2023-06-21 Nr. AB-12396-3-61-3-03199-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litorij“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litorij“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2023-06-21 Nr. AB-12396-3-61-3-03199-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Jis nesutinka su Patikrinimo ataskaitoje pateiktomis išvadomis, Muitinės departamento 2022 m. balandžio 5 d. sprendimo ir Komisijos 2022 m. liepos 8 d. sprendimo dalimis, kuriose buvo patvirtintos Patikrinimo ataskaitos išvados, Muitinės departamento 2022 m. balandžio 5 d. sprendime vadinamos „Dėl Ekoplant-Humi klasifikavimo“ ir „Dėl muitinės laboratorijos išvadų“.
Full text
Administracinė byla Nr. eA-1846-968/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03199-2022-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 13.3; 13.9
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. birželio 21 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litorij“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litorij“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Litorij“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Vilniaus TM) 2020 m. sausio 24 d. patikrinimo ataskaitos Nr. 0VM320006M (toliau – ir Patikrinimo ataskaita) dalį, kuria pripažinta, jog pareiškėjas netinkamai klasifikavo prekę „Ekoplant Humi“ ir nuspręsta perklasifikuoti šią prekę pagal subpoziciją KN 3105 60 00, TARIC kodu 3105 60 00, bei kuria buvo priskaičiuotas 3 992 Eur muitas, 838 Eur pridėtinės vertės mokestis (toliau – ir PVM) ir 1 577 Eur bauda (Patikrinimo ataskaitos 3.1.3, 4.1.1 p.); 2) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Muitinės departamentas) 2022 m. balandžio 5 d. sprendimo Nr. 1A-69 „Dėl UAB „Litorij“ skundo“ (toliau – ir Muitinės departamento 2022 m. balandžio 5 d. sprendimas) dalį, kuria patvirtinta Patikrinimo ataskaita (sprendimo rezoliucinės dalies 4 p.); 3) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2022 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. S-99(7-75/2022) (toliau – ir Komisijos 2022 m. liepos 8 d. sprendimas).
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
2.1. Jis nesutinka su Patikrinimo ataskaitoje pateiktomis išvadomis, Muitinės departamento 2022 m. balandžio 5 d. sprendimo ir Komisijos 2022 m. liepos 8 d. sprendimo dalimis, kuriose buvo patvirtintos Patikrinimo ataskaitos išvados, Muitinės departamento 2022 m. balandžio 5 d. sprendime vadinamos „Dėl Ekoplant-Humi klasifikavimo“ ir „Dėl muitinės laboratorijos išvadų“.
2.2. Muitinės departamento 2022 m. balandžio 5 d. sprendimas priimtas neatsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2021 m. lapkričio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3039-442/2021 (toliau – ir LVAT 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis) pateiktus išaiškinimus, Komisijos 2022 m. liepos 8 d. sprendimas taip pat priimtas neįvertinus LVAT 2021 m. lapkričio 17 d. nutarties motyvų. Muitinės departamentas, iš naujo išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, priėmė tą patį sprendimą – paliko galioti skundžiamas Patikrinimo ataskaitos išvadas, Muitinės departamento 2022 m. balandžio 5 d. sprendimo argumentacija išliko ta pati, remiantis Muitinės laboratorijos (toliau – ir Laboratorija) išvadomis, kurias LVAT laikė neturinčiomis įrodomosios reikšmės. Komisija nepagrįstai pritarė Muitinės departamento išvadoms.
2.3. Laboratorijos išvados nelaikytinos rekomendacinėmis, atsižvelgiant į Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 1B-668 patvirtintų Muitinės laboratorijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 10.3, 9.1 punktus, o LVAT 2021 m. lapkričio 17 d. nutartyje nurodyti reikalavimai joms yra aktualūs. Remiantis LVAT išvadomis, Muitinės departamentas turėjo atlikti laboratorinius tyrimus prieš priimdamas skundžiamas išvadas dėl „Ekoplant-Humi“ (toliau – ir Prekė Nr. 1) klasifikavimo.
2.4. Muitinės departamento 2022 m. balandžio 5 d. sprendime nepagrįstai teigiama, kad, nesant galimybės paimti prekės mėginio, Muitinės departamentas buvo priverstas remtis Laboratorijos išvadomis (rekomendacinėmis), taip pat remtis kitais šaltiniais, kurie padėjo suklasifikuoti ginčo prekę. Patikrinimo ataskaitos rengimo metu Muitinės departamentas turėjo galimybę paimti ginčo prekės mėginį, kadangi pareiškėjas jų turėjo, tačiau nesikreipė į pareiškėją. Įstatymų leidėjas šiuo metu įtvirtino įstatyminę galimybę imti prekės mėginius ginčo metu (žr. Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2010 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1B-443 patvirtintų Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklių III skyrių). Mėginiai nebuvo paimti vien dėl Muitinės departamento 2022 m. balandžio 5 d. sprendimo to nedaryti, muitinis patikrinimas buvo atliktas netinkamai ir neišsamiai.
2.5. Muitinės departamento 2022 m. balandžio 5 d. sprendime nepagrįstai teigiama, kad, remiantis papildoma medžiaga, t. y. pareiškėjo pateikta gamybos technologija, pakako duomenų spręsti, jog prekė „Ekoplant-Humi“ turi būti klasifikuojama kodu 3105 60 00 („Mineralinės arba cheminės trąšos, kurių sudėtyje yra du trąšų elementai: fosforas ir kalis“, o ne kodu 2621 90 00 („kiti šlakai ir pelenai“ poskyryje „kiti“). Išvada suponuoja, jog, siekiant klasifikuoti prekę kaip mineralines trąšas, yra būtina nustatyti tikslų cheminių medžiagų junginį ir jų proporcijas, tačiau tokios išvados neįmanoma padaryti iš pareiškėjo pateikto prekės gamybinio aprašymo. Muitinės departamento išvadoms pagrįsti būtina Laboratorijos išvada.
2.6. Tuo atveju, jei LVAT būtų manęs, jog ginčui išspręsti ir prekei tinkamai suklasifikuoti pakanka byloje esančių duomenų, pareiškėjo skundą būtų atmetęs, tačiau LVAT tikslingai priėmė nutartį, kuria pareiškėjo skundas grąžintas Muitinės departamentui nagrinėti iš naujo. LVAT 2021 m. lapkričio 17 d. nutarties motyvai paneigia skundžiamus Muitinės departamento 2022 m. balandžio 5 d. sprendimo motyvus. Muitinės departamentas pareiškėjo skundą išnagrinėjo formaliai, neatsižvelgė į LVAT 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį.
2.7. Šiuo metu nesant galimybės paimti prekės mėginio Muitinės departamentas turėjo patenkinti pareiškėjo skundą bei panaikinti skundžiamą Patikrinimo ataskaitos dalį, kadangi be išsamaus ir įstatymus atitinkančio laboratorinio tyrimo ginčo prekė objektyviai negali būti suklasifikuota kaip trąšos (juolab, kad yra pagaminta iš 99–96 procentų natūralių pelenų, kurių cheminė sudėtis nuolat kinta). Tuo atveju, jei teismas spręstų, kad Muitinės departamentas tinkamai įvertino pareiškėjo pateiktus duomenis, vertintina, jog ginčo prekė turėjo būti suklasifikuota kodu 2621 90 00 („kiti šlakai ir pelenai“ poskyryje „kiti“).
2.8. Muitinės departamento 2022 m. balandžio 5 d. sprendime neatsižvelgta į tai, kad Prekė Nr. 1 savo sudėtimi yra identiška kitai pareiškėjo importuojamai prekei „Ekoplant“ (toliau – ir Prekė Nr. 2) (gaminant Prekę Nr. 1 į Prekės Nr. 2 produktą įmaišoma nuo 1 iki 4 proc. rudosios anglies), kurią remiantis Vilniaus TM rašytine pozicija ir nurodymu pareiškėjas klasifikuoja kodu 2621 90 00 („kiti šlakai ir pelenai“ poskyryje „kiti“). Taip pat neįvertinta, kad klasifikuojant Prekę Nr. 1 yra taikytinos prekių mišiniams taikytinos taisyklės, kurių nebuvo laikytasi.
2.9. Sprendžiant Prekės Nr. 1 klasifikavimo klausimą, būtina atsižvelgti į esminius gamybos proceso etapus ir į tai, jog atliekamas vienintelis papildomas proceso veiksmas – į granuliuojamus pelenus yra įdedamas nedidelis kiekis rudosios anglies, sugranuliuotus saulėgrąžų pelenus permaišant su negranuliuotais saulėgrąžų pelenais, t. y. Prekė Nr. 1 ir Prekė Nr. 2 yra iš esmės identiškos prekės, gaminamos iš natūralių produktų (saulėgrąžų lukštų pelenų), vienintelis skirtumas – į Prekę Nr. 1 yra įmaišoma nuo 1 iki 4 proc. rudosios anglies (natūralios kilmės produkto). Dėl minėtų priežasčių Prekė Nr. 1 nelaikytina mineraline ar chemine trąša.
2.10. Patikrinimo ataskaitoje teisingai nurodoma, jog deklaruojant Prekę Nr. 1 buvo remtasi 2013 m. gegužės 2 d. prekių klasifikavimo aktu Nr. 13V0088 (toliau – ir Aktas Nr. 2). Deklaruodamas šias prekes jis taip pat rėmėsi 2007 m. balandžio 17 d. klasifikavimo aktu Nr. 7V0157 (toliau – ir Aktas Nr. 1), kuris patvirtina Akto Nr. 2 išvadas. Klasifikavimo aktuose buvo nustatyta, jog tyrimams pateiktos trąšos yra pelenai, ir tokia išvada patvirtina nurodytą Prekės Nr. 1 ir Prekės Nr. 2 gamybos procesą. Pareiškėjui buvo nurodyta Prekę Nr. 2 klasifikuoti pagal TARIC kodą 2621 90 00 („kiti šlakai ir pelenai“ poskyryje „kiti“), kadangi, muitinės specialistų teigimu „<...> šioje pozicijoje taip pat yra klasifikuojami kelpa ir kiti augaliniai pelenai, net jei jie skirti naudoti kaip trąšos (HSEN, 2007) <...>“. Klasifikuodama Prekę Nr. 1 jis vadovavosi Aktu Nr. 2 ir Prekę Nr. 1 klasifikavo TARIC kodu 2621 90 00 („kiti šlakai ir pelenai“ poskyryje „kiti“) taikydamas nulinį muito tarifą, atsižvelgiant į tai, jog Prekė Nr. 1 ir Prekė Nr. 2 yra vienodos chemine sudėtimi, gamybos technologija (pagrindinė sudedamoji medžiaga, kuri sudaro virš 95 proc. viso produkto, yra natūralios kilmės saulėgrąžų pelenai; cheminė sudėtis yra vienoda, kadangi į Prekę Nr. 1 nedideliais kiekiais įmaišoma natūralios kilmės rudoji anglis nepakeičia šio produkto cheminės sudėties ir / ar pagrindinės paskirties).
2.11. Nesutiktina su Muitinės departamento vertinimu, jog Prekė Nr. 1 negali būti deklaruojama TARIC kodu 2621 90 00 dėl to, kad tai nėra vien tik pelenai – turi nuo 1 iki 4 proc. rudosios anglies priemaišų, ir kad Prekė Nr. 1 yra skirtingų medžiagų mišinys. Toks vertinimas yra nepagrįstas. Tokia išvada prieštarauja teisiniam reguliavimui (2018 m. spalio 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentui (ES) 2018/1602, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedas (toliau – ir Reglamentas), neatitinka LVAT ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktikos, pagal kuriuos laikytina, kad bet kuri kombinuotosios nomenklatūros (toliau – ir KN) nuoroda į kokią nors medžiagą turi būti laikoma nuoroda į mišinius sudarytus iš šios medžiagos; mišinys yra klasifikuojamas pagal tas medžiagas, kurios nulemia esminį prekių požymį; esminį pobūdį lemiantis faktorius nustatomas pagal sudedamąsias medžiagas, jų apimtį ir kiekį naudojamą mišinyje. Rašytiniais įrodymais pagrįsta ir Muitinės departamentas sutiko, kad Prekė Nr. 1 yra sudaryta iš 99–96 proc. natūralių pelenų ir nedidelės dalies rudosios anglies (net remiantis gamybos technologija, kuri faktiškai buvo pakeista, šių prekių mišinyje yra daugiau nei 96 proc. natūralių pelenų); nėra ginčo, kad Prekės Nr. 1 esminį požymį lemiantis veiksnys (faktorius) yra natūralūs pelenai, kadangi jų kiekis mišinyje sudaro 99 proc. (pagal faktinį gamybos procesą) arba 96 proc. (pagal dokumentinį gamybos procesą); nedidelės priemaišos rudosios anglies nekeičia nei lemiančio šios prekės požymio, nei panaudojimo būdo, kuris yra identiškas Prekei Nr. 2.
2.12. Muitinės departamentas ir Komisija priėmė nepagrįstą, nemotyvuotą sprendimą Prekę Nr. 1 klasifikuoti pagal KN kodą 3105 60 00 („Mineralinės arba cheminės trąšos, kurių sudėtyje yra du trąšų elementai: fosforas ir kalis“), nepateikė detalių argumentų. Muitinės departamentas ir Komisija nepagrįstai teigia, kad tokia klasifikacija taikytina atsižvelgiant į tai, jog Prekėje Nr. 1 yra randama natūralaus kalio ir fosforo ir tai, kad ši prekė naudojama kaip dirvos gerinimo priemonė (trąša). Tai pažeidžia minėtas prekių klasifikavimo taisykles (prekių mišinys yra klasifikuojamas pagal pagrindinę sudedamąją dalį). Prekės Nr. 1 pagrindinė sudedamoji dalis yra saulėgrąžų lukštų pelenai, į ją nededama jokių kalio ar fosforo priedų, o šių cheminių medžiagų kiekis priklauso tik nuo deginamuose augaluose esančio šių medžiagų natūralaus kiekio. Prekės Nr. 1 cheminėje sudėtyje yra ne tik kalio ir fosforo, bet ir kitų natūralių medžiagų (magnis, kalcis, siera). Vilniaus TM ir Muitinės departamento siūlomas KN kodas (3105 60 00) neatitinka faktinės produkto sudėties ir KN aprašymo, todėl yra klaidingas. Prekė Nr. 2, kuri savo chemine sudėtimi yra identiška Prekei Nr. 1, Vilniaus TM nurodymu buvo deklaruota kaip pelenai, kurie naudojami kaip dirvos gerinimo priemonė, taigi, Vilniaus TM ir Muitinės departamento 2022 m. balandžio 5 d. sprendimai yra nenuoseklūs, pažeidžia teisinio tikrumo principą. Prekė neturi būti deklaruojama pagal KN 3105 kodą (trąšos) vien remiantis tuo, kad ji naudojama kaip dirvos gerinimo priemonė; KN aiškiai atskiria pelenus, kurių pagrindinė ir tikslinė paskirtis – dirvos gerinimas nenaudojant jokių papildomų pridėtinių trąšų elementų nuo cheminių trąšų / organinių trąšų; klasifikavimas pirmiausia turi būti atliktas atsižvelgiant į pagrindines sudedamąsias prekių dalis, o ne jų panaudojimo būdą ir / ar tikslą.
3. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti ir palikti galioti Komisijos 2022 m. liepos 8 d. sprendimą. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:
3.1. Komisijos 2022 m. liepos 8 d. sprendimas, kuriuo patvirtinti muitinės sprendimai, yra pagrįstas, teisingas, priimtas įvertinus visas su ginču susijusias aplinkybes. Dėl Prekės Nr. 1 klasifikacijos, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiu, kad vienintelis Prekės Nr. 1 ir Prekės Nr. 2 skirtumas yra tai, kad gaminant Prekę Nr. 1 atliekamas vienintelis papildomas proceso veiksmas – sugranuliuoti saulėgrąžų pelenai yra permaišomi su negranuliuotais saulėgrąžų pelenais, siekiant greitesnio pelenų įsiskverbimo į dirvą. Pareiškėjo muitinei pateikto Žaliavų apdorojimo procedūros aprašymo I dalyje „Žaliavų pirkimas ir transportavimas“ nurodyta, kad Prekės Nr. 1 ir Prekės Nr. 2 gamybai perkami saulėgrąžų pelenai ir leonarditas (ne pelenai, o organinė medžiaga, žemės gelmėse esanti iškasena (kasybos produktas), rudųjų anglių (lignito) sluoksnis, turintis aukštą oksidacijos laipsnį, dėl didelio huminių medžiagų kiekio plačiai naudojamas žemdirbystėje). Žaliavų apdorojimo procedūros aprašymo III dalyje „Apdorojimas“ 2 ir 4 punktuose nurodyta, kad Prekė Nr. 2 krautuvu sukraunama ant juostinio konvejerio ir transportuojama į gamybos cechą Nr. 2, kuriame sugranuliuojama pridedant vandens; III dalies 3 ir 4 p. nurodyta, kad Prekė Nr. 1 yra sumaišytas produktas (sudaro 40 kg leonardito ir 880 kg pelenų), toks galutinis mišinys krautuvu sukraunamas ant juostinio konvejerio ir transportuojamas į gamybos cechą Nr. 2, kuriame sugranuliuojamas pridedant vandens.
3.2. KN pozicijai 3105 priskirtinos mineralinės arba cheminės trąšos, kurių sudėtyje yra du arba trys trąšų elementai: azotas, fosforas ir kalis; kitos trąšos; prekės, priskiriamos šiam skirsniui, turinčios tablečių arba panašių formų pavidalą arba supakuotos į pakuotes, kurių bruto masė ne didesnė kaip 10 kg. Šioje pozicijoje klasifikuojamos ir tokios trąšos, kurios yra tablečių arba panašių formų pavidalo ar supakuotos į pakuotes, kurių bruto masė ne didesnė kaip 10 kg; mineralinės arba cheminės trąšos, kurių sudėtyje yra du trąšų elementai: fosforas ir kalis. KN pozicijoje 2621 klasifikuojami tik šlakai ir pelenai, gauti deginant, pavyzdžiui, ryžių lukštus, dumblius, kaulus, durpes ir kt. (SS paaiškinimų 2621 pozicijos paaiškinimai (HSENs, 2017)).
3.3. Prekė Nr. 2, kurią sudaro tik sugranuliuoti saulėgrąžų lukštų pelenai, priskirtina KN pozicijai 2621, o trąšos „Ekoplant-Humi“, kurias sudaro pelenų ir leonardito mišinys, negali būti priskiriamos šiai pozicijai, nes jos neatitinka šios pozicijos aprėpties – nėra tik pelenai. Pritartina Komisijos 2022 m. liepos 8 d. sprendime nurodytam faktui, jog leonarditas nėra nei augalinės, nei gyvūninės kilmės medžiaga, o žemės gelmėse esanti iškasena (kasybos produktas). Remiantis KN 31 skirsnio 6 pastaba Prekė Nr. 1 priskirtina KN 3105 pozicijai, nes ji naudojama kaip trąša, o jos sudėtyje yra trąšų elementų kalio (K) ir fosforo (P). Nesutiktina su pareiškėjo siūlomu Prekės Nr. 1 klasifikavimu 3101 pozicijoje, nes joje pozicijoje klasifikuojamos gyvūninės arba augalinės trąšos, tačiau Prekės Nr. 1 sudėtyje yra leonarditas, kuris yra kasybos produktas, bet ne augalinės ar gyvūninės kilmės produktas.
3.4. Pareiškėjas nepateikė jokių alternatyvių skaičiavimų, paneigiančių muitinės apskaičiuotą mokestinę nepriemoką, taigi neįvykdė pareigos pagrįsti, kodėl apskaičiuota mokestinė nepriemoka yra neteisinga, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 67 straipsnis.
3.5. Nebuvo nei teisinių, nei faktinių pagrindų Laboratorijos raštus prilyginti laboratorinio tyrimo išvadoms. Remiantis Nuostatų 9.1, 8.1, 10.3 punktais, Laboratorija turėjo teisinį pagrindą teikti savo nuomonę bei rekomendacijas tiek Vilniaus TM, tiek Muitinės departamentui. Laboratorijos darbuotojai turi specialių žinių (nagrinėjamo ginčo atveju – chemijos), todėl kreipimasis į šią instituciją buvo pagrįstas. Laboratorijos 2019 m. lapkričio 22 d. raštas Nr. (1.5) 2B-353 (toliau – ir Laboratorijos 2019 m. lapkričio 22 d. raštas) ir 2020 m. birželio 19 d. raštas Nr. (1.3) 2B-189 (toliau – ir Laboratorijos 2020 m. birželio 19 d. raštas) nelaikytini Laboratorijos laboratorinių tyrimų išvadomis.
Jie neturi ir privalomos teisinės galios, numatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1224 patvirtintų Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 15 punkte; raštuose išdėstytos išvados vertintinos visų kitų nagrinėjamo ginčo byloje esančių įrodymų visumoje, tuo pačiu, šių išvadų paneigimui, kaip numato Taisyklių 15 punktas, nebuvo būtinas kitos, kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) nešališkos tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti atitinkamas prekes, išvados pateikimas.
Vadovaujantis Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 1B-664 patvirtintų Tyrimų atlikimo Muitinės laboratorijoje nuostatų (toliau – ir Tyrimų nuostatai) 28.3 punktu, tyrimo protokolui gauti Laboratorijai turi būti pateikiami tyrimo objektas, kiti tyrimui svarbūs duomenys. Taisyklių 15 punkte numatytos Laboratorijos tyrimo išvados parengimas nebuvo įmanomas, kadangi Laboratorijos laboratoriniam tyrimui buvo būtinas ginčo prekės mėginys, kuris nebuvo paimtas. Remiantis Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2010 m. birželio 29 d.
įsakymu Nr. 1B-443 „Dėl prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklių 9 punktu, tais atvejais, kai neįmanoma paimti prekes reprezentuojančių mėginių, imama asmens patvirtinta ir prekes apibūdinanti informacinė medžiaga, t. y. prospektai, brėžiniai, aprašymai ar jų kopijos, nuotraukos, techninė dokumentacija, katalogai, reklaminiai ar kiti leidiniai ir dokumentai, kuriuose pateiktos informacijos pakanka prekės klasifikavimui, taigi, muitinei neturint mėginio, Laboratorijos išvados buvo parengtos turimų dokumentinių įrodymų pagrindu.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus TM atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą nurodė, kad:
4.1. Komisijos 2022 m. liepos 8 d. sprendimas, Muitinės departamento 2022 m. balandžio 5 d. sprendimas ir Patikrinimo ataskaita yra priimti išnagrinėjus ir įvertinus visus turimus įrodymus bei teisingai pritaikius teisės aktus, juos naikinti pareiškėjo skundžiamoje dalyje nėra pagrindo.
4.2. Prekė Nr. 1 pagrįstai priskiriama KN 3105 pozicijai, remiantis KN 31 skirsnio 6 pastaba. Prekę Nr. 1 sudaro pelenų ir organinės medžiagos leonardito mišinys, ji negali būti priskiriama KN 2621 pozicijai, kadangi ji neatitinka šios pozicijos aprėpties – gaunamas produktas nėra tik pelenai. Prekė Nr. 1 naudojama kaip trąša, jos sudėtyje yra trąšų elementų kalio (K) ir fosforo (P), remiantis KN 31 skirsnio 6 pastaba.
4.3. Pareiškėjas neteisingai nurodo, kad ginčo prekė klasifikuotina, remiantis trečia Bendrąja aiškinimo taisykle, nes trečią taisyklę galima taikyti tik tuomet, kai norimai suklasifikuoti prekei negalima pritaikyti pirmųjų dviejų taisyklių. Nagrinėjamu atveju prekių klasifikavimui yra aktualios pirma ir šešta Bendrosios aiškinimo taisyklės (taikant pirmą – pagrindinę aiškinimo taisyklę, prekių klasifikavimas juridiniais tikslais turi būti nustatomas pagal pozicijų pavadinimus bei skyrių ir skirsnių pastabas ir, jeigu šiuose pozicijų pavadinimuose ir pastabose nenurodyta kitaip, vadovaujantis toliau išdėstytomis nuostatomis; klasifikavimą visų pirma, lemia pozicijos pavadinimas ir atitinkamo skyriaus ar skirsnio pastabos, o jeigu pozicijų pavadinimuose ir atitinkamose pastabose nepateiktas kitas aiškinimas dėl prekės klasifikavimo, tuomet klasifikuojama, vadovaujantis jomis; remiantis šešta taisykle, juridiniais tikslais klasifikuojant prekes, bet kurios pozicijos subpozicijoje vadovaujamasi subpozicijų pavadinimais ir visomis taikytinomis subpozicijų pastabomis, taip pat mutatis mutandis pirmiau išdėstytomis taisyklėmis, laikantis nuostatos, kad gali būti sugretinamos tik to paties lygio subpozicijos, taikant šią taisyklę taip pat reikia remtis atitinkamo skyriaus ar skirsnio pastabomis, jeigu pagal kontekstą nereikalaujama kitaip).
4.4. KN pozicijoje 2621 klasifikuojami šlakai ir pelenai. Šiai pozicijai priskiriami ir pelenai, gauti deginant ryžių lukštus (SS paaiškinimu 2621 pozicijos paaiškinimai (HSENs, 2017)); KN pozicijoje 3105 klasifikuojamos mineralinės arba cheminės trąšos, kurių sudėtyje yra du arba trys trąšų elementai: azotas, fosforas ir kalis; kitos trąšos; prekės priskiriamos šiam skirsniui, turinčios tablečių arba panašių formų pavidalą arba supakuotos į pakuotes, kurių bruto masė ne didesnė kaip 10 kg; KN subpozicijoje 3105 10 00 klasifikuojamos trąšos, turinčios tablečių arba panašių formų pavidalą arba supakuotos į pakuotes, kurių bruto masė ne didesnė kaip 10 kg; KN 3105 60 00 subpozicijoje klasifikuojamos mineralinės arba cheminės trąšos, kurių sudėtyje yra du trąšų elementai: fosforas ir kalis (pakuotės bruto masė didesnė kaip 10 kg); KN 31 skirsnio 6 pastaba nurodo, kad KN 3105 pozicijoje sąvoka „kitos trąšos“ taikoma tik produktams, naudojamiems kaip trąšos, kurių pagrindinė sudėtinė dalis yra bent vienas iš šių trąšų elementų: azotas, fosforas arba kalis.
4.5. Prekė Nr. 1 yra organinė – mineralinė trąša, sudaryta iš pelenų ir humatų mišinio, savo sudėtyje turinti kalio, fosforo, magnio, kalcio, mikroelementų bei huminių organinių rūgščių; produkto sudėtyje yra du trąšų elementai: kalis ir fosforas. Tai pagrindžia aplinkybes, kad prekių tiekėjo pateiktose sąskaitose prekės nurodytas pavadinimas – organinės-mineralinės trąšos „Ekoplant-Humi“ propileno didmaišiuose; Valstybinės registracijos sertifikate A Nr. 05207 (2016 m. sausio 20 d.) nurodyta Prekė Nr. 1 yra augalinės kilmės organinė – mineralinė trąša, kurios sudėtyje yra du trąšų elementai, t. y. kalis, išreikštas kalio oksidu, sudaro 25–30 proc. ir fosforas, išreikštas fosforo pentoksidu, sudaro 2–3,5 proc; prekių gamintojo OOO „Orij“ pateiktuose kokybės sertifikatuose Nr. 252 (2017-06-29) ir Nr. 322 (2019 m. balandžio 2 d.) nurodyta, kad pareiškėjo įsigytos prekės yra organinės – mineralinės trąšos „Ekoplant-Humi“, kurių sudėtyje kalis, išreikštas kalio oksidu, sudaro 25 proc. o fosforas, išreikštas fosforo pentoksidu, mažiausiai 3,5 proc.; pareiškėjo pateiktame Žaliavų apdorojimo procedūros aprašyme nurodoma, kad „Ekoplant-Humi“ yra gamybos procese sumaišytas produktas (įdedant 40 kg leonardito ir 880 kg pelenų).
II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. balandžio 6 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Litorij“ skundą atmetė.
6. Iš bylos duomenų, teismas, be kita ko, nustatė, kad:
6.1. Pareiškėjas importavo iš Ukrainos Respublikos įmonės OOO „Orij“ įsigytas prekes – mineralines trąšas „Ekoplant-Humi“ (Prekė Nr. 1) bei „Ekoplant“ (Prekė Nr. 2) ir deklaravo jas bendrojo administracinio dokumento (toliau – ir BAD) importo rinkiniais Nr. 16LTVG2000IM04EA30 (2016-12-24), Nr. 17LTVG2000IM012A23 (2017-03-16), Nr. 17LTVG2000IM014444 (2017-03-22), Nr. 17LTVG2000IM01AC60 (2017-04-17), Nr. 17LTVG2000IM030566 (2017-07-06), Nr. 18LTVG2000IM06D017 (2018-03-04), Nr. 18LTVC2000IM041E48 (2018-04-20), Nr. 18LTVC0100IM088141 (2018-05-28), Nr. 18LTVC100IM145EE0 (2018-09-03) ir Nr. 18LTVC0100IM0D26B0 (2018-04-17). Deklaruotas TARIC kodas – 2621 90 00.
6.2. Laboratorija 2019 m. lapkričio 22 d. rašte Nr. (1.5) 2B-353 pateikė Vilniaus TM rekomendacijas dėl pareiškėjo importuotų Prekės Nr. 1 ir Prekės Nr. 1 tarifinio klasifikavimo, t. y. nurodė, kad Prekė Nr. 2 priskirtina KN 2621 90 00 subpozicijai. O dėl Prekės Nr. 1 nurodė, kad ji yra organinė-mineralinė trąša, sudaryta iš pelenų ir humatų mišinio, savo sudėtyje turinti kalio, fosforo, magnio, kalcio, mikroelementų bei huminių organinių rūgščių; produkto sudėtyje yra du trąšų elementai: fosforas ir kalis. KN 31 skirsnio 6 pastaba nurodo, kad 3105 pozicijoje sąvoka „kitos trąšos“ taikoma tik produktams, naudojamiems kaip trąšos, kurių pagrindinė sudėtinė dalis yra bent vienas iš šių trąšų elementų: azotas, fosforas, kalis. Atsižvelgiant į tai, prieita prie išvados, kad Prekės Nr. 1, kurios sudėtyje kalis, išreikštas kalio oksidu, sudaro 25 proc., o fosforas, išreikštas fosforo pentoksidu, mažiausiai 3,5 proc., priskirtina KN 3105 pozicijai ir, priklausomai nuo pakuotės dydžio, klasifikuotina arba KN 3105 10 00 subpozicijoje (pakuotės bruto masė ne didesnė kaip 10 kg), arba KN 3105 60 00 subpozicijoje (masė didesnė kaip 10 kg).
6.3. Vilniaus TM 2020 m. sausio 24 d. parengė patikrinimo ataskaitą Nr. 0VM320006M, kuri pareiškėjui įteikta 2020 m. vasario 11 d. Patikrinimo ataskaitoje nustatyta, jog pareiškėjas pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – ir Sąjungos muitinės kodeksas), Lietuvos Respublikos muitinės įstatymą bei Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės įstatymą, kadangi, deklaruodamas Prekę Nr. 1, nurodė neteisingą TARIC kodą. Pareiškėjui priskaičiuota 3 992 Eur muito, 838 Eur importo PVM ir skirta 1 577 Eur bendra bauda už mokėtinų mokesčių sumažinimą. Nesutikdamas su Patikrinimo ataskaita, pareiškėjas pateikė skundą Muitinės departamentui, prašydamas panaikinti Patikrinimo ataskaitą.
6.4. Muitinės departamentas 2020 m. birželio 12 d. raštu kreipėsi į Laboratoriją su prašymu įvertinti Žaliavų apdorojimo procedūros aprašymą bei pateikti išvadą, ar atitinkamo kodo priskyrimui turi įtakos, kokie pelenai panaudoti prekės gamyboje – sugranuliuoti ar nesugranuliuoti. Laboratorija 2020 m. birželio 19 d. rašte Nr. (1.3) 2B-189 pagal Muitinės departamento prašymą pateikti išvadą dėl galimybės Prekę Nr. 1 ir Prekę Nr. 2 priskirti tai pačiai KN pozicijai nurodė, kad leonarditas yra ne pelenai, o organinė medžiaga, žemės gelmėse esanti iškasena (kasybos produktas), rudųjų anglių (lignito) sluoksnis, turintis aukštą oksidacijos laipsnį, dėl didelio huminių medžiagų kiekio plačiai naudojamas žemdirbystėje. Įvertinus tai, kad KN 2621 pozicijoje klasifikuojami tik šlakai ir pelenai, gauti deginant, pavyzdžiui, ryžių lukštus, dumblius, kaulus, durpes ir kt., todėl Prekė Nr. 1, kurią sudaro tik sugranuliuoti saulėgrąžų lukštų pelenai, priskirtina KN 2621 pozicijai, o Prekė Nr. 2, kurią sudaro pelenų ir leonardito mišinys, nepriskirtina KN 2621 pozicijai, kadangi ji neatitinka šios pozicijos aprėpties – nėra tik pelenai. Kadangi Prekės Nr. 1, naudojamos kaip trąša, sudėtyje yra trąšų elementų kalio (K) ir fosforo (P), remiantis KN 31 skirsnio 6 pastaba, ji priskirtina KN 3105 pozicijai.
6.5. Muitinės departamento 2020 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. 1A-116 (toliau – Muitinės departamento 2020 m. sprendimas) panaikinta 400,00 Eur muito, 95,00 Eur PVM, 25,00 Eur muito delspinigių bei 149,00 Eur baudos dalis, o kita Patikrinimo ataskaitos dalis patvirtinta. Komisija pakeitė Muitinės departamento 2020 m. sprendimą, sumažindama pareiškėjui skirtą baudą nuo 30 proc. iki minimalios 10 proc. dydžio baudos nuo papildomai apskaičiuotos importo mokesčių sumos. Komisija 2020 m. lapkričio 11 d. posėdžio protokolu Nr. PP-302(7-155/2020) nusprendė ištaisyti minėtame sprendime padarytas klaidas, t. y., be kita ko, 2020 m. spalio 12 d. sprendimo rezoliucinės dalies 1 punkte vietoje žodžių „3 992 Eur muitas“ ir „483 Eur dydžio baudos“, įrašyti žodžius: „3 552 Eur muitas“ ir „439 Eur dydžio baudos“.
6.6. Nesutikdamas su Komisijos 2020 m. sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (toliau – ir VAAT), kuris 2021 m. vasario 25 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą (toliau – ir VAAT 2021 m. vasario 25 d. sprendimas). LVAT 2021 m. lapkričio 17 d. priėmė nutartį, kuria pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pakeitė VAAT 2021 m. vasario 25 d. sprendimo rezoliucinę dalį, panaikino Muitinės departamento 2020 m. sprendimą bei Komisijos 2020 m. sprendimą ir įpareigojo Muitinės departamentą pareiškėjo skundą nagrinėti iš naujo.
6.7. Muitinės departamentas, atsižvelgęs į LVAT 2021 m. lapkričio 17 d. nutartyje suformuluotas išvadas ir iš naujo išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2022 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. 1A-69 iš dalies patenkino skundą ir nusprendė Patikrinimo ataskaitą tvirtinti iš dalies. Muitinės departamento 2022 m. balandžio 5 d. sprendimu panaikinta dalis mokestinės prievolės (3.1.1 dalyje dėl 95 Eur PVM bei 29 Eur baudos pagal importo deklaraciją Nr. 18LTVG2000IM020CE7 (2018 m. sausio 20 d.) bei pakeistas Patikrinimo ataskaitos 4.1.3 punktas, skiriant pareiškėjui minimalią 10 proc. neteisėtai sumažinto mokėtino mokesčio sumos dydžio baudą – 439 Eur.
6.8. Nesutikdamas su Muitinės departamento 2022 m. balandžio 5 d. sprendimu, pareiškėjas jį apskundė Komisijai, kuri išnagrinėjusi pareiškėjo skundą ir, įvertinusi LVAT 2021 m. lapkričio 17 d. nutarties motyvus, 2022 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. S-99 (7-75/2022) jį atmetė.
7. Teismas aptarė Sąjungos muitinės kodekso 56 straipsnio 1 dalies, 57 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1224 patvirtintų Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 15 punkto, Nuostatų 9.1, 10.1 punktų, Tyrimų nuostatų 28 punkto, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2010 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1B-443 „Dėl prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklių (toliau – ir Mėginių taisyklės) 7 punkto nuostatas.
8. Teismas taip pat aptarė Reglamento I priedo I skyriaus A dalies nuostatas. Teismas nurodė, kad iš teisės akto turinio matyti, jog vėlesnės bendrosios KN aiškinimo taisyklės naudojamos, kai netinka pirmesnės taisyklės. Šiuo atveju pritaikius 1 taisyklę, nebuvo atsakovui teisinio pagrindo taikyti 3 aiškinimo taisyklę. Be to, kaip matyti iš 3a KN bendrosios aiškinimo taisyklės, pirmiausia vertinama pozicija, kurioje prekė apibūdinta tiksliau. Pirmiausia prekės pirkimo dokumentuose prekė įvardinta mineraline trąša. Įvertinus prekės paskirtį, gamybos procesą, sudėtines dalis ir pakuotę, tikslesnis pavadinimas būtų organinė mineralinė trąša.
9. Teismas pažymėjo, kad nėra ginčo, jog, bylą grąžinus centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo, nebuvo galimybės atlikti laboratorinio tyrimo, kaip nustatyta Taisyklių 15 punkte ir nurodyta LVAT 2021 m. lapkričio 17 d. nutartyje.
10. Teismas pažymėjo, kad, atsižvelgiant į nagrinėjamu atveju taikytinų Mėginių taisyklių 7 punktą, kuris nustato, jog mėginiai imami, kai įvertinus tarifinio klasifikavimo riziką neįmanoma patikrinti tarifinio prekių klasifikavimo pagal pateiktus dokumentus, ir į tai, jog nagrinėjamu atveju muitinei buvo pateikti rašytiniai dokumentai (importo deklaracijos, prekių tiekėjo sąskaitos, valstybinės registracijos sertifikatas A Nr. 05207 (2016 m. sausio 20 d.), prekių gamintojo OOO „Orij“ kokybės sertifikatai Nr. 252 (2017 m. birželio 29 d.) ir Nr. 322 (2019 m. balandžio 2 d.), Žaliavų apdorojimo procedūros aprašymas, kuriuose pateikiami duomenys apie Prekės Nr. 1 sudėtį, paskirtį (prekės apibūdinama kaip trąšos), gamybos technologiją, taip pat atsižvelgiant į aplinkybę, jog pati muitinė neteikė mėginio laboratoriniam tyrimui, laikytina, jog muitinė tarifinį prekių klasifikavimą atliko pagal pateiktus dokumentus, neatlikdama Prekės Nr. 1 laboratorinio tyrimo. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, jog laboratorinis tyrimas buvo privalomas, o Muitinės departamentas sprendime pagrįstai vertino, jog Rašte Nr. 1 ir Rašte Nr. 2 išdėstyta nuomonė bei išvados nelaikytini Taisyklių 15 punkto prasme. Tai, kad mokesčių administratoriaus pasiklausė specialisto nuomonės, nepatvirtina aplinkybės, jog buvo būtinas laboratorinis tyrimas ir be jo (dokumentiniu būdu) neįmanoma nustatyti prekės TARIC kodo.
11. Teismas akcentavo, kad, nustatant trąšos „Ekoplant-Humi“ kodą pagal KN, buvo atliktas dokumentinis vertinimas. Buvo įvertinti visapusiškai surinkti dokumentai, susiję su prekės pirkimo dokumentais, gamybos technologiniu aprašymu, turimomis muitinės laboratorijos specialistų išvadomis. Teismas nesutiko, kad prekės („Ekoplant“ ir „Ekoplant-Humi“) pagal savo sudėtį yra identiškos, kadangi Prekėje Nr. 1 nebuvo vien pelenai, Prekės Nr. 1 sudėtyje buvo papildoma organinė medžiaga – leonarditas, kurios buvimas produkte, nepriklausomai nuo šios medžiagos kiekio, buvo lemiantis (esminis) faktorius, lėmęs, kad ginčo produktas negali būti klasifikuojamas KN 2621 pozicijoje, kurioje klasifikuojami šlakai ir pelenai.
12. Teismas darė išvadą, kad, įvertinus Prekės Nr. 1 paskirtį (organinės-mineralinės trąšos), cheminę sudėtį (yra du trąšų elementai: kalis (sudaro 25 proc.) ir fosforas (sudaro mažiausiai 3,5 proc.)), pakuotės dydį (remiantis įrašais pardavimo sąskaitose faktūrose, ginčo produktas Prekė Nr. 1 supakuota polipropileno didmaišiuose), Prekė Nr. 1 pagrįstai suklasifikuota TARIC KN 3105 60 00 kodu, pagrįstai perskaičiuoti mokėtini importo mokesčiai.
13. Teismas pažymėjo, kad, nors pareiškėjas teigia, kad jis klasifikavo Prekę Nr. 1 remdamasis 2013 m. gegužės 2 d. prekių klasifikavimo aktu Nr. 13V0088, tačiau, kaip matyti, jame nustatytas tik Prekės Nr. 2 KN kodas. Pareiškėjas nepagrįstai pasitikėjo vien prekių gamintojo pateikta informacija, nesikreipė į muitinės atstovus su prašymu suteikti privalomąją tarifinę informaciją, nors, kaip ginčo prekių importuotojas, privalėjo užtikrinti, jog šios prekės būtų tinkamai klasifikuotos ir būtų tinkamai įvykdytos su importu susijusios mokestinės prievolės.
14. Teismas taip pat pažymėjo, kad, nors pareiškėjas taip pat remiasi Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Agrocheminių tyrimų laboratorijos 2018 m. lapkričio 22 d. tyrimų protokolu, iš kurio matyti, jog Prekėje Nr. 1 bendrai buvo rasta tik 0,44 proc. huminių ir fulvo rūgščių, tačiau minėtame tyrimų protokole iš esmės nepateikta jokių naujų duomenų, kurie paneigtų muitinės institucijų nustatytas aplinkybes (rastas kiekis nedaro jokios įtakos prekės klasifikavimui, esmė, kad tokios medžiagos – leonardito – yra produkte), abejotinas protokolo patikimumas, nesant pakankamų įrodymų, kad imti mėginiai tikrai buvo paimti iš ginčo prekių, nes paimant pavyzdžius tyrimui muitinės atstovai nedalyvavo.
15. Teismas darė išvadą, kad priimant sprendimus Prekę Nr. 1 klasifikuoti kitu nei pareiškėjo deklaruotas (2621 90 00) TARIC kodu, o būtent – TARIC kodu 3105 60 00, pagrįstai buvo atsižvelgta į objektyvius šios prekės požymius ir savybes, buvo atsižvelgta į KN pozicijų aprašymus ir skirsnių pastabas. Vilniaus TM pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjo deklaruotos Prekės Nr. 1 TARIC kodas turi būti 3105 60 00 ir jai taikoma 3,2 proc. trečiųjų šalių muito tarifo norma.
16. Teismas pažymėjo, kad byloje pareiškėjas iš esmės nekelia ginčo dėl jam priskaičiuotų mokesčių ir su jais susijusių mokėjimų. Teismas nenustatė, kad pareiškėjui skundžiamais sprendimais, t. y. jų dalimis, būtų neteisingai apskaičiuoti mokėtini mokesčiai, o Muitinės departamentas pakoregavo patikrinimo ataskaitoje buvusius netikslumus, panaikindamas atitinkamas Patikrinimo ataskaitos dalis bei sumažindamas paskirtą baudą iki minimalios. Teismas nenustatė pagrindo išeiti už pareikšto skundo ir nurodyto jo faktinio ir teisinio pagrindų ribų. Teismas sprendė, kad skundžiamos sprendimų dalys yra pagrįstos ir teisėtos, todėl jų naikinti nėra pagrindo.
III. 17. Pareiškėjas UAB „Litorij“ apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 6 d. sprendimą; 2) panaikinti Vilniaus TM Patikrinimo ataskaitos dalį, kuria buvo pripažinta, jog pareiškėjas tariamai netinkamai klasifikavo prekę „Ekoplant-Humi“, nusprendžiant perklasifikuoti šią prekę pagal subpoziciją KN 3105 60 00, TARIC kodu 3105 60 00, bei kuria buvo priskaičiuotas 3 992 Eur muitas, 838 Eur PVM ir 1 577 Eur bauda (Patikrinimo ataskaitos 3.1.3, 4.1.1 p.); 3) panaikinti Muitinės departamento 2022 m. balandžio 5 d. sprendimo dalį, kuria buvo patvirtinta Patikrinimo ataskaita (sprendimo rezoliucinės dalies 4 p.); 4) panaikinti Komisijos 2022 m. liepos 8 d. sprendimą.
18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja skunde pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus, papildomai akcentuoja, kad:
18.1. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo bylai aktualia LVAT praktika, pažeidė apeliaciniame skunde nurodomas teisės normas, nevertino to, kad pareiškėjo skundas nebuvo išnagrinėtas objektyviai ir išsamiai, nebuvo atsižvelgta į LVAT 2021 m. lapkričio 17 d. nutartyje išdėstytą poziciją.
18.2. „Ekoplant-Humi“ savo sudėtimi yra identiška kitai pareiškėjo importuojamai prekei „Ekoplant“ (gaminant „Ekoplant-Humi“ į „Ekoplant“ produktą tiesiog yra įmaišoma nuo 1 iki 4 proc. rudosios anglies), kurią remiantis pačios Vilniaus TM rašytine pozicija ir nurodymu pareiškėjas klasifikuoja kodu 2621 90 00 („kiti šlakai ir pelenai“ poskyryje „kiti“). Tiek Muitinės departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas turėjo tai įvertinti. Teismas taip pat neįvertino to, kad klasifikuojant „Ekoplant-Humi“ yra taikytinos prekių mišiniams taikytinos taisyklės, kurių nebuvo laikytasi.
18.3. Priešingai nei Muitinės departamentas nurodė sprendime, taip pat priešingai nei konstatuota VAAT 2021 m. vasario 25 d. sprendime, pareiškėjo pateiktas gamybos aprašymas patvirtina faktą, kad produktas „Ekoplant-Humi“ nėra mineralinė ar cheminė trąša, kaip ją suklasifikavo Muitinės departamentas priimdamas sprendimą. Tiek Muitinės departamentas, tiek VAAT spręsdami šį klausimą rėmėsi formaliais motyvais (neva prekė buvo pavadinta trąša). Tokiu būdu buvo pažeistas esminis „formos prieš turinį“ principas, kuris reikalauja situaciją išanalizuoti visų faktinių aplinkybių kontekste bei priimi teisingą sprendimą.
18.4. Kadangi prekės „Ekoplant“ ir „Ekoplant-Humi“ tiek chemine sudėtimi, tiek gamybos technologija yra vienodos – šios prekės turi esminius bendrus kriterijus, pareiškėjas klasifikuodamas prekes „Ekoplant-Humi“ vadovavosi 2013 m. gegužės 2 d. prekių klasifikavimo aktu Nr. 13V0088 bei prekes „Ekoplant-Humi“ klasifikavo TARIC kodu 2621 90 00 („kiti šlakai ir pelenai“ poskyryje „kiti“) taikydamas nulinį muito tarifą. Tačiau tiek Muitinės departamentas, tiek VAAT atmetė pareiškėjo skundą, remdamasis tuo, jog prekė „Ekoplant-Humi“ neva negali būti deklaruojama TARIC kodu 2621 90 00, kadangi tai nėra vien tik pelenai – ši prekė turi nedidelį kiekį (nuo 1 iki 4 proc.) rudosios anglies priemaišų. Kitaip tariant, sprendimas dėl kitokio klasifikavimo buvo priimtas todėl, kad prekė „Ekoplant-Humi“ yra skirtingų medžiagų mišinys. Su šiuo argumentu pareiškėjas nesutinka, kadangi tokia išvada prieštarauja imperatyviam reguliavimui, kuris kaip tik rodo, kad prekė „Ekoplant-Humi“ turi būti klasifikuojama kaip ir prekė „Ekoplant“.
18.5. Prekių klasifikavimui pagal KN yra aktualus Reglamentas. Reglamento I skyriuje yra detalizuotos bendrosios Reglamento aiškinimo ir taikymo taisyklės. I skyriaus A dalies 2 punkto B poskyris nustato, kad bet kuri pozicijos pavadinime esanti nuoroda į kokią nors medžiagą turi būti taip pat laikoma nuoroda į šios medžiagos mišinius ir kombinacijas (derinius) su kitomis medžiagomis. Bet kuri nuoroda į prekes iš tam tikros medžiagos turi būti taip pat laikoma nuoroda į tokias prekes, visiškai ar iš dalies pagamintas iš šios medžiagos. Prekės, sudarytos iš daugiau kaip vienos medžiagos, turi būti klasifikuojamos vadovaujantis 3 taisyklės nuostatomis. Pagal LVAT (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1957-662/2016) ir ESTT suformuotas taisykles, taip pat tiesiogiai remiantis Reglamento nuostatomis, bet kuri KN nuoroda į kokią nors medžiagą turi būti laikoma nuoroda į mišinius sudarytus iš šios medžiagos; mišinys yra klasifikuojamas pagal tas medžiagas, kurios nulemia esminį prekių požymį; esminį pobūdį lemiantis faktorius nustatomas pagal sudedamąsias medžiagas, jų apimtį ir kiekį naudojamą mišinyje. Priimdamas skundžiamą sprendimą, Muitinės departamentas į šias taisykles neatsižvelgė ir todėl priėmė nepagrįstą bei naikintiną sprendimą, su kuriuo klaidingai sutiko ir Komisija, ir pirmosios instancijos teismas.
18.6. Pateiktais rašytiniais įrodymais buvo pagrįsta, kad prekė „Ekoplant-Humi“ yra sudaryta iš 99–96 proc. natūralių pelenų ir nedidelės dalies rudosios anglies (net jei remtumėmės gamybos technologija, kuri faktiškai buvo pakeista, šių prekių mišinyje yra daugiau nei 96 proc. natūralių pelenų). Tiek Vilniaus TM, tiek Muitinės departamento, tiek VAAT 2021 m. vasario 25 d. sprendimas prekę „Ekoplant-Humi“ klasifikuoti pagal KN kodą 3105 60 00 („Mineralinės arba cheminės trąšos, kurių sudėtyje yra du trąšų elementai: fosforas ir kalis“) yra klaidingas ir prieštaraujantis Reglamentui bei aktualiai LVAT ir ESTT praktikai, taip pat prieštarauja rašytiniais įrodymais patvirtintoms faktinėms aplinkybėms.
19. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti VAAT 2023 m. balandžio 6 d. sprendimą. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą akcentuoja, kad trąšos „Ekoplant-Humi“, kurias sudaro pelenų ir leonardito mišinys, negali būti priskiriamos KN 2621 pozicijai, kadangi jos neatitinka šios pozicijos aprėpties – nėra tik pelenai. Muitinės departamentas sutinka su skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytu faktu, kurio neneigia ir pats pareiškėjas, jog prekės „Ekoplant-Humi“ sudėtyje esantis leonarditas nėra nei augalinės, nei gyvūninės kilmės medžiaga, o žemės gelmėse esanti iškasena (kasybos produktas). Taigi, pareiškėjo teiginys, jog vienintelis minėtų trąšų skirtumas yra tai, kad gaminant „Ekoplant-Humi“ atliekamas vienintelis papildomas proceso veiksmas – sugranuliuoti saulėgrąžų pelenai yra permaišomi su negranuliuotais saulėgrąžų pelenais, siekiant greitesnio pelenų įsiskverbimo į dirvą, yra neteisingas. Įvertinus tai, kad produkto „Ekoplant-Humi“, naudojamo kaip trąša, sudėtyje yra trąšų elementų kalio (K) ir fosforo (P), remiantis KN 31 skirsnio 6 pastaba, jis priskirtinas KN 3105 pozicijai. Ginčo prekės klasifikavimas KN 2621 pozicijoje nebūtų nei tikslus, nei teisingas, kadangi minėtai pozicijai gali būti priskiriamos prekės, sudarytos tik iš šlakų bei pelenų. Pareiškėjas, būdamas atidus ir rūpestingas, siekdamas įsitikinti deklaruojamo ir mokestines prievoles sukeliančio TARIC kodo teisingumu, turėjo teisę kreiptis į muitinę dėl privalomosios tarifinės informacijos sprendimo išdavimo, tačiau tokia teise nepasinaudojo. Mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos.
20. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus TM atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o VAAT 2023 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą, papildomai nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagristas, priimtas įvertinus visas su ginču susijusias aplinkybes bei teisingai pritaikius teises aktus, todėl nėra pagrindo jį naikinti ir tenkinti pareiškėjo skundą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo UAB „Litorij“ importuotų ir deklaruotų prekių – organinių-mineralinių trąšų „Ekoplant-Humi“ (Prekė Nr. 1) – tarifinio klasifikavimo ir su tuo susijusių Vilniaus TM 2020 m. sausio 24 d. atliktos patikrinimo ataskaitos Nr. 0VM320006M ir Muitinės departamento 2022 m. balandžio 5 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjas buvo įpareigotas sumokėti papildomai apskaičiuotus importo mokesčius ir su jais susijusias sumas, bei Komisijos 2021 m. sausio 18 d. sprendimo, kuriuo patvirtintas Muitinės departamento 2022 m. balandžio 5 d. sprendimas, teisėtumo ir pagrįstumo.
22. Bylos ir LITEKO duomenimis nustatyta, kad:
22.1. Šį mokestinį ginčą nagrinėję Muitinės departamentas 2020 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. 1A-116, Komisija 2020 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. S-(7-155/2020) ir VAAT 2021 m. vasario 25 d. sprendimu iš esmės pareiškėjo skundus atmetė. LVAT 2021 m. lapkričio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3039-442/2021 iš dalies tenkinęs pareiškėjo apeliacinį skundą VAAT 2021 m. vasario 25 d. sprendimą pakeitė, panaikino Muitinės departamento 2020 m. liepos 8 d. sprendimą ir Komisijos 2020 m. spalio 12 d. sprendimą bei perdavė pareiškėjo skundą dėl Patikrinimo ataskaitos Muitinės departamentui nagrinėti iš naujo. LVAT 2021 m. lapkričio 17 d. nutartyje konstatavo, kad Muitinės departamentas ir pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino Laboratorijos 2019 m. lapkričio 22 d. raštą ir Laboratorijos 2020 m. birželio 19 d. raštą Vyriausybės 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1224 patvirtintų Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklių (Taisyklės) 15 punkto (jame nustatyta, kad taikant Kombinuotąją nomenklatūrą, Europos Sąjungos integruoto tarifo (TARIC) nomenklatūrą ir kitas pagal Kombinuotąją nomenklatūrą ir jos pagrindu sudarytas prekių nomenklatūras Lietuvos Respublikoje, kai prekių tarifiniam klasifikavimui atlikti būtini laboratoriniai tyrimai, remiamasi tik Muitinės laboratorijos arba kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) nešališkos tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti atitinkamas prekes, išvadomis) prasme. LVAT 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį priėmusi teisėjų kolegija vertino, kad šie raštai bylai reikšmingų aplinkybių įrodinėjimo kontekste negalėjo būti pripažįstami Muitinės laboratorijos tyrimo išvadomis, nes juose nėra įprastinių laboratorijos tyrimo aktui dalių, neaprašytas atliktas tyrimas, todėl neaišku, kokiais duomenimis remiantis yra pateiktos juose išdėstytos išvados.
22.2. Pakartotinai išnagrinėjęs mokestinį ginčą Muitinės departamentas priėmė nagrinėjamoje byloje ginčijamą 2022 m. balandžio 5 d. sprendimą, kuriame, be kita ko, konstatuota, kad (i) Prekė Nr. 1, kurią sudaro pelenų ir leonardito mišinys, negali būti priskiriama KN 2621 pozicijai, kadangi ji neatitinka šios pozicijos aprėpties (ši išvada padaryta remiantis Žaliavų apdorojimo procedūros aprašymo I dalies „Žaliavų pirkimas ir transportavimas“ ir III dalies „Apdorojimas“ informacija); (ii) Laboratorijos 2019 m. lapkričio 22 d. raštas ir Laboratorijos 2020 m. birželio 19 d. raštas laikytini Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 1B-668 patvirtintų Muitinės laboratorijos nuostatų (Nuostatai) nustatyta tvarka pateikta Muitinės laboratorijos nuomone, rekomendacijomis ir nelaikytinos laboratorinių tyrimų išvadomis Taisyklių 15 punkto prasme.
22.3. Komisija 2021 m. sausio 18 d. sprendimu Muitinės departamento 2022 m. balandžio 5 d. sprendimą patvirtino, be kita ko, konstatavusi, kad (i) Laboratorijos 2019 m. lapkričio 22 d. raštas ir Laboratorijos 2020 m. birželio 19 d. raštas negali būti pripažįstami Laboratorijos tyrimo išvadomis Taisyklių 15 punkto prasme, (ii) prekių pavyzdžių (mėginių) ėmimas yra tik viena iš priemonių, kurių gali imtis muitinė, siekdama patikrinti deklaruotų duomenų teisingumą (Sąjungos muitinės kodekso 188 str.), (iii) šiam mokestiniam ginčui aktualaus mokestinio patikrinimo metu Vilniaus TM ir Muitinės departamentas, spręsdami dėl Prekės Nr. 1 klasifikavimo teisėtumo ir pagrįstumo rėmėsi pareiškėjo (importuotojo) pateiktais dokumentais, (iv) sprendimas Prekę Nr. 1 klasifikuoti kitu, nei pareiškėjos deklaruotas (2621 90 00), TARIC kodu, t. y. TARIC kodu 3105 60 00, taip pat buvo įvertinta Prekės Nr. 1 paskirtis (organinės-mineralinės trąšos), jos cheminė sudėtis (joje yra du trąšų elementai: kalis (sudaro 25 proc.) ir fosforas (sudaro mažiausiai 3,5 proc.)), pakuotės dydis (šis prekė supakuota polipropileno didmaišiuose).
23. Pirmosios instancijos teismas šioje apeliacinės instancijos teismo nagrinėjamoje byloje tikrinamu teismo sprendimu iš esmės pritardamas Muitinės departamento 2022 m. balandžio 5 d. sprendime ir Komisijos 2021 m. sausio 18 d. sprendime išdėstytai pozicijai pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su tikrinamu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, o savo poziciją iš esmės grindžia argumentais, susijusiais su tuo, kad (i) pirmosios instancijos teismas esą nesivadovavo LVAT 2021 m. lapkričio 17 d. nutartyje išdėstyta pozicija ir (ii) netinkamai aktualaus teisinio reguliavimo kontekste įvertino byloje esančius įrodymus, pirmiausiai pareiškėjo pateiktus dokumentus, susijusius su Prekės Nr. 1 sudėtimi.
24. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
25. Pabrėžtina, kad nagrinėjamas mokestinis ginčas kilo išsiskyrus pareiškėjo (t. y. Prekės Nr. 1 importuotojo) ir muitinės vertinimui, ar, vadovaujantis aktualiu teisiniu reglamentavimu ir atsižvelgiant į organinių-mineralinių trąšų „Ekoplant-Humi“ sudėtį, Prekė Nr. 1 turi būti klasifikuojama KN 2621 pozicijoje ir KN 261 90 00 subpozicijoje (tokios nuomonės laikosi pareiškėjas), ar, kaip teigia muitinė – KN 3105 pozicijoje ir KN 3105 60 00 subpozicijoje. Taip pat byloje išsiskiria šalių pozicija dėl to, ar nagrinėjamu atveju Prekės Nr. 1 tarifiniam klasifikavimui atlikti buvo būtini laboratoriniai tyrimai.
26. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, primintina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., LVAT 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-275-815/2021).
27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Iš tikrinamo teismo sprendimo turinio matyti, kad šiuo aspektu teismas išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo pareikštais reikalavimais, o tikrinamas teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimus. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria žemesnės instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui ir teisės taikymui bei sutinka su žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nebekartoja, tačiau atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.
28. Nagrinėjamos bylos kontekste primintina, kad Bendrasis muitų tarifas ir prekių tarifinis klasifikavimas reglamentuojamas Sąjungos muitinės kodekso II antraštinės dalies „Veiksniai, kuriais remiantis taikomas importo arba eksporto muitas bei kitos su prekyba prekėmis susijusios priemonės“ 1 skyriuje „Bendrasis muitų tarifas ir prekių tarifinis klasifikavimas“, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad: mokėtinas importo ir eksporto muitas nustatomas remiantis Bendruoju muitų tarifu (56 str. 1 d.); Bendrąjį muitų tarifą sudaro inter alia (be kita ko) Kombinuotoji prekių nomenklatūra, kaip nustatyta Reglamente (EEB) Nr. 2658/87 (56 str. 2 d. a) p.); taikant Bendrąjį muitų tarifą prekių tarifinis klasifikavimas reiškia Kombinuotosios nomenklatūros subpozicijos ar subpozicijos dalies, kuriai priskiriamos atitinkamos prekės, nustatymą (57 str. 1 d.).
29. Vadovaujantis 2018 m. spalio 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1602, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedas (Reglamento) nuostatomis:
29.1. KN kodais – 2621 ir 261 90 00 – klasifikuojamos prekės atitinkančios Reglamento 26 skirsnyje „Rūdos, šlakai ir pelenai“ nurodytą aprašymą ir yra neapmokestinamos muito mokesčiu. Prekių, kurioms suteikiamas KN kodas 2621 pozicija susideda iš dviejų subpozicijų (261 10 00 ir 261 90 00), ir jos aprašymas yra: „Kiti šlakai ir pelenai, įskaitant jūros dumblių pelenus (kelpą); pelenai ir liekanos, susidariusios deginant buitines atliekas [2621]: – Pelenai ir liekanos, susidariusios deginant buitines atliekas [261 10 00] ir – Kiti [261 10 00]“. Vadinasi, KN kodai 2621 ir 261 90 00 suteikiami prekėms, kurios gali būti apibūdinamos kaip kiti šlakai ir pelenai, įskaitant jūros dumblių pelenus (kelpą), išskyrus pelenus ir liekanas, susidariusius deginant buitines atliekas.
29.2. KN kodais – 3105 ir 3105 60 00 – klasifikuojamos prekės atitinkančios Reglamento 31 skirsnyje „Trąšos“ nurodytą aprašymą („Mineralinės arba cheminės trąšos, kurių sudėtyje yra du arba trys trąšų elementai: azotas, fosforas ir kalis; <...>: – Mineralinės arba cheminės trąšos, kurių sudėtyje yra du trąšų elementai: fosforas ir kalis) ir yra apmokestinamos 3,2 proc. muito mokesčiu. Taigi KN kodai 3105 ir 3105 60 00 suteikiami prekėms, kurios gali būti apibūdinamos kaip mineralinės arba cheminės trąšos, kurių sudėtyje yra du trąšų elementai: fosforas ir kalis.
30. Bylos duomenimis, be kita ko, nustatyta, kad: 1) produkto „Ekoplant-Humi“ (Prekės Nr. 1) gamintojo pateiktoje Žaliavų apdorojimo procedūroje pateikta informacija patvirtina, jog (i) „Ekoplant-Humi“ gaunamas sumaišant pelenus ir leonarditus (juos Prekės Nr. 1 gamintojas perka iš atvirų karjerų savininkų), (ii) pelenų ir leonarditų mišinys yra granuliuojamas, (iii) galutinis produktas beriamas į didelius arba 20–40 kg. maišus (Komisijos bylos Nr. 6.11-(7-155/2020), 1 t., b. l. 73–80); 2) pateikti 2017 m. birželio 29 d. išduotas kokybės sertifikatas Nr. 252 ir 2019 m. balandžio 2 d. išduotas kokybės sertifikatas Nr. 322 (žr. Komisijos bylos Nr. 6.11-(7-155/2020), 1 t., b. l. 38–41) patvirtina, kad „Ekoplant-Humi“ (Prekė Nr. 1) yra (i) organinės mineralinės trąšos, (ii) jų sudėtyje yra kalio ir fosforo.
31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, paminėti įrodymai, juos įvertinus aktualaus teisinio reglamentavimo ir kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, yra pakankami, kad būtų galima daryti išvadą, jog Prekė Nr. 1 nėra sudaryta iš šlakų ir pelenų, kaip tai nurodyta KN kodų 2621 ir 261 90 00 aprašyme. Vien dėl šios priežasties, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas nepagrįstai importo deklaracijose Prekei Nr. 1 suteikė KN kodus 2621 ir 261 90 00, nes Prekė Nr. 1 turėjo būti klasifikuojama KN kodais – 3105 ir 3105 60 00. Tai, kad pareiškėjas kitaip vertina šiuos ir kitus Prekės Nr. 1 tarifiniam klasifikavimui reikšmingus duomenis, nesudaro savarankiško pagrindo pripažinti, kad muitinės, Komisijos ar pirmosios instancijos teismo vertinimas yra nepagrįstas, neteisėtas ar neteisingas.
32. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas esą nesivadovavo LVAT 2021 m. lapkričio 17 d. nutartyje išdėstyta pozicija, ir kad dėl Prekės Nr. 1 tarifinio klasifikavimo turėjo būti gauta Muitinės laboratorijos išvada. Šiuo aspektu įvertinus paminėtoje LVAT 2021 m. lapkričio 17 d. nutartyje išdėstytus motyvus (žr. šios nutarties 22.1 p.), akcentuotina, kad paminėtą nutartį priėmusi LVAT teisėjų kolegija, motyvuotai nekonstatavo, jog nagrinėjamu atveju Prekės Nr. 1 tarifinis klasifikavimas galimas tik atlikus Prekės Nr. 1 laboratorinius tyrimus. Kartu primintina, kad Sąjungos muitinės kodekso 188 straipsnyje (jame nustatyta, jog tikrindama priimtoje muitinės deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą, muitinė gali: a) patikrinti deklaraciją ir ją papildančius dokumentus; b) reikalauti, kad deklarantas pateiktų kitus dokumentus; c) tikrinti prekes; d) imti prekių pavyzdžius analizei arba detaliam patikrinimui), kuriame reglamentuojamas muitinės deklaracijų tikrinimas tikrinant ir išleidžiant prekes, taip pat nėra reikalavimo atliekant importuojamų prekių tarifinio klasifikavimo patikrinimą visais atvejais privalomai imti prekių pavyzdžius analizei ar atlikinėti laboratorinius tokių prekių sudėties tyrimus.
33. Minėta, jog nagrinėjamu atveju motyvuotai išvadai, kad Prekė Nr. 1 neatitiko pareiškėjo deklaruotų Reglamente įtvirtintų KN kodų 2621 ir 261 90 00 aprašymo ir, priešingai – atitiko KN kodų 3105 ir 3105 60 00, kuriuos Prekei Nr. 1 Patikrinimo ataskaitoje suteikė Vilniaus TM, aprašymą, padaryti pakako byloje surinktuose Prekės Nr. 1 sudėtį, gamybos procesą patvirtinančiuose dokumentuose nurodytos informacijos. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pakartotinai atliekant Patikrinimo ataskaitos teisėtumo ir pagrįstumo vertinimą, Muitinės laboratorijos arba kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) nešališkos tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti atitinkamas prekes, išvados nebuvo būtinos. Atitinkamai nėra jokio pagrindo pakartotinio Patikrinimo ataskaitos teisėtumo ir pagrįstumo vertinimo metu priimtą Muitinės departamento 2022 m. balandžio 5 d. sprendimą naikinti vien todėl, kad Prekė Nr. 1 nebuvo ištirta Muitinės laboratorijos arba kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) nešališkos tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti atitinkamas prekes.
34. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad nagrinėjamu atveju turi būti atsižvelgta į LVAT 2016 m. spalio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1957-662/2016, pateiktus išaiškinimus, įskaitant jame paminėtą ESTT praktiką. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo nurodytos bylos ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa. Kiti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
35. Apibendrinant konstatuotina, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nėra teisinio pagrindo. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litorij“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Rytis Krasauskas
Skirgailė Žalimienė