2025-02-19 Nr. AB-2968-3-61-3-05972-2024-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-215-821/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05972-2024-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. vasario 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Dainiaus Raižio ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V. K. ir J. K. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. K. ir J. K. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus miesto savivaldybės meras) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjai V. K. ir J. K. su skundu kreipėsi į teismą, prašydami: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) 2024 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. 2S-589-(15.2.7); 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymą Nr. 30-2669/23 (toliau – ir 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymas); 3) panaikinti Administracijos direktoriaus 2023 m. spalio 9 d. įsakymą Nr. 30-2289/23 (toliau – ir 2023 m. spalio 9 d. įsakymas); 4) atnaujinti Administracijos direktorius 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymo Nr. 30-2669/23 ir 2023 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. 30-2289/23 apskundimo terminus; 5) įpareigoti Administraciją pateikti 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. 30-2669/23 ir 2023 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 30-2289/23 iš Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo išbrauktų žemės sklypų planus, taip pat nurodyti priežastis (pagrindus), kuriais remiantis tie žemės sklypai buvo išbraukti iš minėto sąrašo; 6) ištirti Vilniaus miesto savivaldybės mero (toliau – ir Meras) 2024 m. sausio 2 d. potvarkio Nr. 955-1/24 „Dėl žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo proceso Vilniaus miesto savivaldybėje pabaigos“ teisėtumą.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. lapkričio 6 d. nutartimi nustatė pareiškėjams terminą iki 2024 m. lapkričio 20 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti skundžiamus įsakymus su metaduomenimis; pateikti dokumentus, patvirtinančius jų, kaip J. K. teisių paveldėtojų, statusą; pateikti informaciją apie tai, kada ir kokiu būdu pareiškėjai sužinojo apie skundžiamus administracinius aktus, pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, detaliai nurodyti, kokios objektyvios priežastys lėmė termino praleidimą ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus; pateikti duomenis, patvirtinančius, kad su reikalavimu pateikti informaciją pareiškėjai būtų kreipęsi į Administraciją, o atsakovas būtų atsisakęs pateikti prašomą informaciją arba vilkinęs informacijos pateikimą; pateikti prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, pagrindą, t. y. išsamią, aiškią ir teisiškai argumentuotą poziciją dėl ginčijamo akto tariamo prieštaravimo aukštesnės galios teisės aktams.

Pareiškėjai, nepraleisdami nustatyto termino, 2024 m. lapkričio 19 d. pateikė patikslintiną skundą, kuriame, pateikdami argumentus dėl Administracijos direktorius 2023 m. spalio 9 d. įsakymo ir 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymo apskundimo termino atnaujinimo, nurodė, kad šių įsakymų nėra gavę, apie jų priėmimą nebuvo informuoti. Apie šių įsakymų egzistavimą / priėmimą sužinojo iš atstovo, kuriam pavedė parengti skundą dėl NŽT 2024 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr. 2S-589-(15.2.7). Rengdamas skundą pareiškėjų atstovas iš viešos informacijos ir teisminiame procese Nr. 3-61-3-02675-2024-1 pateikto Administracijos atsiliepimo žinojo, kad dėl Mero 2024 m. sausio 2 d. potvarkio Nr. 955-1/24 teisėtumo ištyrimo vyksta kiti teisminiai procesai, dėl to specialiai tyrinėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką dėl šio potvarkio ir LVAT praktikos 2024 m. balandžio 1 d.–2024 m. balandžio 30 d. apžvalgoje rado informaciją apie LVAT 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-167-415/2024 bei 2024 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-100-602/2024. Pareiškėjų teigimu, tik susipažinęs su šiomis nutartimis, pareiškėjų atstovas sužinojo apie skundžiamus Administracijos direktoriaus įsakymus ir rado juos paskelbtus Vilniaus miesto savivaldybės internetinėje svetainėje.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. lapkričio 20 d. raštu kreipėsi į Administraciją, prašydamas pateikti teismui duomenis apie tai, kada ir kokiu būdu pareiškėjai buvo informuoti apie Administracijos direktoriaus 2023 m. spalio 9 d. įsakymą ir 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymą, pateikti minėtų įsakymų įteikimą pareiškėjams pagrindžiančius įrodymus, taip pat pateikti nuomonę dėl pareiškėjų prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti.

Administracija 2024 m. lapkričio 26 d. rašte nurodė, kad Administracijos direktoriaus 2023 m. spalio 9 d. įsakymas Nr. 30-2289/23 Vilniaus miesto savivaldybės teisės aktų registre buvo viešai paskelbtas 2023 m. spalio 9 d., o Administracijos direktoriaus 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymas Nr. 30-2669/23 buvo viešai paskelbtas 2023 m. lapkričio 21 d., kartu pridėjo administracijos dokumentų valdymo sistemos @vilys ekranvaizdį. Administracijos vertinimu, pareiškėjams buvo sudaryta galimybė sužinoti apie priimtus įsakymus bei susipažinti su jų turiniu, todėl jie žymiai praleido reikalavimo (skundo) dėl įsakymų panaikinimo teismui padavimo terminą ir nepateikė priežasčių, kurios vertintinos kaip ekstraordinarios, tad toks pareiškėjų prašymas laikytinas nemotyvuotu ir negali būti tenkinamas.

II. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. gruodžio 4 d. nutartimi priėmė pareiškėjų V. K. ir J. K. skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti NŽT 2024 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. 2S-589-(15.2.7), tačiau atsisakė priimti pareiškėjų skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti Administracijos direktoriaus 2023 m. spalio 9 d. įsakymą Nr. 30-2289/23 ir 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymą Nr. 30-2669/23.

Teismas nustatė, kad pareiškėjų skundo dalis dėl reikalavimo panaikinti NŽT 2024 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. 2S-589-(15.2.7) iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus, todėl ją priėmė.

Dėl kitų pareiškėjų skundo reikalavimų pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Administracijos teismui pateikta informacija patvirtina, jog skundžiamas 2023 m. spalio 9 d. įsakymas buvo paskelbtas Vilniaus miesto savivaldybės tinklapyje 2023 m. spalio 9 d., o 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymas taip pat paskelbtas jo priėmimo dieną. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, jog pareiškėjams buvo sudaryta galimybė sužinoti apie priimtus skundžiamus įsakymus bei susipažinti su jų turiniu. Taigi terminas skundui paduoti dėl 2023 m. spalio 9 d. įsakymo baigėsi 2023 m. lapkričio 9 d. (imtinai), o skundui paduoti dėl 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymo - 2023 m. gruodžio 21 d. (imtinai). Pareiškėjai į teismą su skundu dėl šių įsakymų panaikinimo kreipėsi 2024 m. spalio 24 d., t. y. žymiai praleidę skundo padavimo terminą.

Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjai prašė atnaujinti skundo padavimo terminą, tačiau detalesnių argumentų, išskyrus tai, kad apie šio įsakymo priėmimą sužinojo iš Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainės, kuomet informaciją apie tokių įsakymų priėmimą rado teismų praktikoje skundo rengimo metu, nenurodė. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai yra aktyvūs gindami savo teises, ilgą laiką dalyvauja nuosavybės teisių atkūrimo procese, atstovaujami to paties atstovo advokato K. P. jau 2024 m. gegužės 31 d. kreipėsi į Regionų administracinį teismą su skundu administracinėje byloje Nr. eI3-11244-644/2024, kurioje, be kita ko, taip pat yra ginčijamas Mero 2024 m. sausio 2 d. potvarkio Nr. 955-1/24 teisėtumas, kas patvirtina, kad jau iki šio skundo rengimo pareiškėjai dėjo pastangas gindami savo teises, todėl, mažai tikėtina, kad nežinojo apie 2023 m. spalio 9 d. ir 2023 m. lapkričio 21 d. Vilniaus miesto savivaldybės priimtus įsakymus. Taigi, teismo vertinimu, būdami pakankamai apdairūs, rūpestingi ir aktyvūs, pareiškėjai turėjo galimybę sužinoti apie priimtus 2023 m. spalio 9 d. ir 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymus iš Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainės ir skundą teismui paduoti savalaikiai. Pareiškėjai Administracijos direktoriaus 2023 m. spalio 9 d. įsakymą ir 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymą ginčyti delsė beveik metus laiko ir tokio delsimo nepagrindė svariais ir objektyviais argumentais, aptartieji pareiškėjų veiksmai neatitiko protingo, apdairaus, rūpestingo žmogaus (bonus pater familias) elgesio standarto, todėl teismas darė išvadą, jog pareiškėjų prašymas dėl praleisto termino atnaujinimo laikytinas nepagrįstu.

Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas nurodęs, jog pareiškėjai praleido įstatymu nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl savo nerūpestingumo ir kitų subjektyvaus pobūdžio priežasčių, kurios negali būti pripažintos išimtinėmis, ekstraordinariomis ir svarbiomis, ir dėl kurių terminas apskųsti Administracijos direktoriaus 2023 m. spalio 9 d. įsakymą ir 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymą negali būti atnaujintas, skundo dalį dėl šių įsakymų panaikinimo atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

Atsisakęs priimti skundo dalį dėl Administracijos direktoriaus 2023 m. spalio 9 d. įsakymo ir 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymo, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjų prašymo įpareigoti Administraciją pateikti 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymu ir 2023 m. spalio 9 d. įsakymu iš Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo išbrauktų žemės sklypų planus, taip pat nurodyti priežastis (pagrindus), kuriais remiantis tie žemės sklypai buvo išbraukti iš minėto sąrašo (5 skundo punktas).

III. Pareiškėjai V. K. ir J. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 4 d. nutarties dalį, kuria teismas atsisakė priimti skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti Administracijos direktoriaus 2023 m. spalio 9 d. įsakymą ir 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymą, ir perduoti šį klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjai atskirajame skunde teigia, kad jie skundžiamų įsakymų negavo nei iš Administracijos, nei iš NŽT. Pareiškėjai apie įsakymus sužinojo tik iš savo atstovo, kuriam pavedė parengti skundą dėl NŽT 2024 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr. 2S-589-(15.2.7). Rengdamas skundą pareiškėjų atstovas apie įsakymų priėmimą sužinojo iš LVAT praktikos 2024 m. balandžio mėn. apžvalgos, kurioje buvo pateikta informacija apie LVAT 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-167-415/2024. Administracija pripažino, kad ji nurodytų įsakymų nei pareiškėjams, nei kitiems pretendentams nesiuntė, taip pat nesiuntė jokių pranešimų, kuriuose būtų paminėtas šių įsakymų priėmimas.

Pareiškėjų teigimu, viešas dokumento paskelbimas (kaip informavimo būdas) yra teisinė fikcija, kuri dažniausiai neturi nieko bendra su realiu asmenų informavimu apie jų teises pažeidžiančius sprendimus ir kitokius aktus. Teismas turėjo įvertinti, ar egzistavo faktinės aplinkybės, kurios leistų tvirtinti, kad konkretūs pareiškėjai turėjo pareigą sekti konkretų informacijos šaltinį (šiuo atveju savivaldybės teisės aktų registrą) ir atitinkamai pastebėti tuos aktus per 30 dienų nuo jų paskelbimo. Vien tas faktas, kad pareiškėjai yra mirusios pretendentės teisių perėmėjai dar nereiškia, kad jie kiekvieną mėnesį turi peržiūrėti visus per tą mėnesį Vilniaus miesto savivaldybės institucijų priimtus aktus ir įsivertinti, kurie iš jų gali turėti įtaką jų teisėms ir pareigoms.

Pareiškėjai pažymi, jog pagal skundžiamų įsakymų preambulėje nurodytą jų priėmimo teisinį pagrindą savivaldybės Administracijos direktorius įsakymus turėjo priimti iki 2018 m. sausio 1 d., kas leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjai po 2018 m. sausio 1 d. neturėjo jokio objektyvaus pagrindo domėtis tokių įsakymų priėmimu. Visa su sklypų įtraukimu ir išbraukimu susijusi informacija turėjo būti skelbiama NŽT interneto svetainėje, o ne Administracijos teisės aktų registre, bet NŽT svetainėje informacija apie skundžiamus aktus nebuvo skelbiama.

Atsakovas Administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad Administracijos teismui pateikta informacija patvirtina, jog skundžiamas 2023 m. spalio 9 d. įsakymas buvo paskelbtas Vilniaus miesto savivaldybės tinklapyje 2023 m. spalio 9 d., o 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymas taip pat paskelbtas jo priėmimo dieną, todėl skundžiamoje nutartyje teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjams buvo sudaryta galimybė sužinoti apie priimtus skundžiamus įsakymus bei susipažinti su jų turiniu. Taigi terminas skundui paduoti dėl 2023 m. spalio 9 d. įsakymo baigėsi 2023 m. lapkričio 9 d. (imtinai), o skundui paduoti dėl 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymo baigėsi 2023 m. gruodžio 21 d. (imtinai). Pareiškėjai į teismą su skundu dėl šių įsakymų panaikinimo kreipėsi 2024 m. spalio 24 d., t. y. žymiai praleidę skundo padavimo terminą ir tik dėl jų pačių nepakankamo apdairumo, rūpestingumo ir aktyvumo nesužinojo apie priimtus įsakymus.

Atsakovas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjai atskirajame skunde nurodo, jog jiems turėjo būti atnaujintas skundo padavimo terminas, tačiau detalesnių argumentų, išskyrus tai, kad apie šio įsakymo priėmimą sužinojo iš Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainės, kuomet informaciją apie tokių įsakymų priėmimą rado teismų praktikoje skundo rengimo metu, nenurodo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 4 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų skundo dalis dėl reikalavimų panaikinti Administracijos direktoriaus 2023 m. spalio 9 d. įsakymą ir 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

ABTĮ straipsnio 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jei skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra konstatavęs, kad, sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti, svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turėjo būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar suinteresuotas asmuo žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1228-492/2015; 2024 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-18-520/2024 ir kt.).

Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010; 2024 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-18-520/2024, kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad skundžiami Administracijos direktoriaus 2023 m. spalio 9 d. įsakymas bei 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymas buvo paskelbti Vilniaus miesto savivaldybės tinklapyje jų priėmimo dieną. Todėl nuo paskelbimo dienos, šiuo atveju atitinkamai nuo 2023 m. spalio 9 d. ir 2023 m. lapkričio 21 d., laikoma, kad pareiškėjai objektyviai turėjo galimybę sužinoti apie minėtų Administracijos direktoriaus įsakymų priėmimą. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, jog skundą teismui pareiškėjai dėl 2023 m. spalio 9 d. įsakymo galėjo paduoti iki 2023 m. lapkričio 9 d., o dėl 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymo - 2023 m. gruodžio 21 d., tačiau į teismą su skundu kreipėsi 2024 m. spalio 24 d., t. y. žymiai praleidę skundo padavimo terminą.

Pareiškėjai teigia, jog apie skundžiamus įsakymus sužinojo tik iš savo atstovo, kuris apie įsakymų priėmimą sužinojo iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio mėn. praktikos apžvalgos.

Vertindama pareiškėjų nurodytas termino skundui paduoti praleidimo priežastis, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-662/2018, 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-111-575/2019; 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-854-624/2018; 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo akcentuota, kad asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka, nesugebėjimas surašyti ir suprasti reikiamus procesinius dokumentus, lėšų samdyti advokatą neturėjimas, antrinės teisinės pagalbos nesuteikimas, amžius, liga ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbiomis terminų praleidimo priežastimis (žr., pvz., 2013 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-531/2013; 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1110-556/2015; 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-641-624/2016; 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-189-552/2020).

Vertinant, dėl kokių priežasčių įstatymo nustatytas terminas kreiptis į teismą praleistas, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022).

Teisėjų kolegija pažymi, kad sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai yra siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-689-438/2019). Šis reikalavimas reiškia, kad pareiškėjas, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis jam teisines pasekmes sukeliančiais sprendimais bei operatyviai ginčyti su jo teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės institucijų veiksmus ar sprendimus.

Bylos duomenys patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pareiškėjai nenurodė pagrįstų nuo jų valios nepriklausiusių priežasčių, dėl kurių jie praleido ginčijamų Administracijos direktoriaus 2023 m. spalio 9 d. ir 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymų apskundimo terminą, ar kodėl į teismą kreipėsi tik 2024 m. spalio 24 d. Tokių pagrįstų, objektyvių priežasčių pareiškėjai nenurodė ir atskirajame skunde, iš esmės tik pakartodami, jog apie įsakymų priėmimą pareiškėjų atstovas sužinojo ieškodamas teismų praktikos. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad terminą skundui dėl skundžiamų įsakymų paduoti pareiškėjai praleido ne dėl svarbių ir objektyvių priežasčių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jo neatnaujino.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas ir nenukrypdamas nuo administracinių teismų praktikos, suformuotos analogiškose bylose, pagrįstai netenkino prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjų skundą. Dėl šios priežasties pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų V. K. ir J. K. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Dainius Raižys

Ernestas Spruogis