34bf8d31-9fc6-4ae3-af9b-e513ff9e2b64 · Trakų rajono apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-1300-983/2015                                                                                         Teismo proceso Nr. 2-48-3-00768-2015-6                                                                                               Procesinio sprendimo kategorija:116.1. (S)                         TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS                                 LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 19 d.Trakai Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė,sekretoriaujant D.

S.,dalyvaujant vertėjai K. M.,dalyvaujant ieÅ¡kovui Z. Ž., ieÅ¡kovo atstovui advokatui G. A. P.,dalyvaujant atsakovui (duomenys neskelbtini), atsakovo atstovui advokato padėjėjui V. S.,dalyvaujant liudytojams I. J., I. Ž., V. V., M. Ž., G. G. ir I. P.,             vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Z. Ž. ieÅ¡kinį atsakovui (duomenys neskelbtini), suinteresuotiems asmenims Trakų rajono 1-ojo notarų biurui, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijai, Valstybės įmonės registrų centro Vilniaus filialo Trakų ir Elektrėnų skyriui dėl įstatymo nustatyto termino priimti palikimÄ atnaujinimo, (duomenys neskelbtini) iÅ¡duoto paveldėjimo pagal testamentÄ teisės liudijimo dalies apskundimo termino atnaujinimo ir paveldėjimo pagal testamentÄ teisės liudijimo dalies panaikinimo, juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, jog palikimo atsiradimo metu Z.

Ž. buvo reikalingas iÅ¡laikymas nustatymo, Z. Ž. teisės nustatytos į privalomÄ testamento dalį po motinos K. Ž. mirties, registracijos į nekilnojamÄ jį turtÄ pakeitimo,              n u s t a t ė:             ieÅ¡kovas Z. Ž. praÅ¡o atnaujinti įstatymo nustatytÄ terminÄ priimti palikimÄ , atsiradusį po mamos K. Ž. mirties; nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog palikimo atsiradimo dienÄ ieÅ¡kovui buvo reikalingas iÅ¡laikymas, kai juridinę reikÅ¡mę turintis faktas reikalingas nustatyti ieÅ¡kovo teisei į privalomÄ jÄ palikimo dalį po palikėjos mirties; atnaujinti įstatymo nustatytÄ terminÄ apskųsti dalį paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentÄ , iÅ¡duoto atsakovui ; panaikinti ¼ dalį paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentÄ ; pripažinti ieÅ¡kovui teisę į ¼ privalomÄ palikimo dalį; panaikinti registracijÄ Ä¯ ¼ dalį nekilnojamojo turto:

žemės sklypams- unikalus numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pastatams- gyvenamosios paskirties namui (unikalus numeris duomenys neskelbtini), Å«kiniam pastatui (unikalus numeris duomenys neskelbtini). Tiek ieÅ¡kinyje, tiek teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas nurodė, kad K. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) yra jo motina ir jis visÄ gyvenimÄ gyveno jos name, esančiame (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mama mirė, testamentu visÄ turtÄ palikdama jo broliui, atsakovui (duomenys neskelbtini) 2009 m. sausio 6 d.

Trakų rajono 1 – ojo notarų biure atsakovas priėmė motinos palikimÄ , o faktÄ , jog ieÅ¡kovas yra pirmos eilės paveldėtojas, nuo notarės nuslėpė. TÄ pačiÄ dienÄ Trakų rajono 1 – ojo notarų biuro notarė J. K. atsakovui iÅ¡davė paveldėjimo pagal testamentÄ teisės liudijimÄ , pagal kurį paveldimÄ turtÄ sudaro: žemės sklypai- unikalus numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pastatai- gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), Å«kinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini).

Atsakovas paveldėtÄ turtÄ Ä¯registravo nekilnojamojo turto registre. IeÅ¡kovas savo ieÅ¡kinį grindžia tuo, kad paduoti pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ , palikimo atsiradimo notarui praleido dėl svarbių priežasčių: mamos ir ieÅ¡kovo santykiai buvę glaudÅ«s; po mamos mirties, 2009 m.vasario 25 d., nepraleisdamas termino, ieÅ¡kovas kreipėsi į Trakų rajono 1 – ojo notarų biuro notarę J. K., buvo supažindintas su testamento turiniu, kuriuo visas nekilnojamas turtas paliktas atsakovui.

Tačiau bÅ«damas teisiÅ¡kai neiÅ¡prusęs, ligotas, silpnai suprasdamas lietuvių kalbÄ , notarei nepaaiÅ¡kinus, jog nepadavus pareiÅ¡kimo apie palikimo priėmimÄ neteks teisės į mamos palikimÄ , manė, jog pasiraÅ¡ydamas pareiÅ¡kimÄ , kad susipažino su mamos testament, tuo pačiu pasirašė dokumentÄ apie palikimo priėmimÄ . IeÅ¡kovas nurodė, kad mamos name (duomenys neskelbtini) gyveno motinos mirties metu ir gyvena iki Å¡iol, kitos gyvenamosios vietos neturi, nekilnojamojo turto neturi, o nuosavybės teise priklauso tik senas automobilis.

IeÅ¡kovas praÅ¡o atnaujinti nustatytÄ terminÄ priimti palikimÄ po mamos mirties.IeÅ¡kovas nurodė, kad serga nuo įvykusios 1991 m. traumos, kai nukrito nuo aukščio ir nepaisant gydymo, skausmas stiprėjo, judesiai buvę skausmingi, 1997 m., 1998 m. gydėsi gydymo įstaigose; dėl sveikatos bÅ«klės mamos mirties dienÄ negalėjo dirbti kai Å¡iluminė aplinka neatitinka nustatytų pakankamos Å¡iluminės aplinkos norminių verčių, keliant krovinius rankomis ne daugiau 15 kg, esant priverstiniams liemens palenkimams, atlikti darbus virÅ¡ 1,3 m aukščio.

IeÅ¡kovas nurodė, kad dėl sveikatos bÅ«klės jam buvo bÅ«tina parama todėl, kad dėl netekto darbingumo tik nuo 2009 m. vasario 11 d. jam buvo paskirta 171,741 Lt dydžio netekto nedarbingumo pensija, o iki tol, ir tame tarpe mamos mirties dienÄ , iÅ¡mokų negaudavęs, susirasti darbo, gauti kitokių lėšų, bÅ«tinų gyvenimo reikmėms, negalėjęs dėl sveikatos bÅ«klės. Nors kartais uždarbiaudavo atlikdamas samdomus Å«kio darbus, tačiau pakankamai pajamų bÅ«tinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti mamos mirties momentu neturėjo.

Gaunamų pajamų nevisada užtekdavę bÅ«tiniems gyvenimo poreikiams, yra 45 proc. nedarbingas iki Å¡iol. Todėl nustatytinas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad palikimo atsiradimo metu jam buvo reikalingas iÅ¡laikymas. Atsižvelgus į tai, jog po mamos mirties, palikimo atsiradimo metu jam buvo reikalingas iÅ¡laikymas, ieÅ¡kovas nurodė, jog turi teisę į privalomÄ jÄ palikimo dalį, t. y. į pusę tos dalies, kuri tektų jam pavedint pagal įstatymÄ , tokiu bÅ«du turėtų teisę į ¼ dalį minėto turto, kurį yra priėmęs atsakovas.IeÅ¡kovas pažymėjo, jog atsakovui iÅ¡duoto paveldėjimo teisės liudijimo ginčijamui įstatymo numatytÄ vienų metų senaties terminÄ praleido esant objektyvioms priežastims, t.y. dėl teisinio neiÅ¡prusimo, kalbos nemokėjimo, ligos ir negautos informacijos iÅ¡ notaro, jog turįs teisę ginčyti atsakovui iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ , jeigu jam reikalingas iÅ¡laikymas.           A.

R. J. Ž. tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kinio faktinis pagrindas yra nepagrįstas, kadangi nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės; palikėjos mirties dienÄ ieÅ¡kovas visiÅ¡kai neatitiko iÅ¡laikymo reikalingumo sÄ lygų; suėję ieÅ¡kinio senaties terminai; ieÅ¡kovo nurodomos priežastys atnaujinti terminÄ palikimui priimti nelaikytinos svarbiomis.           Aplinkybę, kad ieÅ¡kinio faktinis pagrindas nepagrįstas ir faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės, atsakovas grindė tuo, kad ieÅ¡kovas sÄ moningai nenurodė fakto, jog buvo sudaręs santuokÄ su I.

Ž. bei daugelį metų gyvena sutuoktinės gyvenamojoje vietoje ir palikėjos mirties dienÄ nuolatos negyveno (duomenys neskelbtini). Atsakovas teigė, kad ieÅ¡kovas daugelį metų intensyviai vartojo alkoholį, gyveno asocialių gyvenimÄ ir smurtaudavo prieÅ¡ motinÄ , buvo teistas už tyčinį nusikaltimÄ , todėl visÄ savo turtÄ mama palikusi atsakovui, kuris rÅ«pinosi pablogėjusia mamos sveikata, slaugė iÅ¡tikus insultui.              Aplinkybę, kad palikėjos mirties dienÄ ieÅ¡kovas visiÅ¡kai neatitiko iÅ¡laikymo reikalingumo sÄ lygų, atsakovas gindė tuo, kad jog ieÅ¡kovas nepateikė jokių duomenų apie tai, kad palikimo atsiradimo metu jis iÅ¡naudojo visas objektyvias galimybes gauti pajamas bei pagrįstai nepasinaudojo valstybės pagalbos priemonėmis.

Atsakovas pažymėjo, jog ieÅ¡kovas motinos mirties dienÄ buvo iÅ¡ dalies darbingas, todėl jis turėjo visas galimybes gauti papildomų pajamų. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovui finansiÅ¡kai padėjo jo buvusi žmona ir sÅ«nus. Atsakovas nurodė, jog palikimo atsiradimo metu ieÅ¡kovas savo tyčiniais veiksmais prisidėjo prie savo turtinės padėties pabloginimo ir vedė tokį socialinį gyvenimÄ , kuris jį tenkino - o visa tai negalėjo atitikti iÅ¡laikymo reikalingumo kriterijų.            Dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovui jau nuo 2009 m. vasario 25 d. buvo žinoma, jog palikėja paliko visÄ savo turtÄ testamentu paliko atsakovui, tačiau jis per įstatymo nustatytus terminus dėl teisės į privalomÄ jÄ palikimo dalį nustatymo nesikreipė.

IeÅ¡kovui buvo leista po mamos mirties gyventi atsakovo paveldėtame name, kuriame ieÅ¡kovas buvo pradėjęs vykdyti gyvenamojo pastato ardymo darbus, dėl kurių atsakovui teko kreiptis su pareiÅ¡kimu į policijos pareigÅ«nus ir ieÅ¡kovas buvo įspėtas dėl neteisėtai atliekamų darbų atsakovui nuosavybės teise priklausančiame name. Atsakovas nurodė, kad svarbios priežastys – kalbos nesupratimas ir notaro tariama apgavystė – ne tik nelaikytinos svarbiomis, bet apskritai neegzistavusios.           Atsakovas pažymėjo, jog paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimas prieÅ¡tarautų civilinių santykių stabilumo principui, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principams, o nuosavybės dalies praradimas po beveik 6 metų nepgrįstai suvaržytų esamas nuosavybės teises ir interesus.             Trakų rajono 1-ojo notarų biuro notarė ir Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija savo pozicijos dėl ieÅ¡kinio nenurodė.          Valstybės įmonės registrų centro Vilniaus filialas pateikė praÅ¡ymÄ civilinę bylÄ nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.Liudytojas I.

J. (kaimynas) teismo posėdžio metu nurodė, kad Z. Ž. negyveno su savo motina, bet matė jį dirbantį Å«kio darbus prie motinos namų. Pažymėjo, kad daugiausiai motinai K. Ž., kol ji buvo gyva, padėdavo (duomenys neskelbtini). Jie kartu Å¡ienÄ veždavo, mėšlÄ mėždavo, malkas tvarkydavo.             Liudytoja I. Ž. (buvusi žmona) teismo posėdžio metu nurodė, kad Z. Ž. nuo jų skyrybų įvykusių 1989 m. gyveno pas savo motinÄ . Nors jis buvo ligotas, kartais iÅ¡gėrinėjo, bet rÅ«pinosi mama ir padėdavo jai nudirbti Å«kio darbus.

Pažymėjo, kad tiek ji, tiek jų sÅ«nus padeda ieÅ¡kovui finansiÅ¡kai.             (duomenys neskelbtini) (kaimynė) teismo posėdžio metu parodė, kad Z. Ž. visada gyveno su savo motina ir padėdavo jai nudirbti Å«kio darbus: Å¡ienÄ veždavo, malkas tvarkė. Žinojo, kad Z. Ž. sirgo, buvo blogos sveikatos, gulėjo ligoninėje.             (duomenys neskelbtini) (kaimynė) teismo posėdžio metu nurodė, kad Z. Ž. gyveno su savo motina (duomenys neskelbtini).

Nors skundėsi bloga sveikata, turėjo problemų su stuburu, tačiau (duomenys neskelbtini) padėdavo motinai tvarkytis namuose ir uždarbiaudavo pas žmones dirbdamas įvairius ūkio darbus. Nurodė, jog Z. Ž. finansiškai padėdavo jo sūnus E. Ž. ir buvusi žmona I. Ž., kuri nupirkdavo jam vaistus.             Liudytoja G. G. (kaimynė) teismo posėdžio metu pažymėjo, kad Z. Ž., kai mirė motina K. Ž., gyveno su motina, jos namuose. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) skundėsi bloga sveikata, sakė, kad jam kažkas su stuburu negerai.

Teigė, kad finansiÅ¡kai jį rėmė sÅ«nus E. Ž..             Liudytoja I. P. (kaimynė) teismo posėdžio metu nurodė, kad Z. Ž. motinos mirties metu gyveno su savo motina (duomenys neskelbtini). Teigė, kad papraÅ¡ytas jis Å¡ienaudavo Å¡ienÄ už užmokestį, be to, jam finansiÅ¡kai padėjo jo buvusi žmona.                     IeÅ¡kinys atmestinas. Teismo nustatytos aplinkybės Byloje pateikta mirties liudijimo kopija AA NR. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad 2008 m. gruodžio 10 d. mirė K.

Ž. (toliau - Testatorė), a. k. (duomenys neskelbtini) Gimimo liudijimo pijos ir Trakų seniÅ«nijos 2008-12-30 pažyma apie mirusiojo Å¡eimos sudėtį Nr. 12-93 patvirtina, kad K. Ž. buvo Z. Ž. ir (duomenys neskelbtini) motina. Trakų rajono 1-ojo notaro biuro notarės J. K. pateiktos K. Ž. paveldėjimo bylos kopijos duomenys patvirtina, kad K. Ž. 2003-06-11 testamentu savo visÄ turtÄ , taip pat žemės sklypus bei gyvenamÄ namÄ su kiemo statiniais ir Å«kio pastatais, adresu (duomenys neskelbtini), paliko sÅ«nui (duomenys neskelbtini). 2009-02-25 Trakų rajono 1 – ojo notarų biuro notarė J.

K. ieÅ¡kovui Z. Ž. paskelbė Testatorės testamento turinį pasiraÅ¡ytinai. Remiantis paties ieÅ¡kovo ir liudytojų parodymais teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieÅ¡kovas nuo 1989 m. ir savo motinos K. Ž. mirties dienÄ gyveno savo motinos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). 2015 m. kovo 26 d. ieÅ¡kovas pateikė ieÅ¡kinį teismui, kuriuo praÅ¡o atnaujinti įstatymo nustatytÄ terminÄ priimti palikimÄ , atsiradusį po mamos K. Ž. mirties; nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog palikimo atsiradimo dienÄ ieÅ¡kovui buvo reikalingas iÅ¡laikymas, kai juridinę reikÅ¡mę turintis faktas reikalingas nustatyti ieÅ¡kovo teisei į privalomÄ jÄ palikimo dalį po palikėjos mirties; atnaujinti įstatymo nustatytÄ terminÄ apskųsti dalį paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentÄ , iÅ¡duoto atsakovui ; panaikinti ¼ dalį paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentÄ ; pripažinti ieÅ¡kovui teisę į ¼ privalomÄ palikimo dalį; panaikinti registracijÄ Ä¯ ¼ dalį nekilnojamojo turto:

žemės sklypams- unikalus numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pastatams- gyvenamosios paskirties namui (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), Å«kiniam pastatui (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)). Aplinkybių teisinis įvertinimas Dėl paveldėjimo teisės ginčijimo CK 5.8 str. numatyta, kad asmuo pretenduojantis į palikimÄ , gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumÄ bei iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ , pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį palikimÄ priėmusiams asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo arba turėjo sužinoti apie tai, kad palikimÄ priėmė kitas asmuo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiÅ¡kindamas teisės normas yra nurodęs, kad sutrumpintas vienerių metų terminas taikomas asmeniui, pretenduojančiam į palikimÄ , ginčijant palikimo priėmimo teisėtumÄ bei iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ (CK 5.8 str.). IeÅ¡kinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumÄ ir apibrėžtumÄ , nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės bÅ«ti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga.

Ginčo Å¡aliai reikalaujant taikyti ieÅ¡kinio senatį, ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis). Tai, kad ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiÅ¡kas pagrindas atmesti ieÅ¡kinio reikalavimus, reiÅ¡kia, jog tuo atveju, kai ieÅ¡kovas praleidžia įstatymo nustatytÄ terminÄ , per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad Å¡is terminas praleistas dėl svarbių priežasčių bei jo neatnaujina (CK 1.131 straipsnio 2 dalis), ieÅ¡kinys atmetamas nepaisant ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis Nr. 3K-3-317/2008; 2009 m. balandžio 29 d. nutartis Nr. 3K-3-137/2009).Byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog 2008 m. gruodžio 10 d. mirė K.

Ž.. Trakų rajono 1-ojo notaro biuro notarės J. K. pateiktos K. Ž. paveldėjimo bylos kopijos duomenys patvirtina, kad K. Ž. 2003-06-11 testamentu savo visÄ turtÄ , taip pat žemės sklypus bei gyvenamÄ namÄ su kiemo statiniais ir Å«kio pastatais, adresu (duomenys neskelbtini), paliko sÅ«nui (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) 2009-01-06 pareiÅ¡kimu pateiktu notarei J. K. priėmė savo motinos K. Ž. palikimÄ , todėl jam 2009-04-14 buvo iÅ¡duotas Paveldėjimo pagal testament teisės liudijimas. 2009-02-25 Trakų rajono 1 – ojo notarų biuro notarė J.

K. ieÅ¡kovui Z. Ž. paskelbė testatorės testamento turinį pasiraÅ¡ytinai.Remiantis teisiniu reguliavimu, testamentiniam įpėdiniui priėmus palikimÄ , tam kad ieÅ¡kovui bÅ«tų nustatyta privalomoji palikimo dalis, ieÅ¡kovas turėtų kreiptis į teismÄ ir iÅ¡laikymo reikalingumo faktÄ Ä¯rodinėti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. IÅ¡ byloje esančių duomenų ir paties ieÅ¡kovo Z. Ž. parodymų duotų teismo posėdžio metu matyti, kad apie tai, jog jo motina K. Ž. savo testamentu visÄ savo turtÄ paliko atsakovui (duomenys neskelbtini), jam tapo žinoma dar 2009-02-25 Trakų rajono 1 – ojo notarų biuro notarei J.

K. paskelbus Z. Ž. testatorės testamento turinį pasiraÅ¡ytinai. Atsižvelgęs į CK 5,8 str. įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ ir nustatytas bylos aplinkybes, teismas konstatuoja, kad paveldėjimo teisės nuginčijimo vienerių metų terminas nagrinėjamojoje byloje skaičiuojamas nuo 2009-02-25. Ä®vertinus tai, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį kuriuo ginčija iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ teismui pateikė tik 2015-03-26, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas praleido vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

CK 1.131 str. yra numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas yra praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiÅ¡kindamas Å¡ios teisės normos taikymÄ yra nurodęs, kad teismai, spręsdami klausimÄ dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikÅ¡mės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo, kadangi asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas siejamas su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga, taip pat tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminÄ palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, praÅ¡iusio pratęsti terminÄ , tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai.

Z. Ž. praÅ¡ymas atnaujinti terminÄ grindžiamas iÅ¡ esmės ieÅ¡kovo neįgalumu, dėl kurio jis savarankiÅ¡kai negalėjo įgyvendinti savo teisių priimti palikimÄ , teisiniu neiÅ¡prusimu ir valstybinės kalbos nemokėjimu. Teismas konstatuoja, jog ieÅ¡kovo teisinis neiÅ¡prusimas, kai jis turėjo galimybę pasinaudoti valstybės teikiama nemokama teisine pagalba, nesklandus mokėjimas valstybinės kalbos, nors posėdžio metu nustatytos aplinkybės, ir jo paties parodymai patvirtina, kad apie tai, jog motinos K.

Ž. palikimÄ paveldi atsakovas (duomenys neskelbtini) jam tapo žinoma dar 2009-02-25, ar sveikatos bÅ«klė, kai ieÅ¡kovui nebuvo nustatytas visiÅ¡kas neįgalumas, negali bÅ«ti pripažintos svarbiomis ar nuo ieÅ¡kovo valios nepriklaususiomis ir pagrįstÄ Ä¯statymo nustatyto senaties termino praleidimÄ lėmusiomis aplinkybėmis. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog ieÅ¡kovas net Å¡eÅ¡is metus po to kai jam tapo žinoma kad palikimÄ priėmė kitas asmuo neatliko jokių aktyvių veiksmų, kurie rodytų, jog jis sieka nuginčyti palikimo priėmimo teisėtumÄ .

Teismas pažymi, kad taip pat byloje neįrodytas ir atsakovo nesÄ Å¾iningas elgesys, kadangi įstatymas neįpareigoja įpėdinio praneÅ¡ti kitiems įpėdiniams apie jų turimÄ paveldėjimo teisę, o paveldėjimo byloje esanti Trakų seniÅ«nijos 2008-12-22 pažyma Nr. 12-91 apie mirusiojo Å¡eimos sudėtį, patvirtina aplinkybę, jog notarei J. K. buvo žinomi galimi testatorės K. Ž. turto paveldėtojai.Taigi aplinkybės, susijusios su Z. Ž. sveikatos bÅ«kle, teisiniu neiÅ¡prusimu, valstybinės kalbos nemokėjimu, nepripažintinos svarbiomis termino palikimui priimti praleidimo priežastimis.Taigi, įvertinus tai, kad ieÅ¡kovas pateikė ieÅ¡kinį praleidęs įstatymo numatytÄ vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , teismas, nurodytų termino praleidimo aplinkybių nepripažino svarbiomis ir jo neatnaujino, o atsakovas tiek pateiktame atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu prašė teismo taikyti ieÅ¡kinio senatį kaip savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ ieÅ¡kiniui atmesti, teismas konstatuoja, nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti atsakovo praÅ¡omÄ ieÅ¡kinio senatį ir tuo pagrindu ieÅ¡kinys atmetamas (CK 1.131 str. 1 d.).

Dėl juridinę reikÅ¡me turinčio fakto - iÅ¡laikymo reikalingumo- nustatymo CK 5.20 str. numatyta, jog palikėjo vaikai, kuriems palikėjo mirties dienÄ reikalingas iÅ¡laikymas, paveldi nepaisant testament turinio, pusė tos dallies, kuri kiekvienam iÅ¡ jų tektų paveldint pagal įstatymÄ (privalomoji dallies), jeidu testament neskirta daugiau. Paveldėjimo teisė užtikrina teisinių santykių stabilumÄ ir perimamumÄ , kad asmens sukurtos vertybės, su suvaržymais ir be jų, po palikėjo mirties pagal testamentu iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ arba pagal įstatymo numatytas nuostatas bus perimtos artimųjų, kitų asmenų.

Paveldėjimo teisėje testamento laisvė yra laisvės disponuoti nuosavybe iÅ¡raiÅ¡ka, tačiau Å¡is principas nėra absoliutus – principas gali bÅ«ti ribojamas įstatyme nustatytais atvejais. Ä®statymų leidėjui ribojimo įtvirtinimo bÅ«tinybę lėmė privalomųjų įpėdinių teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo principas, kurio esmė - užkirsti piktnaudžiavimÄ testamento laisve ir artimiausius Å¡eimos narius, reikalingus paramos, be priežasties nuÅ¡alinus nuo palikimo, apginti, suteikiant jiems teisę į privalomÄ jÄ palikimo dalį.

Paveldėjimo pagal testamentÄ atveju teisę į privalomÄ jÄ palikimo dalį turi palikėjo vaikai, kuriems palikimo atsiradimo dienÄ reikalingas iÅ¡laikymas, t. y. kurie dėl tam tikrų priežasčių neturi pajamų arba jų turi nepakankamai bÅ«tinoms gyvenimo reikmėms tenkinti. Nors bylos nagrinėjimo teisme metu, remiantis paties Z. Ž. ir liudytojų parodymais yra nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas motinos mirties dienÄ gyveno su ja jos name, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau byloje nebuvo įrodyta aplinkybė, jog ieÅ¡kovas iki Testatorės mirties ir jos mirties dienÄ , t.y. 2008-12-09 buvo visiÅ¡kai iÅ¡laikomas savo motinos.

PrieÅ¡ingai, tiek pats ieÅ¡kovas teismo posėdžio metu patvirtino, tiek liudytojos I. Ž., M. Ž., G. G., I. P. teismo posėdžio metu patvirtino, jog nors ieÅ¡kovas buvo ligotas, skundėsi stuburo skausmais, tačiau užsidirbdavo atlikdamas kaime samdomus Å«kio darbus, be to, finansiÅ¡kai jį rėmė jo buvusi žmona I. Ž., pirkdama jam vaistus ir maistÄ , bei sÅ«nus E. Ž.. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje pažymima, jog teisė į privalomÄ jÄ dalį nesiejama vien tik su mirusiojo teiktu iÅ¡laikymu, nes vien tik Å¡i aplinkybė nėra lemianti klausimo dėl tokios teisės įgijimui iÅ¡sprendimÄ .Nors ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad motinos mirties dienÄ jam buvo reikalingas iÅ¡laikymas atsižvelgus į jo sunkiÄ sveikatos bÅ«klę, kadangi mamos mirties dienÄ jis negalėjo dirbti kai Å¡iluminė aplinka neatitinka nustatytų pakankamos Å¡iluminės aplinkos norminių verčių, keliant krovinius rankomis ne daugiau 15 kg, esant priverstiniams liemens palenkimams, atlikti darbus virÅ¡ 1,3 m aukščio, jam buvo nustatytas tik 50 proc. darbingumas, tačiau teismas pažymi, jog remiantis teismų praktika, iÅ¡laikymo reikalingumui konstatuoti lemiamos reikÅ¡mės neturi kompetetingų institucijų nustatytas ar nenustatytas darbingumo lygis, tačiau tokiais atvejais bÅ«tina leistinomis priemonėmis įrodyti objektyviai sumažėjusias asmens galimybes įsidarbinti, kitokiu bÅ«du gauti pajamų bei kitas faktines aplinkybes, kurių visuma leistų daryti iÅ¡vadÄ , jog palikėjo mirties dienÄ asmuo neturėjo pakankamai pajamų bÅ«tinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, nepretenduojant į palikimo dalį.Ä®vertinęs byloje esančius įrodymus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas iÅ¡ dalies darbingu buvo pripažintas ir jam buvo nustatytas 50 proc. darbingumo lygis tik nuo 2009-02-11 (Darbingumo lygio pažyma Nr. 0397047), t.y. jau po Testatorės mirties.

Be to, nagrinėjamu atveju byloje nustatytos faktinės aplinkybės, susijusios su ieÅ¡kovo sveikatos bÅ«kle ir jo gebėjimu atlikti samdomus Å«kio darbus, teismo vertinimu leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Z. Ž. motinos K. Ž. mirties dienÄ buvo iÅ¡ dalies darbingas. Be to, teismas spręsdamas dėl teisės į privalomÄ jÄ palikimo dalį ne tik vertina visas palikimo atsiradimo dienÄ asmens gautas pajamas, galimybes jas gauti, turėtÄ turtÄ ir turtines teises, bet įvertina ir asmens iÅ¡naudotas visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, bÅ«tinų gyvenimo reikmėms, t.y. iÅ¡naudotÄ galimybę gauti nedrabingumo paÅ¡alpÄ , pensijÄ , socialinę paramÄ , socilinį bÅ«stÄ .

Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių pateiktų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pateiktų duomenų, laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 ieÅ¡kovas jokių iÅ¡mokų negavo. Teismo posėdžio metu paaiÅ¡kinti, kodėl neiÅ¡naudojo galimybės gauti jo sveikatos bÅ«klę ir socialinį statusÄ atitinkančių iÅ¡mokų iÅ¡ valstybės negalėjo. IeÅ¡kovui neįrodžius, kad palikimo atsiradimo dienÄ jam buvo reikalingas iÅ¡laikymas, praÅ¡ymas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ atmestinas (CPK 178 str.).LR CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies.

Atsakovo pateikta sÄ skaita už teisines pauslaugas Nr. V.S.2015-06-09 ir pinigų priėmimo kvitas įrodo, jog atsakovas Å¡ioje byloje patyrė 300 Eur atstovavimo iÅ¡laidų. Atsakovo iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti nevirÅ¡ija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija nuo 2015-03-20), todėl jos priteisiamos iÅ¡ ieÅ¡kovo.

IÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei priteisiama 7,36 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 str.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-270 str., 307 str. 1 d., teismas n u s p r e n d ž i a :                           ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ Z. Ž. 300 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (duomenys neskelbtini).Priteisti iÅ¡ Z. Ž. 7,36 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei.Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismÄ apeliaciniu skundu.

Teisėja                                                                                                         Asta Adamonytė-Å ipkauskienė                                        Â