2019-05-22 Nr. AB-11672-3-61-3-01087-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-361-438/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01087-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. gegužės 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų D. K. ir K. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų D. K. ir K. K. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2019 m. kovo 19 d. gautas pareiškėjų K. K. ir D. K. skundas, kuriame jie prašė panaikinti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. sausio 25 d. raštą „Dėl atsisakymo organizuoti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Panerių seniūnijoje formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“(toliau – ir Raštas) ir įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija) atlikti veiksmus: organizuoti žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (su tikslu atidalinti pareiškėjų dalį). Taip pat prašė priteisti iš Administracijos pareiškėjų naudai jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjai pateikė prašymą atnaujini terminą skundui paduoti, argumentuodami tuo, kad kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją (toliau – ir Komisija), kuri 2019 m. vasario 28 d. sprendimu atsisakė nagrinėti pareiškėjų skundą kaip nepriskirtiną administracinių ginčų komisijos kompetencijai. Nurodė, kad pareiškėjai minėtą sprendimą gavo 2019 m. kovo 5 d. ir operatyviai kreipėsi į teismą su skundu. Teigė, kad atsakovas nenurodė Rašto apskundimo tvarkos. Pažymėjo, kad pareiškėjai Komisijai Raštą apskundė laiku.

II. Vilniaus apygardos administracinio teismas 2019 m. kovo 28 d. nutartimi pareiškėjų prašymo atnaujinti skundo padavimo teismui terminą netenkino.

Teismas nurodė, kad pareiškėjai skundžia 2019 m. sausio 25 d. Raštą, skundą teismui pateikė 2019 m. kovo 19 d. Taigi, skundą teismui pateikė praleidę terminą skundui paduoti.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai teigia, jog Rašte nebuvo nurodyta jo apskundimo tvarka, tačiau kaip matyti iš Rašto turinio – jame yra nurodyta apskundimo tvarka. Be to, pareiškėjai naudojosi profesionalaus teisininko paslaugomis, todėl turėjo galimybę realiai pateikti skundą tiesiogiai teismui, o ne Komisijai. Teismas nurodė, kad teisminė praktika tokio pobūdžio bylose yra aiški, apskundimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ). Teismas nurodė, kad kreipimasis į Komisiją tai pačių pareiškėjų pasirinkta galimybė savo pažeistas teises ginti neteismine tvarka. Rašte buvo nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka. Tokia teise pareiškėjai nepasinaudojo.

Papildomai teismas nurodė, kad pareiškėjų nurodytos aplinkybės, kad jie operatyviai pateikė skundą teismui yra nepagrįstos. Atsižvelgęs į tai, kad Komisijos sprendimą pareiškėjai gavo 2019 m. kovo 5 d., o skundą teismui pateikė praėjus dviem savaitėms, teismas vertino, kad toks terminas negali būti vertinamas kaip operatyvus galimai pažeistų teisių gynimas.

III. Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti terminą skundui dėl 2019 m. sausio 25 d. atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos rašto „Dėl atsisakymo organizuoti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) seniūnijoje formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“, pateikti.

Pareiškėjai nesutinka su teismo pozicija, kad pareiškėjai galėjo teikti skundą ABTĮ nustatyta tvarka, tačiau tokia teise nepasinaudojo. Pareiškėjai pažymi, ABTĮ 23 straipsnio 6 dalis nustato, kad tais atvejais, kai įstatymai neįpareigoja asmens kreiptis tiesiogiai į teismą, asmuo turi teisę pateikti skundą (prašymą, pareiškimą) pasirinktinai: administracinių ginčų komisijai arba tiesiogiai administraciniam teismui. Pareiškėjai kreipėsi į Komisiją su skundu, tikėdamiesi, kad pastaroji atliks pažeidimų tyrimą. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo atveju įstatymai nereikalauja pareiškėjų kreiptis tiesiogiai į teismą, pareiškėjai turėjo (ir turi) teisę kreiptis su skundu į Komisiją. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 6 dalį pareiškėjai turėjo (ir turi) teisę pasirinkti į kurį subjektą – Komisiją ar administracinį teismą kreiptis ginčo atveju. Pareiškėjai pasirinko teisę kreiptis į Komisiją tikėdamiesi ikiteisminio ginčo išsprendimo, taip pat – skundų nagrinėjimas Komisijoje neapmokestinamas žyminiu mokesčiu. Komisijai atsisakius priimti nagrinėti pareiškėjų skundą, pareiškėjų teisė išspręsti ginčą ikiteisminiu būdu, neapkraunant teismų darbu bei mažesnėmis sąnaudomis buvo pažeista. Pareiškėjų nuomone, pasirinkimas spręsti ginčą kreipiantis į Komisiją negali būti vertinamas kaip pareiškėjų aplaidumas.

Dėl teismo motyvo, kad pareiškėjų prašymas pateiktas praėjus dviems savaitėms po Komisijos sprendimo gavimo, pareiškėjai nurodo, kad Komisijos sprendimas gautas 2019 m. kovo 5 d. Prašymas atnaujinti praleistą terminą pateiktas 2019 m. kovo 19 d. Nuo Komisijos sprendimo iki prašymo pateikimo yra 9 darbo dienos. Per šį terminą pareiškėjai ir jų atstovai turėjo susipažinti su pateiktu dokumentu, aptarti tolimesnius veiksmus, atstovai – parengti procesinį dokumentą, jį suderinti su pareiškėjais ir pateikti teismui. Pareiškėjų nuomone, nurodytiems veiksmams atlikti 9 darbo dienų terminas negali būti laikomas neprotingai ilgu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjų atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 28 d. nutarties, kuria, netenkinus pareiškėjų prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, atsisakyta priimti pareiškėjų skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjų nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo terminą atnaujinti, pareiškėjų skundą atsisakė priimti kaip paduotą praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.). Pareiškėjai su šia išvada nesutinka ir atskirajame skunde nurodo, kad ABTĮ 23 straipsnio 6 dalis nustato, kad tais atvejais, kai įstatymai neįpareigoja asmens kreiptis tiesiogiai į teismą, asmuo turi teisę pateikti skundą (prašymą, pareiškimą) pasirinktinai: administracinių ginčų komisijai arba tiesiogiai administraciniam teismui. 2019 m. kovo 5 d., pareiškėjai gavo Komisijos sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta priimti pareiškėjų skundą kaip nepriskirtiną Komisijos kompetencijai.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjų atskirojo skundo argumentus, susijusius su tuo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo atnaujinti terminą skundui pateikti ir priimti pareiškėjų skundą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų.

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pareiškėjai skundžiamą Raštą gavo 2019 m. sausio 25 d. (ginčo dėl šios aplinkybės nėra). Pažymėtina, jog Rašte nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas per vieną mėnesį Lietuvos administracinių ginčų komisijai, Seimo kontrolieriui arba administraciniam teismui. Pareiškėjai skundą Komisijai padavė 2019 m. vasario 22 d., t. y. nepraleidę skundo padavimo termino, o Komisija 2019 m. vasario 28 d. sprendimu (pareiškėjai jį gavo 2019 m. kovo 5 d.) atsisakė priimti pareiškėjų skundą, kaip nepriskirtą Komisijos kompetencijai. Pareiškėjai 2019 m. kovo 19 d. padavė skundą teismui.

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjų atskirojo skundo argumentus dėl termino paduoti skundą praleidimo priežasčių, pažymi, kad ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato galimybę teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006, 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-605/2012, 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012, 2015 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-9-143/2015). Pabrėžtina, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008, 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA520-70/2012, 2016 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-822/2016).

Teisėjų kolegija pažymi, kad sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-564/2013). Šis reikalavimas reiškia, kad pareiškėjas, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis jam teisines pasekmes sukeliančiais sprendimais bei operatyviai ginčyti su jo teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės institucijų veiksmus ar sprendimus. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad pareiškėjai, siekdami apginti savo teises, nepraleidę termino kreipėsi į Komisiją.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes bei pareiškėjų prašyme nurodytas termino skundui paduoti praleidimo priežastis, konstatuoja, kad pareiškėjai galėjo būti suklaidinti dėl Rašte nurodytos apskundimo tvarkos. Administracinėje byloje nėra duomenų, leidžiančių abejoti pareiškėjų sąžiningumu. Pažymėtina, kad sąžiningai pagal procesą elgęsis dalyvis dėl to, kad buvo suklaidintas dėl galimai jo teises pažeidžiančių viešojo administravimo subjekto veiksmų (neveikimo) apskundimo tvarkos, vienos pagrindinių procesinių teisių – kreiptis į teismą – neturėtų prarasti. Priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams. Nagrinėjamu atveju formaliai pritaikius įstatymą ir neatnaujinus skundo padavimo termino, šios administracinės bylos kontekste būtų pažeista asmenų teisė kreiptis dėl teisminės gynybos. Formalus įstatymo normų taikymas, neįvertinus iš to kylančių pasekmių ir susiklosčiusios situacijos, nėra pateisinamas, teisėtas ar protingas. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiškėjai į teismą kreipėsi praėjus 14 kalendorinių dienų (tarp jų 9 darbo dienos) po gauto Komisijos sprendimo, kas atitinka protingą terminą, todėl nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad toks terminas negali būti vertinamas kaip operatyvus galimai pažeistų teisių gynimas.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl naikinama, pareiškėjų prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti tenkinamas, o skundo priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų D. K. ir K. K. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjų D. K. ir K. K. skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė