2013-02-20 Nr. AB-177-3-64-3-00207-2012-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS858-219/2013

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00207-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija 63.2. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. vasario 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 27 d. nutartimi (t. II, b. l. 29-31) pareiškėją G. K. (toliau – ir pareiškėjas) įpareigojo iki 2012 m. gruodžio 11 d. pateikti nutarties aprašomojoje dalyje nurodytus reikalavimus atitinkantį skundą bei tiek jo nuorašų, kiek byloje yra šalių.

Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog Šiaulių apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Pareiškėjas G. K. pateikė skundo patikslinimą, kuriuo prašo įtraukti atsakovo Lietuvos valstybės atstovais Lietuvos Respublikos kultūros ministeriją (toliau – ir Kultūros ministerija), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją (toliau – ir Sveikatos apsaugos ministerija), Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją (toliau – ir Teisingumo ministerija), Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas).

Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo G. K. patikslintas skundas negali būti priimtas, kadangi paduotas su trūkumais, kuriuos pareiškėjas įpareigotinas pašalinti.

Pažymėjo, kad pareiškėjas 2012 m. gegužės 28 d. teismo posėdžio metu buvo pateikęs skundo patikslinimą, kuriuo prašė atsakovo Lietuvos valstybės atstovais įtraukti Sveikatos apsaugos ministeriją, Teisingumo ministeriją, Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Seimą, Kalėjimų departamentą, Kultūros ministeriją. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 29 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2012 m. birželio 12 d. pašalinti skundo trūkumus, kurių pareiškėjas nepašalino ir 2012 m. birželio 19 d. nutartimi buvo nutarta pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu ir nutarčiai įsiteisėjus grąžinti skundą pareiškėjui.

Teismas, nustatydamas terminą pareiškėjui pašalinti skundo trūkumus, 2012 m. gegužės 29 d. nutartyje nurodė, kad galima neturtinė žala pareiškėjui galėtų būti sietina su Šiaulių tardymo izoliatoriaus, o ne Kalėjimų departamento, Sveikatos apsaugos ministerijos, Kultūros ministerijos, Teisingumo ministerijos veiksmais (neveikimu), todėl, teismo nuomone, Lietuvos valstybė turėtų būti atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, o ne Kalėjimų departamento, Sveikatos apsaugos ministerijos, Kultūros ministerijos, Teisingumo ministerijos. Pažymėjo, jog pareiškėjas nenurodo jokių konkrečių tariamai neteisėtų Kalėjimų departamento, Sveikatos apsaugos ministerijos, Kultūros ministerijos, Teisingumo ministerijos veiksmų (neveikimo), iš esmės pareiškėjas nepagrindžia savo galimo teisės pažeidimo. Nurodė, jog teismas negali kokių nors veiksmų (administracinio akto, neveikimo) vertinti vien dėl hipotetinio jų poveikio pareiškėjui, kai toks poveikis yra visiškai nepagrįstas konkrečiomis su pareiškėju susijusiomis aplinkybėmis.

Paaiškino, jog pareiškėjas pateikdamas skundo patikslinimą taip pat nenurodo, kokius neteisėtus veiksmus atliko ar kokių veiksmų neatliko, kuriuos privalėjo atlikti pagal teisės aktų reikalavimus Kultūros ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Teisingumo ministerijos bei Kalėjimų departamento darbuotojai ir dėl kurių pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

Nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog skundo su priedais egzempliorių turi būti tiek, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme. Pažymėjo, jog pareiškėjas pateikia tik vieną patikslinto skundo egzempliorių.

Teismas, atsižvelgęs į nutartyje nurodytus trūkumus, pareiškėją įpareigojo juos ištaisyti iki 2012 m. gruodžio 11 d.

Pareiškėjas 2012 m. gruodžio 11 d. pateikė patikslintą skundą (t. II, b. l. 42-46).

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 14 d. nutartimi (t. II, b. l. 48-50) pareiškėją G. K. įpareigojo iki 2012 m. gruodžio 27 d. pateikti teismui nutarties aprašomojoje dalyje nurodytus reikalavimus atitinkantį prašymą ir tiek jo priedų nuorašų, kiek byloje bus šalių.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pareiškėjo patikslintame skunde prašoma nustatyti, kad:

1) Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikino suėmimo kameros priskiriamos prie žmogaus orumo žeminimo, suėmimas jose prie nežmoniško, žiauraus elgesio, žalojimo psichikos, sveikatos, kankinimo;

2) kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus karantino kameros priskiriamos prie žmogaus orumo žeminimo, laikymas jose prie nežmoniško, žiauraus elgesio, žalojimo psichikos, sveikatos, kankinimo;

3) kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikant pareiškėją kamerose priskiriama prie orumo žeminimo, nežmoniško, žiauraus elgesio, žalojimo psichikos, sveikatos, kankinimo, nes pareiškėjas laikytas kamerose kuriose: neužtenka natūralios šviesos, vietos, oro, žalumynų oro, drėgmės, vasarą karšta, tvanku, laikytas 23 valandas iš 24 valandų kameroje ir teduoda tik vieną valandą būti kameroje 18 m2 uždengtu šiferiu, geležine surudijusia sietka, kurioje lietaus nuotekų vamzdžiai sujungti su fekalinės kanalizacijos vamzdžiais, nevedant socialinės reabilitacijos, nesuteikiant pakankamai užimtumo, neįkuriant darbo vietų Šiaulių tardymo izoliatoriuje suimtiesiems perkeltiems į Šiaulių tardymo izoliatorių.

Teismas pažymėjo, jog administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ir faktų konstatavimo. Nurodė, jog minėti trys pareiškėjo reikalavimai nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai.

Nurodė, jog pareiškėjas viename iš savo reikalavimų prašo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Sveikatos apsaugos ministerijos, Teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamento, Kultūros ministerijos, Šiaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti iš viso 600 000 litų neturtinės žalos.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog galima neturtinė žala pareiškėjui galėtų būti sietina su Šiaulių tardymo izoliatoriaus, o ne Kalėjimų departamento, Sveikatos apsaugos ministerijos, Kultūros ministerijos, Teisingumo ministerijos veiksmais (neveikimu), todėl, teismo nuomone, Lietuvos valstybė turėtų būti atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, o ne Kalėjimų departamento, Sveikatos apsaugos ministerijos, Kultūros ministerijos, Teisingumo ministerijos. Pažymėjo, jog pareiškėjas nenurodo, kokios konkrečios teisės aktų normos, buvo pažeistos dėl tariamai neteisėtų Kalėjimų departamento, Sveikatos apsaugos ministerijos, Kultūros ministerijos, Teisingumo ministerijos veiksmų (neveikimo), iš esmės pareiškėjas nepagrindžia galimo teisės pažeidimo. Teismas negali kokių nors veiksmų (administracinio akto, neveikimo) vertinti vien dėl hipotetinio jų poveikio pareiškėjui, kai toks poveikis yra visiškai nepagrįstas konkrečiomis teisės normomis.

Nurodė, jog reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės akto normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012). Teismas nurodė, jog pareiškėjo skundas dėl aukščiau nurodytų reikalavimų turėtų būti tikslintas atsižvelgiant į ABTĮ įtvirtintus reikalavimus bei aukščiau nurodytas nuostatas, t. y. pareiškėjas turėtų pateikti prašymą su reikalavimu, suformuluotu taip, jog teismas išnagrinėjęs bylą galėtų priimti vieną iš ABTĮ 88 straipsnyje nurodytų sprendimų, taip pat nurodyti aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Pareiškėjas, atsižvelgęs į teismo išaiškinimą, 2012 m. gruodžio 31 d. pateikė patikslintą skundą (t. II, b. l. 52).

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 2 d. nutartimi (t. II, b. l. 54-55) pareiškėjo G. K. patikslintus skundus dėl žalos priteisimo laikė nepaduotais.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog 2012 m. gruodžio 11 d. pareiškėjas patikslino laikotarpį, už kurį buvo padaryta neturtinė žala, t. y. nuo 2008 m. kovo 7 d. iki 2012 m. gruodžio 7 d., taip pat pareiškėjas patikslino neturtinės žalos dydį, t. y. 600 000 litų. Patikslintame skunde pareiškėjas tinkamai nesuformulavo skundo dalyko ir jo nepagrindė – pareiškėjas vis tiek nurodė, kad prašo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Sveikatos apsaugos ministerijos, Teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamento, Kultūros ministerijos, Šiaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti iš viso 600 000 litų neturtinės žalos. Pateikė iš esmės analogišką reikalavimą, kuris buvo suformuluotas pirminiame patikslintame skunde teismui. Pažymėjo, jog pareiškėjas nurodo visą eilę, jo manymu, neteisėtų atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Sveikatos apsaugos ministerijos, Teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamento, Kultūros ministerijos, Vyriausybės, veiksmų (neveikimo), tačiau nekonkretizuoja, kokiais konkrečiais veiksmais jam buvo padaryta neturtinė žala. Pažymėjo, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 27 d. ir 2012 m. gruodžio 14 d. nutartimis įpareigojo pareiškėją nurodyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, taip pat savo reikalavimą pagrįsti atitinkamais argumentais bei įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS552-836/2012).

Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas nepašalino skundo trūkumų – neįvykdė 2012 m. lapkričio 27 d. ir 2012 m. gruodžio 14 d. nutartyse nurodytų reikalavimų, t. y. nenurodė aplinkybių, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimus, bei nepateikė patvirtinančių įrodymų, atitinkančių ABTĮ nuostatas. Teismo nuomone, skundo trūkumai yra esminiai, kurių nepašalinus jis negali nustatyti bylos nagrinėjimo ribų ir priimti vieno iš sprendimų, numatytų ABTĮ 88 straipsnyje.

III. Pareiškėjas G. K. atskiruoju skundu (t. II, b. l. 57-60) prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 2 d. nutartį ir prašo, kad administracinė byla būtų nagrinėjama iš esmės visapusiškai ir objektyviai dalyvaujant pareiškėjo įvardintiems atsakovams.

Pažymi, jog pagal jo 2012 m. kovo 4 d. pateiktą skundą yra nagrinėjama administracinė byla Nr. I-44-621/2013, o 2012 m. gruodžio 7 d. patikslintame skunde yra nurodoma, kad jis patikslina laikotarpį, už kurį padaryta žala Šiaulių tardymo izoliatoriaus veiksmais ir neveikimu, kuriuos jis yra surašęs 2012 m. kovo 4 d. skunde. Pažymi, jog patikslintame skunde buvo patikslintas neteisėtais veiksmais daromos žalos laikotarpis ir žalos dydis.

Pareiškėjas nesutinka, kad jo 2012 m. gruodžio 7 d. skunde nėra aplinkybių, kuriomis jis grindžia reikalavimą dėl žalos atlyginimo iš atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Kultūros ministerijos. Pažymi, jog Šiaulių tardymo izoliatorius negali įgyvendinti pareiškėjo teisės gauti natūralią šviesą, nes Šiaulių tardymo izoliatorius yra priskirtas saugotiniems objektams, todėl jis negali būti kapitališkai remontuojamas, rekonstruojamas. Kultūros ministerija yra atsakinga už tai, kad nėra didesnių kiemelių pasivaikščiojimams ir taip yra pažeidžiamos pareiškėjo teisės.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvacija, kad jo 2012 m. gruodžio 7 d. patikslintame skunde nėra nurodytų aplinkybių, kuriomis jis grindžia neturtinės žalos priteisimą iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Sveikatos apsaugos ministerijos. Pažymi, jog pagal Sveikatos apsaugos ministerijos aktą „Laisvės atėmimo vietos – bendrieji sveikatos saugos reikalavimai” pareiškėjui negalima būti lauke ilgiau nei vieną valandą. Be to, Sveikatos apsaugos ministerija buvo priėmusi iki 2010 m. kovo 30 d. higienos normą, kad pasivaikščiojimo kiemeliai turi būti ne mažesni nei 10 m2. Pažymi, jog pasivaikščiojimo kiemeliai yra maži ir taip daroma žala pareiškėjui. Pabrėžia, jog Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatuose yra reglamentuota jos pareiga reglamentuoti saugias sveikatos aplinkos higienos normas.

G. K. nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties motyvais, kad jis nenurodė aplinkybių, pagrindžiančių prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos. Pabrėžia, jog pareiškėjo 2012 m. gruodžio 7 d. skunde nurodoma, jog Teisingumo ministras yra priėmęs teisės aktus, tardymo izoliatoriaus vidaus taisykles. Pažymi, jog jo pareiga yra priimti teisės aktus, atitinkančius įstatymų, tarptautinių teisės aktų reikalavimus. Pabrėžia, jog Teisingumo ministerija nepriėmė sprendimo likviduoti Šiaulių tardymo izoliatorių, kuris neatitinka saugumo reikalavimų. Pabrėžia, jog tardymo izoliatorius yra likviduojamas pagal Teisingumo ministerijos teikimą Vyriausybei ir šiuo atveju Teisingumo ministerija nepateikė Vyriausybei tokio teikimo. Mano, jog tokiais veiksmais yra daroma pareiškėjui žala, nes jis yra laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, kuris neatitinka sveikatos saugos reikalavimų.

Pareiškėjas nesutinka su skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kad jis nepateikė argumentų dėl žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimo departamento. Pabrėžia, jog pareiškėjas nurodė, jog Šiaulių tardymo izoliatorius yra pavaldi įstaiga Kalėjimų departamentui. Pareiškėjo nuomone, Kalėjimų departamentas privalo kontroliuoti, kad nebūtų pažeidžiami sveikatos saugos reikalavimai, kad tardymo izoliatoriaus patalpose būtų natūrali šviesa, oro judėjimo greitis, būtų reikiamos vietos judėti ir erdvės lauke.

Pažymi, jog pareiškėjas 2012 m. gruodžio 7 d. skunde įvardijo, kad atsakovas Lietuvos valstybė bendrais jo skunde nurodytais veiksmais pareiškėjui padarė žalą, kurią jis vertina 600 000 litų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 2 d. nutarties, kuria teismas nutarė pareiškėjo G. K. patikslintus skundus dėl žalos atlyginimo laikyti nepaduotais jam nepašalinus Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 27 d., 2012 m. gruodžio 14 d. nutartyse nurodytų pareiškėjo patikslintų skundų trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas pateiktu skundu iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis teismo nurodytų trūkumų nepašalino, pažymi, jog iš jo pateiktų skundų yra aiškiai matyti, iš kokių ir kieno veiksmų jis kildina jam padarytą žalą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertindama skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir teismo padarytas išvadas, visų pirma, pažymi, jog asmenų pateikiamas teismui skundas (prašymas) turi atitikti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23, 24, 39 straipsnių numatytus reikalavimus. Pagal ABTĮ 37 straipsnio 1 dalį, gavus teisme skundą (prašymą), administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per septynias dienas priimdamas nutartį. Tuo atveju, jeigu asmenų pateiktas skundas (prašymas) neatitinka ABTĮ numatytų reikalavimų, būdamas nešališku teismas pats savo iniciatyva negali šalinti pareiškėjo skunde (prašyme) esančių trūkumų, todėl ABTĮ nustato procedūrą, kurios metu pareiškėjui sudaroma galimybė pašalinti nustatytus skundo (prašymo) trūkumus, t. y. teismo nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Pabrėžtina, jog tiek teismo nutartis, kuria konstatuojami skundo trūkumai ir nustatomas terminas jiems pašalinti, tiek ir teismo nutartis, kuria konstatuojama, kad nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, turi būti aiškios. Nutartyje, kuria atsisakoma priimti skundą, nepašalinus jo trūkumų, turi būti nurodyti konkretūs pareiškėjo nepašalinti ankstesne teismo nutartimi nurodyti skundo trūkumai.

Pažymėtina, jog teismo nutartyje įvardytų skundo (prašymo) trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui. Kitaip tariant, pareiškėjui neįvykdžius (netinkamai įvykdžius) teismo nurodymus dėl skundo (prašymo) trūkumų šalinimo, teismas privalo priimti nutartį dėl skundo (prašymo) laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui. Antra vertus, priimdamas nutartį laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui, teismas remiasi anksčiau priimta nutartimi, kurioje įvardyti konkretūs skundo (prašymo) trūkumai ir pareiškėjui nustatytas terminas šiems trūkumams pašalinti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-343/2012).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog administraciniai teismai nepriima nagrinėti painiai formuluojamų, neaiškių, prieštaringų, hipotetinio bei sąlyginio pobūdžio reikalavimų, kurių pagrindu nėra galimybės tiksliai ir konkrečiai apibrėžti keliamą ginčą bei tinkamai išnagrinėti bylą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-118/2012). Neaiškūs ir nekonkretūs skundo reikalavimai daro pareiškėjo kreipimąsi į teismą ydingu. Sprendžiant, ar pateiktas skundas yra pakankamai aiškus, ar reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, reikia atsižvelgti į pareikšto skundo reikalavimo esmę ir skunde nurodytas aplinkybes, kurios yra skundo pagrindas ir kuriomis yra grindžiami skundo reikalavimai. Tuo atveju, kai iš skundo yra aišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą ir kokio materialinio teisinio rezultato reikalaujama iš atsakovo arba kokios teisminės gynybos prašoma teismo, nors ir nėra labai tiksliai suformuluoti reikalavimai, negali būti daroma išvada, kad skundas nepriimtinas ir jo pagrindu negali būti pradėtas teismo procesas, nes tokiu būdu nepagrįstai būtų suvaržyta asmens teisė kreiptis į teismą ir pažeistas teisminės gynybos prieinamumo principas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas patikslintais skundais siekė neturtinės žalos priteisimo, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ar savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės ar savivaldybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad nukentėję asmenys turi teisę į žalos atlyginimą, jei tenkinamos trys sąlygos: nustatyti neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšys. Šios trys valstybės ir (ar) savivaldybės atsakomybės atsiradimo sąlygos yra kumuliacinės ir vienos iš jų nebuvimo pakanka prašymui dėl žalos atlyginimo atmesti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. A525-1355/2010, Nr. A62-1119/2011). Atsižvelgdama į tai, kas buvo nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kildinamą iš valdžios institucijų (jų pareigūnų) veiklos, skunde turėjo įvardyti teismui: 1) kurios valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti; 2) kuo būtent pasireiškė kiekvieno viešojo administravimo subjekto pažeidimai; 3) kokios neigiamos pasekmės dėl to atsirado, t. y. kokio dydžio žalą jis tuo atveju patyrė.

Teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo atveju pareiškėjo patikslintuose skunduose yra pakankamai aiškiai nurodyta, iš kokių galimai neteisėtų atsakovo Lietuvos valstybės pareigūnų veiksmų pareiškėjas kildina jam padarytą žalą, pareiškėjas nurodo, jo vertinimu, jam padarytos neturtinės žalos dydį ir konkrečias aplinkybes (veiksmus), iš kurių yra kildinama padaryta neturtinė žala.

Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo reikalavimą priteisti jam padarytą neturtinę žalą, trūkumų šalinimo nutartimis įpareigojo pareiškėją pateikti įrodymus, pagrindžiančius neturtinę žalą. Šiuo aspektu nurodytina, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką žalos atlyginimo bylose pareiškėjas, prašydamas priteisti žalos atlyginimą, paprastai turi nurodyti, dėl kokių konkrečių viešojo administravimo subjekto veiksmų jam atsirado žala, konkretų prašomo priteisti žalos atlyginimo dydį, pateikti įrodymus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-231/2011, 2011 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-242/2011). Vis dėlto, skundo priėmimo stadijoje iš pareiškėjo taip pat neturėtų būti reikalaujama nepagrįstai detaliai išdėstyti aplinkybes, kaip pasireiškė prašoma priteisti žala, t. y. kokias neigiamas pasekmes pareiškėjas patyrė ir pateikti dėl jų įrodymus.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo siekis buvo aiškus – jis reikalavo atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl Lietuvos valstybės atitinkamų įstaigų pareigūnų veiksmų/neveikimo. Patikslintuose skunduose pareiškėjas pažymėjo, jog atsakovo pareigūnų neteisėtais veiksmais yra žeminamas jo orumas, nežmoniškai buvo elgiamasi su juo, jis buvo žalojamas, kankinamas, jam buvo padaryta skriauda (t. II, b. l. 12-16, 52), nurodė konkretų neturtinės žalos dydį, kurio reikalauja dėl atskirų atsakovo Lietuvos Respublikos pareigūnų veiksmų/neveikimo. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, pasiūlydamas patikslinti skundą ir, pateikti įrodymus, pagrindžiančius neturtinės žalos dydį, nemotyvavo, kodėl neįmanoma pradėti bylos teisenos remiantis tomis aplinkybėmis ir tais įrodymais, kuriuos nurodė ir pateikė pareiškėjas. Pastebėtina, jog neturtinės žalos atlyginimas savo pobūdžiu siejasi su poreikiu kompensuoti materialiai sunkiai įkainojamomis vertybėms padarytą žalą, todėl ir konkrečius įrodymus, bylojančius apie tai, kokiu būdu ir kaip minėta žala pasireiškė, kartais pateikti gali būti objektyviai neįmanoma.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad pareiškėjas neįvykdė 2012 m. lapkričio 27 d. ir 2012 m. gruodžio 14 d. nutartyse nurodytų reikalavimų, t. y. nenurodė aplinkybių, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimus, bei nepateikė patvirtinančių įrodymų, atitinkančių ABTĮ nuostatas, tačiau ar kiti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 27 d. ir 2012 m. gruodžio 14 d. nutartyse pareiškėjo patikslintų skundų trūkumai buvo pašalinti teismas nepasisakė.

Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė pareiškėjo patikslintų skundų priėmimo klausimą, todėl pareiškėjo atskirasis skundas yra tenkintinas iš dalies ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra naikintina ir pareiškėjo patikslintų skundų priėmimo klausimas yra grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 2 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo G. K. patikslintų skundų priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis