2016-10-12 Nr. AB-19526-3-62-3-00364-2016-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-951-575/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00364-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija 63.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. spalio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. kovo 8 d. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 2) dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) atsisakymo suteikti informaciją ir vilkinimo ją suteikti bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 15 d. nutartimi (b. l. 4–6) nustatė pareiškėjui terminą iki 2016 m. kovo 30 d. nutartyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti, kadangi pareiškėjo skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų.

Pareiškėjas A. B. 2016 m. kovo 30 d. pateikė Kauno apygardos administraciniam teismui patikslintą skundą (b. l. 8–10).

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 5 d. nutartimi (b. l. 21–23) pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir nutarė grąžinti jį pareiškėjui.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepašalino Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 15 d. nutartyje nurodytų trūkumų – korektiškai nesuformulavo skundo dalyko, nenurodė reikalavimo faktinio pagrindo, nesumokėjo žyminio mokesčio, nepateikė visų duomenų, atspindinčių jo realią turtinę padėtį (duomenų apie gaunamas pajamas).

III. Pareiškėjas A. B., nesutikdamas su Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą (b. l. 27), prašydamas minėtą nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas mano, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, kadangi teismas netinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jo patikslintame skunde aplinkybės dėstomos netinkamai, neaiškiai ir padrikai, todėl neįmanoma apibrėžti keliamą ginčą ir bylos ribas. Pareiškėjas pažymi, kad teismas jokiais motyvais nepagrindė šios savo išvados, o tik formaliai ieško būdų atsisakyti priimti skundą bei iš esmės jį išnagrinėti. Šiame kontekste pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog patikslintame skunde aiškiai išdėstė savo reikalavimą panaikinti Kauno AVPK 2016 m. vasario 22 d. atsakymą ir įpareigoti Kauno AVPK suteikti prašomą informaciją bei atsiųsti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartį su jos išsiuntimo ir gavimo minėtoje institucijoje rekvizitais, taip pat skunde aiškiai išdėstytos aplinkybės, kokiais būtent neteisėtais Kauno AVPK ir Panevėžio miesto apylinkės teismo veiksmais pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala. Taigi, pareiškėjo manymu, skundo trūkumai buvo pašalinti. Pareiškėjas kartu akcentuoja, kad kituose teismuose jis buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal tokius pačius duomenis, kuriuos pateikė ir nagrinėjamu atveju. Tuo tarpu duomenų apie gaunamas pajamas pateikti negalėjo, nes apie jas sužinojo tik gavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2016 m. kovo 31 d. sprendimą dėl pensijos skyrimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutarties, kuria teismas nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu, kadangi jis per teismo nutartimi nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Visų pirma, pažymėtina, kad ši byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla pagal atskirąjį skundą pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 148 str.; Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Akcentuotina, jog nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Lietuvos įstatymų leidėjas teisės kreiptis į administracinį teismą ribojimus iš esmės įtvirtino ABTĮ 5, 23, 24, 33, 39 straipsniuose. Aiškindamas minėtas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., LVAT 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009). ABTĮ 37 straipsnio 1 dalis numato, jog gavus teisme skundą (prašymą), administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per septynias dienas priimdamas nutartį. Jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Šiame kontekste pabrėžtina, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė: teismas suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., LVAT 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1164-502/2015 ir kt.). Teismo nutartyje įvardytų skundo (prašymo) trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui. Kitaip tariant, pareiškėjui neįvykdžius (netinkamai įvykdžius) teismo nurodymų dėl skundo (prašymo) trūkumų šalinimo, teismas privalo priimti nutartį dėl skundo (prašymo) laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui. Priimdamas nutartį laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui, teismas remiasi anksčiau priimta nutartimi, kurioje įvardyti konkretūs skundo (prašymo) trūkumai ir pareiškėjui nustatytas terminas šiems trūkumams pašalinti (žr., pvz., LVAT 2012 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-343/2012 ir kt.).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2016 m. kovo 8 d. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 2) dėl Kauno AVPK atsisakymo suteikti informaciją ir vilkinimo ją suteikti bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Tačiau Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 15 d. nutartimi (b. l. 4–6), nustatęs, kad pareiškėjo skundas neatitinka ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nustatė pareiškėjui terminą iki 2016 m. kovo 30 d. nutartyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti. Minėtoje nutartyje teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju neaišku, į ką pareiškėjas yra nukreipęs reikalavimą dėl žalos priteisimo, o teismas negali remtis spėjimais ir prielaidomis, todėl pareiškėjui siūlytina tiksliai įvardinti atsakovą ir įvardinti, į ką yra nukreiptas neturtinės žalos pritesimo reikalavimas. Be to, pareiškėjas prašo įpareigoti Kauno AVPK suteikti prašomą informaciją, tačiau 2016 m. vasario 22 d. atsakymo neskundžia ir neprašo jį panaikinti. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui siūlytina nurodyti konkrečias teisės aktų nuostatas, kurių atsakovas galbūt nevykdo (netinkamai vykdo) ir yra įpareigotinas vykdyti. Teismas taip pat akcentavo, kad administracinėse bylose už kiekvieną skundą mokamas 28 Eur žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas ABTĮ 40 straipsnyje (ABTĮ 39 str. 1 d.). Tuo tarpu pareiškėjo skundo reikalavimai nepriskirtini ABTĮ 40 straipsnyje nurodytiems atvejams, todėl jis turi pateikti teismui žyminio mokesčio kvitą arba motyvuotą ir atitinkamais įrodymais pagrįstą prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo (ABTĮ 24 str. 2 d., 40 str., 41 str.). Teismas kartu akcentavo, kad reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo, pareiškėjas privalo nurodyti, kuo ši žala pasireiškė, kokių konkrečių teisės aktuose nurodytų veiksmų pareigūnai neatliko arba kokius konkrečius neteisėtus veiksmus atliko, iš kurių pareiškėjas kildina žalą.

Atitinkamai pareiškėjas, teismo nustatytu terminu šalindamas skundo trūkumus, 2016 m. kovo 30 d. pateikė Kauno apygardos administraciniam teismui patikslintą skundą (b. l. 8–10), prašydamas panaikinti Kauno AVPK 2016 m. vasario 22 d. raštą bei įpareigoti Kauno AVPK per 10 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo suteikti prašomą informaciją bei atsiųsti prašomą informaciją patvirtinantį procesinį dokumentą (2013 m. sausio 17 d. nutartį su jos išsiuntimo ir gavimo minėtoje institucijoje rekvizitais), taip pat priteisti iš Lietuvos Respublikos 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Iš pareiškėjo patikslinto skundo turinio taip pat matyti, kad pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą iš esmės kildina iš Kauno AVPK atsisakymo suteikti prašomą informaciją, nurodydamas, jog dėl to buvo suvaržyta jo teisė gintis baudžiamojoje byloje, jis patyrė pažeminimą ir dvasinį sukrėtimą. Patikslintame skunde pareiškėjas atsakovu nurodė Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Kauno AVPK. Kartu su patikslintu skundu pareiškėjas pateikė prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo (b. l. 15), nurodydamas, kad jis yra neįgalus, gauna nedidelę pensiją, iš kurios yra vykdomi išskaičiavimai pagal antstolių patvarkymus, neturi nekilnojamojo turto, augina du vaikus, kurių vienas yra nepilnametis, o kitas mokosi ir reikia mokėti už mokslą, be to, pareiškėjas turi įsipareigojimų dėl kredito, turi 92 metų tėvą, kuriam būtina paskirta nuolatinė speciali priežiūra ir patiriamos išlaidos gydymui bei vaistams, o žiemos sezono metu yra padidėjusios išlaidos mokesčiams už šildymą ir kt. Prie prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo pareiškėjas pridėjo šiame prašyme nurodytas aplinkybes pagrindžiančius dokumentus: neįgaliojo pažymėjimo, pažymos apie nekilnojamąjį turtą, vaikų gimimo liudijimų, kredito sutarties, medicininės pažymos kopijas (b. l. 16–20). Tuo tarpu Kauno apygardos administracinis teismas skundžiama 2016 m. balandžio 5 d. nutartimi (b. l. 21–23) pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir nutarė grąžinti jį pareiškėjui, kadangi sprendė, jog pareiškėjas nepašalino Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 15 d. nutartyje nurodytų trūkumų.

Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi visumą byloje nustatytų aplinkybių, su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patikslintas skundas iš esmės atitinka minimalius ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių keliamus reikalavimus, kad teismas galėtų spręsti jo priėmimo klausimą, kadangi pareiškėjas aiškiai įvardijo administravimo subjektą, veiksmus, kuriais šis viešojo administravimo subjektas galbūt pažeidė jo teises ir įstatymų saugomus interesus, bei pasirinko konkretų savo pažeistų teisių gynimo būdą.

Tuo tarpu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje teisė kreiptis į administracinį teismą aiškinama plačiai. Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad smulkūs formalaus pobūdžio trūkumai asmeniui neturėtų trukdyti įgyvendinti teisę į teismą (žr., pvz., LVAT 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-611/2008). Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas patikslintame skunde, be kita ko, suformulavo reikalavimą panaikinti Kauno AVPK 2016 m. vasario 22 d. raštą, nurodė teisės aktų nuostatas, iš kurių kildina savo reikalavimus, aiškiai nurodė, iš ko kildina prašomą priteisti neturtinę žalą, kaip ji pasireiškė ir į ką yra nukreiptas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, taip pat pateikė prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo kartu pateikdamas šiame prašyme nurodytas aplinkybes patvirtinančius duomenis.

Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo kartu su patikslintu skundu pateikti dokumentai yra pakankami tenkinti jo prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Taip pat, nors pareiškėjas patikslintame skunde, reikšdamas reikalavimą panaikinti Kauno AVPK 2016 m. vasario 22 d. raštą, nenurodė Kauno AVPK kaip atsakovo, pabrėžtina, jog pagal ABTĮ 37 straipsnio 4 dalį, tuo atveju, jeigu skunde (prašyme) pareiškėjas nenurodo atsakovo ar trečiojo suinteresuoto asmens arba nurodo ne tą atsakovą ar trečiąjį suinteresuotą asmenį ar nurodo asmenis, su kurių teisėmis ar pareigomis ginčas nesusijęs, tačiau skunde pakankamai aiškiai suformuluoja ginčo dalyką (nurodo skundžiamą aktą, veiksmą arba atsisakymą ar vilkinimą atlikti veiksmus) ir administravimo subjektą, dėl kurio priimto akto, veiksmo ar neveikimo paduodamas skundas, teismo pirmininkas ar teisėjas nutartimi gali pašalinti šiuos trūkumus.

Tokiu atveju priimama nutartis priimti skundą (prašymą), kurioje nurodoma, kas įtraukiamas administracinės bylos proceso šalimi kaip atsakovas (atsakovai) ar (ir) trečiasis suinteresuotas asmuo (asmenys). Galutinai dėl šalies pakeitimo tinkama teismas nusprendžia teismo posėdžio parengiamojoje dalyje.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje iš esmės tinkamai nemotyvavo, kodėl nagrinėjamu atveju neįmanoma pradėti bylos teisenos remiantis tomis aplinkybėmis ir tais įrodymais, kuriuos nurodė ir pateikė pareiškėjas. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti abstraktūs pareiškėjo skundo trūkumai nesudaro kliūčių bylos nagrinėjimui. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas ir nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas nepašalino aptariamų skundo trūkumų, bei nepagrįstai pareiškėjo skundą laikė nepaduotu. Taigi, Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutartis, kuria nutarta pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl yra naikintina, grąžinant pareiškėjo skundo priėmimo klausimą šiam teismui spręsti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Skirgailė Žalimienė