2022-04-27 Nr. AB-10424-3-64-3-01668-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-267-492/2022

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01668-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. balandžio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. B. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. B. skundą atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „Medilana“ ir S. L.) dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja R. B. kreipėsi su skundu į teismą, prašydama panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. kovo 24 d. įsakymą Nr. A-379 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas).

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi pareiškėjos skundą priėmė, išsiuntė skundo nuorašą atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai ir įpareigojo per 14 kalendorinių dienų nuo skundo nuorašo gavimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į pareiškėjos skundą ir visą turimą, su ginču susijusią, medžiagą. Taip pat pasiūlė tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriui, UAB „Medilana“, S. L. per 14 kalendorinių dienų nuo skundo gavimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į pareiškėjos skundą.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. vasario 24 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo dėl termino atnaujinimo skundui pateikti bei administracinę bylą Nr. eI3-186-621/2022 nutraukė.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 30 straipsnio 1 dalimi ir 103 straipsnio 8 punktu, konstatavo, jog nėra nustatyta objektyvių aplinkybių, dėl kurių pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą negalėjo pateikti teismui skundo, todėl nėra pagrindo atnaujinti pareiškėjai praleistą skundo padavimo terminą.

Teismas vertino, kad pareiškėjos prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti yra grindžiamas abstrakčiais, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurie neįrodo egzistavus objektyvias ir nuo pareiškėjos valios nepriklausiusias aplinkybes, pakankamai svarbias atnaujinti praleistą terminą skundui pateikti. Pareiškėja šiuo atveju nebuvo pakankamai rūpestinga, atidi ir uždelsė paduoti skundą teismui. Pareiškėja jokių kitų svarbių, nuo jos valios nepriklausiusių termino praleidimo priežasčių nenurodė, pareiškėjos subjektyvus situacijos suvokimas, pasirinktas elgesio modelis nagrinėjamu atveju negali būti vertinami kaip objektyvios kliūtys, dėl kurių praleistas terminas turėtų būti atnaujinamas.

III. Pareiškėja R. B. atskirajame skunde prašo patenkinti pareiškėjos atskirąjį skundą ir panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį bei perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose. Teigia, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vieno mėnesio terminas skundui dėl ginčijamų aktų apskundimo, pradedamas skaičiuoti nuo skundžiamo akto įteikimo dienos. Vadinasi pareiškėja 2021 m. liepos 26 d. gavusi skundžiamą Įsakymą, tik tuomet sužinojo akto esmę ir jame nustatytas teises ir pareigas. Papildomai pareiškėja akcentavo, kad skundžiamo Įsakymo paskelbimas savivaldybės interneto svetainėje ir ŽPDRIS, taip pat nelaikoma pareiškėjų sužinojimo apie skundžiamą įsakymą data. Tai reiškia, kad pareiškėja nepraleido vieno mėnesio termino ir skundą pateikė teismui laiku.

Pareiškėja pažymi, jog iš pareiškėjos veiksmų, o taip pat ir atsakovo elgesio, matyti, kad pareiškėja niekaip nei iš 2021 m. balandžio 27 d. kvietimo, nei iš 2021 m. gegužės 13 d. dalyvavimo ribų ženklinime, nei iš atsakovo 2021 m. birželio 25 d. atsakymo Nr (6.30.)SG-554 negalėjo suprasti kaip ji turėtų ginti savo teises. Pareiškėja nebuvo informuota apie patvirtintą Įsakymą ir būtinybę jį apskųsti. Pareiškėjai Įsakymas buvo įteiktas tik jai paprašius, taigi, šiuo atveju negalima laikyti, jog pareiškėja nebuvo pakankamai rūpestinga ir atidi, nes visi pareiškėjos veiksmai, ginant savo pažeistas teises buvo atliekami laiku, operatyviai ir aktyviai, kas atitinka sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 24 d. nutarties, kuria, vadovaujantis ABTĮ 29 straipsnio 1 dalimi ir 103 straipsnio 8 punktu, byla nutraukta, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet yra įtvirtintos ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų. Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. ABTĮ 103 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas, pareiškimas) buvo priimtas praleidus nustatytus skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą.

Nustatyta, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) – 0,0640 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatas – parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su priklausiniais. Trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Medilana“ nuo 2009 m. vasario 27 d. nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini). UAB „Medilana“ kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją su prašymu organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. A-1914 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ nuspręsta pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas yra suformuoti naują valstybinės žemės sklypą prie esamų pastatų. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius 2018 m. lapkričio 30 d. išdavė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. SFP-770 (14.31.36), kuriais vadovaujantis parengtas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas ir patvirtintas skundžiamu Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. A-379 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“.

Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010).

Aiškindamas nurodytą ABTĮ nuostatą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1228-492/2015).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas skundo padavimo termino eigos pradžią sieja ne tik su pačiu fiziniu veiksmu – akto įteikimu asmeniui, bet ir su sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie skundžiamą aktą momentu. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-75-492/2015).

Pareiškėja nurodė, kad skundžiamą Įsakymą gavo 2021 m. liepos 26 d. kartu su atsakovo 2021 m. liepos 26 d. raštu Nr. S-2677 ir iš šio rašto turinio sužinojo apie savo teisių pažeidimą. Pareiškėja nedalyvavo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo procese, o faktą apie atsakovo priimtą įsakymą sužinojo gavusi iš UAB „Medilana“ 2021 m. birželio 4 d. pranešimą, tačiau nurodė, kad pats skundžiamo Įsakymo bei su juo susijusių dokumentų turinys pareiškėjai tapo žinomas tik gavus iš atsakovo 2021 m. liepos 26 d. raštą Nr. S-2677 su priedais.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja 2021 m. balandžio 27 d. kvietimu buvo kviečiama į žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų ženklinimą. Nors kvietime ir nurodytas neteisingas adresas, į kurį kviečiama pareiškėja, bet skunde ji pati nurodo, kad buvo nuvykusi į žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimą. Pareiškėjai 2021 m. birželio 4 d. buvo išsiųstas pranešimas „Dėl kadastrinių matavimų“ su priedais, kuriame buvo nurodyta, kad pareiškėja turi teisę teikti pastabas dėl kadastrinių matavimų ir jų metu surašyto žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto, taip pat pateiktas 2021 m. gegužės 13 d.

žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas, kuriame nurodyta, jog žemės sklypo ribos buvo nustatytos ir paženklintos vadovaujantis Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. kovo 24 d. įsakymu „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“. Pareiškėja 2021 m. birželio 17 d. pretenzija kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją bei projekto iniciatorę ir rengėją UAB „Medilana“, prašydama patikslinti UAB „Medilana” parengto žemės sklypo formavimo pertvarkymo sprendinius, numatant 76 kv. m.

įvažiavimo į Žemės sklypą servitutą. Taigi, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja jau nuo 2021 m. balandžio 27 d. žinojo, kad vyksta žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo procesas, jau 2021 m. birželio 17 d., kreipdamasi į atsakovą ir trečiąjį suinteresuotą asmenį žinojo, kokios yra gretimo sklypo ribos ir sprendiniai. Pažymėtina, kad pareiškėja vėliausiai 2021 m. birželio 4 d., gavusi 2021 m. gegužės 13 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo aktą, žinojo, kad yra priimtas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. kovo 24 d.

įsakymas Nr. A-379 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“, tačiau tik 2021 m. liepos 16 d. kreipėsi į atsakovą prašydama jį pateikti, o į teismą dėl jo apskundimo - 2021 m. rugpjūčio 5 d. Taigi, pareiškėjos nurodomas vėlesnis sužinojimas apie savo teisių pažeidimą (gavus skundžiamą Įsakymą), nesudaro pagrindo kitaip skaičiuoti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią ir laikoma, kad pareiškėja praleido įstatymu nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl Įsakymo panaikinimo.

Pareiškėja, skunde prašydama atnaujinti terminą skundui paduoti, nurodė, kad apie skundžiamą Įsakymą sužinojo tik 2021 m. liepos 26 d., kuomet atsakovas pateikė skundžiamą įsakymą. Nurodė, kad pažeidimų turinio, apimties nežinojimas, nežinojimas apie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo procesą, turėtų būti laikoma svarbia termino praleidimo priežastimi.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015). Sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013).

Akcentuotina, jog savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-567-552/2015).

Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis skundu į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Viena iš tokių reikšmingų aplinkybių yra tai, ar pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, buvo rūpestingas, sąžiningas ir atidus. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomas rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartas. Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-21/2012). Greta rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas operatyvumo standartas.

Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Nepagrįstas delsimas yra kliūtis atnaujinti praleistą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-697/2011).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja jau nuo 2021 m. balandžio 27 d. žinojo, kad vyksta žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo procesas, jau 2021 m. birželio 17 d., kreipdamasi į atsakovą ir trečiąjį suinteresuotą asmenį žinojo, kokios yra gretimo sklypo ribos ir sprendiniai. Pareiškėja, gavusi 2021 m. gegužės 13 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo aktą, sužinojo, kad yra priimtas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. kovo 24 d. įsakymas Nr. A-379 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“, tačiau tik 2021 m. liepos 16 d. kreipėsi į atsakovą prašydama jį pateikti. Pareiškėja nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kodėl dėl skundžiamo Įsakymo išdavimo į atsakovą kreipėsi tik 2021 m. liepos 16 d., nors informaciją apie pradėtą žemės sklypo formavimo procedūrą ir apie priimtą ribų paženklinimo parodymo aktą žinojo anksčiau. Pareiškėjos pasirinktas elgesio modelis, pavėlavusiai kreipiantis į atsakovą tam, kad gautų skundžiamą Įsakymą, yra subjektyvaus pobūdžio, nuo pareiškėjos valios priklausanti termino praleidimo priežastis. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėja terminą skundui paduoti praleido ne dėl svarbių, nuo jos valios nepriklausiusių, priežasčių. Nesant pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą paduoti skundą ir bylą nutraukė ABTĮ 103 straipsnio 8 punkte nurodytu pagrindu.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad remiantis pareiškėjos atskirojo skundo argumentais skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti pripažinta nepagrįsta ir neteisėta, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos R. B. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė