Legislator Case Law & Legislation
34c7eda4-4f73-4e4a-ac2e-17ae7f9d0199 AI generated

34c7eda4-4f73-4e4a-ac2e-17ae7f9d0199 · Kauno apygardos teismas

Case Number 34c7eda4-4f73-4e4a-ac2e-17ae7f9d0199
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

padalinti santuokoje įgytÄ butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , su rÅ«siu ir bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis 47-1 (02,73 kv. m), 47-2 (0,21 kv. m), 47-3 (0,48 kv. m), 48 (3,58 kv. m), 49 (3,85 kv. m), adresu (duomenys neskelbtini) , lygiomis dalis, t. y. V. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisiant po ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rÅ«siu ir bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis 47-1 (02,73 kv. m), 47-2 (0,21 kv. m), 47-3 (0,48 kv. m), 48 (3,58 kv. m), 49 (3,85 kv. m);

Legislator headnote

AI generated

34c7eda4-4f73-4e4a-ac2e-17ae7f9d0199 · Kauno apygardos teismas: Atitinkamai vieno kv. m. kaina yra 2 974,96 Lt (101 000 Lt / 33,95 kv. m). Vadinasi, atsakovė privalėtų iÅ¡mokėti 8 121,64 Lt (2,73 kv. m x 2 974,96 Lt) dydžio kompensacijÄ . Tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad su atsakove gyvens nepilnametė duktė, kompensacijos iÅ¡ atsakovės nereikalauja.Atsakovė prašė ieÅ¡kinį atmesti ir taikyti ieÅ¡kinio senatį. Santuokos nutraukimas Civilinės metrikacijos biure įregistruotas 1998-01-28. Nutraukiant santuokÄ , taip pat po santuokos nutraukimo V. A. nesinaudojo butu, jame negyveno.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-310-153/2012;Proceso Nr. 2-05-3-22848-2009-5;Pirmosios instancijos teismo teisėja Rita Ulejevienė; (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 121.21, 24.4., 75.6.1. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. balandžio 2 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič, kolegijos teisėjų Izoldos Nėnienės ir Žibutės Budžienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo V. A. apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-944-151/2011 pagal ieÅ¡kovo V. A. ieÅ¡kinį dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalinimo atsakovei R. A., vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str. 2 d., n u s t a t ė: IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė:

1) padalinti santuokoje įgytÄ butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , su rÅ«siu ir bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis 47-1 (02,73 kv. m), 47-2 (0,21 kv. m), 47-3 (0,48 kv. m), 48 (3,58 kv. m), 49 (3,85 kv. m), adresu (duomenys neskelbtini) , lygiomis dalis, t. y. V. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisiant po ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rÅ«siu ir bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis 47-1 (02,73 kv. m), 47-2 (0,21 kv. m), 47-3 (0,48 kv. m), 48 (3,58 kv. m), 49 (3,85 kv. m);

2) nustatyti naudojimosi butu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , su rÅ«siu ir bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis 47-1(02,73 kv. m), 47-2 (0,21 kv. m), 47-3 (0,48 kv. m), 48 (3,58 kv. m), 49 (3,85 kv. m.), adresu (duomenys neskelbtini) , tvarkÄ : V. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) skirti naudotis 11,91 kv. m kambariu, plane pažymėtu 204-3, atsakovei R. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) skirti naudotis 17,38 kv. m kambariu, plane pažymėtu 204-4, o patalpomis: 3,33 kv. m koridoriumi, plane pažymėtu indeksu 204-1, ir 1,33 kv. m tualetu, plane pažymėtu indeksu 204-2, bei bendro naudojimosi patalpomis, plane pažymėtomis indeksu 47-1 (2,73 kv. m), 47-2 (0,21 kv. m), 47-3 (0,48 kv. m), 48 (3,58 kv. m), 49 (3,85 kv.

m) tiek ieškovas V. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) tiek atsakovė R. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudosis bendrai;

3. priteisti iÅ¡ atsakovės visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, jog su atsakove susituokė 1994-06-04 Kauno m. CMB. Santuokoje 1995-05-25 gimė dukra L. A.. Gyvenant santuokoje 1996 m. privatizavimo bÅ«du įsigijo dviejų kambarių butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , su rÅ«siu ir bendro naudojimo patalpomis, plane pažymėtomis 47-1(02,73 kv. m), 47-2 (0,21 kv. m), 47-3 (0,48 kv. m), 48 (3,58 kv. m), 49 (3,85 kv. m), adresu (duomenys neskelbtini) . Santuoka su atsakove nutraukta Kauno m. apylinkės teismo 1997-11-18 sprendimu.

IÅ¡tuoka Kauno m. CMB įregistruota 1998-01-28, įraÅ¡o numeris 124. Santuokos metu įgytas butas, nutraukiant santuokÄ , nebuvo padalytas. Nutraukiant santuokÄ , su atsakove buvo susitarę, kad ieÅ¡kovas jam bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiÄ buto dalį paliks dukrai L., jei ji nereikalaus iÅ¡laikymo. Tačiau atsakovė, iÅ¡ pradžių sutikusi su pasiÅ«lymu, vėliau persigalvojo ir iÅ¡laikymÄ dukrai prisiteisė. Kadangi dukra nepilnametė, sutiko, kad atsakovė ieÅ¡kovui priklausančia turto dalimi naudotųsi iki duktė taps pilnamete.

Tačiau pasikeitus aplinkybėms, Å¡. m. rugsėjo mėn. 8 d., po Kauno miesto apylinkės teisme įvykusio teismo posėdžio, informavus atsakovę, kad ieÅ¡kovas grįš gyventi į santuokos metu įgytÄ gyvenamÄ jį bÅ«stÄ (butÄ ), atsakovė pareiÅ¡kė, kad butas yra jos ir ieÅ¡kovo į butÄ neįleis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnis nustato, kad trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki Å¡io kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus.

Nekilnojamojo turto įgijimo metu galiojęs Santuokos ir Å¡eimos kodekso 21 straipsnis reglamentavo, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iÅ¡ jų vardu. Bendroji sutuoktinių nuosavybė yra jungtinė. Sutuoktinių bendro turto dalys gali bÅ«ti nustatytos tik jį padalijus. Kadangi turtas, nutraukus santuokÄ , nebuvo padalintas, jis iÅ¡saugojo bendrosios jungtinės nuosavybės teisinį statusÄ iki bus padalintas.

Tokia pati nuostata įtvirtinta ir galiojančiame Civiliniame kodekse. Tiek 2001 m. CK 3.128 str., tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas reiškia, kad niekas negali atimti ar kitaip kėsintis į nuosavybę. O atsakovė, kaip matyti iš faktinių aplinkybių, pažeidžia ieškovo kaip savininko teises. Lietuvos Respublikos CK 3.88 straipsnio 2 dalyje preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

IÅ¡ prie ieÅ¡kinio pridedamo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad butas (duomenys neskelbtini), įgytas1996-12-18 pirkimo-pardavimo sutarties, pagal LR 1991-05-28 įstatymÄ Nr. 1-1374, pagrindu, t. y . butas buvo privatizuotas iki santuokos su atsakove nutraukimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad santuokos metu privatizavimo bÅ«du įgytas turtas yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio vardu buvo privatizuotas.

IeÅ¡kovas mano, kad tikslinga nustatyti naudojimosi butu tvarkÄ . Atsižvelgdamas į tai, kad su atsakove gyvena jų nepilnametė duktė, praÅ¡o teismo nustatyti, kad ieÅ¡kovas naudosis 11,91 kv. m kambariu, plane pažymėtu 204-3, atsakovė naudosis 17,38 kv. m kambariu, plane pažymėtu 204-4, o buto patalpomis: 3,33 kv. m koridoriumi, plane pažymėtu indeksu 204-1, ir 1,33 kv. m tualetu, plane pažymėtu indeksu 204-2, bei bendro naudojimosi patalpomis, plane pažymėtomis indeksu 47-1 (2,73 kv. m), 47-2 (0,21 kv. m), 47-3 (0,48 kv. m), 48 (3,58 kv. m), 49 (3,85 kv.

m) tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė naudosis bendrai. Patvirtinus siÅ«lomÄ naudojimosi butu tvarkÄ , atsakovė natÅ«ra naudotųsi 19.71 kv. m, ieÅ¡kovas atitinkamai naudosis 14,24 kv. m, t. y. atsakovė faktiÅ¡kai naudotųsi 2,73 kv. m didesnėmis patalpomis nei jai priklausytų, todėl atsakovė privalėtų iÅ¡mokėti kompensacijÄ . CK 3.119 straipsnis numato, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Kaip matyti iÅ¡ pridedamo Registrų centro raÅ¡to, buto vertė ieÅ¡kinio pateikimo dienÄ yra 101 000 Lt.

Atitinkamai vieno kv. m. kaina yra 2 974,96 Lt (101 000 Lt / 33,95 kv. m). Vadinasi, atsakovė privalėtų iÅ¡mokėti 8 121,64 Lt (2,73 kv. m x 2 974,96 Lt) dydžio kompensacijÄ . Tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad su atsakove gyvens nepilnametė duktė, kompensacijos iÅ¡ atsakovės nereikalauja.Atsakovė prašė ieÅ¡kinį atmesti ir taikyti ieÅ¡kinio senatį. Santuokos nutraukimas Civilinės metrikacijos biure įregistruotas 1998-01-28. Nutraukiant santuokÄ , taip pat po santuokos nutraukimo V. A. nesinaudojo butu, jame negyveno.

VisÄ Å¡Ä¯ laikÄ atsakovė viena mokėjo už šį butÄ komunalinius mokesčius, taip pat mokesčius už Å¡ilumÄ , vandenį ir kt.; savo lėšomis yra atlikusi buto einamÄ jį remontÄ , pakeistas vamzdynas ir santechnika, įrengtas vonios kambarys, pakeisti langai, vidaus ir lauko durys, atlikti sienų vidaus apdailos darbai. Su Å¡iuo butu elgėsi kaip jo savininkė ir Å¡ios aplinkybės V. A. yra ir buvo žinomos nuo santuokos nutraukimo. IeÅ¡kovas V. A. turi gyvenamÄ jį namÄ (duomenys neskelbtini) , jame gyvena su kita moterimi ir kita Å¡eima, tačiau savo vardu jokio turto neturi, vengia mokėti dar 1997 m.

Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu priteistÄ iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai L. A.. Å iuo sprendimu priteisto kas mėnesį mokamo iÅ¡laikymo ieÅ¡kovas tik dalį yra sumokėjęs savo valia, o dėl likusių nesumokėtų sumų užvesta vykdomoji byla pas antstolius. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kinyje visiÅ¡kai nepagrįstai nurodoma apie kokius nors kitokius susitarimus ir bei V. A. teisių pažeidimus. Santuokos nutraukimo metu galiojusio Santuokos ir Å¡eimos kodekso 23 str. 4 d. nustatė, kad reikalavimui padalyti turtÄ , kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ,nustatytas trejų metų ieÅ¡kininės senaties terminas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas ieÅ¡kinio senaties termino taikymÄ Å¡eimos teisiniuose santykiuose galiojant SÅ K, yra nurodęs, jog ieÅ¡kinio senaties termino dėl sutuoktinių turto padalijimo po iÅ¡tuokos eiga prasideda nuo tos dienos, kada buvęs sutuoktinis sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo subjektinės teisės į bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę pažeidimÄ , t. y. nuo tada, kai bent vienas iÅ¡ sutuoktinių įregistruos santuokos nutraukimÄ civilinės metrikacijos įstaigoje (SÅ K 40 str.).

Santuokos nutraukimas civilinės metrikacijos įstaigoje įregistruotas 1998 m. sausio 28 d. Vadinasi, ieÅ¡kinio senaties terminas baigėsi 2001 m. sausio 28 d. IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas terminas, per kurį asmuo gali savo pažeistas teises apginti pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovas turėjo teismui pateikti ieÅ¡kinį dėl turto padalinimo iki nurodytos datos. IeÅ¡kovas į teismÄ kreipėsi 2009 m. rugsėjo 24 d., t. y. praėjus daugiau nei 11 metų ir aÅ¡tuoniems mėnesiams.

Todėl akivaizdu, jog ieÅ¡kovas yra praleidęs ieÅ¡kinio senaties teminÄ dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalinimo (SÅ K 23 str. 4 d.). Pažymėtina ir tai, kad remiantis LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str. 1 d., Civilinio kodekso nustatyti ieÅ¡kinio senaties terminai taikomi, jeigu ieÅ¡kinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus naujajam Civiliniam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikÅ¡ti ieÅ¡kinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki Å¡io kodekso įsigaliojimo.

Å iuo metu galiojantis LR CK įsigaliojo 2001 m. liepos 1 d. taigi SÅ K 23 str. 4 d. numatytas ieÅ¡kinio senaties buvo pasibaigęs iki Å¡io kodekso įsigaliojimo, o 2000 m. LR CK numatyti ieÅ¡kinio senaties terminai nėra taikomi.Papildomai nurodė, jog nutraukus santuokÄ su V. A., su atsakove liko gyventi nepilnametė duktė L. A., ji ir Å¡iuo metu gyvena kartu bute (duomenys neskelbtini) . Butas nėra pritaikytas gyventi dviem atskiroms Å¡eimoms, jame yra tik du kambariai. Dukrai, kuriai Å¡iuo metu keturiolika metų, reikalingas atskiras kambarys ir individuali aplinka.

Taigi atsižvelgiant į nepilnametės dukters L. A. interesus, taip pat į LR CK 1.5 str. įtvirtintÄ protingumo principÄ bei remiantis LR CK 3.123 str., net jeigu butas ir bÅ«tų dalijamas, teismas neturėtų dalyti jo lygiomis dalimis. Padalijus butÄ tokiu bÅ«du, bÅ«tų pažeisti nepilnametės dukters interesai, faktiÅ¡kai jai nebÅ«tų galimybės gyventi nurodytame bute, kadangi jos kambarį ieÅ¡kovas praÅ¡o priskirti jo nuosavybėn.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Å¡alys susituokė 1994-06-04 Kauno m.

CMB. Santuokoje 1995-05-25 gimė dukra L. A. (b. l. 9). Gyvenant santuokoje 1996 m. privatizavimo bÅ«du buvo įgytas dviejų kambarių butas su rÅ«siu ir bendro naudojimo patalpomis (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Santuoka su atsakove nutraukta Kauno m. apylinkės teismo 1997-11-18 sprendimu (b. l. 8). Santuokos nutraukimas įregistruotas 1998-11-18 Kauno m. CMB, įraÅ¡o numeris 124 (b. l. 7). Santuokos metu įgytas turtas nutraukiant santuokÄ nebuvo padalytas. Å alių paaiÅ¡kinimais, liudytojų parodymais bei raÅ¡ytiniais įrodymais teismas nustatė, kad turtas įgytas santuokoje, tačiau turtÄ privatizuojant ieÅ¡kovas susitarimo su atsakove, kurio vardu bus privatizuojamas turtas, nesudarė, nes minėtame bute jis nebuvo registruotas (b. l. 78).

IeÅ¡kovas nuo 1989-02-10 iki 2007-09-26 gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravo (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 11). 1994 m. gegužės 31 d. (iki santuokos sudarymo) ieÅ¡kovas pasirašė susitarimÄ pirkti privatizuojamÄ butÄ registracijos adresu(duomenys neskelbtini) , ir butas 1995-12-21 buvo privatizuotas (2 t., b. l. 41, 45), todėl jis jau vienÄ kartÄ buvo buto privatizavimo subjektas. Atsakovė dėl buto privatizavimo kreipėsi 1993-09-28, t. y. taip pat iki santuokos sudarymo (2 t., b. l. 33). Privatizavimo sutartis sudaryta 1996-12-18 (2 t., b. l. 38).

IeÅ¡kovas, Å¡alių paaiÅ¡kinimu, iÅ¡ buto iÅ¡sikėlė 1996 m. dar iki santuokos nutraukimo ir jame niekada negyveno. Pretenzijų į butÄ iki ieÅ¡kinio pateikimo teismui nereiÅ¡kė. Po santuokos nutraukimo, t. y. nuo 1997 metų, atsakovė viena iÅ¡laikė butÄ , mokėjo mokesčius, remontavo bei jį prižiÅ«rėjo (b. l. 99–130).Teismas atmetė kaip neįrodytus ir nepagrįstus ieÅ¡kovo motyvus, kad jis butÄ paliko atsakovei ir leido naudotis iki dukra sulauks pilnametystės. IeÅ¡kovo iÅ¡keltas ieÅ¡kinys nepatvirtina Å¡ių aplinkybių, nes dukra Å¡iuo metu yra nepilnametė.

IeÅ¡kovas teigia, kad jis Å¡iuo metu nedirba, pajamų neturi, taip pat neturi kur gyventi, todėl dalijasi turtÄ , tačiau bylos medžiaga nustatyta, kad ieÅ¡kovas buvo susituokęs antrÄ kartÄ ir santuokoje įgijo gyvenamÄ jį namÄ bei keliolika žemės sklypų. Antrosios santuokos nutraukimo byloje (santuoka buvo nutraukta abiejų sutuoktinių sutikimu) ieÅ¡kovas visÄ turtÄ paliko žmonai (b. l. 84–98), o paveldėtÄ turtÄ Â½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) , ieÅ¡kovas taip pat padovanojo antrajai žmonai (b. l. 81 4.3 p., 82 4.5 p.).Teismas atmetė ieÅ¡kovo motyvus, kad jis Å¡iuo metu neturi jokio gyvenamojo bÅ«sto įvertinęs tai, kad ieÅ¡kovas, turėdamas tris vaikus, kuriems privalo teikti iÅ¡laikymÄ , elgėsi neatsakingai perleidęs visÄ turtÄ antrajai žmonai, tarp jų ir ir paveldėtÄ turtÄ , teismui kėlė abejonių ieÅ¡kovo veiksmai dėl turto perleidimo.

Padovanojęs paveldėtÄ turtÄ ir atsisakęs viso, pakankamai didelio turto, įgyto antroje santuokoje, teismo nuomone, ieÅ¡kovas neturi pagrindo teigti, kad jis neturi kur gyventi ir po 12 metų praÅ¡yti padalyti pirmoje santuokoje įgytÄ turtÄ . Teismas laikė ieÅ¡kovo elgesį negarbingu ieÅ¡kovui žinant apie atsakovės nepagydomÄ ligÄ . Teismo nuomone, ieÅ¡kovas po santuokos nutraukimo galėjo pasidalyti santuokoje įgytÄ turtÄ ir tada suteikti atsakovei galimybę gyventi jam nuosavybės teise priklausančiame turte iki dukra taps pilnametė.

IeÅ¡kovo nurodytÄ aplinkybę, kad leido gyventi atsakovei bute iki dukra taps pilnamete, paneigia ir tas faktas, kad atsakovė pasikeitė spynÄ , taigi teismo manymu, esant susitarimui, vargu ar atsakovė bÅ«tų draudusi ieÅ¡kovui patekti į butÄ . Liudytojai J. A. ir Z. B. taip pat patvirtino, kad tarp Å¡alių dažnai kildavo ginčų, o tai nerodo gerų santykių tarp Å¡alių ir galimybės susitarti (b. l. 174, 2 t., 188).Teismas patenkino atsakovės praÅ¡ymÄ ir taikė ginčo santykiams ieÅ¡kinio senatį, nes ieÅ¡kovas dar iki santuokos nutraukimo 1996 m. rudenį susirinko daiktus, paliko namus ir išėjo gyventi pas kitÄ moterį.

Taikydamas ieÅ¡kinio senaties terminÄ teismas vadovavosi atsakovės paaiÅ¡kinimu, kuri nurodė, kad ieÅ¡kovas susirado dar kitÄ moterį, kuriÄ vedė ir kur gyveno, tačiau niekada nepretendavo į butÄ . Atsakovės paaiÅ¡kinimu, tik iÅ¡sikėlęs gyventi kitur ieÅ¡kovas dar atvykdavo susitikti su dukra, o vėliau iÅ¡ viso nepasirodydavo. Tik pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį dėl iÅ¡laikymo padidinimo, ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl turto padalijimo. Atsakovė nurodė, kad iÅ¡sikėlus vyrui ji pakeitė spynas ir tik ji su dukra naudojosi butu.

Å ias atsakovės nurodytas aplinkybes patvirtino ir liudytoja A. T., su kurios dukra ieÅ¡kovas gyveno (b. l. 184). Todėl teismas, įvertinęs visų įvykių chronologijÄ , nustatė, kad atsakovės motyvai, jog ieÅ¡kovas penkiolika metų negyvena ginčo patalpose, yra pagrįsti. Taikydamas ieÅ¡kinio senatį teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas yra jaunas žmogus, turintis vidurinį iÅ¡silavinimÄ , todėl nutraukęs santuokÄ turėjo suvokti, jog atsakovė, neleisdama jam naudotis santuokos metu įgytu turtu, varžė ir pažeidė jo turtines teises.

O atsakovė pasibaigus ieÅ¡kinio dėl santuokoje įgyto turto dalybų senaties terminui, galėjo pagrįstai tikėtis, jog ieÅ¡kovas neturi jokių turtinių pretenzijų, ir naudojosi bei rÅ«pinosi juo, kaip jai vienai priklausančiu turtu. Atsakovas iÅ¡ ginčo buto iÅ¡sikėlė 1996 m. rudenį, santuokÄ nutraukė 1997 m. lapkričio 18 d., į butÄ ieÅ¡kovas faktiÅ¡kai negalėjo patekti nuo 1996 m., o teises į turto padalijimÄ Ä¯gijo nuo 1997-11-18. Taigi teismo vertinimu, atsakovės buvęs sutuoktinis sužinojo apie pažeistÄ jo subjektinę teisę į bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę nutraukus 1997-11-18 santuokÄ bei Å¡ia teise galėjo pasinaudoti iki 2000-11-18, kadangi ieÅ¡kovas ieÅ¡kinio dėl turto padalinimo nepareiÅ¡kė, teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas praleido trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ (SÅ K 23 str.).

Apeliaciniu skundu teismo sprendimÄ skundžia ieÅ¡kovas. Apeliantas praÅ¡o Kauno miesto apylinkės teismo 2011-10-04 sprendimÄ panaikinti, priimti naujÄ teismo sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkinti ir priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo byloje patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl ginčo turto priskyrimo atsakovės asmeninei nuosavybei, o ne bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei. Pirmosios instancijos teismas, priskirdamas ginčo butÄ atsakovės asmeninei nuosavybei, neatsižvelgė į kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, todėl suklydo kvalifikuodamas teisinius santykius.Apeliantas nurodė, kad nutraukiant santuokÄ su atsakove buvo susitaręs, kad ieÅ¡kovas jam bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiÄ buto dalį paliks dukrai L., jei atsakovė nereikalaus iÅ¡laikymo.

Tačiau atsakovė, iÅ¡ pradžių sutikusi su ieÅ¡kovo pasiÅ«lymu, vėliau persigalvojo ir iÅ¡laikymÄ dukrai prisiteisė. Kadangi dukra nepilnametė, ieÅ¡kovas sutiko, kad atsakovė ieÅ¡kovui priklausančia turto dalimi naudotųsi iki duktė taps pilnamete. tik 2009 m. rugsėjo 8 d. po Kauno miesto apylinkės teisme įvykusio teismo posėdžio, informavus atsakovę, kad jis sugrįš gyventi į santuokos metu įgytÄ gyvenamÄ jį bÅ«stÄ (butÄ ), atsakovė pareiÅ¡kė, kad butas yra jos ir ieÅ¡kovÄ Ä¯ butÄ neįleis.IeÅ¡kinio senatis dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nagrinėjamu atveju Å¡ioje byloje didelės reikÅ¡mės neturi, nes Civilinio kodekso 3.129 straipsnyje įtvirtintos sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimui taikytinos senaties taisyklės, pagal kurias reikalavimams dėl nekilnojamojo daikto, esančio sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe, padalijimo ieÅ¡kinio senatis netaikoma.Sutuoktinių nuosavybės teisė į privatizuotÄ namÄ ar butÄ nustatoma pagal Å¡eimos įstatymus, neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio vardu buvo privatizuotas namas ar butas.Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį ir taikydamas ieÅ¡kinio senaties reikalavimus ieÅ¡kovo atžvilgiu, grubiai pažeidė 2001 m.

CK 3.128 str., tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, nes niekas negali atimti ar kitaip kėsintis į nuosavybę.IeÅ¡kinyje buvo aiÅ¡kiai reglamentuota ir patvirtinta raÅ¡ytiniais įrodymais, jog Lietuvos Respublikos CK 3.88 straipsnio 2 dalyje preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. IÅ¡ prie ieÅ¡kinio pridedamo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad butas(duomenys neskelbtini) , įgytas 1996-12-18 pirkimo-pardavimo sutarties, pagal LR 1991-05-28 įstatymÄ , pagrindu.

Butas buvo privatizuotas iki santuokos su atsakove nutraukimo. Abu sutuoktiniai liko ginčo buto savininkai, turintys įstatymų ginamas savininko teises, todėl ten buvo likusių ieÅ¡kovo daiktų, o už komunalinius patarnavimus atsakovė viena mokėjo todėl, kad ji realiai tuo butu naudojosi viena su mÅ«sų nepilnamete dukra, o jei atsakovė bÅ«tų pareikalavusi atlyginti dalį už butÄ sumokėtų pinigų, ieÅ¡kovas tai padarytų.Pirmosios instancijos teismas formaliai ir Å¡aliÅ¡kai ieÅ¡kovu manymu vertino įrodymus, nes teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas yra jaunas žmogus, turintis vidurinį iÅ¡silavinimÄ , todėl nutraukęs santuokÄ turėjo suvokti, jog atsakovė, neleisdama ieÅ¡kovui naudotis santuokos metu įgytu turtu, varžė ir pažeidė ieÅ¡kovo turtines teises.

Tačiau atsakovė nė karto nepareikalavo iÅ¡ ginčo buto iÅ¡sineÅ¡ti ieÅ¡kovo asmeninių daiktų, ir tai prieÅ¡tarauja pirmosios instancijos teismo sprendime padarytai Å¡aliÅ¡kai iÅ¡vadai, jog atsakovė, pasibaigus ieÅ¡kinio dėl santuokoje įgyto turto dalybų senaties terminui, galėjo pagrįstai tikėtis, jog ieÅ¡kovas neturi jokių turtinių pretenzijų ir naudojosi bei rÅ«pinosi juo, kaip jai vienai priklausančiu turtu.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neaiÅ¡kiu pagrindu padarė tikrovės neatitinkančiÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas iÅ¡ ginčo buto iÅ¡sikėlė 1996 m. rudenį ir į butÄ atsakovas negalėjo patekti faktiÅ¡kai nuo 1996 m., bet ieÅ¡kovas bute lankydavausi pas dukrÄ , reikalui esant ateidavo pasiimti savo daiktų, tÄ ir paliudijo teisme liudytojas R.

V. ir dėl to konfliktų tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės nekildavo, todėl ieÅ¡kovas nesikreipė į teismÄ dėl savo teisių gynimo, nes ieÅ¡kovo, kaip turto savininko, teisės iki 2009 metų nebuvo pažeistos, todėl nepagrįsta pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta iÅ¡vada, jog „nustatytina, kad buvęs sutuoktinis sužinojo apie pažeistÄ jo subjektinę teisę į bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę nutraukus 1997 11 18 santuokÄ bei Å¡ia teise galėjo pasinaudoti iki 2000 1118, todėl nustatytina, kad ieÅ¡kovas praleido trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ (SÅ K 23 str.).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad santuokos metu privatizavimo bÅ«du įgytas turtas yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio vardu buvo privatizuotas.

Taigi, aplinkybė, kad butas NTR duomenų bazėje įregistruotas atsakovės vardu, nepaneigė ieÅ¡kovo nuosavybės į butÄ , todėl jis pagrįstai prašė padalyti jam bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį butÄ .Teismas, taikydamas ieÅ¡kinio senatį ieÅ¡kovo pareikÅ¡tų reikalavimų atžvilgiu, net nepasisakė dėl CK 3.127 str. 3 d. taikymo – juk minėtame straipsnyje numatyta, kad turtas padalijamas natÅ«ra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima jį padalyti.

Kaip matyti iš NT registro išrašo, butas susideda iš dviejų (11,91 ir 17,38 kv.

m) izoliuotų kambarių, todėl yra dalintinas ir, atsižvelgiant į CK 3.117 str., butas turėjo bÅ«ti dalintinas lygiomis dalimis, t. y. tiek ieÅ¡kovui, tiek atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisiant po 1/2 dalį buto arba po 16,975 kv. m (33,95 x 1/2), bet ieÅ¡kovas, suprasdamas esamÄ situacijÄ ir stengdamasis iÅ¡vengti bet kokių ginčų ateityje, nurodė, jog yra tikslinga nustatyti naudojimosi butu tvarkÄ . Atsižvelgdamas į tai, kad su atsakove gyvena Å¡alių nepilnametė duktė, ieÅ¡kovas prašė teismo nustatyti, kad ieÅ¡kovas naudosis mažesniu 11,91 kv. m kambariu, plane pažymėtu 204-3, o atsakovė naudosis 17,38 kv. m kambariu, plane pažymėtu 204-4.Pirmosios instancijos teismas sprendime, atmesdamas ieÅ¡kinį, padarė nepagrįstas, klaidingas ir Å¡aliÅ¡kas, subjektyvias iÅ¡vadas, palankias atsakovei.Atsakovė atsilepime į apeliacinį skundÄ prašė apeliacinį skundÄ atmesti, teismo sprendimo nekeisti.Apeliantas nurodo, kad pateikė įrodymus, jog nutraukiant santuokÄ ieÅ¡kovas su atsakove buvo susitaręs, kad jam bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiÄ buto dalį ieÅ¡kovas paliks dukrai Lilei, jeigu atsakovė nereikalausiu jos iÅ¡laikyti, tačiau aÅ¡ nors iÅ¡ pradžių ji ir sutikusi, vėliau visgi persigalvojo ir iÅ¡laikymÄ prisiteisė, tuomet ieÅ¡kovas neva sutiko, kad atsakovė naudotųsi ieÅ¡kovui priklausančia buto dalimi iki dukra taps pilnamete.

Tačiau Å¡ie ieÅ¡kovo argumentai yra nepagrįsti, nelogiÅ¡ki ir jokiais leistinais įrodymais nepatvirtinti, nors Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Å¡io Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (LR CPK 178 str.). PrieÅ¡ingai skundo argumentams, byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų ieÅ¡kovo argumentus dėl jų neva draugiÅ¡ko susitarimo naudotis butu, tokius argumentus taip pat paneigia ir pats ieÅ¡kovas, kuris apeliaciniame skunde patvirtina tÄ faktÄ , jog tarp jų santykiai nebuvo geri:

„(...) nes jei bÅ«tų geri tarpusavio santykiai, mes su atsakove nebÅ«tume nutraukę santuokos (...)“ Aukščiau paminėtus apeliacinio skundo autoriaus argumentus paneigia ir jo paties paaiÅ¡kinimai, kad neva jis butÄ dukrai planavo palikti, jeigu atsakovė nereikalaus iÅ¡ jo iÅ¡laikymo, tačiau atsakovei iÅ¡laikymo pareikalavus, jis neva vis tiek leido jam priklausančio buto dalyje joms gyventi, kol dukra sulauks pilnametystės. Akivaizdu, jog ieÅ¡kovo ir atsakovės santykiams esant konfliktiniams, o tai byloje patvirtino liudytojai J.

A. ir Z. B. ir su tuo sutiko ir pats ieÅ¡kovas, ieÅ¡kovas niekuomet gera valia nebÅ«tų leidęs atsakovei su dukra gyventi jam priklausančioje buto dalyje, nes jis gera valia netgi iÅ¡laikymo savo dukrai neteikė. Be to, dukra dar ir Å¡iuo metu yra nepilnametė, dėl to lieka neaiÅ¡ku ir nesuprantama, kodėl ieÅ¡kovas nusprendė nesilaikyti jo paties nurodyto susitarimo ir vis dėl to kreipėsi į teismÄ dėl turto padalijimo. Å iuo atveju svarbu yra ir tai, kad ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ tik po to, kai atsakovė teisminiu keliu padidino iÅ¡laikymÄ jo dukros, kuriai Å¡iuo metu 16 metų, naudai, todėl ieÅ¡kovas, siekdamas atsakovei pakenkti už dukrai reikalaujamÄ didesnį iÅ¡laikymÄ ir kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl santuokoje įgyto turto dalybų, tačiau žymiai praleido senaties terminÄ tokiam savo reikalavimui.Gyvenant santuokoje 1996 m. privatizavimo bÅ«du buvo įgytas dviejų kambarių butas su rÅ«siu ir bendro naudojimo patalpomis (duomenys neskelbtini).

Santuoka buvo nutraukta 1997-11-19 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu, santuokos nutraukimas įregistruotas 1998-11-18 Kauno miesto CMB. Pažymėtina, kad turtÄ privatizuojant, ieÅ¡kovas minėtame bute nebuvo registruotas, dėl to negalėjo bÅ«ti privatizavimo subjektu. RaÅ¡ytiniai įrodymai byloje patvirtina, kad ieÅ¡kovas nuo 1989-02-10 iki 2007-09-26 gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravo (duomenys neskelbtini) , bute, kurį privatizavo jo tėvai, o ieÅ¡kovas, kaip buto nuomininkas, davė sutikimÄ privatizuoti butÄ savo tėvu vardu.

Ginčo buto privatizavimo sandoris buvo sudarytas 1996-12-18. Tačiau ieÅ¡kovas iÅ¡ ginčo buto iÅ¡sikėlė 1996 m. dar iki santuokos nutraukimo ir jame niekada negyveno, Å¡ias aplinkybes patvirtino ir pats ieÅ¡kovas. Pabrėžtina, kad ieÅ¡kovas jokių pretenzijų į butÄ iki to laiko, kuomet atsakovė kreipėsi į teismÄ dėl iÅ¡laikymo nepilnametei dukrai dydžio pakeitimo, nereiÅ¡kė. Po santuokos nutraukimo atsakovė butÄ iÅ¡laikė, mokėjo mokesčius, remontavo bei jį prižiÅ«rėjo.

IeÅ¡kovas buvo sudaręs antrÄ santuokÄ , kurios metu įgijo gyvenamÄ jį namÄ bei keliolika žemės sklypų. Antroji ieÅ¡kovo santuoka buvo nutraukta abiejų Å¡alių bendru sutarimu, pateikiant teismui patvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kuria ieÅ¡kovas visÄ turtÄ paliko žmonai, paveldėtÄ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), taip pat paliko žmonai. Liudytoja ginčo civilinėje byloje apklausta A. T. byloje paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas kaip gyveno, taip ir tebegyvena su savo antrÄ ja žmona po santuokos nutraukimo, dėl to ji mananti, kad santuoka buvo nutraukta fiktyviai.

Liudytojos nurodytas aplinkybes patvirtina ir tai, kad byloje pateiktoje gyvenamosios vietos deklaravimo pažymoje nurodyta, kad ieÅ¡kovas 2011-02-21 deklaravo savo gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini) , t. y. antrosios žmonos gyvenamojoje vietoje.Nepagrįsti apelianto V. A. argumentai, kad pirmosios instancijos teismas,atmesdamas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį ir taikydamas ieÅ¡kinio senaties reikalavimus ieÅ¡kovo atžvilgiu, grubiai pažeidė 2011 m. CK 3.128 str., tiek LR Konstitucijos 23 str. įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principÄ ir neteisingai pritaikė įstatymus, pritaikydamas ieÅ¡kinio senatį, nurodydamas, jog bylos Å¡alių santuoka nutraukta teismo, t. y. galiojant dar Santuokos ir Å¡eimos kodeksui. ieÅ¡kovas iÅ¡sikraustė iÅ¡ buto ne 2007 m., bet dar 1996 m., t. y. iki Å¡alių santuokos nutraukimo.

IeÅ¡kovas nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, kad ginčo bute yra bent kokių jo daiktų ar kad jis bÅ«tų atvykęs bent kartÄ jų pasiimti, ir iÅ¡ viso Å¡iÄ aplinkybę jis iÅ¡kėlė tik savo apeliaciniame skunde, dėl to nesant byloje įrodymų apie neva ginčo bute ieÅ¡kovo paliktus daiktus, tokie apeliacinio skundo argumentai negali bÅ«ti laikomi įrodytais ar pagrįstais. Atsakovė prašė taikyti SÅ K 23 straipsnyje nustatytÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ bendrajai jungtinei nuosavybei padalyti.

Apelianto tvirtinimas, kad jam tapo žinoma apie tai, jog jis į butÄ nebus įleistas, tik 2009 m. po posėdžio Kauno apygardos teisme, yra nepagrįstas, kadangi iÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad ieÅ¡kovui išėjus iÅ¡ namų atsakovė pakeitė spynÄ , ieÅ¡kovas dar kurį laikÄ lankydavo savo dukrÄ , todėl apie spynos pakeitimÄ jam buvo puikiai žinoma ir jis suprato, kad į butÄ patekti neturi galimybės, tuo pačiu ir suprato, kad jo teisė į turtÄ yra suvaržyta. IeÅ¡kovas bylos nagrinėjimo metu pats paaiÅ¡kino teismui, kad rakto nuo ginčo buto jis niekuomet neturėjo, į butÄ be atsakovės leidimo niekuomet nebuvo patekęs. Atsakovė pažeidė ieÅ¡kovo turtines teises dar 1997–1998 metais, nes neleido ieÅ¡kovui naudotis santuokos metu įgytu turtu.

Bylos medžiaga patvirtina, kad ieÅ¡kovas į ginčo butÄ nebegalėjo patekti nuo 1996 m., o teisę į turto padalijimÄ Ä¯gijo nuo 1997-11-18. Pagal LR CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . AnalogiÅ¡ka norma buvo ir 1964 m. CK 86 straipsnyje. IeÅ¡kinio senaties institutas nustatytas siekiant užtikrinti civilinių santykių stabilumÄ . Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad tais atvejais, kada ieÅ¡kovas tvirtina, jog apie savo subjektinės teisės pažeidimÄ sužinojo ne paties teisės pažeidimo dienÄ , teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo prieÅ¡ingai, ir ar ieÅ¡kovas apie teisės pažeidimÄ sužinojo ne vėliau, nei tokioje pačioje situacijoje turėjo sužinoti apdairus ir rÅ«pestingas asmuo.

Sprendžiant, kada apie pažeistÄ teisę turėjo sužinoti apdairus ir rÅ«pestingas asmuo, bÅ«tina nustatyti teisės pažeidimo pobÅ«dį bei momentÄ , nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rÅ«pestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiÅ¡koje situacijoje turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, jog jo teisė yra pažeista.Apeliacinis skundas netenkintinas.Teisėjų kolegija sutinka su apelianto motyvais, jog ginčo turtas priskirtinas ne atsakovės asmeninei nuosavybei, o laikomas abiejų sutuoktinių bendrÄ jÄ jungtine nuosavybe.AiÅ¡kindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnius turto priskyrimui prie asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės reikÅ¡mingi Å¡ie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobÅ«dis.

Tais atvejais, kai bendro turto režimas nustatytas įstatyme, preziumuojama, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Å i prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad Å¡is turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ prezumpcijÄ , jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant raÅ¡ytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktÄ liudytojų parodymais arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobÅ«dis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D.

R. B. v. S. B., bylos Nr. 3K-3-422/2008). Netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įsigyti turtÄ asmeninėn, o ne bendron nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

P. v. D. P., bylos Nr. 3K-3-529/2005).Bylos medžiaga patvirtina, kad buvę sutuoktiniai gyveno nuomos sutarties pagrindu tame pačiame pastate (duomenys neskelbtini) . IeÅ¡kovo Å¡eimos narys (2 t, b. l. 128) ir atsakovė 1993–1995 metų laikotarpiu kreipėsi dėl buto privatizacijos (2 t., b. l. 123). Pažymėtina, kad vienÄ iÅ¡ aplinkybių, kuriÄ nurodė atsakovė, 1995-11-08 praÅ¡ydama leisti privatizuoti didesnį nuomojamo buto plotÄ (2 t., b. l. 124), buvo tai, jog atsakovė iÅ¡tekėjo ir gyvena su Å¡eima, ta pati aplinkybė nurodyta Kauno miesto apylinkės teismo 1996-04-04 sprendime (1 t., b. l. 14), teismui konstatavus, jog atsakovė gyvena nuomojamojoje patalpoje su Å¡eima.

Todėl atsakovei teismu sprendimu leista privatizuoti didesnį gyvenamÄ jį plotÄ prijungiant prie atsakovės nuomojamų patalpų atlaisvintÄ kambarį (b. l. 124, 1 t.). Turto privatizavimo 1996-12-18 sutartis patvirtina, kad atsakovė sumokėjo už privatizuojamÄ bÅ«stÄ grynais pinigais 315,55 Lt (b. l. 38, 2 t.). Esant byloje nustatytai aplinkybei, kad Å¡alys gyveno santuokoje nuo 1994-06-04, o santuoka tarp Å¡alių nutraukta teismo 1997-11-18 sprendimu (b. l. 8, 1 t), yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovės praÅ¡yme buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta atsakovės valia įsigyti turtÄ bendron nuosavybėn, o 1996-12-18 panaudotos turto privatizacijai lėšos – 315,55 Lt, buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o ne atsakovės asmeninė nuosavybė, nes tai patvirtina surinkti byloje raÅ¡ytiniai įrodymai (CPK 185 str.).

Atsiliepimo į apeliacinį skundÄ motyvas, kad ieÅ¡kovas negalėjo bÅ«ti privatizuojamo buto subjektu arba negyveno ginčo bute iki santuokos nutraukimo, Å¡ioje byloje nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga aplinkybė, nes kaip nustatyta anksčiau, ginčo bÅ«stas buvusių sutuoktinių buvo įgytas iÅ¡ bendrųjų lėšų ir tuo pagrindu ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė reikalavimÄ Ä¯, jo manymu, jam tenkančiÄ bendrosios jungtinės nuosavybės dalį, Å¡i aplinkybė jokiais objektyviais įrodymais byloje nenuginčyta.

Taip pat teisėjų kolegija sutinka su apelianto motyvais, jog atsakovės vardu atlikta ginčo turto registracija Nekilnojamojo turto duomenų bazėje nepaneigia ir neapriboja ieÅ¡kovo teisių į ginčo turtÄ . Å iuo aspektu taip pat yra reikÅ¡mingi kasacinės instancijos teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai, kad sutuoktinių turto registracija vieÅ¡ame registre atlieka tik turto iÅ¡vieÅ¡inimo, bet ne teises nustatančiÄ funkcijÄ , todėl CK 3.88 straipsnio 3 dalies norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių.

Dėl Å¡ios priežasties teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansÄ ir nustatydamas bendrÄ sutuoktinių turtÄ bei kilus ginčui tarp sutuoktinių, turi vadovautis ne tik vieÅ¡o registro duomenimis (CK 3.88 straipsnio 3 dalis), bet ir patikrinti Å¡ių duomenų tikrumÄ (patikimumÄ ) remdamasis CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies, 3.90 ir 3.91 straipsnių taisyklėmis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R.

A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010; kt.). Tačiau negalima sutikti su apelianto motyvais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje įrodymus, dėl to be pagrindo taikė ginčo santykiams ieÅ¡kinio senaties terminÄ .IeÅ¡kovas teigia, kad apie savo teisių pažeidimÄ sužinojo tik 2009 m. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde nurodė, kad tarp Å¡alių buvo susitarimas, jog ieÅ¡kovas paliks atsakovei butÄ mainais už tai, kad atsakovė nereikalaus iÅ¡laikymo vaikui, tuo pagrindu atsakovė galės naudotis ieÅ¡kovui priklausančia turto dalimi iki duktė taps pilnamete.

Tačiau to nepatvirtina byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai, tarp jų ir 2007-12-12 nutarimas dėl alimentų nepilnamečiam vaikui priteisimo, kuris patvirtina, kad Å¡iuo nutarimu iÅ¡ ieÅ¡kovo nutarta iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡laikymÄ nepilnametei L. A. (1 t., b. l. 28). Taip pat esantis byloje Kauno miesto apylinkės teismo 2010-09-23 sprendimas (2 t., b. l. 3–20) patvirtina, jog atsakovė niekada neatsisakė priteisto iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡laikymo nepilnametei dukrai iÅ¡ieÅ¡kojimo, prieÅ¡ingai – ėmėsi priemonių iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimÄ per antstolius, nuolat ragino ieÅ¡kovÄ prisidėti prie vaiko iÅ¡laikymo, pasirÅ«pinti materialiai vaiku ir pabendrauti su dukra.

Tame pačiame sprendime nustatyta, kad ieÅ¡kovas ne tik nelanko ir nesirÅ«pina vaiku, bet ir tik nereguliariai, minimaliomis sumomis prisideda prie jos iÅ¡laikymo. Dėl to ne tik vaiko iÅ¡laikymo iÅ¡laidas, bet ir ginčo bÅ«sto, į kurį pretenduoja ieÅ¡kovas Å¡ioje byloje, iÅ¡laikymÄ ir remontÄ finansuoja tik atsakovė. Å ios aplinkybės turi prejudicinę reikÅ¡mę Å¡ioje byloje (CPK, todėl teisėjų kolegija laiko nustatytu ir įrodytu faktÄ (CPK 182 str. 2 p.), kad ieÅ¡kovas nesirÅ«pino ginčo turtu, nuo santuokos nutraukimo momento neprisidėjo prie turto iÅ¡laikymo ir remonto, ginčo bute negyveno, todėl tikėtina, kad atsakovė buto spynÄ pakeitė ir naudojo visÄ butÄ kaip nuosavÄ .

Tad laikoma, jog ieÅ¡kovo minėta aplinkybė buvus susitarimÄ dėl galimumo ateityje padalinti ginčo butÄ perleidžiant buto dalį pilnamečiam vaikui neįrodytas, todėl atmestinas (CPK 178, 185 str.).Apelianto motyvai, kad teismas netaikė byloje CK 3.128 str. ir nepasisakė dėl galimumo padalinti turtÄ natÅ«ra. Kaip nurodė pats apeliantas, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo santykiams Å¡ioje byloje taikytinas SÅ K įstatymas, nes senaties terminas pasibaigė iki naujo CK įsigaliojimo, todėl pirmosios instancijos teismas netaikė ginčo santykiams CK 3.128 str. nuostatas (CK PÄ®ITÄ® 10 str. 1 d.).

Taip pat nepagrįstas apelianto motyvas, jog teismas privalėjo pasisakyti sprendime dėl galimumo padalyti ginčo butÄ pagal ieÅ¡kovo pasiÅ«lytÄ Â turto padalijimo bÅ«dÄ . Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir tuo pagrindu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimus atmetė, todėl teismo sprendime nebuvo pagrindo aptarti apelianto nurodytų aplinkybių dėl galimumo ginčo butÄ padalyti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio pareiÅ¡kime nurodytu bÅ«du. Taip pat atmestinas apelianto motyvas, jog liudytojo R.

V. paaiÅ¡kinimu nustatyta, kad ieÅ¡kovas bute laikė savo asmeninius daiktus, nes kiek matyti iÅ¡ liudytojo paaiÅ¡kinimo, liudytojas patvirtino, jog vienÄ kartÄ padėjo 1998 m. iÅ¡vežti ieÅ¡kovui kolonėles ir kad ieÅ¡kovas paėmė savo muzikÄ (2 t., b. l. 14), o iÅ¡eidamas padėkojo, kad ieÅ¡kovas tam tikrÄ laikÄ gyveno ginčo bute. Liudytojo paaiÅ¡kinimas patvirtina atsakovės nurodytas aplinkybes, kad ginčo turto savininke buvo atsakovė, o ieÅ¡kovo veiksmai iÅ¡vežant iÅ¡ ginčo buto daiktus patvirtina aplinkybę, kad ieÅ¡kovas savo teisių į ginčo butÄ atsisakė gera valia.

Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi surinktais byloje įrodymais, kurių dauguma patvirtina, kad ieškovo ir atsakovės santykiai pašlijo ir nuo 1997 m. ieškovas su atsakove negyveno ir nenorėjo gyventi, tai taip pat nurodė ieškovas 1997-11-18 ištuokos byloje ir atsakovė išlaikymo dydžio pakeitimo civilinėje byloje (2 t., b. l. 3–20, 1 t., b. l. 4, 28). Pažymėtina ir tai, kad liudytojas R. V., kaip ir liudytojai J. O. ir Z. B. patvirtino, jog šalys pykosi. Todėl mažai tikėtina, kad ieškovas ginčo bute gyveno ar laikė savo asmeninius daiktus po santuokos nutraukimo daugiau nei 15 metų.

Be to, ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimas apie tariamai ginčo bute buvusius jo asmeninius daiktus yra visiÅ¡kai abstraktus, nes ieÅ¡kovas jokių įrodymų Å¡iai aplinkybei patvirtinti byloje nepateikė. Vien tas faktas, kad ieÅ¡kovas 1998 m. paėmė iÅ¡ buto kolonėles ir turėjo raktÄ , nepatvirtina tos aplinkybės, kad Å¡alių susitarimu ieÅ¡kovas butÄ naudojo bendraturčio teisėmis, bute gyveno ir laikė savo asmeninius daiktus iki 2009 m., nes Å¡ioms aplinkybėms patvirtinti byloje įrodymų nepateikta (CPK 178 str.).Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundÄ motyvais, kad Å¡alių santuokos nutraukimo metu galiojusio SÅ K 23 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas reikalavimams padalyti bet kokį, taip pat nekilnojamÄ jį bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomÄ turtÄ taikomas, jeigu jis pasibaigė iki CK įsigaliojimo ir nėra pagrindo jo atnaujinti.

Byloje nustatytos aplinkybės apie tai, kad ieÅ¡kovas nutraukė santykius su atsakove, negyveno ginčo bute nuo 1997 m., vėliau sudarė kitÄ santuokÄ po santuokos nutraukimo su atsakove, sustiprina teisėjų kolegijos įsitikinimÄ , kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinio senaties terminÄ praleido sÄ moningai, aiÅ¡kiai suvokdamas, kad bÅ«stas atiteko atsakovei, kuri neleis jam naudotis ginčo turtu, tuo labiau kad ieÅ¡kovas sukÅ«rė naujÄ santuokÄ , sulaukė dviejų nepilnamečių vaikų (b. l. 1 t., b. l. 24–25) ir esant su atsakove konfliktinei situacijai dėl nepakankamo dydžio iÅ¡laikymo nepilnametei Å¡alių dukrai, perleido didelės vertės turtÄ kitai sutuoktinei.

Visos nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ konstatuoti, kad ieÅ¡kovas apie pažeistas teises žinojo santuokos nutraukimo momentu ir turėjo pagrindÄ ieÅ¡kinio senatį skaičiuoti nuo kitos dienos po santuokos nutraukimo (galiojusio SÅ K 10 straipsnis), t. y nuo 1997-11-19. Atsakovo argumentai, kad 1996–1998 m. ginčo bute lankėsi pas dukrÄ ir ėmė savo daiktus, nepaneigia pirmosios instancijos teismo byloje surinktais įrodymais nustatytų faktinių bylos aplinkybių, kad apeliantas ieÅ¡kinio senaties terminÄ praleido (terminas pasibaigė 2000-11-19).

Tad apelianto argumentai nesuteikia pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles. Pirmosios instancijos teismo sprendimas visiÅ¡kai atitinka ieÅ¡kinio senaties instituto tikslus, tarp jų užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumÄ . IeÅ¡kovas per trejus metus nuo suvokimo apie pažeidžiamas turtines teises dienos turėjo teisę ir galimybes pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl pažeistų teisių gynimo, tačiau per įstatymo nustatytÄ terminÄ savo teise nepasinaudojo, kita vertus, atsakovė, kurios vardu ir nuosavybės teise turtas registruotas nuo 1996 metų, pasibaigus ieÅ¡kinio dėl santuokoje įgyto turto dalybų senaties terminui, galėjo pagrįstai tikėtis, jog ieÅ¡kovas neturi jokių turtinių pretenzijų ir naudotis bei rÅ«pintis juo, kaip jai vienai priklausančiu turtu.

Kiti apeliacinio skundo motyvai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi Å¡ioje byloje, todėl teisėjų kolegija dėl jų nutartyje nepasisako. Esant tokioms aplinkybėms teismo sprendimas nekeistinas, apeliacinis skundas netenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p., 328 str.).Atmetus apeliacinį skundÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos valstybei (CPK 96 str. 2 d.). Bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas patenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ ir atidėjo žyminio mokesčio sumokėjimÄ už apeliacinį skundÄ iki apeliacinio skundo iÅ¡nagrinėjimo (2 t., b. l. 80).

Atmetus apeliacinį skundÄ 2 881 Lt žyminis mokestis priteistinas iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326–333 str., n u t a r i a : Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. sprendimo nekeisti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) , 2881 Lt (dviejų tÅ«kstančių aÅ¡tuonių Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt vieno Lt) žyminio mokesčio iÅ¡laidas valstybei. IÅ¡ieÅ¡kotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sÄ sk. (duomenys neskelbtini), bankas „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Kolegijos pirmininkė                                                           Galina Blaževič Kolegijos teisėjos                                                                  Izolda Nėnienė                                                                                               Žibutė Budžienė