34df7edf-ba06-414f-a050-b6975ee770bc · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-14-936/2023 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28179-2022-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.1; 2.4.2.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. sausio 12 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Urmilos Valiukienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Sigitos ZubavičiÅ«tės-Montvilienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apeliantės (atsakovės) Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų R.

L. ir D. L. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai dėl kompensacijos dalies už valstybės poreikiams paimtÄ Å¾emės sklypÄ priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, atsakovės pusėje Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos. Apeliacinės instancijos teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovai R. L. ir D. L. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai, praÅ¡ydami:

1) priteisti ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovės 24 540,00 Eur neiÅ¡mokėtos kompensacijos dalį už paimtÄ jų nuosavybės teise valdomÄ 1/5 dalį 0,9925 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

2) priteisti ieškovams iš atsakovės 4 854,21 Eur palūkanų;

3) priteisti ieškovams iš atsakovės 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo sprendimo priėmimo iki visiško jo įvykdymo;

4) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. 1.1. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovai nurodė, kad jiems priklauso 1/5 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini, toliau – ir Žemės sklypas). 2017 m. rugsėjo 28 d. aktu „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektÄ (duomenys neskelbtini)“ Nr. ŽVP-133-(1.18) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos direktorius paėmė visuomenės poreikiams bendrosios jungtinės sutuoktinių (ieÅ¡kovų) nuosavybės teise valdomÄ 1/5 dalį 0,9925 ha žemės sklypo ir nustatė, kad paimamo turto vertė yra 40 060 Eur.

IeÅ¡kovai 2017 m. rugsėjo 30 d. šį aktÄ pasirašė ir jiems buvo iÅ¡mokėta 40 060 Eurų suma. Tačiau 2020 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje ieÅ¡kovai sužinojo, kad kiti žemės sklypo bendrasavininkiai A. J. ir Ž. J., kuriems, kaip ir ieÅ¡kovams, taip pat priklausė 1/5 to paties žemės sklypo, nesutiko su akte nurodoma iÅ¡mokėti 40 060 Eur suma ir jiems Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1827-415/2020, palikdamas galioti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų 2019 m. kovo 20 d. sprendimÄ , pripažino teisę į 64 600 Eur kompensacijÄ , t. y. už analogiÅ¡kÄ to paties žemės sklypo dalį 24 540 Eur didesnę kompensacijÄ .

Remdamiesi aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, ieÅ¡kovai prašė perskaičiuoti kompensacijÄ ir iÅ¡mokėti likusiÄ 24 540 Eur sumÄ , tačiau atsakovė 2021 m. birželio 1 d. raÅ¡tu Nr. 2ZP-33 praÅ¡ymÄ atsisakė tenkinti ir nurodė, kad administracinėje byloje buvo sprendžiamas ginčas su kitais žemės savininkais dėl iÅ¡ jų visuomenės poreikiams paimto turto pagal kitÄ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos direktoriaus žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktÄ , todėl teismo nutartis taikytina tik administracinės bylos Å¡alims.

IeÅ¡kovai, nesutikdami su atsakovės atsakymu, kreipėsi į teismÄ dėl neiÅ¡mokėtos kompensacijos dalies priteisimo.

2. Atsakovė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, jog žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«ra ieÅ¡kovų atžvilgiu buvo užbaigta 2017 metais ir ieÅ¡kovams už žemės sklypo dalį buvo atlyginta rinkos vertė pinigais, kuri apskaičiuota įstatymo nustatyta tvarka pagal nepriklausomo turto vertintojo ataskaitÄ . IeÅ¡kovai buvo informuojami apie procedÅ«ras bei jų teises ir pareigas, galimybę ginčyti žemės sklypo vertę teisme (t. y. nepasiraÅ¡yti akto), tačiau to nepadarė.

Nėra pateikta duomenų, kad atsakovė bÅ«tų suklaidinusi ieÅ¡kovus dėl akto pasiraÅ¡ymo arba suteikusi klaidingÄ informacijÄ . Todėl ieÅ¡kovai iÅ¡ esmės kelia reikalavimus iÅ¡ jau pasibaigusių teisinių santykių. Kilusio tarp Å¡alių ginčo atveju ieÅ¡kovai siekia peržiÅ«rėti pabaigtÄ Å¾emės sklypo dalies paimto visuomenės poreikiams procedÅ«rÄ ir ginčija piniginės kompensacijos už paimtÄ Å¾emės sklypÄ dydį.

3. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepimu į ieÅ¡kinį praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad ieÅ¡kovams turi bÅ«ti taikoma VÄ® „Valstybės žemės fondo“ parengta turto vertinimo ataskaita Nr. TVA-2015-30, kuria nustatytas už visuomenės poreikiams paimtÄ ieÅ¡kovams priklausiusia 1/5 žemės sklypo dalį – 40 060 Eur vertės kompensacija, kadangi Turto vertinimo ataskaita Nr. TVA-2015-30 nebuvo panaikinta susijusioje administracinėje byloje Nr. eA-1827-415/2020, taip pat Å¡ioje byloje ieÅ¡kovai nebuvo dalyvaujanti Å¡alis ir spendimas priimtas ne ieÅ¡kovų atžvilgiu, t. y. ieÅ¡kovams neturi teisinės galios.

IeÅ¡kovai pasiraÅ¡ytinai sutiko su žemės paėmimu visuomenės poreikiais ir nustatyta 40 060 Eur kompensacija. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 26 d. sprendimu ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, t. y. priteisė iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ieÅ¡kovams R. L. ir D. L. solidariai 24 540,00 Eur už visuomenės poreikiams paimtÄ Å¾emės sklypÄ ir lygiomis dalimis 2 067,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Sprendimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 4.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovų žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«ra buvo pradėta įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. kovo 30 d. nutarimui Nr. 304 „Dėl žemės sklypų (dalių) paėmimo visuomenės poreikiams ((duomenys neskelbtini)) procedÅ«ros pradžios“ (Žemės paėmimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 28 d. aktu „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektÄ ((duomenys neskelbtini))“ Nr. ŽVP-133-(1.18) (Aktas) visuomenės poreikiams buvo paimta ieÅ¡kovams priklausanti 1/5 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini, ieÅ¡kovų žemės sklypas).

Akte nustatyta ieÅ¡kovų žemės sklypo vertė – 40 060 Eur. IeÅ¡kovų žemės sklypo vertės nustatymo pagrindas – 2015 m. rugpjūčio 18 d. vertinimo ataskaita Nr. TVA-2015-30, parengta valstybės įmonės Valstybės žemės fondo turto vertintojo A. T. IeÅ¡kovai AktÄ pasirašė 2017 m. spalio 30 d., jiems yra iÅ¡mokėtas 40 060 Eur atlyginimas už visuomenės poreikiams paimtÄ Å¾emės sklypÄ . 4.2. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«ra yra tęstinio pobÅ«džio ir nuo Å¡ios procedÅ«ros pradžios iki žemės sklypo perėjimo iÅ¡ asmens nuosavybės į valstybės nuosavybę gali praeiti žymus laiko tarpas, kuris gali daryti įtakÄ Å¾emės sklypo rinkos vertei tiek didėjimo, tiek mažėjimo linkme.

Nagrinėjamu atveju Aktas priimtas 2017 m. rugsėjo 28 d., o Akte nurodyta ieÅ¡kovų žemės sklypo vertė (40 060 Eur) nustatyta pagal sklypo vertę, buvusiÄ 2015 m. rugpjūčio 18 d. Taigi, nuo ieÅ¡kovų žemės sklypo vertės nustatymo dienos iki Akto priėmimo praėjo reikÅ¡mingas laiko tarpas (daugiau kaip dveji metai), lėmęs ieÅ¡kovų žemės sklypo vertės pokyčius didėjimo linkme. RaÅ¡ytinis įrodymas byloje ekspertės Irmantos KrikščiÅ«nienės nekilnojamojo turto vertinimo iÅ¡vada Nr. IK-9/2018 patvirtina (toliau – ir IÅ¡vada), kad nustatyta 323 000 Eur 0,9925 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini, Žemės sklypas), vertė, buvusi 2018 m. sausio 3 d.

IeÅ¡kovų žemės sklypas sudaro 1/5 dalį Žemės sklypo, taigi ieÅ¡kovų žemės sklypo vertė 2018 m. sausio 3 d. buvo 64 600 Eur. Nors Aktas priimtas 2017 m. rugsėjo 28 d., o IÅ¡vadoje Žemės sklypo vertė nustatyta 2018 m. sausio 3 d., atsakovė nepateikė įrodymų, kad per šį trijų mėnesių laikotarpį bÅ«tų įvykę reikÅ¡mingi Žemės sklypo vertės pokyčiai. Todėl nėra pagrindo nesivadovauti IÅ¡vada. 4.3. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad ieÅ¡kovams pasiraÅ¡ius AktÄ ir gavus Akte nustatytÄ kompensacijÄ už visuomenės poreikiams paimtÄ ieÅ¡kovų žemės sklypÄ , nebėra galimybės spręsti dėl iÅ¡mokėtos kompensacijos pagrįstumo, kadangi Žemės paėmimo įstatymo nuostatos tokio ribojimo nenustato. 4.4.

Atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamÄ Å¾emę nustatomas ne valstybės institucijų ir paimamo žemės sklypo savininko susitarimu, o atlikus individualų visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo vertinimÄ pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatas, šį vertinimÄ užsako projektÄ Ä¯gyvendinanti institucija (Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 3, 4 dalys). Visuomenės poreikiams paimamos žemės atlyginimo nustatymas yra projektÄ Ä¯gyvendinančios institucijos ir Nacionalinės žemės tarnybos funkcijos, ir Å¡ios valstybės institucijos turi užtikrinti, kad paimamos visuomenės poreikiams žemės vertinimas kuo labiau atitiktų realiÄ rinkos situacijÄ nuosavybės praradimo metu.

IeÅ¡kovų žemės sklypo vertės nustatymas 2015 m. rugpjūčio 15 d., kai ieÅ¡kovų žemės sklypas buvo paimtas 2017 m. rugsėjo 28 d. Aktu, neatitinka nuosavybės teisės imperatyvo – teisingo atlyginimo už paimamÄ Å¾emę pinigais pagal rinkos vertę. Pagal Žemės paėmimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalį atlyginimÄ už visuomenės poreikiams paimtÄ Å¾emės sklypÄ Å¾emės savininkui perveda atitinkamÄ projektÄ Ä¯gyvendinanti institucija. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 304 projektÄ ((duomenys neskelbtini)) įgyvendinančia institucija paskirta atsakovė, todėl 24 540 Eurų kompensacijos dalis ieÅ¡kovams solidariai priteisiama iÅ¡ atsakovės. 4.5.

Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnyje nėra numatyta projektÄ Ä¯gyvendinančios institucijos pareiga mokėti visuomenės poreikiams paimto žemės sklypo savininkui palÅ«kanas, jei teismas nustato kitÄ visuomenės poreikiams paimto žemės sklypo vertę, nei nurodyta žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte. Todėl ieÅ¡kovų reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo 4 854,21 Eur palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo Akto priėmimo dienos iki ieÅ¡kinio pateikimo dienos (2021 m. spalio 13 d.) ir 5 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo sprendimo priėmimo iki visiÅ¡ko jo įvykdymo atmestas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 5. Atsakovė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , ieÅ¡kovų R. L. ir D. L. ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 5.1. Apeliantė teigia, kad Å¡iuo atveju egzistuoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 dalies 6 punkte.

Ginčus dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, tame tarpe, ir klausimus dėl teisingo atlyginimo, nagrinėja apygardų administraciniai teismai, vadovaudamiesi Žemės paėmimo įstatymu. Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad apygardos administracinis teismas nagrinėja ginÄÄ dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamÄ Å¾emę. Pirmosios instancijos teismas neįvertino apeliantės praÅ¡ymo dėl kreipimosi į specialiÄ jÄ teismingumo kolegijÄ , bei neargumentavo, kodėl Å¡is argumentas atmestas.

Taip pat nepagrįsta kokiu teisės aktu remiantis asmuo, praleidęs terminÄ ginčyti atlyginimo už žemę vertę, į apylinkės teismÄ gali kreiptis po 3,5 metų ir pakeisti teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuotÄ atlyginimo dydį. 5.2. Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimÄ iÅ¡ esmės remiantis tik teisingo atlyginimo už paimtÄ turtÄ principu. Tačiau nebuvo atsižvelgta į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikÄ , kuri taip pat nurodo, kad nuosavybės teisė nėra absoliuti ir gali bÅ«ti įstatymų ribojama, kiek to reikia demokratinėje valstybėje, siekiant teisėtų tikslų ir vadovaujantis proporcingumo principu.

Pagal EŽTT praktikÄ , gali bÅ«ti atvejų, kai gali bÅ«ti nukrypstama nuo turto vertės apskaičiavimo nuosavybės praradimo dienÄ principo ir atlyginama ne visa suma. Å is teismas akcentuoja tinkamÄ procedÅ«rų taikymÄ , o ginčo atveju, nebuvo nustatyta esminių procedÅ«ros pažeidimų. EŽTT praktika leidžia daryti prielaidÄ , jog asmuo taip pat galėtų prisiimti tam tikras rizikas santykiuose su valstybe. Taigi pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad Lietuvoje žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«ros aiÅ¡kiai reglamentuotos, nustatyta, kad už paimtÄ Å¾emę turi bÅ«ti teisingai atlyginama rinkos verte atliekant individualų vertinimÄ , yra numatyta galimybė savininkams institucijų sprendimus (aktus) skųsti teismui, praÅ¡yti teismo ekspertizės, ieÅ¡kovai turėjo realias galimybes nustatyta tvarka nepasiraÅ¡yti Akto, bet to nepadarė.

Apeliantė teigia, kad Å¡ios bylose faktinė situacija valstybei leidžia nemokėti viso atlyginimo, kadangi patys ieÅ¡kovai prisiėmė tam tikrÄ atsakomybė pasiraÅ¡ydami AktÄ ir delsė imtis teisinių veiksmų 3,5 metų po procedÅ«ros pabaigos. 5.3. VieÅ¡ojo administravimo subjektas neturi teisės peržengti jai nustatytos kompetencijos ribas ar veikti tokiu bÅ«du, kokio nenumato teisės aktai. Aktas, kurio pagrindu iÅ¡mokėtas atlyginimas, yra norminių teisės aktų nustatyta tvarka priimtas administracinis sprendimas, yra pasiraÅ¡ytas ir faktiÅ¡kai įvykdytas.

Todėl užbaigus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«ras ir po jų užbaigimo iÅ¡ naujo keliant atlyginimo už paimtÄ Å¾emę klausimÄ bÅ«tų pažeistas teisinės valstybės principas. Taip pat bÅ«tų pažeistas lygiateisiÅ¡kumo principas, kadangi kiti žemės savininkai, kurie pasirašė aktus ir neprašė perskaičiuoti atlyginimo, atsidurtų blogesnėje padėtyje. 5.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis turi prejudicinę galiÄ Å¡ioje byloje.

Tačiau nepaisant to, vis tiek priteisė lygiai tÄ Â pačiÄ sumÄ , kaip nustatyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje. Å iuo atveju, teismas nenustatęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties prejudicinės reikÅ¡mės byloje, apeliantės manymu, neturėjo teisinio pagrindo ieÅ¡kovams priteisti kitoje byloje kitiems asmenims nustatytÄ atlyginimo dydį. 5.5. Sprendimas priimtas vadovaujantis tik vienintele ieÅ¡kovų pateikta Nekilnojamojo turto vertinimo iÅ¡vada Nr. IK-9/2018, tačiau Å¡is įrodymas nėra tinkamas, kadangi:

1) nėra parengta skyrus teismo ekspertizę, nes turto vertintojÄ pasirinko bei susitarimu užduotis suformulavo pats savininkas, kuris buvo suinteresuotas didesniu atlyginimu;

2) buvo klaidingai suformuota užduotis turto vertintojai, kuri lėmė neteisingÄ atlyginimÄ , buvo nustatyta viso sklypo vertė, o ne tik ieÅ¡kovams priklausančios dalies vertė;

3) žemės sklypo bendra vertė buvo nustatyta 2018 m. sausio 3 d., kuri nesutampa su ieÅ¡kovių paimtos žemės sklypo dalies paėmimo diena, t. y. 2017 m. rugsėjo 28 d., kas lėmė didesnę rinkos vertę. Apeliantė mano, jei teismas nuspręs, kad Žemės sklypo vertė gali bÅ«ti perskaičiuojama pasibaigus procedÅ«rai, tuomet bÅ«tų pagrindas grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo ir skirti teismo ekspertizę.

6. IeÅ¡kovai R. L. ir D. L. atsiliepimu į apeliantės Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos apeliacinį skundÄ prašė apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 6.1. Byloje yra kilęs ginčas dėl kompensacijos dydžio už visuomenės poreikiams paimtÄ ieÅ¡kovų Žemės sklypÄ , Å¡iuo metu priklausantį valstybei nuosavybės teise, yra civilinio teisinio pobÅ«džio ir yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-146-442/2019), todėl apeliantė nepagrįstai teigia, jog bylÄ iÅ¡nagrinėjo teismas, kuriam neva neteisminga Å¡i byla. 6.2.

Nuosavybė iÅ¡ savininko gali bÅ«ti paimama tik tada, kai ji bÅ«tina visuomenės poreikiams ir kai už jÄ yra teisingai atlyginama. Nustatytas atlyginimas turi bÅ«ti lygiavertis paimamai nuosavybei ir tik tokio atlyginimo sumokėjimas gali bÅ«ti laikomas pagrįstai susijusiu su paimamo turto verte, kuri paprastai turi bÅ«ti apskaičiuojama remiantis turto verte, buvusia nuosavybės praradimo dienÄ . Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamÄ nuosavybę principas nėra absoliutus ir ne visais atvejais kompensacija turi atspindėti visÄ nusavinamo turto vertę.

PrieÅ¡ingai, jeigu tik galima nustatyti tikrÄ jÄ paimamos žemės rinkos vertę, jÄ bÅ«tina nustatyti ir teisingai atlyginti. 6.3. IeÅ¡kovai buvo suklaidinti dėl Akto nepasiraÅ¡ymo pasekmių teigiant, kad ieÅ¡kovams nepasiraÅ¡ius Akto, bus kreiptasi į teismÄ ir teismas nustatys tokiÄ pačiÄ ieÅ¡kovų Žemės sklypo vertę, kokia yra nurodyta Akte. Akto turinys, jame esančios formuluotės nesudarė ieÅ¡kovams įspÅ«džio, kad esant žemės savininko prieÅ¡taravimui dėl visuomenės poreikiams paimamos žemės vertės, teismas tokioje byloje dar ir nagrinėtų ginÄÄ dėl visuomenės poreikiams paimamos žemės vertės. Taip pat ieÅ¡kovams nebuvo sudarytos sÄ lygos derėtis su valstybe dėl kompensacijos dydžio, kuri vienaÅ¡aliÅ¡kai nustatyta apeliantės. IeÅ¡kovai nebuvo lygiaverčiai sandorio dalyviai, pasitikėjo valstybės institucijomis, todėl pasirašė AktÄ , tačiau tai jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia, kad jiems neturi bÅ«ti tinkamai atlyginta.

Paminėjo, kad iÅ¡mokant to paties žemės sklypo analogiÅ¡kų žemės sklypo dalių savininkams skirtingas kompensacijas, pažeidžiami teisingumo, sÄ Å¾iningumo, teisėtų lÅ«kesčių principai. EŽTT praktikoje aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodoma, jog teisingai apskaičiuoti ir teisingai atlyginti yra valstybės pareiga, kuri negali bÅ«ti perkeliama asmeniui, kurio žemės sklypas yra paimamas visuomenės poreikiams. 6.4. Apeliantė veikė ne pagal žemės paėmimÄ visuomenės poreikiams reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, t. y. rėmėsi pasenusiu žemės sklypo vertinimu, nors įstatymai įpareigoja vadovautis žemės sklypo paėmimo metu esančia žemės sklypo verte, tokiu bÅ«du ieÅ¡kovams iÅ¡mokėjo mažesnę nei priklauso kompensacijÄ , pažeidė teisingo kompensavimo principÄ ir nepagrįstai atsisako iÅ¡mokėti teisingo dydžio kompensacijÄ už paimtÄ visuomenės poreikiams žemės sklypÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir kiti teismai yra iÅ¡aiÅ¡kinę, kad kompensacija turi bÅ«ti iÅ¡mokama pagal žemės paėmimo metu buvusiÄ jos rinkos kainÄ . 6.5. IeÅ¡kovai pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Å¡iai bylai turi prejudicinę galiÄ , kadangi ginčas minimoje nutartyje buvo dėl to paties žemės sklypo, bendrasavininkams, kuriems, kaip ir ieÅ¡kovams, priklausė 1/5 to paties žemės sklypo, už analogiÅ¡kÄ to paties žemės sklypo dalį buvo priteista 24 540 Eur didesnė kompensacija.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje buvo konstatuota, kad Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus nustatytas kompensacijos dydis neatitinka nuosavybės teisės apsaugos imperatyvų – teisingai atlyginti už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Å iuo atveju vienintelis skirtumas nuo aplinkybių, susiklosčiusių minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje, yra tai, kad nuosavybės teisė į žemę, Nacionalinės žemės tarnybos direktoriui priėmus paėmimo aktÄ , pasibaigė ne 2017 m. gruodžio 27 d., o 2017 m. rugsėjo 28 d., tačiau pažymėtina, kad Å¡iuo atveju tai esminės reikÅ¡mės sklypo vertei neturėjo.

Esminis dalykas yra tai, kad valstybės institucijos, paimdamos žemės sklypÄ visuomenės poreikiams, turi pareigÄ ir privalo remtis žemės sklypo rinkos verte, esančia bÅ«tent žemės sklypo paėmimo metu, o ne tokia sklypo verte, kuri buvo, kai buvo pradėta žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«ra. 6.6. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi IÅ¡vada, nes byloje nėra jokių duomenų, kad per šį trijų mėnesių laikotarpį bÅ«tų įvykę reikÅ¡mingi Žemės sklypo vertės pokyčiai.

Išvadoje suformuota užduotis buvo analogiška Valstybės žemės fondo Turto vertinimo ataskaitoje Nr. TVA-2015-30 suformuotai užduočiai, kuria remiasi apeliantė, skirtumas yra tik tas, kad vertė buvo nustatinėjama skirtingai datai. Atkreipė dėmesį, kad bylos nagrinėjimo metu buvo keliamas klausimas dėl naujo Žemės sklypo dalies vertinimo atlikimo, tačiau ir pati apeliantė išdėstė savo priežastis, dėl ko ji mano, kad toks veiksmas būtų abejotinas.

7. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, atsakovės pusėje Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepimu į apeliantės Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos apeliacinį skundÄ prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 7.1. IeÅ¡kovai ne tik pasiraÅ¡ytinai sutiko su žemės paėmimu visuomenės poreikiais, bet ir su nustatyta 40 060 Eur vertės kompensacija. Å iuo atveju santykiams tarp valstybės ir asmens turėtų bÅ«ti taikomos administracinės teisės normos, t. y. galioja vieno mėnesio administracinės senaties terminas, kuris yra suėjęs, o ieÅ¡kovai jo atnaujinti neprašė. 7.2.

Teismas, spręsdamas ar ieÅ¡kovams turi bÅ«ti priteista didesnė kompensacija nei iÅ¡mokėta pagal AktÄ , netinkamai aiÅ¡kino ir taikė Žemės paėmimo įstatymo nuostatas dėl teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamÄ Å¾emę priteisimo ir suabsoliutino teisingo atlyginimo principÄ , todėl priėmė neteisėtÄ sprendimÄ . Apeliacinės instancijos teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 8.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ analizuodamas skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali bÅ«ti peržengtos tada, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys.

9. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

10. Apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovų ieškinys, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės 11. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2015 m. balandžio 2 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. kovo 30 d. nutarimas Nr. 304 „Dėl žemės sklypų (dalių) paėmimo visuomenės poreikiams ((duomenys neskelbtini)) procedūros pradžios“ (Žemės paėmimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos 2015 m. balandžio 3 d. raÅ¡tu dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«ros pradžios informavo (ieÅ¡kovus) R. L. ir D. L. bei kitus savininkus D. L., A. J. ir Ž. J., A. M. ir R. M., R. B. ir G. B. dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo 8,7854 ha dydžio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 0,996 ha dydžio dalies atžvilgiu pradėtÄ Å¾emės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«rÄ .

12. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 28 d. aktu Nr. ŽVP-133-(1.18) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektÄ ((duomenys neskelbtini))“ visuomenės poreikiams buvo paimta ieÅ¡kovams priklausanti 1/5 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr.  (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Å iame Akte ieÅ¡kovų žemės sklypo vertė nurodyta 40 060 Eur, nustatyta pagal 2015 m. rugpjūčio 18 d. vertinimo ataskaitÄ Nr. TVA-2015-30. Akte nurodyta, kad žemės sklypo bendraturčiams (ieÅ¡kovams) pasiraÅ¡ius šį dokumentÄ Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Å¡io Akto pasiraÅ¡ymo dienos perveda atlyginimo sumÄ Ä¯ ieÅ¡kovų nurodytÄ sÄ skaitÄ . TÄ pačiÄ dienÄ , t. y. 2017 m. rugsėjo 28 d., buvo priimti aktai ir dėl kitų savininkų A.

M. ir R. M. (akto Nr. ŽVP-130-(1.18), pasirašytas savininkų), R. B. ir G. B. (akto Nr. ŽVP-131-(1.18), pasirašytas savininkų), žemės sklypo dalies, kadastro Nr.  (duomenys neskelbtini), paėmimo, bei 2017 m. gruodžio 27 d. priimti aktai dėl savininkų A. J. ir Ž. J. (akto Nr. ŽVP-148-(1.18), nepasirašytas savininkų) ir D. L. (akto Nr. ŽVP-147-(1.18), pasirašytas savininko).

13. IeÅ¡kovai 2017 m. rugsėjo 28 d. aktÄ Nr. ŽVP-133-(1.18) pasirašė 2017 m. spalio 30 d. IeÅ¡kovų žemės sklypas visuomenės poreikiams paimtas 2017 m. rugsėjo 28 d., tačiau žemės sklypo vertė nustatyta 2015 m. rugpjūčio 18 d., todėl ieÅ¡kovai teigia, kad buvo sumokėta neteisinga kompensacija. 2020 m. spalio 14 d. ieÅ¡kovai kreipėsi į atsakovę su praÅ¡ymu perskaičiuoti Žemės sklypo vertę, padidinant jÄ iki 64 600 Eur, papildomai iÅ¡mokant 24 500 Eur sumÄ ieÅ¡kovams. Tačiau atsakovė 2021 m. birželio 1 d. raÅ¡tu netenkino ieÅ¡kovų praÅ¡ymo.

14. Ekspertės Irmantos Krikščiūnienės nekilnojamojo turto vertinimo išvadoje Nr. IK-9/2018, kuri atlikta užsakovų A. J. ir Ž. J. užsakymu, nurodyta, kad 2018 m. sausio 3 d. 0,9925 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė nustatyta 323 000 Eur. O 1/5 dalis šio žemės sklypo vertės 2018 m. sausio 3 d. buvo 64 600 Eur. Ekspertės Irmantos Krikščiūnienės nekilnojamojo turto vertinimo konsultacinėje išvadoje Nr. IK-12/2021, kuri atlikta užsakovo A. M. užsakymu, nurodyta, kad 2017 m. rugsėjo 27 d. Žemės sklypo vertė nustatyta 340 000 Eur, o ieškovams R. L. ir D. L. priklausančios 1/5 dalies Žemės sklypo vertė šiai dienai buvo 68 000 Eur.

15. IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ nustatyta, kad A. M. ir R. M. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai dėl nesumokėtos kompensacijos dalies už valstybės poreikiams paimtÄ Å¾emės sklypÄ priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos. IeÅ¡kiniu praÅ¡yta priteisti iÅ¡ atsakovės 24 540 Eur neiÅ¡mokėtos kompensacijos dalį už paimtÄ jų nuosavybės teise valdomÄ 1/5 dalį 0,9925 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ (duomenys neskelbtini), 4 269,28 Eur palÅ«kanų, 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo sprendimo priėmimo iki visiÅ¡ko jo įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. A. M. ir R. M. pateikė apeliacinį skundÄ , kuris Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-532-565/2022 buvo patenkintas. Vilniaus apygardos teismas ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies priteisė iÅ¡Â atsakovės Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ieÅ¡kovų A. M. ir R. M. naudai solidariai 24 540 Eur už visuomenės poreikiams paimtÄ Å¾emės sklypÄ ir lygiomis dalimis 3 128,70 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 24 d. sprendimÄ Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos apskundė kasacine tvarka, tačiau kasacinis skundas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-421/2022 buvo atmestas, paliekant Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 24 d. sprendimÄ nepakeistÄ .

16. IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-1827-415/2020 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi kitiems 0,9925 ha žemės sklypo bendraturčiams Ž. J. ir A. J., iÅ¡ kurių taip pat buvo paimta 1/5 dalis to paties kaip ir ieÅ¡kovų žemės sklypo visuomenės poreikiams, pripažino teisę į 64 600 Eur kompensacijÄ . Administracinėje byloje teismas, nustatydamas nuostolių, patirtų Ž.

J. ir A. J., dydį, rėmėsi ekspertės I. Krikščiūnienės nekilnojamojo turto vertinimo 2018 m. balandžio 27 d. išvada Nr. IK-9/2018. Dėl bylos rūšinio teismingumo 17. Apeliantė teigia, kad šiuo atveju egzistuoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, nustatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punkte. Nurodo, kad ginčus dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, tame tarpe, ir klausimus dėl teisingo atlyginimo, nagrinėja apygardų administraciniai teismai, vadovaudamiesi Žemės paėmimo įstatymu.

18. Byloje apeliacinės instancijos teismas 2022 m. spalio 11 d. nutartimi kreipėsi į SpecialiÄ teisėjų kolegijÄ ginčams dėl rÅ«Å¡inio teismingumo spręsti su praÅ¡ymu iÅ¡spręsti Å¡ios bylos rÅ«Å¡inio teismingumo klausimÄ . Specialioji teisėjų kolegija bylos rÅ«Å¡inio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2022 m. lapkričio 7 d. nutartimi sprendė, kad ieÅ¡kovų reiÅ¡kiamas reikalavimas priteisti ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovės 24 540 Eur neiÅ¡mokėtos kompensacijos dalį už paimtÄ jų nuosavybės teise valdomÄ 1/5 dalį 0,9925 ha Žemės sklypo, pagal savo teisinę prasmę yra dėl teisingo (ieÅ¡kovų nuomone) atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtÄ Å¾emės sklypÄ .

Taigi šiuo atveju, ieškovų keliamas reikalavimas pagal savo pobūdį yra susijęs su civiliniais, bet ne administraciniais teisiniais santykiais. Specialioji teisėjų kolegija konstatavo, kad kilusio ginčo atveju dominuoja civiliniai (ne administraciniai) teisiniai santykiai, ir ginčas yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis).

19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-421/2022, kuri laikytina precedentu nagrinėjamai bylai, kadangi spręstas klausimas dėl kompensacijos dydžio už A. M. ir R. M. priklausiusio 1/5 dalies Žemės sklypo paėmimÄ visuomenės poreikiams padidinimo galimybę, esant galiojančiam žemės paėmimo aktui ir pasibaigus žemės paėmimo procedÅ«rai, taip pat sprendė, kad vyrauja civilinis teisinis santykis, todėl pripažino, kad ginčas pagrįstai nagrinėtas bendrosios kompetencijos teisme.

20. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes atmestini apeliantės argumentai, kad ginčas turėjo bÅ«ti nagrinėjamas administraciniame teisme ir nėra pagrindo daryti iÅ¡vadai, jog buvo pažeistos bylų rÅ«Å¡inio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklės. Dėl papildomos atlyginimo dalies už visuomenės poreikiams paimtÄ Å¾emės sklypÄ iÅ¡mokėjimo 21. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė iÅ¡Â savininko gali bÅ«ti paimama tik tada, kai ji bÅ«tina visuomenės poreikiams ir kai už jÄ teisingai atlyginama.

22. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamÄ nuosavybę principas reiÅ¡kia, jog savininkui turi bÅ«ti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto; asmuo, kurio nuosavybė paimama visuomenės poreikiams, turi teisę reikalauti, jog nustatytas atlyginimas bÅ«tų lygiavertis paimamai nuosavybei; priimant sprendimÄ dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, tuo pat metu turi bÅ«ti nustatomas ir atlyginimo už paimamÄ nuosavybę dydis, taip pat nustatoma, kokia tvarka savininkui bus atlyginama už paimamÄ nuosavybę; nustatytas atlyginimas turi bÅ«ti lygiavertis paimamai nuosavybei (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimas byloje Nr. 18/99; 2003 m. kovo 4 d. nutarimas byloje Nr. 27/01-5/02-01/03, 2008 m. gegužės 20 d. nutarimas byloje Nr. 05/07).

23. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad eksproprijavimo priemonė turi bÅ«ti vykdoma „įstatymo nustatytomis sÄ lygomis“, draudžiančiomis nacionalinių valdžios institucijų savavaliÅ¡kus veiksmus, turi bÅ«ti „bÅ«tina visuomenės interesams“ ir privalo nustatyti teisingÄ savininko teisių ir visuomenės interesų pusiausvyrÄ (2012 m. spalio 25 d. Didžiosios kolegijos sprendimas byloje VistinÅ¡ ir Perepjolkins prieÅ¡ LatvijÄ , peticijos Nr. 71243/01).

Tais atvejais, kai asmens turtas buvo nusavintas, turi bÅ«ti nustatyta procedÅ«ra, užtikrinanti visa apimantį ekspropriacijos padarinių įvertinimÄ , įskaitant kompensacijos sumos, derančios su nusavinto turto verte, priteisimÄ , asmenų, turinčių teisę į kompensacijÄ , nustatymÄ ir bet kokių kitų su nusavinimu susijusių klausimų iÅ¡sprendimÄ . Kompensacijos suma paprastai turi bÅ«ti apskaičiuojama remiantis turto verte, buvusia nuosavybės praradimo dienÄ (žr. 2009 m. gruodžio 22 d.

Didžiosios kolegijos sprendimo byloje Guiso-Gallisay prieÅ¡ ItalijÄ (teisingas atlyginimas), peticijos Nr. 58858/00, par. 94–95; 2012 m. spalio 25 d. Didžiosios kolegijos sprendimo byloje VistinÅ¡ ir Perepjolkins prieÅ¡ LatvijÄ , peticijos Nr. 71243/01, par. 111). Turto paėmimas nesumokant kompensacijos, protingai (pagrįstai) susijusios su jo verte, paprastai reikÅ¡ neproporcingÄ apribojimÄ ir visiÅ¡kas kompensacijos nepaskyrimas gali bÅ«ti pateisinamas tik itin iÅ¡skirtiniais atvejais (žr. 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimo byloje Holy Monasteries prieÅ¡ GraikijÄ , peticijų Nr. 13092/87, 13984/88, par. 71).

VisiÅ¡kos kompensacijos stoka gali bÅ«ti pateisinama tik iÅ¡skirtiniais atvejais, kai yra teisėti vieÅ¡ojo intereso tikslai, pavyzdžiui, kurių siekiama ekonomikos reformos priemonėmis ar priemonėmis, skirtomis didesniam socialiniam teisingumui pasiekti, arba kai tai lemia turto pobÅ«dis (neįmanoma objektyviai nustatyti tikrosios turto vertės dėl valstybei priklausančių iÅ¡imtinių pirkimo teisių ir pan.), asmens investicijų, susijusių su paimamu turtu, nebuvimas ir kt. (žr., pvz., cituotÄ VistinÅ¡ ir Perepjolkins prieÅ¡ LatvijÄ ; 1986 m. vasario 21 d. sprendimo byloje James ir kiti prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 8793/79, par. 54).

Nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams tenkinti yra vientisas procesas, kuriame tarptautinių žmogaus teisių apsaugos standartų požiÅ«riu gali bÅ«ti svarbus tiek jo pradžios, tiek pabaigos momentas. Å iame procese svarbu tinkamai įvertinti praėjusio laiko (žr. 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimÄ byloje B. W. prieÅ¡ LenkijÄ , peticijos Nr. 9072/02), nepagrįstų delsimų (žr., pvz. Theodossiou Ltd prieÅ¡ KiprÄ ) padarinius asmeniui.

24. Teisėto, vieÅ¡Ä jį interesÄ atitinkančio turto paėmimo atvejais (kai asmens nuosavybės teisių pažeidimas buvo konstatuotas tik dėl to, kad valstybės iÅ¡mokėtos kompensacijos dydis nebuvo protingai susijęs su tuomete turto verte) EŽTT, priteisdamas teisingÄ atlyginimÄ , yra taikęs tokiÄ formulę: nustatoma turto rinkos vertė jos faktinio paėmimo metu; įvertinama, ar buvo kokių nors teisėtų vieÅ¡ojo intereso tikslų, kurie galėtų reikalauti mažesnės negu visos turto rinkos vertės kompensavimo; iÅ¡ apskaičiuotos sumos atimama nacionaliniu lygiu sumokėta kompensacija; gauta suma pakoreguojama, kad bÅ«tų kompensuotas infliacijos poveikis ir po to priteisiamos įstatymo nustatyto dydžio palÅ«kanos (žr., pvz., 2015 m. balandžio 14 d. sprendimo dėl teisingo atlyginimo byloje Theodossiou Ltd prieÅ¡ KiprÄ , peticijos Nr. 31811/04, par. 17; 2014 m. kovo 25 d.

Didžiosios kolegijos sprendimÄ dėl teisingo atlyginimo byloje VistinÅ¡ ir Perepjolkins prieÅ¡ LatvijÄ , peticijos Nr. 71243/01).

25. Nuosavybės teisinius santykius reglamentuoja CK ketvirtosios knygos V skyrius. CK 4.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuosavybė visuomenės poreikiams gali bÅ«ti paimama tik teisingai atlyginant. CK 4.100 straipsnyje įtvirtinta, kad paimti daiktÄ ar kitÄ turtÄ , priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik iÅ¡imtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka (1 dalis); daikto (turto) savininkui atlyginama pinigais to daikto (turto) rinkos kaina (2 dalis). Toks reglamentavimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nustatant piniginės kompensacijos dydį turi bÅ«ti atsižvelgiama į savininko galimybes įsigyti lygiavertį turtÄ .

26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs pirmiau nurodytas teisės normas dėl teisingo kompensacijos dydžio nustatymo: teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamÄ nuosavybę principas reiÅ¡kia, kad savininkui turi bÅ«ti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto; toks praradimas sietinas su savininko galimybe įsigyti analogiÅ¡kÄ Å¾emės sklypÄ , kokį jis prarado dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams; sklypo vertė nustatoma pagal jo parametrus, buvusius iki sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dienos; visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertė nustatoma sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dienÄ ; savininkui turi bÅ«ti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas ne bet kokio, o bÅ«tent konkretaus individualias savybes turinčio žemės sklypo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014; 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016, 23 punktas; 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-611/2018, 33 punktas).

27. Nors byloje ginčas kilo dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektÄ , kurio įgyvendinimui netaikomas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo VIII skyrius (Žemės paėmimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalis), anksčiau cituoti EŽTT ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai yra aktualÅ«s ir gali bÅ«ti taikomi nagrinėjamoje situacijoje, kadangi Žemės paėmimo įstatymas, kaip ir Žemės įstatymas, įtvirtina tÄ pačiÄ taisyklę vykdant ekspropriacijos procedÅ«rÄ â€“ teisingo atlyginimo už paimamÄ visuomenės poreikiams žemę principÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-421/2022).

28. Byloje ieÅ¡kovų žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams akto priėmimo metu galiojusio Žemės paėmimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d.) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, įsigaliojus Vyriausybės nutarimui patvirtinti specialųjį planÄ ir pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«rÄ , projektÄ Ä¯gyvendinanti institucija Å¡io įstatymo III skyriuje nustatyta tvarka rengia žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektÄ ir organizuoja paimamo visuomenės poreikiams turto vertinimÄ .

29. ProjektÄ Ä¯gyvendinanti institucija, parengusi žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektÄ ir turto vertinimo ataskaitÄ , kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybÄ su praÅ¡ymu priimti sprendimÄ paimti žemę visuomenės poreikiams. Nacionalinė žemės tarnyba projektÄ Ä¯gyvendinančios institucijos praÅ¡ymÄ iÅ¡nagrinėja per 30 dienų nuo praÅ¡ymo pateikimo dienos. Jeigu Nacionalinė žemės tarnyba nustato, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas ir turto vertinimo ataskaita yra parengti Å¡io įstatymo nustatyta tvarka, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimÄ paimti žemę visuomenės poreikiams.

Sprendimas paimti žemę visuomenės poreikiams įforminamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktu (Žemės paėmimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis). ProjektÄ Ä¯gyvendinanti institucija Å¡io įstatymo 16 straipsnio nustatyta tvarka iÅ¡siunčia praneÅ¡imÄ Å¾emės savininkui ir (ar) kitam naudotojui apie žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktÄ (Žemės paėmimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalis). Jeigu žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas pasiraÅ¡o žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktÄ , projektÄ Ä¯gyvendinanti institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto pasiraÅ¡ymo dienos perveda žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte nurodytÄ atlyginimo sumÄ Ä¯ žemės savininko ir (ar) kito naudotojo nurodytÄ sÄ skaitÄ ir apie tai Å¡io įstatymo 16 straipsnio nustatyta tvarka praneÅ¡a žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui (Žemės paėmimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalis).

Jeigu per Å¡io straipsnio 3 dalyje nurodytÄ terminÄ Å¾emės savininkas ir (ar) kitas naudotojas žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto nepasiraÅ¡o, projektÄ Ä¯gyvendinanti institucija Å¡io įstatymo 6 straipsnio nustatyta tvarka privalo kreiptis į teismÄ dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo. Tokiu atveju projektÄ Ä¯gyvendinanti institucija iki kreipimosi į teismÄ dienos perveda žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte nurodytÄ atlyginimo sumÄ Ä¯ notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sÄ skaitÄ ir apie tai Å¡io įstatymo 16 straipsnio nustatyta tvarka praneÅ¡a žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui (Žemės paėmimo įstatymo 5 straipsnio 5 dalis).

30. Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad paimant privačiÄ Å¾emę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi bÅ«ti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ ir pobÅ«dį, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtÄ Å¾emės paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«rÄ padarymo (Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalis).

Paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir Å¡iame straipsnyje nurodyti nuostoliai apskaičiuojami taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytÄ individualaus turto vertinimo bÅ«dÄ , o turto vertinimo metodas kiekvienu atveju parenkamas atsižvelgiant į kriterijus, nustatytus Vyriausybės patvirtintoje Turto vertinimo metodikoje. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertė įforminama parengiant turto vertinimo ataskaitÄ (Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 3 dalis).

Visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimÄ užsako ir už turto vertinimo darbus sumoka projektÄ Ä¯gyvendinanti institucija (Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 4 dalis).

31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad jei tarp visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo vertės nustatymo ir realaus žemės paėmimo bei kompensacijos iÅ¡mokėjimo už jį momento praeina ilgas laiko tarpas, galintis daryti įtakÄ paimamo žemės sklypo vertei, asmeniui turi bÅ«ti atlyginta tikroji visuomenės poreikiams paimto žemės sklypo vertė, buvusi Å¡ios nuosavybės praradimo momentu. Tik taip sudaromos sÄ lygos įgyvendinti teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamÄ Å¾emės sklypÄ principÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-421/2022).

32. IÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieÅ¡kovų Žemės sklypo paėmimo procedÅ«ra buvo formaliai atlikta tinkamai, t. y. ieÅ¡kovai 2015 m. balandžio 3 d. raÅ¡tu informuoti apie pradėtas Žemės paėmimo procedÅ«ras, atliktas turto vertinimas, viso žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė nustatyta 2015 m. rugpjūčio 18 d. – 200 300 Eur, Akte ieÅ¡kovų žemės sklypo vertė nurodyta 40 060 Eur, ieÅ¡kovai AktÄ pasirašė, bei jiems iÅ¡mokėti pinigai už paimtÄ Å½emės sklypÄ visuomenės poreikiams. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, formaliai atlikus ieÅ¡kovų Žemės sklypo paėmimo procedÅ«rÄ , nebuvo užtikrintas Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvas teisingai atlyginti už paimamÄ Å¾emę, kadangi ieÅ¡kovų nuosavybė realiai paimta tik praėjus dviem metams nuo jos įvertinimo.

33. Minėta, kad Akte ieÅ¡kovų žemės sklypo vertė nurodyta 40 060 Eur, kuri nustatyta pagal 2015 m. rugpjūčio 18 d. vertinimo ataskaitÄ Nr. TVA-2015-30. Tačiau žemės sklypas faktiÅ¡kai paimtas tik 2017 m. rugsėjo 28 d., t. y. praėjus dviem metams nuo Å¡io žemės sklypo įvertinimo. Byloje pateikti įrodymai, kad faktiniu nuosavybės paėmimo metu Žemės sklypo vertė buvo padidėjusi, t. y. ekspertės Irmantos KrikščiÅ«nienės nekilnojamojo turto vertinimo iÅ¡vadoje Nr. IK-9/2018 nurodyta, kad 2018 m. sausio 3 d. 0,9925 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė nustatyta 323 000 Eur, o 1/5 dalies – 64 600 Eur, taip pat nekilnojamojo turto vertinimo konsultacinėje iÅ¡vadoje Nr. IK-12/2021 nurodyta, kad 2017 m. rugsėjo 27 d. minėto žemės sklypo vertė – 340 000 Eur, o ieÅ¡kovams priklausančios 1/5 dalies vertė – 68 000 Eur.

34. Apeliantė nurodo, kad sprendimas priimtas vadovaujantis tik vienintele ieškovų pateikta Išvada, tačiau šis įrodymas nėra tinkamas, kadangi:

1) nėra parengta skyrus teismo ekspertizę 2) buvo klaidingai suformuota užduotis turto vertintojai;

3) žemės sklypo bendra vertė buvo nustatyta 2018 m. sausio 3 d., kuri nesutampa su ieškovių paimtos žemės sklypo dalies paėmimo diena, t. y. 2017 m. rugsėjo 28 d., kas lėmė didesnę rinkos vertę. Tačiau su tokiais apeliantės argumentais sutikti nėra teisinio pagrindo.

35. Teisminio nagrinėjimo metu gali bÅ«ti naudojami kaip įrodymai raÅ¡ytiniai aktai, kurie pagal savo prigimtį yra ekspertinio pobÅ«džio – gaunami atlikus tam reikalingus tyrimus ir pritaikius specialias žinias. Tai turto įvertinimo, defektų nustatymo, įrengimų ir mechanizmų iÅ¡tyrimo ar kitokie aktai, kurie yra suraÅ¡yti atitinkamÄ kvalifikacijÄ turinčių asmenų po iÅ¡tyrimo. Jeigu toks tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo tiriamojo – mokslinio pobÅ«džio, gauta iÅ¡vada laikoma raÅ¡ytiniu įrodymu, nes jame gali bÅ«ti žinių apie aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2009; kt.).

Taigi eksperto nekilnojamojo turto vertinimo iÅ¡vada, kuri nepaskirta teismo, yra leistina įrodinėjimo priemonė ir vertinama kartu su kitais raÅ¡ytiniais įrodymais. Antra, nėra pagrindo sutikti, kad klaidingai buvo suformuluota užduotis turto vertintojai, kadangi apeliantė tokiu pačiu principu apskaičiavo ieÅ¡kovams kompensacijÄ už visuomenės poreikiams paimamÄ jiems priklausančiÄ Å¾emės sklypo dalį, t. y. Turto vertės nustatymo pažymoje Nr. TVA-2015-30 (vertintojas A. T.) 2015 m. rugpjūčio 18 d.

žemės sklypas įvertintas visas, o ne atskirai kiekvieno savininko dalis. Nekilnojamojo turto vertinimo iÅ¡vadoje Nr. IK-9/2018 nustatyta visa sklypo vertė, bei taip pat nurodytos buvusių tuo metu savininkų dalių vertės. Nors IÅ¡vadoje ginčo žemės sklypo vertė nustatyta 2018 m. sausio 3 d. duomenimis, tačiau apeliantė neįrodinėjo, kad vertė yra kitokia nei Å¡ioje IÅ¡vadoje nurodyta, ar reikÅ¡mingai kito nuo Akto priėmimo iki 2018 m. sausio 3 d. Be to, kaip jau nurodyta Å¡ios nutarties 33 punkte, ieÅ¡kovai byloje pateikė ir nekilnojamojo turto vertinimo konsultacinę iÅ¡vadÄ Nr. IK-12/2021, kurioje nurodyta, kad ieÅ¡kovams priklausančios 1/5 dalies Žemės sklypo vertė – 68 000 Eur, t. y. net didesnė nei nurodyta IÅ¡vadoje.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Nekilnojamojo turto vertinimo išvadoje Nr. IK-9/2018 nustatyta verte.

36. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-1827-415/2020 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi kitiems 0,9925 ha žemės sklypo bendraturčiams Ž. J. ir A. J., iÅ¡ kurių taip pat buvo paimta 1/5 dalis to paties kaip ir ieÅ¡kovų žemės sklypo visuomenės poreikiams, pripažino teisę į 64 600 Eur kompensacijÄ . Be to, tokiÄ teisę į dalį neiÅ¡mokėtos kompensacijos, t. y. 24 540 Eur, už kitiems Žemės sklypo bendraturčiams A. M. ir R. M. visuomenės poreikiams paimtÄ Å¾emės sklypÄ , iÅ¡ kurių buvo paimta analogiÅ¡ka dalis kaip ir ieÅ¡kovų Å¡ioje byloje, pripažino ir Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-532-565/2022, kuris liko nepakeistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-421/2022.

37. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. gruodžio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3- 293-421/2022 paminėjo, kad Akto pasiraÅ¡ymo ir žemės paėmimo procedÅ«ros pabaigos faktai negali paneigti ieÅ¡kovų teisės gauti teisingÄ atlyginimÄ už visuomenės poreikiams paimtÄ jiems priklausančiÄ nuosavybę. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pripažinus 0,9925 ha žemės sklypo bendraturčiams A. J. ir Ž. J., kurie, kaip ir ieÅ¡kovai, turėjo 1/5 dalį žemės sklypo, teisę į 64 600 Eur kompensacijÄ , paaiÅ¡kėjo, kad ieÅ¡kovams nebuvo tinkamai atlyginta už iÅ¡ jų paimtÄ Å¾emės sklypÄ .

Tai paskatino A. M. ir R. M., kaip ir nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovus R. L. ir D. L., jau po administracinės procedÅ«ros pabaigos kreiptis į teismÄ su reikalavimu priteisti kompensacijos skirtumÄ . IeÅ¡kovų teisės susiklosčiusioje situacijoje turi bÅ«ti ginamos, analogiÅ¡ku bÅ«du kaip ir kitų sklypo bendrasavininkų A. M. ir R. M., taikant Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje, CK 4.93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintÄ principÄ , kad nuosavybė visuomenės poreikiams gali bÅ«ti paimama tik teisingai atlyginant.

38. Byloje nėra nustatyta, kad bendrasavininkams priklausančios Žemės sklypo dalys turėtų skirtingų savybių, pačios atsakovės 2015 m. rugpjūčio 18 d. vertinimo ataskaitoje Nr. TVA-2015-30 buvo vertintas visas sklypas ir atitinkamai pagal bendrasavininkų turimas dalis buvo paskaičiuotos kompensacijos už visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypo dalis. Taigi nesant ieškovų ir kitų bendrasavininkų Ž. J. ir A. J., A. M. ir R. M. paimamų žemės sklypų skirtingų savybių, šiems žemės sklypams esant vienodo ploto, valstybės mokamas kompensacijos dydis bendraturčiams, iš kurių paimama nuosavybė, neturi skirtis.

Dėl nurodytų aplinkybių, atmestini apeliantės argumentai, kad padidinant ieÅ¡kovams kompensacijÄ už valstybės paimtÄ jų nuosavybę bÅ«tų pažeistas lygiateisiÅ¡kumo principas, kadangi nustatytos prieÅ¡ingos aplinkybės, t. y. apeliantė neužtikrino lygiateisiÅ¡kumo principo taikymo, esant faktams, kad kitiems bendraturčiams (Ž. J. ir A. J.) iÅ¡mokėta už identiÅ¡kÄ Å¾emės sklypo dalį didesnė kompensacija, nei ieÅ¡kovams.

39. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė 2017 metais iÅ¡mokėjo mažesnę, nei reali ieÅ¡kovams priklausančio Žemės sklypo dalies vertė, kompensacijÄ , kuri nustatyta dar 2015 m. rugpjūčio 18 d., dėl ko ieÅ¡kovai prarado galimybę įsigyti analogiÅ¡kÄ Å¾emės sklypÄ , kÄ patvirtina ir ekspertės Irmantos KrikščiÅ«nienės Žemės sklypo vertinimo ataskaitos, buvo pažeistas teisingo atlyginimo už valstybės poreikiams paimtÄ ieÅ¡kovų nuosavybę, proporcingumo ir lygiateisiÅ¡kumo principai.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skirtumas tarp iÅ¡mokėtos kompensacijos pagal 2015 m. rugpjūčio 18 d. vertinimo ataskaitÄ ir Akto pasiraÅ¡ymo metu realiai buvusios Žemės sklypo dalies vertės turi bÅ«ti kompensuojamas ieÅ¡kovams. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovų žemės sklypo vertės nustatymas 2015 m. rugpjūčio 15 d., kai ieÅ¡kovų žemės sklypas buvo paimtas 2017 m. rugsėjo 28 d. Aktu, neatitinka nuosavybės teisės imperatyvo – teisingo atlyginimo už paimamÄ Å¾emę pinigais pagal rinkos vertę, todėl pagrįstai buvo priteista dalis neiÅ¡mokėtos kompensacijos už ieÅ¡kovų visuomenės poreikiui paimtÄ nuosavybę.

Dėl ginčo baigties 40. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes, taikė teisės aktus ir teismų praktikÄ , todėl iÅ¡ dalies tenkindamas ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį, priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , kurį panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

41. Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakius, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 42. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Å i nuostata taikytina ir bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

43. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas atmestas, iÅ¡ jos priteistinas ieÅ¡kovams apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas, t. y. lygiomis dalimis 1 210 Eur (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a: Apeliacinį skundÄ atmesti. Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimÄ nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ apeliantės Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, juridinio asmens kodas 188620589, ieÅ¡kovams R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis 1 210 Eur (vieno tÅ«kstančio dviejų Å¡imtų deÅ¡imties eurų 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Teisėjos Asta Jakutytė-Sungailienė Urmila Valiukienė Sigita ZubavičiÅ«tė-Montvilienė