34e88b37-eaa8-4bb7-8181-97bff4b500d7 · Vilniaus apygardos teismas

? Byla Nr. 1S-221-468/2020 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2020 m. rugsėjo 15 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, iÅ¡nagrinėjusi nuteistojo R. M. skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-08-11 nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020-06-29 nutarimo Nr. 59-111 netaikyti R. M. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, n u s t a t ė:

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018-07-05 nuosprendžiu R. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrinta su Kauno apygardos teismo 2015-11-22 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 11 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2. Nuteistajam R. M. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2013-06-27, bausmės pabaiga – 2024-11-27, 2/3 paskirtos bausmės terminas sueis 2021-02-27, neatliktos bausmės dalis 2020-06-25 – 4 metai 6 mėnesiai 2 dienos.

3. Komisija 2020-06-29 nutarimu Nr. 59-111, apsvarsčiusi nuteistojo R. M. praÅ¡ymÄ lygtinai paleisti iÅ¡ įkalinimo įstaigos ir socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ , nutarė lygtinio paleidimo netaikyti. Toks komisijos sprendimas priimtas atsižvelgiant į nuteistojo R. M. vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ â€“ 56 balus (statinių veiksnių taÅ¡kai – 20, dinaminių – 36), didelę neatliktÄ bausmės dalį, nuteistajam bÅ«dingÄ itin teigiamÄ savęs vertinimÄ , mÄ stymo lankstumo stokÄ , nepakankamÄ savo elgesio pasekmių įvertinimÄ , nuteistojo nedarbÄ pataisos įstaigoje, jo dviprasmiÅ¡kÄ požiÅ«rį į vykdomÄ priežiÅ«rÄ (nuteistasis skatintas 11 kartų, tačiau tiek pat kartų baustas). Nesutikdamas su Komisijos nutarimu nuteistasis pateikė skundÄ apylinkės teismui.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-08-11 nutartimi nuteistojo skundÄ atmetė konstatavęs, jog nuteistasis R. M. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu padarė pažangÄ mažindamas savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , tačiau Å¡i pažanga dar nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nesutikdamas su priimta nutartimi nuteistasis pateikė skundÄ apygardos teismui.

5. Skunde nuteistasis R. M. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-08-11 nutartį bei Komisijos 2020-06-29 nutarimÄ Nr. 59-111 ir jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. 5.1. Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-08-11 nutartis yra neteisėta, ja neatsakyta į esminius nuteistojo skundo argumentus, taip atimant teisę įsitikinti, ar Komisijos nutarimas yra teisėtas, tai prieÅ¡tarauja konstitucinei doktrinai, reglamentuojančiai sprendimų tikrinimo instancinę tvarkÄ , principus, pažeidžia Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatytÄ resocializacijos tikslÄ , bausmės progresyvumo principÄ bei bausmių vykdymo politikos principus.

Nuteistojo vertinimu, Vilniaus pataisos namų administracijos darbuotojų ir įstaigos socialinės reabilitacijos specialistų iÅ¡vados, atsižvelgiant į jų skurdumÄ ir prieÅ¡taringumÄ , negalėjo bÅ«ti pagrindu motyvuojant skundžiamÄ nutartį. Pažymi, kad iÅ¡kilus neaiÅ¡kumams teismas turėjo bÅ«ti aktyvus ir nustatyti objektyvias aplinkybes, o negalėdamas to padaryti pagal pateiktus dokumentus, turėjo tenkinti jo praÅ¡ymÄ ir panaikinti Komisijos nutarimÄ ir įpareigoti iÅ¡taisius klaidas iÅ¡ naujo svarstyti nuteistojo praÅ¡ymÄ dėl lygtinio paleidimo.

Nurodo, kad Komisijos nutarimas privalo atitikti reikalavimus, keliamus baigiamiesiems teismo aktams – turi bÅ«ti grindžiamas teisiniais argumentais, bÅ«ti racionalus, negali bÅ«ti nutylėti teisingo sprendimo priėmimui aktualÅ«s duomenys. 5.2. Remiasi Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003-09-24 rekomendacija Rec(2003)22, pagal kuriÄ kriterijai, kuriuos kaliniai turi atitikti, kad bÅ«tų lygtinai paleisti, turi bÅ«ti aiÅ¡kÅ«s ir tikslÅ«s, tik atitinkamos institucijos gali įrodyti, kad kalinys neatitinka Å¡ių kriterijų.

Pažymi, kad Komisija, kuriai yra suteikta kompetencija nagrinėti kalinio atitikimÄ lygtinio paleidimo kriterijams, nenustatė jo galimo neatitikimo ir nepateikė įrodymų, kad jis Å¡ių kriterijų neatitinka, skundžiamoje nutartyje tai taip pat nėra nurodyta. Nurodo, kad tiek Komisijos nutarime, tiek skundžiamoje nutartyje nurodomi pertekliniai duomenys apie jį, kurie negali bÅ«ti laikomi nei aiÅ¡kiais, nei racionaliais motyvais. Pažymi, kad asmens padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas bausmės atlikimo laikotarpiu nekinta, todėl nėra ir negali bÅ«ti vertinamuoju kriterijumi sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ .

Nurodo, kad teismas skirdamas laisvės atėmimo bausmę jau atsižvelgė į jo padarytos veikos pavojingumÄ ir pobÅ«dį, tuo tarpu sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais, prieÅ¡ingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji nėra skatinami pasitaisyti. 5.3. Nuteistasis remiasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos raÅ¡tu „Dėl nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo ir nuteistųjų daromos pažangos nustatymo“, kuriuo nurodoma, kad nustatant asmens daromÄ pažangÄ atsižvelgiama į individualų socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymÄ , asmens elgesį laisvės atėmimo bausmės metu, elgesio pokyčius, nusikalstamos elgesio rizikos pokytį.

Nuteistojo teigimu, jis atitinka visus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir 3 dalies reikalavimus, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra palyginus žema ir intensyviai mažėjanti, sumažėjusi dviem balais, tai įrodo didelę pažangÄ . Nurodo, kad bausmę atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis, yra 11 kartų skatintas, dėl Å¡alyje taikomų apribojimų dėl epidemiologinės rizikos į pataisos namus neatvyksta visuomenės veikėjai, mokytojai, nuo 2020 m. vasario jo Å¡eimai nėra suteikiami kontaktiniai pasimatymai, daugiau nei pusę metų negali palaikyti socialinių ryÅ¡ių, bendravimas vyksta 15 min. per dienÄ telefonu, mano, kad dėl Å¡ių priežasčių bÅ«tų tikslinga jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimÄ su intensyvia priežiÅ«ra.

Pažymi, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės – lygtinai paleistas asmuo ir toliau atlieka visÄ teismo paskirtÄ bausmę, su nuteistiesiems asmenims taikomais elgesio apribojimais ir draudimais, t. y. atitinkamu bausmės atlikimo režimu. Nuteistasis skunde nurodo teismų praktikÄ , kai asmenims buvo taikomas lygtinis paleidimas, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balai pagal OASys metodikÄ buvo kelis kartus didesni ir kurių rizikos vertinimo pokytis buvo ženkliai mažesnis, nustatyta vidutinė nusikalstamumo rizika.

Nuteistojo vertinimu, tiek pirmosios instancijos teismas, tiek Komisija atvirai jį diskriminuoja.

6. Vilniaus apygardos teisme 2020-09-07 gautas nuteistojo R. M. praÅ¡ymas, kuriuo jis nurodo, kad Vilniaus pataisos namų komisija tenkino jo praÅ¡ymÄ perkelti tęsti laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namuose, tačiau dėl laisvų vietų trÅ«kumo yra dvideÅ¡imt antras eilėje. Nuteistasis pažymi, jog nuo 2020-08-27 jam yra suteikta teisė iÅ¡vykti be sargybos arba be palydos, jo vertinimu, Å¡iuo metu atlieka bausmę tik su minimalia priežiÅ«ra. Nurodo, kad dėl darbo vietų trÅ«kumo Å¡iuo metu dirba sÄ lyginai neapmokamÄ darbÄ , dėl COVID-19 viruso pandemijos nėra leidžiamas artimas kontaktas su Å¡eima, todėl taikant lygtinį paleidimÄ su intensyvia priežiÅ«ra galėtų palaikyti tvirtus socialinius ryÅ¡ius su Å¡eima, dirbti pilnavertį darbÄ ir prisidėti prie Å¡eimos iÅ¡laikymo.

7. Atsiliepimų byloje negauta. Nuteistojo R. M. skundas atmetamas.

8. Skundu nuteistasis R. M. nesutinka su Komisijos ir apylinkės teismo sprendimais netenkinti jo praÅ¡ymo ir jo atžvilgiu netaikyti lygtinio paleidimo iÅ¡ įkalinimo įstaigos. IÅ¡ skundžiamos teismo nutarties ir Komisijos nutarimo turinio matyti, jog tiek Komisija, tiek teismas pakankamai iÅ¡samiai įvertino nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir pagrįstai konstatavo, kad Å¡iuo metu nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis ir jo atžvilgiu gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas. Tai, kad nuteistasis nesutinka su Komisijos ir apylinkės teismo iÅ¡vadomis dėl galimybės jam taikyti lygtinį paleidimÄ bei pateikia subjektyvų aplinkybių vertinimÄ , savaime nereiÅ¡kia, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.

9. Vadovaujantis BVK 157 straipsnio 1 dalimi, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo praÅ¡ymas lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo iÅ¡vada, vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizikos pokytis ir kitos aplinkybės. Vertinant, ar nuteistojo atžvilgiu gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas, svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliÄ sias sÄ lygas, kurioms esant gali bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet bÅ«tina įvertinti ir tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ yra akivaizdi bei įtikinanti, rodanti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

10. IÅ¡ teismui pateiktos medžiagos matyti, kad 2020-06-18 nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo metu nuteistojo R. M. nusikalstamo elgesio rizika įvertinta kaip vidutinė – 56 balai, iÅ¡ kurių statiniai veiksniai sudaro 20 balų, o dinaminiai veiksniai, t. y. tie, kuriuos asmens pastangomis galima sumažinti – 36 balus. Atsižvelgiant į tai, kadangi nagrinėjamu atveju nėra galimybės nustatyti žemÄ nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikÄ , sprendžiant, ar R. M. atžvilgiu gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas, turi bÅ«ti vertinama alternatyvi BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta aplinkybė – pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ .

11. Nors nuteistasis skunde teigia, kad tiek Komisija, tiek teismas, priimdami sprendimus nuteistojo atžvilgiu netaikyti lygtinio paleidimo, nepateikė kriterijų, kuriuos turi atitikti nuteistasis, Å¡iuos asmens teiginius paneigia teismui pateikti duomenys. IÅ¡ skundžiamos nutarties ir Komisijos nutarimo turinio matyti, kad tiek teismas, tiek Komisija, aiÅ¡kiai nurodė, kokie duomenys leidžia spręsti, jog Å¡iuo metu asmuo negali bÅ«ti paleidžiamas į laisvę. Spręsdami lygtinio paleidimo taikymo R. M. atžvilgiu klausimÄ , Komisija ir teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo 11 kartų baustas dėl įvairių pažeidimų – už neleistinų daiktų laikymÄ , pareigÅ«nų reikalavimų nevykdymÄ , necenzÅ«rinių žodžių jų atžvilgiu naudojimÄ , režimo, dienotvarkės pažeidimus, taip pat į tai, kad interviu su socialiniais darbuotojais metu analizuodamas savo nusikalstamo elgesio patirtį nuteistasis buvo linkęs pabrėžti neigiamÄ socialinės aplinkos įtakÄ , akcentuodamas tai, kad jo netinkamas elgesys pasireiÅ¡kė todėl, kad jį supo kriminaliniu elgesiu pasižymintys asmenys, neprisiėmė asmeninės atsakomybės už įvykdytus nusikaltimus, vertindamas save stokojo objektyvumo, stengėsi akcentuoti vien savo teigiamas savybes, ieÅ¡kojo įvairių pasiteisinimų, stengdamasis atsakomybę už kilusias pasekmes perkelti kam nors kitam.

12. IÅ¡ nuteistojo asmens bylos matyti, kad bausmės atlikimo metu R. M. stokojo savikontrolės bei pasižymėjo impulsyviomis reakcijomis, su kitais asmenimis bendravo įžūliai ir pakeltu tonu, vartojo necenzÅ«rinius žodžius įkalinimo įstaigos prižiÅ«rėtojų atžvilgiu, prieÅ¡ jį turėjo bÅ«ti panaudotos specialiosios priemonės, nes asmuo nenorėjo atiduoti draudžiamų daiktų, socialinio tyrimo iÅ¡vadoje pažymėta, kad nuteistasis stokoja gebėjimo priimti konstruktyvius sprendimus, nėra linkęs ieÅ¡koti probleminių sričių, nurodo, kad nesistengia ieÅ¡koti sunkumų, yra nusiteikęs pozityviai ir vienintelę problema įvardina laisvės bausmės atlikimÄ .

Nors, nuteistojo manymu, Å¡ie duomenys apie jį yra pertekliniai ir negali bÅ«ti laikomi nei aiÅ¡kiais, nei racionaliais motyvais, aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, tik detali asmens charakteristikos analizė leidžia daryti iÅ¡vadas apie asmens atžvilgiu taikytinÄ ar netaikytinÄ paleidimÄ iÅ¡ įkalinimo įstaigos, tuo tarpu R. M. elgesys bausmės atlikimo metu bei asmens charakteristika, aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, suponuoja prielaidas, jog nuteistasis iÅ¡ dalies linkęs tam tikromis aplinkybėmis pateisinti ar pasyviai toleruoti visuotinai nepriimtinÄ elgsenÄ , todėl Å¡iai dienai nėra laikytinas pasiruoÅ¡usiu gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis ir bÅ«ti paleistas iÅ¡ įkalinimo įstaigos.

13. Nors, R. M. manymu, jis gali bÅ«ti paleistas iÅ¡ įkalinimo įstaigos, gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis, dirbti, rÅ«pintis Å¡eima, nurodo, kad bausmę atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis, yra 11 kartų skatintas, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra palyginus žema ir intensyviai mažėjanti, vis dėlto, tiek pirmosios instancijos teismo, tiek ir aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, tik Å¡ios aplinkybės, nestebint aiÅ¡kios pažangos paties asmens elgesyje, nėra pakankamas vertinti, jog nuteistojo pažanga yra tokia, kad jo atžvilgiu turėtų bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos.

Pažymėtina, kad paskutinio vertinimo metu nuteistajam R. M. nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika – 56 balai, kuri lyginant su ankstesniu vertinimu (58 balai), mažėjo, bet, prieÅ¡ingai nei nurodo nuteistasis, tik ganėtinai nežymiai – dviem balais. Kaip ir nurodė apylinkės teismas, daugiau nei pusė elgesio rizikos įvertinimo balų yra dinaminiai, kurie kinta nuo nuteistojo elgesio, todėl nuteistasis gali imtis aktyvių veiksmų siekdamas juos sumažinti pozityvia linkme ir parodyti pažangÄ .

14. Nors nuteistojo teigimu, asmens padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas negali bÅ«ti vertinamuoju kriterijumi sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ , kadangi jis jau buvo įvertintas paskiriant bausmę, su tokiomis asmens iÅ¡vadomis nesutiktina. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, svarstant lygtinio paleidimo galimybes, bÅ«tina atsižvelgti už kokias nusikalstamas veikas asmuo buvo nuteistas, koks jo pavojingumo visuomenei laipsnis, kokios jo nusikalstamų veiksmų pasekmės, nes tik Å¡ių aplinkybių kontekste galima objektyviai įvertinti nuteistojo elgesio pokytį ir jo iÅ¡reikÅ¡to apsisprendimo toliau gyvenimÄ tęsti laikantis visuotinai priimtinų elgesio normų ir taisyklių.

IÅ¡ pateiktos medžiagos matyti, kad nusikalstamos veikos, kurias padarė R. M., siejamos su motyvacija gauti finansinės naudos neteisėtais bÅ«dais – disponavimas labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų, sukčiavimas ir vagystė, kas pabrėžia neigiamÄ nuteistojo požiÅ«rį į legalų darbÄ , ir kelia abejonių nuteistojo gebėjimu pelnytis pragyvenimui nenusikalstamais bÅ«dais išėjus į laisvę. Atkreiptinas dėmesys, kad nors nuteistasis pripažįsta kaltę dėl nusikaltimų, reiÅ¡kia apgailestavimÄ , tačiau interviu metu asmeninės atsakomybės už įvykdytus nusikaltimus neprisiėmė, ieÅ¡kojo įvairių pasiteisinimų, stengdamasis atsakomybę už kilusias pasekmes perkelti kam nors kitam.

Taigi negalima teigti, jog asmuo padarė aiškias išvadas dėl nusikalstamų veikų ir yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis.

15. R. M. skunde nurodo teismo nutartis, kuriomis nuteistiesiems, kuriems buvo nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, buvo taikytas lygtinis paleidimas, akcentuoja teismo precedento svarbÄ , tiek pirmosios instancijos teismas, pažymi, kad, jo vertinimu, tiek Komisija, tiek teismas, jį diskriminuoja, vis tik atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, jog kiekvienu atveju dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimÄ asmens atžvilgiu sprendžiama individualiai, įvertinus jo atitikimÄ Ä¯statymo numatytų formaliųjų ir materialiųjų sÄ lygų visumai. Sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalu vertinti ne vien pastarojo iÅ¡reikÅ¡tÄ norÄ toliau bausmę atlikti nesant izoliuotam nuo visuomenės, bet ir visų aplinkybių visumÄ , kurios neabejotinai paneigtų kylančias abejones dėl to, kad paleidus į laisvę nuteistÄ jį jis daugiau nenusikals ir nekels pavojaus visuomenei. Å iuo konkrečiu atveju tokia iÅ¡vada dar nėra galima.

16. Nuteistasis skunde nurodo, kad taikant lygtinį paleidimÄ su intensyvia priežiÅ«ra galėtų palaikyti tvirtus socialinius ryÅ¡ius su Å¡eima, dirbti pilnavertį darbÄ ir prisidėti prie Å¡eimos iÅ¡laikymo, vis dėlto, iÅ¡ teisme 2020-09-07 gauto R. M. praÅ¡ymo matyti, kad Vilniaus pataisos namų komisija tenkino jo praÅ¡ymÄ perkelti tęsti laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namuose, o nuo 2020-08-27 jam yra suteikta teisė iÅ¡vykti be sargybos arba be palydos, todėl laikytina, kad nuteistasis gali dirbti ir bendrauti su Å¡eima ir bausmės atlikimo metu.

17. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, skundÄ nagrinėjantis teismas sprendžia, jog Å¡iuo metu R. M. padaryta pažanga nėra pakankama pripažinti, kad nuteistasis, bÅ«damas paleistas lygtinai, pateisins jo atžvilgiu parodytÄ pasitikėjimÄ . Laikyti, kad apylinkės teismas netenkindamas nuteistojo skundo, netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, nėra pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-08-11 nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 7 dalies, 364 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostatomis, teismas, n u t a r i a: atmesti nuteistojo R. M. skundÄ ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-08-11 nutartį nepakeistÄ . Nutartis neskundžiama. Teisėja Daiva Kazlauskienė