34cb1002-e744-45dd-8add-d2cf1fe45709 · Kretingos rajono apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr.1-6-824/2013                                                                 (Proceso Nr. 1-69-1-00071-2012-0)Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.5.; 1.2.4.5.; 2.3.6. (S) KRETINGOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. sausio 14 d.Kretinga Kretingos rajono apylinkės teismo teisėja Diana Navickienė, sekretoriaujant Ingai Kanareikinai, dalyvaujant Kretingos rajono apylinkės prokuratūros prokurorams Irmantui Valužiui, Danutei Rudienei, nukentėjusiajai L.

Ž., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs 1962-12-22, Å ilalės r. sav., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis spec. vidurinį iÅ¡silavinimÄ , dirbantis (duomenys neskelbtini), iÅ¡siskyręs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojamas gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), teistas: 2001-11-15 Å ilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 310 str. 1 d., 16 str. 2 d., 310 str. 1 d. (BK galiojo iki 2003-05-01) – laisvės atėmimas 6 mėnesiams, 250 Lt dydžio bauda, 200 Lt vertės turto konfiskavimas.

Bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. 2002-12-05 Å ilutės rajono apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo bausmės, teistumas iÅ¡nykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė:J. J. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , o bÅ«tent: jis 2012-01-28 apie 20:00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su savo sugyventine L. Ž. metu, bendranuomininkų A.

B. ir R. K. akivaizdoje, spyrė L. Ž. koja ne mažiau vieno karto į jos deÅ¡inės kojos blauzdÄ , dėl ko jai nustatyta deÅ¡inės blauzdos potrauminė hematoma. Tokiu bÅ«du J. J. nukentėjusiajai L. Ž. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Kaltinamasis J. J. kaltu prisipažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad 2012-01-28 apie 11 val. jis bÅ«damas blaivus grįžo namo, adresu Pervažos g. 4, Kretinga, kur gyvena su sugyventine L. Ž.. Namuose pamatė girtaujančius nuomininkus A. B., jo sugyventinę ReginÄ ir L.

Ž.. Visi buvo neblaivÅ«s. L. Ž. pamačiusi jį, ėmė jo praÅ¡yti pinigų, sakė norinti nusipirkti dar butelį degtinės. Jis jai atsakęs, jog pinigų neturi. Tada ji supykusi puolė prie jo ir nučiupusi už jo striukės apykaklės, ėmė jÄ plėšyti, draskyti, suplėšė jo striukę bei megztinį, kuriais tÄ dienÄ vilkėjo. Dėl tokio jos elgesio įpykęs, spyrė jai vienÄ kartÄ Ä¯ kojÄ ir išėjo iÅ¡ namų. Minėtus drabužius, t.y. striukę ir megztinį, jis nėra iÅ¡saugojęs, yra iÅ¡metęs. Kai grįžo namo, L.

Ž. skundėsi jam dėl to, kad jai įspyrė skauda kojÄ . Nukentėjusioji L. Ž. parodė, kad jog ji yra J. J. sugyventinė. Kartu su jais gyveno bendranuomininkai R. K. ir A. B.. 2012-01-28 apie 20.00 val. į jų namus, adresu (duomenys neskelbtini), grįžo jos sugyventinis J. J.. MinėtÄ vakarÄ ji sėdėjo kartu su bendranuomininkais R. K. ir A. B. virtuvėje, prie stalo ir Å¡ventė gerdami alkoholinius gėrimus. Ji J. J. paprašė grÄ Å¾inti paskolintus 50 litų. Jam nedavus pinigų ji prašė jų piktai ir dėl to įvyko konfliktas, kurio pasėkoje kaltinamasis jai į blauzdÄ ne mažiau 5 kartus ir tai viskÄ matė R.

K. ir A. B., kurie jau kartu nebegyvena. Dėl minėto įvykio ji nei į medikus, nei į policijÄ nesikreipė, nes nemanė tai esant bÅ«tina kadangi jai buvo sukeltas tik fizinis skausmas, kuris kaip tikėjosi, greitai praeis savaime. Praėjus kelioms dienoms po minėto įvykio, kojos skausmas nepraėjo, ant deÅ¡inės kojos blauzdos susiformavo guzas, todėl 2012-02-06 ji kreipėsi į medikus. Gydytojams pamelavo, kad jÄ suspardė chuliganai, tačiau nustačius jai rimtÄ sužalojimÄ , ji policijos pareigÅ«nams pranešė apie įvykį nurodydama teisingas jo aplinkybes.

Ji už vaistus kojos gydymui sumokėjo iÅ¡ viso 200 litų, todėl reiÅ¡kia Å¡ioje byloje civilinį ieÅ¡kinį J. J. 200 litų sumai ir praÅ¡o priteisti. J. J. jos atsiprašė, ji jam atleido ir jie kartu gyvena. L. R. K. teismo posėdžio metu parodė, kad 2012-01-28 apie 20 val., į jų bendrÄ butÄ , kurį nuomojosi kartu su A. B., L. Ž. ir J. J., esantį (duomenys neskelbtini)., grįžo neblaivus L. Ž. sugyventinis J. J.. Kad jis yra neblaivus, suprato iÅ¡ jo akių. Tuo metu ji, A. B. ir L.

Ž. sėdėjo virtuvėje prie stalo ir Å¡ventė gerdami alkoholinius gėrimus. L. Ž. pradėjo praÅ¡yti J. J. duoti pinigų buteliui nusipirkti. J. J. nedavė jai pinigų ir tada tarp jo ir L. Ž. prasidėjo žodinis konfliktas, jie susistumdė ir J. J. spyrė į L. Ž. deÅ¡inę blauzdÄ . Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji patvirtino, kad jie teisingi, t. y. J. J. L. Ž. spyrė kelis kartus į nukentėjusiosios deÅ¡inę blauzdÄ , o dėl pasimetimo ir iÅ¡sigandimo nepamena kiek tiksliai kartų.

Po įvykio J. J. išėjo iš namų ir negrįžo.Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus 2012-03-07 specialisto išvadoje Nr. G 464/12 (03) konstatuota, kad tyrimui pateiktoje medicininėje dokumentacijoje L. Ž. konstatuota dešinės blauzdos potrauminė hematoma. Kadangi tyrimui pateiktoje medicininėje dokumentacijoje nėra konkretizuota kokio dydžio, formos yra hematoma, todėl galima tik tikėtinai nurodyti, kad hematoma galėjo susidaryti dėl trauminio poveikio į dešinės blauzdos išorinę pusę kietų bukų daiktų kategorijai priskiriamais daiktais ar įrankiais.

Tyrimui pateiktoje medicininėje dokumentacijoje nepakanka objektyvių duomenų, įgalinančių pasisakyti apie kraujosruvos patyrimo laikÄ . Specialistas neatmeta galimybės, kad sužalojimas galėjo įvykti užduotyje nurodytu, nustatytu ir medicininiuose dokumentuose užfiksuotu laiku. Specialistas nurodo, jog hematoma deÅ¡inėje blauzdoje galėjo bÅ«ti padaryta ne mažiau vieno kontaktinio smÅ«ginio poveikio pasekoje kietu buku daiktu ar įrankiu. L. Ž. kraujosruva deÅ¡inėje blauzdoje sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl sužalojimo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpyje. (b. l. 15-16) Kaltinamasis J.

J. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teismo posėdžio metu pripažino iÅ¡ dalies, parodė, kad nukentėjusiajai spyrė į deÅ¡inę blauzdÄ tik vienÄ kartÄ . Nors Å¡iems parodymams prieÅ¡taravo nukentėjusioji L. Ž. ir liudytoja R. K., teigdamos, kad smÅ«gių buvo suduota daugiau nei vienas, o L. Ž. teisme kategoriÅ¡kai teigė, kad jai kaltinamasis spyrė ne mažiau penkių kartų, Å¡ie jų parodymai vertintini kritiÅ¡kai, nes teismas turi pagrindo netikėti nukentėjusiosios L.

Ž.. Liudytojos R. K. parodymais dalyje dėl suduotų smÅ«gių daugėto. Visų pirma specialisto iÅ¡vada patvirtino, kad hematoma deÅ¡inėje blauzdoje galėjo bÅ«ti padaryta ne mažiau vieno kontaktinio smÅ«ginio poveikio pasekoje kietu buku daiktu ar įrankiu, kai specialistui buvo pateikti bylos duomenys, kad L. Ž. buvo spirta ne mažiau trijų kartų. Å ios aplinkybės rodo, kad specialistas neturėjo pakankamai duomenų, kad bÅ«tų galima daryti pagrįstÄ tyrimo iÅ¡vadÄ , jo L. Ž. buvo spirta daugiau nei tris ar penkis kartus.

Taip po gi įvertinus tiek nukentėjusiosios, tiek liudytojos parodymus duotus teismo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu darytina išvada, kad jie nėra tiek nuoseklūs apie visas įvykio aplinkybes, kad būtų galima laikyti juos visiškai patikimais ir jais pilnai vadovautis, nes tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisminio nagrinėjimo metu jos ne visas nusikaltimo padarymo aplinkybes nurodė vienodai. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji 2012-02-20 pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo kreipėsi praėjus mėnesiui laiko, kur nurodė, kad kiek kartų J.

J. spyrė jai pasakyti negali, nes nepamena, bet spyrė daugiau nei du kartus (b. l. 2). Nukentėjusioji 2012-02-20 apklausos metu iÅ¡ vis nenurodė spyrių skaičiaus, tik parodė, kad jÄ spardė, o 2012-03-12 apklausos metu parodė, kad nepamena kiek kartų spyrė, tačiau ne mažiau penkių, bei parodė, kad ji ir jos bendranuomininkai buvo blaivÅ«s ir alkoholinių gėrimų nevartojo, kai teismo posėdžio metu tiek kaltinamais, tiek pati nukentėjusioji ir liudytoja parodė, kad nukentėjusioji kartu su liudytojais gėrė alkoholinius gėrimus ir buvo neblaivÅ«s. Nukentėjusioji ir liudytoja R.

K. tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek apklausta teisme nurodė skirtingÄ konflikto priežastį. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji ir liudytoja R. K. parodė, kad konfliktas kilo dėl to, kad J. J. nukentėjusiajai priekaiÅ¡tavo dėl telefoninių skambučių ir reikalavo grÄ Å¾inti mobilaus ryÅ¡io telefonÄ kai teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad konfliktas įvyko dėl to, kad J. J. nukentėjusiajai negrÄ Å¾ino 50 litų skolos bei kad kaltinamasi nedavė nukentėjusiajai pinigų pirkti alkoholinių gėrimų.

Priežasties, dėl kurios nukentėjusioji ir liudytoja keitė savo parodymus, nenurodė. Ä®vertinus visus surinktus byloje įrodymus, tiek kaltinamojo nuoseklius parodymus apie suduotÄ smÅ«gių skaičių, tiek nukentėjusiosios ir liudytojos vis keičiamus parodymus bei specialisto iÅ¡vados pateiktus duomenis, darytina iÅ¡vada, kad nesurinkta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad J. J. nukentėjusiajai spyrė ne mažiau penkių kartų į blauzdÄ .

Visos abejonės, kurios nepaÅ¡alintos įstatymo nustatyta tvarka yra traktuojamos kaltinamojo naudai, o duomenų, kad nukentėjusiajai L. Ž. kaltinamasis J. J. spyrė ne mažiau vieno karto į deÅ¡inę blauzdÄ yra pakankamai, todėl iÅ¡ keistina kaltinimo formuluotė dėl suduotų smÅ«gių skaičiaus, nustatant, kad nukentėjusiajai L. Ž. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas spiriant jai ne mažiau vienÄ kartÄ Ä¯ deÅ¡inę blauzdÄ . Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto iÅ¡vadoje konstatuoti nukentėjusiosios L.

Ž. kÅ«no sužalojimai, todėl neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo įvykti nurodytu ir medicininiuose dokumentuose nurodytu laiku, bei tai, kad hematoma deÅ¡inėje blauzdoje galėjo bÅ«ti padaryta ne mažiau vieno kontaktinio smÅ«gio poveikio pasekoje kietu buku daiktu ar įrankiu, sužalojimų lokalizacija patvirtina kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojos parodymus apie nusikaltimo aplinkybes. Tai, kad smurtas buvo naudojamas patvirtino nukentėjusioji ir liudytoja, o tokio smurto pasėkoje padarytÄ nukentėjusiajai sužalojimÄ , patvirtino specialisto iÅ¡vada.

Kaltinamojo J. J. kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais aukščiau iÅ¡dėstytais įrodymais. IÅ¡analizavęs ir įvertinęs įrodymų visumÄ , teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis J. J. tarpusavio konflikto metu su sugyventine L. Ž., spyrė jai ne mažiau vieno karto į deÅ¡inę blauzdÄ , tokiu bÅ«du nesunkiai sutrikdė L. Ž. sveikatÄ . Akivaizdu, kad tarp kaltinamojo veikos ir nukentėjusiosios patirto sužalojimo yra priežastinis ryÅ¡ys.

J. J. naudodamas fizinę jėgÄ , ne mažiau vieno karto spirdamas, taip pat suvokdamas, kad bÅ«damas vyru yra fiziÅ¡kai stipresnis už pastarÄ jÄ , numatė, kad dėl to gali bÅ«ti padaryti sužalojimai nukentėjusiajai, suprato tokių veiksmų pavojingumÄ , kad elgiasi nusikalstamai, numatė, jog gali padaryti žalÄ L. Ž. sveikatai, ir nors padarytų sveikatos sutrikdymų nekonkretizavo ir jų nenorėjo, tačiau sÄ moningai leido jiems kilti. Todėl pagal subjektyvųjį kriterijų J. J. nusikaltimÄ padarė netiesiogine, nekonkretizuota tyčia.

Nusikalstamos veikos padariniai – L. Ž. nesunkiai sutrikdyta sveikata, todėl kaltinamojo veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį. IÅ¡ kaltinimo Å¡alinama aplinkybė, kad J. J. nusikalstamÄ viekÄ padarė bÅ«damas neblaivus, nes nesurinkta neginčijamų įrodymų, kad jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Vien nukentėjusiosios ir liudytojos parodymai, apie kaltinamojo neblaivumÄ (neblaivumo nustatymas pagal akis), nėra pakankamas pagrindas teigti, kad jis nusikalto bÅ«damas neblaivus, o pats kaltinamasis tai neigia.

Kitų byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių apie jo girtumÄ nėra. BAUSMĖS SKYRIMO MOTYVAISkiriant bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias, sunkinančias aplinkybes, į padarytos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formÄ bei rūšį, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, į nusikalstamos veikos stadijÄ , į kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo J. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, nes kaip nurodė kaltinamasis su nukentėjusiÄ ja susitaikė, jis jos atsiprašė, pasižadėjo ateityje taip nesielgti, gyvena kartu ir iÅ¡ jo elgesio teismo posėdžio metu, akivaizdu, kad jo atsipraÅ¡ymas buvo nuoÅ¡irdus.

Kaltinamajam akte, nurodyta J. J. nusikalstamÄ veikÄ sunkinanti aplinkybė, tai, kad jis nesunkų sveikatos sutrikdymÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaltinamasis pats neigia nusikalstamÄ veikÄ daręs bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, nurodė, kad namo grįžo po darbo bÅ«damas blaivus ir įvykio metu buvo blaivus. Liudytoja teisme parodė, kad kaltinamais buvo neblaivus ir apie jo neblaivumÄ sprendė iÅ¡ jo akių. Tačiau teismo nustatyta, kad tiek nukentėjusioji tiek liudytoja įvykio metu buvo neblaivios, kÄ jos patvirtino pačios bei kaltinamasis.

Kitų byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių apie jo girtumÄ ir tai, kad J. J. nusikalto bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio nėra, todėl Å¡i aplinkybė kaip jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė nenustatyta ir nepripažintina. Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį J. J., teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančiÄ ir sunkinančiÄ aplinkybes, į padarytos nusikalstamos veikos sunkumÄ - jo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams (LR BK 11 str. 3 d.), padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį – nusikalstama veika padaryta žmogaus sveikatai, į kaltės formÄ â€“ nusikalstamÄ veikÄ padarė netiesiogine tyčia, į kaltinamojo asmenybę – J.

J., priklausomybių ligų ir psichiatrinio kabineto įskaitose neįraÅ¡ytas (b. l. 54), anksčiau teistas 1 kartÄ , teistumas iÅ¡nykęs. Dirba, turi nuolatinį pragyvenimo Å¡altinį. Nukentėjusiosios atsiprašė, ji jam atleido, pati po įvykio pasikvietė kaltinamÄ jį vėl gyventi kartu. Atsižvelgiant į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, sukeltas pasekmes – nukentėjusiajai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, padaryta materialinė žala neatlyginta. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad J.

J. skirtina laisvės apribojimo bausmė, savo trukme mažesnė už veikÄ , kurios padarymu kaltinamas J. J., bausmės dydžio vidurkį. Kitos rÅ«Å¡ies bausmės neatitiktų LR BK 41 str. 2 d. bausmės paskirčiai, kadangi pagal LR BK 55 str. asmeniui, pirmÄ kartÄ teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. J. J. teistumas iÅ¡nykęs, todėl jis laikomas pirmÄ kartÄ teisiamu. Kaltinamajam J. J. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, nuosprendžiui paskelbus, panaikintina, nes jos paskyrimas yra praradęs prasmę, kadangi kaltinamasi ir nukentėjusioji susitaikė ir jau daugiau kaip pusę metų gyvena kartu.

MOTYVAI, PAGRINDŽIANTYS SPRENDIMĄ DĖL NUSIKALSTAMOMIS VEIKOMIS PADARYTOS ŽALOS ATLYGINIMO Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos byloje pareikštas civilinis ieškinys dėl 2247,04 Lt yra pagrįstas ir priteistinas iš kaltinamojo J. J..Dėl kaltinamojo J. J. nusikalstamos veikos buvo sužalota L. Ž.. Jos sveikatos priežiūros išlaidos -2247,04 Lt buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Kaltinamasis J. J., teismo posėdžio metu parodė, kad sutinka su gydymo išlaidų priteisimu, todėl vadovaujantis Civilinio kodekso 6.263 straipsniu, privalo atlyginti Valstybinei ligonių kasai sužaloto asmens sveikatos priežiūros išlaidas.Nukentėjusioji L.

Ž. byloje pareiškė civilinį ieškinį kaltinamajam J. J. ir prašė priteisti 200 Lt turtinės žalos atlyginimo. L. Ž. reiškia 200,00 Lt ieškinį dėl patirtų gydymo išlaidų. Nurodo, kad dėl J. J. nusikalstamos veikos ji buvo nesunkiai sužalota, gydymui pirko vaistus, tačiau neturi pateikti vaistų įsigijimo kvitų (b. l.

18) bei neturi patvirtinančių dokumentų jų visų reikalingumui. Nustatyta, kad dėl kaltinamojo J. J. nusikalstamos veikos L. Ž. buvo nesunkiai sužalota, gydėsi ligoninėje. Vėliau gydėsi namuose. Jos sveikatos sutrikdymas yra susijęs su ilgalaikiais liekamaisiais reiÅ¡kiniais. L. Ž. neiÅ¡saugojo gydymo (vaistų įsigijimo) iÅ¡laidas patvirtinančių dokumentų, ir jos nurodyto dydžio iÅ¡laidos, atsižvelgiant į sužalojimų sunkumÄ ir gydymo trukmę, mažintinos atsižvelgiant į protingumo ir proporcingumo kriterijus.

Civilinis ieÅ¡kinys turtinei žalai dėl patirtų iÅ¡laidų atlyginimo tenkinamas iÅ¡ dalies ir mažintinas iki 100,00 Lt.Vadovaudamasis tuo kas iÅ¡dėstyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi teismas,n u s p r e n d ėJ. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir nubausti 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuteistÄ jį nuo 23.00 val. iki 6.00 val. bausmės laikotarpiu bÅ«ti namuose, bei neatlygintinai iÅ¡dirbti 60 valandų per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.Civilinį ieÅ¡kinį dėl 2247,04 Lt gydymo iÅ¡laidų priteisti iÅ¡ J.

J. civiliniam ieÅ¡kovui Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Nukentėjusiosios L. Ž. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti J. J. 100,00 Lt turtinės žalos atlyginimÄ . Kitoje dalyje L. Ž. civilinį ieÅ¡kinį atmesti.J. J. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę įpareigojimÄ gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, nuosprendžiui paskelbus, panaikinti. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui paduodant skundÄ bylÄ nagrinėjusiame teisme.

Teisėja                                                                              Diana Navickienė