34c7ef47-bce0-4e89-a601-e3702301f5df · Regionų administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-2477-428/2017 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01471-2017-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2; 55.1.1 (S)                      KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                                 2017 m. lapkričio 24 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Medvedevienė, sekretoriaujant Gediminui Laukevičiui, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R.

B. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau tekste – PravieniÅ¡kių PN-AK), 10 776 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 4-10).PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 13 d. iki 2017 m. liepos 13 d. atliko bausmę PravieniÅ¡kių PN-AK antrame sektoriuje, perpildytose kamerose.

PlotÄ mažino patalpose esantys baldai ir kitas inventorius. Antrojo sektoriaus 16 bÅ«rio 5 gyvenamojoje patalpoje miegamųjų vietų buvo 22, 11 dviaukščių lovų, 15 bÅ«rio 3 gyvenamojoje patalpoje buvo įrengta 12 gulimų vietų, plotas 30 kv. m. Taip pat nurodė, jog trÅ«ko inventoriaus sanitariniame mazge ir duÅ¡e, tekdavo laukti eilėse, patalpos per mažos. Sanitarinis mazgas ir duÅ¡as nebuvo pritaikytas neįgaliesiems, todėl pareiÅ¡kėjas patyrė sunkumų naudojantis tualetu ir duÅ¡u.

DuÅ¡e blogai bėgo vanduo, nebuvo įmanoma reguliuoti vandens temperatÅ«ros. Dėl didelio skaičiaus nuteistųjų nespėdavo nusiprausti, nebuvo sudarytos sÄ lygos nusiprausti ryte ir vakare. Nebuvo sudarytos sÄ lygos skalbti rÅ«bus. Pažymėjo, jog jis yra neįgalus (įgimtas neįgalumas), todėl jis fiziÅ¡kai pats negalėdavo iÅ¡siskalbti rÅ«bų. PravieniÅ¡kių PN-AK neužtikrino, jog jam bÅ«tų paskirtas globėjas (padėjėjas), kuris padėtų atlikti įvairius darbus, t. y. apsipirkti parduotuvėje, paimti maistÄ valgykloje, apsirengti rÅ«bus.

Miegamosiose patalpose buvo dviejų aukÅ¡tų lovos, jam buvo paskirta gulėti antrame aukÅ¡te, todėl pareiÅ¡kėjui, turinčiam negaliÄ , buvo sunku užlipti į lovÄ . Prausyklose nebuvo įrengta veidrodžio, spintelių, lentynėlių asmens higienos reikmėms susidėti. Nurodė, jog patalpos seniai neremontuojamos, sienų, lubų dažai nusilupinėję, vietomis atkritęs tinkas, per lubas teka vanduo, matosi pelėsis (grybelis), netinkamas vėdinimas, patalpose gausu tarakonų, blakių, nes atsakovas netinkamai vykdė dezinfekcijÄ .

Pastato konstrukcijose yra asbesto, kuris yra kenksmingas sveikatai. Kalint netinkamomis sÄ lygomis patyrė neturtinę žalÄ , t. y. dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinę depresijÄ , patyčias, pablogėjo sveikata.Atsakovas atsiliepime į skundÄ (b. l. 17-23) nurodė, jog pareiÅ¡kėjas pataisos įstaigoje 2 sektoriuje bausmę atliko nuo 2015 m. vasario 19 d. Minimaliai tenkanti vienam kaliniui bendrabučio ir kamerų tipo patalpose asmeniui ploto norma pažeista nebuvo. PareiÅ¡kėjui nebuvo sudarytos iÅ¡imtinės sÄ lygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose, kuriomis bÅ«tų pažeidžiamos jo gyvenimo sÄ lygos.

Atsakovo atstovas pažymėjo, kad ne visada visos miegamojo vietos bÅ«na užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka ir daugiau. Be to, pataisos namai nėra kalėjimo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl nuteistieji gyvena bendrabučio tipo patalpose. Taigi, pareiÅ¡kėjo galimybė judėti po visÄ lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimo laiko. Nuteistojo gyvenamasis plotas nėra tik vieta miegamajame kambaryje, nes pataisos namų teritorijoje yra įrengtos sporto aikÅ¡telės, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai lauke ir pastatų viduje, kuriais bet kada gali naudotis nuteistieji.

Dušai įrengti vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimais, patvirtintais Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir aprūpintos baldais ir inventoriumi vadovaujantis Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių, pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų” reikalavimais.

DuÅ¡ai ir ir tualetai nėra pritaikyti žmonėms su negalia. Ä®staigos patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus. Remontai atliekami įstaigos lėšomis. Informacija apie atliktus patalpų remontus Ä®staigoje nėra kaupiama, todėl atsakyti, kada Å¡ios patalpos buvo remontuotos ankščiau, nėra galimybės. Ä®staigos 2-o sektoriaus 13, 15 ir 16 bÅ«riuose sumontuoti plastikiniai langai. Grindys ir lubos tvarkingi. Ä® duÅ¡inę karÅ¡tas vanduo yra tiekiamas nuolatos. Siekiant pagerinti nuteistųjų laikymo sÄ lygas visuose bÅ«riuose buvo sumontuoti vandens Å¡ildytuvai (boileriai).

BÅ«riuose įrengtomis duÅ¡inėmis nuteistieji gali naudotis bet kuriÄ savaitės dienÄ . Ä®staigos 2-ame sektoriuje veikiančioje skalbykloje ir džiovykloje yra sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius. Savo nuosavus rÅ«bus nuteistieji gali skalbti kartÄ per savaitę - dienotvarkėje nustatytu bÅ«rio maudymosi laiku. 13, 15 ir 16 bÅ«rių gyvenamosios patalpos, tualetai, prausyklos ir virtuvėlės vėdinamos per langus ir ventiliacines angas. Pataisos namai 2016-11-13 sudarė sutartį Nr.76-203 su UAB „Utenos deratizacija“, pagal kuriÄ Ä¯staigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos.

Darbai atliekami 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį. Apie pastebėtus kenkėjus informuojama UAB „Utenos deratizacija“, kuri atlieka dezinsekcijÄ , deratizacijÄ ar dezinsekcijÄ (priklausomai nuo pastebėtų kenkėjų). Informacija apie suteiktÄ paslaugÄ registruojama Atliktų kenkėjų kontrolės darbų ataskaitoje. Patalpoje pastebėjus kenkėjus, papildomai atliekamas kenkėjų naikinimas. PareiÅ¡kėjo keliami argumentai, kad gyvenamosios patalpos nebuvo dezinfekuojamos - neatitinkantys tikrovės, klaidingi.

Nuteistųjų bendro naudojimo patalpas valo ir dezinfekuoja bÅ«ryje įdarbintas bÅ«rio tvarkinys, kuris įdarbintas į Ūkio aptarnavimo brigadÄ . Nors pataisos namų stogai dengti asbesto danga, ji kelia pavojų tik tuomet, kai yra ardoma ar laužoma. Tuo tarpu pataisos namuose nevykdomi jokie tokio pobÅ«džio darbai. Atsakovas laikosi teisės aktų reikalavimų, nuteistiesiems yra užtikrinamos laisvės atėmimo bausmės atlikimo sÄ lygos, numatytos atitinkamose normose ir teisės aktuose. PareiÅ¡kėjo argumentai nekonkretÅ«s, deklaratyvÅ«s bei nepagrįsti.

Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡o neturtinės žalos, kuriÄ kildina iÅ¡ neteisėtų PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – PravieniÅ¡kių PN-AK) veiksmų, atliekant laisvės atėmimo bausmę nuo 2015 m. vasario 13 d. iki 2017 m. liepos 13 d.CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minėtų sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalÄ .Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, yra bÅ«tina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, kad PravieniÅ¡kių PN-AK arba jos pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .

Teismas pažymi, kad sprendžiant PravieniÅ¡kių PN-AK (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11).

Taigi pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTÄ® 23 str. 2 d. 6 p., 24 str., 57 str. 4 d., 68 str., 72 str.).Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, jog bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo sudarytos įstatymais reglamentuojamos bausmės atlikimo gyvenimo ir buities sÄ lygos, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata, numatanti, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ ).

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau – ir nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau– Taisyklės). Taisyklių 111.1 punktas nustato minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotÄ vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose, o 111.2 punktas – ne mažesnį kaip 3,6 kv. m plotÄ asmeniui, laikomam pataisos namų kamerų tipo patalpose.PareiÅ¡kėjas nuo 2015 m. vasario 19 d. iki 2015 m. spalio 15 d. buvo paskirtas gyventi į 16 bÅ«rį, 5 brigadÄ , kurios plotas- 52,05 kv. m, joje įrengta 16 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,25 kv. m.Laikotarpyje nuo 2015 m. spalio 15 d. iki 2016 m. vasario 15 d. buvo paskirtas gyventi į 13 bÅ«rį, 4 brigadÄ , kurios plotas- 17,34 kv. m, joje įrengta 3 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 5,78 kv. m.Laikotarpyje nuo 2016 m. balandžio 5 d. iki 2017 m. liepos 13 d. buvo paskirtas gyventi į 15 bÅ«rį, 3 brigadÄ , kurios plotas- 33,16 kv. m, joje įrengta 10 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,32 kv. m.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog 16 bÅ«rio 5 brigadoje buvo įrengta 22 miegamosios vietos, 15 bÅ«rio 3 gyvenamojoje patalpoje buvo įrengta 12 gulimų vietų.Atsakovo atstovas buvo įpareigotas pateikti teismui gyvenamųjų patalpų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, plotÄ ir miegamųjų vietų skaičių.

Atsakovas 2017 m. liepos 31 d. pažymoje Nr. 62-3329 (b. l.

26) nurodė pažymos suraÅ¡ymo dienos duomenis, tačiau nenurodė ar tiek gyvenamųjų vietų buvo ir ginčo laikotarpiu. Taigi, atsakovo atstovas į bylÄ Ä¯rodymų, patvirtinančių, kiek ginčo laikotarpiu gyvenamosiose patalpose buvo miegamųjų vietų, į bylÄ tikslių duomenų nepateikė. Nesant tokių įrodymų, nepaneigtas pareiÅ¡kėjo tvirtinimas, jog 16 bÅ«rio 5 brigadoje buvo įrengta 22 miegamosios vietos, 15 bÅ«rio 3 gyvenamojoje patalpoje buvo įrengta 12 gulimų vietų.

Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog pareiÅ¡kėjui laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 19 d. iki 2015 m. spalio 15 d. teko 2,36 kv. m ploto (605 paras trÅ«ko 0,74 kv. m ploto bendrabučio tipo patalpoje), nuo 2016 m. balandžio 5 d. iki 2017 m. liepos 13 d. teko 2,76 kv. m (9 paras trÅ«ko 0,34 kv. m ploto bendrabučio tipo patalpose).Akivaizdu, kad ginčo laikotarpiu nebuvo užtikrinta pareiÅ¡kėjo teisė į kalinimÄ nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje. Todėl yra pagrindas valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiÅ«riu Å¡ioje byloje konstatuoti atsakovo pareiÅ¡kėjo atžvilgiu padarytų paminėtų veiksmų neteisėtumÄ ir vienÄ iÅ¡ valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo prielaidų – valstybės valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (ABTÄ® 57 str.).

Nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , be kita ko, atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams. Teismas sutinka su pareiÅ¡kėjo nurodyta aplinkybe, kad kamerose esantys baldai ir kitas inventorius dar labiau ribojo pareiÅ¡kėjo teisę bÅ«ti kalinamam tinkamo gyvenamojo ploto patalpose. Tokios pozicijos savo nutartyse nuosekliai laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3677-575/2016; 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013).

Tačiau, nustatęs gyvenamojo ploto normos pažeidimÄ , teismas atkreipia dėmesį ir į atsakovo nurodytas aplinkybes, jog vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas yra tik santykinis dydis, t. y. apskaičiuojamas atsižvelgiant į patalpos plotÄ ir numatytÄ apgyvendinti nuteistųjų skaičių, tačiau neatspindi faktinės padėties, nes nuteistųjų skaičiuos gyvenamosiose patalpose keičiasi (miegamasis ne visada bÅ«na užpildytas dėl nuolatinės nuteistųjų rotacijos, kai nuteistieji iÅ¡vyksta etapais į kitus pataisos namus, Laisvės atėmimo vietų ligoninę, lankosi Sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje ir pan.), todėl likusiems nuteistiesiems tenka santykinai daugiau gyvenamosios patalpos ploto.

Be to, pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, todėl jis turėjo judėjimo laisvę. Ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojusi iki 2015 m. lapkričio 1 d., toliau- Higienos norma HN 76:2010) bei Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – Higienos norma HN 134:2015).Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Pravieniškių PN-AK avarinės ar antisanitarinės būklės gyvenamųjų patalpų nėra. Informacija apie atliktus patalpų remontus pagal gyvenamųjų patalpų būrius ir brigadas nekaupiama, tačiau įstaigoje patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į poreikį (b. l. 19), todėl pareiškėjo teiginys, kad patalpos neremontuojamos atmestinas kaip neįrodytas.Atsakovas nurodo, kad 13, 15 ir 16 būrio gyvenamosios patalpos, tualetai, prausyklos ir virtuvėlės yra vėdinamos natūraliai per langus ir ventiliacines angas.

Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti patalpas per atidarÄ langÄ , taip dalinai iÅ¡vengiant drėgmės patalpose. Kaip minėta, pagal Higienos normos HN 76:2010 ir HN 136:2015 reikalavimus, patalpos, kuriose neįrengta mechaninė ventiliacija, vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinkamo vėdinimo atmestini, kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas įvardintas aplinkybes paneigiančių įrodymų nepateikė, todėl jo argumentai dėl netinkamos patalpų vėdinimo sistemos atmestini kaip neįrodyti (ABTÄ® 57 str.).PareiÅ¡kėjas nurodė, jog tinkamai neveikė dušų maiÅ¡ytuvai, bendro naudojimo patalpos buvo neremontuojamos, sienų dažai atsilupę, matėsi pelėsis.

Tačiau duomenų ar pareiÅ¡kėjas kreipėsi dėl minėtų pažeidimų į administracijÄ , byloje nepateikta. Todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos, o Å¡iuo metu dėl praėjusio ilgo laiko pareiÅ¡kėjo nurodytų pažeidimų negalima nustatyti, todėl nurodyti pareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinkamai veikiančių duÅ¡o maiÅ¡ytuvų ir patalpų atmestini kaip nepagrįsti. Teismas taip pat pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus visose konkrečiose patalpose, kuriose tuo metu buvo pareiÅ¡kėjas, pareiÅ¡kėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sÄ lygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (LVAT 2015-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A2446-624/2015).

Taip pat pareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog dėl didelio kiekio nuteistųjų buvo sunku pasinaudoti tualetu ir prausykla. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad aplinkybė, jog asmuo buvo priverstas sanitariniu mazgu naudotis su daug kitų nuteistųjų, yra neatsiejamai susijusi su byloje nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu ir vertintinos kaip Å¡io pažeidimo dalis (žr. pvz. LVAT 2013-05-16 sprendimÄ administracinėje byloje Nr.A822-1053/2013ir kt.).

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad trÅ«ko inventoriaus sanitariniame mazge ir prausykloje.Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose (toliau – ir Normos), patvirtintose 2004 m. birželio 9 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139, nurodyta, kad prausykloje turi bÅ«ti įrengta po vienÄ praustuvę deÅ¡imčiai asmenų, tualete – po klozetÄ arba unitazÄ dvylikai asmenų. Ä® bylÄ atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, 2-o sektoriaus 13-o bÅ«rio sanitariniame mazge įrengta 6 unitazai, 4 pisuarai, prausykloje įrengtos 3 praustuvės, 2 duÅ¡o sieteliai, 15-o 16-o bÅ«rio sanitariniame mazge įrengti 6 unitazai, 4 pisuarai, prausykloje įrengtos 7 praustuvės, 1 duÅ¡o sietelis (b. l. 19, 28).

Atsakovas nepateikė duomenų apie ginčo laikotarpiu 13, 15, 16 bÅ«riuose buvusį nuteistųjų skaičių. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartÄ savo praktikoje yra konstatavęs, kad Å¡io pobÅ«džio ginčuose ne visada galima pritaikyti affirmanti incumbit probatio (tas, kas teigia, turi tai įrodyti) principÄ , nes tam tikrais atvejais tik atsakovas turi prieigÄ prie informacijos, galinčios atmesti ar paneigti konkrečius teiginius (žr., pvz., 2011 m. sausio 11 d. sprendimÄ byloje H. prieÅ¡ RumunijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 2573/03), todėl pareiÅ¡kėjas neprivalo pateikti įrodymų, pagrindžiančių patirtÄ neturtinę žalÄ (žr., pvz., 2010 m. liepos 1 d. sprendimÄ byloje N. prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42255/04, 37 paragrafas; 2009 m. spalio 15 d. sprendimÄ byloje A. prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 33470/03, 82 paragrafas; 2008 m. vasario 14 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30422/03, 35 paragrafas; 2006 m. birželio 1 d. sprendimÄ byloje G. prieÅ¡ RusijÄ , Nr. 4171/04, 20 paragrafas).

Kadangi pareiga paneigti pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 858-977/2013). Pastebėtina, kad laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiÅ¡kėjo teiginių, susijusių su kalinimo sÄ lygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013).

Kadangi nėra galimybės apskaičiuoti sanitarinių įrenginių skaičiaus, tenkančio Normose nurodytam atitinkamam skaičiui nuteistųjų, todėl pripažintinos pagrįstomis pareiÅ¡kėjo skundo aplinkybės dėl jo neaprÅ«pinimo kietuoju inventoriumi.PareiÅ¡kėjas nurodė, jog atsakovas neužtikrino teisės vienÄ kartÄ per savaitę iÅ¡simaudyti po Å¡iltu duÅ¡u, kadangi nuteistųjų buvo daug ir nespėdavo iÅ¡simaudyti. Atsakovas nurodė, jog tokia teisė buvo užtikrinta. Be to, atsakovas nurodė, jog visuose bÅ«riuose buvo sumontuoti vandens Å¡ildytuvai, todėl bÅ«riuose įrengtomis duÅ¡inėmis nuteistieji galėjo naudotis bet kuriÄ savaitės dienÄ .

PareiÅ¡kėjas į pareigÅ«nus ar administracijÄ dėl minėtų pažeidimų nesikreipė. Taigi, teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas savo teiginiams pagrįsti jokių įrodymų, iÅ¡skyrus deklaratyvius teiginius, nepateikė, todėl jo argumentai dėl nesuteiktos teisės iÅ¡simaudyti po duÅ¡u atmestinas kaip neįrodytas (ABTÄ® 56 str.). PareiÅ¡kėjas skundžia, kad PravieniÅ¡kių PN-AK konstrukcijose yra asbesto, dėl ko kilo pavojus sveikatai. Atsakovas nurodo, kad pataisos namuose nevykdomi jokie darbai, kurių metu asbesto danga bÅ«tų ardoma, laužoma, dėl ko galėtų atsirasti asbesto dulkių.

Byloje nėra pateikta įrodymų apie asbesto sukeltÄ Å¾alÄ pareiÅ¡kėjo sveikatai. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, atsakovo neteisėti veiksmai dėl asbesto naudojimo nekonstatuotini. Taip pat pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas minėto pobÅ«džio pažeidimus iÅ¡dėstė abstrakčiai, konkrečiai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (iÅ¡gyvenimų), taip pat ir priežastinio ryÅ¡io tarp Å¡ių jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos.

Teismo vertinimu, vien deklaratyvus teigimas, jog yra pažeidžiamos teisės, neišdėstant konkrečių jų pažeidimų, negali būti pagrindu žalos atlyginimo priteisimui.Pareiškėjas nurodė, jog prausykloje neįrengtos lentynėlės asmens higienos reikmenims susidėti ir nebuvo veidrodžių. Atsakovas nurodė, jog veidrodžiai buvo įrengti prausykloje prie praustuvių, apie įrengtas lentynėles higienos priemonėms susidėti atsakovas nepateikė duomenų, todėl šie argumentai lieka nepaneigti.

PareiÅ¡kėjas nurodė, jog kaupėsi patalpose pelėsis. Atkreiptinas dėmesys, jog teisės aktai įpareigoja pačius nuteistuosius (tame tarpe ir pareiÅ¡kėjÄ ) nuolat rÅ«pintis patalpų Å¡vara. Pažymėtina, kad už gyvenamųjų patalpų valymÄ drėgnuoju bÅ«du, nepaliekant ant sienų ir lubų pelėsio, yra atsakingi patys nuteistieji (b. l. 58).PareiÅ¡kėjas nurodė, kad lokaliniame sektoriuje yra parazitų (blakių, tarakonų), kurie buvo naikinami neefektyviai. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Pataisos įstaiga yra sudariusi 2016 m. lapkričio 23 d. sutartį su UAB „Utenos deratizacija“ (b. l. 32-35).

Šia sutartimi kenkėjus naikinanti bendrovės įsipareigojo atlikti kenkėjų (tarakonų, skruzdėlių, blakių, musių ir pan.) monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbus. Iš pateiktų teismui graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo išrašų (b. l. 32-40) matyti, jog 13, 15, 16 būriuose pastebėti kenkėjai (tarakonai, blakės). Taigi, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, kad Pravieniškių pataisos namai yra perpildyti, kad patalpose randama kenkėjų, o kontrolė vykdoma nepakankamai, teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai yra pagrįsti.

Tačiau akivaizdu, kad tinkamos aplinkos, gyvenimo sÄ lygų gyvenamosiose patalpose sukÅ«rimas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei paties pareiÅ¡kėjo valios. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad pataisos namuose jam nebuvo sudaryta galimybė skalbti drabužius. Atsakovas nurodė, jog įstaigoje numatyta galimybė ir sÄ lygos gauti nuosavos patalynės, drabužių skalbimo ir dezinfekcijos paslaugas (b. l. 19-20). Patalynė nuteistiesiems keičiama vienÄ kartÄ per savaitę, savo rÅ«bus nuteistieji gali skalbti kartÄ per savaitę maudymosi metu.

Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylÄ pateiktais duomenimis apie galimybę iÅ¡siskalbti rÅ«bus, todėl neteisėti atsakovo atstovo veiksmai nekonstatuotini. Nors pareiÅ¡kėjas nurodė, kad PravieniÅ¡kių PN-AK pareigÅ«nai jį žemindavo bei tyčiodavosi, tačiau plačiau jis Å¡ių aplinkybių nepaaiÅ¡kino, nenurodė, nei kas konkrečiai, nei kada, nei kaip pareiÅ¡kėjÄ Å¾emindavo.PareiÅ¡kėjas reiÅ¡kia pretenzijas dėl jam paskirto lovos antrame aukÅ¡te, kadangi, jo teigimu, jam bÅ«davo sunku užlipti ir nulipti, nes turi negaliÄ .

Bylos duomenys, t. y. pareiÅ¡kėjo neįgaliojo pažymėjimas, PravieniÅ¡kių PN-AK medicininis pažymėjimas patvirtina, kad pareiÅ¡kėjui yra nustatyta įgimta virÅ¡utinių galÅ«nių anomalija, neįgalumo lygis nedarbingas, asmens darbingumas 20 procentų (neterminuotai), rekomenduotina skirti lovÄ pirmame aukÅ¡te (b. l. 13, 25). Atsakovas nepateikė duomenų, jog pareiÅ¡kėjui buvo paskirta miegoti pirmo aukÅ¡to lovoje, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginys dėl jam paskirtos miegojimui lovos antrame aukÅ¡te lieka nepaneigtas.PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindė aplinkybe, kad sanitarinis mazgas ir duÅ¡as nebuvo pritaikytas neįgaliesiems, todėl pareiÅ¡kėjas patyrė sunkumų naudojantis tualetu ir duÅ¡u.

Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, jog dušai ir ir tualetai nėra pritaikyti žmonėms su negalia. Iš byloje esančio medicininio pažymėjimo matyti, kad pareiškėjui yra nustatyta įgimta viršutinių galūnių anomalija (b. l.

25) todėl, teismo nuomone, bylos duomenimis nepaneigta aplinkybė, jog pareiÅ¡kėjas, kalinimo PravieniÅ¡kių PN-AK metu, turėjo sveikatos problemų.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010) 7 punktÄ , reikalavimas sukurti žmonių su negalia sveikatai saugiÄ aplinkÄ taikomas tik įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas laisvės atėmimo vietas.

Tačiau BVK 173 straipsnio 5 dalyje numatyta laisvės atėmimo vietų pareiga užtikrinti, kad nėščioms moterims, krÅ«timi maitinančioms motinoms, nepilnamečiams, neįgaliesiems, taip pat ligoniams bÅ«tų sudarytos geresnės gyvenamųjų patalpų ir buitinės sÄ lygos ir nustatytos didesnės mitybos normos. Å ioje įstatymo nuostatoje jokios iÅ¡imtys nenustatytos. Pabrėžtina, kad Higienos norma HN 76:2010 yra poįstatyminis teisės aktas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra akcentavęs, kad iÅ¡ teisinės valstybės principo kylantys reikalavimai teisėkÅ«ros subjektams suponuoja inter alia reikalavimÄ , kad poįstatyminiai teisės aktai negali prieÅ¡tarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kad poįstatyminiai teisės aktai turi bÅ«ti priimami remiantis įstatymais, kad poįstatyminis teisės aktas yra įstatymo normų taikymo aktas, nepaisant to, ar tas aktas yra vienkartinio (ad hoc) taikymo, ar nuolatinio galiojimo (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutarimÄ ).

Vadinasi, PravieniÅ¡kių PN-AK privalėjo sudaryti tinkamas laikymo sÄ lygas neįgaliam suimtajam (nuteistajam) nepriklausomai nuo to, ar įstaigoje buvo atlikta rekonstrukcija ar kapitalinis remontas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2401-662/2016). Teismo nuomone, aukščiau nurodyti faktiniai duomenys patvirtina, kad PravieniÅ¡kių PN-AK nėra sudaryta tinkama kalinimo aplinka neįgaliam nuteistajam.PareiÅ¡kėjas nurodė, jog jis yra neįgalus (įgimtas neįgalumas), todėl PravieniÅ¡kių PN-AK turėjo užtikrinti, jog jam bÅ«tų paskirtas globėjas (padėjėjas), kuris padėtų atlikti įvairius darbus, t. y. apsipirkti parduotuvėje, paimti maistÄ valgykloje, apsirengti rÅ«bus, padėti iÅ¡siskalbti rÅ«bus, nes jis nėra fiziÅ¡kai pajėgus jų atlikti.Nuteistųjų skyrimo, perkėlimo į pataisos įstaigos socialinės globos ar iÅ¡ Å¡io sektoriaus tvarkos apraÅ¡o, patirtinto Kalėjimo departamento direktoriaus 2014 m. spalio 8 d.

įsakymu Nr. V-409, (toliau – Tvarkos apraÅ¡as) nuostatomis Socialinės globos poreikį nustato laisvės atėmimo vietos įstaigoje nuteistÄ jį gydantis gydytojas, įvertinęs jo sveikatos bÅ«klę ( 4 p.), Gydantis gydytojas, įvertinęs, kad dėl sveikatos bÅ«klės sutrikimų nuteistajam reikalinga socialinė globa, nustato nuteistojo socialinį ir fizinį savarankiÅ¡kumÄ (pagal Tvarkos apraÅ¡o priede pateiktus kriterijus) ir užpildo Medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡Ä /siuntimÄ (statistinės apskaitos forma Nr. 027/a).

Medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡e/siuntime nurodomas nuteistojo socialinio ir fizinio savarankiÅ¡kumo lygis, nurodant, ar asmuo savarankiÅ¡kas, ar iÅ¡ dalies savarankiÅ¡kas, ar nesavarankiÅ¡kas; ar rekomenduojama nuteistÄ jį paskirti ar perkelti į pataisos įstaigos socialinės globos sektorių. Gydantis gydytojas taip pat teikia individualius pasiÅ«lymus ir pastabas apie nuteistÄ jį, nurodydamas, kokio pobÅ«džio socialinė globa (slauga ar priežiÅ«ra, ilgalaikė ar trumpalaikė) reikalinga (5 p.). Nuteistasis, turintis socialinio bei fizinio savarankiÅ¡kumo sutrikimų, turi teisę ir pats raÅ¡tu kreiptis (pateikti laisvos formos praÅ¡ymÄ ) į jį gydantį gydytojÄ , kad jam bÅ«tų nustatytas socialinės globos poreikis (6 p.).IÅ¡ į bylÄ pateikto pareiÅ¡kėjo neįgaliojo pažymėjimo, PravieniÅ¡kių PN-AK medicininio pažymėjimo matyti, kad pareiÅ¡kėjui yra nustatyta įgimta virÅ¡utinių galÅ«nių anomalija, neįgalumo lygis nedarbingas, asmens darbingumas 20 procentų (neterminuotai) (b. l. 13, 25), tačiau medicininiame pažymėjime nurodyta, jog globa nereikalinga.

Teismo vertinimu, byloje esanti medžiaga patvirtinta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo neįgalus, tačiau specialusis slaugos ar priežiÅ«ros poreikis jam nebuvo nustatytas, todėl PravieniÅ¡kių PN-AK neturėjo teisinio pagrindo paskirti socialinę globÄ . Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į PravieniÅ¡kių PN-AK administracijÄ , ar kitas kompetentingas institucijas, dėl jam kylančių nepatogumų (negalėjimo apsipirkti parduotuvėje, pačiam iÅ¡siskalbti drabužių ir kt.), taip pat į gydytojÄ , jog jam bÅ«tų nustatytas socialinės globos poreikis.

Teismo nuomone, pareiÅ¡kėjas Å¡iuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl neturtinės žalos iÅ¡ esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, todėl atmestini.PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ dėl netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų grindžia patirtu kankinimu, orumo pažeminimu, sukeltais dideliais nepatogumais. PareiÅ¡kėjas apie sveikatos sutrikimus duomenų į bylÄ nepateikęs, atsakovas nurodė, jog duomenų apie pareiÅ¡kėjo sveikatos pablogėjimÄ dėl gyvenamųjų sÄ lygų neturi (b. l. 21).

Teismo nuomone, byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant bausmės atlikimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ . PravieniÅ¡kių PN-AK psichologinės tarnybos pažymoje (b. l.

27) nurodoma, kad pareiÅ¡kėjas į psichologinės tarnybos specialistus dėl patiriamų dvasinių kančių, emocinių bei psichinių traumų, kurioms įtakos galėjo turėti blogos gyvenimo sÄ lygos, nesikreipė. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė (moralinė) žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

Tai, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)).

Apibendrindamas iÅ¡vardintas nuostatas teismas pažymi, kad kiekvienas žalos dėl nepriimtinomis sÄ lygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi bÅ«ti atsižvelgta į visumÄ faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Teismas, vertindamas pareiÅ¡kėjo reikalavimų pagrįstumÄ , atsižvelgia į tai, kad pareiÅ¡kėjas bausmę atliko pataisos įstaigoje, kuri nėra izoliatorius - kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga ir Å¡ioje įstaigoje atliekantys bausmę nuteistieji turi reglamentuotÄ judėjimo laisvę, t. y. pataisos namų direktoriaus dienotvarkėje nustatytu laiku jis turėjo galimybę laisvai judėti lokalinio sektoriaus teritorijoje, lankyti organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla, o bÅ«ti gyvenamojoje patalpoje privalėjo tik naktį pagal dienotvarkę miegui skirtu laiku.

Byloje nenustatyta, kad pataisos įstaigoje bÅ«tų priimti tam tikri įsakymai, draudžiantys nuteistiesiems pataisos namų direktoriaus dienotvarkėje nustatytu metu vaikščioti savo gyvenamose patalpose bei lokalinio sektoriaus koridoriuose, pasivaikščiojimų kieme ar kitose patalpose. Ribota erdvė sÄ lyginai gali bÅ«ti kompensuojama didele bendrabučio tipo patalpa ir suteikta judėjimo laisve (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ byloje ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo nr. 44558/98, 2004 m. rugsėjo 16 d. sprendimÄ Nurmagomedov prieÅ¡ RusijÄ , bylos Nr. 30138/02 ir kt.).

Tačiau teismas taip pat pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjui kalint bendrabučio tipo patalpose 704 paras jis buvo laikomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus (trÅ«ko nuo 0,34 iki 0,74 kv. m ploto). Be to, buvo nustatyti ir kiti pažeidimai (nesudaryta tinkama kalinimo aplinka neįgaliam nuteistajam, neužteko inventoriaus sanitariniame mazge ir prausykloje, neįrengta lentynėlė higienos reikmėms susidėti ir kt.) taip pat atsižvelgiant į tai, jog pareiÅ¡kėjas yra neįgalus asmuo, todėl teismas konstatuoja, jog tokie pažeidimai ir jų mastas sudarė realias prielaidas patirti pareiÅ¡kėjui neigiamus iÅ¡gyvenimus, objektyviai galėjo sukelti jo nurodomas dvasines kančias, kurių intensyvumas virÅ¡ija neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį ir yra nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti jo nurodyta suma. Teismo vertinimu, dėl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati suma yra 4 000 Eur, kuri priteistina iÅ¡ atsakovo pareiÅ¡kėjui (CK 6.250 str. 1 d.), o kita skundo dalis netenkintina kaip nepagrįsta.Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V.v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. v Spain ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti R.B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos, 4 000 Eur (keturis tÅ«kstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                                                Jolanta Medvedevienė