34cae3b3-42df-4dee-bad5-e0c3e0b10ee1 · Kauno apygardos teismas

Byla NrBaudžiamosios bylos Nr. 1S-622-327/2016;Teisminio proceso Nr. 1-06-1-01004-2012-8;Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19.(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 17 d.Kaunas Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ Vik­to­ro PreikÅ¡o (kole­gi­jos pirmininkas), Dariaus Kantaravičiaus ir Gyčio Večersko, raÅ¡y­ti­nio proceso tvarka iÅ¡­na­grinėjusi nuteistojo G. S. skundÄ dėl Alytaus rajono apy­lin­kės teis­mo 2016 m. balandžio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. kovo 9 d. nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam G.

S. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, n u s t a t ė : G. S. teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nuos­prendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 str. 4 d. 300 str. 1 d., 302 str. 1 d., taikant BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., BK 64 str. 1 d., 3 d. – paskirta galutinė bausmė 4 metai laisvės atėmimo. Laivės atėmimo bausmės pradžia – 2014 m. rugsėjo 18 d., pabaiga – 2018 m. rugsėjo 19 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 2 metai 6 mėnesiai 9 dienos, skaičiuojant nuo Komisijos posėdžio.Komisija, apsvarsčiusi nuteistojo praÅ¡ymÄ lygtinai paleisti jį iÅ¡ pataisos įstaigos, įvertinusi socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ , nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabi­li­ta­ci­jos priemones ir jų vykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikÄ , atliktÄ pagal OASys metodikÄ , nutarė taikyti G.

S. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė apskundė Komi­si­jos nutarimÄ taikyti nuteistajam G. S. lygtini paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 4 d. nutartimi tenkino prokurorės skun­dÄ ir atsisakė patvirtinti Komisijos 2016 m. kovo 9 d. nutarimÄ taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos G. S.. Teismas konstatavo, kad nuteistojo elgesio korekcija bei jo nusikalstamumÄ ga­linčių paskatinti veiksnių suvokimas yra nepakankamas, nuteistojo pažanga mažinant kri­mi­no­ge­ninius veiksnius nėra ženkli ir nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

G. S. skunde praÅ¡o panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartį ir tenkinti Komisijos nutarimÄ . Skunde nurodo, kad teismo motyvai, kurias remiantis jam nebuvo taikytas lygtinis paleidimas, jau buvo įvertinti nustatant nusikalstamo elgesio rizikos balÄ pagal OASys metodikÄ , todėl teismas neturėjo antrÄ kartÄ vertinti Å¡ių aplinkybių. Skunde taip pat pažymėta, kad iÅ¡ aÅ¡tuonių teistumų, Å¡eÅ¡i teistumai yra susidarę iÅ¡ vienos baudžiamosios bylos, kai byla buvo iÅ¡skirta į Å¡eÅ¡ias baudžiamÄ sias bylas.

Lygtinio paleidimo metu padarė ne kelis nesunkius ir apysunkius nusikaltimus, bet vienÄ nesunkų ir vienÄ apysunkį nusikaltimÄ . Nepaisant mažų pajamų, nuteistasis sugebėjo susitaupyti 100 Eur tam, kad netaptų naÅ¡ta savo artimiesiems. Nors 2010 m. ba­landžio mėnesį ir neturėjo didelių pajamų, G. S. nedarė jokių nusikaltimų ir ateityje nepla­nuoja jų daryti, taip pat pažymi, kad nevengia vykdyti savo finansinių įsipareigojimų, be to minėta suma yra solidari. Nuteistojo teigimu, vieni metai ir septyni mėnesiai yra ypatingai ilgas laikotarpis ir jau yra pasiekti bausmės tikslai.

G. S. pažymi, kad įstatymas nereikalauja, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ bÅ«tų ženkli, todėl mano, kad apylinkės teismas plečiamai aiÅ¡kino įstatymÄ . Nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir yra pažanga Å¡iÄ rizikÄ mažinant. Nuteistojo G. S. skundas atmetamas.BVK 157 str. 1 d. numatyta, kad gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų laisvės atė­mi­mo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabi­li­ta­cijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai pra­Å¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pa­Å¾an­ga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenu­sikals.

Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymÄ Ä¯tvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimÄ jį taikyti kiek­vienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabi­litacijos plane nu­ma­tytas prie­mo­nes ir atlikusiam minimaliÄ BVK 157 str. 2 d. numatytÄ paskirtos laisvės atėmimo baus­mės dalį, o tik kaip galimybę nuteistajam bÅ«ti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukÅ¡­Äiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laiky­sis įstatymų ir nenu­si­kals.

BVK 164 str. 2 d. numatyta, kad lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo praÅ¡ymÄ ir socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ , nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos prie­mo­nes ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 str. 8 d. nurodytÄ nukentėjusiojo atsiliepimÄ , jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotÄ nutarimÄ taikyti nuteistajam lyg­tinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos (Lietuvos Respublikos bau­džia­mojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 str. 2 d.).Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad G.

S. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs minimaliÄ Ä¯statymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ . Tačiau, kaip minėta, lyg­ti­nio paleidimo taikymui taip pat bÅ«tina sÄ lyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenu­si­kals, kurį sÄ lygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant.

Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ , naudojant „OASys“ metodikÄ , nustatyta, kad G. S. priklauso žemos rizikos grupei (40 balai), tačiau, aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, nuteistojo pažanga Å¡iÄ rizikÄ mažinant dar nėra pakankamai įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Pažymėtina, kad iÅ¡ Socialinio tyrimo iÅ¡vados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d.

įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad pažanga mažinant nusi­kals­tamo elgesio rizikÄ nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimÄ , dalyvavimÄ elgesio pataisos programose bei Å¡ių priemonių ir programų įta­kÄ nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Pažymėtina, kad nors nu­teistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, ji labai artima vidutinei.

Nagrinėjamu atve­ju byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. S. yra linkęs kartoti tas pačias klaidas (pra­ei­tyje jam buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau jo metu padarė naujÄ nusikaltimÄ ). Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyti Å¡ie nuteistojo kriminogeniniai veiksniai – ankstesni nusikalstami veiksmai, mÄ sty­mas ir elgesys, netinkamas elgesio modelių pasirinkimas, bendravimas su asmenimis darančiais nu­si­kalstamas veikas. Taigi, toks nuteistojo elgesys Å¡iuo metu dar neleidžia konstatuoti pakankamos pa­Å¾angos mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ .

Todėl Å¡velninti laisvės atėmimo bausmės sÄ lygas taikant lygtinį paleidimÄ jau Å¡iuo metu, nėra objektyvaus pagrindo. AukÅ¡tesniojo teismo manymu, toks sprendimas tik paneigtų baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį, suformuotų nebaudžiamumo nuo­taikas bei nepagarbÄ Ä¯statymui.Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarkÄ reglamentuojanti taisyklė, kuriÄ privalu taikyti visiems be iÅ¡imties nuteistiesiems, atlikusiems privalomÄ dalį bausmės, numatytos BVK 157 str.

Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visÄ nuosprendžiu jam paskirtÄ bausmę, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nuteistojo teisė į lygtinį paleidimÄ nėra absoliuti ir taikoma bet kuriuo atveju. Tai iÅ¡imtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimÄ , priima sprendimÄ .SkundÄ nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , jog Komisijos nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados iÅ¡ dalies atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygų – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant jo nusikalstamo elgesio rizikÄ .

AukÅ¡tesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ , netinkamai įvertino Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, todėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartis paliekama nepakeista.Teismas, vadovaudamasis BPK 364 str. 8 d. 1 p., 9 d., n u t a r i a : nuteistojo G. S. skundÄ atmesti ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai             Viktoras Preikšas Darius Kantaravičius Gytis Večerskas