2015-11-19 Nr. AB-22557-3-61-3-06649-2013-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1775-525/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06649-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 11.4.1; 11.6.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Ramūno Gadliausko, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. K., J. K., J. P., J. A., V. B. (V. B.), N. B. (N. B.), M. K. (M. K.), E. M. B., K. B., P. B., J. V., S. K., A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. K., J. K., J. P., J. A., V. B. (V. B.), N. B. (N. B.), M. K. (M. K.), E. M. B., K. B., P. B., J. V., S. K., A. D. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui, tretieji suinteresuoti asmenys – V. K. ir D. A., dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai skundu (I t., b. l. 1-5) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydami:

1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Vilniaus rajono skyriaus (toliau – ir Skyrius) vedėjo 2013 m. spalio 3 d. įsakymus Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2985, Nr.48VĮ-(14.48.2.)-3044, Nr.48VĮ-(14.48.2.)-3045, Nr.48VĮ-(14.48.2.)-3046, Nr.48VĮ-(14.48.2.)-3009, Nr.48VĮ-(14.48.2.)-3019, Nr.48VĮ-(14.48.2.)-3012, Nr.48VĮ-(14.48.2.)-2988, Nr.48VĮ-(14.48.2.)-3023, Nr.48VĮ-(14.48.2.)-2986, Nr.48VĮ-(14.48.2.)-2991, Nr.48VĮ-(14.48.2.)-3017 „Dėl atsisakymo priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises“ (toliau – ir Įsakymai);

2) įpareigoti atsakovą per 30 dienų nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių pareiškėjams atkūrimo.

Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškino, kad nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus išvadose nurodžius, jog turėta žemė priskirta valstybės išperkamai žemei, pareiškėjai Skyriui pateikė prašymus dėl neatlygintinų naujų žemės sklypų suteikimo individualiai statybai. Skyriaus vedėjas 2013 m. sausio 25 d. įsakymu Nr.48VĮ-(14.48.2.)-204 pareiškėjus įtraukė į sąrašą asmenų, kuriems neatlygintinai siūlomi nuosavybėn nauji žemės sklypai individualiai statybai Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje ir 2013 m. vasario 5 d. įsakymu Nr.48VĮ-(14.48.2.)-268 patvirtino piliečių, pasirinkusių naujų žemės sklypų individualiai statybai, sąrašą, kuriame buvo nurodyti pareiškėjų pasirinkti žemės sklypai. Pasirinkę sklypus, pareiškėjai laukė sprendimo dėl nuosavybės teisės atkūrimo, tačiau Skyriaus vedėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 4 straipsnio 4 dalimi, 12 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 21 straipsnio 4-5 dalies, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 10 straipsnio 1 dalimi ir vykdydamas Tarnybos 2013 m. rugpjūčio 28 d. pavedimą Nr.l PAV-(1.8)-547 „Dėl darbo grupės 2013-07-18 išvadoje Nr. l LS-(7.5)-86 nurodytų siūlymų įgyvendinimo“ (toliau – ir Pavedimas), Įsakymais nusprendė nepriimti sprendimo atkurti pareiškėjams nuosavybės teises. Įsakymai nepagrįsti, nemotyvuoti ir pažeidžia pareiškėjų teises, todėl turi būti panaikinti, o atsakovas įpareigotinas iš esmės išspręsti nuosavybės teisės atkūrimo pareiškėjams klausimą. Įsakymuose paminėti įstatymai taikomi formaliai, jų taikymas nemotyvuotas, nenurodyti objektyvūs duomenys, kuriais remiantis taikomos konkrečios teisės normos, todėl Įsakymai savo turiniu prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams. Įsakymai taip pat prieštarauja VAĮ 8 straipsnio 2 ir 4 dalių, nuostatoms, nes juose nėra aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, nenurodyta jų apskundimo tvarka, ir jie pareiškėjams buvo išsiųsti pažeidžiant VAĮ 8 straipsnio 4 dalyje numatytą terminą – su 2013 m. spalio 10 d. lydraščiais po 5 dienų nuo jų priėmimo.

Atsakovas NŽT atsiliepime (I t., b. l. 68-74) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji kaimo vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje pagal įstatymus yra suteikta individualių gyvenamųjų namų statybai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1994 m. gegužės 27 d. nutarime konstatavo, kad Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 12 straipsnio 13 punkto nuostata, jog išperkama „žemė kaimo gyvenvietėse, numatyta panaudoti gyvenamajai statybai, gyventojų bendram naudojimui ar kitoms visuomenės reikmėms pagal šių gyvenviečių statybos projektus“ prieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui.

Taigi, Buivydiškių, Avižienių, Didžiosios Riešės, Mickūnų, Nemėžio kadastro vietovių valstybės išperkamos ir neprivatizuotinos žemės planuose Zujūnų seniūnijos Antežerių, Buivydiškių, Zujūnų ir Gineitiškių kaimų, Mickūnų seniūnijos Galgių kaimo, Nemėžio seniūnijos Nemėžio kaimo teritorijose esantys žemės sklypai, suplanuoti kaimo gyvenviečių generaliniais planais individualių gyvenamųjų namų statybai ir pažymėti kaip valstybės išperkama žemė, prieštarauja minėtam Konstitucinio Teismo sprendimui.

Vadovaujantis Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207, 24.1, 26 punktu, vykdant nuosavybės teisių atkūrimą, turėjo būti išsiaiškinta, ar Buivydiškių, Avižienių, Mickūnų ir Nemėžio kadastro vietovėse yra žemės sklypų, kurie nėra suteikti individualių gyvenamųjų namų statybai, ir nustačius šiuos žemės sklypus šių kadastro vietovių projektų autoriai turėjo tikslinti valstybės išperkamos ir neprivatizuotinos žemės planus bei valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių plotų sąrašus.

Patikslinus planą ir sąrašą, žemės sklypai, kurie nesuteikti gyvenamųjų namų statybai, turėjo būti grąžinami natūra į vienkiemius išskirstytuose kaimuose, rėžiniuose – pagal sudarytus Žemėtvarkos projektus, o jeigu nėra pretendentų, pageidaujančių atkurti nuosavybės teises natūra, šiose teritorijose žemės sklypai turėjo būti projektuojami pretendentams Žemėtvarkos projektuose laikantis Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodytos eilės. Pareiškėjai prašymus Skyriui dėl naujų žemės sklypų individualiai statybai pateikė laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 23 d. iki 2012 m. gruodžio 18 d.

Kadangi pareiškėjai iki 2003 m. balandžio 1 d. neišreiškė valios atkurti nuosavybės teises perduodant lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai, t. y. nepasirinko Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punkte nurodyto atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdo, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2012 m. sausio 31 d.) nuostatomis, pareiškėjai po 2003 m. balandžio 1 d. negalėjo pakeisti valios dėl būdo, kuriuo pageidauja atkurti nuosavybės teises, todėl jiems negali būti atkurtos nuosavybės teisės suteikiant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai pagal Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. vasario 5 d.

įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-267 „Dėl piliečių pasirinktų naujų žemės sklypų individualiai statybai tvirtinimo“ 1, 2, 4 ir 5 priedus. Atsižvelgiant į tai, Skyriaus vedėjas Įsakymais pagrįstai atsisakė priimti sprendimus pareiškėjams atkurti nuosavybės teises suteikiant naujus žemės sklypus individualiai statybai.

Tretieji suinteresuoti asmenys V. K. ir D. A. atsiliepime (I t., b. l. 125-127) prašė skundą dalyje dėl J. K., K. B., J. V., S. K. ir A. D. reikalavimų atmesti, o likusioje dalyje bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškino, kad nesutinka su pareiškėjų J. K., K. B., J. V., S. K. ir A. D. reikalavimais dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) seniūnijoje. Nurodė, kad V. K. ir D. A. yra V. A., mirusio (duomenys neskelbtini), teisių perėmėjos. V. A. turėjo teisę į 1,70 ha (duomenys neskelbtini) sen. turėtos žemės atkūrimą natūra ir jis iki mirties prie nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus raj., naudojosi 0,50 ha ploto žemės sklypu, išsidėsčiusiu tarp Buivydiškių ir Sodų gatvių, esančiu iki 1940 m. nacionalizacijos jo tėvo K.

A. turėtame žemės rėžyje. Šiuo metu žemės sklypu Nr. 166A, esančiu (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., naudojasi tretieji suinteresuoti asmenys. Sužinoję, kad jų naudojamas žemės sklypas suteiktas pareiškėjai J. K., tretieji suinteresuoti asmenys 2013 m. rugsėjo 30 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Tarnybos 2013 m. rugsėjo 3 d. raštą Nr. 1SS- (7.5.)-1874 tose dalyse, kuriomis atsisakoma įpareigoti Skyriaus vedėją administracine tvarka panaikinti Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. sausio 28 d.

įsakymų Nr. 48VĮ-(14.48.2)-212 ir Nr. 48VĮ- (14.48.2)-267 dalis, kuriose pasisakoma dėl žemės sklypo Nr. 166A suteikimo J. K., taip pat atsisakoma įpareigoti patikslinti V. A. 2008 m. balandžio 10 d. išvadą Nr. 41-2.12-1378, sumažinant išperkamos žemės plotą 0,1788 ha dydžiu bei V. A. atkurti nuosavybės teises natūra į jo turėtos namų valdos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k. neišpirktos žemės sklypo dalį — 0,1788 ha ploto žemės sklypą Nr. 166A. Vilniaus apygardos administracinis teismas trečiųjų suinteresuotų asmenų skundą priėmė ir jo pagrindu teisme pradėta nagrinėti administracinė byla Nr. 1-6013-121/2013.

Rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. rugsėjo 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/1999 ir 2006 m. lapkričio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-611/2006 suformuota praktika, teigė, kad atsižvelgiant į tai, jog suinteresuotiems asmenims iki šiol nėra atkurtos nuosavybės teisės į ankstesnio savininko K. A. iki neteisėto nusavinimo Zujūnų sen. turėtą žemę, ši žemė negali būti skiriama kitiems asmenims. Pareiškėjų J. K., K. B., J. V., S. K. ir A. D. skundas negali būti tenkinamas, nes taip būtų pažeistos V.

K. ir D. A. teisės ir teisėti interesai.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimu (II t., b. l. 1-9) pareiškėjų J. K., J. K., J. P., J. A., V. B. (V. B.), N. B. (N. B.), M. K. (M. K.), E. M. B., K. B., P. B., J. V., S. K., A. D. skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad pareiškėjai J. K., J. K., J. P., J. A., V. B., N. B., M. K. (, E. M. B., K. B., P. B., J. V., S. K. ir A. D., turėdami teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemės sklypus) (pareiškėjai J. A., V. B., N. B. ir S. K. – būdami asmenų, turinčių teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, teisių perėmėjais), laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 28 d. iki 2012 m. gruodžio 18 d. Skyriui pateikė prašymus už valstybės išperkamą žemę neatlygintinai suteikti naują žemės sklypą individualiai statybai, esančius Avižienių, Buivydiškių, Mickūnų ir Nemėžio kadastro vietovėse, Vilniaus rajone.

Išvadomis dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn pripažinta, jog pareiškėjai turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų turėtą žemę, kuri visa (arba jos dalis) yra priskirta valstybės išperkamai žemei. Skyriaus vedėjas, tenkindamas piliečių, tarp jų – ir pareiškėjų, prašymus, 2013 m. sausio 25 d. įsakymu Nr.48VĮ-(14.48.2.)-204 patvirtino Siūlytinų piliečiams neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, Avižienių, Riešės, D.

Riešės, Buivydiškių, Mickūnų, Nemėžio kadastro vietovėse sąrašus, Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, Avižienių, Riešės, D. Riešės, Buivydiškių, Mickūnų, Nemėžio kadastro vietovėse, sąrašus ir Piliečių, kuriems bus pasiūlyti neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje Avižienių, Riešės, D. Riešės, Buivydiškių, Mickūnų, Nemėžio kadastro vietovėse, sąrašus, į kuriuos, be kitų asmenų, yra įtraukti pareiškėjai ir jų išsirinkti žemės sklypai. 2013 m. vasario 5 d.

įsakymu „Dėl piliečių pasirinktų naujų žemės sklypų individualiai statybai tvirtinimo“ Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-267 Skyriaus vedėjas patvirtino piliečių pasirinktus naujus žemės sklypus individualiai statybai, esančius Avižienių kadastro vietovėje, Buivydiškių kadastro vietovėje, Didžiosios Riešės kadastro vietovėje, Mickūnų kadastro vietovėje, Nemėžio kadastro vietovėje ir Riešės kadastro vietovėje, Vilniaus rajone. Šio įsakymo prieduose Nr. 1-5 nurodyti pareiškėjų pasirinkti žemės sklypai. 2013 m. spalio 3 d.

Skyriaus vedėjas priėmė Įsakymus, kuriais, vadovaudamasis Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi, 12 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 21 straipsnio 4, 5 dalimis, Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir vykdydamas Tarnybos direktoriaus pavaduotojo Pavedimą, nusprendė nepriimti sprendimo atkurti nuosavybės teises pareiškėjams (mirusių asmenų atžvilgiu – jų turto paveldėtojams), nurodytiems Skyriaus vedėjo 2013 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-267 prieduose, suteikiant pasirinktą naują žemės sklypą individualiai statybai.

Teismas nurodė, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjai turi teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, ginčas kilo dėl galimybės pareiškėjams atkurti nuosavybės teises į žemę pareiškėjų pageidaujamu būdu, t. y. perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus individualiai statybai, esančius Avižienių, Buivydiškių, Mickūnų ir Nemėžio kadastro vietovėse, Vilniaus rajone.

Remdamasis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi (redakcijos, galiojusios iki 2012 m. sausio 31 d. ir nuo 2012 m. vasario 1 d.) ir 4 dalimi, teismas nurodė, kad piliečiai nevaržomai nuosavybės teisių atkūrimo būdą galėjo keisti iki 2003 m. balandžio 1 d. Šiuo metu galiojančioje Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 2 ir 3 dalių redakcijoje numatytos išlygos, kada piliečiai valią dėl atlyginimo būdo galėjo pareikšti ir po 2003 m. balandžio 1 d., ginčo atveju netaikytinos, nes neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Teismas taip pat rėmėsi Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punktu ir nurodė, jog nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjai prašymus Skyriui dėl naujų žemės sklypų individualiai statybai pateikė laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 23 d. iki 2012 m. gruodžio 18 d., ir iki Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje (galiojusios iki 2012 m. sausio 31 d.) nustatyto termino, t. y. iki 2003 m. balandžio 1 d., jie nebuvo išreiškę valios atkurti nuosavybės teises perduodant lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai, t. y. iki nurodyto termino jie nepasirinko Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punkte nurodyto atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdo. Atsižvelgęs į tai, teismas pripažino, kad pareiškėjai, laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 28 d. iki 2012 m. gruodžio 18 d. pateikę Skyriui prašymus už valstybės išperkamą žemę suteikti žemės sklypą individualiai statybai, pakeitė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks valios dėl nuosavybės atkūrimo būdo pakeitimas, išreikštas praleidus Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje (galiojusios iki 2012 m. sausio 31 d.) nustatytą terminą, negali pareiškėjams sukurti jokių teisinių pasekmių, todėl jų reikalavimas suteikti žemės sklypą individualiai statybai Avižienių, Buivydiškių, Mickūnų ir Nemėžio kadastro vietovėse, Vilniaus rajone, nėra pagrįstas ir negali būti vykdomas.

Taip pat pažymėta, jog byloje nustatyta, kad Skyriui papildomai įvertinus dokumentus, kurių pagrindu buvo parengta ir patvirtinta Skyriaus 2012 m. lapkričio 9 d. išvada Nr. 49IP-139, parengta M. L., mirusios (duomenys neskelbtini), vardu, kuria pripažinta, jog M. L. (M. L. turto paveldėtoja – pareiškėja J. A.) turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės turėtą žemę, kurios dalis priskirta valstybės išperkamai žemei, Skyriaus vedėjas 2014 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-431 šią išvadą panaikino. Taigi, šiuo atveju M. L. turto paveldėtoja pareiškėja J. A. neteko teisinio pagrindo teikti prašymą už valstybės išperkamą žemę suteikti jai žemės sklypą individualiai statybai.

Teismas taip pat rėmėsi Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi, 12 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nurodė, jog byloje esanti medžiaga patvirtina, kad Buivydiškių, Avižienių, Didžiosios Riešės, Mickūnų, Nemėžio kadastro vietovių valstybės išperkamos ir neprivatizuotinos žemės planuose Zujūnų seniūnijos Antežerių, Buivydiškių, Zujūnų ir Gineitiškių kaimų, Mickūnų seniūnijos Galgių kaimo, Nemėžio seniūnijos Nemėžio kaimo teritorijose esantys žemės sklypai, suplanuoti kaimo gyvenviečių generaliniais planais individualių gyvenamųjų namų statybai, yra pažymėti valstybės išperkama žeme, ir atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo 1994 m. gegužės 27 d. nutarime pateiktus išaiškinimus, pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, Avižienių, Buivydiškių, Mickūnų, Nemėžio kadastro vietovėse nėra atkurtos nuosavybės teisės visiems žemės savininkams, siekiantiems atkurti nuosavybės teises šioje vietovėje (Žemės reformos įstatymo 10 str. 1 d. 1 p.), o taip pat yra suformuoti sklypai, kurie nėra perleisti trečiųjų asmenų nuosavybėn, todėl nuosavybėn neperleisti žemės sklypai nelaikytini Atkūrimo įstatyme 12 straipsnio 1 dalyje 2 punkte nurodyta ir valstybės išperkama žeme.

Atsižvelgęs į Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalį, teismas pripažino, kad Buivydiškių, Avižienių, Mickūnų ir Nemėžio kadastro vietovių Zujūnų seniūnijos Antežerių, Buivydiškių, Zujūnų, Gineitiškių kaimuose, Mickūnų seniūnijos, Galgių kaime ir Nemėžio seniūnijos, Nemėžio kaime yra nauji žemės sklypai, kurie suprojektuoti individualiai statybai kaimo gyvenviečių patvirtintais generaliniais planais, tačiau nėra suteikti piliečiams ir nėra įsigyti nuosavybėn, šie žemės sklypai negalėjo būti priskirti valstybės išperkamai žemei, o taip pat ir siūlomi pareiškėjams, pageidaujantiems gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtiesiems naujus žemės sklypus individualiai statybai. Vykdant žemės reformą Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, Avižienių, Buivydiškių, Mickūnų, Nemėžio kadastro vietovėse, pirmiausia turi būti atkurtos nuosavybės teisės Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytiems asmenims, t. y. buvusiems žemės savininkams.

Pažymėta, kad nors Įsakymai pareiškėjams buvo išsiųsti praleidus VAĮ 8 straipsnio 4 dalyje numatytą 3 darbo dienų terminą, ir Įsakymuose, pažeidžiant VAĮ 8 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nebuvo nurodyta jų apskundimo tvarka (Įsakymai atsakovo priimti 2013 m. spalio 3 d., o pareiškėjams kartu su lydraščiais, kuriuose, be kita ko, buvo nurodyta siunčiamų sprendimų apskundimo tvarka, pareiškėjams išsiųsti 2013 m. spalio 10 d., t. y. 5-ą darbo dieną nuo jų priėmimo), tačiau nurodytos aplinkybės iš esmės nepažeidė pareiškėjų teisių ir teisėtų interesų, taip pat nepadarė įtakos Įsakymų pagrįstumui bei teisėtumui.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas darė išvadą, kad vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procedūras buvo pažeistos Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 21 straipsnio 3 dalies nuostatos ir neatsižvelgta į Konstitucinio Teismo 1994 m. gegužės 27 d. nutarime pateiktus išaiškinimus, todėl pareiškėjams nuosavybės teisės jų pageidaujamu būdu, t. y. perduodant neatlygintinai naujus žemės sklypus individualiai statybai, negali būti atkuriamos.

Teismas sprendė, jog Skyrius Įsakymuose faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai, Įsakymai atitinka VAĮ 8 straipsnyje nurodytus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, yra pagrįsti ir teisėti, todėl skundo reikalavimas juos panaikinti atmestinas, kartu atmestas ir išvestinis antrasis skundo reikalavimas.

III. Pareiškėjai pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 15-18), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimą ir pareiškėjų skundą tenkinti, t. y. panaikinti Įsakymus ir įpareigoti atsakovą per 30 dienų nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių pareiškėjams atkūrimo. Tuo atveju, jei teismas manys, kad sprendimo trūkumų negalima ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, prašo grąžinti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Taip pat prašo įpareigoti atsakovą pateikti visų pareiškėjų nuosavybės teisių atkūrimo bylas ir prijungti prie bylos papildomai pateiktus dokumentus bei priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi ir teismo išlaidas.

Apeliaciniame skunde pateikia šiuos argumentus:

1) Teismas iš esmės neteisingai suprato bylos faktines aplinkybes. Skirtingai nei nurodyta teismo sprendime, visi pareiškėjai iki 2003 m. balandžio 1 d. (1991 metais), yra išreiškę savo valią atkurti nuosavybės teises natūra, t. y. žeme, nepriklausomai nuo to kokiu būdu tai bus padaryta. Tuo metu nebuvo galimybės pareikšti, kad norima atkurti nuosavybę perduodant lygiavertį turėtam naują žemės sklypą individualiai statybai. Teismas neišsireikalavo iš atsakovo nuosavybės teisių atkūrimo bylos, todėl nežinojo pradinės pareiškėjų valios, todėl negalėjo teigti, kad jų valia išreikšta tik 2012 metais.

2) Teismo motyvas, kad nuosavybės teisės turi būti atkurtos buvusiems žemės savininkams, nepagrįstas ir teisiškai ydingas, nes teismas pasisakė bendrai dėl buvusių žemės savininkų, tačiau duomenų dėl tokių savininkų byloje nėra. Vieninteliai asmenys, pretenduojantys atkurti nuosavybės teises pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punktą, t. y. buvę žemės savininkai, yra į šią bylą įtraukti tretieji suinteresuoti asmenys. Teismas galėjo pasisakyti tik dėl jų teisių, t. y. atmesti pareiškėjų reikalavimus toje dalyje, kurie kertasi su trečiųjų suinteresuotų asmenų interesais. Atsakovas dėl šios priežasties prašė bylą stabdyti, o pareiškėjai – išskirti bylą toje dalyje, nes kitoje byloje nagrinėjami klausimai liečia tik vienos pareiškėjos pasirinktą sklypą Nr. 166A. Dėl šio sklypo ginčas nagrinėjamas kitame teismo procese. Tačiau teismas abu prašymus atmetė. Teismo motyvas dėl kitų asmenų naikintinas, kaip ir sprendimas. Pastarasis motyvas nepagrįstas dar ir dėl to, jog pagal tą patį sprendimą atsakovas jau priėmė sprendimus atkuri nuosavybės teisę kitiems asmenims toje pačioje Zujūnų kadastrinėje vietovėje. Pareiškėjai rado tik 7 tokius sprendimus, tačiau akivaizdu, jog jų yra ir daugiau. Tai reiškia, jog atsakovas skirtingų asmenų atžvilgiu priimta skirtingus sprendimus dėl to paties sprendimo vykdymo. Pavyzdys – A. Š. ir K. K. atvejai. Analogiška situacija buvo ir Riešės kadastrinėje vietovėje, tačiau pareiškėjai negali gauti dokumentų, patvirtinančių šį faktą. Tai lygybės prieš įstatymą principo pažeidimas.

3) Teismo sprendimas nemotyvuotas, nes nepasisakyta dėl svarbių pareiškėjų skundo I-V argumentų.

4) Teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos – 2013 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-156/2013.

5) Dėl papildomai pateikiamų dokumentų, nurodo, kad būtinybė juos pateikti atsirado tik susipažinus su teismo sprendimo motyvais, atsiradus būtinybei atsikirsti į jame išdėstytus motyvus.

Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 32-35) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime pateikia šiuos pagrindinius argumentus:

1) Teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjai prašymus už valstybės išperkamą žemę suteikti žemės sklypus individualiai statybai Skyriui pateikė nuo 2012 m. rugpjūčio 23 d. iki 2012 m. gruodžio 18 d. ir ik Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino nebuvo pasirinkę Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punkte nurodyto atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdo. Atitinkamai pagrįstai spręsta, kad pareiškėjai pakeitė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, tačiau toks pakeitimas padarytas praleidus Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą, todėl negali sukelti pareiškėjams teisinių pasekmių. Byloje yra minėti pareiškėjų 2012 metais pateikti prašymai. Pareiškėjų pateiktas S. B. 1991 m. gruodžio 24 d. prašymas nėra susijęs su nagrinėjama byla, nes S. B. nėra šios bylos dalyvis.

2) Teismas pagrįstai nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad Vilniaus rajono Avižienių, Buivydiškių, Mickūnų, Nemėžio kadastro vietovėje nėra atkurtos nuosavybės teisės visiems žemės savininkams, siekiantiems atkurti nuosavybės teises šioje vietovėje, taip pat suformuoti žemės sklypai, kurie nėra perleisti trečiųjų asmenų nuosavybėn, nes pareiškėjai šios aplinkybės bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neginčijo.

3) Dėl argumento, kad atsakovas pagal tą patį sprendimą priėmė sprendimus atkurti nuosavybės teises kitiems asmenims toje pačioje vietovėje, nurodo, kad sprendimai piliečiams A. Š., S. M., V. M., Z. J., J. J., L. T. ir Z. J. priimti nepagrįstai, Tarnyba kreipėsi į prokuratūrą dėl jų panaikinimo teismine tvarka.

4) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje, kuria remiasi pareiškėjai, buvo nustatytos skirtingos faktinės aplinkybės (nuosavybės teisių atkūrimas už mieste turėtą žemę perduodant lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai neatlygintinai kaimo vietovėje, o ne dėl valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo pakeitimo), tad ja remtis šioje byloje nėra pagrindo.

5) Pareiškėjų pateikti duomenys nesusiję su nagrinėjama byla todėl nepriimtini.

Tretieji suinteresuoti asmenys V. K. ir D. A. atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b. l. 36-41) prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo šioje byloje priimtą sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime pateikia šiuos pagrindinius argumentus:

1) priešingai nei nurodo apeliantai, teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės nuostatas, reglamentuojančias nuosavybės teisių atkūrimą, o taip pat nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo tokio pobūdžio bylose formuojamos praktikos.

2) Tokiomis apylinkėmis, kokios susiklostė šioje byloje, apeliacinio skundo argumentai, susiję su pareiškėjų tariama teise pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo neturi reikšmės. Net jei apeliacinės instancijos teismas spręstų, jog apeliantai iš tikrųjų turėjo teisę pakeisti valią dėl pasirinkto nuosavybės teisių atkūrimo būdo, nuosavybės teisės jų pasirinktu būdu negali būti atkurtos dėl kitų priežasčių. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1470-121/2014 konstatavo, jog ginčo žemės sklypas negali būti skiriamas J. K. ir panaikino su tuo susijusius administracinius aktus. Teismas šioje byloje pagrįstai konstatavo, jog nuosavybės teisės apeliantams negali būti atkurtos jų pasirinktu būdu, nes tokiu būdu būtų pažeistos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės (V. K. ir D. A. iki šiol nėra atkurtos nuosavybės teisės į ankstesnio savininko K. A. iki neteisėto nusavinimo Zujūnų sen. turėtą žemę).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje ginčas kilęs dėl galimybės pareiškėjams atkurti nuosavybės teises į žemę, suteikiant neatlygintinai naujus žemės sklypus individualiai statybai. Pareiškėjai pretenduoja į žemės sklypus suplanuotus Buivydiškių, Avižienių, Didžiosios Riešės, Mickūnų, Nemėžio kadastro vietovių valstybės išperkamos ir neprivatizuotinos žemės plotuose Zujūnų seniūnijos Antežerių, Buivydiškių, Zujūnų ir Gineitiškių kaimų, Mickūnų seniūnijos Galgių kaimo, Nemėžio seniūnijos Nemėžio kaimo teritorijose. Ginčo žemės sklypai suplanuoti kaimo gyvenviečių generaliniais planais individualių gyvenamųjų namų statybai ir pažymėti kaip valstybės išperkama žemė. Šioje byloje ginčijamai atsakovo įsakymais pareiškėjams atsisakyta suteikti naujus žemės sklypus individualiai statybai, nes atsakovo teigimu ginčo žemė nepagrįstai priskirta valstybės išperkamai žemei.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau - Įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji kaimo vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje pagal įstatymus yra užimta: namų valdų (sodybų) sklypų; valstybinių įstaigų ir organizacijų bei visuomeninės paskirties pastatams ir įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų sklypų, išskyrus poilsiaviečių pastatų ir statinių užimtus žemės sklypus; kitų visuomenės poreikiams naudojamų teritorijų (gatvių, aikščių, skverų, kapinių, vandenviečių, paplūdimių ir kt.); yra suteikta individualių gyvenamųjų namų statybai. Šių žemės sklypų (teritorijų) plotai ir ribos nustatomi Žemėtvarkos projektuose.

Taigi, Įstatymas tiesiogiai nenumato, jog valstybės išperkamai žemei turi būti priskiriama žemė, kuri yra kaimo vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje ir kurioje žemės sklypai suplanuoti individualių gyvenamųjų namų statybai.

Kartu pažymėtina, kad LR Konstitucinis Teismas savo 1994 m. gegužės 27 d. nutarime pasisakydamas dėl žemės kaimo gyvenvietėse, kuri numatyta panaudoti gyvenamajai statybai pagal šių gyvenviečių statybos projektus, konstatavo, jog išankstinis žemės išpirkimas pagal kaimo gyvenviečių statybos projektus būsimai gyvenamajai statybai reikštų buvusių savininkų teisės susigrąžinti žemę pažeidimą ir tai prieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnis nustato, kad Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams.

Atsižvelgdama į LR Konstitucinio teismo 1994 m. gegužės 27 d. nutarimo nuostatas, taip pat į Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas sąlygas žemės priskyrimui valstybės išperkamai, apeliacinės instancijos teismo kolegija konstatuoja, jog ginčo žemė a priori negali būti priskiriama valstybės išperkamai, o kartu tai reiškia, jog joje negali būti suteikiami nauji žemės sklypai individualiai statybai, iki į šią žemę nebus atkurtos nuosavybės teisės buvusiems savininkams bei jų teisių paveldėtojams. Tik tuo atveju, jei tokioje žemėje būtų baigtas nuosavybės teisių atkūrimo procesas buvusiems savininkams bei jų teisių paveldėtojams, likusioje laisvoje žemėje galėtų būti formuojami nauji žemės sklypai individualiai statybai ir tokie sklypai suteikiami neatlygintinai kitiems pretendentams.

Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (toliau - Metodika) 24.1 punkte nurodyta, kad Žemėtvarkos projekto autorius ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki teritorijos Žemėtvarkos projektui rengti patvirtinimo valstybės išperkamos ir neprivatizuotinos žemės plano ištraukoje pažymi naujus arba pasikeitusius valstybės išperkamos ir neprivatizuotinos žemės plotus. Pagal šios Metodikos 26 punkto nuostatas skyriaus vedėjas įsakymu dėl teritorijos Žemėtvarkos projektui rengti patvirtinimo, patvirtina valstybės išperkamos ir neprivatizuotinos žemės plano kopijoje arba šio plano ištraukoje naujai pažymėtų ir patikslintų valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių plotų sąrašą.

Atsižvelgiant į paminėtas teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad vykdant nuosavybės teisių atkūrimą turėjo būti išsiaiškinta, ar Buivydiškių, Avižienių, Mickūnų ir Nemėžio kadastro vietovėse yra žemės sklypų, kurie nėra suteikti individualių gyvenamųjų namų statybai, ir nustačius šiuos žemės sklypus šių kadastro vietovių projektų autoriai turėjo tikslinti valstybės išperkamos ir neprivatizuotinos žemės planus bei valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių plotų sąrašus.

Patikslinus minėtus planą ir sąrašą, žemės sklypai, kurie nesuteikti gyvenamųjų namų statybai, turėjo būti grąžinami nedelsiant natūra į vienkiemius išskirstytuose kaimuose, rėžiniuose - pagal sudarytus Žemėtvarkos projektus, o jeigu nėra pretendentų, pageidaujančių atkurti nuosavybės teises natūra, šiose teritorijose žemės sklypai turėjo būti projektuojami pretendentams Žemėtvarkos projektuose laikantis Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodytos eilės.

Dėl išdėstytų argumentų konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė nuosavybės teisių į žemę atkūrimą reglamentuojančias teisės normas, todėl pagrįstai pareiškėjų skundo netenkino.

Vertinant tiek pirmosios instancijos teismo, tiek pareiškėjų (apeliantų) bei atsakovo argumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo bei prašymų pateikimo datų, apeliacinės instancijos teismo kolegija pažymi, kad šie argumentai nėra esminiai nagrinėjamoje byloje, jie ginčo baigties neapsprendžia, todėl dėl jų kolegija smulkiau nepasisakys.

Apeliantų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo nepilnai ir nepasisakė dėl visų skunde pateiktų argumentų, atmetami kaip nepagrįsti. Nes pirmosios instancijos teismas išsiaiškino visas šiai bylai teisingai išspręsti svarbias aplinkybes.

Taip pat atmetami kaip nepagrįsti apeliantų argumentai, dėl teismo praktikos išsiskyrimo, nes nurodomoje LVAT 2013 m. vasario 6 d. nutartyje yra nustatytos kitokios faktinės aplinkybės.

Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pilnai ir visapusiškai, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

pareiškėjų J. K., J. K., J. P., J. A., V. B. (V. B.), N. B. (N. B.), M. K. (M. K.), E. M. B., K. B., P. B., J. V., S. K., A. D. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas