2013-12-04 Nr. AB-9380-3-61-3-01981-2013-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS520-888/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01981-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 69.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) 2013 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. 1D-5410(11); 2) įpareigoti VRM, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2013 m. vasario 22 d. nutarimu, perskaičiuoti pareiškėjo ištarnautą vidaus reikalų sistemoje tarnybos laiką, paskirtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydį, atsižvelgiant į tai, kad jo ištarnautas laikas pailgėja 1 metais 4 mėnesiais 25 dienomis, ir išmokėti susidariusį skirtumą; 3) įpareigoti atsakovus VRM ir Lietuvos valstybę, atstovaujamą VRM, apskaičiuoti bei išmokėti pareiškėjui neteisėtai neišmokėtos pareigūnų ir kairių valstybinės pensijos dalį, susidariusią pritaikius Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) nuostatas, nuo 2010 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2013 m. rugsėjo 2 d. gautas pareiškėjo prašymas sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą iki bus priimtas Konstitucinio Teismo sprendimas pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą ištirti Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – ir Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas) konstitucingumą. Taip pat pareiškėjas teismo prašė: 1) panaikinti VRM 2013 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. 1D-6807(11); 2) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už 2012 m. sausio mėnesį 55,26 Lt ir po 142,77 Lt už laikotarpį nuo 2012 m. vasario 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 3) įpareigoti atsakovus Lietuvos valstybę, atstovaujamą VRM, ir VRM nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos mokėti tokio dydžio pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, kuri buvo apskaičiuota iki valstybinės pensijos sumažinimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartimi administracinę bylą pagal R. S. skundą atsakovams VRM ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai VRM, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie VRM dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos pensijos dalies priteisimo sustabdė, kol Konstitucinis Teismas išnagrinės Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą Nr. 12/2013 ir įsigalios Konstitucinio Teismo priimtas nutarimas.

Teismas nustatė, jog nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl pareiškėjo teisės į pareigūnių ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl nuo 2010 m. sausio 1 d. taikytų Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų. Teismas pažymėjo, jog Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija), tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija). Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu (2012 m. gruodžio 20 d., Nr. XII-92) buvo pakeistas Laikinojo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir nustatyta, kad pareigūnų ir karių valstybinėms pensijoms Laikinojo įstatymo nuostatos taikomos iki 2013 m. gruodžio 31 d. Teismas nurodė, jog pareigūnų ir karių pensijos pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį gali būti ribojamos iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Remdamasis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 27 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. I-2693-624/2013, sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar 2012 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-92 ta apimtimi, kuria Laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų ir Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymus, pratęstas 2013 metams, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo ir proporcingumo principams (Konstitucinio Teismo bylos Nr. 12/2013).

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pažymėjo, jog pareiškėjas prašo teismą priteisti dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo susidariusią pensijos nepriemoką iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, todėl darė išvadą, kad byloje spręstina ir dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų galiojimo pratęsimo iki 2013 m. gruodžio 31 d.

III. Pareiškėjas R. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: 1) patenkinti pareiškėjo skundą ta apimtimi, kuria ginčo dalykas yra dėl jo ištarnauto vidaus reikalų sistemoje tarnybos laiko ir paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo ištarnautas laikas pailgėja 1 metais 4 mėnesiais 25 dienomis, perskaičiavimo ir dėl to susidariusio valstybinės pensijos skirtumo apskaičiavimo bei dėl to neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo; 2) įpareigoti atsakovą VRM, vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2013 m. vasario 22 d. nutarimu, perskaičiuoti pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti, įtraukiant faktinį prievartinės karo tarnybos SSRS ginkluotosiose pajėgose laiką nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1991 m. gegužės 1 d., ir perskaičiuoti pareiškėjui priklausančios pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydį bei susidariusį skirtumą; 3) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, susidariusį pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skirtumą, kuris nebuvo išmokėtas dėl Konstitucijos 29, 52 straipsniams bei konstituciniam teisinės valstybės principui prieštaraujančio Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies (2007 m. sausio 18 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 8-314) 1 punkto taikymo už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 20 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 4) administracinės bylos dalį, kurioje ginčo dalykas yra pareigūnų ir karių valstybinės pensijos sumažinimas taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, sustabdyti, kol Konstitucinis Teismas išnagrinės Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą Nr. 12/2013 ir įsigalios Konstitucinio Teismo priimtas nutarimas.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde jis įvardijo du ginčo dalykus, t. y. remdamasis Konstitucinio Teismo 2013 m. vasario 22 d. nutarimu teismo prašė įpareigoti atsakovą VRM perskaičiuoti pareiškėjo ištarnautą vidaus reikalų sistemoje tarnybos laiką ir perskaičiuoti paskirtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydį, atsižvelgiant į tai, kad jo ištarnautas laikas pailgėja 1 metais 4 mėnesiais 25 dienomis, ir išmokėti dėl to susidariusį skirtumą, bei prašė įpareigoti atsakovus VRM ir Lietuvos valstybę, atstovaujamą VRM, apskaičiuoti bei išmokėti pareiškėjui neteisėtai neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią pritaikius Laikinojo įstatymo nuostatas, už laikotarpį nuo 2012 m. vasario 6 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Pareiškėjo manymu, teismas pagal pareiškėjo skundą administracinę bylą turėjo sustabdyti tik ta apimtimi, kuria ginčo dalykas yra pareigūnų ir karių valstybinės pensijos sumažinimas taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį. Administracinės bylos dalis, kurios ginčo dalykas yra dėl pareiškėjo ištarnauto vidaus reikalų sistemoje tarnybos laiko ir paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio, atsižvelgiant į tai, kad jo ištarnautas laikas pailgėja 1 metais 4 mėnesiais 25 dienomis, perskaičiavimo ir dėl to susidariusio valstybinės pensijos skirtumo perskaičiavimo bei dėl to neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo, turėjo būti išnagrinėta, kadangi dėl šio ginčo dalyko Konstitucinis Teismas 2013 m. vasario 22 d. jau yra priėmęs nutarimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas netenkintinas.

Pareiškėjas R. S. atskirajame skunde ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartį, kuria teismas sustabdė administracinę bylą pagal R. S. skundą atsakovams VRM ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai VRM, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie VRM dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos pensijos dalies priteisimo, kol Konstitucinis Teismas išnagrinės Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą Nr. 12/2013 ir įsigalios Konstitucinio Teismo priimtas nutarimas.

Kaip matyti iš pareiškėjo atskirojo skundo, jis iš esmės nesutinka su ta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 4 d. nutarties dalimi, kuria teismas sustabdė administracinę bylą ir dėl pareiškėjo reikalavimo, remiantis Konstitucinio Teismo 2013 m. vasario 22 d. nutarimu, įpareigoti atsakovą VRM perskaičiuoti pareiškėjo ištarnautą vidaus reikalų sistemoje tarnybos laiką ir perskaičiuoti paskirtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydį, atsižvelgiant į tai, kad jo ištarnautas laikas pailgėja 1 metais 4 mėnesiais 25 dienomis, ir išmokėti dėl to susidariusį skirtumą. Pareiškėjo teigimu, teismas pagal pareiškėjo skundą administracinę bylą turėjo sustabdyti tik ta apimtimi, kuria ginčo dalykas yra pareigūnų ir karių valstybinės pensijos sumažinimas taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo prašymą sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą iki bus priimtas Konstitucinio Teismo sprendimas pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą ištirti Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo konstitucingumą ir tai, kad dėl šioje administracinėje byloje taikytinų Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų galiojimo konstitucingumo jau yra kreiptasi į Konstitucinį Teismą, vadovaudamasis ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu, darė išvadą, kad yra pagrindas visą nagrinėjamą administracinę bylą stabdyti, kol Konstituciniame Teisme bus išnagrinėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas ištirti, ar 2012 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-92 ta apimtimi, kuria Laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų ir Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymus, pratęstas 2013 metams, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo ir proporcingumo principams (administracinė byla Nr. I-2693-624/2013, Konstitucinio Teismo byla Nr. 12/2013), ir įsigalios Konstitucinio Teismo priimtas nutarimas.

ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog teismas sustabdo bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad teismas sustabdo bylą, kai teismas kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar įstatymas arba kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas byloje, atitinka Konstituciją.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktas aiškintinas sistemiškai su ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 4 punktu, o aiškinant šias normas, taip pat turi būti atsižvelgiama į proceso efektyvumo, ekonomiškumo bei protingumo principus. Situacijose, kai administraciniame ginče remiamasi analogiškais argumentais, kreipimasis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, remiantis analogiškais motyvais, nebūtų pagrįstas proceso efektyvumo, ekonomiškumo bei protingumo principais – teismas ne tik turėtų priimti nutartį ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, bet ir ja tinkamai suformuoti kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą turinį, o Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas turėtų papildomai nagrinėti dar vieną analogišką prašymą dėl teisės akto konstitucingumo tyrimo, vertinti jo pagrįstumą bei sujungimo į vieną konstitucinę bylą klausimą – tiek administracinio, tiek konstitucinio proceso klausimai būtų nagrinėjami vien dėl formalių kriterijų, neatsižvelgiant į šiais klausimais siekiamų tikslų turinį.

Todėl administracinis teismas, vertindamas nagrinėjamos bylos ryšį su nagrinėtina byla Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme, turi įvertinti, kiek skirtingi yra pagrindai ir motyvai, dėl kurių buvo kreiptasi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, nuo nagrinėjamoje byloje kylančių teisės aktų konstitucingumo klausimų. Toks testas leistų atskirti situacijas, kai iš tiesų nagrinėjama byla yra individuali, joje keliamas klausimas, nepaisant esamų panašių kreipimųsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, pakankamai unikalus, bei situacijas, kai kreipimasis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą būtų pagrįstas tik formalia būtinybe tai daryti ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, nesant kitų pagrindų stabdyti administracinę bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-443/2011, 2011 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-524/2011).

Taigi sustabdyti administracinę bylą pagal ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktą galima ir tais atvejais, kai kitas teismas analogiškais klausimais ir argumentais jau kreipėsi į Konstitucinį Teismą ir šis prašymas yra dar neišnagrinėtas, o nagrinėjama administracinė byla nepasižymi jokiomis individualiomis aplinkybėmis, kurios galėtų būti reikšmingos kreipimuisi į Konstitucinį Teismą.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas prašė teismo priteisti dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo susidariusią pensijos nepriemoką iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pagrįstai darė išvadą, kad byloje spręstina ir dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų galiojimo pratęsimo iki 2013 m. gruodžio 31 d. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis būtent dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-92 konstitucingumo buvo kreiptasi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar šis įstatymas ta apimtimi, kuria Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų ir Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymus, pratęstas 2013 metams, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo ir proporcingumo principams (administracinė byla Nr. I-2693-624/2013, Konstitucinio Teismo byla Nr. 12/2013). Nurodytoje administracinėje byloje Nr. I-2693-624/2013, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, taip pat buvo pareiškėjui mažinama valstybinė pareigūnų ir karių pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas ir kilo klausimas dėl šių nuostatų galiojimo pratęsimo iki 2013 m. gruodžio 31 d. pagrįstumo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta, konstatuoja, jog teismui siekiant tinkamai išnagrinėti administracinę bylą ir sprendžiant dėl pareiškėjo pateiktų reikalavimų teisėtumo ir pagrįstumo turės būti taikomi visi atitinkamam teisiniam santykiui aktualūs teisės aktai ir išaiškinimai dėl jų, įskaitant ir Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo ta apimtimi, kuria Laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų ir Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymus pratęstas 2013 metams, nuostatų konstitucingumo. Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktas (Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas), dėl kurio yra kreiptasi į Konstitucinį Teismą, taikytinas ir šioje administracinėje byloje, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė šios bylos nagrinėjimą, kol Konstitucinis Teismas priims procesinį sprendimą byloje pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą (Konstitucinio Teismo bylos Nr. 12/2013).

Dėl pareiškėjo atskirojo skundo argumento, kad teismas nepagrįstai sustabdė administracinę bylą dėl pareiškėjo reikalavimo, pareikšto remiantis Konstitucinio Teismo 2013 m. vasario 22 d. nutarimu, įpareigoti atsakovą VRM perskaičiuoti pareiškėjo ištarnautą vidaus reikalų sistemoje tarnybos laiką ir perskaičiuoti paskirtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydį, atsižvelgiant į tai, kad jo ištarnautas laikas pailgėja 1 metais 4 mėnesiais 25 dienomis, ir išmokėti dėl to susidariusį skirtumą, pažymėtina, jog ABTĮ neįtvirtinta galimybė sustabdyti bylą tik tam tikra apimtimi. Nagrinėjamu atveju administracinėje byloje nurodyti pareiškėjo reikalavimai nebuvo išskirti į atskirą bylą. ABTĮ nenustato, kad gali būti priimtas dalinis sprendimas. Be to, pareiškėjas, paduodamas skundą, jame formuluodamas reikalavimus ir taip apibrėždamas bylos nagrinėjimo ribas, pats pasirinko, kad visi jo reiškiami reikalavimai būtų nagrinėjami vienoje byloje.

Konstatuotina, kad esant teisiniam ir faktiniam pagrindui stabdyti nagrinėjamą administracinę bylą dėl pareiškėjo skundo reikalavimo, susijusio su pareigūnų ir karių valstybinės pensijos sumažinimu taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė visą nagrinėjamą administracinę bylą. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą.

Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos aplinkybes bei padarė teisingas išvadas dėl administracinės bylos sustabdymo. Dėl nurodytų aplinkybių Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartis paliktina nepakeista, o pareiškėjo R. S. atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 4 d nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė