2022-11-09 Nr. AB-27294-3-64-3-00794-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-497-520/2022

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00794-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 57.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei Z. K. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas) prašė priteisti iš atsakovės Z. K. (toliau – ir atsakovė) 56,46 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti 15 Eur išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovė nuo 1996 m. liepos 16 d. turi ½ dalį nekilnojamojo turto Akmenės rajono savivaldybėje (adresas: (duomenys neskelbtini) (paskirtis: gyvenamoji (vieno buto pastatai)) (toliau – ir Gyvenamasis namas). Atsakovei kartą per metus buvo siųsti vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimai ir įspėjimai dėl skolos, susidariusios nesumokėjus vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Atsakovė nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. nesumokėjo 56,46 Eur dydžio vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Nesumokėta rinkliava apskaičiuota vadovaujantis Akmenės rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. T-104(E) patvirtintais Akmenės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (toliau – ir Nuostatai).

II. 3. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. birželio 28 d. sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui iš atsakovės 48,40 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., netenkino pareiškėjo prašymo dalies dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., netenkino pareiškėjo prašymo dėl išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti priteisimo.

4. Teismas, vadovaudamasis Nuostatų nuostatomis (5 p., 10 p.), nustatė, kad atsakovei nuo 1996 m. liepos 16 d. nuosavybes teise priklauso ½ Gyvenamojo namo. Todėl teismas pripažino, kad atsakovė yra vietinės rinkliavos mokėtoja Nuostatų 12.1 punkto pagrindu. Remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teismas nenustatė, kad atsakovė vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą moka savo nuolatinės gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)), o Gyvenamojo namo adresu niekas negyvena ir komunalinės atliekos nesusidaro.

5. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 12 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsniu, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalimi, Nuostatais ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimas dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo yra pagrįstas. Tačiau, nustatęs, kad pareiškėjas prašo teismo priteisti iš atsakovės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą, susidariusią nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., o į teismą su prašymu pareiškėjas kreipėsi tik 2021 m. balandžio 22 d., teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika analogiško pobūdžio bylose, padarė išvadą, kad pareiškėjas iš atsakovės priteistiną vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą galėjo apskaičiuoti tik už einamuosius (2021 m.) ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2021 m. sausio 1 d. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad priverstinio išieškojimo senaties terminas už vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą, susidariusią nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., yra pasibaigęs, todėl pareiškėjo prašymas šioje dalyje atmestinas. Teismas patenkino pareiškėjo prašymą priteisti 48,40 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.

6. Vertindamas pareiškėjo prašymą priteisti išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Teismas, vertindamas pareiškėjo vidinius administravimo ir teisinio atstovavimo pajėgumus, atsižvelgė į tai, kad pas pareiškėją veikia struktūrinis padalinys – Rinkliavos administravimo ir paslaugų kontrolės tarnyba – kuriame dirba 15 darbuotojų, iš kurių 4 – specializuotoje skolų išieškojimų grupėje. Teismas vertino, kad prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą išieškojimo, nėra išskirtinis, lyginant su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota jurisprudencija, keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra perteklinė, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas teisinio vieneto atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą pajėgumais. Teismas pažymėjo, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus ABTĮ pakeitimams, pareiškėjas galėjo pateikti teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, naudodamas vienodas procesinių dokumentų formas. Teismas, nustatęs, kad nagrinėjamu atveju byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinų teisės normų, ir padaręs išvadą, kad pareiškėjas turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą, pripažino, jog pareiškėjo prašomos priteisti išlaidos advokato teisinėms paslaugoms apmokėti neatitinka būtinumo kriterijaus. Atsižvelgęs į tai, teismas netenkino pareiškėjo prašymo priteisti išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti.

III. 7. Pareiškėjas viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 28 d. (apeliaciniame skunde nurodyta teismo sprendimo data: 2021 m. birželio 9 d. laikoma rašymo apsirikimu) sprendimo dalį, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas priteisti išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti, ir šį prašymą tenkinti visiškai arba proporcingai priteistai daliai.

8. Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienodą ir nuoseklią praktiką, jog išlaidos, patirtos rengiant teismams prašymus priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, gali būti mažinamos, tačiau ne visiškai nepriteisiamos. Šiuo atveju atsisakymas priteisti pareiškėjui jo patirtas išlaidas, ne tik prieštarauja suformuotai teismų praktikai dėl išlaidų priteisimo tokio pobūdžio bylose, bet ir nepagrįstai paneigia pareiškėjo teisę į profesionalų interesų atstovavimą, teisingą teismą.

9. Pareiškėjas pažymi, kad teismo sprendime minimo pareiškėjo struktūrinio padalinio veikla nėra susijusi su atstovavimu teismuose, siekiant prisiteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, teisminė veikla nėra jų specializacija ir jie užimti kitų funkcijų vykdymu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 10. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atlyginti išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti, pagrįstumas ir teisėtumas.

11. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkino pareiškėjo prašymą; priteisė pareiškėjui iš atsakovės 48,40 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., tačiau netenkino pareiškėjo dalies dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. ir prašymo dėl 15 Eur išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti priteisimo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka tik su ta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria netenkintas prašymas dėl 15 Eur išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti priteisimo.

12. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Ši norma išreiškia Lietuvos administraciniame procese vyraujančią bendrąją išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015). Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (ABTĮ 40 str. 5 d.).

13. ABTĮ 47 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus. Kiekviena administracinio proceso šalis turi galimybę pasirinkti, ar ji ves bylą pati, ar pasitelks atstovą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330/2008). ABTĮ neriboja viešojo administravimo subjekto, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato. Aplinkybė, ar yra poreikis pasitelkti bylai advokatus, priklauso kiekvienos proceso šalies, įskaitant viešojo administravimo subjektą, diskrecijai. Tačiau tai savaime nereiškia, kad kiekvienos šalies samdant advokatus patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies. Kai administracinės bylos šalimi yra viešojo administravimo subjektai, bylinėjimasis būna susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose atitinkamas subjektas atlieka viešąjį administravimą. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas. Tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai. Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, tačiau šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-172-502/2021; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-627-624/2021).

14. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. Tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar pats pareiškėjas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, taip pat viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008).

15. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju pareiškėjas pirmosios instancijos teismo prašė iš atsakovės priteisti 15 Eur išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad pas pareiškėją veikia Rinkliavos administravimo ir paslaugų kontrolės tarnyba, kurioje yra specializuota skolų išieškojimo grupė. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai sprendė, kad prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą išieškojimo, nėra išskirtinis, lyginant su prašymais kitose panašaus pobūdžio bylose, kuriose jau yra suformuota praktika, bei kad nagrinėjamu atveju skiriasi tik proceso šalis, laikotarpis, o šiems duomenims surašyti pakanka pareiškėjo turimų žmogiškųjų išteklių, tam nereikalinga kvalifikuota teisinė pagalba.

16. Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad pareiškėjas į teismą su prašymu priteisti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą kreipėsi 2021 m. balandžio 22 d., pažymi ir tai, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. ABTĮ yra papildytas nuostatomis, kuriomis remdamasis pareiškėjas galėjo kreiptis į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, naudodamasis vienodomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 362 (2020 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. 1R-13 redakcija) patvirtintomis procesinių dokumentų formomis, o ne bendra tvarka.

17. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio administracinėse bylose dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisia išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti, šį pareiškėjo apeliacinio skundo argumentą paneigia aktuali ir naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika šios kategorijos bylose, kuriose išlaidos advokato teisinėms paslaugoms apmokėti, kaip ir nagrinėjamu atveju, nepriteisiamos (žr., pvz., 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-172-502/2021; 2022 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-256-520/2022; 2022 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-426-415/2022). Todėl neaktuali pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta ankstesnė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, taip pat ir apygardų administracinių teismų praktika, pagal kurią išlaidos, patirtos advokatui rengiant teismams prašymus priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, gali būti mažinamos, o ne visiškai nepriteisiamos.

18. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašomos priteisti išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus ir šiuo atveju yra perteklinės. Pareiškėjo vidaus struktūra, bylos pobūdis bei ABTĮ įtvirtintas teisinis reglamentavimas nagrinėjamu atveju jam suteikė galimybę savarankiškai užtikrinti atstovavimą teisme. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo priteisti išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

19. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėjo būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, ir nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo ir patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Dalia Višinskienė