34cb40fb-4964-4cd0-91c4-55b9ee2ca4cb · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-2119-1034/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20983-2020-9 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.6 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugpjūčio 11 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas RamÅ«nas KeidÅ«nas, sekretoriaujant Vilmai Žičkienei, dalyvaujant prokurorei Agnei StankevičiÅ«tei, kaltinamajam J. P. (J. P.), jo gynėjui advokatui A. Č., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis pagal verslo liudijimÄ , teistas:

1. Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį 5 MGL dydžio bauda. Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartimi bauda pakeista į 2 paras arešto;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį 120 MGL dydžio bauda;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) laisvės atėmimu 4 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos daugiau nei 7 paroms, dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (376,60 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ ; kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu, n u s t a t ė :

J. P. 2020 m. gegužės 31 d., apie 00.57 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „MB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu nustatė, kad jo iÅ¡kvėptame ore yra 1,74 promilės etilo alkoholio koncentracija. Å iais savo veiksmais J.

P. padarė BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. P. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir parodė, kad tÄ dienÄ buvo kažkiek iÅ¡gėręs vyno, buvo išėjęs iki giminių ir paskambino žmona, jog name prakiuro vamzdis. Jis, bandydamas gelbėti bÅ«stÄ , sėdo už vairo ir nuvažiavo iki namų. Važiavo į namus, kurie yra už kokių 400-500 metrų, važiavo iÅ¡ (duomenys neskelbtini). Alkoholį vartoja labai retai, atrodė, kad yra blaivus, jog važiavo normaliai.

Su pareigÅ«nais nesusikalbėjo, nes jis sakė, kad nori bent minutei pakliÅ«ti namo, jog užsuktų prakiurusį vamzdį, o pareigÅ«nai sulaikant panaudojo elektroÅ¡okÄ bei dujas. Automobilis, kuriuo važiavo priklauso pažįstamam, kuris nežinojo, kad jis vairuos, nežinojo, kad yra iÅ¡gėręs. Teisės vairuoti neturi, yra turėjęs, bet prarado prieÅ¡ 8-9 metus. Nežinojo, ar automobilis draustas, anksčiau kelis kartus vairavo be teisės vairuoti transporto priemones. Jo pajamos apie 2500 Eur į mėnesį.

Gailisi dėl įvykio. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka: Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis J. P. parodė, kad 2020 m. gegužės 31 d., apie pietus, namuose išgėrė vyno, kiek tiksliai pasakyti negali, po ko nuėjo pas gimines, tuo metu alkoholio nevartojo.

Apie vidurnaktį jam skubiai reikėjo grįžti namo, kadangi katilinėje prakiuro vamzdis. Todėl paprašė R. M. paskolinti minėtÄ automobilį nuvažiuoti namo. Å is jam automobilį paskolino, jam bevažiuojant namo jį sustabdė policijos pareigÅ«nai, kur jam buvo nustatytas 1,74 prom. girtumas. Dėl Å¡io įvykio labai gailisi (b. l. 45-46, 54-55, 61-63). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. Å . (A. Å .) parodė, kad dirba Vilniaus AVPK Patrulių Rinktinėje. 2020 m. gegužės 31 d., apie 00.57 val., kartu su vyriausiuoju patruliu O.

G. patruliuojant (duomenys neskelbtini), jis pastebėjo automobilį „MB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris labai keistai manevravo, vingiuodamas iÅ¡ vienos eismo juostos į kitÄ . Todėl, kilus įtarimui, kad galimai automobilio vairuotojas gali bÅ«ti neblaivus, jie pradėjo jį persekioti, siekiant patikrinti vairuotojo bÅ«senÄ dėl apsvaigimo nuo alkoholio. Automobilį persekiojo įjungus mėlynos ir raudonos spalvos Å¡vyturėlius bei garso signalÄ , tačiau automobilio vairuotojas ilgÄ laikÄ nestojo.

Bet vėliau, privažiavęs maždaug ties adresu (duomenys neskelbtini), automobilis „MB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo. Ir jis pamatė, kaip automobilio vairuotojas pro langÄ ar pro praviras duris iÅ¡metė automobilio raktelius (vėliau Å¡iuos raktelius jie rado ir paėmė). Jis kartu su porininku sustojo savo tarnybiniu automobiliu prie pat automobilio vairuotojo durų taip, kad vairuotojas negalėtų iÅ¡lipti. Tuomet, jis pavažiavo kiek į priekį ir kartu su porininku iÅ¡lipę iÅ¡ savo tarnybinio automobilio pribėgo prie automobilio „MB“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), ir atidarė Å¡io automobilio duris bei iÅ¡laipino jį vairavusį asmenį. Kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, automobilį vairavo J. P., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Nuo Å¡io asmens sklido stiprus alkoholio kvapas, jis negalėjo aiÅ¡kiai dėstyti savo minčių, koordinacija buvo sutrikusi. Automobilyje daugiau jokių kitų asmenų nebuvo. Kuomet, asmuo buvo iÅ¡laipintas, jis pasidarė agresyvus, jam bandant uždėti antrankius, asmuo pradėjo stumdytis ir iÅ¡trÅ«kęs pradėjo bėgti į namo Nr. (duomenys neskelbtini) kiemÄ .

Todėl vyr. patrulis O. G. prieÅ¡ jį panaudojo aÅ¡arines dujas, tačiau asmuo bėgo toliau. Vėliau O. G. persekiodamas asmenį panaudojo prieÅ¡ jį elektroimpulsinį prietaisÄ â€žtaser“, tačiau dėl kažkokių priežasčių, prietaisas nesuveikė, todėl, jis panaudojo savÄ jį elektroimpulsinį prietaisÄ â€žtaser“, po Å¡io panaudojimo, asmuo bėgdamas suklupo, atsigulė ant žemės ir buvo sulaikytas. Faktinis jo sulaikymo laikas buvo 01.20 val. Po to, kai asmuo buvo sulaikytas, jam buvo pasiÅ«lyta pasitikrinti blaivumÄ .

J. P. pirmuoju alkotesterio tikrinimu, t. y. 2020 m. gegužės 31 d., 02.31 val., buvo nustatytas 1,76 prom. neblaivumas, antruoju alkotesterio patikrinimu, t. y. 02.59 val., jam buvo nustatytas 1,74 prom. neblaivumas. Taip pat patikrinus per CDB paaiÅ¡kėjo, kad J. P. neturi teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemones, nes teisė yra atimta bei automobilis neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Atliekant automobilio apžiÅ«rÄ , jo viduje buvo aptikta daug tuščios taros alkoholio butelių ir kitų tarų (b. l. 22-23).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. M. parodė, kad automobilis „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam. J. P. yra jo pažįstamas. 2020 m. gegužės 31 d. jis paprašė paskolinti minėtÄ automobilį darbo reikalais. Paskolinus automobilį net nenutuokė, jog Å¡is gali vairuoti bÅ«damas neblaivus, taip pat nežinojo, jog jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemonę, todėl ir paskolino savo automobilį (b. l. 26-27). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo T.

S. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2020 m. gegužės 31 d., apie 0.57 val., patruliuojant, kartu su vyriausiuoju patruliu O. G. tarnybiniu automobiliu, (duomenys neskelbtini), buvo pastebėtas automobilis „MB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo J. P., gim. (duomenys neskelbtini). Automobilio vairuotojas važiavo vingiuodamas po visÄ keliÄ . Automobilis buvo persekiojamas ir sustabdytas (duomenys neskelbtini). Automobilio vairuotojui buvo patikrintas neblaivumas ir buvo nustatyta, kad pirmuoju alkotesterio patikrinimu, t. y. 02.31 val., J.

P. buvo nustatytas 1,76 prom., neblaivumas. Antruoju alkotesterio tikrinimu, 02.59 val., jam buvo nustatytas 1,74 prom. neblaivumas. Tokiais savo veiksmais automobilio „MB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas vairavo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, o bÅ«tent, J. P. vairavo automobilį „MB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai buvo nustatytas didesnis negu 1,51 promilių neblaivumas (b. l. 3).

Iš VĮ Regitra duomenų matyti, kad automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra A. R. (b. l. 20). Iš transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad 2018 m. rugsėjo 12 d. A. R. pardavė R. M. automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 28). Iš VšĮ „Emprekis“ išrašo matyti, kad automobilio „Mercedes Benz CLK Coupe 320 Elegance“, 1998 m., kaina Lietuvoje su PVM – 2190 Eur (b. l. 15). Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad J.

P. 2020 m. gegužės 31 d., 02.31 val., nustatytas 1,76 prom. girtumo laipsnis, o 02.59 val. – 1,74 prom. girtumo laipsnis. Nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (b. l. 65). Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismo vertinimu, J. P. kaltė padarius BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ visiÅ¡kai įrodyta. TokiÄ iÅ¡vadÄ leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme iÅ¡tirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis J. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiÅ¡kai. Kaltinamajam pareikÅ¡tame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiÅ¡kinimai, bet ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų A.

Å ., R. M. parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, kita raÅ¡ytinė bylos medžiaga. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiÅ¡kai pakanka iÅ¡vadai, jog J. P. 2020 m. gegužės 31 d., apie 00.57 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „MB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu nustatė, kad jo iÅ¡kvėptame ore yra 1,74 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Pagal Å¡ias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį. Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos Å¡ios alternatyvios bausmių rÅ«Å¡ys: bauda arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, jog vienas iÅ¡ bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Teisinga yra bausmė, kuri atitinka padaryto nusikaltimo ir kaltininko pavojingumÄ . Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kaltinamojo J.

P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK  59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ , kaltininko kaltės formÄ ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikiant tiesiogine tyčia.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibÅ«dinančius kaltinamÄ jį J. P. – anksčiau teistas, teistumas neiÅ¡nykęs ir nepanaikintas, nusikalstamÄ veikÄ padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu (b. l. 88-89), administracine tvarka baustas, ne kartÄ baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat ir už vairavimÄ neturint teisės vairuoti transporto priemones (b. l. 75-87), vedęs, turi nepilnametį vaikÄ (b. l. 104), vykdo individualiÄ veiklÄ (b. l. 110), duomenų apie gydymÄ psichikos/psichiatrijos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nepateikė.

Taigi J. P., jau bÅ«damas teistas ir vis dar probuojamas, toliau daro nusikalstamas veikas, t. y. anksčiau skirtos bausmės ir poveikio priemonės jam nebuvo veiksmingos, jo elgesio nepakeitė. Teismas įvertinęs visas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančiÄ ir sunkinančiÄ aplinkybes, nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, konstatuoja, kad paminėtos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ kaltinamajam J. P. skirtina BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – areÅ¡tas.

Teismas sprendžia, kad tokia bausme bus įgyvendinta BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis. Vadovaudamasis pirmiau aptartomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina bausmė artima sankcijoje nustatytam jos vidurkiui. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėta atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , kaltinamasis kaltu prisipažino visiÅ¡kai, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu. J. P. naujÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė neatlikęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžiu paskirtos 4 metų laisvės atėmimo bausmės, kurios vykdymas atidėtas 3 metams.

Taigi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo bÅ«du turi bÅ«ti subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridedant nauju nuosprendžiu skiriamos bausmės dalį, ir nustatytina galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 1 mėnesiui. Teismas taip pat pažymi ir tai, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusi BK 75 straipsnio 3 dalies redakcija numato, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimÄ , iÅ¡skyrus sunkius nusikaltimus, numatytus Å¡io kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iÅ¡ dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ .

IÅ¡ dalies atidėdamas bausmės vykdymÄ , teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali bÅ«ti trumpesnė kaip Å¡eÅ¡i mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija). BK 182 straipsnio 2 dalyje bei BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos nepatenka į nurodytus BK skyrius, todėl yra sÄ lygos spręsti dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo.

Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ aktuali BK 75 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimÄ , iÅ¡skyrus sunkius nusikaltimus, numatytus Å¡io kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iÅ¡ dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ .

IÅ¡ dalies atidėdamas bausmės vykdymÄ , teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali bÅ«ti trumpesnė kaip Å¡eÅ¡i mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ . Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ teismas atsižvelgia į kaltinamÄ jį charakterizuojančius duomenis, į tai, kad nuteistojo atžvilgiu naujų ikiteisminių tyrimų nepradėta, jis vykdo individualiÄ veiklÄ , turi nepilnametį vaikÄ , nusikalstama veika žala nepadaryta, nuteistasis pripažino padaręs nusikaltimÄ , yra baustas administracine tvarka ir ne kartÄ už KET pažeidimus.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, įvertinus kaltinamajam paskirtos bausmės terminÄ , spręstina, jog bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti iÅ¡ dalies atidedant paskirtos bausmės vykdymÄ . Kaltinamajam taikytinos BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatos bei paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas iÅ¡ dalies atidedamas, nustatant pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 8, 10 punktuose. Teismo vertinimu, bÅ«tent tokios kaltinamajam J. P. skiriamos laisvės atėmimo bausmės ir jos atlikimo dalinis atidėjimas padės pasiekti bausmės tikslus ir užtikrins bausmės paskirtį.

J. P. BPK 140 straipsnyje numatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. gegužės 31 d., 01.20 val. iki 2020 m. gegužės 31 d., 11.29 val. (b. l. 39-40, 50). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į paskirtÄ bausmę. Kaltinamajam J. P. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti paliktinos iki nuosprendžio vykdymo pradžios. J. P. nusikalstamÄ veikÄ padarė vairuodamas transporto priemonę, kai tokios teisės neturėjo.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. P. pripažino, kad anksčiau turėjo teisę vairuoti transporto priemones, tačiau praradęs Å¡iÄ teisę jos nesusigrÄ Å¾ino nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad laikino teisės netekimo vairuoti transporto priemones faktas (taip pat tai, kad asmuo niekada tokios teisės nėra įgijęs) neužkerta kelio teismui svarstyti klausimÄ dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Ä®vertinęs tai teismas sprendžia, kad uždraudimas naudotis specialia teise, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, yra ne tik reikalingas, bet yra bÅ«tinas.

BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis J. P. pažeidė Kelių eismo taisykles, t. y. vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, kai tikrinimo metu buvo nustatyta, kad jo iÅ¡kvėptame ore yra 1,74 promilės etilo alkoholio koncentracija, teisė vairuoti transporto priemones jam jau buvo atimta, todėl jam skirtina minėta baudžiamojo poveikio priemonė, nustatant jos dydį, didesnį už įstatymo numatytÄ vidurkį.

Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas 4 metams. Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi bÅ«ti vertinamos sistemiÅ¡kai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesÄ nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis turtas privalo bÅ«ti konfiskuojamas visais atvejais, tačiau to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtÄ konfiskuoti bÅ«tų netikslinga, teismas iÅ¡ kaltininko ar kitų Å¡io straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ .

Byloje nustatyta, kad automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika kaltinamajam nepriklauso (b. l. 20, 28). Tai nustatyta iÅ¡ byloje esančios VÄ® „Regitra“ pažymos, pirkimo-pardavimo sutarties, liudytojo bei paties kaltinamojo parodymų. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju svarstytinas klausimas ne dėl minėto automobilio konfiskavimo, o jo vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo. Pažymėtina, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

Ä®statymas numato privalomÄ turto konfiskavimÄ tais atvejais, kai asmeniui skiriama bausmė. Tai reiÅ¡kia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir Å¡io turto vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimas, iÅ¡ esmės yra imperatyvus, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ kaltinamojo J.

P. bÅ«tų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumÄ kelių eismo srityje, nevaržo J. P. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti. Pažymėtina, kad kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamÄ veikÄ , be to, aptariamÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, t. y. elgdamasis abejingai įstatymų reikalavimams.

Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad transporto priemonės – automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimÄ esant neblaiviam, baudžiamÄ jÄ atsakomybę už Å¡iÄ veikÄ Ä¯tvirtinant BK 2811 straipsnio 1 dalyje, yra bÅ«tinas. Nagrinėjamu atveju aktualaus automobilio kaina nustatyta 2190 Eur su PVM (b. l. 15), ji neiÅ¡kreipia dabartinės jo vertės, todėl laikytina pagrįsta ir bÅ«tent tokia vertė iÅ¡ieÅ¡kotina iÅ¡ kaltinamojo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-305, 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : J. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 parų areÅ¡to. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti J. P. 40 parų areÅ¡to. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžiu paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausme, prie Å¡ios bausmės pridedant dalį Å¡iuo nuosprendžiu skiriamos bausmės, ir paskirti J.

P. galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 4 (ketveriems) metams 1 (vienam) mėnesiui, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 5, 8, 10 punktais, J. P. iÅ¡ dalies atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ ir nustatyti, jog J. P. privalo nedelsiant atlikti 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius laisvės atėmimo bausmės dalį pataisos namuose, likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymÄ atidėti 3 (trejų) metų laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant J.

P.:

1) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

2) neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo;

3) nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaityti J. P. laikino sulaikymo laikÄ nuo 2020 m. gegužės 31 d., 01.20 val. iki 2020 m. gegužės 31 d., 11.29 val. Bausmės pradžiÄ J. P. skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį. Bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ skaičiuoti nuo nuteistojo paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti J.

P. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimÄ naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 4 metams, šį terminÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti J. P. baudžiamojo poveikio priemonę – iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ J. P. valstybės naudai automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę su PVM atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 2190 Eur (du tÅ«kstančius vienÄ Å¡imtÄ devyniasdeÅ¡imt eurų).

J. P. paskirtas kardomÄ sias priemones – specialiosios teisės sustabdymÄ , raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas RamÅ«nas KeidÅ«nas