34cebc39-4aef-4ff7-8316-4e46b8b2f6ff · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-1705-243/2016Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00490-2016-7Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21(S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. liepos 7 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Vida Stonkuvienė, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Dianai Šėperienei, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M.

P. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,n u s t a t ė :pareiÅ¡kėjas M. P. skundu nurodo, jog atskirais laikotarpiais nuo 2015-11-20 iki 2016-04-05 buvo laikomas Tauragės apskrities VPK areÅ¡tinėje sÄ lygomis, neatitinkančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų ir higienos normų, prilystančiomis žmogaus kankinimui. PareiÅ¡kėjo teigimu, buvo laikomas kamerose Nr. 2 ir Nr. 3 su vienu – dviem asmenimis.

Teigia, jog kameros buvo blogos bÅ«klės, drėgnos, apipelijusios sienos ir čiužiniai, neatsidarantys užmÅ«ryti stiklo blokelių langai, todėl negalėjo kamerų vėdinti, jose laikėsi drėgmė, buvo netinkamas apÅ¡vietimas, kenkiantis regėjimui. Nurodo, jog kamerose įrengtas sanitarinis mazgas visiÅ¡kai atviras, neatskirtas net sienele, neiÅ¡klotas plytelėmis, iÅ¡ jo sklido smarvė, kad tik vienÄ valandÄ per dienÄ galėjo pasivaikščioti kieme, o visÄ likusį laikÄ buvo priverstas kentėti tokiomis sÄ lygomis.

Teigia, jog areÅ¡tinėje žeminant laikomų asmenų orumÄ nerÅ«kantieji laikomi kartu su rÅ«kančiais. Pažymi, jog nuolat prašė vaistų, tačiau jie nebuvo duodami. Argumentuoja, jog patyrė neturtinę žalÄ kaip ji apibrėžta CK. Mano, jog vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais adekvati suma patirtiems nepatogumams atlyginti yra 3000,00 Eur, kuriÄ praÅ¡o priteisti.Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepimu su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o atmesti jį kaip nepagrįstÄ .

Argumentuoja, jog nėra teisinio pagrindo konstatuoti neteisėtus veiksmus, nes pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygos atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Nurodo, jog areÅ¡tinėje nuolat atliekami Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos ir Tauragės visuomenės sveikatos centro patikrinimai, jeigu randami trÅ«kumai, jie nedelsiant paÅ¡alinami. Nurodo, jog patalynė ir čiužiniai skalbiami ir valomi UAB „Atakras“, be to, 2012 ir 2013 metais pirkti čiužiniai, todėl nepagrįsti pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad čiužiniai seni ar smirdantys.

Pripažįsta, jog kameroje Nr. 2 buvo rasta pelėsio, tačiau pažeidimas nedelsiant pašalintas, o Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015-11-30 įsakymu Nr. 5-V-1078 numatyta Tauragės apskrities VPK areštinės rekonstrukcija, po kurios kameros Nr. 2 langai bus pritaikyti vėdinimui. Nurodo, jog sanitariniai mazgai įrengti pagal HN 134:2015 reikalavimus, t.y. atskirti 1,20 m – 1,30 m aukščio pertvara nuo gyvenamosios patalpos, juose įrengta atskira oro šalinimo sistema, o paviršiai lengvai valomi ir dezinfekuojami, o pasivaikščiojimai organizuojami pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymo Nr. 5-V-356 7.10 punkto reikalavimus.

Pažymi, jog areštinėje dirba bendruomenės slaugytoja, pareiškėjui periodiškai tikrinta sveikata, nusiskundimų jis neturėjo. Taip pat nurodo, jog areštinėje nerūkantys asmenys jų prašymu laikomi atskirai nuo rūkančių, o iš pareiškėjo prašymų negauta ir nėra duomenų, ar jis pats buvo rūkantis ar nerūkantis. Pažymi, jog pareiškėjas dėsto tik abstrakčius teiginius, neindividualizuoja patirtos neturtinės žalos, todėl mano, jog pareiškėjo skundas nepagrįstas (b.l. 15-19).

Teismas konstatuoja:nagrinėjamos bylos dalykas – neturtinės žalos atlyginimo priteisimas pareiÅ¡kėjui M. P. iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, CK 6.271 straipsnio pagrindu.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje teisės normoje įtvirtinta vieÅ¡oji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet vieÅ¡asis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus Å¡ios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus.

Vienas jų yra tai, kad Å¡io delikto padarymas suponuoja griežtÄ civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje numatytai vieÅ¡ajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sÄ lyga nėra bÅ«tina). Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo:

1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-04-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444–619/2008; 2010-09-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013, kt.).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, pareiÅ¡kėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-03-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; kt.). Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi bÅ«ti neteisėti – prieÅ¡tarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigÄ ir ar objektyviai jÄ Ä¯vykdė. Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali bÅ«ti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog neteisėtumas, kaip vieÅ¡osios atsakomybės kilimo sÄ lyga, galėtų pasireikÅ¡ti tik tada, kai bÅ«tų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pavirÅ¡utiniÅ¡kai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-09-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012; kt.).

Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl vieÅ¡osios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad vieÅ¡osios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi bÅ«ti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad vieÅ¡oji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu bÅ«du, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl Å¡ios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. Europos Žmogaus Teisių Teismas, vertindamas įkalinimo sÄ lygas, atsižvelgia į daugelį aplinkybių, tokių kaip galimybės nuoÅ¡aliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliacijÄ , gauti natÅ«ralios Å¡viesos, įkalinimo tam tikromis sÄ lygomis trukmę, fizines ir psichines įkalintojo savybes, kalinčio asmens amžių, lytį, sveikatos bÅ«klę ir kt.

Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98).

Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Teismas spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ konstatuota, kad asmenys, kuriems ribojama (atimta) laisvė, turi specifinį teisinį statusÄ , todėl jų asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neiÅ¡vengiamas (žr., pvz., 2013-12-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013; 2013-11-18 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013 ir kt.; mutatis mutandis dėl suimtojo teisinio statuso žr. 2013-11-18 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013). Apibrėždamas laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų statusÄ , Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas akcentuoja Europos Žmogaus Teisių Teismo iÅ¡skiriamus nuteistųjų teisinės padėties ypatumus.

Administracinėje byloje Nr. A822-1114/2013 teisėjų kolegija nurodė, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ Ä¯kalinimo įstaigose, atsižvelgiant į Å¡ių įstaigų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2005 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Hirst prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiÅ¡kimo Nr. 74025/01; 1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 4451/70).

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1967 m. liepos 11 d. sprendimas byloje K.H.C. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakÄ asmens įprastam gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje Dickinson prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, Nr. 44362/04) (2013-05-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1114/2013).Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimÄ byloje Van de Hurk prieÅ¡ Nyderlandus; 1997-12-19 sprendimÄ byloje Helle prieÅ¡ SuomijÄ ;

LVAT 2011-11-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2015-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-651-575/2015 ir kt.).PareiÅ¡kėjas, jo teigimu, patirtÄ neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, jog jo laikymo Tauragės apskrities VPK areÅ¡tinėje metu jam nebuvo užtikrinti minimalaus ploto ir higienos normų reikalavimai. Nagrinėjamu atveju nustatant areÅ¡tinėje laikomam asmeniui tenkantį minimalų plotÄ vadovaujamasi Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 80 punktu, kuriame nustatyta, kad asmeniui turi tekti ne mažiau nei 5 kv.m. (sanitarinio mazgo plotas į bendrÄ gyvenamÄ jį plotÄ neįskaičiuojamas).

IÅ¡ Tauragės apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus AreÅ¡tinės virÅ¡ininko 2016-04-21 tarnybinio praneÅ¡imo duomenų matyti, jog pareiÅ¡kėjas areÅ¡tinėje laikytas 23 paras atskirais laikotarpiais nuo 2015-11-21 iki 2016-04-05, iÅ¡ kurių 5 paras laikytas pažeidžiant nustatytÄ 5 kv.m. minimalaus ploto reikalavimÄ (atskaičius sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ ): nuo 2015-11-26 iki 2015-11-30 kameroje Nr. 3, kurios plotas 12,68 kv.m., sanitarinio mazgo plotas 1,42 kv.m., laikyti 3 asmenys, vienam asmeniui teko 3,75 kv.m. ploto; nuo 2016-03-21 iki 2016-03-22 kameroje Nr. 2, kurios plotas 13,12 kv.m., sanitarinio mazgo plotas 1,42 kv.m., laikyti 3 asmenys, vienam asmeniui teko 3,9 kv.m. ploto (b.l. 75).

Konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju 5 paras buvo nežymiai pažeista pareiÅ¡kėjo teisė bÅ«ti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sÄ lygomis. Toks pažeidimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje vertinamas kaip kalinimas nepriimtinomis sÄ lygomis, dėl ko pareiÅ¡kėjas patiria neturtinę žalÄ CK 6.250 straipsnio 1 dalies požiÅ«riu (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009, A-801-442/2015, kt.). Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog dėl minimalaus ploto reikalavimų pažeidimų asmuo neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus. Higienos reikalavimus, taikomus policijos areštinėms, nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, įsigaliojusi nuo 2015-11-01.Pareiškėjo teiginius dėl areštinės kamerų neatitikties higienos normoms paneigia byloje esantys įrodymai.

Tauragės visuomenės sveikatos centras 2015-12-04 atliko kamerų Nr. 2 – 8 patikrinimÄ . IÅ¡ 2015-12-23 patikrinimo akto Nr. AK-182 matyti, jog patikrinimo metu kameroje Nr. 3 vyko remontas, o kameroje Nr. 2 nustatyta, jog neatsidaro kameros langas, nėra galimybės per langÄ iÅ¡vėdinti patalpos, ant sienų yra matomų pelėsių (b.l. 65-68). IÅ¡ byloje pateikto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tauragės departamento 2016-04-15 patikrinimo akto Nr. PA.7-4(24.14.3.7.12) matyti, jog 2016-03-31 atliktas areÅ¡tinės kamerų Nr. 2, 4, 6, 8 patikrinimas.

Kameroje Nr. 2, kurioje patikrinimo metu laikytas pareiÅ¡kėjas, nustatyta HN 134:2015 17 punkto neatitiktis, t.y. neatsidaro kameros langas, nėra galimybės per langÄ iÅ¡vėdinti patalpos. Nurodyta, jog pažeidimÄ planuojama paÅ¡alinti ir langus pritaikyti vėdinimui atlikus rekonstrukcijÄ , kuri numatyta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015-11-30 įsakymu Nr. 5-V-1078. HN 134:2015 34, 35, 37 punktų reikalavimų neatitikimų nenustatyta, t.y. areÅ¡tinės kameros ir patalpos Å¡varios, pelėsių nėra (b.l. 21-22).

Pareiškėjas kameroje Nr. 2 laikytas periodiškai nuo 2016-03-15 iki 2016-04-05, o minėtu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tauragės departamento 2016-04-15 patikrinimo aktu Nr. PA.7-4(24.14.3.7.12) konstatuota, jog pelėsis pašalintas. Konstatuotina, jog paneigtas pareiškėjo teiginys dėl pelėsių kamerose buvimo. Tauragės visuomenės sveikatos centro 2015-12-23 patikrinimo aktu Nr. AK-182 taip pat konstatuota, jog patalpos, įranga, inventorius yra valomi tam skirtomis priemonėmis, vykdoma graužikų, nariuotakojų, kenkėjų kontrolė, skalbiniai skalbiami, čiužiniai, pagalvės, antklodės dezinfekuojami UAB „Atakras“ pagal sutartį, o laikomi asmenys aprūpinami valymo priemonėmis.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros laboratorijos Klaipėdos skyrius 2016-02-17 atliko Å¡iluminės aplinkos tyrimÄ ir 2016-02-18 protokolu Nr. F-KL-M-26 kameroje Nr. 2 0,1 m aukÅ¡tyje nustatyta 21,0+-0,2, o 1,1 m aukÅ¡tyje 20,3+-0,2 oro temperatÅ«ra, santykinė oro drėgmė atitinkamai 49,1+-1,6 ir 51,9+-1,3 proc. (b.l. 63-64). Tauragės visuomenės sveikatos centro 2016-02-22 patikrinimo aktu Nr. AK-14 konstatuota, jog tai atitinka HN 134:2015 16 punkto reikalavimus (b.l. 69-71), todėl konstatuotina, jog neatitinka tikrovės pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl drėgmės kamerose.

Tauragės visuomenės sveikatos centro 2016-03-31 patikrinimo aktu Nr. AK-42 vertinta medicinos kabineto atitiktis higienos normų reikalavimams (b.l. 72-74), todėl teismo vertinimu, šis įrodymas nėra aktualus nagrinėjamu atveju. Pareiškėjo teiginius, jog sanitariniai mazgai kamerose yra visiškai atviri, paneigia atsiliepimo duomenys, iš kurių matyti, jog įrengti sanitariniai mazgai atskirti nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvaromis. HN 134:2015 sanitarinių mazgų įrengimo areštinės kamerose reikalavimų nereglamentuoja, o iki šios higienos normos galiojusios HN 37:2009 20 punkte buvo nurodyta, jog policijos areštinės kameroje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara.

Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovės atstovo atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis arba konstatuoti, jog pareiÅ¡kėjo atžvilgiu turėtų bÅ«ti taikomi kitokie sanitarinio mazgo įrengimo reikalavimai. PareiÅ¡kėjui skundžiantis privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimu pažymėtina, jog Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklės (toliau – ir Taisyklės) nustato teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinėse uždarytų asmenų laikymo tvarkÄ ir sÄ lygas, Å¡ių asmenų teisių bei laisvių, taip pat pareigų užtikrinimo ir realizavimo tvarkÄ .

Ä® policijos areÅ¡tines uždaryti asmenys turi bÅ«ti laikomi tokiomis sÄ lygomis, kurios užtikrintų jiems saugiÄ aplinkÄ ; turi bÅ«ti užtikrinamos asmenų teisės ir teisėti interesai; su asmenimis, laikomais policijos areÅ¡tinėse, turi bÅ«ti elgiamasi taip, kad bÅ«tų iÅ¡saugota jų sveikata ir savigarba (Taisyklių 6 punktas). Pagal Taisyklių 7.13 punktÄ policijos areÅ¡tinėje laikomi asmenys turi teisę naudotis tualetu, kuris turi bÅ«ti įrengtas taip, kad nebÅ«tų žeminama žmogaus garbė ir orumas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas akcentuoja, jog asmuo turi teisę į privatumÄ ne tik nuo kitų kalinamų asmenų, bet ir nuo pareigÅ«nų. Pavyzdžiui, Glotov byloje konstatuota, kad žema (1,2 m) aukščio sienele atskirtas tualetas neatitinka Konvencijos 3 straipsnio reikalavimų ir nebuvo sudarytos sÄ lygos privatumui, nes Å¡i vieta visada buvo matoma tiek kartu kalinčių nuteistųjų, tiek pareigÅ«nų (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje Glotov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 41558/05, 29 paragrafas; taip pat žr. 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje Aleksandr Makarov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 15217/07, 97 paragrafÄ ; 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje Grishin prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30983/02, 94 paragrafÄ , ir 2002 m. liepos 15 d. sprendimo byloje Kalashnikov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 47095/99, 99 paragrafÄ , ECHR 2002-VI).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat akcentuota, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi turėti galimybę naudotis privatumÄ užtikrinančiais ir higieniÅ¡kais sanitariniais įrenginiais, o reikalavimų, susijusių su sanitariniais įrenginiais, nesilaikymas gali bÅ«ti vienas iÅ¡ veiksnių, nulemiančių Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio, draudžiančio asmenį laikyti žeminančiomis žmogaus orumÄ sÄ lygomis, pažeidimÄ (2013-11-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013; 2013-11-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1840/2013, 2015-07-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2277-520/2015; 2015-11-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2085-662/2015, 2015-12-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2473-520/2015).

Nagrinėjamu atveju sanitarinių mazgų kamerose įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus, nuo gyvenamosios paskirties ploto jie atskirti pertvaromis kaip reikalaujama pagal HN 37:2009 reikalavimus ir ginčo byloje dėl šios aplinkybės nekyla, tačiau net ir nustačius, kad pertvaros aukštis atitinka teisės akto reikalavimus, turi būti įvertinama, ar pareiškėjas turėjo galimybę privačiai pasinaudoti tualetu, t. y. ar buvo tinkamai užtikrinta Taisyklių 7.13 punkte įtvirtinta pareiškėjo teisė naudotis tualetu, kuris turi būti įrengtas taip, kad nebūtų žeminama žmogaus garbė ir orumas.

Iš bylos duomenų matyti, jog sanitarinio mazgo erdvė nėra visiškai atitverta nuo likusio kameros ploto. Šiuo atveju atsakovas nepateikė duomenų ir įrodymų, iš kurių būtų galima neginčytinai spręsti, kad buvo užtikrinta pareiškėjo teisė privačiai pasinaudoti tualetu, kad jis, naudodamasis tualetu, nepatyrė diskomforto. Kita vertus, ir pats pareiškėjas nenurodo, jog dėl to jis patyrė kokius nors nepatogumus, tačiau atsižvelgiant į tai, jog visos abejonės turi būti vertinamos pareiškėjo naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-03-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A-322-858/2015, 2015-12-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2473-520/2015), konstatuojama, kad byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina, jog tualetai kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas įrengti taip, kad pareiškėjas galėjo privačiai pasinaudoti juo ir nepatirti nepatogumų.Pareiškėjui dėstant bendro pobūdžio teiginius, jog areštinėje kamerose rūkantieji laikomi kartu su nerūkančiais, pažymėtina, jog pareiškėjas skunde nenurodo, kad jis pats dėl to būtų patyręs neigiamus išgyvenimus ar pasekmes, jis nenurodo, ar yra rūkantis, ar nerūkantis.

Nagrinėjamu atveju šiuo aspektu teismas nevertina, kad pareiškėjo atžvilgiu galėjo būti padarytas pažeidimas, juo labiau, jog iš atsakovo atsiliepimo matyti, jog areštinėje yra užtikrinama nerūkančių asmenų teisė būti laikomiems atskirai nuo rūkančiųjų jų prašymu. Iš pateiktų duomenų taip pat matyti, jog pareiškėjo sveikata jo laikymo areštinėje metu buvo tikrinama periodiškai, pareiškėjas nusiskundimų sveikata neturėjo (b.l. 27-54), todėl pripažintini nepagrįstais jo argumentai, jog jam prašant nebuvo duodami vaistai.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo bÅ«do (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡as nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas kiekvienu atveju sprendžia, ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi bÅ«ti priteisiama materiali kompensacija (žr., pvz., LVAT 2013 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013). Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimÄ byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98; 2006 m. spalio 10 d. sprendimÄ byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Europos Žmogaus Teisių Teismas neformuoja jokių bendrų, iÅ¡samių atlygintinų sumų kriterijų ir nenustato fiksuoto žalos atlyginimo dydžio, kuriais turėtų vadovautis bendrai visų valstybių nacionaliniai teismai, pirminė žalos įvertinimo teisė yra paliekama nacionaliniams teismams.Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ , CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sÄ raÅ¡as:

žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikÅ¡mę bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Neturtinės žalos prigimtis apsprendžia ribotas galimybes jos dydį apskaičiuoti itin tiksliai, grÄ Å¾inti nukentėjusįjį į buvusiÄ padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentÄ . Neturtinės žalos dydį teismas nustato atsižvelgdamas į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingus kriterijus, taip pat į kitus kriterijus, kuriuos teismas pripažįsta svarbiais.

Vertindami asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis, patirtÄ neturtinę žalÄ , teismai atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiÅ¡kėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sÄ moningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiÅ¡kėjui; į bendrÄ Å¡alies ekonominę situacijÄ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 nuo 2008 m. sausio 1 d. patvirtinta 800 Lt, 2012 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 718 – 850 Lt, 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1543 – 1 000 Lt, o 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 972 – 1 035 Lt nuo 2014 m. spalio 1 d. ir 300 Eur nuo 2015 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga); pragyvenimo lygį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-04-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015) ir į teismų analogiÅ¡kose savo pobÅ«džiu bylose priteistų lėšų neturtinei žalai atlyginti dydžius, nes tik taip gali bÅ«ti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principai.Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, įvertinus nurodyto pažeidimo trukmę – 5 paras su pertraukomis pareiÅ¡kėjas laikytas areÅ¡tinėje nežymiai neužtikrinant minimalaus ploto reikalavimo, pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės pažeidimo mastÄ , teismo prerogatyvÄ Ä¯vertinti neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus, tai, kad nėra duomenų, jog tokiu bÅ«du atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeisti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis medicininės ar psichologinės pagalbos dėl netinkamų jo laikymo areÅ¡tinėje sÄ lygų, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo pinigais vidurkį (vidutiniÅ¡kai apie 3-6 Eur už vienÄ pažeidimo parÄ , nutartys administracinėse bylose Nr. A-41-442/2015, Nr. A-1009-442/2015, Nr. A-821-442/2015, Nr. A-811-442/2015, Nr. A-801-442/2015, Nr. A-812/442/2015, Nr. A-2711-520/2015, Nr. A-2277-520/2015, Nr. A-2168-520/2015, Nr. A-2029-624/2015, Nr. A-2185-520/2015, vidutiniÅ¡kai po 7 eurus už vienÄ pažeidimo parÄ , 2016-02-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A-542-146/2016; 2016-02-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A-482-756/2016, vidutiniÅ¡kai po 8-10 Eur už vienÄ pažeidimo parÄ , 2016-01-21 nutartys administracinėse bylose Nr. A-256-442/2016, Nr. A-267-442/2016; vidutiniÅ¡kai po 5-7 Eur, žr. 2016-06-13 nutartys administracinėse bylose Nr. A-876-556/2016, A-1651-624/2016, 2016-06-17 nutartys administracinėse bylose Nr. A-906-146/2016, Nr. A-1062-146/2016, Nr. A-1016-146/2016, kt.), konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju įvertinus pažeidimo dėl minimalaus ploto (neįskaičiuojant sanitarinio mazgo užimamo ploto) neužtikrinimo mastÄ ir trukmę, pareiÅ¡kėjo galimai patirtus nepatogumus dėl jo negalėjimo privačiai naudotis tualetu, pareiÅ¡kėjui neindividualizuojant patirtų nepatogumų, o dėstant tik bendro pobÅ«džio teiginius, teisingas ir proporcingas pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydis nagrinėjamu atveju yra 50,00 Eur.

PareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTÄ® 88 straipsnio 5 punktu. PareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteistinas 50,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Skundas kitoje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 straipsnio 1 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ABTĮ 85-89 straipsniais, n u s p r e n d ė :patenkinti iÅ¡ dalies pareiÅ¡kėjo M. P. skundÄ , priteisti pareiÅ¡kėjui M.

P., gim. (duomenys neskelbtini), 50,00 Eur (penkiasdeÅ¡imt eurų) neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atmesti kitoje dalyje skundÄ .Sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui. Teisėja                                                                                                                 Vida Stonkuvienė