34e5df1f-ddfb-4b89-a4c6-2cf9314e2a8e · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr      Administracinė byla Nr. I-1324-243/2013Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00934-2013-7  Procesinio sprendimo kategorija 24; 74  (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 13 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Vidos Stonkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės ir AuÅ¡relės Mažrimienės, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Ilonai DumÅ¡ienei, raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J.

S. patikslintÄ skundÄ atsakovėms Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Å iaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ir Å iaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl 2013-09-04 raÅ¡to Nr. (1.7)-SR-3099, 2013-09-13 sprendimo Nr. SP-2936-(7.2618) panaikinimo, įpareigojimo priimti sprendimÄ suteikti antrinę teisinę pagalbÄ ir dėl 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas J.

S. patikslintu skundu, paduotu teismui 2013-09-24, praÅ¡o panaikinti atsakovės Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-09-04 raÅ¡tÄ Nr. (1.7)-SR-3099 „Dėl dokumentų persiuntimo ir praneÅ¡imo apie nusiÅ¡alinimÄ â€œ (toliau –ginčijamas raÅ¡tas), kuriuo pareiÅ¡kėjas informuotas, jog Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nusiÅ¡alino nuo pareiÅ¡kėjo 2013-08-30 praÅ¡ymo, reg. Nr. ATP-1480, nagrinėjimo ir persiuntė jį Å iaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (b.l. 67) ir Å iaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-09-13 sprendimÄ Nr. SP-2936-(7.2618), kuriuo atsisakyta suteikti jam antrinę teisinę pagalbÄ pagal 2013-09-09 praÅ¡ymÄ , reg.

Nr. PR-2618-(7.2618) (b.l. 87-88) taip pat praÅ¡o įpareigoti Klaipėdos tarnybÄ priimti sprendimÄ suteikti jam antrinę teisinę pagalbÄ pagal jo 20013-08-30 praÅ¡ymÄ ir priteisti 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ . Skundo reikalavimÄ grindžia tuo, jog jam reikalinga antrinė teisinė pagalba baudžiamojoje byloje privataus kaltinimo tvarka Nr. PK-847-718/2013, kurioje jis pripažintas nukentėjusiuoju. PareiÅ¡kėjo teigimu, Klaipėdos tarnyba neiÅ¡nagrinėjo jo praÅ¡ymÄ Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nustatytu terminu, o nusiÅ¡alinimas yra nepagrįstas.

PraÅ¡ymÄ dėl panaikinimo Å iaulių tarnybos sprendimo grindžia tuo, jog jame nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės, nes sprendime nurodytose civilinėse bylose Nr. 2-16499-433/2013 ir 2-10420-608/2013 antrinė teisinė pagalba jam neteikiama, baudžiamojoje byloje Nr. PK-1066-795/2013 reali pagalba jam nebuvo teikiama, o byloje Nr. PK-674-795/2013 teikiama tik iÅ¡ dalies (b.l. 19-21). Teigia, kad tarnybų neteisėtais veiksmais jam padaryta neturtinė 30 000 Lt žala, nes patyrė stresines situacijas, pažeminimÄ , priverstinį bylinėjimÄ si.

PraÅ¡o priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ .Atsakovė Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu nesutinka su pareiÅ¡kėjo reikalavimais ir praÅ¡o juos atmesti kaip nepagrįstus. Nurodo, jog pareiÅ¡kėjas 2013-08-30 praÅ¡ymu, registracijos Nr. ATP-1480, prašė suteikti antrinę teisinę pagalbÄ baudžiamojoje byloje privataus kaltinimo tvarka Nr. PK-847-718/2013, kurioje jis pripažintas nukentėjusiuoju. Nurodo, jog praÅ¡yme pareiÅ¡kėjas dėl interesų konflikto prašė nuÅ¡alinti Klaipėdos tarnybos direktorių ir l.e.p. Teisės skyriaus vedėjÄ , kuriai yra pareiÅ¡kęs kaltinimÄ baudžiamojoje byloje privataus kaltinimo tvarka.

Nurodo, jog pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymus negali nagrinėti kiti Tarnybos valstybės tarnautojai – Teisės skyriaus vyriausieji specialistai M. V. ir T. K., nes jie 2013-07-29 tarnybiniais praneÅ¡imais informavo, jog tarp jų ir pareiÅ¡kėjo egzistuoja interesų konfliktas, todėl direktorius 2013-09-04 įsakymu Nr. V-195 nusiÅ¡alino nuo pareiÅ¡kėjo 2013-08-30 praÅ¡ymo nagrinėjimo ir nuÅ¡alino kitus Tarnybos valstybės tarnautojus, o pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ perdavė nagrinėti Å iaulių tarnybai.

Argumentuoja, jog Teisės skyriaus vyriausioji specialistė M. V. buvo rengėja teisės akto, dėl kurio l.e.p. Teisės skyriaus vedėjai pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė kaltinimus, ir ji baudžiamojoje byloje apklausiama liudytoja, o vyriausiasis specialistas T. K. taip pat yra tiesiogiai pavaldus l.e.p. Teisės skyriaus vedėjai, su kuria palaiko draugiÅ¡kus kolegiÅ¡kus santykius, todėl abu jie negali iÅ¡likti objektyvÅ«s pareiÅ¡kėjo atžvilgiu. Nurodo, jog kiti valstybės tarnautojai dirba Finansų ir Å«kio skyriuje ir atlieka funkcijas, nesusijusias su sprendimų priėmimu, todėl nelikus subjekto, galinčio priimti sprendimÄ , pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas persiųstas Å iaulių tarnybai.

Atsakovės teigimu, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrįstas nei faktinėmis, nei teisinėmis aplinkybėmis ir nėra civilinės atsakomybės sÄ lygų, numatytų LR CK 6.246 – 6.250 straipsniuose. Nurodo, jog nevilkino pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo nagrinėjimo, nes per 3 darbo dienas iÅ¡sprendė klausimÄ dėl nusiÅ¡alinimo ir pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo persiuntimo (b.l. 106-111). Atsakovė Å iaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu nesutinka su pareiÅ¡kėjo reikalavimais ir praÅ¡o juos atmesti kaip nepagrįstus.

Argumentuoja, jog Klaipėdos tarnyba priėmė sprendimÄ dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo, t.y. įsakymÄ , kuriuo Tarnybos direktorius nusiÅ¡alino ir nuÅ¡alino valstybės tarnautojus nuo pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo nagrinėjimo, o Šiaulių tarnyba 2013-09-13 sprendimu Nr. SP-2936-(7.2618) atsisakė suteikti pareiÅ¡kėjui antrinę teisinę pagalbÄ . t.y. sprendimų priėmimo nevilkino. Dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ nurodo, jog nei viena Tarnyba neatliko neteisėtų veiksmų, o pareiÅ¡kėjas savo reikalavimo tinkamai nepagrindė (b.l. 75-77).

Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pareiÅ¡kėjo reikalavimus siÅ«lo atmesti kaip nepagrįstus. Argumentuoja, jog neturi įgaliojimų įtakoti Tarnybų priimamus sprendimus ar juos pakeisti. Nurodo, jog pareiÅ¡kėjas ne kartÄ skundė Klaipėdos tarnybos veiksmus ir sprendimus motyvuodamas, jog Tarnyba veikia prieÅ¡ingai jo interesais, todėl mano, jog Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo skundas dėl Tarnybos nusiÅ¡alinimo vertintinas kaip piktnaudžiavimas taip pat teigia, jog pareiÅ¡kėjas nepagrindė praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos atsiradimo sÄ lygų ir dydžio, todėl jo reikalavimai netenkintini (b.l. 93-95).

Teisėjų kolegija konstatuoja:nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiksmų, t.y. Tarnybos direktoriaus nusiÅ¡alinimo ir darbuotojų nuÅ¡alinimo nuo sprendimo priėmimo pagal pareiÅ¡kėjo J. S. 2013-08-30 praÅ¡ymÄ ir jo perdavimo Å iaulių tarnybai bei Å iaulių tarnybos 2013-09-13 sprendimo Nr. SP-2936-(7.2618), kuriuo pareiÅ¡kėjui atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbÄ , teisėtumo ir pagrįstumo (b.l. 67, 87-88). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimÄ asmenims, kad Å¡ie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau – Ä®statymas).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įgyvendindamos joms pavestÄ uždavinį užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimÄ pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymÄ , privalo vadovautis ne tik Å¡iuo įstatymu, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucija, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu (vienas iÅ¡ Å¡io įstatymo uždavinių – įtvirtinti priimamų sprendimų neÅ¡aliÅ¡kumÄ ), VieÅ¡ojo administravimo įstatymu (garantuoja teisę į įstatymais pagrįstÄ ir objektyvų asmenų praÅ¡ymų, skundų ir praneÅ¡imų nagrinėjimÄ ) ir kitais teisės aktais ir savo veikloje turi vadovautis įstatymo virÅ¡enybės, objektyvumo, reiÅ¡kiančio, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialÅ«s vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmai turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡ki ir objektyvÅ«s, nepiktnaudžiavimo valdžia ir kitais principais.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 2 straipsnio 4 dalis interesų konfliktÄ apibrėžia kaip situacijÄ , kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimÄ , privalo priimti sprendimÄ ar dalyvauti jį priimant, kurie susiję su jo privačiais interesais. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 25 straipsnis nustato vieÅ¡ojo administravimo subjekto nuÅ¡alinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedÅ«roje pagrindus ir tvarkÄ . Å io straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato valstybės tarnautojo ir darbuotojo nuÅ¡alinimo pagrindÄ , jeigu tarnautojo ar darbuotojo neÅ¡aliÅ¡kumu pagrįstai abejojama dėl kokių nors kitų priežasčių (nei 1 ir 2 punktuose numatytų giminystės ryÅ¡ių ar pavaldumo santykių), galinčių sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktÄ .

Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad sprendimÄ dėl valstybės tarnautojo ar darbuotojo nuÅ¡alinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedÅ«roje priima vieÅ¡ojo administravimo subjekto vadovas. SprendimÄ dėl vieÅ¡ojo administravimo subjekto vadovo nuÅ¡alinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedÅ«roje priima jis pats arba jį į pareigas paskyręs vieÅ¡ojo administravimo subjekto vadovas, arba kolegialus vieÅ¡ojo administravimo subjekto vadovas.IÅ¡ faktinių bylos aplinkybių matyti, jog pareiÅ¡kėjas Klaipėdos tarnybai 2013-08-30 padavė praÅ¡ymÄ suteikti valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ baudžiamojoje byloje Nr. PK-847-718/2013, kurioje jis pripažintas nukentėjusiuoju ir privataus kaltinimo tvarka reiÅ¡kia kaltinimÄ A.

D. dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimo (b.l. 13-14, 38-42). PareiÅ¡kėjas taip pat padavė praÅ¡ymÄ dėl Tarnybos direktoriaus ir l.e.p. Teisės skyriaus vedėjos nuÅ¡alinimo nuo praÅ¡ymo nagrinėjimo. Klaipėdos tarnybos direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1, 2 ir 4 punktais, 11 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 25 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgdamas į Sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo byloje, kurios ginčo dalykas yra valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, priėmimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. birželio 12 d.

įsakymu Nr. 1R-241 6.2 punktÄ , įvertinęs Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2013-07-22 raÅ¡tÄ â€žDėl nuomonės pateikimo“ bei Klaipėdos tarnybos Teisės skyriaus vyriausiųjų specialistų M. V. ir T. K. tarnybinius praneÅ¡imus, 2013-09-04 įsakymu Nr. V-195 „Dėl nuÅ¡alinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedÅ«roje“ nusiÅ¡alino ir nuÅ¡alino l.e.p. Teisės skyriaus vedėjÄ bei Teisės skyriaus vyriausiuosius specialistus M. V. ir T. K. ir praÅ¡ymÄ nagrinėti perdavė Å iaulių tarnybai (b.l. 72).

Klaipėdos tarnybos 2013-09-04 raÅ¡tu Nr. (1.7)-SR-3099 pareiÅ¡kėjas informuotas apie priimtÄ Ä¯sakymÄ (b.l. 67). Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnyje imperatyviai įtvirtinta, jog viešųjų interesų virÅ¡enybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybės tarnyboje, privalo neÅ¡aliÅ¡kai, sÄ Å¾iningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra. Atsižvelgiant į tai, jog Klaipėdos tarnybos direktorius nusiÅ¡alino nuo pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo nagrinėjimo ir nuÅ¡alino l.e.p. Teisės skyriaus vedėjÄ , kuriai pareiÅ¡kėjas privataus kaltinimo tvarka yra pareiÅ¡kęs kaltinimÄ , o Tarnybos vyriausieji specialistai, kurie galėtų iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , Tarnybos direktoriui pateikė tarnybinius praneÅ¡imus ir praÅ¡ymus nuÅ¡alinti juos nuo pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo nagrinėjimo (b.l. 68-71), akivaizdu, jog Tarnyboje neliko kompetentingo subjekto, galinčio priimti sprendimÄ pagal pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymus taip, kad nekiltų abejonės jo objektyvumu.

Sprendimas dėl nusiÅ¡alinimo turi atitikti Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo administraciniams aktams keliamus reikalavimus ir nepaneigti teisės gauti antrinę teisinę pagalbÄ esmės. IÅ¡ informacinės teismų sistemos Liteko duomenų matyti, jog nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla ir jos proceso dalyviai, kurioje pareiÅ¡kėjas praÅ¡o suteikti antrinę teisinę pagalbÄ , nėra susiję su Klaipėdos tarnyba ar jos priimtais sprendimais. IÅ¡ Klaipėdos tarnybos vyriausiųjų specialistų tarnybinių praneÅ¡imų, matyti, jog M.

V. baudžiamojoje byloje, kurioje pareiškėjas reiškia kaltinimus l.e.p. Teisės skyriaus vedėjai, apklausiama liudytoja, o vyriausiojo specialisto T. K. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, jog jis su l.e.p. Teisės skyriaus vedėja „palaiko draugiškus kolegiškus santykius“. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios aplinkybės nėra pagrindas nusišalinti nuo visų pareiškėjo J. S. prašymų nagrinėjimo neįvertinus jų turinio, esmės ir ryšio su tarnyba. Valstybės tarnautojų tarpusavio santykiai neturi paneigti valstybės tarnautojo pareigų, įtvirtintų Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnyje ir etikos principų, įtvirtintų to paties įstatymo 3 straipsnyje, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnyje nurodytų prievolių.

Tačiau ginčo atveju pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, siekiant iÅ¡vengti bet kokių dviprasmybių dėl sprendimo pagrįstumo, perduotas kitai tarnybai. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad sprendimÄ dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo byloje, kurios ginčo dalykas – tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, priima kita tarnyba teisingumo ministro nustatyta tvarka. Nors Å¡ioje byloje ginčo dalykas nėra Klaipėdos tarnybos sprendimas, tačiau nurodyta Ä®statymo nuostata taikytina pagal analogijÄ ir nagrinėjamu atveju.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008-06-12 įsakymu Nr. 1R-241 (2012-03-16 įsakymo Nr. 1R-79 redakcija) patvirtinto Sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo byloje, kurios ginčo dalykas yra valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, priėmimo tvarkos apraÅ¡o (toliau – ir ApraÅ¡as) 3 punkte nurodyta, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba praÅ¡ymÄ suteikti antrinę teisinę pagalbÄ byloje, kurioje ginčo dalykas yra jos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, per 3 darbo dienas perduoda nagrinėti kitai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pagal pareiÅ¡kėjo deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ arba, jei pareiÅ¡kėjas neturi deklaruotos gyvenamosios vietos, pagal savivaldybę, kurioje pareiÅ¡kėjas gyvena.

Klaipėdos tarnyba pareiÅ¡kėjo, kurio gyvenamoji vieta yra Klaipėdos mieste, praÅ¡ymÄ perduoda nagrinėti Å iaulių tarnybai (6.2 punktas), todėl praÅ¡ymo perdavimas nagrinėti Å iaulių tarnybai atitinka ApraÅ¡o 6.2 punkto reikalavimus. Å iuos veiksmus Klaipėdos tarnyba atliko laikydamasi nustatyto 3 darbo dienų termino, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principų bei teisinio veiklos reglamentavimo. Pažymėtina, jog ginčo dėl praÅ¡ymo nagrinėjimo tarp Tarnybų nagrinėjamoje byloje nėra.

Klaipėdos tarnybos direktoriaus nusiÅ¡alinimas ir nuÅ¡alinimas visų tarnybos valstybės tarnautojų nuo pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo nagrinėjimo užtikrino, jog antrinės teisinės pagalbos skyrimo pareiÅ¡kėjui klausimas bÅ«tų iÅ¡spręstas objektyviai ir neÅ¡aliÅ¡kai. Klaipėdos tarnyba, perdavusi pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ Å iaulių tarnybai, paisė teisėkÅ«ros subjektų nustatytų taisyklių bei gero administravimo principo, veikė operatyviai, teisės aktų nustatyta tvarka. Tai, kad asmeniui teisinė pagalba gali bÅ«ti teikiama kitos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, nepaneigia ir neapriboja Å¡io asmens teisės ir nereiÅ¡kia, kad tokiu bÅ«du valdžios įstaigos netarnauja žmonėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-05-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1586/2012, 2011-07-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-2807/2011, 2011-07-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-2271/2011, 2010-05-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-703/2010 ir kt.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo teisės nebuvo pažeistos Klaipėdos tarnybos veiksmais, nes perdavus pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ Å iaulių tarnybai, ji iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ suteikti antrinę teisinę pagalbÄ ir priėmė sprendimÄ . Nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad Klaipėdos tarnybos direktoriaus 2013-09-04 įsakymas Nr. V-195 „Dėl nuÅ¡alinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedÅ«roje“ ir praÅ¡ymo perdavimas nagrinėti Å iaulių tarnybai yra teisėtas ir pagrįstas ir atitinkantis pareiÅ¡kėjo interesus.Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 99 straipsnio 1 dalies nuostatas asmenims, turintiems teisę gauti valstybinę teisinę pagalbÄ , Å¡i pagalba teikiama įstatymo, reglamentuojančio valstybinę teisinę pagalbÄ , numatytais atvejais ir tvarka, tačiau teisė gauti antrinę teisinę pagalbÄ nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama.

JÄ suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiÅ«ra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi Å¡iÄ teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybiÅ¡kÄ , efektyviÄ ir ekonomiÅ¡kai pagrįstÄ teisinę pagalbÄ , ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba bÅ«tiniausia. Tokia iÅ¡vada darytina, vadovaujantis Ä®statymo 3 straipsnyje įtvirtintais valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principais, inter alia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ekonomiÅ¡kumo ir draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis (2 ir 4 punktai).

Tai reiÅ¡kia, jog net ir esant formalioms sÄ lygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų bÅ«ti teikiama, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas numato tam tikrus apribojimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-06-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-2130/2012, 2011-03-31 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A822–1082/2011, 2010-12-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A756–1390/2010 ir kt.). Vienas iÅ¡ tokių ribojimų yra įtvirtintas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punkte, kuriuo ginčijamÄ 2013-09-13 sprendimÄ Nr. SP-2936-(7.2618) pagrindė Å iaulių tarnyba (b.l. 87-88).

Å ioje teisės normoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turi teisę atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbÄ , jeigu pareiÅ¡kėjui antrinė teisinė pagalba yra teikiama daugiau kaip trijose bylose. Aptariamos aplinkybės nustatymas yra pagrindas atitinkamai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai spręsti dėl atsisakymo besikreipusiam asmeniui suteikti antrinę teisinę pagalbÄ . Kaip yra ne kartÄ pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, frazė „daugiau kaip 3 bylos“ reiÅ¡kia 4 ir daugiau bylų, į minėtÄ bylų skaičių neįtraukiant baudžiamųjų ir administracinių teisės pažeidimų bylų, iÅ¡skyrus praÅ¡ymus dėl proceso atnaujinimo, skundus ar pareiÅ¡kimus privataus kaltinimo tvarka (Ä®statymo 11 straipsnio 8 dalis) (administracinės bylos Nr. A146-2009/2012;

A525-1631/2012; A602-2130/2012 ir kt.). Ginčijamame Šiaulių tarnybos sprendime nurodyta, jog ginčijamo sprendimo priėmimo metu pareiškėjui buvo teikiama antrinė teisinė pagalba 4 bylose:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-16499-433/2013, suteikta Klaipėdos tarnybos 2013-05-23 sprendimu Nr. (1.31)-TPA-750-13 (b.l. 146-147). Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, jog byla 2013-05-30 sustabdyta, t.y. nėra išnagrinėta;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-10420-608/2013, suteikta Klaipėdos tarnybos 2013-05-23 sprendimu Nr. (1.31)-TPA-749-13 (b.l. 144-145). Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, jog 2013 m. gruodžio 19 d. paskirtas parengiamasis posėdis;

3) Klaipėdos tarnybos 2013-07-12 sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1049-13 teikiama antrinė teisinė pagalba privataus kaltinimo baudžiamoje byloje Nr. PK-1066-795/2012 nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme (bylos Nr. 1A-880-255/2013) (b.l. 154-155). Pagal Liteko duomenis- posėdis paskirtas 2013 m. gruodžio 12 d.;

4) Šiaulių tarnybos 2013-07-31 sprendimu Nr. SP-2487(7.2104) teikiama antrinė teisinė pagalba privataus kaltinimo baudžiamoje byloje Nr. PK-674-795/2013, nagrinėjamoje Klaipėdos miesto apylinkės teismo. Liteko duomenimis, posėdis numatytas 2014 m. sausio 28 d. nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra duomenų, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjui nutrauktas, pasibaigęs ar panaikinti Tarnybų sprendimai, kuriais pagalba suteikta. Tokių aplinkybių nenurodo ir pareiškėjas.

Pareiškėjo argumentai, jog antrinė teisinė pagalba jam teikiama tik iš dalies ir jis nepatenkintas jos kokybe, nekeičia situacijos vertinimo. Pareiškėjui nėra suteikta teisė vertinti, kokia apimtimi jam teikiama teisinė pagalba ir jos kokybės, jo subjektyvus suvokimas nekeičia aplinkybės, kad antrinė teisinė pagalba jam paskirta ir teikiama daugiau kaip 3 bylose. Esant šioms aplinkybėms preziumuojama, kad antrinė teisinė pagalba, sprendžiant dėl pareiškėjo prašymo, buvo tęsiama.

Tai atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ Å¡iuo aspektu (žr. pvz., 2009-10-01 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1065/2009, 2011-04-18 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A146 – 71/2011; 2012-06-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-2130/2012 ir kt.). Pažymėtina, aplinkybes ar kriterijus, į kuriuos atsižvelgdama valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba įgyvendina Ä®statymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punkte numatytÄ diskrecijos teisę, suponuoja valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos principai – lygiateisiÅ¡kumo ir visų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų apsaugos; valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiÅ¡kumo; taikaus ginčų sprendimo prioriteto; draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis (3 straipsnis) – bei Å¡io instituto paskirtis (ginant teisėtus interesus, suteikti teisinę pagalbÄ tiems asmenims, kuriems tokia pagalba yra reikalingiausia ir bÅ«tiniausia).

Å iaulių tarnybos sprendimas atitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, nes administraciniame akte nurodyti priimamo sprendimo motyvai, teisinis pagrindas. Pažymėtina, jog Å aulių tarnyba 2013-11-08 sprendimu Nr. SP-3593(7.2618) papildė ginčijamo 2013-09-13 sprendimo Nr. SP-2936(7.2618) 10 pastraipÄ (b.l. 170) – plačiau iÅ¡dėstė atsisakymo suteikti pareiÅ¡kėjui antrinę teisinę pagalbÄ motyvus. Teisėjų kolegijos vertinimu, papildytame sprendime nėra iÅ¡ esmės naujų teisinių ir faktinių aplinkybių, dėl kurių pareiÅ¡kėjas nebÅ«tų pasisakęs patikslintame skunde, todėl papildytas sprendimas nesukelia pareiÅ¡kėjui naujų teisinių pasekmių.

Tai, jog sprendimas priimtas ne per 3 darbo dienas kaip reikalaujama Ä®statymo 18 straipsnio 2 dalyje, o per 4 darbo dienas (pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas Å iaulių tarnyboje gautas 2013-09-09), teismo vertinimu, nėra esminis pažeidimas, darantis įtakÄ sprendimo teisėtumui. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å iaulių tarnyba, remiantis Ä®statymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punktu, turėjo pagrindÄ atsisakyti pareiÅ¡kėjui suteikti antrinę teisinę pagalbÄ ir tinkamai pasinaudojo statyme įtvirtinta teise bei priimdama ginčijamÄ sprendimÄ nesiekė riboti pareiÅ¡kėjo teisių, o atvirkščiai, siekė užtikrinti visų asmenų, pretenduojančių į antrinę teisinę pagalbÄ , lygias teises gauti kokybiÅ¡kÄ , efektyviÄ ir ekonomiÅ¡kÄ teisinę pagalbÄ , ribotÄ advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbÄ , skaičių, taip pat į aplinkybę, kad antrinė teisinė pagalba bÅ«tų teikiama taupiai ir racionaliai naudojant valstybės biudžeto lėšas, tokiu bÅ«du užtikrinant galimybę gauti valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ tiems asmenims, kuriems iÅ¡ tikro ji bÅ«tina.

Nėra pagrindo konstatuoti, jog Tarnyba ginčijamu sprendimu teisinę pagalbÄ pareiÅ¡kėjui teikti atsisakė nepagrįstai ir nemotyvuotai. Å iaulių tarnybos 2013-09-13 sprendimas Nr. SP-2936-(7.2618) teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti. PareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl sprendimo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTÄ® 88 straipsnio 1 punktu. PareiÅ¡kėjo reikalavimas įpareigoti Klaipėdos tarnybÄ priimti sprendimÄ suteikti jam antrinę teisinę pagalbÄ pagal jo 2013-08-30 praÅ¡ymÄ taip pat nepagrįstas , nes jo praÅ¡ymas yra iÅ¡nagrinėtas ir dėl jo priimtas Å iaulių tarnybos sprendimas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. VieÅ¡oji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda tik esant visoms trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos.

Nurodyto straipsnio taikymo prasme „neteisėto akto“ sÄ voka pateikta straipsnio 3 dalyje, pagal kuriÄ terminas „aktas“ reiÅ¡kia ir veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Nagrinėjamoje byloje nėra konstatuota Klaipėdos tarnybos ar Å iaulių tarnybos neteisėtų veiksmų, prieÅ¡ingai, nustatyta, kad jos veikė pareiÅ¡kėjo interesais, todėl, nesant vienos iÅ¡ bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų, nėra teisinio pagrindo civilinei atsakomybei kilti. Dėl Å¡ios priežasties kitos civilinės atsakomybės sÄ lygos Å¡ioje byloje nenagrinėtinos. PareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTÄ® 88 straipsnio 1 punktu.PareiÅ¡kėjas taip pat reiÅ¡kė reikalavimÄ dėl bylinėjimo iÅ¡laidų atlyginimo.

Pagal ABTÄ® 44 straipsnio 1 ir 6 dalis, proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ , taip pat turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo iÅ¡laidas. Nagrinėjamu atveju, teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimai yra nepagrįsti ir netenkintini, todėl jis neturi teisės į iÅ¡laidų atlyginimÄ . Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ABTĮ 85-89 straipsniais, n u s p r e n d ė : atmesti pareiÅ¡kėjo J.

S. patikslintÄ skundÄ dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-09-04 raÅ¡to Nr. (1.7)-SR-3099, Å iaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-09-13 sprendimo Nr. SP-2936-(7.2618) panaikinimo, įpareigojimo priimti sprendimÄ suteikti antrinę teisinę pagalbÄ ir dėl 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, nepatenkinti pareiÅ¡kėjo J. S. praÅ¡ymÄ dėl turėtų iÅ¡laidų atlyginimo priteisimo.    Sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjos                                                                                     Vida Stonkuvienė Eglė Kiaurakytė                                                                                                                              AuÅ¡relė Mažrimienė                                               Â