34b790a4-fd39-45d5-ad8e-2bbc1a1ab6b0 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas D. Jocys                                                      Baudžiamoji byla Nr.1A-185-361/2016Teisėja V. Teišerskienė                                       Proceso Nr. 1-01-1-06224-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                                     1.2.26.2.; 2.4.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SL I E T U V O S R E S P U B L I K O S V A R D U 2016 m. liepos 8 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko teisėjo Daliaus Jocio,teisėjų Zigmo Pociaus ir Aurelijos Sadauskaitės,sekretoriaujant Audriui Kvajauskui,dalyvaujant prokurorei Vidai Kaubrytei,gynėjui advokatui Vytautui Agintui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų M.

M. ir P. K. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nuosprendžio, kuriuo:M. M. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį 30 MGL (1130 Eur) dydžio bauda;P. K. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 30 MGL (1130 Eur) dydžio bauda;nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir solidariai iš M. M. ir P. K. nukentėjusiajam A.

S. priteista 234,40 Eur turtinei bei 300 Eur neturtinei žalai atlyginti;civilinės ieÅ¡kovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys tenkintas visiÅ¡kai ir iÅ¡ M. M. bei P. K. solidariai Klaipėdos teritorinei ligonių kasai priteista 43,83 Eur turtinės žalos atlyginimo;iÅ¡ M. M. ir P. K. A. S. priteista po 236,63 Eur proceso iÅ¡laidų atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: M. M. ir P. K. nuteisti už tai, kad bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami bendrininkų grupe, 2015-01-24, apie 7 val., vieÅ¡oje vietoje – prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdos mieste, paÅ¡alinių žmonių akivaizdoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, tai yra be jokios priežasties M.

M. kumščiu sudavė smÅ«gį A. S. į kairę akį bei ne mažiau kaip 4 smÅ«gius į galvÄ , tuo pat metu P. K. kumščiu 1 kartÄ trenkė nukentėjusiajam A. J. į veidÄ , parvertė jį ant žemės, padarydamas odos nubrozdinimÄ veido kairėje pusėje, atitinkantį nežymų sveikatos sutrikdymÄ . A. S. bandant padėti ant žemės muÅ¡amam A. J., P. K., tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, kumščiais sudavė 2 smÅ«gius A. S. į galvÄ bei ne mažiau kaip 3 kartus spyrė jam, taip bendrais veiksmais su M.

M. padarė A. S. muÅ¡tinę žaizdÄ ant kairio smilkinio ir ausies ribos, poodines kraujosruvas kairės akies srityje, kairės speninės ataugos projekcijoje, abiejose rankose, kairio klubo ir dubens srityje, abiejose kojose, odos nubrozdinimÄ deÅ¡inėje kojoje, galvos ir kairės plaÅ¡takos sumuÅ¡imus, atitinkančius nežymų sveikatos sutrikdymÄ .Nuteistieji M. M. ir P. K. apeliaciniais skundais praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nuosprendį panaikinti ir jiems priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, požymių; nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo A.

S. civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ ; civilinės ieÅ¡kovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ ; nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo A. S. praÅ¡ymÄ dėl proceso iÅ¡laidų atlyginimo atmesti.Apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenurodė, jog nuteistieji M. M. ir P. K. taip pat davė nuoseklius parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ teisiamojo posėdžio metu.

Nukentėjusysis A. S., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad galbūt galėjo tarp jų su nukentėjusiuoju A. J. ir nuteistųjų M. M. bei P. K. įvykti žodinis konfliktas, tačiau jis to neatsimena, nes buvo pavartojęs nemažai alkoholinių gėrimų. Kilusio konflikto nepaneigė ir nukentėjusysis A. J., nurodydamas, kad to neprisimena, tačiau pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas M. M. ir P. K. dėl tariamai padarytos nusikalstamos veikos, iš anksčiau atskleisto kaltinimo nepašalino formuluotės „be jokios priežasties“.

Tai taip pat kelia pagrįstų abejonių, ar nukentėjusieji A. S. ir A. J., neprisimindami vienų įvykio aplinkybių, gali tiksliai ir objektyviai nurodyti kitas, t. y. teisingai nurodyti, kas pirmi sudavė smÅ«gius. Apeliaciniuose skunduose daroma iÅ¡vada, kad liko nepaneigtos nuteistųjų M. M. ir P. K. nurodytos aplinkybės, jog jie buvo užpulti nukentėjusiųjų, kurie pirmieji prieÅ¡ juos pavartojo fizinį smurtÄ , todėl jų veikoje turėjo bÅ«ti svarstomas BK 28 straipsnyje numatytos baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančios aplinkybės – bÅ«tinosios ginties – egzistavimas.Apeliaciniuose skunduose toliau teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas M.

M. ir P. K. kaltais, nepagrįstai konstatavo, jog jų tariamas elgesys – fizinio smurto pavartojimas prieš nukentėjusiuosius be jokios dingsties – šokiravo aplinkinius (šiuo atveju netoliese buvusius taksi vairuotojus), juo buvo pademonstruotas akivaizdus ir šiurkštus visuotinai priimtų elgesio normų ignoravimas, pažeminti ne tik nukentėjusieji, bet parodyta nepagarba ir kitiems netoliese buvusiems asmenims, todėl pripažįstamas įžūliu, sutrikdžiusiu visuomenės rimtį. Tokios teismo išvados neatitinka baudžiamosios bylos įrodymų, o būtent liudytojo S. G. (taksi vairuotojo) parodymų teisiamojo posėdžio metu, iš kurių matyti, jog dėl nurodomų nuteistųjų M.

M. ir P. K. veiksmų nebuvo sutrikdyta ne tik jo darbo veikla, bet jis nesijautė ir Å¡okiruotas ar pažemintas. Apeliaciniuose skunduose tvirtinama, kad net nustačius nuteistųjų subjektyvųjį nusikalstamos veikos požymį – kaltę, pagal atskleistas, skundžiamame nuosprendyje „nutylėtas“ bylos aplinkybes, nesant kito bÅ«tinojo materialiosios nusikalstamos veikos sudėties požymio – padarinių, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 284 straipsnio 1 dalį negalima, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis priimtas netinkamai pritaikius baudžiamÄ jį įstatymÄ .Teismo posėdyje nuteistųjų gynėjas advokatas prašė apeliacinius skundus tenkinti.Prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.Apeliaciniai skundai atmestini.Apeliaciniuose skunduose teisingai nurodoma, kad nuteistųjų M.

M. ir P. K. parodymai skirtingose baudžiamojo proceso stadijose iÅ¡ esmės buvo nuoseklÅ«s, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusiųjų A. J. ir A. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ pirmosios instancijos teisme nurodytos aplinkybės, jog juos užpuolė ir pirmieji smÅ«gius sudavė nuteistieji M. M. ir P. K. (t. 1, 31–32, 42, 160–162, 176–177), atitinka visÄ Ä¯vykio dinamikÄ mačiusio liudytojo S. G. pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje duotus iÅ¡samius parodymus, jog M.

M. ir P. K. priėjo prie A. J. ir A. S., kurie sėdėjo prie baro ant palangės, ir pradėjo kalbėtis su jais, staiga nukentėjusieji atsistojo nuo palangės ir M. M. trenkė vienam iš nukentėjusiųjų, tuo pačiu metu P. K. trenkė kitam nukentėjusiajam. Liudytojas S. G. pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje taip pat nurodė, kad muštynės truko apie 2 minutes ir abi kompanijos išsiskirstė, tačiau M. M. ir P. K. nuošaliau pasikalbėję vėl priėjo prie nukentėjusiųjų ir M.

M. vėl sudavė smÅ«gį į veidÄ nukentėjusiajam A. J., nuo smÅ«gio Å¡is parkrito ir M. M. jam spyrė į galvÄ apie 3–4 kartus, tuo pačiu metu P. K. bandė pulti nukentėjusįjį A. S. (t. 1, b. l. 178). Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamosios bylos liudytojų parodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, todėl padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog nukentėjusiųjų parodymus, kad bÅ«tent prie jų priėję nuteistieji M.

M. ir P. K. pradėjo juos muÅ¡ti, patvirtino ir muÅ¡tynes tiesiogiai stebėjęs liudytojas taksi vairuotojas S. G., kuris nepažįsta nei nukentėjusiųjų, nei kaltinamųjų, neturi pagrindo apkalbėti kaltinamųjų, nėra suinteresuotas nepagrįstu kaltinamųjų apkaltinimu ir nuteisimu. Nuteistųjų M. M. ir P. K. apeliaciniuose skunduose tvirtinama, kad nagrinėjamoje byloje turėjo bÅ«ti svarstomas BK 28 straipsnyje numatytos jų baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančios aplinkybės – bÅ«tinosios ginties – klausimas.

Anksčiau nustatytos aplinkybės ir iÅ¡vados apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai leidžia konstatuoti, kad nuteistieji M. M. ir P. K., prieÅ¡ nukentėjusiuosius A. J. ir A. S. vartodami fizinę prievartÄ , vadovavosi agresyviais interesais, o ne noru gintis, todėl Å¡ie nuteistųjų apeliacinių skundų motyvai atmestini kaip nepagrįsti.BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

Pagal BK 284 straipsnio prasmę įžūliu elgesiu, kaip vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo objektyviuoju požymiu, laikomas agresyvus, moralės aspektu nepriimtinas, aplinkinius Å¡okiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir vieÅ¡oji tvarka. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įžūlus kaltininko elgesys gali pasireikÅ¡ti fiziniu smurtu, pavyzdžiui, suduodant kitiems asmenims smÅ«gius (kasacinės nutartys 2K-445/2013, 2K-229/2014, 2K-7-62-489/2015). Taigi veikos kvalifikavimÄ pagal BK 284 straipsnį lemia Å¡ie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: nusikaltimo padarymo vieta, padarytos veikos (veiksmų) pobÅ«dis ir kilę padariniai.Byloje nekyla abejonių dėl to, kad M.

M. ir P. K. inkriminuoti veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje – prie (duomenys neskelbtini) namo, kur buvo ir bet kada galėjo pasirodyti kiti asmenys. Iš veikos aprašymo taip pat matyti, kad M. M. ir P. K. veiksmai, suduodant smūgius A. J. ir A. S., buvo įvertinti kaip įžūlus elgesys. Apeliaciniuose skunduose neigiamas būtinojo materialiosios BK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo sudėties požymio – padarinių buvimas nuteistųjų M. M. ir P. K. veikoje nurodant, kad iš liudytojo taksi vairuotojo S. G. parodymų pirmosios instancijos teisme matyti, kad dėl nuteistųjų M.

M. ir P. K. veiksmų nebuvo sutrikdyta ne tik jo darbo veikla, bet jis nesijautė ir Å¡okiruotas ar pažemintas. Teisėjų kolegija su tokiu situacijos vertinimu nesutinka ir atkreipia dėmesį, kad liudytojas S. G. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu, be kita ko, nurodė, jog dėl to, kÄ matė, jautė negerus jausmus (t. 1, b. l. 178). Be to, iÅ¡ liudytojo S. G. parodymų akivaizdu, kad įvykį matė dar vienas taksi vairuotojas, kuris iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir pradėjo Å¡aukti, kad iÅ¡kvies policijÄ .

Taigi įvertinus įvykį mačiusių asmenų reakcijÄ , nuteistųjų M. M. ir P. K. veiksmų pobÅ«dį, trukmę bei intensyvumÄ , konstatuotina, kad egzistuoja faktinis ir teisinis pagrindas pripažinti, kad dėl nuteistųjų M. M. ir P. K. veiksmų kilo BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyti pavojingi padariniai – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį, kad vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi bÅ«tina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali bÅ«ti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, vieÅ¡osios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys Nr. 2K-447/2012, 2K-437/2013, 2K-397-895/2015). Veikos motyvai ir tikslai tiesioginės įtakos veikos kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi, tačiau jų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, sprendimui, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimÄ , kad tai pagrindinis, o ne Å¡alutinis jo veikos aspektas (kasacinė nutartis Nr. 2K-242/2011).

Nagrinėjamu atveju nustatytos baudžiamosios bylos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistieji M. M. ir P. K. veikė be aiÅ¡kios asmeninės motyvacijos ir tai skatina daryti iÅ¡vadÄ , jog jų bendra tyčia atlikta veika pirmiausia nukreipta vieÅ¡ajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies, 1 punktu, n u t a r i a: nuteistųjų M. M. ir P. K. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                 Dalius Jocys Teisėjai                                                              Zigmas Pocius                                                                            Aurelija Sadauskaitė