34d2022f-ea91-496d-abdf-43791d3ea2f8 · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. A2-9170-618/2016Proceso Nr. 2-06-3-01747-2014-7Procesinio sprendimo kategorijos:3.3.4.1.; 3.3.4.2.2.; 3.3.4.3.(S) KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS 2016 m. rugpjūčio 19 d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Å imanskienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos likviduojamos UAB „Lotidė“ praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-3574-769/2014 pagal ieÅ¡kovės A. P. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei LUAB „Lotidė“ dėl darbo užmokesčio priteisimo, n u s t a t ė: pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-3574-769/2014, panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-08-07 sprendimÄ civilinėje byloje Nr. A2-9170-618/2016 ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-08-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3574-769/2014 ieškovės A. P. ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei A. P. iš atsakovės LUAB „Lotidė“ 3931,01 Lt nesumokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 2043,99 Lt VSDFV Klaipėdos skyriui sumokėtų įmokų, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 5975,00 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-03-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 179,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

PareiÅ¡kėja nurodė, kad Ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybai atliekant ikiteisminį tyrimÄ Nr. 04-2-00135-16 ir A. P. iÅ¡ dalies įvykdžius teismo sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-8191-642/2015 paaiÅ¡kėjo, kad civilinėje byloje Nr. 2-3574-769/2014 A. P. klaidino teismÄ , t.y. teismo 2014-08-07 sprendimu priteistas darbo užmokestis jai yra iÅ¡mokėtas, kÄ Ä¯rodo jos pačios iÅ¡raÅ¡ytas 2012-10-12 kasos iÅ¡laidų orderis Nr. 2 5975,00 Lt sumai bei 2012-04-30 dengiamos Å«kio iÅ¡laidos 4607,89 Lt sumai.

Nagrinėjant civilinę bylÄ Nr. 2-956-796/2016 tapo žinoma, kad ji ne tik sumokėjo sau atlyginimÄ , tačiau ir pasisavindavo įmonės pinigines lėšas, skirtas „Sodrai“. PraÅ¡ymas atmestinas.Proceso atnaujinimas byloje yra įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties peržiÅ«rėjimo procesinė galimybė, atliekama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XVIII skyriaus normų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis tada, kai nelieka galimybės patikrinti konkretų teismo procesinį sprendimÄ teismų instancine tvarka.

Svarbu pažymėti, kad proceso atnaujinimas yra išimtinė įsiteisėjusių teismų sprendimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, kuria siekiama, kad visi teismų priimti sprendimai būtų teisėti, todėl teismų sprendimai tikrinami tik konkrečiais įstatymo numatytais atvejais, t.y. pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalyje. Kiekvienas teismo sprendimas turi būti teisingas, todėl proceso atnaujinimo institutu siekiama ištaisyti įsiteisėjusiame teismo sprendime ar nutartyje teisines klaidas.

Proceso atnaujinimo tikslas – iÅ¡vengti galimo neteisėto įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinių pasekmių ir taip įvykdyti teisingumÄ . Procesas turi bÅ«ti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindÄ , byloje priimtas sprendimas gali bÅ«ti neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas proceso atnaujinimÄ reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, bet atsižvelgdamas į Å¡io instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus.

Bet kuris nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo bÅ«ti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimÄ , ar pareiÅ¡kėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Pažymėtina, kad proceso atnaujinimas negali bÅ«ti priemonė dar kartÄ pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymÄ . Dėl Å¡ios priežasties, užtikrinant teismų pareigÄ neleisti, kad įrodinėjimo procesas bÅ«tų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taikÄ tarp Å¡alių, proceso koncentruotumo ir ekonomiÅ¡kumo (CPK 7 straipsnis), teismui yra svarbu, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį, tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimÄ (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-565-567/2014;

Å iaulių apygardos teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-206-372/2014). Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 370 straipsnio 3 dalį teismas, nagrinėdamas teismo posėdyje praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , sprendžia dėl praÅ¡ymo pagrįstumo, t.y. patikrina, ar praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ paduotas nepažeidus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar pagrįstas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais.

Å ioje praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ nagrinėjimo stadijoje sprendžiama, ar iÅ¡ tiesų yra bent vienas iÅ¡ įstatymo nustatytų pagrindų procesui byloje atnaujinti, tiriami su tuo susiję įrodymai. Siekdamas nustatyti, ar pateiktas praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ pagrįstas įstatyme įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu, teismas tikrina, ar pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės atitinka aplinkybėms, kurios yra pagrindas civilinei bylai atnaujinti, nustatytus kriterijus, ar proceso atnaujinimo pagrindÄ numatoma įrodinėti tinkamomis įrodinėjimo priemonėmis, t. y. ar leistinu įrodymu, ar Å¡is susijęs su įrodinėtinu faktu ir pan.

PraÅ¡ymo atnaujinti procesÄ nagrinėjimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 370 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka gali baigtis dvejopai: arba teismo nutartimi atnaujinti procesÄ (kai teismas nustato, kad praÅ¡ymas paduotas nepažeidus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 368 straipsnyje nustatyto termino ir pagrįstas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu), arba teismo nutartimi atsisakyti atnaujinti procesÄ (jeigu teismas konstatuoja, kad praleistas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 368 straipsnio nustatytas praÅ¡ymo padavimo terminas arba kad praÅ¡ymas nepagrįstas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu).

PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-3574-769/2014, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu dėl naujai paaiÅ¡kėjusių esminių bylos aplinkybių. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas, kai naujai paaiÅ¡kėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos pareiÅ¡kėjui bylos nagrinėjimo metu.

Naujai paaiÅ¡kėjusiomis aplinkybėmis gali bÅ«ti pripažįstami tik konkretÅ«s juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, bÅ«senos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pažymėtina, kad Å¡iuo pagrindu inicijuoti bylos proceso atnaujinimÄ gali asmuo, dalyvaujančio asmens procesinėmis teisėmis dalyvavęs nagrinėjant konkrečiÄ bylÄ , tačiau dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių, neturėjęs esminės bylos rezultatui informacijos apie atitinkamas bylos aplinkybes ir todėl negalėjęs jomis remtis teismo procese, kas nulėmė galimo neteisingo sprendimo priėmimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009).

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių atnaujinti (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra tik tada, kai pareiÅ¡kėjas įrodo, kad tokios aplinkybės 1) buvo nagrinėjant bylÄ ir priimant sprendimÄ ;

2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos;

3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui;

4) turi esminę reikÅ¡mę bylai, t. y. jeigu jos bÅ«tų buvusios žinomos nagrinėjant bylÄ , bÅ«tų priimtas visai kitas sprendimas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiÅ¡kėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiÅ¡kėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Å iuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikÅ¡mę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotinÄ teisinę svarbÄ jau iÅ¡nagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų iÅ¡vadų dėl teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo bÅ«ti žinomos nagrinėjant bylÄ nei teismui, nei pareiÅ¡kėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012;

LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; kt.).PareiÅ¡kėja nurodo, kad Ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybai atliekant ikiteisminį tyrimÄ Nr. 04-2-00135-16 ir A. P. iÅ¡ dalies įvykdžius teismo sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-8191-642/2015 paaiÅ¡kėjo, kad civilinėje byloje Nr. 2-3574-769/2014 A. P. klaidino teismÄ , t.y. teismo 2014-08-07 sprendimu priteistas darbo užmokestis jai yra iÅ¡mokėtas, kÄ Ä¯rodo jos pačios iÅ¡raÅ¡ytas 2012-10-12 kasos iÅ¡laidų orderis Nr. 2 5975,00 Lt sumai bei 2012-04-30 dengiamos Å«kio iÅ¡laidos 4607,89 Lt sumai, o nagrinėjant civilinę bylÄ Nr. 2-956-796/2016 tapo žinoma, kad ji ne tik sumokėjo sau atlyginimÄ , tačiau ir pasisavindavo įmonės pinigines lėšas, skirtas „Sodrai“.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymas. Jame įtvirtinta bendroji taisyklė, kad įrodinėja tas, kas tvirtina. Jeigu asmuo nurodo tam tikrÄ aplinkybę, jis privalo jÄ patvirtinti faktiniais duomenimis. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja nepateikė duomenų, patvirtinančių jos nurodytas aplinkybes. Visų pirma, bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas priimdamas 2014-08-07 sprendimÄ civilinėje byloje Nr. A2-9170-618/2016 tyrė aplinkybes, susijusias su 2012-10-12 kasos iÅ¡laidų orderiu Nr. 2, todėl pareiÅ¡kėjos nurodytos aplinkybės negali bÅ«ti vertintinos kaip naujai paaiÅ¡kėjusios.

Teismas minėtame sprendime konstatavo, jog „J. J. patvirtino teismui pateiktÄ Orderio kopijÄ 2014-03-24, teikdamas atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, tokiu bÅ«du patvirtindamas, kad bÅ«tent pats turi (2014-03-24 turėjo) Orderio originalÄ â€œ, tačiau nei minėtoje civilinėje byloje nei pateikdama pareiÅ¡kimÄ dėl proceso atnaujinimo pareiÅ¡kėja Å¡io dokumento originalo nepateikė. Be to, nors pareiÅ¡kėja pateikė teismui Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus raÅ¡tÄ , kuriame nurodoma, kad AVPK KP ENTV nuo 2016-03-29 atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 04-2-00135-16 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį, 231 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, Å¡iuo metu procesinis sprendimas nėra priimtas, tačiau tai nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju yra paaiÅ¡kėjusios naujos esminės bylos aplinkybės. PareiÅ¡kėja taip pat nurodo, kad nagrinėjant civilinę bylÄ Nr. 2-956-796/2016 tapo žinoma, kad A.

P. sumokėjo sau atlyginimÄ ir pasisavindavo įmonės pinigines lėšas, skirtas „Sodrai“, tačiau nepateikė Å¡ias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Kitos pareiÅ¡kėjos nurodytos aplinkybės yra susijusios su teismo atliktu įrodymu vertinimu, t.y. pareiÅ¡kėja nurodo, jog teismas neįvertino, jog ginčo laikotarpiu A. P. buvo UAB „Lotidė“ vadovė, nevertino duomenų apie įmonės turtinę padėtį, nepagrįstai rėmėsi K. M. parodymais ir kt. Teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymas.

Jame įtvirtinta bendroji taisyklė, kad įrodinėja tas, kas tvirtina. Jeigu asmuo nurodo tam tikrÄ aplinkybę, jis privalo jÄ patvirtinti faktiniais duomenimis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo iÅ¡vados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes.

IÅ¡vados apie faktines aplinkybes gali bÅ«ti grindžiamos tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse iÅ¡vardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi bÅ«ti gauti ir iÅ¡tirti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principÄ , kuris reiÅ¡kia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu.

Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir kartu įrodymų visetÄ . Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.

Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010). Ä®rodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį iÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifikÄ ir pagal įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ bei susiformavusiÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G.

Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002; kt.) Pabrėžtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.

J. G. v. G. A. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-48/2005). Taigi, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymÄ reikalauja, kad prieÅ¡taravimai, tiriant bei vertinant byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatant faktines bylos aplinkybes, bÅ«tų paÅ¡alinti, prieinant teismo vidiniu įsitikinimu pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl vienų ar kitų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių, kuriomis grindžiamas priimamas galutinis teismo sprendimas. Tačiau pabrėžtina, kad vien tik ta aplinkybė, kad Å¡alies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimta civilinėje byloje D.

V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo iÅ¡raiÅ¡ka, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vienÄ ar kitÄ Ä¯rodymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009). Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2014-12-08 nutartimi civilinėje byloje 2A-1881-265/2014 pagal atsakovės LUAB „Lotidė“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-08-07 sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės A.

P. ieÅ¡kinį atsakovei LUAB „Lotidė“ dėl darbo užmokesčio priteisimo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-08-07 sprendimÄ paliko nepakeistÄ . IÅ¡ apeliacinio teismo nutarties matyti, jog nagrinėdamas LUAB „Lotidė“ apeliacinį skundÄ teismas vertino, ar pirmosios instancijos teismas teisingai atliko įrodymų tyrimÄ bei vertinimÄ , bei konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai pritaikė materialines teisės normas.

Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjos nurodytos aplinkybės nėra vertintinos kaip naujai paaiÅ¡kėjusios aplinkybės, sudarančios pagrindÄ proceso atnaujinimui, todėl pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas atmestinas kaip nepagrįstas, teismo procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-3574-769/2014 atsisakytina atnaujinti (CPK 370 straipsnio 3 dalis).Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

PraÅ¡ymÄ atmetus bylinėjimosi iÅ¡laidos pareiÅ¡kėjai nepriteistinos.Teismo 2016-06-21 nutartimi pareiÅ¡kėjai atidėtas 52,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo. PraÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo atmetus iÅ¡ pareiÅ¡kėjos priteistina 52,00 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetÄ . Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 370 straipsniu, teismas n u t a r i a: pareiÅ¡kėjos likviduojamos UAB „Lotidė“ praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-3574-769/2014 atmesti.Priteisti iÅ¡ likviduojamos UAB „Lotidė“ 52,00 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetÄ .Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirÄ jį skundÄ per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                Larisa Šimanskienė