2015-10-20 Nr. AB-20364-3-61-3-02554-2013-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3511-662/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02554-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija 6.8; 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, trečiajam suinteresuotam asmeniui Mažeikių rajono apylinkės teismui dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas M. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2, 76) prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, neišmokėtą darbo užmokesčio dalį – 3 269,97 Eur (11 290,54 Lt), susidariusią už darbą poilsio ir švenčių dienomis pagal iš anksto sudarytą grafiką laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d.

Nurodė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas namuose budėjo poilsio ir švenčių dienomis nuo 9.00 val. iki 17.00 val. pagal iš anksto sudarytą grafiką, tačiau už budėjimą namuose 2011 ir 2012 metais buvo išmokėta tik nedidelė dalis 2009-2011 metais galiojusioje Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo (toliau – ir Teisėjų atlyginimų įstatymas) 6 straipsnio redakcijoje nustatytos vienkartinės priemokos už atliktą papildomą darbą dalis. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2011 m. vasario 14 d. nutarime pripažino, kad Teisėjų atlyginimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalis tiek, kiek ribojama teisėjų teisė gauti teisingą atlyginimą už viršvalandinį darbą, už darbą švenčių ir poilsio dienomis, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Atsižvelgiant į tai, kad Teismų įstatyme teisėjų darbo ne darbo metu apmokėjimo klausimas nėra reguliuojamas, mano, kad tokiu atveju turi būti taikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 193 straipsnio, 194 straipsnio 2 dalies nuostatos. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2010 m. liepos mėn. iki 2013 m. birželio mėn. dirbo švenčių ir poilsio dienomis pagal iš anksto sudarytą grafiką 19 dienų (152 val.), t. y. budėjo namuose: 2010 m. rugsėjo 4 d., 2010 m. spalio 30 d., 2010 m. lapkričio 27 d., 2011 m. sausio 22 d, 2011 m. gegužės 21 d., 2011 m. liepos 16 d., 2011 m. rugsėjo 10 d., 2011 m. spalio 29 d., 2011 m. gruodžio 31 d., 2012 m. sausio 7 d., 2012 m. kovo 3 d., 2012 m. balandžio 28 d., 2012 m. birželio 9 d., 2012 m. rugsėjo 8 d., 2012 m. lapkričio 10 d., 2012 m. gruodžio 24 d., 2013 m. kovo 9 d., 2013 m. kovo 30 d., 2013 m. birželio 1 d., todėl išskaičiavus vienkartines metines priemokas už budėjimus poilsio dienomis likusi neišmokėta suma turėtų būti priteista.

Atsakovą Lietuvos valstybę atstovaujančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas Teisingumo ministerija atsiliepimo (b. l. 81–81) argumentais nurodė, jog Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, šioje byloje nėra tinkamas atsakovas.

Perdavus bylą nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, atsakovas atsiliepimo nepateikė, jo atstovas teismo posėdyje taip pat nedalyvavo, atitinkamai naujų argumentų pateikta nebuvo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Mažeikių rajono apylinkės teismas atsiliepimo į skundą (b. l. 83–85) argumentais prašė skundą tenkinti iš dalies, pagal pateiktus apskaičiavimus neišmokėtą darbo užmokestį priteisiant iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 1 818,11 Eur nesumokėtą darbo užmokesčio dalį už budėjimus poilsio ir švenčių dienomis už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d.

Pirmosios instancijos teismas aptarė byloje nustatytas faktines aplinkybes ir išdėstė aktualų teisinį reguliavimą. Kaip nustatyta bylos medžiaga, pareiškėjas nuo 2010 m. liepos mėn. iki 2013 m. birželio mėn. budėjo poilsio dienomis – 2010 m. rugsėjo 4 d., 2010 m. spalio 31 d., 2010 m. lapkričio 27 d., 2011 m. sausio 22 d., 2011 m. gegužės 21 d., 2011 m. liepos 16 d., 2011 m. rugsėjo 10 d., 2011 m. spalio 29 d., 2011 m. gruodžio 31 d., 2012 m. sausio 7 d., 2012 m. kovo 3 d., 2012 m. balandžio 28 d., 2012 m. birželio 9 d., 2012 m. rugsėjo 8 d., 2012 m. lapkričio 10 d., 2013 m. kovo 9 d., 2013 m. kovo 31 d., 2013 m. birželio 1 d. ir švenčių dieną – 2012 m. gruodžio 24 d. (b. l. 35–70). Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. pažyma Nr. S5-9084 (toliau – ir Pažyma, b. l. 86) tvirtina, kad pareiškėjui buvo išmokėtos vienkartinės metinės priemokos už budėjimus, t. y. 2011 gruodžio mėn. išmokėta 120,48 Eur (kas atitinka 416 Lt), 2012 m. gruodžio mėn. išmokėta 316,26 Eur (kas atitinka 1 092 Lt), iš viso pareiškėjui per laikotarpį nuo 2010 m. liepos mėn. iki 2013 m. birželio mėn. buvo išmokėta 436,75 Eur (kas atitinka 1 508 Lt).

Nustatyta, jog pareiškėjas pagal grafiką budėjo vieną šventinę dieną – 2012 m. gruodžio 24 d. ir jam nebuvo apmokėta, todėl už šią šventinę dieną pareiškėjui turėtų būti apmokėta taikant DK 155 straipsnio 2 dalį, 194 straipsnio 2 dalį. Taigi pagal minėtą teisinį reguliavimą už budėjimą pagal grafiką vieną šventinę dieną (2012 m. gruodžio 24 d.), atsižvelgiant į Pažymos duomenis, pareiškėjui turi būti priteisiama 153,52 Eur (kas atitinka 530,08 Lt (2 x 265,04 Lt).

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo budėjimų metu nebuvo viršyta darbo laiko trukmė, todėl pagal jau aptartą teisinį reguliavimą už budėjimus pagal grafiką poilsio dienomis viršijant darbo laiko trukmę, pareiškėjui turi būti priteisiama suma pagal DK 155 straipsnio 3 dalį, 193 straipsnį. Atsižvelgiant į 2013 m. rugpjūčio 5 d. pažymos Nr. S5-9084 duomenis bei atėmus jau išmokėtas sumas, pareiškėjui už budėjimą pagal grafiką poilsio dienomis atitinkamai priteistina 1 664,59 Eur (t. y. kas atitinka 5 747,50 Lt (4 837 Lt x 1,5) – 1 508 Lt). Vadinasi iš viso pareiškėjui už budėjimą pagal grafiką poilsio ir švenčių dienomis priteistina 1 818,11 Eur (1 664,59 Eur + 153,52 Eur). Pareiškėjui neišmokėta darbo užmokesčio dalis priteista iš Lietuvos valstybės.

III. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Teisingumo ministerija, apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 28 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsakovas remiasi Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalių redakcija, galiojusia nuo 2008 m. gruodžio 30 d. iki 2011 m. vasario 17 d., Tvarkos aprašo 1 ir 3 punktais, Teisėjų tarybos 2009 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 13P-71-(7.1.2) „Dėl pavyzdinio vienkartinių priemokų teisėjams mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuriuo teismų pirmininkai įpareigoti patvirtinti teisėjų viršvalandinio darbo, darbo poilsio ir švenčių dienomis, apskaitos ir vienkartinės priemokos apskaičiavimo ir išmokėjimo sąlygas bei tvarką. Paaiškina, kad Tvarkos aprašuose (2008 m. gruodžio 5 d. ir 2009 m. balandžio 24 d.) viršvalandinio darbo apmokėjimo nuostatos yra tapačios – vienkartinė priemoka išmokama neviršijant teismui nustatytų asignavimų darbo užmokesčiui kalendorinių metų gruodžio mėnesį; dydis yra nustatomas atsižvelgiant į teisėjo teisme dirbtą laiką per kalendorinius metus, viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis, išnagrinėtų bylų skaičių ir bendrą krūvį. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nevertino, kokius procesinius veiksmus pareiškėjas atliko poilsio ir švenčių dienomis ir ar apskritai juos atliko. Pateikti budėjimo grafikai nepatvirtina aplinkybės, kad pareiškėjas būtų atlikęs konkrečias funkcijas: sprendęs suėmimo, laikinųjų apsaugos priemonių ar kitus klausimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl apmokėjimo pareiškėjui (Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjui) už darbą poilsio iš švenčių dienomis pagal iš anksto patvirtintą grafiką Mažeikių rajono apylinkės teisme laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo pirmininko įsakymais patvirtintus budėjimo poilsio ir švenčių dienomis grafikus atitinkamais laikotarpiais budėjo namuose, priteisė jam už budėjimus poilsio ir švenčių dienomis neišmokėtą darbo užmokesčio dalį (1 818,11 Eur).

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą tuo pagrindu, kad teismas, tenkindamas skundą, netyrė, ar pareiškėjas budėjimo poilsio dienomis metu atliko konkrečias teisėjo funkcijas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. gegužės 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-1252/2014, kurios aplinkybės yra panašios į nagrinėjamos bylos (ginčas buvo kilęs dėl kompensavimo teisėjui už budėjimą namuose poilsio dienomis pagal patvirtintą grafiką), atsižvelgdama į tai, kad Konstitucinis Teismas 2011 m. vasario 14 d. nutarimu Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalį pripažino prieštaraujančia Konstitucijai, tačiau po šio Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo įstatymų leidėjas nėra priėmęs teisės akto, kuriuo būtų nustatytas kompensavimas teisėjams už viršvalandinį darbą, už darbą poilsio ir švenčių dienomis, be to, atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, kurioje pažymėta, kad žemesnės galios teisės aktuose esančias teisės spragas galima užpildyti ad hoc teismams pagal savo kompetenciją sprendžiant bylas dėl individualaus visuomeninio santykio ir taikant (bei aiškinant) teisę, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 6 dalimi, konstatavo, kad minėta teisinio reguliavimo spraga užpildytina taikant Darbo kodekso nuostatas, reglamentuojančias apmokėjimą už viršvalandinį darbą, už darbą poilsio ir švenčių dienomis.

Nors minėtoje administracinėje byloje ginčas buvo kilęs tik dėl apmokėjimo už budėjimą pagal grafiką poilsio dienomis, tačiau išplėstinė teisėjų kolegija šioje nutartyje spręsdama dėl taikytinų Darbo kodekso normų, be kita ko, atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą DK 194 straipsnio taikymo praktiką, akcentavo, kad Darbo kodeksas numato skirtingą mokėjimą už darbą poilsio ir švenčių dienomis (DK 194 str.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. gegužės 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-1252/2014 pažymėjo, jog DK 194 straipsnio, reglamentuojančio mokėjimą už darbą poilsio ir švenčių dienomis, 1 dalyje nustatyta, kad už darbą poilsio arba švenčių dieną, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, mokama ne mažiau kaip dvigubai, skaičiuojant nuo darbuotojo darbo užmokesčio, nurodyto DK 186 straipsnio 2 dalyje, arba darbuotojo pageidavimu kompensuojama suteikiant darbuotojui per mėnesį kitą poilsio dieną arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų ir mokant už tas dienas darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad už darbą švenčių dieną pagal grafiką mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, nurodytas DK 186 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgdama į tai, kad pagal Darbo kodekso normas budėjimas darbe ir namuose įeina į darbo laiką (DK 143 str. 1 d. 1 p.), išplėstinė teisėjų kolegija priėjo prie išvadų, kad sprendžiant dėl kompensavimo teisėjui už budėjimą pagal grafiką turi būti atsižvelgiama į DK 155 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad budėjimas įmonėje prilyginamas darbo laikui, o budėjimas namuose – ne mažiau kaip pusei darbo laiko, t. y. budėjimas pagal grafiką namuose poilsio dieną prilygintinas 4 darbo valandoms.

Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant individualiai bylai aktualius teisės taikymo klausimus, būtina vadovautis teisės aiškinimo taisyklėmis, suformuluotomis jau išnagrinėtose analogiškose bylose. Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies bei Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimo nuostatas, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Pagal nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reguliavimą nėra pagrindo kurti naują precedentą ir nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-1252/2014 suformuotos praktikos, kuri nuosekliai plėtojama kitose analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1466/2014, 2015 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2504-261/2015 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas pagal grafiką budėjo vieną šventinę dieną (2012 m. gruodžio 24 d.) ir jam nebuvo apmokėta, todėl už šią šventinę dieną pareiškėjui turėtų būti apmokėta taikant DK 155 straipsnio 2 dalį ir 194 straipsnio 2 dalį (153,52 Eur (530,08 Lt (2 x 265,04 Lt), o už budėjimus pagal grafiką poilsio dienomis viršijant darbo laiko trukmę pareiškėjui turi būti priteisiama suma pagal DK 155 straipsnio 3 dalį ir 193 straipsnį. Atsižvelgdamas į Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. pažymos Nr. S5-9084 (b. l. 86) duomenis bei atėmęs pareiškėjui jau išmokėtas sumas, teismas pareiškėjui už budėjimą pagal grafiką poilsio dienomis atitinkamai priteisė 1 664,59 Eur (5 747,50 Lt (4 837 Lt x 1,5) – 1 508 Lt), iš viso už budėjimą pagal grafiką poilsio ir švenčių dienomis pareiškėjui priteisė 1 818,11 Eur (1 664,59 Eur + 153,52 Eur).

Nors pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog sprendžiant dėl kompensavimo teisėjui už budėjimą pagal grafiką turi būti atsižvelgiama į DK 155 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad budėjimas įmonėje prilyginamas darbo laikui, o budėjimas namuose – ne mažiau kaip pusei darbo laiko, t. y. budėjimas pagal grafiką namuose poilsio dieną prilygintinas 4 darbo valandoms, tačiau pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už budėjimą namuose poilsio ir švenčių dienomis, vadovavosi Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. pažyma Nr. S5-9084 (b. l. 86) ir priteisė pareiškėjui vidutinį vienos dienos, t. y. 8 valandų, o ne 4 valandų darbo užmokestį. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi DK 155 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 194 straipsnio 2 dalimi ir 193 straipsniu, teisėjų kolegija pakeičia pirmosios instancijos nutartį ir perskaičiuoja pareiškėjui išmokėtiną sumą.

Pagal DK 155 straipsnio 2 dalį ir 193 straipsnį laikoma, kad pareiškėjas poilsio dienomis dirbo po 4 val., už kurias turi būti sumokėta 1,5 vidutinio darbo užmokesčio kompensacija. Kompensacija pareiškėjui už budėjimus Mažeikių rajono apylinkės teisme apskaičiuotina Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. pažymoje Nr. S5-9084 (b. l. 86) nurodytą susumuotą vidutinį vienos dienos darbo užmokestį (5 102,04 Lt – 265,04 Lt (budėjimas šventinę dieną) = 4 837 Lt) padalinant iš 2 (tokiu būdu apskaičiuojamas vidutinis 4 val. darbo užmokestis) ir padauginant jį iš 1,5, iš viso gaunama 1 050,67 Eur (4 837 / 2) x 1,5 = 3 627,75 Lt).

Atsižvelgiant į DK 155 straipsnio 2 dalį ir 194 straipsnio 2 dalį laikoma, kad pareiškėjas švenčių dieną dirbo 4 val., už kurias turi būti sumokėtas dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. Už budėjimą 2012 m. gruodžio 24 d. (švenčių dieną) kompensacija pareiškėjui, vadovaujantis Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. pažyma Nr. S5-9084 (b. l. 86), nustačius 4 valandų darbo užmokestį, apskaičiuotina taip: 76,76 Eur (265,04 Lt/2) x 2) = 265,04 Lt).

Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. pažyma Nr. S5-9084 patvirtina, kad pareiškėjui buvo išmokėtos vienkartinės metinės priemokos už budėjimus 2011 gruodžio mėn. – 120,48 Eur (416 Lt) ir už 2012 m. gruodžio mėn. – 316,27 Eur (1 092 Lt), iš viso – 436,75 Eur (1 508 Lt), todėl ši suma išskaičiuotina iš pareiškėjui priteistinos kompensacijos už darbą švenčių ir poilsio dienomis.

Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus skaičiavimus pareiškėjui priteisina 690,68 Eur (1 050,67 Eur + 76,76 Eur – 436,75 Eur) kompensacija už darbą poilsio ir švenčių dienomis Mažeikių rajono apylinkės teisme.

Pažymėtina, jog šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su atsakovo apeliacinio skundo pozicija, jog pareiškėjui kompensacija už budėjimą poilsio dienomis galėjo būti priteista tik tokiu atveju, jei pareiškėjas tomis dienomis būtų atlikęs konkrečias teisėjo funkcijas. Pagal DK 155 straipsnį, budėjimas gali būti vykdomas įmonėje arba namuose. Pagal DK 155 straipsnio 2 dalį, budėjimas įmonėje prilyginamas darbo laikui, o budėjimas namuose – ne mažiau kaip pusei darbo laiko. Taigi budėjimo vertinimas skiriasi tik pagal tai, kur jis yra atliekamas, jokie kiti vertinimo kriterijai, taip pat ir aplinkybė, ar budėjimo metu realiai buvo atliekamos tam tikros darbo funkcijos ar nebuvo atliekamos, šiame straipsnyje nėra nustatyti.

Konstitucinis Teismas 2011 m. vasario 14 d. nutarime nurodė, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 48 straipsnio 1 dalį, negali būti tokios situacijos, kad teisėjui, vykdančiam Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse ir kituose įstatymuose nurodytas teisėjo funkcijas, kurios turi būti vykdomos po darbo valandų, poilsio bei švenčių dienomis, būtų nemokama arba už šį darbą nebūtų apmokama teisingai. Nors ginčo atveju aktualiomis poilsio ir švenčių dienomis pareiškėjas realiai konkrečių ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijų ir neatliko, tačiau vien tai negali paneigti jo teisės į apmokėjimą už jo budėjimą, kadangi toks jo budėjimas buvo skirtas užtikrinti Baudžiamojo proceso kodekso numatytų ikiteisminio tyrimo teisėjo kompetencijai priskirtų neatidėliotinų veiksmų atlikimą iškilus tam poreikiui.

Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. gegužės 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-1252/2014 pripažino, kad teisėjui budint pagal nustatytą grafiką, neatidėliotini procesiniai veiksmai gali būti ir neatliekami, jei neiškilo poreikis tokius veiksmus atlikti, tačiau vien tai nereiškia, kad asmuo praranda teisę į kompensaciją.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai apskaičiavo pareiškėjui išmokėtiną kompensaciją už darbą poilsio ir švenčių dienomis, todėl apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir pareiškėjui priteistina 690,68 Eur kompensacija už darbą švenčių ir poilsio dienomis.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 28 d. sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjui M. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 690,68 Eur (šeši šimtai devyniasdešimt eurų šešiasdešimt aštuoni centai) nesumokėtą darbo užmokesčio dalį už budėjimus poilsio ir švenčių dienomis už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan