J. M., D. E. ir V. P. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą, prašydami: 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro (toliau – ir atsakovas) 2018 m. rugsėjo 27 d. individualų teisės aktą Nr. VILIJ(12.5.20.)- 7827, kuriuo atmetamas pareiškėjų 2018 m. rugsėjo 18 d. prašymas atsakovui; 2) įpareigoti atsakovą pašalinti jo padarytą pažeidimą ir ištaisyti Juridinių asmenų registro (toliau – ir JAR) įrašų klaidą – pateiktus tikrovės neatitinkančius JAR įrašus, kad Asociacija „ICOMOS Lietuvos nacionalinis komitetas“ (toliau – ir Asociacija) turi vienasmenį valdymo organą – už visą laikotarpį nuo 1997 m. iki dabar – ir įrašyti teisingai, būtent, kad Asociacijos valdymo organai yra tik visuotinis susirinkimas ir kolegialus valdymo organas Biuras.

Pareiškėjai pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir paaiškino, kad terminą praleido dėl to, jog jų skundą ikiteismine tvarka nagrinėjo Lietuvos administracinių ginčų komisija (toliau – ir Komisija), į kurią jie kreipėsi nepraleisdami termino ir pasinaudodami įstatymų jiems suteikta diskrecijos teise pasirinkti, ar kreiptis tiesiai į teismą, ar ikiteismine tvarka į Komisiją. Pareiškėjai teigė negalėję numanyti, kad Komisija nuspręs, jog byla ikiteismine tvarka nenagrinėtina ir tuo pagrindu nutrauks bylą, todėl jiems teks kreiptis į teismą dėl to paties atsakovo individualaus teisės akto.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 20 d. nutartimi pareiškėjų J. M., D. E. ir V. P. prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti atmetė ir skundą priimti atsisakė.

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Terminai gali būti atnaujinti tik tuo atveju, jeigu pripažįstama, kad jie praleisti dėl objektyvių, svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkybių.

Teismas nustatė, kad pareiškėjai nesutinka su VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. VILIJ(12.5.20.)-7827 (toliau – ir Sprendimas). Sprendime nurodytas vieno mėnesio apskundimo terminas, kuris skaičiuojamas nuo administracinio akto įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos. Pareiškėjai skundą dėl Sprendimo panaikinimo teismui padavė 2018 m. lapkričio 18 d. Teismas sprendė, kad net laikant, jog pareiškėjams minėtas aktas buvo siųstas paštu, jie yra praleidę įstatymo nustatytą terminą.

Teismas nurodė, kad pareiškėjų prašymas atnaujinti skundo dėl Sprendimo padavimo terminą iš esmės grindžiamas pasirinkimu su skundu kreiptis į ikiteisminę ginčus nagrinėjančią instituciją. Teismas konstatavo, kad pareiškėjų nurodytos termino praleidimo priežastys negali būti vertinamos kaip svarbios priežastys, sutrukdžiusios laiku kreiptis teisminės gynybos ir taip efektyviai apginti galimai pažeistas teises. Sprendime aiškiai nurodyta apskundimo tvarka, t. y., kad individualus administracinis aktas per vieną mėnesį nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui (Žygimantų g. 2, Vilnius) ABTĮ nustatyta tvarka, nėra nurodyta galimybė sprendimą ginčyti ikiteismine skundų nagrinėjimo tvarka. Teismas nenustatė, kad pareiškėjai būtų suklaidinti dėl tinkamo savo teisių gynybos būdo ir tvarkos.

Teismas nurodė, kad pareiškėjai prašyme atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti nenurodė jokių pagrįstų, svarbių priežasčių, kodėl Sprendime išaiškinus apskundimo tvarką, jie ja nesivadovavo, nustatytu terminu nesikreipė į teismą. Todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjai aplaidžiai rūpinosi savo teisių gynimu, o jų nurodytos termino praleidimo priežastys apibūdina jų subjektyvų situacijos vertinimą bei apsisprendimą elgtis priešingu būdu, nei nustato teisės aktai, taigi negali būti laikomos objektyviomis. Teismas sprendė, kad skundo padavimo termino praleidimą lėmė subjektyvaus pobūdžio aplinkybės, todėl pagrindo tenkinti pareiškėjų prašymą ir atnaujinti skundo padavimo terminą nėra.

Teismas, atmetęs prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, pareiškėjų skundą atsisakė priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

III. Pareiškėjai J. M., D. E. ir V. P. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį ir jų skundo priėmimo klausimą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Pareiškėjai nurodo, kad skundą dėl Sprendimo panaikinimo teismui pateikė 2018 m. lapkričio 18 d., praleidę įstatymo nustatytą terminą tik dėl Komisijos neteisėtų veiksmų, nes Komisija privalėjo ne priimti skundą ir jį nagrinėti, o ne vėliau kaip kitą darbo dieną po 2018 m. spalio 5 d. skundo gavimo dienos (t. y. 2018 m. spalio 7 d.) atsisakyti priimti pareiškėjų skundą kaip nepriskirtiną administracinių ginčų komisijos kompetencijai, kad pareiškėjai spėtų pateikti skundą pagal kompetenciją teismui, tačiau Komisija, priimdama 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimą Nr. 3R-484-(AG-399/03-2018) (toliau – ir 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimas), užkirto pareiškėjams kelią laiku pateikti skundą teismui.

Pareiškėjai akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka yra reglamentuota įstatyme, vien ta aplinkybė, kad viešojo administravimo institucijos akte (sprendime) nėra nurodyta jo apskundimo tvarka ikiteisminiu būdu, nėra pagrindas nesilaikyti šios tvarkos (2006 m. lapkričio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS15-598/2006). Tačiau aplinkybė, jog institucija savo sprendime nenurodo jo apskundimo tvarkos arba nurodo ją netinkamai, gali būti reikšminga sprendžiant termino skundui paduoti atnaujinimo klausimą.

Pareiškėjai teigia, kad teikdami prašymą dėl termino atnaujinimo nurodė pagrįstų ir svarbių priežasčių, kodėl Sprendime išaiškinus apskundimo tvarką, jie ja nesivadovavo, nustatytu terminu nesikreipė į teismą, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjai aplaidžiai rūpinosi savo teisių gynimu, šiuo atveju svarbiausi būtent Komisijos neteisėti veiksmai nepagrįstai priimant skundą.

Pareiškėjai pažymi, kad Komisijos 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimas jiems nebuvo įteiktas iki 2018 m. lapkričio 14 d., kuomet jie jį gavo elektroniniu paštu, o oficialiai – paštu, gavo tik 2018 m. lapkričio 26 d., todėl oficialiai nežinojo apie ginčo Komisijoje baigtį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjų prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo teismui terminą ir skundą atsisakyta priimti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų praleisto skundo padavimo teismui termino neatnaujino; konstatavo, kad Sprendime buvo nurodyta aiški sprendimo apskundimo tvarka – Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nebuvo nurodyta galimybė sprendimą ginčyti ikiteismine skundų nagrinėjimo tvarka; nenustatė, kad pareiškėjai būtų suklaidinti dėl tinkamo savo teisių gynybos būdo ir tvarkos, todėl konstatavo, kad pareiškėjai aplaidžiai rūpinosi savo teisių gynimu, o jų nurodytos termino praleidimo priežastys apibūdina jų subjektyvų situacijos vertinimą bei apsisprendimą elgtis priešingu būdu, nei nustato teisės aktai, todėl nėra objektyvių priežasčių atnaujinti praleistą skundo padavimo teismui terminą ir pareiškėjų skundą priimti atsisakė.

Pareiškėjai laikosi pozicijos, kad skundo padavimo teismui terminą praleido dėl svarbių priežasčių, nes pasinaudojo diskrecijos teise kreiptis su skundu į ikiteisminio ginčų nagrinėjimo instituciją, t. y. Komisiją. Pareiškėjų nuomone, terminas buvo praleistas iš esmės dėl Komisijos kaltės, kuri tik po mėnesio priėmė sprendimą nutraukti bylą, motyvuodama tuo, kad byla nepriskirtina Komisijos kompetencijai, o ne nustatyta tvarka ir terminais kitą darbo dieną atsisakė skundė priimti nagrinėti, jei jis nebuvo priskirtinas jos kompetencijai.

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.

Pažymėtina, kad svarbiomis termino skundui paduoti praleidimo priežastimis minėtos normos prasme laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008; 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012; 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012). Praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Pareiškėjai visus teiginius dėl termino praleidimo privalo pagrįsti objektyviais duomenimis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-44/2011), tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-327/13). Pagal administracinių teismų praktiką sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje. byloje Nr. AS-986-552/2015).

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjai į VĮ Registrų centrą ir VĮ Registrų centro Vilniaus filialą kreipėsi su 2018 m. rugsėjo 18 d. prašymu (I t., b. l. 16), prašydami ištaisyti JAR įraše esančią klaidą – panaikinti vienasmenio Asociacijos valdymo organo, kurio Asociacijos įstatai apskritai nenustato, registravimo įrašus ir, kadangi šią klaidą JAR savo įrašuose kartoja nuo Asociacijos įregistravimo 1997 m. gruodžio 29 d. iki dabar, patikrinti, ar Asociacijos įstatai, kuriuos JAR 1997 m. pateikė Asociacijos įstatus, kurie yra oficialiai pateikti Asociacijos nariams ir kuriais Asociacija ir jos nariai naudojasi visoje Asociacijos veikloje. Sprendimu VĮ Registrų centro Vilniaus filialas iš esmės atsisakė patenkinti pareiškėjų prašymą, nurodydamas, kad JAR įregistruoti ir paviešinti duomenys atitinka JAR tvarkytojui pateiktuose dokumentuose nurodytus duomenis, todėl jie negali būti laikomi klaidingais ir dėl to taisomi, taip pat nurodė, kad įstatai neatitinka šiuo metu galiojančio reguliavimo. Sprendime nurodyta jo apskundimo tvarka – per vieną mėnesį nuo jo įteikimo dienos Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Pareiškėjai Sprendimą apskundė Komisijai, kuri 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimu bylą pagal pareiškėjų skundą nutraukė, motyvuodama tuo, kad pagal Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 5 straipsnio 3 dalies 2 punktą Komisija nesprendžia administracinių ginčų, kuriems nagrinėti įstatymai nustato kitokią tvarką. Komisijos vertinimu, pareiškėjai į Komisiją kreipėsi kilus ginčui VĮ Registrų centrui atsisakius JAR pakeisti (panaikinti) dalį registruotų registro duomenų apie Asociacijos organus, o Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.28 straipsnio 3 dalimi nustatyta, kad sprendimas atsisakyti registruoti juridinį asmenį (registruotinų duomenų ar dokumentų pakeitimus) skundžiamas teismui įstatymų nustatyta tvarka. Todėl Komisija sprendė, kad pareiškėjai Sprendimą gali ginčyti Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Pažymėtina, kad Įstatymo 5 straipsnio 1 dalis numato, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Komisija taip pat nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jos veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Pagal minėto straipsnio 3 dalį Komisija ir jos teritoriniai padaliniai nesprendžia: 1) ABTĮ 18 straipsnyje, 20 straipsnio 2, 3, 4 dalyse ir 21 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytų ginčų (bylų), taip pat mokestinių ginčų; 2) administracinių ginčų, kuriems nagrinėti įstatymai nustato kitokią tvarką.

Pareiškėjų kartu su atskiruoju skundu pateikti duomenys (II t., b. l. 10–13) patvirtina, kad viena iš pareiškėjų – J. M., minėtą Komisijos 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimą elektroniniu paštu gavo 2018 m. lapkričio 14 d., o su skundu dėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. VILIJ(12.5.20.)-7827 panaikinimo į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi 2018 m. lapkričio 18 d. (I t., b. l. 1).

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjai praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą kreipimosi į teismą terminą, aplinkybes, kad pareiškėjai, esant Sprendime nurodytai jo apskundimo tvarkai, jog jis gali būti skundžiamas teismui, kreipėsi su skundu į Komisiją dėl Sprendimo panaikinimo, vertino kaip nesudarančias pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo teismui terminą ir skundžiama nutartimi pareiškėjų skundą priimti atsisakė.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų atskirojo skundo argumentus, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo ne dėl VĮ Registrų centro sprendimo dėl atsisakymo registruoti juridinį asmenį (registre registruotinų duomenų ar dokumentų pakeitimus) (tokie sprendimai skundžiami teismui įstatymų nustatyta tvarka (CK 2.68 str. 3 d.)), o dėl klaidų JAR taisymo, nes būtent prašydami ištaisyti klaidą JAR įregistruotuose Asociacijos duomenyse bei atlikti kitus veiksmus pareiškėjai 2018 m. rugsėjo 18 d. prašymu kreipėsi į atsakovus, o Sprendimu VĮ Registrų centro Vilniaus filialas jų prašymo netenkino, nes nelaikė, kad įregistruoti duomenys yra klaidingi. Klaidų JAR taisymą reglamentuoja CK 2.69 straipsnis, kuriame nenustatyta, kad JAR tvarkytojo sprendimai dėl klaidų taisymo ar atsisakymo jas taisyti skundžiami teismui. Klaidingų, netikslių ar neišsamių duomenų ar informacijos taisymo ar papildymo tvarką reglamentuoja Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 (toliau – ir Nuostatai) V skyrius, o minėtų nuostatų 252 punkte numatyta, kad JAR tvarkytojo ir Teisingumo ministerijos veiksmai gali būti skundžiami įstatymų nustatyta tvarka. Taigi kitokia, nei Įstatyme ar ABTĮ, tokio pobūdžio administracinio ginčo nagrinėjimo tvarka nenustatyta.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aptartą teisinį reglamentavimą, byloje kilusio ginčo pobūdį, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai galėjo su skundu dėl Sprendimo panaikinimo kreiptis ir į ikiteisminio ginčų nagrinėjimo instituciją. Nors byloje nėra duomenų, kad Komisijos 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimo, kuriuo administracinė byla pagal pareiškėjų skundą dėl Sprendimo panaikinimo nutraukta, teisėtumas ir pagrįstumas būtų įvertintas įsiteisėjusiu galutiniu teismo procesiniu sprendimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjų prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo teismui terminą ir skundo priėmimo klausimą, privalėjo įvertinti aptartas CK, Įstatymo ir Nuostatų normas bei faktines aplinkybes, tačiau to nepadarė. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjai pakankamai operatyviai su skundu dėl Sprendimo panaikinimo kreipėsi į Komisiją, o 2018 m. lapkričio 14 d. elektroniniu paštu gavę Komisijos 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimą, nedelsdami 2018 m. lapkričio 18 d. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjai, gindami savo galbūt pažeistas teises ir teisėtus interesus, elgėsi pakankamai operatyviai, buvo procesiškai sąžiningi, o jų nurodytos skundo padavimo teismui termino praleidimo priežastys nagrinėjamu atveju buvo objektyvios ir sudarančios pagrindą praleistą terminą atnaujinti.

Apibendrindama išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatnaujino pareiškėjų praleisto skundo padavimo teismui termino, nepagrįstai šiuo pagrindu atsisakė priimti pareiškėjų skundą, todėl pareiškėjų atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų J. M., D. E. ir V. P. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjų J. M., D. E. ir V. P. skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė