34d8d494-2242-4db2-9907-b2a5333cdfa2 · Klaipėdos apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr.1-145-635/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23246-2022-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5;1.2.3.1.2.3; 2.3.6.4.5 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS nuosprendis LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 21 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Aurelijos Sadauskaitės, Daivos Jazbutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant J. K., dalyvaujant prokurorui Jurijui Petuchovui, kaltinamajam S. H. (S. H.), gynėjai advokatei Dianai Vaitkevičienei, vertėjai A.

Ž., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje S. H., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) , turintis leidimÄ gyventi Nr. (duomenys neskelbtini),faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, vedęs, dirbo UAB (duomenys neskelbtini), neteistas Kaltinamas padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ .

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: S. H. tyčia nužudė savo artimÄ jį giminaitį, o bÅ«tent: 2022-06-25 apie 14 val. 30 min., AB (duomenys neskelbtini) teritorijoje, bendrabučio kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu su savo tėvu M. G. (duomenys neskelbtini), peiliu smogė vienÄ kartÄ pastarajam į pilvÄ , taip padarydamas durtinę-pjautinę pilvo sienos kiauryminę žaizdÄ deÅ¡inėje su storosios žarnos pasaito kiauriniu sužalojimu, aortos kiauryminiu sužalojimu bei prasiskverbimu į deÅ¡inę pleuros ertmę, tai komplikavosi Å«miu nukraujavimu į vidaus ertmes bei trauminiu ir hipovoleminiu Å¡oku ir nuo patirto sužalojimo M.

G. mirė įvykio vietoje. Kaltinamasis S. H. kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad visko neprisimena dėl girtumo. Nurodė, kad buvo Å¡ventinė diena, su tėvu dviese gėrė alkoholinius gėrimus savo kambaryje. Vėliau kilo konfliktas ir muÅ¡tynės. Kaip jos tiksliai vyko, nepamena. Tėvas priekaiÅ¡tavo dėl blogo elgesio, dėl tvarkos. Liepė pakilti nuo kėdės, jam pakilus, pastÅ«mė. Dėl pastÅ«mimo jam parkritus, tėvas ėmė jį smaugti, du kartus sudavė į veidÄ .

Nurodė, kad toliau neprisimena. Nužudyti galėjo jis. Pas juos niekas iÅ¡ kitų asmenų neateidavo, kambarys buvo nerakintas, nes jo niekada nerakindavo. Nepamena, ar, kai tėvas trenkė jam (kaltinamajam), bėgo kraujas. Neatsimena, kad bÅ«tų matęs kraujo dėmes kambaryje ar peilį, suteptÄ krauju, ir taip sakęs ikiteisminio tyrimo metu. Anksčiau muÅ¡tynių su tėvu nėra buvę. Konfliktas kilo, nes jis pradėjo su tėvu ginčytis, Å¡iam įžeidinėjant. Tėvas buvęs karininkas, auklėjo, kad bÅ«tų tvarka.

Tėvui esant blaiviam, viskas bÅ«davo normalu, o iÅ¡gėrus tėvas norėdavo jį vis kažko pamokyti. Labai gailisi dėl to, kas atsitiko. Savo parodymus S. H. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (2 tomas, b. l. 91–95).Protokole užfiksuota, kad S. H. nurodė, kad po to, kai tėvas jį pastÅ«mė, jis nugriuvo, tėvas viena ranka laikydamas jį už kaklo, kita sudavė du smÅ«gius į veidÄ , jis atsimuÅ¡inėjo rankomis, o po suduotų smÅ«gių, nieko nebepamena.

Nukentėjusiosios T. H. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu perskaityti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste ir BPK) 276 straipsnio 4 dalimi. Nukentėjusioji parodė, kad M. G. yra jos vyras, su kuriuo santuokoje pragyveno apie 40 metų. Su vyru gyveno (duomenys neskelbtini). Sūnus S. su šeima gyveno atskirai. Vyras ūmaus ir sudėtingo charakterio, buvęs karininkas. Tėvo ir sūnaus santykiai buvo įtempti jau seniai, sunku pasakyti kodėl, bet mano, kad dėl tvarkos.

M. be galo mėgo tvarkÄ , buvo pedantas, o sÅ«nus ne toks tvarkingas. Vyras (tėvas) dėl tvarkos sÅ«nų moralizavo, sÅ«nui tai nepatikdavo, nors nė karto sÅ«nus nebuvo pakėlęs rankos prieÅ¡ tėvÄ . BÅ«davo atvejų, kai Å¡eimos rate vartojant alkoholį kildavo tarp jų žodinis konfliktas, bet greitai ir pasibaigdavo. Jai sunku buvo susitaikyti su vyro sunkiu charakteriu, dėl to net buvo nusprendusi skirtis, tačiau taip išėjo, kad neiÅ¡siskyrė, nes yra kantrus žmogus. SÅ«nus S. yra flegmatiÅ¡ko charakterio, viskÄ laiko savyje ir po kurio laiko gali pratrÅ«kti ir padaryti savaip, tačiau nesmurtiniais veiksmais.

Po tarnybos vyras pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, iÅ¡gėręs Å¡iek tiek bÅ«davo agresyvus, gali pradėti mėtyti daiktus, pakelti balsÄ . Kabinėjasi žodžiais prie bet ko, tačiau prie jos niekada nesmurtavo prieÅ¡ sÅ«nų. Kadangi (duomenys neskelbtini) nerado gerai apmokamo darbo, todėl abu iÅ¡vyko dirbti pradžioje į (duomenys neskelbtini), po to į (duomenys neskelbtini). Abu dirbo ir gyveno vienoje patalpoje. Nuolat palaikydavo ryšį su abiem. Tiek sÅ«nus, tiek vyras (tėvas) sakydavo, kad barasi dėl tos pačios priežasties – dėl tvarkos, dėl smulkmenų darbe, tačiau, kad smurtautų vienas prieÅ¡ kitÄ , tikrai to nebuvo.

Jie pasakydavo, kad buvo susikivirčiję, po to nesikalbėdavo, tačiau po kiek laiko vėl viskas bÅ«davo gerai, susitaikydavo. Abu dirbo Klaipėdoje (duomenys neskelbtini) bendrovėje. Su vyru telefonu kalbėjo 2022-06-24, paklausus, ar nesipyksta su sÅ«numi, atsakė, kad viskas gerai. KitÄ dienÄ â€“ birželio 25 d. kalbėjo trumpai, nes blogai girdėjosi. Vakare sužinojo iÅ¡ darbovietės apie įvykį, kad vyras sužeistas ir sÅ«nus sulaikytas. Pranešė marčiai M., kad S. sužalojo savo tėvÄ .

Dėl vyro mirties pretenzijų niekam neturi. Civilinio ieÅ¡kinio, nei ji, nei kiti Å¡eimos nariai, giminės nereikÅ¡. Labai iÅ¡gyvena dėl įvykusio įvykio, gaila sÅ«naus, kad susiklostė tokios aplinkybės. Mano, kad jis tikrai tyčia tėvo sužaloti nenorėjo. Vyras (tėvas), matyt, sÅ«nų tikrai privedė su savo žodinėmis priekabėmis dėl visko, dėl tvarkos ir pan. Prisiminė, kad kažkuriÄ dienÄ iki įvykio kalbėjo su sÅ«numi ir vyru, klausė kaip sekasi, abu pasakė, kad nežino vienas apie kitÄ , iÅ¡ to suprato, kad jie susipykę, bet neteikė didelės tam reikÅ¡mės, nes niekada nebuvo smurtinių veiksmų vieno prieÅ¡ kitÄ (1 tomas, b. l. 91–95).

Liudytoja M. H. parodė, kad S. H. yra jos vyras, M. G. yra uoÅ¡vis. Su vyru santykiai geri, jis ramaus, flegmatiÅ¡ko bÅ«do. Su juo vedę 18 metų, niekada prieÅ¡ niekÄ nėra pakėlęs rankos. UoÅ¡vis taip pat geras žmogus, tačiau kai iÅ¡gerdavo, pasireikÅ¡davo agresija. Dėl uoÅ¡vio agresijos jiems su vyru teko iÅ¡eiti gyventi atskirai. Vyras jai sakė, kad žodinis konfliktas prasidėjo dėl to, kad ji turėjo atvažiuoti pas vyrÄ ir jie bÅ«tų iÅ¡sinuomoję butÄ atskirai, kad Å¡i nebegalėtų lieti pykčio, po to tėvas jį pastÅ«mė, puolė smaugi ir muÅ¡ti.

Su uošve, kuri šiuo metu yra (duomenys neskelbtini), apie teismo posėdį žino ir dėl karo padėties negali atvykti, bendrauja. Uošvė pritaria, kad tėvas išgėręs tampa agresyvus ir galėjo sūnų privesti prie žmogžudystės, sūnų palaiko ir jokių pretenzijų jam nereikš. Kiti giminaičiai taip pat palaiko S. ir civilinio ieškinio niekas nereikš. Kaltinamasis prisidėjo prie tėvo laidotuvių, davė 500 eurų. Liudytojas O. R. parodė, kad įvykio metu buvo savo kambaryje, atėjo kartu su juo gyvenantis I., kuris pasakė, kad koridoriuje ant grindų guli N..

Kartu nuėjo prie N., kuris gulėjo tamsoje. N. tuo metu dar kvėpavo, bet jau nieko nekalbėjo. I. sakė, kad N. iÅ¡bėgęs iÅ¡ savo kambario suÅ¡uko „padėkite“. IÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ , kuri atvyko už 6–8 minučių, dar gaivino, tačiau nepavyko. Radus N., kitų asmenų aplink nebuvo. I. buvo blaivus, buvo išėjęs į virtuvę gaminti valgyti, nemano, kad galėjo kilti konfliktas tarp N. ir I., jie nebendravo. Jokių konfliktų, muÅ¡tynių ar kitokių įtartinų garsų įvykio dienÄ negirdėjo.

Jo nuomone, S. buvo ramesnis, N. aÅ¡tresnis, Å«mesnis. IÅ¡ kur N. pilve atsirado žaizda, nežino, jÄ pamatė tik uždegus Å¡viesÄ . Liudytojo I. A. (I. A.)parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, perskaityti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi. Liudytojas I. A. parodė, kad 2022-06-25 apie 13.10 val.–13.40 val. buvo AB (duomenys neskelbtini) teritorijoje (duomenys neskelbtini), esančiame bendrabutyje 4 aukÅ¡te, bendro naudojimo virtuvės patalpoje, gamino valgyti. BÅ«nant virtuvėje pamatė bendro naudojimo koridoriuje bėgantį kolegÄ N. (kuriame kambaryje jis gyvena, nežino), kuris paÅ¡aukė, kad iÅ¡kviestų greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , o pats N. nubėgo tolyn.

IÅ¡kart pradėjo bėgti paskui N.. Užbėgęs už bendro naudojimo koridoriuje esančio kampo (žiÅ«rint iÅ¡ virtuvės pusės po deÅ¡ine puse), tamsoje pamatė ant žemės ant nugaros gulintį N.. K. kojos kratėsi, jis nieko nekalbėjo, jo nieko neklausinėjo ir nebuvo pasilenkęs prie jo, nebuvo priėjęs arčiau ir prietemoje kažkokių sužalojimų ant K. nematė. IÅ¡kart nubėgo į savo kambarį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo kolega A. (pavardės nežino) ir jo paklausė, kaip iÅ¡kviesti greitÄ jÄ pagalbÄ , kadangi nežino pagalbos telefono numerio.

A. pasakė bėgti į įmonės administracijÄ , kuriame yra budintis dispečeris ir jiems praneÅ¡ti apie įvykį. Tuomet jis greitai nubėgo iki dispečerinės, pranešė apie įvykį, dispečerė iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , o pats bėgte grįžo į įvykio vietÄ . Ä®vykio vietoje Å¡alia N. kÅ«no pamatė stovintį savo kolegÄ A.. Tuo metu N. dar kvėpavo, matėsi, kad jo krÅ«tinės lÄ sta dar kilnojasi. Nei jis, nei A. N. nelietė. Maždaug per 10 min. į įvykio vietÄ atvažiavo GMP ir pradėjo gaivinti N..

A. jam pasakė, kad N. kambaryje gyvena kartu su savo sÅ«numi. Tame bendrabutyje jis gyveno tik 5-6 dienas, todėl negali pasakyti kas, kokie žmonės, kokiame kambaryje ir su kuo gyvena, nes nespėjo įsidėmėti. BÅ«damas virtuvėje jokių įtartinų konfliktų, grumtynių ar panaÅ¡ių garsų negirdėjo. Virtuvėje visÄ laikÄ buvo vienas, niekas nebuvo nei užėję į virtuvę, niekas nevaikščiojo koridoriumi, nebuvo visiÅ¡kai jokio judėjimo, kol jis buvo virtuvėje (apie 10 minučių).Koridorius, kur nukrito K., toje pusėje, iÅ¡ kur jis bėgo, nėra praeinamas, tik kitame gale yra išėjimas.

Nepastebėjo, ar nukentėjęs buvo kruvinas, nepastebėjo sužalojimų, nes buvo apie 5 m atstumu nuo praeinančio K., o tame koridoriuje dar nedegė šviesa, o kitokio šviesios šaltinio, išskyrus sklindančio nuo virtuvės holo, tame koridoriuje nebuvo. K. nebuvo susiėmęs rankomis už šonų ar pilvo, todėl negalėjo suprasti, kam reikalinga pagalba. Jis nepasakė, kas jį sužalojo, kokiomis aplinkybėmis, todėl nieko dėl to negali pasakyti (1 tomas, b. l. , 153–154, 163–169).  Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad M.

G. mirties priežastimi laikytina pjautinė pilvo sienos kiauryminė žaizda dešinėje su storosios žarnos pasaito kiauriniu sužalojimu, aortos kiauryminiu sužalojimu bei prasiskverbimu į dešinę pliauros ertmę. Tai komplikavosi ūmiu nukraujavimu į vidaus ertmes bei trauminiu ir hipovoleminiu šoku. Sužalojimai pilve padaryti aštriu, vienašmeniu, duriančių-pjaunančių savybių turinčiu įrankiu, turinčio pentį išreikštomis briaunomis, į dešinę (tiriamojo atžvilgiu) nukreiptais ašmenimis, vieno poveikio pasekoje.

Sužalojimas pilve yra sunkus, nesuderinamas su gyvybe ir yra priežastiniu ryÅ¡iu su mirtimi. Po durtinio sužalojimo pilvo deÅ¡inėje M. G. mirė praėjus nuo kelių iki keliolikos minučių. Po durtinių-pjautinių sužalojimų pilvo deÅ¡inėje ir aortoje, jis savarankiÅ¡kus veiksmus galėjo atlikti labai trumpÄ laikÄ ­- nuo keliasdeÅ¡imt sekundžių iki keleto minučių. Mirusiojo M. G. kÅ«ne be pjautinės pilvo sienos kiauryminės žaizdos durtinio sužalojimo pilvo deÅ¡inėje, nustatyti kiti sužalojimai: poodinė kraujosruva ir odos įbrėžimas deÅ¡inio raktikaulio projekcijoje padarytas vieno poveikio pasekoje, galimai duriančiomis-pjaunančiomis savybėmis pasižyminčio daikto smaigaliu ar bukabriaunio daikto galu; poodinė kraujosruva kaklo deÅ¡inėje padaryta ne mažiau vieno trauminio smÅ«ginio poveikio pasekoje, kietu, buku, turinčio ribotÄ pailgÄ pavirÅ¡ių daiktu; poodinė kraujosruva krÅ«tinės lÄ stos nugariniame pavirÅ¡iuje padaryta kietų bukų daiktų kategorijai priskiriamam daiktui ar įrankiui, sudavimo ar atsitrenkimo metu; sužalojimai deÅ¡iniajame žaste padaryti ne mažiau keturių trauminių smÅ«gių dinaminių poveikių pasekoje, bukabriauniu daiktu ar įrankiu.

Odos nubrozdinimas alkÅ«nės srityje galėjo susidaryti griuvimo aukÅ¡tielninkai metu, kurie yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. M. G. lavono kraujyje nustatyta 2,32 proc. (promilės) etilo alkoholio (1 tomas, b. l. 52–54). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini), konstatuota, kad S. H. nustatyta kraujosruva virÅ¡utinės lÅ«pos gleivinėje, odos nubrozdinimas galvos plaukuotosios dalies pakauÅ¡inėje srityje, pagal makroskopinį vaizdÄ ir lokalizacijÄ , padaryti paveikus kietu buku daiktu–(-ais), 1–3 parų laikotarpiu iki objektyvios teismo medicininės apžiÅ«ros, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (2 tomas, b. l. 88–89).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto iÅ¡vadoje Nr. S 400/2022(01) nurodyta, kad ant plastikinio maiÅ¡elio, sportinių kelnių, nuoplovose nuo koridoriaus sienos, kambaryje nuo grindų, nuo S. H. veido, rankų rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimÄ gautas DNR profilis sutampa su S. H. DNR profiliu su 99,99999999999998 % tikimybe. Atlikus DNR tyrimÄ ant peilio medinės rankenos gautas miÅ¡rus, dalinis DNR profilis, iÅ¡ kurių vienas DNR profilis sutampa su M. G. DNR su 99,99999999999996 % tikimybe, o kitas, dalinis DNR profilis sutampa su S. H.

DNR profiliu su 99,99999999999996 % tikimybe. Ant Å¡lepetės, peilio medine rankena geležtės, rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimÄ gautas DNR profilis sutampa su M. G. DNR su 99,99999999999996 % tikimybe. Ant peilio plastikine rankena žmogaus kraujo nerasta (1 tomas, b. l. 72–84).   Įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), pastate Nr. (duomenys neskelbtini), ketvirtame aukÅ¡te, bendro naudojimo koridoriuje rastas vyriÅ¡kio lavonas su pjautine žaizda pilve.

Å alia lavono 1 metro atstumu ant sienos rasti rausvos spalvos (galbÅ«t kraujo) sutepimai. AnalogiÅ¡kos dėmės rastos ant lavono delnų ir rÅ«bų. Tame pačiame koridoriuje esančiame kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini) kambaryje rastos galimai kraujo dėmės ant sportinių kelnių, peilio medine rankena, plastikinio maiÅ¡elio, rasto Å¡iukÅ¡liadėžėje bei rasta taÅ¡kinė (galbÅ«t kraujo) dėmė ant grindų Å¡alia lovos (1 tomas, b. l. 27-43). Byloje nėra pateikta kaltinamojo neblaivumo matavimo rezultatÄ patvirtinančių duomenų, tačiau kiti bylos duomenys – praneÅ¡imas apie įvykį ir į policijÄ pristatytus asmenis (1 tomas, b. l. 16-21), policijos pareigÅ«no tarnybiniame praneÅ¡ime fiksuota informacija patvirtina, kad kaltinamajam iÅ¡ karto po įvykio alkoholio matuokliu Drager alcotester buvo nustatytas sunkus apsvaigimas – 3,56 prom. neblaivumas.

Å ios aplinkybės neginčija ir pats kaltinamasis. Gimimo liudijimas patvirtina, kad kaltinamasis yra nukentėjusiojo M. G. (N. G.) sÅ«nus (2 tomas, b. l. 33-34). BK 129 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimÄ . Å i veika gali bÅ«ti padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad iÅ¡tirtų įrodymų visuma leidžia daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad tarp kaltinamojo S. H. veiksmų ir atsiradusių pasekmių – nukentėjusiojo mirties – yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys.

Kaltinamasis savo kaltės neginčijo, tačiau detaliai paties sužalojimo momento nepaaiÅ¡kino, nurodė, kad prisimena konfliktÄ su tėvu, tačiau teigia, kad neprisimena paties tėvo sužalojimo fakto. Kaltinamasis paaiÅ¡kino, kad jis buvo tik dviese su tėvu, abu gėrė alkoholinius gėrimus, tarp jų buvo kilęs žodinis konfliktas, kitų asmenų nebuvo. Savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, S. H. patvirtino parodymų patikrinimo metu. Sužalojimo pobÅ«dis bei lokalizacija – kiauryminė žaizda peiliu pilve, kur yra gyvybiÅ¡kai svarbÅ«s žmogaus organai – sukėlė pavojų ne tik nukentėjusiojo sveikatai, bet ir gyvybei, įrodo, kad kaltinamasis suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors nenorėjo atimti gyvybės, bet veikė siekdamas sutrikdyti žmogaus sveikatÄ ir sÄ moningai leido atsirasti pasekmėms, tai yra kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia.

Specialisto iÅ¡vada patvirtina, kad nukentėjusiojo mirties priežastimi buvo padaryta pjautinė pilvo sienos kiauryminė žaizda deÅ¡inėje su storosios žarnos pasaito kiauriniu sužalojimu, aortos kiauryminiu sužalojimu bei prasiskverbimu į deÅ¡inę pliauros ertmę ir dėl Å¡io sužalojimo M. G. veiksmus galėjo atlikti labai trumpÄ laikÄ ­- nuo keliasdeÅ¡imt sekundžių iki keleto minučių, o mirė praėjus nuo kelių iki keliolikos minučių. Ä®vykio vietos apžiÅ«ros duomenys ir liudytojo I.

A. parodymai patvirtina, kad nugriuvęs nukentėjusysis iÅ¡ karto po sužalojimo ir pagalbos Å¡auksmo rastas dar kvėpuojantis koridoriuje, kuris nėra pereinamas ir jame paÅ¡alinių asmenų nebuvo, netoliese savo (nukentėjusiojo) kambario, todėl kitas asmuo, be kaltinamojo, nukentėjusiojo sužaloti negalėjo. Specialisto iÅ¡vadose konstatuoti sužalojimai kaltinamajam ir be mirtino sužalojimo nukentėjusiajam kiti sužalojimai padaryti ne mažiau kaip keturiais trauminiais smÅ«giais, įvykio vietoje – kambaryje, koridoriuje ant sienų ir grindų rastas kaltinamojo kraujas, patvirtina tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo buvusį konfliktÄ , kurio neneigia ir pats kaltinamasis.

Rastas nukentėjusiojo kraujas ant peilio, paimto įvykio vietoje, geležtės ir ant peilio rankenos tiek nukentėjusiojo, tiek kaltinamojo kraujas, patvirtina, kad peiliu nukentėjusįjį sužalojo bÅ«tent kaltinamasis. S. H. konstatuotas 3,56 promilių girtumo laipsnis. Esant iÅ¡dėstytų aplinkybių visumai, logiÅ¡ka, jog, esant paprasto girtumo bÅ«senos, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, kaltinamojo gebėjimas detaliai ir tiksliai prisiminti visas įvykio aplinkybes, įvykių eigÄ ar jų chronologijÄ , buvo apsunkintas.

Tačiau Å¡i aplinkybė kaltinamojo kaltės ar nusikalstamų veiksmų apimties nemažina ir juolab neeliminuoja. Å iuo aspektu pažymėtina ir tai, jog teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad Baudžiamojo kodekso 19 straipsnio 1 dalies principinėje nuostatoje įtvirtinta, jog savanoriÅ¡kas fiziologinis asmens apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų nusikaltimo padarymo metu nėra aplinkybė, paÅ¡alinanti asmens pakaltinamumÄ ir kaltę.

Å i nuostata reiÅ¡kia, jog fiziologinis girtumas nepaÅ¡alina kaltininko baudžiamosios atsakomybės už apsvaigus padarytÄ veikÄ , nepriklausomai nuo jo girtumo laipsnio. Baudžiamoji atsakomybė tokiu atveju grindžiama tuo, kad asmuo, suprasdamas, jog vartodamas alkoholį gali stipriai apgirsti, prarasti savo veiksmų kontrolę ir dėl to padaryti nusikalstamÄ veikÄ , savo noru vartoja alkoholinius gėrimus ir patiria tokiÄ bÅ«senÄ , kai jo psichika ima iÅ¡kreiptai atspindėti tai, kas vyksta aplinkui, ir jis praranda savo veiksmų kontrolę.

Taigi, kaltinamojo girtumas, buvęs įvykio metu, neturi jokios reikÅ¡mės jo pakaltinamumui ir kaltei vertinti. Å iame kontekste pažymėtina ir tai, jog kaltinamasis žinojo ir suvokė savo priklausomybę nuo alkoholio, maža to, žinojo alkoholio įtakÄ savo veiksmams ir elgesiui. Kaltinamasis nurodė aplinkybes, kad po nukentėjusiojo suduoto smÅ«gio jam į veidÄ , jis apsvaigo ir nebeprisimena kaip dÅ«rė nukentėjusiajam peiliu. Byloje esantys duomenys (nukentėjusiosios T. H. liudytojos M. H. parodymai,) neabejotinai patvirtina, kad nukentėjusysis M.

G., buvo priekabaus bÅ«do, nuolat priekaiÅ¡taudavo, sutuoktinė norėjo iÅ¡situokti, kaltinamojo Å¡eima dėl pikto bÅ«do negalėjo gyventi katu, o iÅ¡gėrus nukentėjusiajam pasireikÅ¡davo agresija, tačiau anksčiau konfliktai bÅ«davo tik žodiniai. Buvusį konfliktÄ tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, suduotus smÅ«gius vienas kitam patvirtina nustatyti sužalojimai. Vertinant nuteistojo parodymus ir tai, kad nukentėjusiojo priekabus bÅ«das, konfliktiÅ¡kas elgesys gana dažnas ir įprastas jų kasdieniame gyvenime, kaltinamajam buvo žinomas, jam nebuvo itin netikėtas ir juolab sukėlęs didelį susijaudinimÄ , kaltinamojo elgesį po įvykio – peilį padėjo į lentynÄ , maiÅ¡elį su krauju iÅ¡metė į Å¡iukÅ¡linė, nusirengė, atsigulė miegoti, - galima spręsti, jog ypatingo poveikio jo psichikai, kuris galėtų bÅ«ti prilygintas afekto bÅ«senai, nukentėjusiojo elgesys įvykio metu jam nesukėlė, todėl nėra pagrindo jo veiksmų kvalifikuoti pagal BK 130 straipsnį kaip nužudymÄ labai susijaudinus, tačiau konstatuotina, kad nukentėjusiojo provokuojamas elgesys neabejotinai turėjo įtakos kaltinamojo veiksmams įvykio metu, kas vertintina kaip kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

BK 248 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad artimi giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nukentėjusysis M. G. yra kaltinamojo S. H. tėvas. Kadangi kaltinamasis S. H. tyčia nužudė savo tėvÄ , todėl jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ â€“ artimo giminaičio nužudymas. Kaltinamojo S. H. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad kaltinamasis kaltę pripažino visiÅ¡kai ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1dalies 2 punktas) bei nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys (BK 59 straipsnis 1 dalis 6 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe yra tai, kad nusikaltimÄ padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Akivaizdu, kad sunkus girtumo laipsnis turi įtakos apsvaigusio asmens suvokimui ir veiksmams, o ir pats kaltinamasis patvirtino, kad prieÅ¡ įvykį vartojo alkoholį, kad tai turėjo įtakos jo ir tėvo konfliktui kilti, kurio metu kaltinamasis mirtinai sužalojo savo tėvÄ . Teismas, skirdamas bausmę S. H., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Kaltinamasis padarė labai sunkų tyčinį smurtinį nusikaltimÄ , turintį negrįžtamų pasekmių - tyčiniais smurtiniais veiksmais atėmė artimo žmogaus –tėvo, gyvybę. Kaltinamasis nusikalto, veikdamas netiesiogine tyčia, specialiai nesiekė nukentėjusiojo gyvybės atėmimo, mirtinÄ sužalojimÄ padarė vienu smÅ«giu peiliu, gailisi dėl to kÄ padarė. NusikaltimÄ kaltinamasis padarė konflikto su tėvu, įtakojusiu nesutarimų kilimÄ savo priekabiu charakteriu ir elgesiu, metu, paveiktas ir alkoholio poveikio, tačiau tai nepaneigia padaryto nusikaltimo pavojingumo.

S. H. anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, iki nusikaltimo padarymo dirbo. Sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rÅ«Å¡is – terminuotas laisvės atėmimas, todėl jam skirtina sankcijoje numatyta bausmės rÅ«Å¡is – terminuotas laisvės atėmimas. Kaltinamojo asmenybę ir jo padarytÄ nusikaltimÄ apibÅ«dinantys byloje surinkti įrodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog padarytas nusikaltimas nebuvo linkusio nusikalsti ir daryti kitus teisės pažeidimus, dirbusio kaltinamojo gyvenimo bÅ«do pasekmė.

Atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančiÄ ir sunkinančiÄ aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo amžių ir į visas aptartas aplinkybes kaltinamajam S. H. skirtina bausmė, mažesnė nei sankcijos vidurkis ir artima sankcijos minimumui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu tyrimui reikÅ¡mingi daiktai, nusikalstamos veikos priemonės ir objektai, ant kurių iÅ¡likę Å¡ios nusikalstamos veikos pėdsakų: guminės Å¡lepetės, nuoplova, kuri supakuota į pakuotę Nr. 2, nuoplova (pakuotė Nr. 3),sportinės kelnės (pakuotė Nr. 4), peilis su medine rankena (pakuotė Nr. 5), peilis su plastikine rankena (pakuotė Nr. 6), geltonos spalvos plastikinis maiÅ¡elis (pakuotė Nr. 7), S. H. nuoplova nuo veido (voke Nr. 1), nuoplova nuo rankų (voke Nr. 2), įtariamojo S. H.

DNR seilių pavyzdžiai lyginamajam tyrimui, M. G. trumpikės, S. H. marÅ¡kinėliai trumpomis rankovėmis, S. H. džinsinės kelnės, raktai perduoti saugoti į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnavimo skyrių (2 tomas, b. l. 156–163), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini. Skaitmeninės laikmenos (CD ir DVD) su parodymų patikrinimo vietoje vaizdo ir garso įraÅ¡u, BODY kamerų vaizdo ir garso įraÅ¡u su telefonų duomenimis paliktinos saugoti su byla. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalimi, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas laikinojo sulaikymo ir suėmimo terminas nuo 2022 m. birželio 25 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (2 tomas, b. l. 120–141).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, 308 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: S. H. (S. H.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir jį nubausti laisvės atėmimu 9 metams. KardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ , paskirtÄ S. H., palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalimi, į bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikinojo sulaikymo ir kardomojo kalinimo – suėmimo terminÄ nuo 2022 m. birželio 25 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – gumines Å¡lepetes, sportines kelnes, peilį su medine rankena, peilį su plastikine rankena, geltonos spalvos plastikinį maiÅ¡elį, trumpikes, marÅ¡kinėlius, džinsines kelnes, raktus, nuoplovas, supakuotas į pakuotes Nr. 1, 2, 3, S. H. DNR seilių pavyzdžius lyginamajam tyrimui, saugomus Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Skaitmenines laikmenas (CD ir DVD) su parodymų patikrinimo vietoje vaizdo ir garso įraÅ¡u, BODY kamerų vaizdo ir garso įraÅ¡u su telefonų duomenimis, palikti prie bylos. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuoraÅ¡o įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundÄ paduodant Klaipėdos apygardos teismui. Teisėjai Daiva Jazbutienė Dalius Jocys Aurelija Sadauskaitė