34e41d0f-9d41-4b6a-a82d-ecbb69817802 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-3240-189/2016Proceso Nr. 3-61-3-02636-2015-8                                                                                           Procesinio sprendimo kategorija 1.16.6., 3.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 19 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius Januška,dalyvaujant pareiškėjui T.

K.,pareiÅ¡kėjo atstovei advokatei Tatjanai Kočegarovai,atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Leandrui Pociui ir Linai Benkienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo T. K. skundÄ atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.Teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:              PareiÅ¡kėjas su skundu (b. l. 1, 55) kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas:

             1) Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015-04-16 įsakymÄ Nr. 10-TE-289 „Dėl komisaro inspektoriaus T. K. atleidimo iÅ¡ Vidaus tarnybos“ (toliau – ir Ä®sakymas);              2) GrÄ Å¾inti T. K. į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus prevencijos poskyrio vyresniojo tyrėjo pareigas bei įpareigoti sumokėti atlyginimÄ už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ .             PareiÅ¡kėjo teigimu, tarnybinis patikrinimas, kurį atlikus buvo siÅ«loma pareiÅ¡kėjÄ atleisti iÅ¡ vidaus tarnybos, atliktas Å¡aliÅ¡kai ir neatsižvelgiant į eilę aplinkybių, be to, aplinkybės iÅ¡aiÅ¡kintos ne iÅ¡ esmės, remtasi prielaidomis, neapklausti liudytojai, t. y. patikrinimo metu nenustatyta aplinkybių, pagrindžiančių pareigÅ«no vardo pažeminimo faktÄ .

             Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas ir jo atstovė palaikė skundo (praÅ¡ymo) argumentus, prašė panaikinti Ä®sakymÄ ir skundÄ patenkinti.             Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatas atsiliepimų (b. l. 11–14, 70) argumentais prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti. Pažymėdami faktines ginčo situacijos aplinkybes atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas su administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta pažeidimo esme sutiko ir tai patvirtino paraÅ¡u.

Taip pat sutiko su nustatytu neblaivumo laipsniu ir Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimu. Tačiau jau atliekamo tyrimo metu pareiškėjo nurodytos alkoholio vartojimo aplinkybės bei išgertas kiekis (po eismo įvykio) pareigūnams sukėlė abejonių, nes apie tai, pareiškėjas, eismo įvykį forminusiems policijos pareigūnams neužsiminė. Atitinkamai patikrinimo metu pareiškėjo nurodytos aplinkybės buvo vertinamos kritiškai, tik kaip pasirinkta gynybinė taktika. Pabrėžė, kad alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo tolygus automobilio vairavimui neblaiviam ir laikomas šiurkščiu KET pažeidimu.

Apibendrindami nurodė, kad pareiÅ¡kėjas savo kaltais, tyčiniais, prieÅ¡ingais teisei veiksmais pažemino pareigÅ«no vardÄ , todėl už tai, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 53 str. 1 d. 7 p., buvo nuspręsta atleisti pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ vidaus tarnybos.             Teismo posėdžio metu atstovai palaikė atsiliepimų argumentus, prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti.             Skundas atmestinas.             Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2015-04-16 įsakymo Nr. 10-TE-289 „Dėl komisaro inspektoriaus T.

K. atleidimo iÅ¡ Vidaus tarnybos“, kuriuo nurodoma atleisti pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ vidaus tarnybos už pareigÅ«no vardo pažeminimÄ Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 7 p. pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo (b. l. 15).              Eismo įvykis, kuris buvo pareiÅ¡kėjo atleidimo iÅ¡ pareigų pagrindu, tiesiogiai įvardintas 2015-04-16 tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje Nr. 10-IS-63 (toliau – ir IÅ¡vada, b. l. 16–19). Joje nurodyta, kad 2015-03-29 apie 13.39 val., (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Vilniaus m. penktojo PK VPS PP vyresnysis tyrėjas T.

K. ne tarnybos metu, neuniformuotas ir bÅ«damas neblaivus (1.36 prom.), vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) posÅ«kyje nepasirinko saugaus greičio, slysdamas iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ ir susidÅ«rė su automobiliu (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ä®vykio metu žmonės nenukentėjo, tačiau buvo apgadinti du automobiliai.              PareiÅ¡kėjas tyrimo metu komentuodamas eismo įvykį nurodė, kad tÄ dienÄ su draugu F.

S. vyko į žvejybÄ jam priklausančiu automobiliu (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vairuodamas buvo blaivus. Važiuojant posÅ«kyje automobilis iÅ¡slydo į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ , o bandant suvaldyti automobilį ir grįžtant į savo eismo juostÄ , pareiÅ¡kėjo automobilis susidÅ«rė su (duomenys neskelbtini) automobiliu. PareiÅ¡kėjas pamatęs eismo įvykį ir apgadintus automobilius pagalvojo, kad galėjo nukentėti kiti žmonės, todėl nubėgo prie kito automobilio.

Tolimesnius įvykius prisiminė tik fragmentiškai ir nenuosekliai. Vėliau pareiškėjas sėdėjo ant žemės ir nesuvokė, kas darosi. Jautė, kad jį purto F. S. bei duoda kažko išgerti iš plastmasinio butelio, girdėjo, kad prašo nusiraminti. Vėliau F. S. padavė puodelį ir liepė atsigerti. Pareiškėjas išgėrė kelis gurkšnius, tačiau, kad tai būtų alkoholis, nesuprato. Atvykus policijos pareigūnams buvo patikrintas pareiškėjo girtumas ir buvo nustatyta 1.36 prom. girtumo.

             Patikrinimo iÅ¡vada buvo nutarta, kad pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės dėl alkoholio vartojimo buvo neįtikinamos ir vertintos tik kaip gynybinė taktika, todėl buvo pasiÅ«lyta pareiÅ¡kėjÄ už pareigÅ«no vardo pažeminimÄ atleisti iÅ¡ vidau tarnybos. Vilniaus apskrities VPK virÅ¡ininkas Ä®sakymu, vadovaujantis Statuto 53 str. 1 d. 7 punktu bei atsižvelgiant į IÅ¡vadÄ nusprendė pareiÅ¡kėjÄ nuo 2015-04-16 atleisti iÅ¡ vidaus tarnybos.              Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos 2003-04-29 įstatymu Nr. IX-1538 bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos apraÅ¡as (toliau ir – Tvarkos apraÅ¡as).             Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 7 p. nustatyta, kad pareigÅ«nas atleidžiamas iÅ¡ vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigÅ«no vardÄ .

Å is atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos pagrindas nurodytas tarp kitų atleidimo iÅ¡ tarnybos pagrindų, kaip savarankiÅ¡kas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas. Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 7 p. turinį atskleidžia Vidaus tarnybos statuto 2 str. 7 dalis, kurioje yra pateiktas sÄ vokos „PareigÅ«no vardo pažeminimas“ iÅ¡aiÅ¡kinimas. Pagal Å¡iÄ materialinės teisės normÄ , pareigÅ«no vardo pažeminimas - tai kaltas pareigÅ«no veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetÄ , griaunantis pasitikėjimÄ vidaus reikalų įstaiga arba jÄ kompromituojantis.

             Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinėse bylose Nr. A-11-129/2004, Nr. A-8-489/2007, Nr. A-438-1561/2008, Nr. A-662-252/2011) Statuto 2 str. 7 d. ir 53 str. 1 d. 7 p. taikymo aspektu yra nurodęs, kad pareigÅ«no vardo pažeminimas yra siejamas su Å¡ių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių buvimu: pirma, turi bÅ«ti nustatyta pareigÅ«no kaltė dėl tam tikros veikos (veikimo ar neveikimo), prieÅ¡ingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo, ir, antra, Å¡i veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetÄ , griauti pasitikėjimÄ vidaus reikalų įstaiga arba jÄ kompromituoti.

Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi bÅ«ti akivaizdÅ«s. Taigi pareigÅ«no atsakomybė pagal Statuto 53 str. 1 d. 7 p. kyla, kai yra nustatoma visuma minėtų aplinkybių. Nesant bent vieno iÅ¡ Å¡ių elementų, atsakomybė minėtu pagrindu yra negalima. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimÄ , pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimÄ arba jos kompromitavimÄ yra vertinamojo pobÅ«džio ir sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lÅ«kesčių, kurių visuomenė tikisi iÅ¡ pareigÅ«nų, požiÅ«riu.

Minėtos pasekmės gali bÅ«ti nustatytos, atsižvelgiant į pareigÅ«no padaryto pažeidimo pobÅ«dį, jo kaltės formÄ , pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. Tokiam įvertinimui nėra reikÅ¡minga, ar pažeidimo faktas buvo nustatytas (ir buvo vertinamas) vieÅ¡ai, t. y. ar jis buvo nustatytas matant visuomenės atstovams, ar jis turėjo atitinkamÄ atgarsį visuomenėje. Taip pat nėra reikÅ¡minga, ar tai įvyko pareigÅ«nui atliekant (arba ne) savo tarnybines pareigas, ar tuo metu pareigÅ«nas turėjo (arba ne) jo statusÄ atitinkančius atributus, t. y. buvo ar nebuvo uniformuotas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A-143-231/2008, Nr. A-756-236/2010).             Kaip jau minėta, pareiÅ¡kėjo atleidimo iÅ¡ tarnybos Statuto 53 str. 1 d. 7 p. faktinį pagrindÄ sudarė 2015-03-29 apie 13.39 val., (duomenys neskelbtini) įvykęs eismo įvykis, kurį, kaip konstatuota IÅ¡vadoje, bÅ«damas ne tarnybos metu ir neblaivus sukėlė pareiÅ¡kėjas.

Taigi tai, kad eismo įvykis įvyko bei, kad į eismo įvykį atvykus policijos pareigÅ«nams pareiÅ¡kėjui buvo konstatuotas lengvas girtumo laipsnis (1.36 prom.), dėl Å¡ių aplinkybių ginčo byloje nėra. Tačiau atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos neteisėtumÄ pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės sieja su, jo teigimu, tam tikrų esminę reikÅ¡mę galėsiančių turėti (dar nebuvusių nustatytų Ä®sakymo priėmimo metu) aplinkybių nenustatymu. PareiÅ¡kėjo teigimu, Ä®sakymas pareiÅ¡kėjÄ atleisti iÅ¡ Vidaus tarnybos buvo priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismui dar neiÅ¡nagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6.-5319-851/2015 pagal administracinio teisės pažeidimo požymius numatytus ATPK 127 str. 3 dalyje.

PareiÅ¡kėjo teigimu, nutarimas priimtas Å¡ioje administracinio teisės pažeidimo byloje iÅ¡ esmės įrodytų arba paneigtų aplinkybes, kurių pagrindu priimtas Ä®sakymas.             Tvarkos apraÅ¡o 10 punkte yra numatyta, kad gavus informacijÄ apie galimÄ tarnybinį nusižengimÄ ir nustačius, kad dėl pareigÅ«no veikos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, teisminio nagrinėjimo procesas arba bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena, tarnybinis patikrinimas pradedamas ir sustabdomas (iÅ¡skyrus atvejus, kai pareigÅ«no veikoje yra savarankiÅ¡ko tarnybinio nusižengimo požymių, leidžiančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo ir užbaigti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedÅ«rÄ ).

Kai tikrintojas nustato pareigÅ«no veikoje savarankiÅ¡ko tarnybinio nusižengimo požymių, leidžiančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedÅ«ra Å¡ioje dalyje tęsiama bei baigiama laikantis Å¡io Tvarkos apraÅ¡o reikalavimų. Taigi, jei pareigÅ«no veikÄ yra įmanoma atriboti nuo galimai padarytos nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo ir įvertinti tai kaip savarankiÅ¡kÄ tarnybinį nusižengimÄ , tarnybinis patikrinimas neturėtų bÅ«ti stabdomas.

Tarnybinio patikrinimo stabdymas tokiu atveju būtų netikslingas, nes kompetentingų institucijų tyrimo rezultatai tarnybiniam patikrinimui esminės reikšmės neturėtų. Kaip jau minėta, pareigūno vardo pažeminimas, kai pareigūno kaltas veikimas ar neveikimas nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, visais atvejais nesudaro tarnybinio nusižengimo sudėties ir pareigūno vardo pažeminimas nėra laikomas tarnybiniu nusižengimu, o atleidimas šiuo pagrindu nėra tarnybinė nuobauda. Todėl, kaip ir nagrinėjamu atveju, pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos faktas siejamas ne su administracinės atsakomybės jam taikymu, bet su pareiškėjo veiksmais, kuriais buvo pažemintas pareigūno vardas.

Pažymėtina, kad tarnybinio patikrinimo metu nėra sprendžiama dėl asmens administracinės atsakomybės, o yra sprendžiama tik dėl atliktų pareigÅ«no vardÄ Å¾eminančių veiksmų Statuto 53 str. 1 d. 7 p. taikymo prasme. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad Ä®sakymas buvo priimtas neiÅ¡nagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6.-5319-851/2015, kurioje priimtas nutarimas galimai įrodytų ar paneigtų aplinkybes, kurių pagrindu buvo priimtas Ä®sakymas, nagrinėjamo ginčo kontekste nėra reikÅ¡mingi.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo atleidimo iÅ¡ tarnybos pagrindas siejamas bÅ«tent su pareiÅ¡kėjo veiksmais, kuriais, atsakovo vertinimu, pareiÅ¡kėjas pažemino pareigÅ«no vardÄ , todėl, Å¡ie IÅ¡vadoje aptarti pareiÅ¡kėjo veiksmai, kaip minėta, gali bÅ«ti vertinami nepriklausomai nuo atliekamo tyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje.             Kaip nustatyta bylos medžiaga, Å¡ias aplinkybes, be kita ko, akcentavo ir atsakovas, policijos pareigÅ«nams 2015-03-29 atvykus į eismo įvykio vietÄ ir suraÅ¡ant administracinio teisės pažeidimo protokolÄ (b. l. 27), pareiÅ¡kėjas jokių aplinkybių, susijusių su alkoholio vartojimu nenurodė, protokole pasirašė, kas atitinkamai reiÅ¡kia, kad su jame fiksuotais duomenimis apie tai, kad pareiÅ¡kėjas automobilį vairavo bÅ«damas neblaivus, sutiko.

Pareiškėjas jokių aplinkybių, kad galimai alkoholinio gėrimo davė išgerti draugas jau po įvykio, nenurodė ir iš karto po įvykio pateiktame 2015-03-29 paaiškinime (b. l. 35). Pareiškėjas taip pat parašu patvirtino, jog sutiko su alkoholio matuoklio fiksuotais duomenimis (b. l. 33). Atsakovas vertino, kad alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo yra tolygus automobilio vairavimui neblaiviam (KET 126 str. 4 d.), taip pat vadovavosi Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-05-17 įsakymo Nr. 5-V-437 „Dėl tarnybinių nusižengimų ir teisės pažeidimų prevencijos“ 1.3 punkto nuostata, kurioje įtvirtinta, kad pareigūno transporto priemonių vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų yra tolygu pareigūno vardo pažeminimui.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas praktikoje taip pat yra konstatavęs, kad pareiškėjo vairavimo neblaiviam faktas Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymo prasme vertinamas (kvalifikuojamas) kaip pareigūno vardo pažeminimas (2012-04-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-1929/2012), ir toks policijos pareigūno veiksmų pobūdis akivaizdžiai kertasi ir su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-09-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1107/2010).

Taigi atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas įvykį forminusiems pareigūnams aplinkybių, kurios buvo išdėstytos 2015-04-03 paaiškinime (b. l.

43) iÅ¡ karto nenurodė ir apie jas neužsiminė, todėl atsakovas pagrįstai turėjo pagrindÄ tik vėliau nurodytas aplinkybes apie alkoholio vartojimÄ vertinti, kaip keliančias abejonių jų tikrumu, o pareiÅ¡kėjo, kaip pareigÅ«no veiksmus (konstatuotas neblaivumas) prilyginti pareigÅ«no vardo pažeminimui. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Å¡iuo aspektu taip pat yra nurodęs, kad atleidimas iÅ¡ tarnybos Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 7 punkto pagrindu yra imperatyvi Å¡iame Statute numatyta teisinė pasekmė, kuri negali bÅ«ti keičiama kitomis alternatyviomis priemonėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-03-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-193/2011).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiÅ¡kinimu, tokio pobÅ«džio priemonės taikymas (atleidimas iÅ¡ tarnybos) yra skirtas ne tik tam, kad drausmine tvarka bÅ«tų nubaustas pareigÅ«no vardÄ pažeminęs asmuo, bet ir tam, kad bÅ«tų saugomas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, formuojamas teigiamas visuomenės požiÅ«ris į Å¡ios sistemos veiklos principingumÄ ir efektyvumÄ (2012-10-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-2659-2012).             Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, bei remdamasis teismų praktikoje suformuotu Statuto 53 str. 1 d. 7 punkto aiÅ¡kinimu, atsakovas pagrįstai sprendė, kad jokios pareiÅ¡kėjo vėliau nurodytos alkoholio vartojimo aplinkybės negali įtakoti Å¡ios teisės nuostatos taikymo.

Tokia iÅ¡vada darytina atsižvelgiant į tai, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad bÅ«tent eismo įvykio forminimo metu pareiÅ¡kėjui buvo konstatuotas lengvas girtumo laipsnis (1,36 prom.), o tai reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«damas ne tarnybos metu savo veiksmais pažemino pareigÅ«no vardÄ , todėl jo atleidimas iÅ¡ vidaus tarnybos pagal Statuto 53 str. 1 d. 7 punktÄ buvo vienintelė Statute numatyta teisinė priemonė, kuriÄ nurodytoje situacijoje atsakovas privalėjo taikyti.              Lietuvos policijos pareigÅ«nų etikos kodekso, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-07-16 įsakymu Nr. V-347 14 punktas reglamentuoja pareigÅ«no elgesio normas ne tarnybos metu.

PareigÅ«nas bÅ«damas ne tarnybos metu turi elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, drausme, kultÅ«ra stengtis bÅ«ti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visÄ policijÄ ir jos pareigÅ«nus (14.1 p.); privatų gyvenimÄ tvarkyti taip, kad nenukentėtų tarnybos interesai ir policijos pareigÅ«no reputacija (14.3 p.). Tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-29 nutarimu Nr. A2.6.-1545-806/2016 pareiÅ¡kėjo veiksmai kvalifikuoti pagal ATPK 127 str. 3 dalį buvo perkvalifikuoti į ATPK 127 str. 2 dalį ir 126 str. 4 dalį (atsakomybė už alkoholio vartojimÄ po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo), Å¡io nagrinėjamo ginčo (Statuto 53 str. 1 d. 7 p.) kontekste esminės reikÅ¡mės neturi.

Alkoholio vartojimas net ir po eismo įvykio, pareiÅ¡kėjo, kaip pareigÅ«no, kaltės niekaip nepaneigia, be to, kaip nurodyta Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarime (iÅ¡analizavus medicininius dokumentus apie pareiÅ¡kėjo psichikos bÅ«senos apraÅ¡ymÄ iÅ¡ karto po 2015-03-29 eismo įvykio), nors po autoįvykio pareiÅ¡kėjui ir prasidėjo Å«minė reakcija į stresÄ (pareiÅ¡kėjo teigimu, Å«minės reakcijos į stresÄ metu pareiÅ¡kėjas nejautė, kad geria alkoholį), tačiau pareiÅ¡kėjas galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

Taigi toks pareiÅ¡kėjo elgesys, kai buvo nepaisyta svarbių teisės aktuose reglamentuotų elgesio reikalavimų pareigÅ«nui (net ir tuo atveju, jei pareiÅ¡kėjas alkoholį vartojo po eismo įvykio), pagrįstai atsakovo buvo įvertintas kaip žeminantis policijos, kaip institucijos, turinčios tiesioginę pareigÄ užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymÄ si paminėtoje visuomeninių teisinių santykių srityje, autoritetÄ ir prieÅ¡taraujantis įprastinėms visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms.

Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų (b. l. 45), apie pareiÅ¡kėjo veiksmus buvo praneÅ¡ta per visuomenės informavimo priemones, todėl Å¡ie veiksmai taip pat turėjo atgarsį visuomenėje. Todėl vertinant tai, jog, kaip minėta, pareiÅ¡kėjui, kaip statutiniam valstybės tarnautojui, keliami aukÅ¡tesni reikalavimai ne tik tarnyboje, bet ir ne tarnybos vietoje, darytina iÅ¡vada, kad atsakovas nustatė visas bÅ«tinas sÄ lygas Statuto 53 str. 1 d. 7 p. taikymui ir pareiÅ¡kėjo veiksmus teisėtai įvertino kaip žeminančius pareigÅ«no vardÄ .             Apibendrinus iÅ¡dėstytus argumentus, darytina iÅ¡vada, kad tarnybinis patikrinimas, kurio IÅ¡vada remiantis priimtas Ä®sakymas dėl pareiÅ¡kėjo atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos, atliktas nepažeidžiant ApraÅ¡o nuostatų.

Tyrimas atliktas visapusiÅ¡kai ir objektyviai, konstatuojant pareiÅ¡kėjo veikÄ , nurodant ja (veika) pažeistas teisės aktų nuostatas, iÅ¡vadoje aiÅ¡kiai nurodyta, kokiais konkrečiai veiksmais pareiÅ¡kėjas pažemino pareigÅ«no vardÄ . Atsižvelgiant į tai, atsakovo Ä®sakymas atsakovo valia atleisti pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ vidaus tarnybos yra pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Ä®sakymas atsakovo valia atleisti pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ vidaus tarnybos yra pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, todėl jį naikinti skunduose ir teismo posėdžiuose iÅ¡dėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.             Pripažinus skundžiamÄ Ä®sakymÄ teisėtu ir pagrįstu bei atmetus pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ jį panaikinti, atmestini ir iÅ¡vestiniai reikalavimai grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ ankstesnes pareigas vidaus tarnyboje bei įpareigoti atsakovÄ sumokėti atlyginimÄ už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ .             Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., n u s p r e n d ė :

             PareiÅ¡kėjo T. K. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .             Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                                                                     Bronius JanuÅ¡ka