34cc367a-0718-4fc0-91a7-66eca2bd2552 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                                       Administracinė byla Nr. I-3273-426/2010                                                    (Proceso Nr. 3-61-3-02426-2010-0)                                                                              Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 6.5; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. gruodžio 2 d.

Vilnius                          Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų RÅ«tos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Inos Kirkutienės ir ArÅ«no Dirvono, sekretoriaujant Anetai Seržantovič, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai M. M., jos atstovui advokatui Adolfui Remeikiui, atsakovų atstovams Teisučiui Viktorui Cinininui ir Jurgai BalčiÅ«nienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos M.

M. skundÄ atsakovams Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriui ir Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai, dėl sprendimų panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Dejusta“).              Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja M. M. praÅ¡o panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus 2008 m. gegužės 26 d. sprendimÄ Nr. SD-9862 ir Valstybinės darbo inspekcijos 2010 m. liepos 27 d. sprendimÄ Nr. (25) SD-14201.Skunde ir jo patikslinimuose paaiÅ¡kino, kad 2003 m. spalio 31 d. tarp jos vyro S. M. ir UAB „Dejusta“ buvo sudaryta darbo sutartis (duomenys neskelbtini). 2008 m. balandžio 8 d. sutuoktinis iÅ¡vyko į komandiruotę bendrovei priklausančiu automobiliu su puspriekabe. 2008 m. balandžio 20 d. apie 20 val. buvo rastas negyvas UAB „Dejusta“ automobilio kabinoje Rusijos Federacijoje, Pskovo srityje, PustoÅ¡ka mieste, automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje.

S. M. mirė komandiruotėje. Minėtas aplinkybes patvirtino Vilniaus rajono prokuratūra 2008 m. birželio 12 d. nutarime. Mano, kad Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius 2008 m. gegužės 26 d. išvada pažeidžia jos teises ir interesus. Pareiškėjos teigimu, minėta institucija nesilaiko teisės aktų reikalavimų. Akcentuoja, kad jos vyras buvo draustas Sveikatos draudimu įstatymu ir mokėjo šio įstatymo nustatyto dydžio įmokas, buvo komandiruotėje, vairavo transporto priemonę ir mirė darbo metu bendrovės automobilyje.

Inspekcija atliko formalų patikrinimÄ dėl įvykio bei priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ . Jos vyrui atlyginimas buvo mokamas už nuvažiuotus kilometrus. UAB „Dejusta“ rimtai ir atsakingai nežiÅ«rėjo, kad jis buvo pervargęs, neiÅ¡simiegojęs ir patyrė didelę įtampÄ . Å ios komandiruotės pasekmės buvo lemtingos - sutuoktiniui iÅ¡sivystė Å¡irdies liga, ko pasakoje iÅ¡tiko mirtis darbo vietoje. PareiÅ¡kėjos manymu, tai susiję su užduoties vykdymu ir yra nelaimingas atsitikimas darbe.

Atsakovas Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .             Atsiliepime į skundÄ (b. l. 132-133) paaiÅ¡kino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų (toliau Nuostatai) 12 p. nurodoma, jog nelaimingo atsitikimo tyrimo metu nustačius, kad asmuo mirė dėl ligos, nesusijusios su darbu, arba įvykis darbe nesusijęs su darbu, įvykio tyrimas nutraukiamas ir N-1 ar N-2 formos aktas nesuraÅ¡omas.

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 str. 20 d. apibrėžta nelaimingo atsitikimo darbe sÄ voka: nelaimingas atsitikimas darbe - įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį darbo laiku, nustatyta tvarka iÅ¡tirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe, kurio padarinys - darbuotojo trauma ( lengva, sunki, mirtina). Ä®vykis darbe, kai darbuotojas mirė dėl ligos, nesusijusios su darbu, nepriskiriamas prie nelaimingo atsitikimo darbe.Tvirtina, kad pareiÅ¡kėjos vyro S. M. kÅ«nas 2008 m. balandžio 20 d. buvo rastas automobilio kabinoje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, o Rusijos Federacijos sveikatos apsaugos ministerijos Valstybinės sveikatos apsaugos įmonės „Pskovo apskrities medicininės ekspertizės biuras“ Nevelsko tarprajoninio teismo medicinos skyriaus teismo medicinos ekspertas Č.

S. Jevgenjevič nustatė, kad S. M. mirties priežastis - Å«minis koronarinis nepakankamumas - asmens liga, nesusijusi su darbu, o ne priežastys (reiÅ¡kinys ar visuma reiÅ¡kinių, dėl kurių darbuotojas patiria traumÄ ), susijusios su nelaimingu atsitikimu darbe. Vilniaus skyriaus iÅ¡vadų teisėtumÄ patvirtina ir Vilniaus rajono apylinkės prokuratÅ«ra nutarime dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimÄ , pažymėdama, kad „..nebuvo pažeisti jokie darbų saugos ir sveikatos darbe reikalavimai“.Ä®vykio tyrimo metu nustatyta, kad UAB „Dejusta“ darbuotojų, taip pat S. M., privalomi sveikatos tikrinimai buvo atliekamai laikantis nustatyto periodiÅ¡kumo.

S. M. sveikata buvo patikrinta 2007 m. sausio 25 d. Sveikatos bÅ«klės sutrikimų dėl darbo pobÅ«džio nustatyta nebuvo. Varėnos pirminės sveikatos priežiÅ«ros centro iÅ¡vadoje nurodyta, kad S. M. dirbti gali. Varėnos pirminės sveikatos priežiÅ«ros centro iÅ¡duotoje vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininėje pažymoje, kuri galiojo iki 2008 m. gruodžio 31 d., dėl sveikatos bÅ«klės apribojimų dirbti vairuotoju ar draudimų taip pat nenurodyta; galutinė iÅ¡vada: „vairuoti gali“.             Atsakovė Valstybinė darbo inspekcija su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

             Atsiliepime į skundÄ (b. l. 137-139) paaiÅ¡kino, kad Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos klausimų nereglamentuoja. Å is įstatymas nustato nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbÄ ar iÅ¡ darbo bei profesinių ligų socialinio draudimo santykius, asmenų, kurie draudžiami Å¡ios rÅ«Å¡ies socialiniu draudimu, kategorijas, teises į Å¡io draudimo iÅ¡mokas, iÅ¡mokų skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo sÄ lygas, apibrėžia draudiminius bei nedraudiminius įvykius.

Tai, kad asmuo apdraustas socialiniu draudimu dar nereiÅ¡kia, kad bet koks įvykis darbe privalo bÅ«ti laikomas nelaimingu atsitikimu darbe. Atvejai, kai dėl nelaimingo atsitikimo suraÅ¡omi N-1 arba N-2 formos aktai, iÅ¡vardinti Nuostatų 8, 9, 10 ir 11 p. Susijusiais su darbu laikomi nelaimingi atsitikimai, kurie įvyksta nukentėjusiajam dirbant darbo sutartimi sulygtÄ , arba kitÄ darbdavio pavestÄ , ar su jo žinia atliekamÄ darbÄ . Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 str. 20 d. nelaimingas atsitikimas darbe - įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį darbo laiku, nustatyta tvarka iÅ¡tirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe, kurio padarinys - darbuotojo trauma (lengva, sunki, mirtina).

Ä®vykis darbe, kai darbuotojas mirė dėl ligos, nesusijusios su darbu, nepriskiriamas prie nelaimingų atsitikimų darbe. Tokiu bÅ«du Å¡ios sÄ vokos turinys atskleidžia ir diferencijuoja sÄ lygas, kada nelaimingas atsitikimas nepripažįstamas įvykusiu darbe, kitaip tariant, darbuotojo liga ad hoc nėra ir negali bÅ«ti susijusi priežastiniu ryÅ¡iu su darbuotojo vykdytomis darbinėmis funkcijomis (inspekcijos specialistai tyrimo metu tokių aplinkybių nenustatė; tyrimo metu nenustatyta, kad vairuotojui S. M. bÅ«tų uždrausta dėl sveikatos bÅ«klės dirbti darbo sutartimi sulygtÄ darbÄ ; dokumentų tyrimas identifikavo faktÄ , kad įvykio metu S. M. ilsėjosi ir pan.), kadangi nelaimė dėl ligos darbuotojÄ galėjo iÅ¡tikti bet kokiu momentu.Kaip nurodyta Pskovo srities Opočecko tarprajoninio tardymo skyriaus 2008 m. balandžio 22 d. pateiktoje pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini), S. M. buvo rastas negyvas Pskovo srities PustoÅ¡kos mieste automo­bilių stovėjimo aikÅ¡telėje poilsio metu (vietos laiku 20 val.) krovininio automobilio kabinoje.

Rusijos Federacijos sveikatos apsaugos ministerijos Valstybinės sveikatos apsaugos įmonės „Pskovo apskrities medicininės ekspertizės biuras“ Nevelsko tarprajoninio teismo medicinos skyriaus teismo medicinos ekspertas Č. S. J., atlikęs lavono skrodimÄ , nustatė, kad S. M. mirties priežastis - Å«minis koronarinis nepakankamumas, t. y. asmens liga, nesusijusi su darbu. Inspekcija tyrimo metu negavo duomenų apie tai, kad nukentėjusysis bÅ«tų traumuotas ir dėl to mirė, jokiuose dokumentuose tai nenurodyta.

Todėl, remdamasis Nuostatų 12 p. („nelaimingo atsitikimo tyrimo metu nustačius, kad asmuo mirė dėl ligos, nesusijusios su darbu, arba kad įvykis darbe nesusijęs su darbu, įvykio tyrimas nutraukiamas ir N-1 ar N-2 formos ak­tas nesuraÅ¡omas“), taip pat Socialinio draudimo įstatymo 3 str. 11 d. bei Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 str. 20 d. nuostatomis, kad „Įvykis darbe, kai darbuotojas mirė dėl ligos, nesusijusios su darbu, nepri­skiriamas prie nelaimingo atsitikimo darbe“, Vilniaus skyrius 2008 m. gegužės 22 d. surašė informacinę kortÄ (laisvos formos aktÄ ) ir įvykio tyrimÄ nutraukė.

Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas, tuo metu pava­davęs vyriausiÄ jį valstybinį darbo inspektorių, nusprendė, kad Vilniaus skyriaus veiksmai buvo teisingi, pagrįsti ir teisėti bei, vadovaudamasis VieÅ¡ojo administra­vimo įstatymo 34 str., 2010 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. (25) SD-14201 administracinę procedÅ«rÄ baigė. Ä®vykio tyrimo metu nustatyta, kad UAB „Dejusta“ darbuotojų, taip pat S. M., privalomi sveikatos tikrinimai buvo atliekamai laikantis nustatyto periodiÅ¡kumo - S. M. sveikata patik­rinta 2007 m. sausio 25 d.

Sveikatos bÅ«klės sutrikimų dėl darbo pobÅ«džio nenustatyta. Varėnos pirminės sveikatos priežiÅ«ros centro iÅ¡vadoje nurodyta, kad S. M. dirbti gali. Vairuotojo sveikatos patikrinimo medi­cininėje pažymoje, kuri galiojo iki 2008 m. gruodžio 31 d., dėl sveikatos bÅ«klės apribojimų dirbti vairuotoju ar draudimų taip pat nenurodyta. Galutinė iÅ¡vada- „vairuoti gali“.             Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Dejusta“ su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .             Atsiliepime į skundÄ (b. l. 141-144) paaiÅ¡kino, kad vairuotojas S. M., bÅ«damas komandiruotėje Rusijos Federacijoje pagal 2008 m. balandžio 8 d.

įsakymÄ dėl komandiruotės Nr. K-193, 2008 m. balandžio 20 d. 20 val. buvo rastas negyvas UAB „Dejusta“ priklausančiame automobilyje, kuris tuo metu stovėjo aikÅ¡telėje Rusijos Federacijoje, Pskovo srityje, PustoÅ¡kos mieste. Daro iÅ¡vadÄ , kad S. M. mirė darbo metu, atlikdamas 2003 m. spalio 31 d. darbo sutartyje numatytÄ darbÄ , už kurį buvo mokamas atlyginimas. Å ios aplinkybės atitinka Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 6 str. nurodytas sÄ lygas.Teigia, kad UAB „Dejusta“ dirbęs vairuotojas S. M. buvo apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu remiantis Sveikatos draudimo įstatymu, taip pat darbdavio iniciatyva ir sÄ skaita darbuotojas buvo apdraustas papildomais draudimais, tačiau vien sveikatos draudimo ar papildomų draudimo sutarčių sudarymo fakto nepakanka tam, kad įvykis bÅ«tų laikomas nelaimingu atsitikimu darbe.Medicininio mirties liudijimo (duomenys neskelbtini) 18 p. nurodyta, kad mirties priežastis - Å«minis koronarinis nepakankamumas.

Valstybinei darbo inspekcijai atlikus nelaimingo atsitikimo darbe tyrimÄ , S. M. Å«minis koronarinis nepakankamumas nebuvo pripažintas profesine liga. Tyrimo eigoje buvo nustatyta, kad S. M. mirė dėl ligos, nesusijusios su darbu. Atliekant tyrimÄ buvo vertinama ir analizuojama visų S. M. mirties aplinkybių visuma, kuri leido padaryti iÅ¡vadÄ dėl S. M. mirties aplinkybių. Todėl pareiÅ¡kėjos teiginiai, kad S. M. mirtis įvyko dėl darbe iÅ¡sivysčiusios ligos, yra abstraktaus pobÅ«džio bei nepatvirtinti jokiais leistinais įrodymais.

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėja ir jos atstovas skundÄ palaikė remdamiesi jame nurodytais motyvais. Atsakovų atstovai teisminio nagrinėjimo metu prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .              Skundas atmestinas.              Administracinis ginčas kilęs dėl to, ar pareiÅ¡kėjos vyrui 2008 m. balandžio 20 d. įvykęs mirtinas atsitikimas pagrįstai buvo nepripažintas nelaimingu atsitikimu darbe, susijusiu su darbu ir to pasekoje vadovaujantis Nuostatų 12 p. buvo nesuraÅ¡ytas N-1 formos aktas.

IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad UAB „Dejusta“ vairuotojas S. M., veikęs 2003 m. spalio 31 d. darbo sutarties (duomenys neskelbtini) (b. l. 52-55) pagrindu, vadovaudamasis UAB „Dejusta“ generalinės direktorės 2008 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. K-193 (b. l. 67), 2008 m. balandžio 8 d. iÅ¡vyko į komandiruotę įmonei priklausančiu automobili „Mercedes Benz“, v. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Krone“, v. Nr. (duomenys neskelbtini). 2008 m. balandžio 20 d. Rusijos Federacijos Pskovo srities PustoÅ¡kos mieste, automobilių stovėjimo aikÅ¡telė­je, vilkiko kabinoje UAB „Dejusta“ vairuotojas S. M. buvo rastas negyvas.

Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus sky­rius Vilniaus skyrius, atlikęs įvykio tyrimÄ , nustatė, kad S. M. mirė dėl ligos, nesusijusios su darbu, todėl 2008 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. SD-9862 (b. l.

39) įvykio nelaimingu atsitiki­mu darbe nepripažino ir N-1 formos akto nesurašė. Valstybinė darbo inspekcija 2010 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. (25) SD-14201 (b. l.

91) nustatė, kad Vilniaus skyriaus 2008 m. gegužės 26 d. sprendimas Nr. SD-9862 yra pagrįstas norminių teisės aktų reglamentacija ir faktinėmis aplinkybėmis, todėl teisin­gas ir nepažeidžia pareiÅ¡kėjos teisių ir interesų.M. M. mano, kad atsakovų priimti sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, tačiau su tokia jos iÅ¡reikÅ¡ta pozicija teisėjų kolegija nesutinka. Administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės vieÅ¡ojo administravimo srityje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 1 d.).

Teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiÅ«riu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas nevirÅ¡ijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieÅ¡tarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 2 d.). Atsižvelgusi į Å¡ias nuostatas, kolegija nevertina ginčijamo sprendimo politinio ar ekonominio tikslingumo požiÅ«riu, o tik sprendžia, ar atsakovas, priimdamas Å¡ioje byloje skundžiamÄ aktÄ , nepažeidė galiojančių teisės aktų reikalavimų.Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 6 d. nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Tai reiÅ¡kia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas nustato nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbÄ ar iÅ¡ darbo bei profesinių ligų socialinio draudimo santykius, asmenų, kurie draudžiami Å¡ios rÅ«Å¡ies socialiniu draudimu, kategorijas, teises į Å¡io draudimo iÅ¡mokas, iÅ¡mokų skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo sÄ lygas, apibrėžia draudiminius bei nedraudiminius įvykius.

Draudiminiais įvykiais pripažįstami nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu apdraustiems asmenims, nurodytiems 4 str. 1 d. 1 ir 2 p., įvykę nelaimingi atsitikimai darbe arba nustatytos profesinės ligos, kuriuos iÅ¡tyrus nustatoma, kad jie įvyko esant visoms įstatymo 6 str. nustatytoms sÄ lygoms. Pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 str. 1 d. draudiminiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe, pakeliui į darbÄ ar iÅ¡ darbo arba nustatytos profesinės ligos, kuriuos iÅ¡tyrus nustatoma, kad jie neatitinka Å¡io įstatymo 6 str. nustatytų sÄ lygų.

Pagal to paties straipsnio 2 d. 4 p. draudiminiais įvykiais taip pat nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe, pakeliui į darbÄ ar iÅ¡ darbo arba nustatytos Å«mios profesinės ligos, kuriuos iÅ¡tyrus nustatoma, kad jie atitinka Å¡io įstatymo 6 str. nustatytas sÄ lygas, tačiau apdraustasis sirgo liga, nesusijusia su darbu. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 str. 20 d. numato, kad nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį darbo laiku, nustatyta tvarka iÅ¡tirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe, kurio padarinys – darbuotojo trauma (lengva, sunki, mirtina).

Ä®vykis darbe, kai darbuotojas mirė dėl ligos, nesusijusios su darbu, nepriskiriamas prie nelaimingo atsitikimo darbeNuostatų 12 p. tvirtinta, kad nelaimingo atsitikimo tyrimo metu nustačius, kad asmuo mirė dėl ligos, nesusijusios su darbu, arba kad įvykis darbe nesusijęs su darbu, įvykio tyrimas nutraukiamas ir N-1 ar N-2 formos aktas nesuraÅ¡omas.Nagrinėtinu atveju bÅ«tina nustatyti, ar yra priežastinis ryÅ¡ys tarp darbo UAB „Dejusta“ sÄ lygų ir S. M. mirties dėl Å«maus koronarinio nepakankamumo.

Bylos rašytinė medžiaga patvirtina, kad Rusijos Federacijos sveikatos apsaugos ministerijos Valstybinės sveikatos apsaugos įmonės „Pskovo apskrities medicininės ekspertizės biuras“ Nevelsko tarprajoninio teismo medicinos skyriaus teismo medicinos ekspertas Č. S. J. nustatė, kad S. M. mirties priežastis buvo būtent ūmus koronarinis nepakankamumas (medicininis mirties liudijimas (duomenys neskelbtini), p. 18; b. l. 47-50). Byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių abejoti minėto eksperto kvalifikacija ar netinkamai atliktu tyrimu, todėl teismas turi pagrindo remtis teismo medicinos eksperto išvadomis.

Teismo vertinimu, vien tas faktas, kad S. M. mirė komandiruotės metu įmonei priklausančiame automobilyje, neapsprendžia to, kad jis mirė dėl ligos, susijusios su darbu. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, S. M. sveikata, laikantis nustatyto periodiÅ¡kumo, buvo patikrinta 2007 m. sausio 25 d. Sveikatos bÅ«klės sutrikimų dėl darbo pobÅ«džio nustatyta nebuvo, konstatuota, kad S. M. gali dirbti (Varėnos pirminės sveikatos priežiÅ«ros centro iÅ¡vada, b. l. 61-62). Vairuotojo sveikatos patikrinimo medi­cininėje pažymoje (b. l. 59-60), kuri galiojo iki 2008 m. gruodžio 31 d., buvo nurodyta, kad S. M. gali vairuoti transporto priemones.

Jokių apribojimų dėl vairavimo nustatyta nebuvo. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad UAB „Dejusta“ buvo sudariusi S. M. blogas darbo sÄ lygas, kad iÅ¡ S. M. buvo nusiskundimų dėl darbinės veiklos sunkumų, netinkamo poilsio režimo ar pan. Kaip matyti iÅ¡ 2003 m. spalio 31 d. darbo sutarties (duomenys neskelbtini) nuostatų (5 p.), S. M. buvo nustatyta normali, įprasta darbo savaitės trukmė – 40 valandų. S. M. buvo instruktuotas saugiai dirbti (b. l. 63-64). Todėl pareiÅ¡kėjos versija, kad nelaimingÄ atsitikimÄ darbe lėmė S. M. pervargimas, neiÅ¡simiegojimas, didelė įtampa, nenormalus darbo krÅ«vis, nepateikus jokių Å¡ias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, vertintina kritiÅ¡kai.

Kitų kenksmingų ar pavojingų veiksnių, galėjusių lemti nelaimingÄ atsitikimÄ , teismas nenustatė. Vilniaus rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė V. Matuzonienė 2008 m. birželio 12 d. nutarime dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimÄ (b. l. 95-96) taip pat pažymėjo, kad „nors S. M. mirė darbo komandiruotėje metu, tačiau jo mirties priežastis buvo liga – Å«minis koronarinis nepakankamumas, tai yra nebuvo pažeisti jokie darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimai.

Byloje nėra neginčijamų duomenų, kad buvo kitos, nei nustatė atsakovės, S. M. mirties priežastys. Taigi, tiek Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus, tiek Valstybinės darbo inspekcija pagrįstai sprendė, kad S. M. mirė dėl ligos, nesusijusios su darbu (ūminio koronarinio nepakankamumo), bei pagrįstai nesurašė N-1 formos akto (Nuostatų 12 p.). Kolegijos vertinimu, Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus 2008 m. gegužės 26 d. sprendimas Nr. SD-9862 ir Valstybinės darbo inspekcijos 2010 m. liepos 27 d. sprendimas Nr. (25) SD-14201 iš esmės yra teisėti ir pagrįsti.

Nėra juridinio pagrindo jų naikinti. PareiÅ¡kėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 1 p., 127 str. 1 d., teisėjų kolegija n u s p r e n d ė :              pareiÅ¡kėjos M. M. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                                                        Rūta Miliuvienė                                                                                                         Ina Kirkutienė                                                                                                         Arūnas Dirvonas