34dde1b7-bb2c-4e77-9970-b18596365d30 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2A-333-560/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28850-2015-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.2.4.2.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1. VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 23 d.VilniusVilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Ramunės Mikonienės, Jelenos Å iÅ¡kinos ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal apelianto (ieÅ¡kovo) R.

K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo R. K. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Bitė Lietuva“ dėl neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų – „Lindorff Oy“ Lietuvos filialas,Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmėIeÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.IeÅ¡kinyje nurodė, kad ieÅ¡kovas nuo 1997 m. liepos 6 d. buvo įkalinimo įstaigoje ir negalėjo sudaryti su atsakovu 1998 m. liepos 28 d. sutarties ir naudotis jo teikiamomis paslaugomis.

Kadangi ieÅ¡kovas atsakovo paslaugomis nesinaudojo, tai negalėjo susidaryti ir skola, kuriÄ atsakovas skaičiavo ieÅ¡kovui, pateikdamas sÄ skaitas. Apie susidariusiÄ skolÄ atsakovui ieÅ¡kovas sužinojo iÅ¡ artimųjų. 2000 m. balandžio mėnesį ieÅ¡kovas, grįžęs iÅ¡ įkalinimo įstaigos, kreipėsi į atsakovÄ , norėdamas paaiÅ¡kinti, kad jis, bÅ«damas įkalintas, negalėjo sudaryti sutarties ir naudotis atsakovo paslaugomis, tačiau paaiÅ¡kinimai atsakovo darbuotojams nedavė rezultatų, iÅ¡ ieÅ¡kovo buvo pareikalauta sumokėti susidariusiÄ skolÄ .

IeÅ¡kovas 2006 m. rugsėjo 25 d. sužinojo, kad atsakovas ieÅ¡kovui priskiriamÄ skolÄ perleido trečiajam asmeniui. Trečiasis asmuo, negalėdamas iÅ¡siieÅ¡koti skolos iÅ¡ ieÅ¡kovo, įtraukė jį į nemokių klientų sÄ raÅ¡Ä , dėl ko bÅ«damas laisvėje ieÅ¡kovas negalėjo pasinaudoti įstaigų, teikiančių greituosius kreditus paslaugomis, bÅ«ti laiduotoju banke. Å is faktas suteikė ieÅ¡kovui nepatogumų bei dvasinių iÅ¡gyvenimų. 2015 m. gegužės mėnesį ieÅ¡kovas kreipėsi į atsakovÄ raÅ¡tu, praÅ¡ydamas informuoti apie susidariusiÄ skolÄ bei pateikdamas duomenis, kad sutarties sudarymo momentu ieÅ¡kovas buvo įkalinimo įstaigoje. 2015 m. liepos 2 d. ieÅ¡kovas gavo iÅ¡ atsakovo praneÅ¡imÄ , kad jo skola bendrovei yra panaikinta, tačiau trečiajam asmeniui ieÅ¡kovas vis tiek iÅ¡lieka skolingas.Atsakovas atsiliepimu su ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

Nurodė, kad atsakovo duomenimis 1998 m. liepos 28 d. ieÅ¡kovo vardu buvo sudaryta judriojo telefono ryÅ¡io sutartis Nr. 102903. Kartu su paslaugų sutartimi buvo sudaryta ir telefono aparato Motorola d 160 nuomos sutartis. Å ios sutarties sudarymo metu atsakovui buvo pateikti visi reikalingi duomenys - asmens kodas, vardas, pavardė, duomenys iÅ¡ asmens dokumento, už telefono aparatÄ buvo sumokėta 99 litų suma, todėl atsakovas neturėjo jokio pagrindo manyti, jog sutartis sudaroma kito asmens vardu. Pažymėjo, kad atsakovas ėmėsi ir imasi visų reikalingų veiksmų, norint tinkamai identifikuoti sutartį sudarančius asmenis ir siekiant iÅ¡vengti galimų sukčiavimo atvejų.

Tuo tikslu yra parengtos įvairios vidinės tvarkos, pateikiami duomenys, esant galimybei, yra tikrinami iÅ¡oriniuose Å¡altiniuose. Sutarties sudarymo metu atsakovas neturėjo jokio pagrindo abejoti sudarytos sutarties teisėtumu. Pats ieÅ¡kovas elgėsi neapdairiai, nesÄ Å¾iningai ir nerÅ«pestingai palikdamas savo asmens dokumentÄ tretiesiems asmenims, o jei asmens dokumentas buvo pavogtas - nepraneÅ¡damas apie jo vagystę teisėsaugos institucijoms. Kadangi pagal aukščiau nurodytÄ sutartį už suteiktas paslaugas atsiskaityta nebuvo, atsakovas bandė iÅ¡ieÅ¡koti susidariusiÄ skolÄ Ä¯prastais bÅ«dais - siųsdamas priminimo įspėjimo laiÅ¡kus, apribodamas paslaugų teikimÄ , taip pat kreipdamasis pagalbos į skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo bendroves.

Galiausiai atsakovas 2006 m. rugsėjo 25 d. Å¡iÄ skolÄ perleido trečiajam asmeniui. Atsakovas apie ankstesnius ieÅ¡kovo skundus jokių duomenų neturi. Atsakovas ne kartÄ siuntė laiÅ¡kus sutartyje nurodytu adresu, tačiau į daugkartinius priminimus nebuvo sulaukta jokios reakcijos, o tai nesudarė jokio pagrindo abejoti sudarytos sutarties teisėtumu. Atsakovo duomenimis, pirmasis ieÅ¡kovo kreipimasis į atsakovÄ dėl susidariusios situacijos yra užfiksuotas tik 2015 m. gegužės mėnesį. 2015 m. liepos mėnesį, ieÅ¡kovui pateikus visÄ reikalingÄ informacijÄ , skola buvo panaikinta, iÅ¡ieÅ¡kojimo procesas sustabdytas apie tai praneÅ¡ant trečiajam asmeniui ir antstoliams.

Trečiasis asmuo „Lindorff Oy“ Lietuvos filialas atsiliepimu su ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniu nesutiko. Trečiasis asmuo mano, kad tokie ieÅ¡kovo teiginiai apie patirtÄ neturtinę žalÄ yra teisiÅ¡kai nepagrįsti ir atmestini, kadangi nėra neteisėtų atsakovo ir trečiojo asmens veiksmų dėl ieÅ¡kovo nurodomų aplinkybių, lėmusių tariamÄ neturtinės žalos atsiradimÄ . Pažymėjo, kad atsakovas reikalavimÄ apmokėti ieÅ¡kovo vardu susidariusį įsiskolinimÄ grindė 1997 m. liepos 28 d. sudaryta Telekomunikacinių paslaugų teikimo sutartimi Nr. 102903. 2006 m. rugsėjo 25 d. sudaryta Skolų portfelio pirkimo - pardavimo sutartis buvo sudaryta teisėtai.

Lietuvos Respublikos Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis suteikė teisę trečiajam asmeniui, kaip ieÅ¡kovo asmens duomenų valdytojui, tvarkyti ir teikti teisėtÄ interesÄ turintiems tretiesiems asmenims laiku bei tinkamai finansinių ir (arba) turtinių įsipareigojimų jam neįvykdžiusių duomenų subjektų duomenis, kad bÅ«tų galima įvertinti asmens mokumÄ ir valdyti įsiskolinimÄ , jei tinkamai įgyvendinami Å¡iame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatyti duomenų apsaugos reikalavimai.

Tokie veiksmai negali bÅ«ti laikomi neteisėtais. Nesant atsakovo ir trečiojo asmens neteisėtų veiksmų, lėmusių ieÅ¡kovo tariamos neturtinės žalos atsiradimÄ , negalima nustatyti ir kaltės, kaip vienos iÅ¡ neturtinės žalos atlyginimo sÄ lygų, elementų. Nurodė, kad ieÅ¡kovas taip pat neįrodo patirtos neturtinės žalos, apsiribodamas jų iÅ¡vardinimu. Prašė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-12-16 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė – priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo naudai 175,45 Eur bylinėjimosi iÅ¡ laidų ir valstybės naudai 4,30 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Sutartis sudaryta dar 1998-07-28, tačiau tik 2015 m. birželio mėnesį ieÅ¡kovas pateikė duomenis, jog minėto sandorio sudarymo metu jis buvo įkalinimo įstaigoje.

Å iÄ aplinkybę paneigiančių įrodymų byloje pirmosios instancijos teismas nenustatė. Tokiu atveju nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, kad sandorio Å¡aliai nevykdant sutartinių įsipareigojimų pagal neginčijamÄ ir nenuginčytÄ sandorį, atsakovas neteisėtai ragino apmokėti skolÄ , vėliau perleido reikalavimo teisę trečiajam asmeniui. IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad jis negalėjo pasinaudoti įstaigų, teikiančių greituosius kreditus paslaugomis, bÅ«ti laiduotoju banke, t.y. kuo grindžia patirtus nepatogumus ir dvasinius iÅ¡gyvenimus ir kitas neturtinę žalÄ sÄ lygojančias aplinkybes.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliantas (ieÅ¡kovas) R. K. pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-16 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai bei priteisti iÅ¡ atsakovo 15 000 Eur neturtinės žalos.Nurodo, kad tuo metu, kai apeliantas atliko laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, buvo sudaryta 1998 m. liepos 28 d. judriojo telefono ryÅ¡io sutartis Nr. 102903. Tokia Sutartis negalėjo bÅ«ti sudaryta jo vardu, kadangi apeliantas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, negalėjo sudaryti tokios sutarties.Apeliantas teigia, kad patyrė labai didelių nepatogumų, iÅ¡gyvenimų dėl to, kad buvo blokuojamos jo kreditinės kortelės, kad negalėjo sudaryti greitųjų kreditų sutarčių, kad buvo įraÅ¡ytas į nemokių klientų sÄ raÅ¡Ä .

Apelianto teigimu, jam net nereikia įrodinėti neturtinės žalos atsiradimo, kadangi iÅ¡gyvenimai buvo akivaizdÅ«s, tai patvirtina ir įstatymų normos.Atsakovas UAB „Bitė Lietuva“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-16 sprendimÄ nepakeistÄ .Nurodo, jog su Sutartimi Nr. 102903 kartu buvo sudaryta ir telefono aparato Motorola d 160 nuomos sutartis. Sutarčių sudarymo metu atsakovui buvo pateikti visi reikalingi duomenys – asmens kodas, vardas, pavardė, duomenys iÅ¡ asmens dokumento, o už telefono aparatÄ buvo sumokėta 99 Lt (28,67 Eur).

Atsakovas nurodo, jog neturėjo jokio pagrindo manyti, jog sutartys sudaromos kito asmens vardu.Atsakovo duomenimis, pirmasis apelianto kreipimasis į atsakovÄ dėl susidariusios padėties yra užfiksuotas tik 2015 m. gegužės mėnesį. Atsakovas pažymi, kad kai apeliantas pateikė visÄ reikalingÄ informacijÄ , skola buvo panaikinta, iÅ¡ieÅ¡kojimo procesas sustabdytas, apie tai praneÅ¡ant antstoliui. Tokiu bÅ«du atsakovas kaip įmanoma greičiau sutvarkė skolos panaikinimo formalumus bei paÅ¡alino galimus apsunkinimus, kurie galėjo kilti apeliantui.Pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog atsakovo kaltės nėra, o apeliantas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad jis negalėjo pasinaudoti įstaigų, teikiančių greituosius kreditus, paslaugomis, bÅ«ti laiduotoju banke, taigi tinkamai neįrodė patirtų nepatogumų ir dvasinių iÅ¡gyvenimų.Trečiasis asmuo „Lindorff Oy“ Lietuvos filialas atsiliepimo į apeliacinį skundÄ nepateikė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmetamas.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų, apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.Byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos instituto taikymo.

Apelianto teigimu, jam privalo bÅ«ti atlyginta neturtinė žala, kadangi jis patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus. Atsakovas, nesutikdamas su apelianto reikalavimu, nurodo, jog apeliantas savo reikalavimo nepagrindė jokiais įrodymais. Dėl atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta civilinės atsakomybės samprata, kuri sako, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius).

CK 6.245 straipsnio 4 dalyje yra numatyta, jog deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Siekiant nustatyti, ar atsakovui UAB „Bitė Lietuva“ turi bÅ«ti taikoma civilinė atsakomybė ir ar atsakovas turi pareigÄ atlyginti žalÄ , reikia iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar yra visos civilinės atsakomybės sÄ lygos.

Civilinės atsakomybės sÄ lygos yra žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, kaltė. Žala CK 6.249 straipsnio 1 dalyje yra apibÅ«dinama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.246 straipsnio 1 dalis, numatanti civilinės atsakomybės pagrindus, nurodo, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Jos Å¡alių iki teisės pažeidimo nesieja teisiniai santykiai, iÅ¡skyrus numatytas iÅ¡imtis. CK 6.247 straipsnis įtvirtindamas lankstaus priežastinio ryÅ¡io doktrinÄ , aiÅ¡kina, jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų rezultatu. CK 6.248 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas (kaltė, kaip sÄ lyga), iÅ¡skyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (griežtoji civilinė atsakomybė).

CK 6.263 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalÄ , padarytÄ asmeniui ar turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ , visiÅ¡kai jÄ atlyginti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog tai yra specialioji deliktinės civilinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrÄ ja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkcijÄ â€“ kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytÄ Å¾alÄ .

Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobÅ«džio rÅ«pestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582-916/2015).IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, jog apeliantas atsakovo, kaip atsakingo už patirtÄ Å¾alÄ , civilinę atsakomybę grindžia tuo, kad atsakovas sudarė Sutartį Nr. 102903 ir telefono aparato Motorola d 160 nuomos sutartį neteisėtai, kadangi apeliantas atliko laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje tuo metu, kai minėtos sutartys buvo sudarytos.

Apeliantas tokius atsakovo veiksmus laiko neteisėtais, kadangi ne pats apeliantas, o kažkas kitas su atsakovu sudarė minėtas sutartis. Teisėjų kolegija su nurodytais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ nurodė, kad sutarčių sudarymo metu atsakovui buvo pateikti visi reikalingi sutarčių sudarymui duomenys – apelianto asmens kodas, jo vardas, pavardė, duomenys iÅ¡ apelianto asmens dokumento, o už telefono aparatÄ buvo sumokėta 99 Lt (28,67 Eur).

CPK 178 straipsnyje numatyta, jog Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantas nepateikė įrodymų, jog atsakovas ir trečiasis asmuo atliko kokius tai neteisėtus veiksmus, dėl ko ieÅ¡kovui buvo padaryta neturtinė žala, kÄ pagrįstai ginčijamame sprendime konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Tai, jog sutartis sudarė ne pats apeliantas, dar nesuponuoja iÅ¡vados, jog atsakovas pažeidė bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai bei atliko neteisėtus veiksmus.

Atsakovas tuo metu veikė pagal jam pateiktus apelianto, o ne kito asmens, duomenis ir dokumentus, todėl nėra galimybės konstatuoti atsakovo neteisėtÄ veikimÄ ar neveikimÄ ar atidumo pareigos pažeidimÄ . Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantas tiek ieÅ¡kinyje, tiek apeliaciniame skunde remiasi deklaratyviais teiginiais, nepateikia jokių įrodymų, kurie pagrįstų apelianto nurodomas aplinkybes. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime iÅ¡dėstytais argumentais, kad tokiu atveju nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog sandorio Å¡aliai nevykdant sutartinių įsipareigojimų pagal neginčijamÄ ir nenuginčytÄ sandorį, atsakovas neteisėtai ragino apmokėti skolÄ , vėliau perleido reikalavimo teisę trečiajam asmeniui ir kad trečiasis asmuo teisėtų sandorių pagrindu neturėjo teisės reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovo vykdyti pinigines prievoles ar imtis iÅ¡ieÅ¡kojimų veiksmų.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo veiksmai nelaikytini neteisėtais ir nėra kitų civilinės atsakomybės sÄ lygų, bÅ«tinų atsakovo civilinei atsakomybei kilti, konstatuotina, jog nėra pagrindo taikyti atsakovui civilinę atsakomybę. Dėl neturtinės žalos atlyginimo CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta neturtinės žalos sÄ voka – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

CK 6.250 straipsnio 2 dalis sako, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2006).

Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtÄ dvasinį skausmÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes ir pasireiÅ¡kia neturtinio pobÅ«džio praradimais, kurie negali bÅ«ti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu.

Priteisiant neturtinės žalos atlyginimÄ vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviaisiais ir objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytÄ Å¾alÄ , atkurti pažeistų teisių pusiausvyrÄ ir lemiančiais pareigÄ Ä¯vertinti konkrečios situacijos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2013). Apeliantas tiek ieÅ¡kinyje, tiek apeliaciniame skunde nurodo, jog patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus dėl to, kad buvo įtrauktas į nemokių klientų sÄ raÅ¡Ä ir dėl kitų, jau aptartų, priežasčių.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantas neįrodė Å¡ių aplinkybių (CPK 178 str.), jis nepagrindė savo reikalavimo. IÅ¡ byloje esančios medžiagos negalima konstatuoti, jog apeliantas patyrė neturtinę žalÄ , kadangi byloje jau konstatuota, kad atsakovas veikė teisėtai, nepažeidė jam keliamos pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, neatliko neteisėtų veiksmų. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis iÅ¡vadomis, kad apelianto reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ yra nepagrįstas, kadangi apeliantas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad jis negalėjo pasinaudoti įstaigų, teikiančių greituosius kreditus paslaugomis, bÅ«ti laiduotoju banke.

Nei byloje esantys faktiniai duomenys, nei apelianto paaiÅ¡kinimai neatskleidžia atsakovo neteisėtų veiksmų, todėl ir neturtinė žala, atsižvelgiant į tai, negalėjo atsirasti. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, jog apelianto reikalavimas priteisti 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ atmestas pagrįstai.Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas jį tinkamai motyvavus, o pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais ir argumentais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegijan u t a r i a : Apelianto R. K. apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                 Jelena Å iÅ¡kina                                                                                                  Ramunė Mikonienė                                               Dainius Rinkevičius