34c7eda4-4f73-4e4a-ac2e-17ae7f9d0199 · Kauno apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedpadalinti santuokoje įgytÄ butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , su rÅ«siu ir bendro naudojimo patalpomis, pažymÄtomis 47-1 (02,73 kv. m), 47-2 (0,21 kv. m), 47-3 (0,48 kv. m), 48 (3,58 kv. m), 49 (3,85 kv. m), adresu (duomenys neskelbtini) , lygiomis dalis, t. y. V. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninÄs nuosavybÄs teise priteisiant po ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rÅ«siu ir bendro naudojimo patalpomis, pažymÄtomis 47-1 (02,73 kv. m), 47-2 (0,21 kv. m), 47-3 (0,48 kv. m), 48 (3,58 kv. m), 49 (3,85 kv. m);
Legislator headnote
AI generated34c7eda4-4f73-4e4a-ac2e-17ae7f9d0199 · Kauno apygardos teismas: Atitinkamai vieno kv. m. kaina yra 2 974,96 Lt (101 000 Lt / 33,95 kv. m). Vadinasi, atsakovÄ privalÄtų iÅ¡mokÄti 8 121,64 Lt (2,73 kv. m x 2 974,96 Lt) dydžio kompensacijÄ . TaÄiau, atsižvelgdamas į tai, kad su atsakove gyvens nepilnametÄ duktÄ, kompensacijos iÅ¡ atsakovÄs nereikalauja.AtsakovÄ praÅ¡Ä ieÅ¡kinį atmesti ir taikyti ieÅ¡kinio senatį. Santuokos nutraukimas CivilinÄs metrikacijos biure įregistruotas 1998-01-28. Nutraukiant santuokÄ , taip pat po santuokos nutraukimo V. A. nesinaudojo butu, jame negyveno.
Full text
CivilinÄ byla Nr. 2A-310-153/2012;Proceso Nr. 2-05-3-22848-2009-5;Pirmosios instancijos teismo teisÄja Rita UlejevienÄ; (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 121.21, 24.4., 75.6.1. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. balandžio 2 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkÄs Galinos BlaževiÄ, kolegijos teisÄjų Izoldos NÄnienÄs ir ŽibutÄs BudžienÄs, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo ieÅ¡kovo V. A. apeliacinį skundÄ dÄl Kauno miesto apylinkÄs teismo 2011 m. spalio 4 d. sprendimo civilinÄje byloje Nr. 2-944-151/2011 pagal ieÅ¡kovo V. A. ieÅ¡kinį dÄl bendrosios jungtinÄs sutuoktinių nuosavybÄs padalinimo atsakovei R. A., vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str. 2 d., n u s t a t Ä: IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu praÅ¡Ä:
1) padalinti santuokoje įgytÄ butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , su rÅ«siu ir bendro naudojimo patalpomis, pažymÄtomis 47-1 (02,73 kv. m), 47-2 (0,21 kv. m), 47-3 (0,48 kv. m), 48 (3,58 kv. m), 49 (3,85 kv. m), adresu (duomenys neskelbtini) , lygiomis dalis, t. y. V. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninÄs nuosavybÄs teise priteisiant po ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rÅ«siu ir bendro naudojimo patalpomis, pažymÄtomis 47-1 (02,73 kv. m), 47-2 (0,21 kv. m), 47-3 (0,48 kv. m), 48 (3,58 kv. m), 49 (3,85 kv. m);
2) nustatyti naudojimosi butu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , su rÅ«siu ir bendro naudojimo patalpomis, pažymÄtomis 47-1(02,73 kv. m), 47-2 (0,21 kv. m), 47-3 (0,48 kv. m), 48 (3,58 kv. m), 49 (3,85 kv. m.), adresu (duomenys neskelbtini) , tvarkÄ : V. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) skirti naudotis 11,91 kv. m kambariu, plane pažymÄtu 204-3, atsakovei R. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) skirti naudotis 17,38 kv. m kambariu, plane pažymÄtu 204-4, o patalpomis: 3,33 kv. m koridoriumi, plane pažymÄtu indeksu 204-1, ir 1,33 kv. m tualetu, plane pažymÄtu indeksu 204-2, bei bendro naudojimosi patalpomis, plane pažymÄtomis indeksu 47-1 (2,73 kv. m), 47-2 (0,21 kv. m), 47-3 (0,48 kv. m), 48 (3,58 kv. m), 49 (3,85 kv.
m) tiek ieÅ¡kovas V. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) tiek atsakovÄ R. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudosis bendrai;
3. priteisti iÅ¡ atsakovÄs visas bylinÄjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodÄ, jog su atsakove susituokÄ 1994-06-04 Kauno m. CMB. Santuokoje 1995-05-25 gimÄ dukra L. A.. Gyvenant santuokoje 1996 m. privatizavimo bÅ«du įsigijo dviejų kambarių butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , su rÅ«siu ir bendro naudojimo patalpomis, plane pažymÄtomis 47-1(02,73 kv. m), 47-2 (0,21 kv. m), 47-3 (0,48 kv. m), 48 (3,58 kv. m), 49 (3,85 kv. m), adresu (duomenys neskelbtini) . Santuoka su atsakove nutraukta Kauno m. apylinkÄs teismo 1997-11-18 sprendimu.
IÅ¡tuoka Kauno m. CMB įregistruota 1998-01-28, įraÅ¡o numeris 124. Santuokos metu įgytas butas, nutraukiant santuokÄ , nebuvo padalytas. Nutraukiant santuokÄ , su atsakove buvo susitarÄ, kad ieÅ¡kovas jam bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs teise priklausanÄiÄ buto dalį paliks dukrai L., jei ji nereikalaus iÅ¡laikymo. TaÄiau atsakovÄ, iÅ¡ pradžių sutikusi su pasiÅ«lymu, vÄliau persigalvojo ir iÅ¡laikymÄ dukrai prisiteisÄ. Kadangi dukra nepilnametÄ, sutiko, kad atsakovÄ ieÅ¡kovui priklausanÄia turto dalimi naudotųsi iki duktÄ taps pilnamete.
TaÄiau pasikeitus aplinkybÄms, Å¡. m. rugsÄjo mÄn. 8 d., po Kauno miesto apylinkÄs teisme įvykusio teismo posÄdžio, informavus atsakovÄ, kad ieÅ¡kovas grįš gyventi į santuokos metu įgytÄ gyvenamÄ jį bÅ«stÄ (butÄ ), atsakovÄ pareiÅ¡kÄ, kad butas yra jos ir ieÅ¡kovo į butÄ neįleis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnis nustato, kad treÄiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki Å¡io kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus.
Nekilnojamojo turto įgijimo metu galiojÄs Santuokos ir Å¡eimos kodekso 21 straipsnis reglamentavo, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinÄ jų nuosavybÄ. Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausanÄiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iÅ¡ jų vardu. Bendroji sutuoktinių nuosavybÄ yra jungtinÄ. Sutuoktinių bendro turto dalys gali bÅ«ti nustatytos tik jį padalijus. Kadangi turtas, nutraukus santuokÄ , nebuvo padalintas, jis iÅ¡saugojo bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs teisinį statusÄ iki bus padalintas.
Tokia pati nuostata įtvirtinta ir galiojanÄiame Civiliniame kodekse. Tiek 2001 m. CK 3.128 str., tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. įtvirtintas nuosavybÄs nelieÄiamumo principas reiÅ¡kia, kad niekas negali atimti ar kitaip kÄsintis į nuosavybÄ. O atsakovÄ, kaip matyti iÅ¡ faktinių aplinkybių, pažeidžia ieÅ¡kovo kaip savininko teises. Lietuvos Respublikos CK 3.88 straipsnio 2 dalyje preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinÄ nuosavybÄ, kol nÄra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninÄ nuosavybÄ.
IÅ¡ prie ieÅ¡kinio pridedamo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad butas (duomenys neskelbtini), įgytas1996-12-18 pirkimo-pardavimo sutarties, pagal LR 1991-05-28 įstatymÄ Nr. 1-1374, pagrindu, t. y . butas buvo privatizuotas iki santuokos su atsakove nutraukimo. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad santuokos metu privatizavimo bÅ«du įgytas turtas yra bendra jungtinÄ sutuoktinių nuosavybÄ, neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio vardu buvo privatizuotas.
IeÅ¡kovas mano, kad tikslinga nustatyti naudojimosi butu tvarkÄ . Atsižvelgdamas į tai, kad su atsakove gyvena jų nepilnametÄ duktÄ, praÅ¡o teismo nustatyti, kad ieÅ¡kovas naudosis 11,91 kv. m kambariu, plane pažymÄtu 204-3, atsakovÄ naudosis 17,38 kv. m kambariu, plane pažymÄtu 204-4, o buto patalpomis: 3,33 kv. m koridoriumi, plane pažymÄtu indeksu 204-1, ir 1,33 kv. m tualetu, plane pažymÄtu indeksu 204-2, bei bendro naudojimosi patalpomis, plane pažymÄtomis indeksu 47-1 (2,73 kv. m), 47-2 (0,21 kv. m), 47-3 (0,48 kv. m), 48 (3,58 kv. m), 49 (3,85 kv.
m) tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovÄ naudosis bendrai. Patvirtinus siÅ«lomÄ naudojimosi butu tvarkÄ , atsakovÄ natÅ«ra naudotųsi 19.71 kv. m, ieÅ¡kovas atitinkamai naudosis 14,24 kv. m, t. y. atsakovÄ faktiÅ¡kai naudotųsi 2,73 kv. m didesnÄmis patalpomis nei jai priklausytų, todÄl atsakovÄ privalÄtų iÅ¡mokÄti kompensacijÄ . CK 3.119 straipsnis numato, kad dalijamo bendro turto vertÄ nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinÄs sutuoktinių nuosavybÄs pabaigoje. Kaip matyti iÅ¡ pridedamo Registrų centro raÅ¡to, buto vertÄ ieÅ¡kinio pateikimo dienÄ yra 101 000 Lt.
Atitinkamai vieno kv. m. kaina yra 2 974,96 Lt (101 000 Lt / 33,95 kv. m). Vadinasi, atsakovÄ privalÄtų iÅ¡mokÄti 8 121,64 Lt (2,73 kv. m x 2 974,96 Lt) dydžio kompensacijÄ . TaÄiau, atsižvelgdamas į tai, kad su atsakove gyvens nepilnametÄ duktÄ, kompensacijos iÅ¡ atsakovÄs nereikalauja.AtsakovÄ praÅ¡Ä ieÅ¡kinį atmesti ir taikyti ieÅ¡kinio senatį. Santuokos nutraukimas CivilinÄs metrikacijos biure įregistruotas 1998-01-28. Nutraukiant santuokÄ , taip pat po santuokos nutraukimo V. A. nesinaudojo butu, jame negyveno.
VisÄ Å¡Ä¯ laikÄ atsakovÄ viena mokÄjo už šį butÄ komunalinius mokesÄius, taip pat mokesÄius už Å¡ilumÄ , vandenį ir kt.; savo lÄÅ¡omis yra atlikusi buto einamÄ jį remontÄ , pakeistas vamzdynas ir santechnika, įrengtas vonios kambarys, pakeisti langai, vidaus ir lauko durys, atlikti sienų vidaus apdailos darbai. Su Å¡iuo butu elgÄsi kaip jo savininkÄ ir Å¡ios aplinkybÄs V. A. yra ir buvo žinomos nuo santuokos nutraukimo. IeÅ¡kovas V. A. turi gyvenamÄ jį namÄ (duomenys neskelbtini) , jame gyvena su kita moterimi ir kita Å¡eima, taÄiau savo vardu jokio turto neturi, vengia mokÄti dar 1997 m.
Kauno miesto apylinkÄs teismo sprendimu priteistÄ iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai L. A.. Å iuo sprendimu priteisto kas mÄnesį mokamo iÅ¡laikymo ieÅ¡kovas tik dalį yra sumokÄjÄs savo valia, o dÄl likusių nesumokÄtų sumų užvesta vykdomoji byla pas antstolius. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kinyje visiÅ¡kai nepagrįstai nurodoma apie kokius nors kitokius susitarimus ir bei V. A. teisių pažeidimus. Santuokos nutraukimo metu galiojusio Santuokos ir Å¡eimos kodekso 23 str. 4 d. nustatÄ, kad reikalavimui padalyti turtÄ , kuris yra bendroji jungtinÄ sutuoktinių nuosavybÄ ,nustatytas trejų metų ieÅ¡kininÄs senaties terminas.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas ieÅ¡kinio senaties termino taikymÄ Å¡eimos teisiniuose santykiuose galiojant SÅ K, yra nurodÄs, jog ieÅ¡kinio senaties termino dÄl sutuoktinių turto padalijimo po iÅ¡tuokos eiga prasideda nuo tos dienos, kada buvÄs sutuoktinis sužinojo arba turÄjo sužinoti apie jo subjektinÄs teisÄs į bendrÄ jÄ jungtinÄ nuosavybÄ pažeidimÄ , t. y. nuo tada, kai bent vienas iÅ¡ sutuoktinių įregistruos santuokos nutraukimÄ civilinÄs metrikacijos įstaigoje (SÅ K 40 str.).
Santuokos nutraukimas civilinÄs metrikacijos įstaigoje įregistruotas 1998 m. sausio 28 d. Vadinasi, ieÅ¡kinio senaties terminas baigÄsi 2001 m. sausio 28 d. IeÅ¡kinio senatis â tai įstatymų nustatytas terminas, per kurį asmuo gali savo pažeistas teises apginti pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovas turÄjo teismui pateikti ieÅ¡kinį dÄl turto padalinimo iki nurodytos datos. IeÅ¡kovas į teismÄ kreipÄsi 2009 m. rugsÄjo 24 d., t. y. praÄjus daugiau nei 11 metų ir aÅ¡tuoniems mÄnesiams.
TodÄl akivaizdu, jog ieÅ¡kovas yra praleidÄs ieÅ¡kinio senaties teminÄ dÄl bendrosios jungtinÄs sutuoktinių nuosavybÄs padalinimo (SÅ K 23 str. 4 d.). PažymÄtina ir tai, kad remiantis LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str. 1 d., Civilinio kodekso nustatyti ieÅ¡kinio senaties terminai taikomi, jeigu ieÅ¡kinio senaties terminas prasidÄjo įsigaliojus naujajam Civiliniam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikÅ¡ti ieÅ¡kinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigÄ iki Å¡io kodekso įsigaliojimo.
Å iuo metu galiojantis LR CK įsigaliojo 2001 m. liepos 1 d. taigi SÅ K 23 str. 4 d. numatytas ieÅ¡kinio senaties buvo pasibaigÄs iki Å¡io kodekso įsigaliojimo, o 2000 m. LR CK numatyti ieÅ¡kinio senaties terminai nÄra taikomi.Papildomai nurodÄ, jog nutraukus santuokÄ su V. A., su atsakove liko gyventi nepilnametÄ duktÄ L. A., ji ir Å¡iuo metu gyvena kartu bute (duomenys neskelbtini) . Butas nÄra pritaikytas gyventi dviem atskiroms Å¡eimoms, jame yra tik du kambariai. Dukrai, kuriai Å¡iuo metu keturiolika metų, reikalingas atskiras kambarys ir individuali aplinka.
Taigi atsižvelgiant į nepilnametÄs dukters L. A. interesus, taip pat į LR CK 1.5 str. įtvirtintÄ protingumo principÄ bei remiantis LR CK 3.123 str., net jeigu butas ir bÅ«tų dalijamas, teismas neturÄtų dalyti jo lygiomis dalimis. Padalijus butÄ tokiu bÅ«du, bÅ«tų pažeisti nepilnametÄs dukters interesai, faktiÅ¡kai jai nebÅ«tų galimybÄs gyventi nurodytame bute, kadangi jos kambarį ieÅ¡kovas praÅ¡o priskirti jo nuosavybÄn.Pirmosios instancijos teismas nustatÄ, kad Å¡alys susituokÄ 1994-06-04 Kauno m.
CMB. Santuokoje 1995-05-25 gimÄ dukra L. A. (b. l. 9). Gyvenant santuokoje 1996 m. privatizavimo bÅ«du buvo įgytas dviejų kambarių butas su rÅ«siu ir bendro naudojimo patalpomis (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Santuoka su atsakove nutraukta Kauno m. apylinkÄs teismo 1997-11-18 sprendimu (b. l. 8). Santuokos nutraukimas įregistruotas 1998-11-18 Kauno m. CMB, įraÅ¡o numeris 124 (b. l. 7). Santuokos metu įgytas turtas nutraukiant santuokÄ nebuvo padalytas. Å alių paaiÅ¡kinimais, liudytojų parodymais bei raÅ¡ytiniais įrodymais teismas nustatÄ, kad turtas įgytas santuokoje, taÄiau turtÄ privatizuojant ieÅ¡kovas susitarimo su atsakove, kurio vardu bus privatizuojamas turtas, nesudarÄ, nes minÄtame bute jis nebuvo registruotas (b. l. 78).
IeÅ¡kovas nuo 1989-02-10 iki 2007-09-26 gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravo (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 11). 1994 m. gegužÄs 31 d. (iki santuokos sudarymo) ieÅ¡kovas pasiraÅ¡Ä susitarimÄ pirkti privatizuojamÄ butÄ registracijos adresu(duomenys neskelbtini) , ir butas 1995-12-21 buvo privatizuotas (2 t., b. l. 41, 45), todÄl jis jau vienÄ kartÄ buvo buto privatizavimo subjektas. AtsakovÄ dÄl buto privatizavimo kreipÄsi 1993-09-28, t. y. taip pat iki santuokos sudarymo (2 t., b. l. 33). Privatizavimo sutartis sudaryta 1996-12-18 (2 t., b. l. 38).
IeÅ¡kovas, Å¡alių paaiÅ¡kinimu, iÅ¡ buto iÅ¡sikÄlÄ 1996 m. dar iki santuokos nutraukimo ir jame niekada negyveno. Pretenzijų į butÄ iki ieÅ¡kinio pateikimo teismui nereiÅ¡kÄ. Po santuokos nutraukimo, t. y. nuo 1997 metų, atsakovÄ viena iÅ¡laikÄ butÄ , mokÄjo mokesÄius, remontavo bei jį prižiÅ«rÄjo (b. l. 99â130).Teismas atmetÄ kaip neįrodytus ir nepagrįstus ieÅ¡kovo motyvus, kad jis butÄ paliko atsakovei ir leido naudotis iki dukra sulauks pilnametystÄs. IeÅ¡kovo iÅ¡keltas ieÅ¡kinys nepatvirtina Å¡ių aplinkybių, nes dukra Å¡iuo metu yra nepilnametÄ.
IeÅ¡kovas teigia, kad jis Å¡iuo metu nedirba, pajamų neturi, taip pat neturi kur gyventi, todÄl dalijasi turtÄ , taÄiau bylos medžiaga nustatyta, kad ieÅ¡kovas buvo susituokÄs antrÄ kartÄ ir santuokoje įgijo gyvenamÄ jį namÄ bei keliolika žemÄs sklypų. Antrosios santuokos nutraukimo byloje (santuoka buvo nutraukta abiejų sutuoktinių sutikimu) ieÅ¡kovas visÄ turtÄ paliko žmonai (b. l. 84â98), o paveldÄtÄ turtÄ Â½ dalį buto, esanÄio (duomenys neskelbtini) , ieÅ¡kovas taip pat padovanojo antrajai žmonai (b. l. 81 4.3 p., 82 4.5 p.).Teismas atmetÄ ieÅ¡kovo motyvus, kad jis Å¡iuo metu neturi jokio gyvenamojo bÅ«sto įvertinÄs tai, kad ieÅ¡kovas, turÄdamas tris vaikus, kuriems privalo teikti iÅ¡laikymÄ , elgÄsi neatsakingai perleidÄs visÄ turtÄ antrajai žmonai, tarp jų ir ir paveldÄtÄ turtÄ , teismui kÄlÄ abejonių ieÅ¡kovo veiksmai dÄl turto perleidimo.
PadovanojÄs paveldÄtÄ turtÄ ir atsisakÄs viso, pakankamai didelio turto, įgyto antroje santuokoje, teismo nuomone, ieÅ¡kovas neturi pagrindo teigti, kad jis neturi kur gyventi ir po 12 metų praÅ¡yti padalyti pirmoje santuokoje įgytÄ turtÄ . Teismas laikÄ ieÅ¡kovo elgesį negarbingu ieÅ¡kovui žinant apie atsakovÄs nepagydomÄ ligÄ . Teismo nuomone, ieÅ¡kovas po santuokos nutraukimo galÄjo pasidalyti santuokoje įgytÄ turtÄ ir tada suteikti atsakovei galimybÄ gyventi jam nuosavybÄs teise priklausanÄiame turte iki dukra taps pilnametÄ.
IeÅ¡kovo nurodytÄ aplinkybÄ, kad leido gyventi atsakovei bute iki dukra taps pilnamete, paneigia ir tas faktas, kad atsakovÄ pasikeitÄ spynÄ , taigi teismo manymu, esant susitarimui, vargu ar atsakovÄ bÅ«tų draudusi ieÅ¡kovui patekti į butÄ . Liudytojai J. A. ir Z. B. taip pat patvirtino, kad tarp Å¡alių dažnai kildavo ginÄų, o tai nerodo gerų santykių tarp Å¡alių ir galimybÄs susitarti (b. l. 174, 2 t., 188).Teismas patenkino atsakovÄs praÅ¡ymÄ ir taikÄ ginÄo santykiams ieÅ¡kinio senatį, nes ieÅ¡kovas dar iki santuokos nutraukimo 1996 m. rudenį susirinko daiktus, paliko namus ir iÅ¡Äjo gyventi pas kitÄ moterį.
Taikydamas ieÅ¡kinio senaties terminÄ teismas vadovavosi atsakovÄs paaiÅ¡kinimu, kuri nurodÄ, kad ieÅ¡kovas susirado dar kitÄ moterį, kuriÄ vedÄ ir kur gyveno, taÄiau niekada nepretendavo į butÄ . AtsakovÄs paaiÅ¡kinimu, tik iÅ¡sikÄlÄs gyventi kitur ieÅ¡kovas dar atvykdavo susitikti su dukra, o vÄliau iÅ¡ viso nepasirodydavo. Tik pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį dÄl iÅ¡laikymo padidinimo, ieÅ¡kovas pareiÅ¡kÄ ieÅ¡kinį dÄl turto padalijimo. AtsakovÄ nurodÄ, kad iÅ¡sikÄlus vyrui ji pakeitÄ spynas ir tik ji su dukra naudojosi butu.
Å ias atsakovÄs nurodytas aplinkybes patvirtino ir liudytoja A. T., su kurios dukra ieÅ¡kovas gyveno (b. l. 184). TodÄl teismas, įvertinÄs visų įvykių chronologijÄ , nustatÄ, kad atsakovÄs motyvai, jog ieÅ¡kovas penkiolika metų negyvena ginÄo patalpose, yra pagrįsti. Taikydamas ieÅ¡kinio senatį teismas nurodÄ, kad ieÅ¡kovas yra jaunas žmogus, turintis vidurinį iÅ¡silavinimÄ , todÄl nutraukÄs santuokÄ turÄjo suvokti, jog atsakovÄ, neleisdama jam naudotis santuokos metu įgytu turtu, varÅ¾Ä ir pažeidÄ jo turtines teises.
O atsakovÄ pasibaigus ieÅ¡kinio dÄl santuokoje įgyto turto dalybų senaties terminui, galÄjo pagrįstai tikÄtis, jog ieÅ¡kovas neturi jokių turtinių pretenzijų, ir naudojosi bei rÅ«pinosi juo, kaip jai vienai priklausanÄiu turtu. Atsakovas iÅ¡ ginÄo buto iÅ¡sikÄlÄ 1996 m. rudenį, santuokÄ nutraukÄ 1997 m. lapkriÄio 18 d., į butÄ ieÅ¡kovas faktiÅ¡kai negalÄjo patekti nuo 1996 m., o teises į turto padalijimÄ Ä¯gijo nuo 1997-11-18. Taigi teismo vertinimu, atsakovÄs buvÄs sutuoktinis sužinojo apie pažeistÄ jo subjektinÄ teisÄ Ä¯ bendrÄ jÄ jungtinÄ nuosavybÄ nutraukus 1997-11-18 santuokÄ bei Å¡ia teise galÄjo pasinaudoti iki 2000-11-18, kadangi ieÅ¡kovas ieÅ¡kinio dÄl turto padalinimo nepareiÅ¡kÄ, teismas nustatÄ, kad ieÅ¡kovas praleido trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ (SÅ K 23 str.).
Apeliaciniu skundu teismo sprendimÄ skundžia ieÅ¡kovas. Apeliantas praÅ¡o Kauno miesto apylinkÄs teismo 2011-10-04 sprendimÄ panaikinti, priimti naujÄ teismo sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkinti ir priteisti iÅ¡ atsakovÄs ieÅ¡kovo byloje patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas.Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis dÄl ginÄo turto priskyrimo atsakovÄs asmeninei nuosavybei, o ne bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei. Pirmosios instancijos teismas, priskirdamas ginÄo butÄ atsakovÄs asmeninei nuosavybei, neatsižvelgÄ Ä¯ kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, todÄl suklydo kvalifikuodamas teisinius santykius.Apeliantas nurodÄ, kad nutraukiant santuokÄ su atsakove buvo susitarÄs, kad ieÅ¡kovas jam bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs teise priklausanÄiÄ buto dalį paliks dukrai L., jei atsakovÄ nereikalaus iÅ¡laikymo.
TaÄiau atsakovÄ, iÅ¡ pradžių sutikusi su ieÅ¡kovo pasiÅ«lymu, vÄliau persigalvojo ir iÅ¡laikymÄ dukrai prisiteisÄ. Kadangi dukra nepilnametÄ, ieÅ¡kovas sutiko, kad atsakovÄ ieÅ¡kovui priklausanÄia turto dalimi naudotųsi iki duktÄ taps pilnamete. tik 2009 m. rugsÄjo 8 d. po Kauno miesto apylinkÄs teisme įvykusio teismo posÄdžio, informavus atsakovÄ, kad jis sugrįš gyventi į santuokos metu įgytÄ gyvenamÄ jį bÅ«stÄ (butÄ ), atsakovÄ pareiÅ¡kÄ, kad butas yra jos ir ieÅ¡kovÄ Ä¯ butÄ neįleis.IeÅ¡kinio senatis dÄl turto, kuris yra bendroji jungtinÄ sutuoktinių nuosavybÄ, nagrinÄjamu atveju Å¡ioje byloje didelÄs reikÅ¡mÄs neturi, nes Civilinio kodekso 3.129 straipsnyje įtvirtintos sutuoktinių bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs padalijimui taikytinos senaties taisyklÄs, pagal kurias reikalavimams dÄl nekilnojamojo daikto, esanÄio sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe, padalijimo ieÅ¡kinio senatis netaikoma.Sutuoktinių nuosavybÄs teisÄ Ä¯ privatizuotÄ namÄ ar butÄ nustatoma pagal Å¡eimos įstatymus, neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio vardu buvo privatizuotas namas ar butas.Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį ir taikydamas ieÅ¡kinio senaties reikalavimus ieÅ¡kovo atžvilgiu, grubiai pažeidÄ 2001 m.
CK 3.128 str., tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. įtvirtintas nuosavybÄs nelieÄiamumo principas, nes niekas negali atimti ar kitaip kÄsintis į nuosavybÄ.IeÅ¡kinyje buvo aiÅ¡kiai reglamentuota ir patvirtinta raÅ¡ytiniais įrodymais, jog Lietuvos Respublikos CK 3.88 straipsnio 2 dalyje preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinÄ nuosavybÄ, kol nÄra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninÄ nuosavybÄ. IÅ¡ prie ieÅ¡kinio pridedamo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad butas(duomenys neskelbtini) , įgytas 1996-12-18 pirkimo-pardavimo sutarties, pagal LR 1991-05-28 įstatymÄ , pagrindu.
Butas buvo privatizuotas iki santuokos su atsakove nutraukimo. Abu sutuoktiniai liko ginÄo buto savininkai, turintys įstatymų ginamas savininko teises, todÄl ten buvo likusių ieÅ¡kovo daiktų, o už komunalinius patarnavimus atsakovÄ viena mokÄjo todÄl, kad ji realiai tuo butu naudojosi viena su mÅ«sų nepilnamete dukra, o jei atsakovÄ bÅ«tų pareikalavusi atlyginti dalį už butÄ sumokÄtų pinigų, ieÅ¡kovas tai padarytų.Pirmosios instancijos teismas formaliai ir Å¡aliÅ¡kai ieÅ¡kovu manymu vertino įrodymus, nes teismas nurodÄ, kad ieÅ¡kovas yra jaunas žmogus, turintis vidurinį iÅ¡silavinimÄ , todÄl nutraukÄs santuokÄ turÄjo suvokti, jog atsakovÄ, neleisdama ieÅ¡kovui naudotis santuokos metu įgytu turtu, varÅ¾Ä ir pažeidÄ ieÅ¡kovo turtines teises.
TaÄiau atsakovÄ nÄ karto nepareikalavo iÅ¡ ginÄo buto iÅ¡sineÅ¡ti ieÅ¡kovo asmeninių daiktų, ir tai prieÅ¡tarauja pirmosios instancijos teismo sprendime padarytai Å¡aliÅ¡kai iÅ¡vadai, jog atsakovÄ, pasibaigus ieÅ¡kinio dÄl santuokoje įgyto turto dalybų senaties terminui, galÄjo pagrįstai tikÄtis, jog ieÅ¡kovas neturi jokių turtinių pretenzijų ir naudojosi bei rÅ«pinosi juo, kaip jai vienai priklausanÄiu turtu.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neaiÅ¡kiu pagrindu padarÄ tikrovÄs neatitinkanÄiÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas iÅ¡ ginÄo buto iÅ¡sikÄlÄ 1996 m. rudenį ir į butÄ atsakovas negalÄjo patekti faktiÅ¡kai nuo 1996 m., bet ieÅ¡kovas bute lankydavausi pas dukrÄ , reikalui esant ateidavo pasiimti savo daiktų, tÄ ir paliudijo teisme liudytojas R.
V. ir dÄl to konfliktų tarp ieÅ¡kovo ir atsakovÄs nekildavo, todÄl ieÅ¡kovas nesikreipÄ Ä¯ teismÄ dÄl savo teisių gynimo, nes ieÅ¡kovo, kaip turto savininko, teisÄs iki 2009 metų nebuvo pažeistos, todÄl nepagrįsta pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta iÅ¡vada, jog ânustatytina, kad buvÄs sutuoktinis sužinojo apie pažeistÄ jo subjektinÄ teisÄ Ä¯ bendrÄ jÄ jungtinÄ nuosavybÄ nutraukus 1997 11 18 santuokÄ bei Å¡ia teise galÄjo pasinaudoti iki 2000 1118, todÄl nustatytina, kad ieÅ¡kovas praleido trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ (SÅ K 23 str.).Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad santuokos metu privatizavimo bÅ«du įgytas turtas yra bendra jungtinÄ sutuoktinių nuosavybÄ, neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio vardu buvo privatizuotas.
Taigi, aplinkybÄ, kad butas NTR duomenų bazÄje įregistruotas atsakovÄs vardu, nepaneigÄ ieÅ¡kovo nuosavybÄs į butÄ , todÄl jis pagrįstai praÅ¡Ä padalyti jam bendrosios jungtinÄs sutuoktinių nuosavybÄs teise priklausantį butÄ .Teismas, taikydamas ieÅ¡kinio senatį ieÅ¡kovo pareikÅ¡tų reikalavimų atžvilgiu, net nepasisakÄ dÄl CK 3.127 str. 3 d. taikymo â juk minÄtame straipsnyje numatyta, kad turtas padalijamas natÅ«ra, atsižvelgiant į jo vertÄ ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima jį padalyti.
Kaip matyti iš NT registro išrašo, butas susideda iš dviejų (11,91 ir 17,38 kv.
m) izoliuotų kambarių, todÄl yra dalintinas ir, atsižvelgiant į CK 3.117 str., butas turÄjo bÅ«ti dalintinas lygiomis dalimis, t. y. tiek ieÅ¡kovui, tiek atsakovei asmeninÄs nuosavybÄs teise priteisiant po 1/2 dalį buto arba po 16,975 kv. m (33,95 x 1/2), bet ieÅ¡kovas, suprasdamas esamÄ situacijÄ ir stengdamasis iÅ¡vengti bet kokių ginÄų ateityje, nurodÄ, jog yra tikslinga nustatyti naudojimosi butu tvarkÄ . Atsižvelgdamas į tai, kad su atsakove gyvena Å¡alių nepilnametÄ duktÄ, ieÅ¡kovas praÅ¡Ä teismo nustatyti, kad ieÅ¡kovas naudosis mažesniu 11,91 kv. m kambariu, plane pažymÄtu 204-3, o atsakovÄ naudosis 17,38 kv. m kambariu, plane pažymÄtu 204-4.Pirmosios instancijos teismas sprendime, atmesdamas ieÅ¡kinį, padarÄ nepagrįstas, klaidingas ir Å¡aliÅ¡kas, subjektyvias iÅ¡vadas, palankias atsakovei.AtsakovÄ atsilepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ atmesti, teismo sprendimo nekeisti.Apeliantas nurodo, kad pateikÄ Ä¯rodymus, jog nutraukiant santuokÄ ieÅ¡kovas su atsakove buvo susitarÄs, kad jam bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs teise priklausanÄiÄ buto dalį ieÅ¡kovas paliks dukrai Lilei, jeigu atsakovÄ nereikalausiu jos iÅ¡laikyti, taÄiau aÅ¡ nors iÅ¡ pradžių ji ir sutikusi, vÄliau visgi persigalvojo ir iÅ¡laikymÄ prisiteisÄ, tuomet ieÅ¡kovas neva sutiko, kad atsakovÄ naudotųsi ieÅ¡kovui priklausanÄia buto dalimi iki dukra taps pilnamete.
TaÄiau Å¡ie ieÅ¡kovo argumentai yra nepagrįsti, nelogiÅ¡ki ir jokiais leistinais įrodymais nepatvirtinti, nors Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybÄmis, kurių Å¡io Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinÄti (LR CPK 178 str.). PrieÅ¡ingai skundo argumentams, byloje nÄra nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų ieÅ¡kovo argumentus dÄl jų neva draugiÅ¡ko susitarimo naudotis butu, tokius argumentus taip pat paneigia ir pats ieÅ¡kovas, kuris apeliaciniame skunde patvirtina tÄ faktÄ , jog tarp jų santykiai nebuvo geri:
â(...) nes jei bÅ«tų geri tarpusavio santykiai, mes su atsakove nebÅ«tume nutraukÄ santuokos (...)â AukÅ¡Äiau paminÄtus apeliacinio skundo autoriaus argumentus paneigia ir jo paties paaiÅ¡kinimai, kad neva jis butÄ dukrai planavo palikti, jeigu atsakovÄ nereikalaus iÅ¡ jo iÅ¡laikymo, taÄiau atsakovei iÅ¡laikymo pareikalavus, jis neva vis tiek leido jam priklausanÄio buto dalyje joms gyventi, kol dukra sulauks pilnametystÄs. Akivaizdu, jog ieÅ¡kovo ir atsakovÄs santykiams esant konfliktiniams, o tai byloje patvirtino liudytojai J.
A. ir Z. B. ir su tuo sutiko ir pats ieÅ¡kovas, ieÅ¡kovas niekuomet gera valia nebÅ«tų leidÄs atsakovei su dukra gyventi jam priklausanÄioje buto dalyje, nes jis gera valia netgi iÅ¡laikymo savo dukrai neteikÄ. Be to, dukra dar ir Å¡iuo metu yra nepilnametÄ, dÄl to lieka neaiÅ¡ku ir nesuprantama, kodÄl ieÅ¡kovas nusprendÄ nesilaikyti jo paties nurodyto susitarimo ir vis dÄl to kreipÄsi į teismÄ dÄl turto padalijimo. Å iuo atveju svarbu yra ir tai, kad ieÅ¡kovas kreipÄsi į teismÄ tik po to, kai atsakovÄ teisminiu keliu padidino iÅ¡laikymÄ jo dukros, kuriai Å¡iuo metu 16 metų, naudai, todÄl ieÅ¡kovas, siekdamas atsakovei pakenkti už dukrai reikalaujamÄ didesnį iÅ¡laikymÄ ir kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dÄl santuokoje įgyto turto dalybų, taÄiau žymiai praleido senaties terminÄ tokiam savo reikalavimui.Gyvenant santuokoje 1996 m. privatizavimo bÅ«du buvo įgytas dviejų kambarių butas su rÅ«siu ir bendro naudojimo patalpomis (duomenys neskelbtini).
Santuoka buvo nutraukta 1997-11-19 Kauno miesto apylinkÄs teismo sprendimu, santuokos nutraukimas įregistruotas 1998-11-18 Kauno miesto CMB. PažymÄtina, kad turtÄ privatizuojant, ieÅ¡kovas minÄtame bute nebuvo registruotas, dÄl to negalÄjo bÅ«ti privatizavimo subjektu. RaÅ¡ytiniai įrodymai byloje patvirtina, kad ieÅ¡kovas nuo 1989-02-10 iki 2007-09-26 gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravo (duomenys neskelbtini) , bute, kurį privatizavo jo tÄvai, o ieÅ¡kovas, kaip buto nuomininkas, davÄ sutikimÄ privatizuoti butÄ savo tÄvu vardu.
GinÄo buto privatizavimo sandoris buvo sudarytas 1996-12-18. TaÄiau ieÅ¡kovas iÅ¡ ginÄo buto iÅ¡sikÄlÄ 1996 m. dar iki santuokos nutraukimo ir jame niekada negyveno, Å¡ias aplinkybes patvirtino ir pats ieÅ¡kovas. PabrÄžtina, kad ieÅ¡kovas jokių pretenzijų į butÄ iki to laiko, kuomet atsakovÄ kreipÄsi į teismÄ dÄl iÅ¡laikymo nepilnametei dukrai dydžio pakeitimo, nereiÅ¡kÄ. Po santuokos nutraukimo atsakovÄ butÄ iÅ¡laikÄ, mokÄjo mokesÄius, remontavo bei jį prižiÅ«rÄjo.
IeÅ¡kovas buvo sudarÄs antrÄ santuokÄ , kurios metu įgijo gyvenamÄ jį namÄ bei keliolika žemÄs sklypų. Antroji ieÅ¡kovo santuoka buvo nutraukta abiejų Å¡alių bendru sutarimu, pateikiant teismui patvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kuria ieÅ¡kovas visÄ turtÄ paliko žmonai, paveldÄtÄ dalį buto, esanÄio (duomenys neskelbtini), taip pat paliko žmonai. Liudytoja ginÄo civilinÄje byloje apklausta A. T. byloje paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas kaip gyveno, taip ir tebegyvena su savo antrÄ ja žmona po santuokos nutraukimo, dÄl to ji mananti, kad santuoka buvo nutraukta fiktyviai.
Liudytojos nurodytas aplinkybes patvirtina ir tai, kad byloje pateiktoje gyvenamosios vietos deklaravimo pažymoje nurodyta, kad ieÅ¡kovas 2011-02-21 deklaravo savo gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini) , t. y. antrosios žmonos gyvenamojoje vietoje.Nepagrįsti apelianto V. A. argumentai, kad pirmosios instancijos teismas,atmesdamas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį ir taikydamas ieÅ¡kinio senaties reikalavimus ieÅ¡kovo atžvilgiu, grubiai pažeidÄ 2011 m. CK 3.128 str., tiek LR Konstitucijos 23 str. įtvirtintas nuosavybÄs nelieÄiamumo principÄ ir neteisingai pritaikÄ Ä¯statymus, pritaikydamas ieÅ¡kinio senatį, nurodydamas, jog bylos Å¡alių santuoka nutraukta teismo, t. y. galiojant dar Santuokos ir Å¡eimos kodeksui. ieÅ¡kovas iÅ¡sikraustÄ iÅ¡ buto ne 2007 m., bet dar 1996 m., t. y. iki Å¡alių santuokos nutraukimo.
IeÅ¡kovas nepateikÄ absoliuÄiai jokių įrodymų, kad ginÄo bute yra bent kokių jo daiktų ar kad jis bÅ«tų atvykÄs bent kartÄ jų pasiimti, ir iÅ¡ viso Å¡iÄ aplinkybÄ jis iÅ¡kÄlÄ tik savo apeliaciniame skunde, dÄl to nesant byloje įrodymų apie neva ginÄo bute ieÅ¡kovo paliktus daiktus, tokie apeliacinio skundo argumentai negali bÅ«ti laikomi įrodytais ar pagrįstais. AtsakovÄ praÅ¡Ä taikyti SÅ K 23 straipsnyje nustatytÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ bendrajai jungtinei nuosavybei padalyti.
Apelianto tvirtinimas, kad jam tapo žinoma apie tai, jog jis į butÄ nebus įleistas, tik 2009 m. po posÄdžio Kauno apygardos teisme, yra nepagrįstas, kadangi iÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad ieÅ¡kovui iÅ¡Äjus iÅ¡ namų atsakovÄ pakeitÄ spynÄ , ieÅ¡kovas dar kurį laikÄ lankydavo savo dukrÄ , todÄl apie spynos pakeitimÄ jam buvo puikiai žinoma ir jis suprato, kad į butÄ patekti neturi galimybÄs, tuo paÄiu ir suprato, kad jo teisÄ Ä¯ turtÄ yra suvaržyta. IeÅ¡kovas bylos nagrinÄjimo metu pats paaiÅ¡kino teismui, kad rakto nuo ginÄo buto jis niekuomet neturÄjo, į butÄ be atsakovÄs leidimo niekuomet nebuvo patekÄs. AtsakovÄ pažeidÄ ieÅ¡kovo turtines teises dar 1997â1998 metais, nes neleido ieÅ¡kovui naudotis santuokos metu įgytu turtu.
Bylos medžiaga patvirtina, kad ieÅ¡kovas į ginÄo butÄ nebegalÄjo patekti nuo 1996 m., o teisÄ Ä¯ turto padalijimÄ Ä¯gijo nuo 1997-11-18. Pagal LR CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turÄjo sužinoti apie savo teisÄs pažeidimÄ . AnalogiÅ¡ka norma buvo ir 1964 m. CK 86 straipsnyje. IeÅ¡kinio senaties institutas nustatytas siekiant užtikrinti civilinių santykių stabilumÄ . Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad tais atvejais, kada ieÅ¡kovas tvirtina, jog apie savo subjektinÄs teisÄs pažeidimÄ sužinojo ne paties teisÄs pažeidimo dienÄ , teismas turi patikrinti, ar byloje nÄra įrodymų, kad buvo prieÅ¡ingai, ir ar ieÅ¡kovas apie teisÄs pažeidimÄ sužinojo ne vÄliau, nei tokioje paÄioje situacijoje turÄjo sužinoti apdairus ir rÅ«pestingas asmuo.
Sprendžiant, kada apie pažeistÄ teisÄ turÄjo sužinoti apdairus ir rÅ«pestingas asmuo, bÅ«tina nustatyti teisÄs pažeidimo pobÅ«dį bei momentÄ , nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rÅ«pestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiÅ¡koje situacijoje turÄjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, jog jo teisÄ yra pažeista.Apeliacinis skundas netenkintinas.TeisÄjų kolegija sutinka su apelianto motyvais, jog ginÄo turtas priskirtinas ne atsakovÄs asmeninei nuosavybei, o laikomas abiejų sutuoktinių bendrÄ jÄ jungtine nuosavybe.AiÅ¡kindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra nurodÄs, kad pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnius turto priskyrimui prie asmeninÄs ar bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs reikÅ¡mingi Å¡ie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobÅ«dis.
Tais atvejais, kai bendro turto režimas nustatytas įstatyme, preziumuojama, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinÄ nuosavybÄ, kol nÄra įrodyta, kad tai â vieno sutuoktinio asmeninÄ nuosavybÄ (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Å i prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrÄžtumo dÄl turto teisinio režimo. Kilus sutuoktinių ginÄui dÄl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad Å¡is turtas jam priklauso asmeninÄs nuosavybÄs teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ prezumpcijÄ , jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinÄ nuosavybÄ, pateikiant raÅ¡ytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktÄ liudytojų parodymais arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobÅ«dis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninÄ nuosavybÄ (pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2008 m. rugsÄjo 29 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje D.
R. B. v. S. B., bylos Nr. 3K-3-422/2008). Netgi už asmenines lÄÅ¡as santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonÄmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įsigyti turtÄ asmeninÄn, o ne bendron nuosavybÄn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas) (pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2005 m. lapkriÄio 16 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje A.
P. v. D. P., bylos Nr. 3K-3-529/2005).Bylos medžiaga patvirtina, kad buvÄ sutuoktiniai gyveno nuomos sutarties pagrindu tame paÄiame pastate (duomenys neskelbtini) . IeÅ¡kovo Å¡eimos narys (2 t, b. l. 128) ir atsakovÄ 1993â1995 metų laikotarpiu kreipÄsi dÄl buto privatizacijos (2 t., b. l. 123). PažymÄtina, kad vienÄ iÅ¡ aplinkybių, kuriÄ nurodÄ atsakovÄ, 1995-11-08 praÅ¡ydama leisti privatizuoti didesnį nuomojamo buto plotÄ (2 t., b. l. 124), buvo tai, jog atsakovÄ iÅ¡tekÄjo ir gyvena su Å¡eima, ta pati aplinkybÄ nurodyta Kauno miesto apylinkÄs teismo 1996-04-04 sprendime (1 t., b. l. 14), teismui konstatavus, jog atsakovÄ gyvena nuomojamojoje patalpoje su Å¡eima.
TodÄl atsakovei teismu sprendimu leista privatizuoti didesnį gyvenamÄ jį plotÄ prijungiant prie atsakovÄs nuomojamų patalpų atlaisvintÄ kambarį (b. l. 124, 1 t.). Turto privatizavimo 1996-12-18 sutartis patvirtina, kad atsakovÄ sumokÄjo už privatizuojamÄ bÅ«stÄ grynais pinigais 315,55 Lt (b. l. 38, 2 t.). Esant byloje nustatytai aplinkybei, kad Å¡alys gyveno santuokoje nuo 1994-06-04, o santuoka tarp Å¡alių nutraukta teismo 1997-11-18 sprendimu (b. l. 8, 1 t), yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovÄs praÅ¡yme buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta atsakovÄs valia įsigyti turtÄ bendron nuosavybÄn, o 1996-12-18 panaudotos turto privatizacijai lÄÅ¡os â 315,55 Lt, buvo bendroji jungtinÄ sutuoktinių nuosavybÄ, o ne atsakovÄs asmeninÄ nuosavybÄ, nes tai patvirtina surinkti byloje raÅ¡ytiniai įrodymai (CPK 185 str.).
Atsiliepimo į apeliacinį skundÄ motyvas, kad ieÅ¡kovas negalÄjo bÅ«ti privatizuojamo buto subjektu arba negyveno ginÄo bute iki santuokos nutraukimo, Å¡ioje byloje nÄra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga aplinkybÄ, nes kaip nustatyta anksÄiau, ginÄo bÅ«stas buvusių sutuoktinių buvo įgytas iÅ¡ bendrųjų lÄšų ir tuo pagrindu ieÅ¡kovas pareiÅ¡kÄ reikalavimÄ Ä¯, jo manymu, jam tenkanÄiÄ bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs dalį, Å¡i aplinkybÄ jokiais objektyviais įrodymais byloje nenuginÄyta.
Taip pat teisÄjų kolegija sutinka su apelianto motyvais, jog atsakovÄs vardu atlikta ginÄo turto registracija Nekilnojamojo turto duomenų bazÄje nepaneigia ir neapriboja ieÅ¡kovo teisių į ginÄo turtÄ . Å iuo aspektu taip pat yra reikÅ¡mingi kasacinÄs instancijos teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai, kad sutuoktinių turto registracija vieÅ¡ame registre atlieka tik turto iÅ¡vieÅ¡inimo, bet ne teises nustatanÄiÄ funkcijÄ , todÄl CK 3.88 straipsnio 3 dalies norma nepakeiÄia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs nustatymo taisyklių.
DÄl Å¡ios priežasties teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansÄ ir nustatydamas bendrÄ sutuoktinių turtÄ bei kilus ginÄui tarp sutuoktinių, turi vadovautis ne tik vieÅ¡o registro duomenimis (CK 3.88 straipsnio 3 dalis), bet ir patikrinti Å¡ių duomenų tikrumÄ (patikimumÄ ) remdamasis CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies, 3.90 ir 3.91 straipsnių taisyklÄmis (pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų plenarinÄs sesijos 2010 m. gegužÄs 20 d. nutarimas, priimtas civilinÄje byloje R.
A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010; kt.). TaÄiau negalima sutikti su apelianto motyvais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje įrodymus, dÄl to be pagrindo taikÄ ginÄo santykiams ieÅ¡kinio senaties terminÄ .IeÅ¡kovas teigia, kad apie savo teisių pažeidimÄ sužinojo tik 2009 m. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde nurodÄ, kad tarp Å¡alių buvo susitarimas, jog ieÅ¡kovas paliks atsakovei butÄ mainais už tai, kad atsakovÄ nereikalaus iÅ¡laikymo vaikui, tuo pagrindu atsakovÄ galÄs naudotis ieÅ¡kovui priklausanÄia turto dalimi iki duktÄ taps pilnamete.
TaÄiau to nepatvirtina byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai, tarp jų ir 2007-12-12 nutarimas dÄl alimentų nepilnameÄiam vaikui priteisimo, kuris patvirtina, kad Å¡iuo nutarimu iÅ¡ ieÅ¡kovo nutarta iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡laikymÄ nepilnametei L. A. (1 t., b. l. 28). Taip pat esantis byloje Kauno miesto apylinkÄs teismo 2010-09-23 sprendimas (2 t., b. l. 3â20) patvirtina, jog atsakovÄ niekada neatsisakÄ priteisto iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡laikymo nepilnametei dukrai iÅ¡ieÅ¡kojimo, prieÅ¡ingai â ÄmÄsi priemonių iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡laikymo nepilnameÄiam vaikui įsiskolinimÄ per antstolius, nuolat ragino ieÅ¡kovÄ prisidÄti prie vaiko iÅ¡laikymo, pasirÅ«pinti materialiai vaiku ir pabendrauti su dukra.
Tame paÄiame sprendime nustatyta, kad ieÅ¡kovas ne tik nelanko ir nesirÅ«pina vaiku, bet ir tik nereguliariai, minimaliomis sumomis prisideda prie jos iÅ¡laikymo. DÄl to ne tik vaiko iÅ¡laikymo iÅ¡laidas, bet ir ginÄo bÅ«sto, į kurį pretenduoja ieÅ¡kovas Å¡ioje byloje, iÅ¡laikymÄ ir remontÄ finansuoja tik atsakovÄ. Å ios aplinkybÄs turi prejudicinÄ reikÅ¡mÄ Å¡ioje byloje (CPK, todÄl teisÄjų kolegija laiko nustatytu ir įrodytu faktÄ (CPK 182 str. 2 p.), kad ieÅ¡kovas nesirÅ«pino ginÄo turtu, nuo santuokos nutraukimo momento neprisidÄjo prie turto iÅ¡laikymo ir remonto, ginÄo bute negyveno, todÄl tikÄtina, kad atsakovÄ buto spynÄ pakeitÄ ir naudojo visÄ butÄ kaip nuosavÄ .
Tad laikoma, jog ieÅ¡kovo minÄta aplinkybÄ buvus susitarimÄ dÄl galimumo ateityje padalinti ginÄo butÄ perleidžiant buto dalį pilnameÄiam vaikui neįrodytas, todÄl atmestinas (CPK 178, 185 str.).Apelianto motyvai, kad teismas netaikÄ byloje CK 3.128 str. ir nepasisakÄ dÄl galimumo padalinti turtÄ natÅ«ra. Kaip nurodÄ pats apeliantas, pirmosios instancijos teismas nustatÄ, kad ginÄo santykiams Å¡ioje byloje taikytinas SÅ K įstatymas, nes senaties terminas pasibaigÄ iki naujo CK įsigaliojimo, todÄl pirmosios instancijos teismas netaikÄ ginÄo santykiams CK 3.128 str. nuostatas (CK PÄ®ITÄ® 10 str. 1 d.).
Taip pat nepagrįstas apelianto motyvas, jog teismas privalÄjo pasisakyti sprendime dÄl galimumo padalyti ginÄo butÄ pagal ieÅ¡kovo pasiÅ«lytÄ Â turto padalijimo bÅ«dÄ . Pirmosios instancijos teismas nustatÄ, kad ieÅ¡kovas praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir tuo pagrindu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimus atmetÄ, todÄl teismo sprendime nebuvo pagrindo aptarti apelianto nurodytų aplinkybių dÄl galimumo ginÄo butÄ padalyti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio pareiÅ¡kime nurodytu bÅ«du. Taip pat atmestinas apelianto motyvas, jog liudytojo R.
V. paaiÅ¡kinimu nustatyta, kad ieÅ¡kovas bute laikÄ savo asmeninius daiktus, nes kiek matyti iÅ¡ liudytojo paaiÅ¡kinimo, liudytojas patvirtino, jog vienÄ kartÄ padÄjo 1998 m. iÅ¡vežti ieÅ¡kovui kolonÄles ir kad ieÅ¡kovas paÄmÄ savo muzikÄ (2 t., b. l. 14), o iÅ¡eidamas padÄkojo, kad ieÅ¡kovas tam tikrÄ laikÄ gyveno ginÄo bute. Liudytojo paaiÅ¡kinimas patvirtina atsakovÄs nurodytas aplinkybes, kad ginÄo turto savininke buvo atsakovÄ, o ieÅ¡kovo veiksmai iÅ¡vežant iÅ¡ ginÄo buto daiktus patvirtina aplinkybÄ, kad ieÅ¡kovas savo teisių į ginÄo butÄ atsisakÄ gera valia.
TodÄl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi surinktais byloje įrodymais, kurių dauguma patvirtina, kad ieÅ¡kovo ir atsakovÄs santykiai paÅ¡lijo ir nuo 1997 m. ieÅ¡kovas su atsakove negyveno ir nenorÄjo gyventi, tai taip pat nurodÄ ieÅ¡kovas 1997-11-18 iÅ¡tuokos byloje ir atsakovÄ iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo civilinÄje byloje (2 t., b. l. 3â20, 1 t., b. l. 4, 28). PažymÄtina ir tai, kad liudytojas R. V., kaip ir liudytojai J. O. ir Z. B. patvirtino, jog Å¡alys pykosi. TodÄl mažai tikÄtina, kad ieÅ¡kovas ginÄo bute gyveno ar laikÄ savo asmeninius daiktus po santuokos nutraukimo daugiau nei 15 metų.
Be to, ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimas apie tariamai ginÄo bute buvusius jo asmeninius daiktus yra visiÅ¡kai abstraktus, nes ieÅ¡kovas jokių įrodymų Å¡iai aplinkybei patvirtinti byloje nepateikÄ. Vien tas faktas, kad ieÅ¡kovas 1998 m. paÄmÄ iÅ¡ buto kolonÄles ir turÄjo raktÄ , nepatvirtina tos aplinkybÄs, kad Å¡alių susitarimu ieÅ¡kovas butÄ naudojo bendraturÄio teisÄmis, bute gyveno ir laikÄ savo asmeninius daiktus iki 2009 m., nes Å¡ioms aplinkybÄms patvirtinti byloje įrodymų nepateikta (CPK 178 str.).TeisÄjų kolegija sutinka su atsakovÄs atsiliepimo į apeliacinį skundÄ motyvais, kad Å¡alių santuokos nutraukimo metu galiojusio SÅ K 23 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas reikalavimams padalyti bet kokį, taip pat nekilnojamÄ jį bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs teise valdomÄ turtÄ taikomas, jeigu jis pasibaigÄ iki CK įsigaliojimo ir nÄra pagrindo jo atnaujinti.
Byloje nustatytos aplinkybÄs apie tai, kad ieÅ¡kovas nutraukÄ santykius su atsakove, negyveno ginÄo bute nuo 1997 m., vÄliau sudarÄ kitÄ santuokÄ po santuokos nutraukimo su atsakove, sustiprina teisÄjų kolegijos įsitikinimÄ , kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinio senaties terminÄ praleido sÄ moningai, aiÅ¡kiai suvokdamas, kad bÅ«stas atiteko atsakovei, kuri neleis jam naudotis ginÄo turtu, tuo labiau kad ieÅ¡kovas sukÅ«rÄ naujÄ santuokÄ , sulaukÄ dviejų nepilnameÄių vaikų (b. l. 1 t., b. l. 24â25) ir esant su atsakove konfliktinei situacijai dÄl nepakankamo dydžio iÅ¡laikymo nepilnametei Å¡alių dukrai, perleido didelÄs vertÄs turtÄ kitai sutuoktinei.
Visos nurodytos aplinkybÄs sudaro pagrindÄ konstatuoti, kad ieÅ¡kovas apie pažeistas teises žinojo santuokos nutraukimo momentu ir turÄjo pagrindÄ ieÅ¡kinio senatį skaiÄiuoti nuo kitos dienos po santuokos nutraukimo (galiojusio SÅ K 10 straipsnis), t. y nuo 1997-11-19. Atsakovo argumentai, kad 1996â1998 m. ginÄo bute lankÄsi pas dukrÄ ir ÄmÄ savo daiktus, nepaneigia pirmosios instancijos teismo byloje surinktais įrodymais nustatytų faktinių bylos aplinkybių, kad apeliantas ieÅ¡kinio senaties terminÄ praleido (terminas pasibaigÄ 2000-11-19).
Tad apelianto argumentai nesuteikia pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikÄ Ä¯rodymų vertinimo taisykles. Pirmosios instancijos teismo sprendimas visiÅ¡kai atitinka ieÅ¡kinio senaties instituto tikslus, tarp jų užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumÄ . IeÅ¡kovas per trejus metus nuo suvokimo apie pažeidžiamas turtines teises dienos turÄjo teisÄ ir galimybes pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dÄl pažeistų teisių gynimo, taÄiau per įstatymo nustatytÄ terminÄ savo teise nepasinaudojo, kita vertus, atsakovÄ, kurios vardu ir nuosavybÄs teise turtas registruotas nuo 1996 metų, pasibaigus ieÅ¡kinio dÄl santuokoje įgyto turto dalybų senaties terminui, galÄjo pagrįstai tikÄtis, jog ieÅ¡kovas neturi jokių turtinių pretenzijų ir naudotis bei rÅ«pintis juo, kaip jai vienai priklausanÄiu turtu.
Kiti apeliacinio skundo motyvai nÄra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi Å¡ioje byloje, todÄl teisÄjų kolegija dÄl jų nutartyje nepasisako. Esant tokioms aplinkybÄms teismo sprendimas nekeistinas, apeliacinis skundas netenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p., 328 str.).Atmetus apeliacinį skundÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinos bylinÄjimosi iÅ¡laidos valstybei (CPK 96 str. 2 d.). Bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas patenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ ir atidÄjo žyminio mokesÄio sumokÄjimÄ už apeliacinį skundÄ iki apeliacinio skundo iÅ¡nagrinÄjimo (2 t., b. l. 80).
Atmetus apeliacinį skundÄ 2 881 Lt žyminis mokestis priteistinas iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei.TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326â333 str., n u t a r i a : Kauno miesto apylinkÄs teismo 2011 m. spalio 4 d. sprendimo nekeisti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenanÄio (duomenys neskelbtini) , 2881 Lt (dviejų tÅ«kstanÄių aÅ¡tuonių Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt vieno Lt) žyminio mokesÄio iÅ¡laidas valstybei. IÅ¡ieÅ¡kotoja ValstybinÄ mokesÄių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sÄ sk. (duomenys neskelbtini), bankas âSwedbankâ, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Kolegijos pirmininkÄ                                                           Galina BlaževiÄ Kolegijos teisÄjos                                                                  Izolda NÄnienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Å½ibutÄ BudžienÄ