34e4e870-2b1c-4ff8-aa43-8dde65d00eae · Kauno apygardos teismas

                                                     Civilinė byla Nr. 2A-586-153/2016;Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06950-2015-8;Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.10.8; 1.3.5.4; 1.3.6.3.2; 1.3.7.2.4; 3.1.7.5; 3.2.4.11; 3.3.1.18. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 5 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Galinos Blaževič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Leono Jachimavičiaus ir Arvydo Žibo, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės UAB „Tanagra“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-11759-920/2015 pagal ieÅ¡kovo S. V. ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Tanagra“ dėl darbo sutarties nutraukimo be įspėjimo, darbuotojui padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas S. V. prašė pripažinti S. V. 2015-03-05 atleidimÄ iÅ¡ darbo UAB „Tanagra“ pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. neteisėtu, laikyti, kad 2013-04-18 darbo sutartis Nr. 1558 tarp UAB „Tanagra“ ir S. V. yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, priteisti iÅ¡ UAB „Tanagra“ dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ â€“ 1026,64 Eur ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2015-03-05 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisti iÅ¡ UAB „Tanagra“ 300 eurų neturtinės žalos atlyginimÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieÅ¡kovo S. V. ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Tanagra“ tenkino iÅ¡ dalies; pripažino ieÅ¡kovo S. V. atleidimÄ iÅ¡ darbo nuo 2015-03-05 atsakovės UAB „Tanagra“ generalinio direktoriaus 2015-03-04 įsakymu Nr. P-086 neteisėtu; pripažino, kad ieÅ¡kovo S. V. su atsakove UAB „Tanagra“ 2013-04-18 sudaryta darbo sutartis Nr. 1558 yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos; priteisė iÅ¡ atsakovės UAB „Tanagra“ ieÅ¡kovo S. V. naudai 1026,64 Eur dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , po 20,37 Eur vidutinį darbo dienos užmokestį už kiekvienÄ darbo dienÄ , esant Å¡eÅ¡ių darbo dienų savaitei, už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2015-03-06 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, 580 Eur iÅ¡laidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas 2013-04-18 su atsakove UAB „Tanagra“ sudarė darbo sutartį Nr. 1558, kurioje sutarta, kad ieÅ¡kovas dirbs pardavėju Kauno m. filialo (duomenys neskelbtini) autocentro parduotuvėje (1.1., 1.2. punktai), ieÅ¡kovas pradėjo dirbti 2013-04-22 (15 punktas), 6 dienas per savaitę 40 valandų pamainomis pagal slenkantį grafikÄ (5 punktas). 2015-03-02 atsakovės atstovas, laikydamas, kad ieÅ¡kovas S. V. nebuvo darbe 2015-03-02 nuo 8.00 val.

įteikė 2015-03-04 ieÅ¡kovui praneÅ¡imÄ Nr. 29, reikalaudamas pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ , dėl kokių priežasčių ieÅ¡kovas 2015-03-02 nebuvo darbe. IeÅ¡kovas parašė atsakovei nesutinkantis su aplinkybe, kad jis 2015-03-02 nebuvo darbe. Tačiau atsakovė 2015 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. P-086, remiantis generalinio direktoriaus pavaduotojo A. K. ir autocentro direktoriaus N. G. praneÅ¡imu ir vadovaujantis LR DK 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 2 d. 9 p., 237 str. 1 d. 3 p., už tai, kad Kauno m. padalinio pardavėjas S. V. 2015 m. kovo 2 d. neatvyko į darbÄ visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ) be svarbios ir pateisinamos priežasties, jam skyrė drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo.Teismas sprendė, kad byloje turi bÅ«ti nagrinėjamos dvi aplinkybės: ar darbuotojas neatvyko į darbÄ per visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ) ir ar darbuotojas neatvyko į darbÄ be svarbių priežasčių.

Antra, ieÅ¡kovo 2013-04-18 su atsakove UAB „Tanagra“ sudarytoje darbo sutartyje Nr. 1558 numatyta, kad ieÅ¡kovas dirbs pardavėju Kauno m. filialo (duomenys neskelbtini) autocentro parduotuvėje (1.1., 1.2. punktai). Teismo vertinimu, liudytojai M. S. ir G. L. patvirtino aplinkybę, kad ieÅ¡kovas 2015-03-02 buvo savo darbo vietoje Kauno m. filialo (duomenys neskelbtini) autocentro parduotuvėje apie 9.00 val. ryto. Liudytojas G. L. taip pat patvirtino ieÅ¡kovo nurodomÄ faktÄ , kad ieÅ¡kovas apie 9.00 val. ryto autocentro direktoriui N. G. perdavė 2015-02-26 pareiÅ¡kimo dėl nesutikimo bÅ«ti perkeltam į kitÄ darbo vietÄ ar pareigas kopijÄ .

Liudytojų paaiÅ¡kinimu, teismas nustatė, kad prekybinė veikla Kauno m. filialo (duomenys neskelbtini) autocentro parduotuvėje 2015-03-02 nevyko, nes tÄ dienÄ trumpai buvo atliekami tik baigiamieji kraustymo darbai. Todėl teismo nuomone, nėra aiÅ¡ku, kokias atsakovės nurodytas darbo funkcijas ieÅ¡kovas galėjo vykdyti ir kokių darbo funkcijų vykdymo atsakovė reikalavo iÅ¡ ieÅ¡kovo. Teismas sprendė, jog ginčo situacijoje labiau tikėtina ieÅ¡kovo nurodyta aplinkybė, kad autocentro direktorius N. G., 2015-03-02 apie 9.00 val. ryto gavęs ieÅ¡kovo 2015-02-26 pareiÅ¡kimo dėl nesutikimo bÅ«ti perkeltam į kitÄ darbo vietÄ ar pareigas kopijÄ , nurodė ieÅ¡kovui iÅ¡vykti iÅ¡ darbo vietos ir laukti atsakymo.

Teismas akcentavo, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė pakeitė savo atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytus parodymus, baigiamojoje kalboje jau neteigdama, kad ieÅ¡kovas nebuvo darbo vietoje, tačiau nurodydama naujÄ aplinkybę, kad ieÅ¡kovas neatliko savo darbo funkcijų bÅ«damas darbo vietoje. Teismas manė esant reikÅ¡minga tai, kad atsakovės autocentro vadovų 2015-03-02 praneÅ¡ime nurodyta, kad nuo 8.00 val. ieÅ¡kovo 2015-03-02 nebuvo darbe, tačiau nenurodyta, kad ieÅ¡kovo nebuvo darbe visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ), tai, teismo manymu, reiÅ¡kia, kad pateiktas tarnybinis praneÅ¡imas neįrodo fakto, jog ieÅ¡kovo nebuvo darbo vietoje visÄ darbo dienÄ .

Teismas, nustatęs, kad atsakovės generalinis direktorius Kauno m. filialo (duomenys neskelbtini) autocentro patalpose buvo iki 14 val., sprendė, jog generalinio direktoriaus parodymai neįrodo fakto, kad ieÅ¡kovo nebuvo darbo vietoje visÄ darbo dienÄ .Teismas, nustatęs, kad atsakovės generalinis direktorius pripažino, kad iki pat 2015-03-02 nesiÅ«lė ieÅ¡kovui pakeisti darbo sutarties sÄ lygų ir nesiėmė jokių kitų veiksmų, susijusių su Å¡alių darbo teisiniais santykiais, nors jau anksčiau žinojo apie faktÄ , kad ieÅ¡kovo darbo vietos nebelieka, be to, perkraustymo darbai iÅ¡ ieÅ¡kovo darbo vietos vyko jau vienÄ dienÄ , sprendė, kad atsakovės, kaip ieÅ¡kovo darbdavio, elgesys nesirÅ«pinant sutartų darbo santykių pratęsimu arba jų nutraukimu įstatymų nustatyta tvarka neatitiko LR DK 35 str. nustatytų darbo teisės principų ir LR DK 229 str. nustatytų darbdavio pareigų.Teismas, įvertinęs Å¡ias aplinkybes, pripažino ieÅ¡kovo S. V. atleidimÄ iÅ¡ darbo atsakovės 2015 m. kovo 4 d.

įsakymu Nr. P-086 nuo 2015-03-05 neteisėtu. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimÄ skundžia atsakovės UAB „Tanagra“ direktorius G. D.. Apeliantės atstovas prašė teismo sprendimÄ kaip teisiÅ¡kai ydingÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti.Teismas nagrinėdamas bylÄ nesilaikė įstatyme numatytos pareigos rinkti ar siÅ«lyti pateikti ir įrodymus, kuriais Å¡alys nesivadovauja, bet kurie gali bÅ«ti esminiai sprendžiant, ar pagrįstai ieÅ¡kovui buvo pritaikyta drausminė nuobauda atleidimas iÅ¡ darbo.Teismo motyvas, kad atsakovė byloje nėra pateikusi įrodymų, jog ieÅ¡kovas nebuvo darbe visÄ darbo dienÄ , prieÅ¡tarauja byloje pateiktiems įrodymams – prekybos centro, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, kuriame dirbo ieÅ¡kovas, vadovų pasiraÅ¡ytam tarnybiniam praneÅ¡imui, kuriame nurodyta, kad ieÅ¡kovas 2015 metų kovo 2 dienÄ nebuvo darbe nuo 8.00 val., be to, pažymėtina, kad Å¡ios aplinkybės neginčijo pats ieÅ¡kovas.

Faktas, kad ieÅ¡kovas nebuvo darbovietėje visÄ darbo dienÄ , yra visiÅ¡kai įrodytas atsakovės vadovo tarnybiniu praneÅ¡imu ir paties ieÅ¡kovo prisipažinimu.Byloje nebuvo nustatyta, ar ieÅ¡kovo praneÅ¡imas dėl nesutikimo bÅ«ti perkeltam į kitÄ darbo vietÄ buvo pateiktas raÅ¡tu ar žodžiu ir koks buvo praneÅ¡imo turinys.Teismas, priimdamas sprendimÄ , rėmėsi hipotetinėmis aplinkybėmis ir vertinimais, teigdamas, kad labiau tikėtina, jog pats autocentro direktorius N. G. nurodė ieÅ¡kovui iÅ¡vykti iÅ¡ darbo.Å is teismo motyvas grindžiamas vien ieÅ¡kovo parodymais, tačiau nėra pagrįstas jokiais kitais įrodymais ar liudytojų parodymais.Atsakovės atstovas generalinis direktorius G.

D. teismui paaiÅ¡kino, kad 2015-03-02 UAB „Tanagra“ priklausančiame prekybos centre, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, darbuotojai atliko darbines funkcijas, įskaitant ir prekybinę veiklÄ , nors tuo pačiu metu parduotuvė ir buvo perkraustoma į kitas patalpas. Atstovas paaiÅ¡kino, kad jis pats buvo Å¡iame prekybos centre nurodytÄ dienÄ ir kontroliavo darbų eigÄ . Å iÄ aplinkybę teismui patvirtino ir liudytojai – kiti darbuotojai, dirbę Å¡iame prekybos centre 2015-03-02.Teismo teiginys, kad pats prekybos centro vadovas, tikėtina, liepė ieÅ¡kovui pasiÅ¡alinti iÅ¡ darbo, prieÅ¡tarauja byloje pateiktam dokumentui – to paties autocentro direktoriaus N. G. ir kito įmonės vadovo generalinio direktoriaus pavaduotojo A.

K. pasiraÅ¡ytam tarnybiniam praneÅ¡imui, todėl toks teismo motyvas apie tikėtinus vadovo veiksmus, kuris byloje nepagrįstas jokiais tiesioginiai ar netiesioginiais įrodymais, taip pat ir liudytojų parodymais, turėtų bÅ«ti vertinamas kaip spekuliatyvus aplinkybių interpretavimas ir suponuoja prielaidas abejoti teismo neÅ¡aliÅ¡kumu nagrinėjant šį ginÄÄ .Kauno apylinkės teismo iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovas galimai pagrįstai nedirbo 2015-03-02, Å¡ioje byloje turėtų bÅ«ti vertinamos kaip apriorinės.Teismas sprendimo motyvuose klaidingai interpretavo atsakovės pateiktus teismui parodymus dėl trumpalaikio ieÅ¡kovo pasirodymo darbo vietoje, laikydamas tai atsakovės atstovo parodymų pakeitimu.Teismo vertinamos Å¡alių santykių aplinkybės, susijusios su darbuotojo perkėlimu į kitÄ darbÄ , yra niekaip nesusijusios su ginčo dalyku.

Nesusijusių su ginčo dalyku klausimų nagrinėjimas, atsakovės nuomone, teismo pateikiamas tik tam, kad neigiamai charakterizuotų atsakovę, nesant pakankamai pateiktų įrodymų ieÅ¡kiniui pagrįsti, bet siekiant darbuotojo ginčytinus veiksmus pateisinti, turėtų bÅ«ti vertinamas kaip pažeidimas ne tik Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principo, bet LR CPK normų, reglamentuojančių objektyvų ir neÅ¡aliÅ¡kÄ Ä¯rodymų vertinimÄ priimant teismo sprendimÄ .AtsiliepimÄ Ä¯ atsakovės skundÄ pateikė ieÅ¡kovas S. V..

Jis prašė atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti, skundžiamo teismo sprendimo nekeisti, priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.Teismas nagrinėdamas bylÄ tinkamai įvertino surinktus byloje įrodymus ir padarė teisingas iÅ¡vadas, vertindamas surinktus byloje įrodymus pirmosios instancijos teismas nepažeidė kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų dėl įrodymų vertinimo darbo byloje ir procesinės teisės normų, reglamentuojančių darbo bylų nagrinėjimÄ , taip pat ir įrodymų rinkimÄ (CPK 414 str. 1 d.).

Nagrinėdamas bylÄ teismas apklausė atvykusius liudytojus, iÅ¡reikalavo bÅ«tinus bylai iÅ¡nagrinėti raÅ¡ytinius įrodymus, vertindamas liudytojų paaiÅ¡kinimus atsižvelgė į liudytojų parodymų svarbÄ , jų galėjimÄ paaiÅ¡kinti ginčo situacijÄ .Teismas pagrįstai vertino įrodymus, susijusias su darbuotojo perkėlimu į kitÄ darbÄ , atsakovė turėjo laikytis DK nustatytų darbo teisės principų ir darbdavio pareigų (DK 35 straipsnis, 229 straipsnis).Apeliantės atstovo teiginiai yra formalÅ«s ir deklaratyvÅ«s, kadangi apeliaciniame skunde nenurodyta, kuo pasireiÅ¡kė netinkamas materialinės teisės normų aiÅ¡kinimas, skunde tik akcentuojamas teismo netinkamai atliktas įrodymų vertinimas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Apeliantės atstovas mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vykdė įstatyme numatytÄ pareigÄ rinkti įrodymus ir siÅ«lyti pateikti įrodymus, kuriais Å¡alys nesivadovauja, tačiau su tuo sutikti negalima. Ä®statyme nurodyta, kad teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais Å¡alys nesiremia, jeigu tai yra bÅ«tina siekiant teisingai iÅ¡spręsti bylÄ (CPK 414 straipsnio 1 dalis), turi patikrinti ieÅ¡kinyje jo pagrindu nurodytas aplinkybes ir kitas aplinkybes, nors ir nenurodytas ieÅ¡kinio pagrindu, tačiau susijusias su pareikÅ¡to ieÅ¡kinio pagrindu ir dalyku, t. y. teismas turi patikrinti ir nustatyti:

1) ar darbuotojas (ieškovas) atleistas iš darbo esant teisėtam darbo sutarties nutraukimo pagrindui (DK 129 straipsnis);

2) ar nėra pažeistos darbuotojui (ieškovui) taikytinos garantijos (DK 132, 133, 134, 135 straipsniai ir kt.);

3) ar laikytasi darbo sutarties nutraukimo tvarkos (DK 130, 131 straipsniai ir kt.);

4) ar yra pagrindas darbuotojo (ieÅ¡kovo) atleidimÄ iÅ¡ darbo pripažinti neteisėtu ir, jeigu yra, tai kuris iÅ¡ DK 297 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytų alternatyvių darbuotojo teisių gynimo bÅ«dų taikytinas, o jeigu tam pagrindo nėra, tai ar nėra pagrindo ginti darbuotojo teises kitais DK 36 straipsnio 2 dalyje numatytais darbo teisių gynimo bÅ«dais. Bylose dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu darbuotojų, atleistų iÅ¡ darbo darbdavio iniciatyva, darbdavys (atsakovas) privalo įrodyti įstatyme numatyto atleidimo iÅ¡ darbo (DK 129 straipsnis) pagrindo teisėtumÄ , tų svarbių priežasčių, kuriomis jis grindė darbo sutarties nutraukimÄ , buvimÄ (CPK 178 straipsnis), o teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 6 dalis), atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, turi įvertinti, ar darbdavio nurodytos atleidimo iÅ¡ darbo priežastys yra pakankamai svarbios, kad sudarytų pagrindÄ nutraukti darbo sutartį pagal DK 129 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

V. v. VÅ¡Ä® Vilniaus miesto universitetinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-165/2011; 2014 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. VÄ® Turto bankas, bylos Nr. 3K-3-59/2014). Dėl darbuotojo nesutikimo dirbti pakeistomis darbo sÄ lygomis, kaip svarbios priežasties nutraukti su juo darbo sutartį, spręstina pagal tai, ar darbovietėje realiai egzistavo objektyvių aplinkybių, dėl kurių buvo bÅ«tina keisti darbuotojo darbo sÄ lygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B.

M. v. Mažeikių moksleivių techninės kÅ«rybos centras, bylos Nr. 3K-3-10/2011).Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas S. V. atsiliepime į apeliacinį skundÄ pagrįstai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieÅ¡kovo S. V. atleidimo iÅ¡ darbo nuo 2015-03-05 pagrįstumÄ tariamo darbo drausmės pažeidimo dienÄ vykusių įvykių aplinkybes, buvo aktyvus, tinkamai įvykdė įstatyme numatytÄ pareigÄ rinkti įrodymus ir nustatyti ginčo aplinkybes, susijusias su ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumu.

Pirmosios instancijos teismas patenkino ginčo Å¡alių praÅ¡ymus iÅ¡kviesti ir apklausti liudytojais atsakovo generalinį direktorių G. D., autocentro direktorių N. G., liudytojÄ M. S.. 2015-09-03 teismo posėdžio metu gavus liudytojo N. G. praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ jam nedalyvaujant, teismas savo iniciatyva nusprendė kviesti ir apklausti liudytojais atsakovo generalinio direktoriaus pavaduotojÄ A. K., liudytojus G. L. ir R. M., nes Å¡ių asmenų parodymai buvo svarbÅ«s vertinant ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo pagrįstumÄ â€“ liudytojai ginčo dienÄ buvo atsakovės darbo vietoje.

Taip pat teismas, vertindamas ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumÄ , iÅ¡reikalavo iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo darbo grafiko kopijÄ ir pažymÄ apie atsakovo vidutinį darbo dienos ir vidutinį darbo užmokestį. Taigi ieÅ¡kovo atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumÄ ir ginčo dienÄ vykusių įvykių aplinkybes, buvo aktyvus ir nepažeidė CPK XX skyriaus nuostatų, yra pripažintinas pagrįstu. Todėl atsakovės UAB „Tanagra“ atstovo argumentas dėl tariamai padarytų pirmosios instancijos teismo procesinių teisės normų pažeidimo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.Atsakovės atstovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir tuo pagrindu patenkintu ieÅ¡kovo reikalavimu.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, bÅ«tina pasisakyti dėl surinktų byloje įrodymų ir nustatytų byloje faktinių aplinkybių. Å ioje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovo darbo vieta buvo Kauno m. filialo (duomenys neskelbtini) autocentro parduotuvėje. Remiantis ginčo Å¡alių sudaryta neterminuota darbo 2013-04-18 sutartimi, ieÅ¡kovas S. V. įdarbintas atsakovės bendrovės parduotuvėje pardavėju (b. l. 9–12). Kitos bÅ«tinosios darbo sutarties sÄ lygos tarp ginčo Å¡alių nebuvo nustatytos.

Ginčo Å¡alys susitarė, kad ieÅ¡kovui nustatoma 6-ių dienų darbo savaitė; 40 valandų, darbas pamainomis pagal slenkantį grafikÄ . Taigi, Å¡ios sÄ lygos, kaip ir kitos darbo sutarties sÄ lygos, abiem darbo sutarties Å¡alims buvo vienodai privalomos ir galėjo bÅ«ti keičiamos tik įstatymų nustatyta tvarka. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė 2015-02-27 praneÅ¡imu internetiniame tinklalapyje informavo, kad nuo 2015-03-02 atsakovė perkėlė autodalių parduotuvės, esančios Kaune, (duomenys neskelbtini), prekybinę veiklÄ Ä¯ kitas patalpas adresu:

Kaunas, (duomenys neskelbtini). Å ios aplinkybės byloje atsakovė neginčijo, Å¡iÄ aplinkybę taip pat patvirtino ieÅ¡kovas ir liudytojas M. S..IeÅ¡kovas teigia, kad nesutiko bÅ«ti perkeltas nuo 2015-03-02 į darbÄ Kaune, (duomenys neskelbtini) ir kad apie tai ieÅ¡kovas raÅ¡tu ir žodžiu pranešė atsakovei. IeÅ¡kovo paaiÅ¡kinimÄ dėl informacijos apie atsisakymÄ dirbti adresu Kaune, (duomenys neskelbtini), patvirtina raÅ¡ytiniai įrodymai: ieÅ¡kovo vardu suraÅ¡ytas 2015-02-26 pareiÅ¡kimas dėl ieÅ¡kovo nesutikimo bÅ«ti perkeltam į bet kokiÄ kitÄ darbo vietÄ ar pareigas, kuris įteiktas atsakovės atstovui 2015-03-02 paÅ¡tu (b. l. 15–21).

Taip pat ieÅ¡kovo 2015-02-26 pareiÅ¡kimas dėl nesutikimo bÅ«ti perkeltam į bet kokiÄ kitÄ darbo vietÄ ar pareigas 2015-03-02 9 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), tiesiogiai įteiktas atsakovės vadovui N. G.. Be to, ieÅ¡kovas iÅ¡sakė atsakovės atstovui savo pozicijÄ dėl nenoro dirbti kitoje darbo vietoje 2015-03-02 žodžiu, tai nustatyta byloje ieÅ¡kovo ir liudytojų G. L. ir M. S. paaiÅ¡kinimu. Todėl atmestinas apeliantės atstovo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, ar ieÅ¡kovo praneÅ¡imas dėl nesutikimo bÅ«ti perkeltam į bet kokiÄ kitÄ darbo vietÄ ar pareigas buvo pateiktas atsakovės atstovui žodžiu ar raÅ¡tu, nes tai prieÅ¡tarauja anksčiau paminėtiems įrodymams.Atsakovės atstovas atsiliepime į ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ (b. l.

42) nurodė, kad atsakovės direktorius 2015-03-02 buvo ieÅ¡kovo darbo vietoje nuo 8 val. iki 14 val., tačiau ieÅ¡kovas, direktoriaus paaiÅ¡kinimu, į darbÄ neatvyko, nepranešė savo tiesioginiams vadovams neatvykimo į darbÄ priežasčių. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė neįrodė aplinkybių, nurodytų atsakovės atsiliepime į ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ . PrieÅ¡ingai, nei nurodė atsakovės atstovas minėtame procesiniame dokumente, ieÅ¡kovas 2015-03-02 9 val. buvo savo darbo vietoje autocentro parduotuvėje (duomenys neskelbtini), Kaune, – tai nagrinėjamoje byloje nustatyta nenuginčytais įrodymais.

Atsakovės darbuotojai (liudytojai G. L. ir M. S.), prieÅ¡ingai, nei teigia atsakovės vadovas, patvirtino ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimÄ dėl 2015-03-02 9 val. ieÅ¡kovo atvykimo į darbÄ . Taip pat paneigtas atsakovės atstovo paaiÅ¡kinimas dėl ieÅ¡kovo darbo funkcijų neatlikimo, įmonės veiklos vykdymo, tarp jų ir prekybos. Apklausti byloje liudytojai G. L. ir M. S. teigė, kad 2015-03-02 prekybos centre Kaune, (duomenys neskelbtini), prekyba nevyko, nes įmonė kraustėsi, nebuvo prekių, todėl nebuvo galima vykdyti prekybos.

Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai patikėjo ieÅ¡kovo žodiniu ir raÅ¡ytiniu paaiÅ¡kinimu (b. l. 22), kad autocentro direktorius N. G. nurodė ieÅ¡kovui iÅ¡vykti iÅ¡ darbo ir laukti atsakymo dėl atsakovės sprendimo ieÅ¡kovui atsisakius dirbti kitoje darbo vietoje, o ne atsakovės vadovų raÅ¡ytiniu praneÅ¡imu dėl tariamo ieÅ¡kovo neatvykimo į darbÄ ir darbo pareigų neatlikimo (CPK 185 str.).Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl įrodymų vertinimo nenuginčyta jokiais objektyviais įrodymais.

Pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimo pagrįstumo nepaneigia atsakovės atstovo argumentas dėl atsakovės darbuotojų 2015-03-02 buvimo Kaune, (duomenys neskelbtini). Todėl sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ pripažinęs, kad atsakovė neįrodė, jog ieÅ¡kovas padarė Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ neatvykęs į darbo vietÄ ir neatlikęs jam pavesto pardavėjo darbo Kaune, (duomenys neskelbtini).Atmestinas atsakovės apeliacinio skundo grumentas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai iÅ¡aiÅ¡kino atsakovės pozicijÄ dėl ieÅ¡kovo trumpalaikio buvimo darbo vietoje.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame teismo sprendime akcentavo, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė pakeitė savo pozicijÄ dėl ieÅ¡kovo nebuvimo darbo vietoje, nurodžiusi naujÄ aplinkybę, kad ieÅ¡kovas bÅ«damas darbo vietoje Å¡iurkščiai pažeidė darbo drausmę, nes neatliko savo darbo funkcijų. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovės vadovai raÅ¡tu 2015-03-02 informavo (b. l. 50), kad ieÅ¡kovas 2015-03-02 nebuvo darbo vietoje nuo 8 val. Atsakovės 2015-03-04 įsakyme (b. l.

51) taip pat nurodyta, kad ieÅ¡kovas atleidžiamas iÅ¡ darbo atsakovės bendrovėje, kadangi 2015-03-02 neatvyko į darbÄ visÄ darbo dienÄ be svarbios ir pateisinamos priežasties. Todėl sutiktina su atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundÄ motyvais, kad Å¡ie įrodymai neabejotinai paneigė atsakovės darbuotojų tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytas aplinkybes, kad ieÅ¡kovas nebuvo darbo vietoje, ir kartu patvirtino, jog ieÅ¡kovas ginčo dienÄ savo darbo vietoje buvo.Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai įvertino bylos duomenis ir tinkamai nustatė bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, plačiau dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, nes teismų praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiÅ¡kai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iÅ¡ esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; kt.).

Esant iÅ¡dėstytiems argumentams teisėjų kolegija konstatuoja, kad remiantis apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti teismo sprendimo nėra pagrindo, jis priimtas visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjus bylos aplinkybes, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).CPK 98 straipsnyje įtvirtinta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (1 dalis);

Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.IeÅ¡kovui S. V. apeliacinės instancijos teisme, remiantis atstovavimo 2015-12-21 sutartimi, atstovavo advokato padėjėjas Mantas Cemnolonskis (b. l. 120).

AtsiliepimÄ Ä¯ atsakovės apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovo S. V. vardu surašė advokato padėjėjas Mantas Cemnolonskis. Remiantis pinigų priėmimo kvitu Nr. 771848, ieÅ¡kovas S. V. už procesinio dokumento suraÅ¡ymÄ advokato padėjėjui sumokėjo 300 Eur (b. l. 119). Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamÄ bylÄ , jos aplinkybes, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, nustatė, kad ieÅ¡kovo praÅ¡omo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo dydis nevirÅ¡ija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.11 punkte nurodyto rekomenduojamų priteisti maksimalių dydžių, todėl praÅ¡ymas tenkintinas, iÅ¡ atsakovės priteistina 300 Eur teisinių paslaugų atlyginimo suma ieÅ¡kovui (CPK 98 str.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–333 straipsniais, kolegija n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimo nekeisti.Priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Tanagra“ (į. k. 222042160, Vilnius, Ukmergės g. 294, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, banko kodas 70440) teisinių paslaugų atlyginimo iÅ¡laidų 300 (tris Å¡imtus) Eur ieÅ¡kovui S. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) Kaunas, (duomenys neskelbtini)). Teisėjai                                                                  Galina Blaževič                                                                                           Leonas Jachimavičius                                                                  Arvydas Žibas                                                                Â