Legislator Case Law & Legislation
34bc5d0f-c4ed-4560-82ab-baf5a7ae4ecf AI generated

34bc5d0f-c4ed-4560-82ab-baf5a7ae4ecf · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 34bc5d0f-c4ed-4560-82ab-baf5a7ae4ecf
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmėGinčas byloje kilo dėl skolos perkėlimo sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl prieÅ¡taravimo imperatyvioms įstatymo normoms.IeÅ¡kovė BUAB „GLOBUS trade“ ieÅ¡kiniu prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento ieÅ¡kovės BUAB „GLOBUS trade“, atsakovės UAB ,,Tiekėjų gildija“ ir UAB ,,Granum food“ 2009 m. lapkričio 10 d. sudarytÄ skolos perkėlimo sutartį kaip prieÅ¡taraujančiÄ imperatyvioms įstatymo normoms (Civilinio kodekso 1.80 straipsnio pagrindu), taikyti restitucijÄ ir grÄ Å¾inti iÅ¡ atsakovės UAB ,,Tiekėjų gildija“ ieÅ¡kovei BUAB „GLOBUS trade” 2009 m. lapkričio 10 d. skolos perkėlimo sutarties pagrindu sumokėtÄ 155 778,49 Lt (45 116,57 Eur) dydžio sumÄ bei priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Legislator headnote

AI generated

34bc5d0f-c4ed-4560-82ab-baf5a7ae4ecf · Lietuvos apeliacinis teismas: Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 1.80 straipsnio taikymo, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam sandorių negaliojimo pagrindui taikyti reikia nustatyti Å¡ias sÄ lygas: pirma, kad teisės norma, kuriai prieÅ¡tarauja sandoris, yra imperatyvi; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintÄ imperatyvÄ ir kad Å¡io pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas.Byloje netinkamai įvertintas ieÅ¡kovės pateiktas įrodymas – Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimas bei jo įtaka ginčijamos sutarties negaliojimui.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2A-67-516/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02170-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.3.;2.1.2.4.; 2.1.2.4.1.1.; 2.6.7. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 8 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Rasos GudžiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Nijolės PiÅ¡kinaitės,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „GLOBUS trade“ apeliacinį skundÄ Â dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1083-560/2017 pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „GLOBUS trade“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tiekėjų gildija“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir vienaÅ¡alės restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmėGinčas byloje kilo dėl skolos perkėlimo sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl prieÅ¡taravimo imperatyvioms įstatymo normoms.IeÅ¡kovė BUAB „GLOBUS trade“ ieÅ¡kiniu prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento ieÅ¡kovės BUAB „GLOBUS trade“, atsakovės UAB ,,Tiekėjų gildija“ ir UAB ,,Granum food“ 2009 m. lapkričio 10 d. sudarytÄ skolos perkėlimo sutartį kaip prieÅ¡taraujančiÄ imperatyvioms įstatymo normoms (Civilinio kodekso 1.80 straipsnio pagrindu), taikyti restitucijÄ ir grÄ Å¾inti iÅ¡ atsakovės UAB ,,Tiekėjų gildija“ ieÅ¡kovei BUAB „GLOBUS trade” 2009 m. lapkričio 10 d. skolos perkėlimo sutarties pagrindu sumokėtÄ 155 778,49 Lt (45 116,57 Eur) dydžio sumÄ bei priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kinyje nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutartimi BUAB ,,GLOBUS trade“ iÅ¡kelta bankroto byla. Ä®monės administratorius, vykdydamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) įtvirtintus įpareigojimus nustatė, kad 2009 m. lapkričio 10 d. ieÅ¡kovė su atsakove ir bendrove (pradine skolininke) – UAB ,,Granum food“ sudarė skolos perkėlimo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė iÅ¡ UAB ,,Granum food“ perėmė visas iÅ¡ 2006 m. liepos 20 d.

UAB ,,Granum food“ ir atsakovės sudarytos tiekimo sutarties kylančias prievoles, tai yra UAB ,,Granum food“ pareigÄ sumokėti sutarties kainÄ , palÅ«kanas, delspinigius bei įvykdyti kitas prievoles. IeÅ¡kovės vertinimu, 2009 m. lapkričio 10 d. skolos perkėlimo sutartis prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms, įtvirtintoms CK 1.5, 6.4, 6.158 straipsniuose, t. y. bendriesiems teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principams. Pažymėjo, kad ginčijama sutartis nebuvo vienintelė tokio tipo ieÅ¡kovės ir UAB „Granum food“ sudaryta sutartis, iÅ¡ viso buvo sudarytos keturios sutartys – su atsakove, su UAB ,,Å irmulis“, A/S ,,Dobeles dzirnavnieks“ ir UAB ,,Arimex“, kuriomis ieÅ¡kovė perėmė virÅ¡ milijono litų dydžio UAB ,,Granum food“ skolÄ .

Didžioji dalis (trys iÅ¡ keturių) sutarčių su UAB ,,Granum food“ kreditoriais buvo sudarytos praktiÅ¡kai vienu metu, sutartys su UAB ,,Granum food“ kreditoriais buvo sudarytos netrukus po ieÅ¡kovės įsteigimo, sutartys su UAB ,,Granum food“ kreditoriais buvo sudarytos prieÅ¡ pat UAB ,,Granum food“ bankrotÄ . Nurodomomis sutartimis, taip pat ir ginčijama sutartimi, buvo ne Å¡iaip perkeliamos skolos, bet sÄ moningai iÅ¡ faktiÅ¡kai nemokios įmonės į naujai įsteigtÄ Ä¯monę buvo perkelti kreditoriai ir jų reikalavimai, tuo tarpu ieÅ¡kovė skolas perėmė, neturėdama jokių galimybių susigrÄ Å¾inti bent dalį skolos iÅ¡ pradinio skolininko UAB ,,Granum food“, kuris turėjo ir daugiau kreditorių ir kurių reikalavimai UAB ,,Granum food“ bankroto byloje nebuvo patenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėVilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 11 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė ir priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei UAB ,,Tiekėjų gildija“ 1 997,60 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.IeÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodytus argumentus, kad ieÅ¡kovės, atsakovės UAB „Tiekėjų gildija“ ir UAB „Granum food“ 2009 m. lapkričio 10 d. sudaryta skolos perkėlimo sutartis, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė iÅ¡ UAB „Granum food“ perėmė visas iÅ¡ 2006 m. liepos 20 d.

UAB „Granum Food“ ir atsakovės sudarytos tiekimo sutarties kylančias prievoles, yra įstatymui prieÅ¡taraujanti, t. y. neteisėta ir nesÄ Å¾ininga, pirmosios instancijos teismas laikė nepagrįstais. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad CK 1.80 straipsnyje numatyta galimybė sandorį pripažinti niekiniu ir negaliojančiu tik tuo atveju, kai jis prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms, yra pažeisti pagrindiniai sutarčių laisvės principai ir todėl buvo pažeisti ne tik sutarties Å¡alies, bet ir vieÅ¡ieji interesai.

IeÅ¡kovas, reikÅ¡damas reikalavimÄ tuo pagrindu, jog sudaryta Sutartis prieÅ¡tarauja civilinius santykius reglamentuojantiems imperatyviems principams (CK 1.5 str., 6.4 str., 6.158 str.), kurių esminis - Å¡alių sÄ Å¾iningumas, turi įrodyti, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties Å¡alių ketinimas buvo nukreiptas į tikslo, prieÅ¡ingo vieÅ¡ajai tvarkai ir sutarties Å¡alių elgesio sÄ Å¾iningumui, teisingumui ir protingumui, pasiekimÄ . Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovė Å¡iuo konkrečiu atveju tokio tikslo neįrodė, tuo tarpu ieÅ¡kovės bendro pobÅ«džio teiginiai apie esminių principų pažeidimÄ nesudaro pagrindo konstatuoti imperatyvo pažeidimÄ .Teismas nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2A-686-236/2016, kurioje ieÅ¡kovė CK 1.82 ir CK 6.66 straipsnių pagrindu prašė pripažinti negaliojančia tÄ pačiÄ sutartį, kuriÄ kitu teisiniu pagrindu ginčija ir Å¡ioje byloje, yra pasisakęs dėl sandorio Å¡alių sÄ Å¾iningumo.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Lietuvos apeliacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai, kad ginčo sutartis buvo sudaryta teisėtai, nepažeidžiant imperatyvių teisės normų, kreditorių ir vieÅ¡ojo intereso, kad atsakovė, sudarydama sandorį, buvo sÄ Å¾ininga, turi prejudicinę reikÅ¡mę nagrinėjamoje byloje.Taip pat teismas nurodė, Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 11 d. sprendimas, skirtingai nei interpretuoja ieÅ¡kovė, nėra įrodymas, jog ginčijamas sandoris ir kiti Å¡iame sprendime analizuojami sandoriai yra prieÅ¡taraujantys imperatyvioms įstatymų normoms.

Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendime dėl ieÅ¡kovės sudarytų sandorių su UAB „Granum food“ tiekėjais yra pasisakoma tik jos mokestinių prievolių valstybei kontekste, siekiant pagrįsti, kad ieÅ¡kovė perėmė UAB „Granum food“ teises ir pareigas ir turi už minėtÄ Ä¯monę įvykdyti mokestinę prievolę valstybei, tačiau Å¡iame sprendime nėra pasisakyta, jog minėti sandoriai (sutartinės prievolės) yra neteisėti ir prieÅ¡tarauja įstatymams.III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentaiIeÅ¡kovė UAB „GLOBUS trade“ apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 11 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai. Apeliaciniame skunde nurodomi Å¡ie pagrindiniai argumentai:Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes bei netinkamai pritaikė CK 1.80 straipsnį, todėl nepagrįstai konstatavo, kad skundžiama sutartis neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 1.80 straipsnio taikymo, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam sandorių negaliojimo pagrindui taikyti reikia nustatyti Å¡ias sÄ lygas: pirma, kad teisės norma, kuriai prieÅ¡tarauja sandoris, yra imperatyvi; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintÄ imperatyvÄ ir kad Å¡io pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas.Byloje netinkamai įvertintas ieÅ¡kovės pateiktas įrodymas – Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimas bei jo įtaka ginčijamos sutarties negaliojimui.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo atsakovės sÄ Å¾iningumÄ , sudarant ginčijamÄ sutartį, formaliai bei iÅ¡imtinai remdamasis tik kitoje civilinėje byloje nustatytais prejudiciniais faktais. Pirma, skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodo Lietuvos apeliacinio teismo neva nustatytas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes. Antra, Å¡alies sÄ Å¾iningumas CK 1.82 straipsnio kontekste nereiÅ¡kia Å¡alies sÄ Å¾iningumo CK 1.5, 6.4, 6.158 straipsnių kontekste. Trečia, ieÅ¡kovės byloje pateikiamas Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos vyriausybės sprendimas patvirtina aplinkybę, kad ginčijama sutartis iÅ¡ esmės yra neteisėta bei prieÅ¡taraujanti imperatyviems protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principams.

 Atsakovė UAB „Tiekėjų gildija“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovės BUAB „GLOBUS trade“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1083-560/2017 kaip neteisėtÄ ir nepagrįstÄ , o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ ; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės BUAB „GLOBUS trade“ atsakovei UAB „Teikėjų gildija“ bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Atsiliepime nurodomi Å¡ie pagrindiniai argumentai:Teisinio pagrindo ieÅ¡kovės nurodytais motyvais pripažinti sudarytÄ sandorį negaliojančiu nėra, juolab kad ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų suabejoti atsakovės, kaip sandorio Å¡alies, nesÄ Å¾iningumu. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-686-236/2016 pripažintos nustatytomis teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos Å¡iam ginčui iÅ¡spręsti aplinkybės, t. y., kad ginčo sutartis buvo sudaryta teisėtai, nepažeidžiant imperatyvių teisės normų, kreditorių ir vieÅ¡ojo intereso, yra teisinga.

Å ioje byloje teismas neturi pagrindo spręsti kitaip nei dėl atsakovės sÄ Å¾iningumo, sudarant 2009 m. lapkričio 10 d. skolos perkėlimo sutartį, jau yra nusprendęs Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2A-686-236/2016.Nors ieÅ¡kovė nurodė, kad Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimas nėra vienintelis įrodymas, kuriuo ieÅ¡kovė grindžia ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes, tačiau savo teiginių ieÅ¡kovė nepagrindė jokiais kitais konkrečiais įrodymais.

 Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a :IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį, imperatyvioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.

Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, jog civiliniuose santykiuose bÅ«tų užtikrintas teisėtumas, kartu nepažeisti Å¡ių santykių stabilumo ir teisinio tikrumo įgytų civilinių teisių atžvilgiu; CK 1.80 straipsnio 1 daliai taikyti bÅ«tina konstatuoti dviejų sÄ lygų visetÄ : kad teisės norma yra imperatyvi ir kad Å¡ios normos pažeidimo pasekmė yra sandorio negaliojimas; sprendžiant dėl abiejų Å¡ių sÄ lygų esminę reikÅ¡mę turi ne lingvistinė normos iÅ¡raiÅ¡ka, o interesas, kurio apsaugÄ ji užtikrina; imperatyvioji teisės norma CK 1.80 straipsnio prasme yra tokia, kuria siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , todėl aiÅ¡kinantis normos imperatyvumÄ turi bÅ«ti nustatyta, ar egzistuoja vieÅ¡asis interesas, kuriam užtikrinti ji skirta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2014; 2015 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2015; kt.).

Taigi, sandoris dėl jo prieÅ¡taravimo teisės normoms gali bÅ«ti pripažįstamas negaliojančiu tik tokiu atveju, jeigu konstatuojamas normos imperatyvusis pobÅ«dis bei įrodoma, kad konkretus sandoris šį imperatyvÄ pažeidžia ir tokio pažeidimo pasekmė dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo turi bÅ«ti bÅ«tent sandorio negaliojimas. Civilinėje teisėje vyrauja dispozityvus teisinio reguliavimo metodas, todėl teisės subjektai paprastai turi galimybę pasirinkti jų interesus labiausiai atitinkantį elgesio variantÄ .

Tam, kad bÅ«tų apginti pamatiniai visuomenės interesai, valstybė įsikiÅ¡a į privačius santykius juos reguliuodama imperatyviai – nustatydama elgesio taisykles, kurių civilinių santykių dalyviai privalo laikytis. Civilinių santykių subjektų elgesio dispozityviÅ¡kumas inter alia (be visa ko) pasireiÅ¡kia per sutarties laisvės principÄ (CK 1.2, 6.156 straipsniai), kuris leidžia civilinių teisinių santykių dalyviams laisvai spręsti, ar sudaryti sutartį, savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti sutartis, kurių CK tiesiogiai neįtvirtinta, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymui.

Sutarties laisvė ribojama imperatyviųjų teisės normų, kurių galiojimo ir taikymo sutarties Å¡alys negali pakeisti, apriboti ar panaikinti (CK 6.157 straipsnio 1 dalis). Apeliantė, praÅ¡ydama pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu, nurodo, kad jos, UAB „Tiekėjų gildija“ ir UAB „Granum food“ sudaryta 2009 m. lapkričio 10 d. skolos perkėlimo sutartis prieÅ¡tarauja CK 1.5, 6.4, 6.158 straipsnių nuostatoms, t. y. teisės normoms, kurios yra imperatyvios. Pagal kasacinio teismo praktikÄ , ar konkreti teisės nuostata yra imperatyvioji, lemia tokie požymiai: ji griežtai formuluoja paliepimÄ ir neleidžia jo suprasti dviprasmiÅ¡kai, tai reiÅ¡kia, kad jos iÅ¡raiÅ¡kos forma – kategoriÅ¡ki paliepimai, veiksmų apraÅ¡ymas ir jų atlikimo eiga, nurodytų veiksmų draudimas, teisės normų įgyvendinimo sÄ lygos ir bÅ«dai.

Taigi sprendžiant, ar elgesio taisyklė yra kategoriška ir teisinių santykių subjektai nuo jos nukrypti negali, lingvistinės išraiškos priemonės – žodžiai „draudžiama“, „neturi teisės“, „privalo būti“ ir pan., aiškiausiai parodo imperatyvųjį teisės normos pobūdį. Tačiau kai teisės normoje nėra taip aiškiai išreikšto imperatyvo, sprendžiant dėl normos imperatyvumo, įvertinami tam tikros teisės normos tikslai, objektas ir interesai, kuriuos ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminiai ryšiai su kitomis normomis ir t. t. (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017 ir Å¡ioje nutartyje nurodomÄ praktikÄ ). CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus. Kai įstatymai nedraudžia civilinių teisinių santykių subjektams Å¡alių susitarimu nusistatyti tarpusavio teisių ir pareigų, Å¡ie subjektai turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 straipsnio 2 dalis).

CK 6.4 straipsnyje nustatyta, kad kreditorius ir skolininkas privalo elgtis sÄ Å¾iningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu. Pagal 6.158 straipsnio 1 dalį kreditorius ir skolininkas privalo elgtis sÄ Å¾iningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu. Å io straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos Å¡alys savo susitarimu negali pakeisti ar panaikinti. Vertinant, ar apeliantės nurodytos teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio ir ar Å¡ių normų nesilaikymas gali lemti apeliantės siekiamas teisines pasekmes – sandorio negaliojimÄ , apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi tai, kad CK 1.5, 6.4, 6.158 straipsnių normose yra įtvirtinti bendrieji civilinių teisinių santykių subjektų elgesio principai – teisingumas, protingumas ir sÄ Å¾iningumas.

Vadinasi, apeliantė ginčijamo sandorio negaliojimÄ CK 1.80 straipsnio pagrindu kaip neatitinkančio imperatyvių įstatymų nuostatų sieja su materialiosiomis teisės normomis, kuriose vertinami subjektų veiksmai teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo aspektais. CK 1.5, 6.4, 6.158 straipsnių normose vartojama lingvistinė iÅ¡raiÅ¡ka ,,privalo, turi“ orientuoja į Å¡ių elgesio taisyklių imperatyvųjį pobÅ«dį. Tačiau kartu pažymėtina, kad teisės principai pagal reguliavimo dalykÄ , jų tikslus yra bendriausio pobÅ«džio elgesio taisyklės, kuriose nėra nustatomas, nurodomas, tiesiogiai reglamentuojamas teisės subjektų elgesys konkrečioje situacijoje.

Juose nustatomi bendrieji elgesio standartai, kurie, nors savo prigimtimi ir yra privalomi (t. y. imperatyvÅ«s, įpareigojantys elgtis nepažeidžiant Å¡ių standartų, konkrečiu atveju – teisingai, protingai bei sÄ Å¾iningai) dėl savo pernelyg abstraktaus pobÅ«džio, dėl jų paskirties reguliuoti teisės subjektų elgesį apskritai, bet ne konkrečiu atveju, ir vertinamųjų kriterijų, kuriuos kiekvienas subjektas gali suvokti individualiai, nelaikytini tokiais teisės imperatyvais, kurių pažeidimas savaime, kartu nepažeidžiant jokių kitų tiesiogiai teisėje įtvirtintų imperatyvių teisės normų, galėtų lemti sandorių negaliojimÄ .Nors apeliantė reikÅ¡dama ieÅ¡kinį dėl sandorio negaliojimo CK 1.80 straipsnio pagrindu šį savo reikalavimÄ argumentavo ir kasacinio teismo praktikoje pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais dėl teisės principų imperatyvaus pobÅ«džio ir Å¡ių principų nesilaikymo teisinių padarinių, nurodydama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2010 m. vasario 1 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2010, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantės nurodyta nutartimi kaip precedentu Å¡ioje byloje nėra pagrindo vadovautis.

Kasacinis teismas ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismų precedentų, kaip teisės Å¡altinių, negalima suabsoliutinti. Teismams sprendžiant bylas precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.

Taip pat bÅ«tina atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas aplinkybes: į precedento sukÅ«rimo laikÄ ; į tai, ar precedentas atspindi jau susiformavusiÄ teismų praktikÄ , ar yra pavienis atvejis; į precedento argumentacijos įtikinamumÄ ; į įvykusius priėmus atitinkamÄ precedento reikÅ¡mę turintį teismo sprendimÄ reikÅ¡mingus socialinius, ekonominius ir kitus pokyčius ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-448-684/2017 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).Civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2010 buvo sprendžiama dėl Vyriausybės nutarimu patvirtintos Tipinės pieno pirkimo-pardavimo sutarties sÄ lygos, perkeltos į ginčo Å¡alių sutartį, pobÅ«džio (ar tokia sutarties nuostata vertintina kaip imperatyvi) ir galimybės Å¡alių susitarimu tokiÄ sutarties nuostatÄ pakeisti.

Toje byloje kasacinis teismas taip pat vertino, ar vienaÅ¡alis sutarties nutraukimas, nesilaikant nurodytoje imperatyvioje sutarties nuostatoje nustatytos tvarkos, buvo teisėtas. Toje byloje nebuvo vertinama bendrųjų civilinės teisės principų nesilaikymo įtaka sandorio galiojimui. Kasacinio teismo argumentas, kad ,,civilinių teisių įgyvendinimas pažeidžiant imperatyviuosius teisės principus gali bÅ«ti pagrindu konstatuoti teisės subjekto veiksmų neteisėtumÄ â€œ, nereiÅ¡kia tokio turinio iÅ¡aiÅ¡kinimo, kurį remdamasi Å¡iuo precedentu teigia apeliantė, t.y. kad tokio pobÅ«džio pažeidimas gali lemti sandorio pripažinimÄ negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad CK 1.5, 6.4, 6.158 straipsniuose įtvirtintų bendrųjų teisės principų pažeidimas, netgi jeigu jis byloje būtų įrodytas, negalėtų būti savarankišku pagrindu pripažinti sandorį negaliojančiu remiantis CK 1.80 straipsniu, jeigu ieškovė nenurodo kitų įstatymuose tiesiogiai įtvirtintų imperatyvų, kuriuos tas sandoris pažeidžia. Atsižvelgiant į tai, ieškovės apeliacinio skundo argumentai, susiję su netinkamu prejudicinių faktų nustatymu bei vertinimu, taip pat argumentai, susiję su netinkamu Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos vyriausybės sprendimo įrodomosios reikšmės vertinimu, nėra teisiškai reikšmingi, sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinis teismas detaliau dėl šių argumentų nepasisako.

Apibendrindama pirmiau nurodytas teisines ir faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija priėjo iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai nustatė bei iÅ¡tyrė teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė nagrinėjam klausimui aktualias materialiosios teisės normas, nors kai kurie teismo sprendime iÅ¡dėstyti argumentai ir nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi sprendžiant dėl sandorio negaliojimo ieÅ¡kinyje nurodytu teisiniu pagrindu. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti iÅ¡ esmės teisėtÄ bei pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir jis paliktinas nepakeistas.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųAtsakovė UAB „Tiekėjų gildija“ 2017 m. gruodžio 13 d. pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, kuriame prašė priteisti 473,12 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ .Atmetus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , atsakovei UAB „Teikėjų gildija“ priteistinos atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnis).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsniais ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (aktuali redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 8.11 punktu, konstatuoja, kad atsakovės praÅ¡oma priteisti iÅ¡laidų suma nevirÅ¡ija Rekomendacijose leistino maksimalaus iÅ¡laidų dydžio ir nėra kitų pagrindų jai mažinti, todėl visa priteistina iÅ¡ ieÅ¡kovės.Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tiekėjų gildija“ (juridinio asmens kodas 125139585) 473,12 Eur (keturis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt tris eurus 12 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „GLOBUS trade“ (juridinio asmens kodas 302303636) bankrotui administruoti skirtų lėšų. Teisėjos                                                                                                        Rasa GudžiÅ«nienė Dalia Kačinskienė Nijolė PiÅ¡kinaitė