34e68a19-0a2e-40db-b8df-482c03487ee4 · Marijampolės apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-343-876/2020 Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00931-2019-4 Procesinio sprendimo kategorija 2.3.9.2.3 (S) MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS NUTARTIS 2020 m. gegužės 4 d. Å akiai Marijampolės apylinkės teismo Å akių rÅ«mų teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Eglei Kukienei, teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. B. pareiÅ¡kimÄ dėl atleidimo nuo nepilnamečio globėjo ir iÅ¡laikymo lėšų tvarkymo pareigų, suinteresuotais asmenims byloje esant O.

B., L. B., iÅ¡vadÄ teikiant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Å akių rajone. Teismas nustatė: R. B. (toliau – PareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas atleisti jį nuo nepilnamečio D. M. (toliau – globotinis) globėjo ir iÅ¡laikymo lėšų tvarkytojo pareigų. Nurodė, kad 2006 m. birželio 1 d. Å akių rajono apylinkės teismo sprendimu PareiÅ¡kėjas kartu su tuometine sutuoktine O.

B. buvo priskirti nepilnamečio D. M. globėjais ir priteistų iÅ¡laikymo lėšų tvarkytojais. Globotinio gyvenamoji vieta buvo nustatyta globėjų nuolatinėje gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini). 2010 m. vasario 23 d. Å akių rajono apylinkės teismo sprendimu PareiÅ¡kėjo ir O. B. santuoka buvo nutraukta. Nutraukiant santuokÄ globotinio gyvenamosios vietos pakeitimo ar kiti su globa susiję klausimai nebuvo sprendžiami. Globotinis liko ir iki Å¡iol gyvena su globėja O. B. (duomenys neskelbtini) PareiÅ¡kėjas sudarė santuokÄ su L.

B. Pareiškėjo ir globotinio santykiai nesusiformavo ir nesusiklostė, pareiškėjas neturėjo ir neturi jokios įtakos globotinio auklėjimui ir ugdymui, jo asmenybės formavimui. Pareiškėjui išsikeliant gyventi atskirai globotiniui buvo tik trys metukai. Dėl tarpusavio konfliktų su O. B. Pareiškėjas neturėjo galimybės bendrauti su globotiniu, nepavyko užmegzti ryšio su globotiniu ir vėliau. Šiuo metu Pareiškėjas ir globotinis yra visiškai svetimi ir nebendraujantys asmenys, tarp jų nėra bendro supratimo ir sutarimo, pagarbos vienas kitam.

PareiÅ¡kėjas nepadeda iÅ¡laikyti globotinio ir materialiai, nedisponuoja nepilnamečiui iÅ¡laikyti skiriamomis lėšomis, negauna jokių lėšų už globÄ . PareiÅ¡kėjo nuomone, globotinis yra pakankamai brandus ir gebantis iÅ¡reikÅ¡ti savo nuomonę, pats nenori bÅ«ti globojamas PareiÅ¡kėjo. Sprendžiant su globa susijusį klausimÄ , į vaiko, sugebančio suformuoti savo pažiÅ«ras ir norus turi bÅ«ti atsižvelgta iÅ¡skirtinai. Po santuokos nutraukimo globotiniu rÅ«pinosi, jį prižiÅ«rėjo ir auklėjo iÅ¡skirtinai tik viena O.

B., PareiÅ¡kėjas nedalyvavo globotinio auklėjimo procese. Å iuo metu tarp globėjų yra nesutarimai dėl netinkamo globotinio auklėjimo, o tai yra nesuderinama su vieningu ir nuosekliu globėjų pareigų atlikimu, atsakomybės pasidalijimu, tai turi neigiamÄ poveikį nepilnamečio interesams. PareiÅ¡kėjas, iÅ¡naudojęs visas savo galimybes, bei atsižvelgdamas į santykius su globotiniu, pagrįstai vertina, kad neturi galimybių vykdyti globėjo pareigas ir nebegali vykdyti globėjo pareigų dėl svarbių priežasčių: neturi jokios galimybės dalyvauti globotinio auklėjimo procese, rÅ«pintis vaiko sveikata, mokymuisi, laisvalaikiu, pareigos ir atsakomybės ugdymu, spręsti kitų klausimų, susijusių su vaiko interesais.

PareiÅ¡kėjo reikalavimas atleisti jį nuo globėjo pareigų niekaip nepakenks globotinio interesams, globos funkcijas ir toliau vykdys globėja O. B., kuri turi artimiausius ryÅ¡ius su globotiniu, ir tai geriausiai atitinka vaiko interesus (e. b. l. 1 t., b. l. 1–3). Suinteresuotas asmuo O. B. atsiliepimu į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad nesutinka su pareiÅ¡kime nurodytomis aplinkybėmis, pareiÅ¡kimo pagrįstumu, kadangi globotinis į Å¡eimÄ buvo priimtas globoti tik 5 dienų amžiaus, gyvenat Å¡eimoje su PareiÅ¡kėju, globotiniu buvo rÅ«pinamasi kaip savo vaiku, kurių be globotinio dar buvo trys jos ir PareiÅ¡kėjo biologiniai vaikai. (duomenys neskelbtini) PareiÅ¡kėjas paliko Å¡eimÄ .

PareiÅ¡kėjui pradėjus gyventi su kita moterimi bendravimas su vaikais (tame tarpe ir su globotiniu) baigėsi. PareiÅ¡kėjas nedalyvavo nei globotinio gimtadienio Å¡ventėse, nei darželyje vykstančiuose renginiuose, nesirÅ«pino jo sveikata ir mokymusi, globotinio psichologiniu saugumu. Kai globotiniui buvo 3- 6 metai, PareiÅ¡kėjas 1-2 kartus per metus globotinį kartu su kitais vaikais pasiimdavo pas save. Po paskutinio globotinio buvimo su PareiÅ¡kėju karto, paaiÅ¡kėjo (papasakojo vaikai), kad globotiniui vieÅ¡int pas PareiÅ¡kėjÄ , Å¡is paklausė, ar globotinis nenorėtų, kad jį nuvežtų pas tikrus jo tėvus, kad jis žinÄ s, kur jie gyvena, kad jie jam duos daug dovanų ir jam ten bus labai smagu.

Globotinis iÅ¡sigando, patyrė stresÄ , užsidarė tualete, sakydamas, kad niekur nevažiuos, kadangi apie jokius kitus tėvus jis nežinojo, o jÄ ir PareiÅ¡kėjÄ laikė savo tikrais tėvais. Po to įvykio PareiÅ¡kėjas globotinio daugiau nebeimdavo praleisti laiko su juo, nurodęs, kad globotinis nėra jo vaikas. Savo vaikus PareiÅ¡kėjas atvažiuodavo pasiimti, o tai matydamas globotinis verkdavo, norėdavo važiuoti kartu. O. B. nurodė, kad ne kartÄ kreipėsi su pareiÅ¡kimais į Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių Å akių rajone, nurodydama, kad PareiÅ¡kėjas atsisako bendrauti su globotiniu ir nevykdo savo, kaip globėjo pareigų ir funkcijų.

Globotiniui, kaip berniukui, labai truko ir trÅ«ksta tėviÅ¡ko, vyriÅ¡ko dėmesio, pamokymų ir bendravimo. PareiÅ¡kėjas pats vengė ir vengia vykdyti savo kaip globėjo funkcijas globotinio atžvilgiu, nors paties PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu jis buvo paskirtas globotinio globėju, žinodamas, kad globėjai yra atsakingi už vaiko auklėjimÄ ir raidÄ kaip tikri tėvai. Jos nuomone, PareiÅ¡kėjas nenurodė jokių pagrindų, kuriais remiantis jis galėtų bÅ«ti atleidžiamas nuo globėjo pareigų.

Pareiškėjo nurodytos tariamai svarbios priežastys – nesusiklostę artimi santykiai tarp globotinio ir globėjo, negalėtų būti pripažintos svarbiomis, kadangi šie santykiai nesiklostė tik dėl Pareiškėjo kaip globėjo nenoro vykdyti savo pareigas globotinio atžvilgiu. Papildomai nurodė, jog O. B. ir Pareiškėjui kaip globėjams bei kito nepilnamečio asmens motinai yra pareikštas ieškinys dėl nepilnamečių asmenų (globotinio ir kito vaiko) galimai neteisėtais veiksmais (duomenys neskelbtini) padarytos žalos atlyginimo.

O. B. nuomone, Å¡i aplinkybė ir įtakojo PareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimo pateikimÄ teismui. Mano, kad Å¡iuo atveju nėra svarbių priežasčių atleisti PareiÅ¡kėjÄ nuo globėjo ar rÅ«pintojo pareigų globotinio atžvilgiu, tačiau PareiÅ¡kėjui akivaizdžiai vengiant vykdyti savo kaip globėjo pareigas ir funkcijas, PareiÅ¡kėjo reikalavimo tenkinimo klausimÄ palieka spręsti Teismo nuožiÅ«ra (e. b. l. 1 t., b. l. 32–34). Suinteresuotas asmuo L. B. atsiliepimu į pareiÅ¡kimÄ visiÅ¡kai sutiko su PareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimu, prašė PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ tenkinti visa apimtimi (e. b. l. 1 t., b. l. 31, 131, 140).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Vaiko teisių apsaugos skyrius) pateiktoje išvadoje dėl atleidimo nuo nepilnamečio globėjo ir išlaikymo lėšų tvarkytojo pareigų nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu D. M. nustatyta nuolatinė globa, paskiriant nuolatiniais globėjais O. B. ir R. B. O. B. ir R. B. išsituokė (duomenys neskelbtini), buvę sutuoktiniai turi nepilnametį sūnų D. B., gimusį (duomenys neskelbtini), kurio gyvenamoji vieta nustatyta su motina, iš tėvo priteistas išlaikymas.

Iki 2019 m. birželio 30 d. nei O. B., nei R. B. Å¡eimos nebuvo įraÅ¡ytos į socialinės rizikos Å¡eimų, auginančių vaikus, apskaitÄ . Nuo 2019 m. vasario 25 d. O. B. taikoma atvejo vadyba, priimtas sprendimas sudaryti koordinuoti teikiamų paslaugų teikimo planÄ O. B. ir globotiniui D. M., R. B. atvejo vadyba netaikoma. Vaiko teisių apsaugos skyriuje (duomenys neskelbtini) gautas praneÅ¡imas iÅ¡ policijos komisariato dėl D. vagystės iÅ¡ parduotuvės, (duomenys neskelbtini) informacija, kad prieÅ¡ nepilnametį D. įseserės draugas galimai naudojo smurtÄ , (duomenys neskelbtini) informacija dėl kilusio gaisro, kurį galimai sukėlė du nepilnamečiai asmenys (liudytoju apklaustas D.). 2019 m. lapkričio 22 d. administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡o už 1 metus duomenimis, R.

B. ir O. B. nėra bausti administracine tvarka už D. M. nepriežiÅ«rÄ ar netinkamÄ globėjų pareigų vykdymÄ . Pagal globojamo vaiko aplankymo aktus D. M. jaučiasi saugus, mylimas ir reikalingas globėjos O. B. namuose. ArtimiausiÄ ryšį palaiko su globėja, jÄ vadina mama. Jis žino, kad tikrieji jo tėvai yra gyvi, tačiau su jais nebendrauja. Nustatyta, kad globėja (rÅ«pintoja) rÅ«pinasi vaiku, geranoriÅ¡kai bendrauja su Vaiko teisių apsaugos skyriumi, mokyklos mokytojais sprendžiant su globotiniu susijusias problemas.

D. M. yra (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) klasės mokinys, mokomas pagal bendrÄ sias ugdymo programas, į mokyklÄ (duomenys neskelbtini) atvyko dėl elgesio ir nesimokymo problemų (duomenys neskelbtini). Dėl D. nuolatinių mokinio taisyklių pažeidimų 2019 m. sausio 8 d. globėja O. B. kviesta pokalbiui dėl galimybės ieÅ¡koti kitos mokymo įstaigos savo globotiniui, bet neatvyko; globėja apsisprendė palikti D. mokytis (duomenys neskelbtini). D. reikia nuolatinės kontrolės, konkrečių taisyklių ir įpareigojimų, ribų nustatymo ir pan.

Globėja O. B. rÅ«pinasi globotiniu, bendrauja su mokyklos atstovais, dažnai skambina klasės auklėtojai, dalyvauja tėvų susirinkimuose. Mokykla informacijos apie globėjÄ R. B. neturi. R. B. Vaiko teisių apsaugos skyriui nurodė, kad kartu su sutuoktine L. B. ir jos dukra gyvena jiems nuosavybės teise priklausančiame name su visais patogumais. D. pas jį per 2019 metus buvo atvykęs du kartus (per Tėvo dienÄ ir jo gimtadienį). Nurodė, kad per Å¡ventes pasveikina D. ir savo sÅ«nų D., gyvenančius kartu su O.

B. Jis nėra gavęs jokios informacijos apie D. iÅ¡ mokymo ir sveikatos priežiÅ«ros įstaigų, su buvusia sutuoktine santykiai yra konfliktiÅ¡ki, ji drausdavo jam bendrauti su jų bendrais vaikais. Jo nuomone, globėja gauna iÅ¡mokas už vaikÄ , jį auklėja, prižiÅ«ri, o tarp jo ir vaiko nėra tarpusavio bendravimo, emocinio ryÅ¡io. L. B. Vaiko teisių apsaugos skyriui nurodė, kad yra R. B. sutuoktinė, jie gyvena bendrai jiems priklausančiuose namuose, moteris augina nepilnametę dukrÄ . Nurodė, jog R. po skyrybų su O.

B. dėjo dideles pastangas dėl savo vaikų ir globojamo vaiko bendravimo, kad O. sudarydavo konfliktiškas situacijas šiuo klausimu. Jos nuomone, nepilnamečio D. ir globėjo tarpusavio ryšio nėra, jie labai mažai bendrauja. O. B. Vaiko teisių apsaugos skyriui nurodė, kad R. B. nebendrauja su D., nesidomi juo, nepalaiko ryšio. Ji norėtų, kad R. B. liktų D. globėju, nes globėjas vaikui yra reikalingas ir galbūt pasikeistų vaiko elgesys jei globėjas dažniau su juo bendrautų. Nepilnametis D.

M. Vaiko teisių apsaugos skyriui nurodė, kad mokosi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) klasėje, lanko krepšinio ir skautų būrelius. Gyvena kartu su broliu D., sese R. ir jos maža dukra M., bei mama O. Pasakojo, kad mama juo rūpinasi, duoda 2–3 Eur dienpinigių, su mama sutaria gerai. Netoliese gyvena močiutė (mamos mama), su kuria sutaria labai gerai, ji visada išklauso, pataria. Prisimena, jog kai buvo mažas, gyveno kartu su jais ir R., patikslindamas „tėtis“, kuris šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini).

Teigė, jog nebendrauja ir nepasiilgsta jo, prisimena, kad pasikvietė jį kartu su broliu ir seserimis į savo gimtadienį. Tėtis nuperka per didžiÄ sias metų Å¡ventes visiems (ir jam) saldainių, fejerverkų, duoda pinigų, savo tikrų tėvų nepažįsta. Nurodė, kad jaučiasi mylimas ir reikalingas močiutei ir mamai, jis svajoja pabaigti mokslus ir eiti dirbti pas mamÄ Ä¯ servisÄ . Vaiko teisių apsaugos skyrius nuomone nepilnamečio vaiko įstatyminei atstovei O. B. tinkamai užtikrinant rÅ«pintinio teises ir teisėtus interesus, Å¡iuo atveju atleidus rÅ«pintojÄ R.

B. nuo rÅ«pintojo ir lėšų tvarkytojo pareigų, nepilnamečio vaiko D. M. interesai nebus pažeisti (e. b. l. 1 t., b. l. 35-77). PareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiÅ¡kimÄ palaiko. Skyrybų metu su suinteresuotu asmeniu O. B. metu buvo sutarę, kad PareiÅ¡kėjo trijų vaikų ir globotinio gyvenamoji vieta bus pas O. B. Buvę sutuoktiniai pradžioje konfliktavo. PareiÅ¡kėjas, kada pasiimti vaikus, tardavosi ne su O. B., bet su pačiais vaikais, buvo problematiÅ¡kas bendravimas su vaikais.

Kai PareiÅ¡kėjas pasiimdavo savo vaikus, pasiimdavo ir globotinį (vaikų niekada neskirstė), vėliau tarp jų įvyko konfliktas dėl melavimo (tuo metu globotiniui buvo 4–5 metai), po kurio globotinis pradėjo vengti važiuoti pas PareiÅ¡kėjÄ â€“ kai atvažiuodavo pasiimti vaikų globotinio niekada nebÅ«davo, jų bendravimas ir ryÅ¡iai su globotiniu visiÅ¡kai nutrÅ«ko prieÅ¡ kokius 8– 9 metus. PareiÅ¡kėjas buvo įsitikinęs, kad po skyrybų vaiko globėja buvo paskirta tik O.

B. Pažymėjo, kad visada sveikindamas savo vaikus Å¡venčių proga nepamirÅ¡davo ir globotinio, jo neignoravo, tačiau ryÅ¡ys su juo visiÅ¡kai nutrÅ«kęs. Praėjus keletui metui, vaikas paaugo, buvo kelis kartus atvažiavęs pas PareiÅ¡kėjÄ . Priežastis, dėl kurių teikia pareiÅ¡kimÄ , nurodė, jog vaiko gyvenamoji vieta yra pas O. B., visus globos pinigus gauna ir tvarko O. B., be to, PareiÅ¡kėjas norėtų visiÅ¡kai apsidrausti nuo ateities problemų, susijusių su jo netinkamu elgesiu; tarp jų ryÅ¡ys visiÅ¡kai nutrÅ«kęs (bendrauja daugiau kaip draugai, o ne kaip globėjas ir sÅ«nus).

Savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo, dėl kurių Pareiškėjas negali atlikti globėjo pareigų, įvardinti negalėjo. Pareiškėjo nuomone, globotinis pats sutinka, kad vienintelė globėja liktų O. B. – jis supranta šio reikalo esmę, iš esmės nuo to niekas nepasikeis, netgi pasikeis į geresnę pusę. Pagrindiniai Pareiškėjo argumentai yra tai, kad tarp jo ir globotinio visiškai nutrūkęs ryšys, visiškai juo nesidomėjo.

Paklaustas apie Å¡iuo metu globotinio netinkamÄ elgesį ar neteisėtus veiksmus, PareiÅ¡kėjo lankymÄ si teisėsaugos institucijose dėl globotinio elgesio, PareiÅ¡kėjas tokių ar panaÅ¡ių aplinkybių negalėjo nurodyti. Paklaustas apie baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl padegimo, PareiÅ¡kėjas nurodė, jog globotinio kaltė nėra įrodyta, vyksta procesas, ir jei bus priteista žala – jis kartu su O. B. kartu mokės (2019 m. gruodžio 18 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 02 min. 44 sek.

– 23 min. 43 sek.). Suinteresuotas asmuo O. B. teismo posėdžio metu nurodė, jog globotinį globoti pasiėmė 5 dienų, todėl jis kito nei tėtės, nei mamos nepažįsta: buvusį vyrÄ vadina „tėte“, žodis „globėjas“ jam yra nežinomas. BÅ«damas pats mažiausias Å¡eimoje (3–4 metų) globotinis tikrai verždavosi pas PareiÅ¡kėjÄ su kitais vaikais. Vėliau PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė, kad globotinis nėra jo vaikas ir jis daugiau jo neims; globotinis verkdavo kai kiti vaikai važiuodavo, o jis ne.

Globotiniu PareiÅ¡kėjas susidomėjo tik tada, kai gaisro byloje jiems buvo pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys, tada jis taip pat įrodinėjo, kad jis su vaiku negyveno, juo nesirÅ«pino, ryÅ¡io nebuvo, todėl jis nėra atsakingas. Jam buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad taip nėra, ir po to seka dabartiniai teisminiai procesai. Parodė, jog globotinis tikrai nesupranta, kÄ reiÅ¡kia Å¡is PareiÅ¡kėjo atsisakymas, nes vaiko paklausus apie kÄ PareiÅ¡kėjas su juo kalbėjosi, kÄ jie veikė, vaikas nurodė, kad pažaidė, valgė, apie kÄ konkrečiai PareiÅ¡kėjas su juo kalbėjosi atsakė „tai nieko, kad galėsiu atvažiuoti, kad bendrausim“.

O. B. nuomone, neaiÅ¡ku, kÄ vaikas suprato, kaip jam buvo paaiÅ¡kintas tas atsisakymas, nes iÅ¡ vaiko pasakojimų akivaizdu, kad jis esmės nesuprato. Jos įsitikinimu, vaikas jaučia ryšį su PareiÅ¡kėju, nes jį vadina „tėtis“, su tuo, kad jo nepasiima kartu vaikas augdamas susitaikė, tačiau niekada nieko blogo apie PareiÅ¡kėjÄ nesako, pykčio nelaiko, pasikvietė – su džiaugsmu sutiko, džiaugėsi, kad pas PareiÅ¡kėjÄ galės nuvažiuoti. Mano, kad berniuko elgesys pasikeistų į gerÄ daugiau pabendravus su tėvu, nes Å¡iuo metu paauglystė, elgesys problematiÅ¡kas (paskirtas psichologas, maiÅ¡tauja, nenori mokytis, pakeitė mokyklÄ , kelis kartus vogė iÅ¡ parduotuvės, vėliau Å¡ie dalykai baigėsi, galbÅ«t susiprato).

Sutinka, kad nuo asmenų, dalyvaujančių jo gyvenime priklauso ir paties vaiko elgesys, todėl PareiÅ¡kėjo dalyvavimas vaiko gyvenime galėtų daryti ryÅ¡kiÄ Ä¯takÄ ypač kaip berniukui (2019 m. gruodžio 18 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 23 min. 50 sek. – 37 min. 23 sek.). Teismo posėdžio metu Institucijos, teikiančios iÅ¡vadÄ atstovė Indrė Jurjonienė paaiÅ¡kino, kad (duomenys neskelbtini) vaikui nustatyta globa. Vaiko teisių apsaugos skyriuje yra gauta informacijos apie netinkamÄ vaiko elgesį (dėl vagystės, dėl naudoto fizinio smurto prieÅ¡ patį vaikÄ , dėl kilusio gaisro, kurį galimai sukėlė du nepilnamečiai).

B. santuokÄ nutraukė (duomenys neskelbtini), santuokos nutraukimo byloje buvo iÅ¡spręsti biologinių vaikų klausimai, dėl globotinio – nebuvo iÅ¡spręsta. Paminėjo teismui pateiktos iÅ¡vados dėl atleidimo nuo nepilnamečio globėjo ir iÅ¡laikymo lėšų tvarkytojo pareigų PareiÅ¡kėjo, O. B. ir paties vaiko Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojams iÅ¡sakytas nuomones. Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomone, vaiku ypatingai rÅ«pinasi globėja, globėjo vaidmuo vaiko gyvenime yra mažas, todėl, atsižvelgus į visÄ turimÄ informacijÄ , iÅ¡vadas, atleidus PareiÅ¡kėjÄ nuo globėjo pareigų nepilnamečio vaiko interesai nebus pažeisti (2019 m. gruodžio 18 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 38 min. 11 sek.

– 45 min. 46 sek.). Teismo psichologės S. B. nuomonėje (iÅ¡vadoje) apie iÅ¡klausytÄ vaiko nuomonę nurodoma, jog D. yra bendraujantis, emocionalus, labai aktyvus, drÄ sus, noriai kalbasi apie savo Å¡eimÄ . D. socialinė branda atitinka jo amžių, jis supranta ir skiria savo teises ir pareigas, nors, kaip pats teigia, ne visada jų laikosi. D. emocinė branda – stebima stipri emocinė reakcija į iÅ¡orės dirgiklius, todėl jam gali pasireikÅ¡ti dažni emocinių reakcijų kraÅ¡tutinumai, lydimi stiprių įnirÅ¡io priepuolių (pvz. pirma veiksmas ir pasekmė, o tik paskui mÄ stymas), ko pasėkoje gali atsirasti rimtų elgesio problemų.

Taip pat ryškėja būdingas jo amžiui bruožas – siekis tapti nepriklausomu nuo tėvų nuomonės, atsiranda jo amžiui būdingas jausmas – pradeda jaustis nesuprastas. (duomenys neskelbtini) metai – tai ankstyvosios paauglystės laikotarpis, lydimas didelių vidinių išgyvenimų, įtampų, konfliktų. Būtent šiuo laikotarpiu nusilpsta paauglio savęs vertinimas, keičiasi aplinka, draugai tampa „kitokie“, keičiasi kūnas, kuris gali atrodyti svetimas ir negražus. Šiuo laikotarpiu šeima ir namai yra labai svarbūs paauglio aplinkos elementai, todėl būtent šiuo metu labai svarbu, kad abu tėvai pastebėtų ir padėtų D.

įveikti gyvenimo sunkumus ir kad jis nepasijaustų „nepatogiu ir nereikalingu žmogumi“. Mama D. akimis gera, rūpestinga, reikalaujanti laikytis tvarkos ir taisyklių. Kalbėdamas apie savo tėtę sako „mano tėtė yra geras“, „gerai bendraujam su tėte“, „su tėte per visus savo metus nebuvom niekada susipykę“, „norėčiau su tėte daugiau susitikt“, „tėtė nenurodinėja, visada paklausia kaip gyvenu, sako kad stengčiausi mokytis“ (susigraudina).

Teismo psichologė daro prielaidÄ , jog emocinė Å¡iluma ir artumas, tarpusavio supratimas, palaikymas D. labai svarbÅ«s Å¡iuo jam nelengvu paauglystės laikotarpiu ir jis Å¡iuos jausmus labiau tapatina su tėčiu. TokiÄ jo iÅ¡reikÅ¡tÄ nuomonę gali įtakoti tai, jog berniukams ypatingai reikalingas bendravimas su tėvu, kadangi jiems reikalingas autoritetas jų psichologinėje raidoje. Berniukams labai svarbus vyriÅ¡ko vaidmens pavyzdys, kuris galėtų padrÄ sinti, pripažinti, stumtelėti i gyvenimÄ , suteikti aiÅ¡kesnį lytinės tapatybės suvokimÄ , padėtų save įtvirtinti gyvenime.

D. asmenybinė branda atitinka jo raidÄ pagal savo amžių. Jis geba analizuoti nuosavas mintis, savo ir kitų elgesį, jausmus, poelgius. Pvz. „nenoriu kalbėti apie savo tikrus tėvus, man užtenka mano mamos ir tėtės“, „kÄ aÅ¡ su savo tikrais tėvais kalbėčiau, jie manęs nuo mažiuko neaugino“, „mano tėtė man per Kalėdas padovanojo pinigų“, „stengiausi neiÅ¡mėtyt, nusipirkau kažkÄ krepÅ¡iniui“. Teigiama, jog berniukui svarbÅ«s ir reikalingi yra abu tėvai, o jo iÅ¡sakytos mintys ir norai bÅ«dingi jo amžiui.

Tačiau pagal D. psichologinę raidÄ , dar nėra susiformavusių tvirtų loginio mÄ stymo bruožų ir jam dar sunku suprasti sudėtingus socialinius reiÅ¡kinius, numatyti savo veiksmų tolimÄ sias pasekmes, priimant sudėtingus sprendimus. Tačiau savo nuomonę pokalbio metu iÅ¡sakė aiÅ¡kiai „man užtenka mano mamos ir tėtės“ (e. b. l. 1 t., b. l. 137–138). 2020 m. balandžio 10 d. teisme gautas Vaiko teisių apsaugos skyriaus informacija, jog dėl valstybėje paskelbto karantino Skyrius neprieÅ¡tarauja, jos teismas užbaigtų bylos nagrinėjimÄ Skyriaus atstovui nedalyvaujant (e. b. l. 1 t., b. l. 153). 2020 m. balandžio 16 d. teisme gautas suinteresuoto asmens O.

B. praÅ¡ymas dėl valstybėje pratęsto karantino bylÄ baigti nagrinėti jai nedalyvaujant (e. b. l. 1 t., b. l. 154, 155). 2020 m. balandžio 16 d. teisme gautas PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl valstybėje pratęsto karantino režimo bylÄ nagrinėti PareiÅ¡kėjui ir jo atstovui nedalyvaujant. NeprieÅ¡tarauja, kad byla bÅ«tų nagrinėjama nedalyvaujant ir kitoms Å¡alims (e. b. l. 1 t., b. l. 156). Atsižvelgiant į nurodytus praÅ¡ymus teismas nutarė, jog netikslinga Å¡ioje bylos stadijoje pereiti prie raÅ¡ytinio bylos nagrinėjimo, todėl nutarė užbaigti bylÄ proceso dalyviams nedalyvaujant.

PareiÅ¡kimas netenkintinas. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Å akių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui D. M. nustatyta nuolatinė globa, nuolatiniais globėjais paskiriant O. B. ir R. B., nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatant O. ir R. B. Å¡eimoje (e. b. 1 t., b. l. 8–13). O. B. ir R. B. iÅ¡situokė (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 t., b. l. 14–18, 19). Vaiko globėjas R. B. (duomenys neskelbtini) teismui pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl atleidimo nuo nepilnamečio D.

M. globėjo ir iÅ¡laikymo lėšų tvarkytojo pareigų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.246 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nepilnamečio globėjas ar rÅ«pintojas gali bÅ«ti teismo nutartimi atleistas nuo pareigų atlikimo, jeigu jų negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių. Ä®statymų leidėjas baigtinio sÄ raÅ¡o priežasčių, dėl kurių teismas gali atleisti globėjÄ ar rÅ«pintojÄ nuo globėjo ar rÅ«pintojo pareigų atlikimo, nenurodė, tačiau minėtos priežastys turi bÅ«ti tokios svarbios, kad pateisintų teismo sprendimu nustatytų nuolatinių globos (rÅ«pybos) teisinių santykių pasibaigimÄ .

PraÅ¡ymÄ atleisti nuo globėjo (rÅ«pintojo) pareigų PareiÅ¡kėjas motyvuoja tuo, kad globojamo nepilnamečio gyvenamoji vieta yra pas suinteresuotÄ asmenį O. B., globos pinigus gauna ir tvarko O. B., PareiÅ¡kėjas nori visiÅ¡kai apsidrausti nuo ateities problemų, susijusių su nepilnamečio netinkamu elgesiu, bei tuo, jog tarp globėjo ir globotinio ryÅ¡ys yra visiÅ¡kai nutrÅ«kęs, nėra jokio emocinio ir tarpusavio ryÅ¡io, bendravimo, jis neturi galimybių vykdyti globėjo pareigas ir nebegali vykdyti globėjo pareigų dėl svarbių priežasčių: neturi jokios galimybės dalyvauti globotinio auklėjimo procese, rÅ«pintis vaiko sveikata, mokymuisi, laisvalaikiu, pareigos ir atsakomybės ugdymu, spręsti kitų klausimų, susijusių su vaiko interesais.

PareiÅ¡kėjas nei pareiÅ¡kime, nei teismo posėdžio metu savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo, dėl kurių jis negali atlikti globėjo pareigų, įvardinti negalėjo, įrodymų nepateikė, todėl teismas konstatuoja, jog byloje nėra jokių duomenų apie PareiÅ¡kėjo ar jo artimųjų sveikatos bÅ«klės pablogėjimÄ , turtinės padėties pasikeitimÄ (CK 3.246 straipsnio 2 dalis). IÅ¡ esmės PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kimÄ grindė nesusiklosčiusiais artimais santykiais tarp globotinio ir globėjo, tačiau Å¡iuos PareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimus paneigia suinteresuoto asmens O.

B., teismo psichologės nuomonė (iÅ¡vada) apie iÅ¡klausytÄ vaiko nuomonę bei Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikta informacija. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad PareiÅ¡kėjo ir jo globotinio tarpusavio konfliktų ar nesutarimų nėra, vienintelis jų santykių trÅ«kumas – nepakankamas globėjo dėmesio globotiniui skyrimas. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad globėjas ir globotinis retai bendrauja, tarp jų silpnas ryÅ¡ys, jie susitinka tik vienÄ â€“du kartus per metus, dar nesudaro pagrindo spręsti, jog jų tarpusavio santykiai visiÅ¡kai nutrÅ«kę.

PareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimais jis, kaip globėjas, nuo (duomenys neskelbtini), nutraukus santuokÄ su O. B., pats globotiniu visiÅ¡kai nesidomėjo, savo kaip globėjo statuso nežinojo ir nesidomėjo, nes 9–rius metus buvo tiesiog įsitikęs, kad vienintelė globėja yra O. B. Å iuos PareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimus patvirtina suinteresuoto asmens O. B. parodymai, kad artimi santykiai tarp globotinio ir globėjo nesiklostė tik dėl paties PareiÅ¡kėjo kaip globėjo nenoro vykdyti savo pareigas globotinio atžvilgiu, o PareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimas yra priežastis aplinkybės, kad jai ir PareiÅ¡kėjui kaip globėjams yra pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys dėl nepilnamečių asmenų (globotinio ir kito vaiko) galimai neteisėtais veiksmais (duomenys neskelbtini) padarytos žalos atlyginimo.

Be to, teismo vertinimu, pareiÅ¡kime nurodyta priežastis, jog globotinis pats sutinka, kad vienintelė globėja liktų O. B., globotinis supranta Å¡io reikalo esmę, įvertinus nepilnamečio D. M. teismo psichologei iÅ¡sakytÄ nuomonę, objektyviai neegzistuoja. Taip pat PareiÅ¡kėjo nurodytos tokios priežastys kaip PareiÅ¡kėjo ir O. B. skyrybos, jų konfliktiÅ¡ki tarpusavio santykiai, dėl ko jis negalėjo vykdyti globėjo pareigų, teismo nuomone, nėra tokios svarbios, kad teismas galėtų atleisti globėjÄ ar rÅ«pintojÄ nuo globėjo ar rÅ«pintojo pareigų atlikimo, kad pateisintų teismo sprendimu nustatytų nuolatinių globos (rÅ«pybos) teisinių santykių pasibaigimÄ .

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nepilnamečio D. M. asmenybė ir jo elgesys nėra lengvi, reikalaujantys dėmesio ir supratingumo, kÄ visÄ Å¡Ä¯ laikÄ suprato globėja O. B. ir ėmėsi visų įmanomų priemonių iÅ¡kylančioms problemoms spręsti. Akivaizdu, jog problemų, susijusių su nepilnamečio elgesiu, globėja turi, tačiau teismo vertinimu, problemos iÅ¡ryÅ¡kėjo vaiko paauglystės metu, t. y. jo fiziologinio ir emocinio brendimo metu, kai paauglystė apskritai yra iÅ¡Å¡Å«kis tiek jÄ iÅ¡gyvenančiam, tiek ir jį supantiems aplinkiniams, ypač Å¡eimos nariams.

Vaiko paauglystė ir iÅ¡ to atsirandančios problemos nėra netikėtas iÅ¡Å¡Å«kis globėjams, kliudantis vykdyti savo kaip globėjų pareigas, todėl netinkamas globojamo vaiko elgesys nėra ir negali bÅ«ti besÄ lyginis pagrindas atleisti vaiko globėjÄ ar rÅ«pintojÄ nuo jo pareigų atlikimo. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog įstatyme numatytų globėjo ir rÅ«pintojo atleidimo nuo pareigų atlikimo priežasčių PareiÅ¡kėjas neįrodė (CPK 178 straipsnis).

Tokios bylos aplinkybės kaip, kad nepilnametis D. M. į B. Å¡eimÄ buvo paimtas globoti nuo kÅ«dikystės, globotiniui bÅ«nant 4 metukų globėjų Å¡eima iÅ¡iro, globotinis nuo pirmųjų savo gyvenimo dienų iki Å¡iol PareiÅ¡kėjÄ laiko savo tėčiu, bei ypatingai atsižvelgiant į nepilnamečio D. M. teismo psichologei iÅ¡sakytÄ nuomonę: „mano tėtė yra geras“, „gerai bendraujam su tėte“, „su tėte per visus savo metus nebuvom niekada susipykę“, „norėčiau su tėte daugiau susitikt“, „nenoriu kalbėti apie savo tikrus tėvus, man užtenka mano mamos ir tėtės“, rodo globotinio Å¡iltus jausmus globėjui ir nenorÄ jo netekti.

Be to, iki D. M. pilnametystės liko tik (duomenys neskelbtini) metai (duomenys neskelbtini) mėnesiai. Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės sudaro pagrindÄ teismui imtis priemonių maksimaliai apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus. Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės Å¡ias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sÄ lygų, kurios lemtų visapusiÅ¡kÄ ir darniÄ raidÄ , kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatÄ , darniÄ fizinę ir psichinę raidÄ bei visuomenei priimtinÄ auklėjimÄ .

Vaiko globos (rÅ«pybos) tikslas – užtikrinti vaiko auklėjimÄ ir priežiÅ«rÄ aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis, tobulėti (CK 3.248 straipsnio 1 dalis). Bylose dėl vaiko globos ir rÅ«pybos teismas privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių, kad bÅ«tų apsaugotos globos ir rÅ«pybos reikalingų vaikų teisės ir teisėti interesai, aiÅ¡kintis, kas geriausiai atitinka vaikų interesus. Teismas mano, jog globėjo (rÅ«pintojo) atleidimas nuo jo pareigų itin neigiamai gali atsiliepti nepilnamečio D.

M. interesams ir padaryti nepataisomÄ Å¾alÄ jo emocinei sveikatai ir tolimesnei jo socialinei brandai, t. y. neiÅ¡vengiamai atsirastų nepilnamečio nepasitikėjimas aplinkiniais, beviltiÅ¡kumas ir pyktis, tuo labiau, kad globėjas globotiniui prižadėjo, kad niekas nepasikeis, motyvuodamas, kad jis jam skambins, atvažiuos, bendraus, domėsis juo. Teismas, įvertinęs PareiÅ¡kėjo, suinteresuotų asmenų, Vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vadÄ bei atstovo paaiÅ¡kinimus ir argumentus, atsižvelgęs į teismo psichologės iÅ¡klausytÄ nepilnamečio D.

M. nuomonę, daro iÅ¡vadÄ , kad PareiÅ¡kėjas nei teismui pateiktame praÅ¡yme, nei teismo posėdžio metu nenurodė jokių CK 3.246 straipsnyje numatytų aplinkybių, kurios bÅ«tų pakankamas pagrindas atleisti PareiÅ¡kėjÄ nuo nepilnamečio D. M. globėjo (rÅ«pintojo) pareigų. Å iuo metu PareiÅ¡kėjo atleidimas nuo nepilnamečio D. M. globėjo (rÅ«pintojo) pareigų bÅ«tų nesÄ Å¾iningas, neprotingas ir neteisingas, pažeistų nepilnamečio teises ir interesus, todėl PareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimas netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos sudaro 6,72 Eur, t. y. virÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020-01-13 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-19/1K-2 nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų 5 Eur sumÄ , todėl, atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimas netenkinamas, iÅ¡ pareiÅ¡kėjo valstybės naudai priteistina 6,72 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų suma (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, teismas nutaria: PareiÅ¡kimo netenkinti. Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Å¡eÅ¡is eurus septyniasdeÅ¡imt du centus (6,72 Eur) už procesinių dokumentų įteikimÄ valstybei, pervedant Å¡iÄ sumÄ Ä¯ vienÄ iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų, nurodant juridinio asmens kodÄ â€“ 188659752, įmokos kodÄ â€“ 5660.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Marijampolės apylinkės teismo Å akių rÅ«mus. Teisėja Judita Sungailaitė