34be7bd9-3fa6-41e2-b1df-b65b010ee002 · Kauno apygardos teismas

                                                                                                                  Baudž. byla Nr.1-27-397/11                                                                                   (Proceso Nr.64-2-502-09)                                                                                        Procesinio sprendimo kategorija:                                                                                                            2.3.6.4.5.;1.2.1.1;1.1.10.2.;1.1.8.1.2. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. birželio 9 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gycio Vecersko, teiseju Danguoles Šiugždinytes, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Vitai Naureckienei, dalyvaujant prokurorui Tomui Stelioniui, gynejui advokatui Šarunui Vilcinskui,teisiamajame posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla, kurioje V.

V., a.k. (duomenys neskelbtini) gimes (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedes, turintis aukštaji išsilavinima, pensininkas, II gr. invalidas, teistas 2004 m. vasario 4 d. Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 99 str. laisves atemimu 6 metams, del ligos nuo bausmes atleistas, gyvenantis M. M. g. 47-3 Taurages m., kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 99 str., ir n u s t a t e : V. V. vykde genocida. Butent, V. V. nuo 1952 m. rugsejo 15 d. tarnaudamas sovietu okupacineje strukturoje – Lietuvos TSR valstybes saugumo ministerijos (MGB) Kauno srities Šakiu rajono skyriuje, operatyviniu igaliotiniu ir žinodamas pagrindini MGB tiksla – fiziška Lietuvos gyventoju dalies, priklausancios atskirai nacionalinei – etninei - politinei grupei, t.y.

Lietuvos partizanu, sunaikinima, gavus informacijos, kad (duomenys neskelbtini) kaime esancioje P. B. sodyboje slapstosi partizanai, 1953 m. kovo 23 d. – kovo 24 d., nakties metu , veikdamas kartu su Lietuvos TSR MGB Kauno srities Šakiu rajono skyriaus vadais bei kariais, siekiant nužudyti arba sulaikyti ir deportuoti sodyboje buvusius partizanus, dalyvavo sodybos apsupime ir apšaudyme, ko pasekoje buvo sužeistas ir suimtas Lietuvos partizanas – „Tauro“ apygardos, „Žalgirio“ rinktines, „Vasario 16-sios“ tevunijos partizanas J.

B., slapyvardžiu „Nemiras“, kuris po suemimo 1953 m. liepos 20 d. Lietuvos TSR MGB Vilniaus srities Karinio tribunolo buvo nuteistas 25 metams laisves atemimo ir 1953 m. rugpjucio 20 d. bausmes vykdymui buvo išsiustas i tuometines TSRS VRM specialia stovykla. Šiais veiksmais V. V. dalyvavo deportuojant J. B. iš Lietuvos i ja okupavusios TSRS valstybes teritorija ir ji neteisetai ikalinant toje teritorijoje esanciame lageryje.K. V. V. kaltu padarius inkriminuojama nusikaltima neprisipažino ir paaiškino, kad nuo 1952 m. jis dirbo Kauno saugumo valdybos Šakiu skyriuje operatyviniu igaliotiniu - leitenantu, kuriam vadovavo pulkininkas A..

Tuo metu buvo sudaryti dokumentai, kad jis vadovavo liaudies gynejams, bet iš tiesu jiems vadovavo leitenantas S., o jis dirbo 2 N skyriuje, kuris vede kova su partizanais, kuriuos vadino banditais. Jo darbas pasireiške kaip operatyvinis darbas, taip pat teko du kartus dalyvauti operacijose. Taip 1953 m. kovo 23 d. nakties metu jis gavo pranešima, kad turi prisistatyti savo viršininkui ir tures kartu su kariais vykti patikrinti P. B. sodyba, kurioje galimai gali sleptis paieškomi žmones slapyvardžiais „ Nemiras“ ir „Plutonas“.

Taip kapitonas M., kaip operacijos dalyvi, ji paeme i grupe, dave instruktaža. Nuvažiavus i vieta ten ju jau lauke liaudies gyneju burio vadas, kuris kapitonui M. raportavo, kad sodyba apsupta. Jis kartu su M. nuejo i gyvenamaji nama ir ten bendravo su sodybos šeimininkais. M. pokalbio su sodybos šeimininke metu pagasdino, kad už namines degtines laikyma juos gali ištremti i Sibira, ir tuomet ši prisipažino, kad sodybos tvarte slepiasi „Nemiras“. T. M. pareikalavo, kad „Nemiras“ pasiduotu, bet iš tvarto pasigirdo šuvis, o itai atsakydami pradejo šaudyti kareiviai.

Po to jam kariai atraportavo, kad iš tvarto girdisi žmogaus dejavimas. K. M. dave komanda atvesti besislapstantiji, jis kartu su kariais nuejo i tvarta ir ten rado sužeista asmeni, kuris prisistate „Nemiru“. Tuomet jis dave komanda sanitarui apžiureti sužeistaji, suteikti jam pirmaja pagalba, o M. praneše, kad sužeistaji reikia vežti i ligonine, nes kitu atveju jis mirs. Po to suimtasis buvo nuvežtas ir paguldytas i ligonine. Ligonines palatoje kartu su siumtuoju gulejo ir jisai, vede su suimtuoju pokalbius, nes norejo sužinoti daugiau informacijos apie kita besislapstantiji – „Plutona“.

Veliau, po keliu dienu, atvykus Kauno saugumo valdybos darbuotojams ir atvežus viršininko raštiška nurodyma, jis „Nemira“ perdave pastariesiems. Dar bunant ligonineje, jis „Nemirui“ paskelbe, kad pastarasis sulaikomas, tuo reikalu pagal M. nurodyma paraše akta, veliau kelis kartus kaip vertejas dalyvavo „Nemiro“ apklausose.Nors kaltinamasis kaltu padarius inkriminuojama nusikaltima neprisipažino, jo kalte yra irodyta nukentejusios, liudytoju parodymais, bei byloje esanciais rašytiniais irodymais.Iš nukentejusios A.

T. W. (mergautine pavarde B.) parodymu (t-3 b.l. 1-3), duotu ikiteisminio tyrimo metu (perskaityti vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 1 p.) seka, kad iš motinos, kuri yra mirusi, pasakojimu jai tapo žinoma, jog 1945 m. ja su motina tevas J. B. palydejo iki Lenkijos sienos ir taip jos persikele gyventi i Vokietija, o tevas pasiliko Lietuvoje ir tapo partizanu. Apie teva tapo žinoma tik 1957 metais, iš susirašinejimo jos žinojo, kad tevas yra tremtyje Rusijoje, Sibire. 1980 metais iš giminiu ji sužinojo, kad tevas mire. Apie tevo suemimo, ikalinimo aplinkybes ji nieko nežinojo.Liudytoja A.

B. parode, kad 1953 metais budama 13 metu amžiaus ji gyveno pas savo dede P. B.. Prisimena, kad viena karta pas dede i sodyba atvažiavo ginkluotas burys kareiviu, ivyko susišaudymas. Po to ji mate kaip iš tvarto išneše sužeista žmogu. Veliau ji sužinojo, kad tvarte slepesi B., kuris tuo metu ir buvo sužeistas.Iš liudytojo J. G. parodymu (t-3 b.l. 38-41), duotu ikiteisminio tyrimo metu (perskaityti vadovaujanti BPK 276 str. 1 d. 1 p.) seka, kad 1953 m. bunant (duomenys neskelbtini) rajone pas giminaite M. G., anksti ryte atejo rusu kareiviai ir ji išsivede pas kaimyna P. B..

Ten rusu kariškis jam liepe nueiti i ukini pastata ir perduoti, kad ten buve asmenys pasiduotu. Jis ši paliepima ivykde, o kai sugrižo iš ukinio pastato, rusu kareiviai pradejo šaudyti i ukini pastata. Po to tas pats rusu kapitonas jam vel liepe nueiti i ukini pastata. Užejus i vidu jis išgirdo žmogaus dejavima, o užlipus kopeciomis ant šieno rado sužeista žmogu, kuriam padejo nulipti kopeciomis žemyn. Kai sužeistasis buvo paguldytas ant žemes, tuo metu i ukini pastata kartu su kitais asmenimis užejo ir V.

V., jis organizavo sužeistojo išnešima. Pastaraji jis pažinojo, nes buvo pagarsejes kaip aktyvus liaudies gynejas. Kad sužeistajam butu suteikiama medicinine pagalba, jis nemate, tik prisimena, kad ji nuneše link žvyrkelio. Veliau, po poros menesiu iš vietiniu gyventoju jis sužinojo, kad sužeistasis buvo J. B..Iš Lietuvos gyventoju genocido ir rezistencijos tyrimo centro pateiktu duomenu: operatyviniu darbuotoju paskirtu Kauno srities liaudies gyneju burio vadovavimui sarašo (t-1 b.l. 55), tarnybines korteles (t-1 b.l. 67-72), seka, kad kaltinamasis V.

V. nuo 1952 m. rugsejo 15 d. iki 1954 m. rugsejo 23 d. dirbo Kauno srities Šakiu VSMV , 1952 m. rugsejo 30 d. jis buvo patvirtintas VSM Kauno srities Šakiu rajono liaudies gyneju burio vadovavimui, nustatytos jo kaip operatyvinio igaliotinio pareigos.Byloje esantys dokumentai: Kauno srities VSMV viršininko pulkininko S. tarnybinis pranešimas adresuotas Kauno apskrities Šakiu VSM RS viršininkui majorui Z. (t-1 b.l. 78-81), VSM Kauno srities valdybos viršininkui S. adresuotas spec. pranešimas (t-1 b.l. 60-61), VRM Kauno srities valdybos viršininko pulkininko S. aiškinamasis raštas adresuotas Lietuvos TSR Vidaus reikalu ministrui (t-1 b.l. 122-123) patvirtina, kad 2-N skyriaus viršininko pavaduotojui buvo pavesta likviduoti partizanus, taip vadinamus „banditus“, tarp kuriu minimas ir J.

B.. Velesniame spec. pranešime ir aiškinamajame rašte jau nurodoma, kad 1953 m. kovo 23 d. i P. B. uki buvo pasiusta 13 asmenu operatyvine – karine grupe, vadovaujama viršininko M., ir šios operacijos metu buvo sužeistas bei suimtas „Tauro“ apygardos, „Žalgirio“ brigados, „Vasario 16-osios“ burio partizanas J. B. pravarde „Nemiras“. Taip pat viename iš šiu dokumentu (spec. pranešime) pažymeta, kad suimant J. B. pasižymejo VSM Šakiu RS operatyvinis igaliotinis leitenantas V.

V., kuris dalyvavo suemimo operacijoje, dalyvavo apklausoje ir išsiaiškino padejejus.Iš 1953 m. kovo 24 d. surašyto akto apie J. B. suemima, paimtus daiktus (t-1 b.l.117-118), matyti, kad ši dokumenta be kitu VSM Šakiu RS 2-N skyriaus darbuotoju patvirtino ir VSM Šakiu RS oper. igaliotinis V.Iš 1953 m. kovo 24 d. kratos protokolo (t-1 b.l. 138), tos pacios dienos apklausos protokolo (t-1 b.l. 141-142) matyti, kad leitenantas V. kartu su kitu Kauno srities Šakiu rajono skyriaus darbuotoju atliko suimtojo J. B. krata, bei po to, kaip vertejas, dalyvavo J.

B. apklausoje.Iš byloje esanciu archyviniu dokumentu: išvados tardymo byloje Nr. 26501/3 (t-2 b.l. 110-113), VSM Lietuvos karines prokuraturos prokuroro patvirtintos kaltinamosios išvados (t-2 b.l. 25-29), Lietuvos pasienio apygardos VRM kariuomenes karinio tribunolo 1953m. liepos 20 d. nuosprendžio, teismo posedžio protokolo (t-2 b.l. 99-101, 79-92), Lietuvos TSR VRM ministro pavaduotojo 1953 m. rugpjucio 20 d. nutarimo del bausmes vykdymo vietos (t-2 b.l. 103), Pavolgio karines apygardos karinio tribunolo 1966 m. spalio 23 d. nutarties (t-2 b.l. 120-121) seka, kad J.

B. 1953 m. gegužes 9 d. buvo pateiktas kaltinimas pagal RTSFSR Baudžiamojo kodekso 58-1-„a“ str., 58-10 str. 2 d., 58-11 str., surašyta kaltinamoji išvada ir jis perduotas Lietuvos pasienio apygardos VRM kariniam tribunolui, kurio 1953 m. liepos 20 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal RTFSR BK 58-1 „a“ str., 58-8 str.,58-10 str. 1 d. dvidešimt penkeriems metams laisves atemimo su teisiu atemimu ir viso turto konfiskavimu. Vykdant ši nuosprendi 1953 m. rugpjucio 18 d. J. B. buvo išsiustas i TSRS VRM specialiaja stovykla.Lietuvos gyventoju genocido ir rezistencijos tyrimo centro specialiuju tyrimu skyriaus pateiktoje informacijoje (t-2 b.l.133-134) pažymima, kad MGB Šakiu aps. skyriuje 1947 m. balandžio 23 d. buvo užvesta agenturine byla „Povstancy“, kurioje minimas ir J.

B.. MGB Šakiu r. skyriaus byloje-formuliare nurodoma, kad 1949 m. J. B. pasislepe nuo tremimo, perejo i nelegalia padeti ir istojo i partizanu buri, turejo slapyvardi „Nemiras“. To paties centro pateiktame rašte „D. J. B., J. (duomenys neskelbtini)“ (t-2 b.l. 148) pažymima, kad pagal Lietuvos Respublikos 1997 m. sausio 23 d. pasipriešinimo 1940 – 1990 metu okupacijos dalyviu teisinio statuso pripažinimo istatymo 2 straipsni, J. B. atitinka kario savanorio statusa, nes jis nuo 1949 m. priklause partizanu buriui „Vasario 16-oji“, dave priesaika ir gavo slapyvardi „Nemiras“, turejo ginklus ir gyveno nelegaliai.Tad pamineti rašytiniai irodymai patvirtina, kad J.

B. buvo ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvis, priklause nacionalinei – etninei – politinei žmoniu grupei. J. B. esant okupacinio pasipriešinimo dalyviu ir atitinkamai priklausant politinei grupei, jam slapstantis nuo okupaciniu kariniu strukturu, 1953 m. kovo 23 – kovo 24 dienomis prieš ji, tikslu fiziškai sunaikinti ar suimti, Lietuvos TSR valstybes saugumo ministerijos Kauno srities Šakiu rajono skyriaus pareigunai, tarp kuriu buvo ir operatyvinio igaliotinio pareigas atliekantis kaltinamasis V. V., ivykde karine operacija, kurios metu J.

B. buvo sužeistas ir suimtas, o dar veliau karinio tribunolo nuteistas ir pasiustas i specialuji lageri. Nors kaltinamasis neigia, kad butu siekes fiziškai sunaikinti J. B., ar kokiais nors savo veiksmais prisidejes prie jo suemimo, velgi paties kaltinamojo parodymai teisiamojo posedžio metu, rašytiniai irodymai, paneigia toki jo aiškinima. Iš paties kaltinamojo paaiškinimo seka, kad jis tuo metu dirbo operatyviniu igaliotiniu saugumo skyriuje Nr. 2-N, kurio pagrindine paskirtis buvo – kova su partizanais, jr taip, vykdydamas savo pareigas ir gaves atitinkama instruktaža, 1953 m. kovo 23 d. jis samoningai vyko i kovine operacija tikslu sunaikinti partizanus.

Kad kaltinamasis buvo aktyvus partizano J. B. suemimo operacijos dalyvis, patvirtina ir liudininko J. G. parodymai, ir virš pamineti su suimtu J. B. atlikti tardyminiai veiksmai – krata, apklausa, kuriu atlikima patvirtinanciuose dokumentuose V. V. pasiraše, bei virš paminetas ir aptartas spec. pranešimas, kuriame kaltinamasis nurodytas, kaip aktyvus suemimo operacijos dalyvis. Šiu irodymu visuma neduoda pagrindo abejoti, kad kaltinamasis suvoke savo veiksmu esme, samoningai, budamas okupacines valdžios strukturos pareigunas, sieke tikslo fiziškai sunaikinti dali Lietuvos gyventoju, priklausiusiu atskirai nacionalinei – etninei - politinei grupei – partizanams ir dalyvaudamas šiame Lietuvos partizanu sunaikinime veike tiesiogine tycia.

T. V. V. nusikalstami veiksmai laikytini genocidu ir kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 99 str.. Lietuvos partizanu, t.y. ginkluoto pasipriešinimo okupacinei valdžiai (rezistencijos) dalyviu priskyrimas ne tik konkreciai politinei, bet ir nacionalinei – etninei žmoniu grupei yra pagristas, nes šios politines grupes nariai kartu buvo ir lietuviu tautos, nacionalines grupes, atstovai. Sovietinis genocidas buvo vykdomas butent pagal gyventoju nacionalumo – etniškumo kriterijus. Tai, kad šiuo konkreciu atveju Lietuvos partizanas J.

B. fiziškai nebuvo sunaikintas, o tik sužeistas, suimtas, o veliau nuteisus išsiustas i lageri, reikšmes kaltinamojo veiksmu kvalifikavimui neturi. I šia aplinkybe atsižvelgtina skiriant ir nustatant kaltinamajam bausme bei jos dydi.Skiriant bausme kaltinamajam atsižvelgtina i padaryto nusikaltimo pobudi, sunkumo laipsni, kilusias pasekmes. V. V. padarytas nusikaltimas baudžiamojo istatymo priskiriamas prie labai sunkiu nusikaltimu. Jo atsakomybe sunkinanciu ir lengvinanciu aplinkybiu nenustatyta. Kaip asmenybe kaltinamasis charakterizuojamas teigiamai.

Atsižvelgtina ir ikaltinamojo garbu amžiu, jo sveikatos bukle – serga eile nepagydomu ligu, i tai, kad nusikaltimas padarytas daugiau kaip prieš 50 metu, po to kaltinamasis nauju nusikalstamu veiku nebuvo padares. Tad, atsižvelgiant i paminetu aplinkybiu visuma, bei atsižvelgiant i tai, kad už analogiška nusikaltima, kurio pasekmes buvo žymiai sunkesnes – buvo fiziškai sunaikinti du Lietuvos partizanai, kaltinamajam buvo paskirta artima minimaliai, baudžiamojo istatymo sankcijoje numatyta laisves atemimo bausme – šešeri metai laisves atemimo (Kauno apygardos teismo 2004 m. vasario 4 d. nuosprendis), kolegijos nuomone, ivertinant nusikalstamos veikos padarinius, t.y., kad šiuo atveju buvo tik sužeistas žmogus, siekiant, kad nebutu pažeisti bausmes skyrimo teisingumo ir proporcingumo principai, kaltinamajam pritaikius BK 54 straipsnio 3 dali, skirtina mažesnio dydžio laisves atemimo bausme, negu numatyta baudžiamojo istatymo sankcijoje.

Išnagrinejus baudžiamaja byla, kurioje V. V. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 99 str. del Lietuvos partizanu Jono ir A. A. fiziško sunaikinimo ( Kauno apygardos teismo 2004 m. vasario 4 d. nuosprendis) buvo atlikta komisijine teismo medicinos ekspertize (akto Nr. 39(G)) ir padaryta išvada, kad V. V. del sunkiu susirgimu atlikti bausme iprastineje ikalinimo istaigoje butu sunku ir todel jis nuo bausmes atlikimo buvo atleistas.Nagrinejant šia baudžiamaja byla, ivertinant paminetus duomenis, buvo dar karta paskirta teismo medicinos ekspertize, tikslu nustatyti ar nepasikeite kaltinamojo sveikatos stovis, ar jis serga sunkiomis nepagydomomis ligomis, del kuriu jam butu per sunku atlikti bausme. 2010 m. lapkricio 30 d.

– 2011 m. sausio 10 d. teismo medicinos ekspertu komisijai atlikus V. V. medicinini tyrima (ekspertizes aktas Nr. EKG 1/11(02)) buvo nustatyta, kad kaltinamasis serga letine išemine širdies liga, aterosklerozine širdies kraujagysliu skleroze, nestabilia krutines angina III laipsnio, pirmine arterine hipertenzija, dideles rizikos letiniu širdies veiklos nepakankamumu, stemples išvarža, letiniu eroziniu gastritu, difuzine mazgine storuma, priešines liaukos vežiu be to jam pašalintas dešinys inkstas, del sužalojimo jis netekes dešines akies, o regejimas kairiaja akimi sudaro tik 0,01 .

Ekspertizes akte konstatuojama, kad V. V. nustatytos išemine širdies liga, hipertenzine liga su ju nurodytomis išraiškomis ir komplikacijomis bei liaukos vežys yra neišgydomos, del kitu susirgimu jam reikalingas atitinkamas darbo ir mitybos režimas, pastovi medicinine kontrole ir nuolatinis gydymas. Ekspertu komisija konstatavo, kad butent del šiu ligu kaltinamajam atlikti bausme butu per sunku., be to pagal „Nepagydomu ligu ir sveikatos bukles, del kuriu nuteistieji gali buti atleisti nuo tolesnio laisves atemimo bausmes atlikimo del ligos“ sarašo 5.6 p. kaltinamojo regejimas išlikusia kairiaja akimi taip pat duoda pagrinda ji atleisti nuo laisves atemimo bausmes.Tokiu budu nustacius virš paminetas aplinkybes, atsižvelgiant i kaltinamajam nustatytu ligu pobudi, bendra sveikatos bukle, pateikiamas teismo medicinos ekspertu išvadas, bausmes vykdymo tvarka ir salygas, numatytas Bausmiu vykdymo kodekse, teismas daro išvada, kad V.

V. iki nuosprendžio priemimo dienos susirgus sunkiomis nepagydomomis ligomis, del ju atlikti paskirtaja laisves atemimo bausme bus per sunku ir todel, vadovaujantis BK 76 str. 1 d., jis nuo bausmes atlikimo atleistinas.                    Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 299 str., 301 str., 302 str., 303 str., 308 str.,n u s p r e n d e :              V. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 99 str., ir pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. paskirti jam bausme ketverius metus laisves atemimo.            Pritaikius Lietuvos Respublikos BK 76 str. 1 d.

V. V. atleisti nuo bausmes del ligos.              Kardomaja priemone – rašytini pasižadejima neišvykti nuosprendžiui isiteisejus panaikinti.Nuosprendis per 20 dienu nuo jo paskelbimo dienos gali buti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teisma. Kolegijos pirmininkas                                                                   Gytis VecerskasTeisejai                                                                          Danguole Šiugždinyte Valdas Vitunskas