2020-04-01 Nr. AB-6317-3-62-3-02480-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1716-629/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02480-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. N. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. N. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir atsakovas), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis laikotarpiu nuo 2016 m. sausio mėn. pradžios iki 2018 m. spalio 25 d. buvo laikomas Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Alytaus PN) netinkamomis sąlygomis. Miegamuosiuose buvo laikoma po 22 nuteistuosius, po to – po 16 nuteistųjų, o prieš metus ir 5 mėnesius buvo įrengta po 12 miegamųjų vietų, tokiu būdu Alytaus PN administracija neužtikrino jam minimalaus gyvenamojo ploto. Pareiškėjas teigė, jog buvo laikomas avarinės būklės pastate, kuriame nuo lubų ir sienų krito tinkas, laikėsi drėgmė, mediniai langai buvo kiauri ir išpuvę, laiptai apgriuvę. Sanitarinis mazgas buvo netvarkingas, jame buvo kiauri vamzdžiai, iš kurių varvėjo vanduo. Tualeto sienelės buvo vos metro aukščio, todėl jis, atlikdamas gamtinius reikalus, buvo stebimas, apžiūrinėjamas ne tik kitų nuteistųjų, bet ir pareigūnų (tarp kurių buvo ir moterų), tokiu būdu pažeidžiama jo teisė į privatumą. Pareiškėjas teigė, kad tualetas turėtų būti pilnai uždengtas, iš akmens masės ir lengvai valomas. Įrengto tualeto pertvara buvo iš presuotų pjuvenų plokščių ir nebuvo lengvai valoma. Tualete pisuarai nebuvo atitverti pertvaromis. Pareiškėjas nurodė, kad nebuvo spintelių tualeto reikmenims susidėti, prie praustuvių neįrengta lentynėlių ir veidrodžių. Pareiškėjas pažymėjo, jog Alytaus PN buvo tarakonų.

3. Pareiškėjas teigė, kad dėl netinkamų laikymo sąlygų buvo pažeistas jo privatumas, jis patyrė neigiamus išgyvenimus, pažeminimą. Pareiškėjas atsikirtime į atsakovo atstovo Alytaus PN atsiliepimą į skundą teigė, kad 18-tame būryje dušuose nebuvo įrengtos persirengimo kabinos, 2-ojo bendrabučio gyvenamosiose patalpose buvo daugiau nei 12 miegamųjų vietų, sienos – aptrupėję ir apipelijusios, langų rėmai – mediniai, išlūžę ir išpuvę, grindys – medinės ir sulūžusios, sanitarinis mazgas atitvertas ne pagal higienos normos reikalavimus.

4. Atsakovo atstovas Alytaus pataisos namai atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad Alytaus PN 2-asis bendrabutis nėra avarinės būklės, nuolat buvo vykdoma 2-ojo bendrabučio statinio techninė apžiūra. 2018 m. liepos mėn. pradėti 2-ojo bendrabučio rekonstrukcijos darbai. Alytaus PN paaiškino, kad patalpas valo patys jose laikomi asmenys, patalpose užtikrinama santykinė oro drėgmė, jos aprūpintos baldais pagal teisės normų reikalavimus. Alytaus PN teigė, kad sanitariniai mazgai įrengti atskirai nuo miegamųjų patalpų, tualetai atskirti sienelėmis ne žemesnėmis kaip 1,5 m aukščio. Dėl parazitų naikinimo Alytaus PN paaiškino, kad naudojasi įmonės, atliekančios dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos darbus, paslaugomis. Atsakovo atstovas paaiškino, kad būrių viršininkai ir kiti pareigūnai prižiūri tvarką ir švarą gyvenamosiose patalpose ir sanitariniuose mazguose, ir kad esant poreikiui, šios patalpos buvo remontuojamos. Alytaus PN pateikė duomenis apie gyvenamųjų patalpų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių. Dėl prašomos priteisti neturtinės žalos atsakovo atstovas teigė, kad pareiškėjas skunde nurodė abstrakčius teiginius ir nepagrindė valstybės civilinės atsakomybės sąlygų buvimo, o nenustačius ir neįrodžius būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo žalos atlyginimui.

II. 6. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 2 d. sprendimu pareiškėjo S. N. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad pareiškėjas Alytaus PN buvo laikomas nuo 2016 m. sausio 29 d. iki 2018 m. spalio 25 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) su pertrauka nuo 2017 m. rugpjūčio 30 d. iki 2018 m. kovo 7 d., kuomet jis buvo išvykęs į Laisvės atėmimo vietų ligoninę.

8. Teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas 2-ame bendrabutyje (19-tasis būrys) ir kitame pastate (18-tame būryje (8-tame lokaliniame sektoriuje) ir 17-tame būryje (9-tame lokaliniame sektoriuje) bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose. Įvertinęs bylos duomenis, t. y. gyvenamųjų patalpų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių, teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punktas, kuriame nustatyta, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam asmeniui, nebuvo pažeistas.

9. Teismas nustatė, kad dalį ploto pareiškėjo gyvenamosiose patalpose užėmė baldai, tačiau atsižvelgęs į tai, kad į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, atsižvelgiama tik tada, kai nustatomas teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimas, atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus dėl gyvenamojo ploto trūkumo gyvenamosiose patalpose.

10. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl avarinės 2-ojo bendrabučio būklės, analizavo bylos duomenis ir nusprendė, kad nėra pagrindo išvadai, kad Alytaus PN gyvenamosios patalpos, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, neatitiko higienos normų reikalavimų, kad langų rėmai buvo kiauri ir išpuvę, o gyvenamojoje patalpoje buvo žemesnė temperatūra. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas niekaip nepagrindė, kuo langų, grindų, laiptų būklė sukėlė jam nepatogumus, teismas nusprendė, kad šie pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti ir juos atmetė.

11. Teismas kaip nepagrįstą atmetė pareiškėjo skundo argumentą dėl netvarkingo sanitarinio mazgo, nustatęs, kad būrių viršininkai ir kiti pareigūnai, atsakingi už konkretų lokalinį sektorių, nuolat prižiūri tvarką ir švarą sanitariniuose mazguose, ir esant poreikiui, šios patalpos buvo remontuojamos, o pareiškėjas su skundais dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė.

12. Išanalizavęs bylos duomenis, teismas kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo skundo argumentus dėl apipelijusių 2-ojo bendrabučio sienų, santykinės oro drėgmės gyvenamosiose patalpose bei jų vėdinimo pažeidimų.

13. Teismas pažymėjo, kad bylos duomenys patvirtina, jog gyvenamosios patalpos yra aprūpintos spintelėmis prie lovos, sanitariniai mazgai yra aprūpinti lentynėlėmis, asmens higienos priemonėms ir sieniniais veidrodžiais. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad teisės aktai nenustato reikalavimo aprūpinti kitas patalpas, kuriomis naudojasi nuteistieji – prausyklą ir dušą – spintelėmis, tualeto reikmenims, darė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų dėl to, kad spintelės tualeto reikmenims nebuvo tualete ir prausykloje.

14. Teismas dėl privatumo užtikrinimo naudojantis sanitariniais įrenginiais bei jų atitikimo higienos normos reikalavimams pažymėjo, kad 17-to, 18-to ir 19-to būrių sanitarinis mazgas buvo įrengtas atskirai nuo miegamųjų, minėtų būrių sanitariniame mazge tualetai buvo atskirti sienelėmis ne žemesnėmis kaip 1,5 m aukščio. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad, pareiškėjas nedetalizavo konkrečių atvejų, kada jį, besinaudojantį sanitariniu mazgu, matė kiti nuteistieji ar pareigūnai / pareigūnės, darė išvadą, kad pareiškėjui naudotis tualetu 17-tame, 18-tame ir 19-tame būryje buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos.

15. Teismas pažymėjo, jog teisės aktai nenustato reikalavimo sanitariniame mazge atitverti pisuarus vieną nuo kito sienelėmis ar pertvaromis. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas turėjo galimybę naudotis ne tik pisuaru, bet ir unitazu, o unitazas buvo atitvertas sienele. Teismas nusprendė, jog nėra pagrindo pripažinti, kad buvo pažeistos pareiškėjo teisės tuo, kad pisuarai sanitariniame mazge nebuvo atitverti sienelėmis.

16. Teismas nurodė, jog teisės aktai nereglamentuoja, iš kokios medžiagos turi būti pagaminta pertvara ir atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas nenurodė, kaip buvo pažeistos jo teisės tuo, kad pertvaros tarp unitazų sanitariniame mazge nebuvo iš lengvai valomos medžiagos, nusprendė, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl pertvarų yra nepagrįsti, todėl juos atmetė.

17. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai nereglamentuoja pataisos įstaigoms prievolės dušuose įrengti persirengimo kabinas ar rūbų kabyklas su pertvaromis, nereglamentuoja persirengimo kambarių įrengimo, todėl darė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus.

18. Teismas nustatė, kad bylos duomenys patvirtina, jog Alytaus PN ginčo laikotarpiu pagal poreikį buvo teikiamos dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos paslaugos, Alytaus PN minėtomis paslaugomis naudojosi pastoviai, todėl pareiškėjo skundo argumentą dėl tarakonų buvimo atmetė kaip nepagrįstą.

19. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad Alytaus PN nagrinėjamu atveju neatliko jokių teisei priešingų veiksmų, pareiškėjo teisių nepažeidė. Todėl teismas neturėjo pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

III. 20. Pareiškėjas S. N. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti ir priteisti jam iš atsakovo 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

21. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepakankamai įvertino bylos įrodymus, kurie patvirtina, jog pareiškėjas atliko bausmę 2-ame bendrabutyje, kuris yra pripažintas blogos būklės, pastato nusidėvėjimas 58 proc., jam kapitalinis remontas reikalingas jau nuo 2008 m. vasario 27 d., tačiau Alytaus PN rekonstrukcijos darbus pradėjo tik 2018 m. Pareiškėjas pabrėžia, kad tokiais veiksmais Alytaus PN pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio, 6.271 straipsnio 1 dalies 4 punkto, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio nuostatas.

22. Atsakovo atstovas Alytaus pataisos namai atsiliepime į pareiškėjo S. N. apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

23. Atsakovo atstovas nurodo, kad visa su pareiškėjo skundu susijusi medžiaga buvo pateikta teismui, kuris ją tinkamai įvertino. Pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, kad jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip jis konkrečiai pasireiškė. Atsakovo atstovas pabrėžia, kad pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais, nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių, o nenustačius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš jo laikymo Alytaus PN teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 29 d. iki 2018 m. spalio 25 d., atlyginimo priteisimo.

25. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo nusiskundimus dėl neužtikrintos minimalaus gyvenamojo ploto normos bendrabučio tipo patalpoje, netinkamos 2-jo bendrabučio būklės, jo gyvenamųjų patalpų priežiūros (pelėsio, ventiliacijos, tarakonų), sanitarinio mazgo įrengimo bei priežiūros, atsakovo atstovo argumentus ir įvertinęs pateiktus įrodymus, pareiškėjo skundą atmetė. Teismas nenustatė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, kaip būtinosios sąlygos valstybės civilinei atsakomybei kilti CK 6.271 straipsnio prasme.

26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai ištyrė ir įvertino į bylą pateiktus įrodymus apie 2-ojo bendrabučio, kuriame buvo laikomas pareiškėjas, blogą būklę.

27. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į pareiškėjo apeliaciniame skunde akcentuojamą argumentą, jog neturtinę žalą jis patyrė dėl blogos Alytaus PN 2-ojo bendrabučio būklės.

28. Teisėjų kolegija pirmiausiai atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

29. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015) nustato tardymo izoliatorių, pataisos namų, kalėjimų, atvirų kolonijų, areštinių, laisvės atėmimo vietų ligoninių, teritorinių policijos įstaigų areštinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus (1 p.). Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais (3 p.). Higienos normos HN 134:2015 12 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietos patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.

30. Bylos medžiaga patvirtina, kad Alytaus PN teismui pateikė 2008 m. vasario 27 d. valstybei nuosavybės teise priklausančio statinio Alytaus pataisos namų bendrabučio Nr. 2, esančio Ulonų g. 8a, Alytuje pripažinimo avariniu aktą, kuriame nurodyta, kad Alytaus PN 2-asis bendrabutis pripažintas esantis blogos būklės. Byloje pateiktas statinio Alytaus PN 2-ojo bendrabučio techninės priežiūros žurnalas patvirtina, kad nuolat buvo vykdoma 2-ojo bendrabučio techninė priežiūra, o iš 2018 m. gegužės 21 d. Alytaus miesto savivaldybės administracijos Alytaus PN statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo akto Nr. STPPA-8-(56.6) matyti, kad bendrabučio konstrukcijų ir inžinerinių sistemų būklė patenkinama (stogo danga blogos būklės), pastato viduje vietomis pastebėti įtrūkimai (parengtas rekonstrukcijos projektas). 2-ojo bendrabučio rekonstrukcijos darbai pradėti 2018 m. liepos mėnesį (b. l. 11, 50).

31. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, jog byloje esančiame Alytaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. gruodžio 14 d. patikrinimo akte Nr. PA-436 Higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nekonstatuota. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akte Nr. PA.1-309(22.14.3.1.12) nors ir yra nurodyta, kad 2-ajam bendrabučiui būtinas kapitalinis remontas, tačiau šio patikrinimo metu jokių Higienos normos HN 134:2015 pažeidimų Alytaus PN taip pat nekonstatuota. Bylos duomenys patvirtina, kad Alytaus PN pareigūnai nuolat prižiūrėdavo tvarką ir švarą gyvenamosiose bei kitose patalpose, esant reikalui šios patalpos buvo kuo skubiau remontuojamos. Pats pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Alytaus PN administraciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė, neprašė būti perkeliamas į kitas gyvenamąsias patalpas. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta šios nutarties 30 ir 31 punktuose, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog Alytaus PN 2-ojo bendrabučio gyvenamosios patalpos, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, neatitiko higienos normų reikalavimų.

32. Pažymėtina, jog neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: 1) valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, 2) žalos padarymo faktą ir 3) priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal CK 6.271 straipsnį, nekyla prievolė atlyginti žalą.

33. Nagrinėjamu atveju Alytaus PN neteisėtų veiksmų (neveikimo) nenustatyta, o nesant vienos iš būtinųjų sąlygų viešajai atsakomybei kilti, konstatuotina, kad nėra pagrindo pareiškėjui atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnį.

34. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs pareiškėjo skundą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. N. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė