2021-03-17 Nr. AB-5474-3-61-3-01721-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-767-552/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01721-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 29.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos O. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja O. K. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. 21R-248(AG-191/01-2019) (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Lietuvos Respublikos kultūros ministeriją (toliau – ir atsakovas) teikti (grąžinti) dokumentus Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Pensijų komisija) dėl sprendimo priėmimo skirti pareiškėjai 2 laipsnio valstybinę pensiją.

2. Pareiškėja nurodė, kad Lietuvos Respublikos kultūros ministras 2008 m. spalio 30 d. raštu teikė Pensijų komisijai dokumentus už nuopelnus Lietuvos kultūrai skirti pareiškėjai 2 laipsnio valstybinę pensiją. Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2011 m. sausio 19 d. grąžino Kultūros ministerijai dokumentus bei informavo, kad nuo 2011 m. sausio 1 d. asmenims už nuopelnus valstybinės pensijos nebeskiriamos. Teigė, kad Pensijų komisijai pateikti dokumentai daugiau kaip po dvejų metų buvo grąžinti nepriėmus jokio sprendimo. Teigė, kad, pasibaigus ekonominei krizei, Kultūros ministerijos pareiga buvo pakartotinai teikti (grąžinti) dokumentus Pensijų komisijai dėl sprendimo priėmimo, tačiau Kultūros ministerija to nepadarė. Pareiškėja nurodė, kad Pensijų komisija nėra priėmusi sprendimo pareiškėjai skirti 2 laipsnio valstybinę pensiją, o Kultūros ministerija neteikia (negrąžina) Pensijų komisijai dokumentų sprendimui priimti.

3. Atsakovas Kultūros ministerija atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas paaiškino, kad 2008 m. vasario 26 d. gavo pareiškėjos prašymą dėl valstybinės pensijos skyrimo. Nurodė, kad kultūros ministras 2008 m. spalio 30 d. raštu Nr. S2-2774 „Dėl Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo estrados dainininkei A. M. (O. K.)“ teikė Pensijų komisijai dokumentus dėl valstybinės pensijos skyrimo. Kultūros ministerija 2011 m. sausio 19 d. gavo raštą Nr. (24.13- 23)SD-393, kuriuo Pensijų komisija grąžino atsakovo pateiktus dokumentus bei paaiškino, kad, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. birželio 30 d. priimtą Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo pakeitimą, asmenims už nuopelnus Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių pensijos nuo 2011 m. sausio 1 d. nebebus skiriamos. Atsakovas paaiškino, kad 2016 m. gegužės 20 d. raštu Nr. S2-1315 „Dėl valstybinės pensijos skyrimo“ atsakė pareiškėjai į jos 2016 m. balandžio 4 d. raštą bei paaiškino pareiškėjai, kad 2011 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujiems Valstybinių pensijų įstatymo pakeitimams, antrojo laipsnio pensija nėra skiriama kultūros ir meno kūrėjams, ir tai, kad neturi teisinio pagrindo teikti pareiškėjos dokumentus Pensijų komisijai. Nurodė, kad atsakovas 2019 m. sausio 31 d. pakartotinai gavo iš pareiškėjos prašymą ir 2019 m. vasario 18 d. pateikė raštą Nr. S2-426 (toliau – ir Raštas), kuriuo informavo pareiškėją apie tai, kad Kultūros ministerija yra ne vieną kartą atsakiusi į jos analogiško pobūdžio prašymus ir prašymo nenagrinėjo kaip kartotinio. Atsakovas teigė, kad pareiškėja iš esmės skundžia Pensijų komisijos veiksmus, o Kultūros ministerija savo įsipareigojimą persiųsti visus reikiamus dokumentus Pensijų komisijai įvykdė 2008 metais.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad kultūros ministras 2008 m. spalio 30 d. raštu „Dėl Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo estrados dainininkei A. M. (O. K.)“ teikė Pensijų komisijai dokumentus skirti pareiškėjai antrojo laipsnio valstybinę pensiją už nuopelnus Lietuvos kultūrai. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2011 m. sausio 19 d. raštu Nr. (24.13-23)SD-393 grąžino Kultūros ministerijai dokumentus bei nurodė, kad nuo 2011 m. sausio 1 d. pagal Valstybinių pensijų įstatymo pakeitimą asmenims už nuopelnus valstybinės pensijos nebeskiriamos. Pareiškėja 2019 m. sausio 31 d. pateikė Kultūros ministerijai prašymą, kuriame nurodė, kad 2008 m. jos kandidatūra buvo pristatyta valstybinei pensijai gauti. Pareiškėja 2019 m. sausio 31 d. prašyme Kultūros ministerijos prašė pakartotinai teikti jos kandidatūrą valstybinei pensijai skirti. Ministerija 2019 m. vasario 18 d. Rašte nurodė, kad jau ne kartą yra atsakiusi į pareiškėjos kreipimusis dėl valstybinės pensijos skyrimo, paaiškindama, kad, nuo 2011 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujiems Valstybinių pensijų įstatymo pakeitimams, valstybinė pensija nėra skiriama kultūros ir meno kūrėjams, todėl Kultūros ministerija neturi teisinio pagrindo teikti pareiškėjos kandidatūros Pensijų komisijai. Kultūros ministerija Rašte nurodė, kad pareiškėjos prašymo nenagrinės. Pareiškėja, nesutikdama su Kultūros ministerijos Raštu, dėl jo teikė skundą Komisijai, kuriame prašė įpareigoti Kultūros ministeriją patenkinti pareiškėjos 2019 m. sausio 31 d. prašymą. Komisija Sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

7. Iš pareiškėjos Kultūros ministerijai teikto 2019 m. sausio 31 d. prašymo turinio teismas nustatė, kad pareiškėja prašė atsakovo teikti jos kandidatūrą valstybinei pensijai skirti. Esant šioms aplinkybėms, teismas vertino, kad pareiškėjos teiktas 2019 m. sausio 31 d. prašymas iš esmės atitiko Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje pateiktą prašymo sąvoką, todėl turėjo būti išnagrinėtas, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatytais reikalavimais. Asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles (toliau – ir Taisyklės, redakcija nuo 2017 m. lapkričio 23 d.).

8. Teismas nustatė, kad dėl pareiškėjos prašymo priimtas Raštas, kuriame Kultūros ministerija nurodė, kad pareiškėjos 2019 m. sausio 31 d. prašymo nenagrinės, kadangi tuo pačiu klausimu jau buvo priėmusi sprendimus, o pareiškėja jokių naujų aplinkybių, kurios leistų abejoti ankstesnių sprendimų pagrįstumu, nenurodė.

9. Teismas vadovavosi Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalimi ir nurodė, kad vienas iš prašymo ar skundo nagrinėjimo atsisakymo pagrindų yra atvejis, kai paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą.

10. Teismas nustatė, jog Kultūros ministerija 2016 m. gegužės 20 d. raštu Nr. S2-1315, 2017 m. gegužės 10 d. raštu Nr. S1-130 ir 2017 m. liepos 11 d. raštu Nr. S1-200 pareiškėjai pateikė informaciją, kad nuo 2011 m. sausio 1 d. pagal Valstybinių pensijų įstatymo pakeitimą asmenims už nuopelnus valstybinės pensijos nebeskiriamos, todėl jos kandidatūra nebus teikiama Pensijų komisijai. Teismas pažymėjo, kad Kultūros ministerija Rašte pareiškėjai nurodė, kad jau ne kartą yra atsakiusi į pareiškėjos kreipimusis dėl valstybinės pensijos skyrimo, paaiškindama, kad, nuo 2011 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujiems Valstybinių pensijų įstatymo pakeitimams, valstybinė pensija nėra skiriama kultūros ir meno kūrėjams. Šią aplinkybę patvirtino byloje pateikti Kultūros ministerijos 2016 m. gegužės 20 d. raštas Nr. S2-1315, 2017 m. gegužės 10 d. raštas Nr. S1-130 ir 2017 m. liepos 11 d. raštas Nr. S1-200. Esant šioms aplinkybėms, Kultūros ministerija Rašte pagrįstai atsisakė pakartotinai nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl jos kandidatūros teikimo Pensijų komisijai.

11. Teismas, įvertinęs pareiškėjos skundo teismui ir 2019 m. sausio 31 d. prašymo Kultūros ministerijai turinį, pažymėjo, kad pareiškėja iš esmės nesutinka su Pensijų komisijos veiksmais. Pareiškėja 2019 m. sausio 31 d. prašyme Kultūros ministerijai nurodė, kad Pensijų komisija, grąžindama Kultūros ministerijai dokumentus, pažeidė Valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 6 dalį bei nepaisė Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų – daugiau kaip du metus nuo dokumentų pateikimo neskyrė pareiškėjai valstybinės pensijos. Teismas pažymėjo, kad kultūros ministro 2008 m. spalio 30 d. rašto teikimo metu ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 m. sausio 19 d. rašto Nr. (24.13-23)SD-393 teikimo metu galiojusios Valstybinių pensijų įstatymo nuostatos nustatė, kad Pensijų komisija nagrinėja Lietuvos Respublikos aukščiausiosios valdžios – Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko – ir valdymo institucijų, taip pat Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pateiktus prašymus skirti pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinę pensiją. Teikimai skirti pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinę pensiją pateikiami Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų nustatyta tvarka (VPĮ 6 straipsnis). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 14 d. Nr. 255 nutarimu patvirtintų Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (teisės akto redakcija nuo 2008 m. balandžio 1 d. iki 2008 m. lapkričio 20 d. ir nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. birželio 9 d.) (toliau – ir Nuostatai) 14 punkte nustatyta, kad Pensijų komisija turi teisę priimti sprendimą atsisakyti teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymą skirti pirmojo laipsnio valstybinę pensiją ar atsisakyti skirti antrojo laipsnio valstybinę pensiją. Tokiu atveju teikimas ar prašymas ir prie jo pridėti dokumentai grąžinami juos pateikusiai institucijai.

12. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 m. sausio 19 d. rašte Nr. (24.13-23)SD-393 nurodoma, jog Kultūros ministerijai grąžinami pateikti pareiškėjos dokumentai. 2011 m. sausio 19 d. rašte taip pat nurodyta, kad nuo 2011 m. sausio 1 d. asmenims už nuopelnus valstybinės pensijos nebebus skiriamos. Teismas nusprendė, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2011 m. sausio 19 d. raštu Nr. (24.13-23)SD-393 informavo atsakovą, kad klausimas dėl valstybinės pensijos skyrimo pareiškėjai buvo išnagrinėtas, t. y. priimtas sprendimas atsisakyti skirti valstybinę pensiją pareiškėjai ir kitiems asmenims, pasikeitus teisiniam reguliavimui. Pareiškėjai išaiškintina, kad, jeigu ji nesutinka su Pensijų komisijos sprendimu atsisakyti skirti jai valstybinę pensiją ir grąžinti Kultūros ministerijai pareiškėjos pateiktus dokumentus valstybinei pensijai skirti, tai ji turi teisę skųsti tokį Pensijų komisijos sprendimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai Nuostatuose nustatyta tvarka. Byloje nebuvo duomenų, kad Pensijų komisijos sprendimas būtų ginčytas teisės aktuose nustatyta tvarka.

13. Teismas padarė išvadą, kad skundžiamas Komisijos Sprendimas atitinka teisės aktų reikalavimus, yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jo naikinti ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjos 2019 m. sausio 31 d. prašymą iš naujo.

III. 14. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

15. Pareiškėja nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo, jog nuo dokumentų pateikimo iki jų grąžinimo Kultūros ministerijai praėjo dveji metai, du mėnesiai ir dvidešimt dienų. Kultūros ministerija per minėtą laikotarpį nesirūpino savo teikimo rezultatais, nei pareiškėjos – nusipelniusios Lietuvos kultūrai estrados dainininkės, socialine būkle. Teismas šių aplinkybių nesiaiškino ir dėl to sprendime nieko nepasisakė.

16. Pareiškėja vadovaujasi Valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 2 dalimi, 6 straipsnio 4 dalimi, Nuostatų 8 punktų. Pareiškėjos teigimu, nei viena valstybės institucija nei įstatymų, nei poįstatyminių teisės aktų ir moralės normų nesilaikė.

17. Pareiškėjos manymu, teismas klaidingai vertino Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 m. sausio 19 d. raštą Nr. (24.13-23)SD-393, nes jame nepaminėtas joks sprendimas ir nepasisakyta apie atsisakymą skirti valstybinę pensiją. Pareiškėjos teigimu, nebuvo priimtas joks sprendimas.

18. Pareiškėja nesutinka su teismo išvada, kad Komisijos Sprendimas atitinka teisės aktų reikalavimus, yra pagrįstas ir teisėtas.

19. Pareiškėjos teigimu, kadangi Kultūros ministerija teikimą dėl valstybinės pensijos skyrimo įteikė Pensijų komisijai 2008 m. spalio 30 d., o ši jį privalėjo išnagrinėti ir priimti sprendimą per pirmąjį metų ketvirtį nuo teikimo gavimo, Valstybinių pensijų pakeitimo įstatymo (2010 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-955 redakcija) 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto pripažinimas netekusiu galios nereiškia, kad šis įstatymo pakeitimas turi atgalinę veikimo galią.

20. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

21. Atsakovas pažymi, kad, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno pareiškėjo (apelianto) argumento.

22. Atsakovo teigimu, pareiškėja iš esmės yra nepatenkinta ne Kultūros ministerijos, o Pensijų komisijos sprendimu

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. 21R-248(AG-191/01-2019) teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjos prašymo įpareigoti Lietuvos Respublikos kultūros ministeriją teikti (grąžinti) dokumentus Pensijų komisijai dėl sprendimo priėmimo skirti pareiškėjai 2 laipsnio valstybinę pensiją pagrįstumo.

24. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad skundžiamas Komisijos Sprendimas atitinka teisės aktų reikalavimus, yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jo naikinti ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjos 2019 m. sausio 31 d. prašymą iš naujo, pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

25. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame akcentuoja, kad Kultūros ministerija teikimą dėl valstybinės pensijos skyrimo Pensijų komisijai įteikė 2008 m. spalio 30 d., tačiau dėl jo nebuvo priimtas joks sprendimas, o Kultūros ministerija nesirūpino savo teikimo rezultatais. Pareiškėja nurodo, kad Valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas neteko galios vėliau nei Kultūros ministerija teikė Pensijų komisijai teikimą dėl valstybinės pensijos skyrimo pareiškėjai ir teigia, kad nei viena valstybės institucija nei įstatymų, nei poįstatyminių teisės aktų ir moralės normų nesilaikė.

26. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

27. Nagrinėjamu atveju vadovaujantis byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad kultūros ministras 2008 m. spalio 30 d. raštu „Dėl Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo estrados dainininkei A. M. (O. K.)“ teikė Pensijų komisijai dokumentus skirti pareiškėjai antrojo laipsnio valstybinę pensiją už nuopelnus Lietuvos kultūrai. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2011 m. sausio 19 d. raštu Nr. (24.13-23)SD-393 grąžino Kultūros ministerijai dokumentus bei nurodė, kad nuo 2011 m. sausio 1 d. pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo pakeitimą asmenims už nuopelnus valstybinės pensijos nebeskiriamos.

28. Pareiškėja 2019 m. sausio 31 d. prašyme Kultūros ministerijos prašė pakartotinai teikti jos kandidatūrą valstybinei pensijai skirti. Kultūros ministerija 2019 m. vasario 18 d. Rašte nurodė, kad pareiškėjos prašymo nenagrinės, kadangi jau ne kartą yra atsakiusi į pareiškėjos prašymus ir kreipimusis dėl valstybinės pensijos skyrimo, paaiškindama, kad, nuo 2011 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujiems VPĮ pakeitimams, valstybinė pensija nėra skiriama kultūros ir meno kūrėjams, todėl Kultūros ministerija neturi teisinio pagrindo teikti pareiškėjos kandidatūros Pensijų komisijai.

29. Šioje byloje ginčijamu Komisijos Sprendimu buvo atmestas pareiškėjos skundas, kuriame ji prašė įpareigoti Kultūros ministeriją patenkinti jos prašymą dėl pakartotinio teikimo Lietuvos Respublikos valstybinei pensijai skirti.

30. Nagrinėjamu atveju pareiškėja iš esmės siekia gauti 2 laipsnio valstybinę pensiją už nuopelnus Lietuvos kultūrai.

31. Valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto redakcija, galiojusi iki 2011 m. sausio 1 d., nustatė, kad teisę gauti Lietuvos Respublikos pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją turi asmenys, ypač nusipelnę Lietuvai kurdami bei plėtodami jos valstybingumą, ūkį, kultūrą, mokslą, meną ir sportą, gindami valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką.

32. 2010 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3, 4, 5, 6, 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XI-955, įsigaliojusiu 2011 m. sausio 1 d., VPĮ 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas pripažintas netekusiu galios.

33. Taigi nuo 2011 m. sausio 1 d. nebeliko nuostatos, kad asmenys, nusipelnę Lietuvai, be kita ko, kurdami bei plėtodami jos kultūrą, turi teisę gauti valstybinę pensiją. Kitos teisės normos, nustatančios tokią asmenų, nusipelniusių Lietuvos kultūrai, teisę į valstybinę pensiją, nėra priimta iki šiol. Todėl šiuo metu nėra teisinio pagrindo Kultūros ministerijai teikti Pensijų komisijai teikimą dėl valstybinės pensijos skyrimo pareiškėjai kaip asmeniui, nusipelniusiam Lietuvos kultūrai.

34. Iš bylos duomenų nustatyta, kad į pareiškėjos prašymus dėl valstybinės pensijos skyrimo jai Kultūros ministerija atsakė, nurodant, kad šiuo metu tam nėra teisinio pagrindo, 2016 m. gegužės 20 d. raštu Nr. S2-131, 2017 m. gegužės 10 d. raštu Nr. S1-130, 2017 m. liepos 11 d. raštu Nr. S1-200.

35. Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d.) 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu, prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą.

36. Kadangi pareiškėjos prašymai dėl kreipimosi į Pensijų komisiją dėl valstybinės pensijos skyrimo jai jau buvo išnagrinėti ankstesniais Kultūros ministerijos raštais, o 2019 m. sausio 31 d. prašyme pareiškėja naujų aplinkybių nenurodė, Kultūros ministerija Rašte pagrįstai nurodė, kad tokio pakartotinio pareiškėjos prašymo nenagrinės. Todėl įpareigoti Kultūros ministeriją tenkinti pareiškėjos 2019 m. sausio 31 d. prašymą ir teikti Pensijų komisijai teikimą dėl valstybinės pensijos skyrimo nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo. Atsižvelgiant į tai, Komisija, atmetusi pareiškėjos skundą, priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą.

37. Nustatyta, kad Kultūros ministerija, dar galiojant VPĮ 4 straipsnio 1 dalies 1 punktui, 2008 m. spalio 30 d. raštu teikė Pensijų komisijai teikimą dėl valstybinės pensijos skyrimo pareiškėjai. Tačiau sprendimus dėl valstybinių pensijų skyrimo priima Pensijų komisija (Nuostatų 14 p.), kuri 2010 m. gruodžio 23 d. posėdžio metu nusprendė neskirti valstybinės pensijos pareiškėjai ir grąžinti pateiktus dokumentus. Nors pareiškėja apeliaciniame skunde reiškia argumentus dėl Kultūros ministerijos neveikimo nesirūpinant 2008 m. spalio 30 d. teikimo Pensijų komisijai rezultatais, šios aplinkybės nagrinėjamam ginčui šioje byloje nėra reikšmingos. Pareiškėja, sužinojusi apie Kultūros ministerijos teikimo rezultatus nuo 2011 metų turėjo teisę skųsti Pensijų komisijos atsisakymą skųsti pensiją, tačiau šia teise nepasinaudojo. Šioje byloje pareiškėja prašo įpareigoti Kultūros ministeriją iš naujo teikti Pensijų komisijai teikimą dėl valstybinės pensijos skyrimo, ką, atsižvelgiant į šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, nėra pagrindo daryti.

38. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti nėra pagrindo. Todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos O. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius