Legislator Case Law & Legislation
34b53ccb-e3a0-446c-bea3-d46c9ef7ca53 AI generated

34b53ccb-e3a0-446c-bea3-d46c9ef7ca53 · Panevėžio apygardos administracinis teismas

Case Number 34b53ccb-e3a0-446c-bea3-d46c9ef7ca53
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr. I-1372-283/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02866-2015-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.15.1.;1.15.2.1.1.; 1.15.2.1.2.; 1.15.2.3.2.; 3.21.(S) PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 5 d. Panevėžys Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja DalytėZlatkuvienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Danei Gvildienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R.

Legislator headnote

AI generated

34b53ccb-e3a0-446c-bea3-d46c9ef7ca53 · Panevėžio apygardos administracinis teismas: Å iaulių TI tvirtino, kad pareiÅ¡kėjo teiginys dėl antisanitarinių kalinimo sÄ lygų yra labai abstraktus ir nepakankamai detalizuotas. Nenustačius neteisėtų Å iaulių TI veiksmų, kaip vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo negali bÅ«ti tenkinamas. Å iaulių TI teigimu, pareiÅ¡kėjas nepateikė objektyvių įrodymų, nedetalizavo aplinkybių, dėl kurių patyrė tariamÄ neturtinę žalÄ , skundÄ grindė abstrakčiais teiginiais, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip jis paskaičiuotas(t. 1, b. l. 40-47).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-1372-283/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02866-2015-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.15.1.;1.15.2.1.1.; 1.15.2.1.2.; 1.15.2.3.2.; 3.21.(S) PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 5 d. Panevėžys Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja DalytėZlatkuvienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Danei Gvildienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R.

R. skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamaiLukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, Kauno tardymo izoliatoriaus ir Å iauliųtardymo izoliatoriaus. Teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas R. R. skundu (t.1, b. l. 1-3), kurį patikslino (t. 1, b. l. 35) (toliau – ir skundas), kreipėsi į teismÄ ir prašėiÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – Kauno TI), priteisti 23 362,00Eur, LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K) – 10 170,00Eur, Å iauliųtardymo izoliatoriaus (toliau – Å iaulių TI) – 4 772,00 Eurneturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo laikymo netinkamomis sÄ lygomis Kauno TI, LukiÅ¡kių TI-K ir Å iaulių TI, atlyginti.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad 2009 metų gruodžio mėn. – 2014 m. liepos mėn. laikotarpiu periodiÅ¡kai buvo laikomas Kauno TI, LukiÅ¡kių TI-K ir Å iaulių TI netinkamomis sÄ lygomis, pažeidžiančiomis jo, kaip kalinamojo asmens, teisę į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sÄ lygas, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) ir kitų teisės aktų ginamas jo, kaip žmogaus, teises.PareiÅ¡kėjas teigė, kad Å¡iose įkalinimo įstaigose buvo laikomas perpildytose kamerose, kuriose vienam asmeniui tekdavo mažiau kaip 5 kv. m ploto; kamerose buvo Å¡alta, drėgna, trÅ«ko oro, buvo tamsu, nebuvo užtikrintas natÅ«ralus apÅ¡vietimas.

R. R. tvirtino, kad kalinimo įstaigų kamerose turi bÅ«ti pakankamai dideli ir Å¡varÅ«s langai, gerai praleidžiantys Å¡viesÄ , turi bÅ«ti ventiliacija, temperatÅ«ra ne mažesnė kaip 180 C, Å¡varus tualetas, kuriame galima užsidaryti duris, ant kamerų sienų negali bÅ«ti pelėsio, kamerose neturi bÅ«ti buitinių kenkėjų. PareiÅ¡kėjas tvirtino, kad visose aukščiau paminėtose įkalinimo įstaigose tokios sÄ lygos nebuvo užtikrintos. Be to, pareiÅ¡kėjas teigė, kad aukščiau nurodytose kalinimo įstaigose asmens ir daiktų apžiÅ«ra atliekama antisanitarinėmis sÄ lygomis, žeminant jo orumÄ , nes buvo verčiamas nusirengti esant žemai oro temperatÅ«rai, o daiktus dėti į neÅ¡varias dėžes.

PareiÅ¡kėjo aiÅ¡kinimu, dėl tokių kalinimo sÄ lygų jis patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinius sutrikimus, emocinę depresijÄ , pažeminimÄ ir kitokius nepatogumus, tinkamo apÅ¡vietimo nebuvimas pakenkė jo akims. Lietuvos valstybei atstovaujantisLukiÅ¡kių TI-K atsiliepimuprašė R. R. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Patvirtino, kad pareiÅ¡kėjas 2011 m. birželio 22 d. – 2015 m. gruodžio 17 d. laikotarpiu periodiÅ¡kai buvo kalinamas LukiÅ¡kių TI-K.Atsakovės atstovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalies, 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatomis, prašė pareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimotaikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

LukiÅ¡kių TI-K, teikdamas paaiÅ¡kinimus dėl kalinimo sÄ lygų, nurodė, kad įstaiga stengiasi, kiek įmanoma, mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį: sudaroasmenims galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis; atsiradus galimybei, nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, perkeliami į laisvesnes kameras.Pažymėjo, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui.

LukiÅ¡kių TI-K administracija nuolat reikalauja, kad suimtieji ir nuteistieji palaikytų Å¡varÄ kamerose, tam yra iÅ¡duodamas reikalingas inventorius. PaaiÅ¡kino, kad patalpų remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , turimus resursus. Nurodė, kad kamerose esantys tualetai nuo kito kamerų ploto yra atskirti sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio; kamerosvėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus, kurie tam pritaikyti. Pabrėžė, kad jei asmenys reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo kameras, jose nekyla problemų dėl pelėsio ar drėgmės. LukiÅ¡kių TI-K paaiÅ¡kino, kad yra sudaromos paslaugų teikimo sutartys su įmonėmis, atliekančiomis vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus irvykdančiomis patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.

Vertindamas skundÄ akcentavo, kad pareiÅ¡kėjasjį grindžia abstrakčiais argumentais, nes reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio ir nekonkretÅ«s; praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos dydis nepagrįstas, kadangi pareiÅ¡kėjas tik pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusiÄ neturtinę žalÄ , tačiau jokių faktinių aplinkybių nenurodo ir skunde įvardytos sumos dydžio nepagrindžia. Atkreipė dėmesį, kad tam tikras suimtųjų ir/arba nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai, paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, lėmusiu patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ . Akcentavo, kad sprendžiant pareiÅ¡kėjo reikalavimų pagrįstumo klausimÄ , nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai neteisėtai veikė arba neveikė, bÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai turėjo įtakos atsirasti pareiÅ¡kėjo nurodytai žalai. Civilinė atsakomybė gali bÅ«ti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas.

Tvirtino, kad nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos (t. 1, b. l. 71-84). Atsakovei atstovaujantis Å iaulių TI atsiliepimu prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas Å iaulių TI periodiÅ¡kai buvo laikomas nuo 2009 m. gruodžio 3 d. iki 2010 m. gruodžio 2 d. Remdamasis Å¡ia aplinkybe, Å iaulių TI prašė pareiÅ¡kėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalÄ taikyti 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Be to, Å iaulių TI paaiÅ¡kino, kad dėl objektyvių priežasčių, t. y. kad įstaiga veikia 1911 m. pastatytame pastate, yra nuolat perpildyta, todėl ne visuomet turi galimybę užtikrinti vienam asmeniui tenkantį minimalų kamerų plotÄ . Å iaulių TI negali daryti įtakos suimtųjų (nuteistųjų) skaičiui, jų nepriimti neturi teisinio pagrindo, todėl negali bÅ«ti laikomas atsakingu už nustatyto kalinamųjų asmenų skaičiaus reikalavimo virÅ¡ijimÄ . Tvirtino, kad Å iaulių TI administracija stengiasi, jog kalinamieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y. atsiradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras.

Nurodė, kad visose Å iaulių TI kamerose yra skaidraus stiklo langai, kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normos reikalavimus. Pažymėjo, kad Å iaulių TI pastatas yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų vertybių sÄ raÅ¡Ä , todėl kai kurių nuolat nustatomų trÅ«kumų paÅ¡alinti neįmanoma, pvz., neįmanoma padidinti natÅ«ralios apÅ¡vietos gyvenamosiose kamerose, nes nėra galimybės padidinti langų angas; nėra galimybės įrengti papildomÄ ventiliacijos sistemÄ ir padidinti oro judėjimo greitį, sumažinti santykinę drėgmę ir sureguliuoti oro temperatÅ«rÄ .Pažymėjo, kad tose kamerose, kuriose esantys asmenys reguliariai vėdina, prižiÅ«ri ir tvarko savo kameras, nekyla problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

Teigė, kad mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių - lauko temperatÅ«ros, asmenų judėjimo į kamerÄ ir iÅ¡ jos ir kt. Å iaulių TI tvirtino, kad kamerose laikomi asmenys privalo nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose, tam yra sudarytos sÄ lygos (esant poreikiui, iÅ¡duodamas valymo inventorius). Nurodė, kad Å iaulių TI gyvenamosios kameros įrengtos vadovaujantis teisės aktų reikalavimais: visose kamerose yra įrengtas veikiantis sanitarinis mazgas, nuo bendros erdvės atskirtas mÅ«rine sienele; praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia užuolaida, kas užtikrina kameroje kalinčių asmenų privatumÄ .

Å iaulių TI tvirtino, kad pareiÅ¡kėjo teiginys dėl antisanitarinių kalinimo sÄ lygų yra labai abstraktus ir nepakankamai detalizuotas. Nenustačius neteisėtų Å iaulių TI veiksmų, kaip vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo negali bÅ«ti tenkinamas. Å iaulių TI teigimu, pareiÅ¡kėjas nepateikė objektyvių įrodymų, nedetalizavo aplinkybių, dėl kurių patyrė tariamÄ neturtinę žalÄ , skundÄ grindė abstrakčiais teiginiais, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip jis paskaičiuotas(t. 1, b. l. 40-47).

Atsakovės atstovas Kauno TI atsiliepimuprašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti. Kauno TI pripažino, kad atskirais laikotarpiais pareiÅ¡kėjas buvo laikomas patalpose, kuriose vienam asmeniui trÅ«ko nustatyto kameros ploto, ir prašė atsižvelgti, kad kompensuojant šį trÅ«kumÄ , pareiÅ¡kėjui buvo suteikiami pasivaikščiojimai, jis buvo vedamas į duÅ¡Ä , galėjo naudotis sporto kambariu, kompiuterių klase.Kauno TI nurodė, kad kameros yra įrengtos pagalLietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau –ir Eksploatavimo taisyklės) nuostatų reikalavimus, todėl pagrindo žalai atsirastinebuvo. Tvirtino, jog pareiÅ¡kėjo teiginiai apie kamerose buvusį pelėsį, bėgiojančius tarakonus ir žiurkes neatitinka tiesos. Palaikyti tvarkÄ kamerose, t. y. ir nuvalyti pelėsius, privalo jose laikomi asmenys, tam jie gauna reikalingÄ inventorių beiÅ¡varos priemones. Nurodė, kad dėl vabzdžių ir graužikų kontrolėsbei jų naikinimo Kauno TI yra sudariusi sutartį su Kauno profilaktinės dezinfekcijos stotimi, dėl jos teikiamų paslaugų pretenzijų neturi.Tvirtino, kad Kauno TI kamerose esantys sanitariniai mazgai atitinka higienos normų reikalavimus: juoseįrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema, unitazai, atitinkantys Lietuvos standartÄ LST EN 997/AC, kurių konstrukcija neleidžia kanalizacijos dujoms iÅ¡eiti į patalpÄ .

Sanitariniai mazgai atitverti nuo kamerų kitos dalies apie 2,1 m aukščio atitvarais, taip užtikrinant intymumÄ ir higienos normų laikymÄ si. Dėl Å¡ios priežasties pareiÅ¡kėjo teiginys, kad tualetu jis buvo priverstas naudotis visų akivaizdoje, neatitinka tiesos. Nurodė, kad vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. V-30 „Dėl laisvės atėmimo vietų lėšų taupymo plano patvirtinimo“ ir Kauno TI direktoriaus 2009-02-12 įsakymu Nr. 1-13 „Dėl Kauno tardymo izoliatoriaus lėšų taupymo plano patvirtinimo“, suimtųjų ir nuteistųjų kamerose Å¡viesiu paros laiku nuo 9 val. iki 15 val. dirbtinio apÅ¡vietimo lempos yra iÅ¡jungiamos.

Kitu paros metu apÅ¡vietimas yra įjungiamas, be to, kamerose įrengti langai, kurie užtikrina natÅ«raliÄ dienos Å¡viesÄ . Kauno TI pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė informacijos, jog esantreikalui ir jo praÅ¡ymu, bÅ«tų atsisakyta įjungti dirbtinį apÅ¡vietimÄ . Kauno TI neturi duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis dėl dirbtinio apÅ¡vietimo įjungimo nuo 9 val. ir 16 val. Atkreipė dėmesį, kad natÅ«ralios apÅ¡vietos koeficientas labiausiai priklauso nuo lango dydžio.

Kadangi Kauno TI langų dydžio keitimas yra susijęs su pastato rekonstrukcija, todėl, remiantis Higienos normos 76:2010 2 punktu, šios higienos normos reikalavimai natūraliai kamerų apšvietai netaikytini. Kauno TI 3-jo aukšto kamerų langai ir dalis 2-jo aukšto skaidraus stiklo langų yra pakeisti į apsaugine plėvele padengto stiklo langus su natūralia ventiliacija. Tokius pakeitimus lėmė neteisėti tardymo izoliatoriuje laikomų asmenų ir jų bendrininkų laisvėje veiksmai. Kauno TI nurodė, kad R.

R., kalėdamas Kauno TI, dėl laikymo sÄ lygų nesiskundė, o jo teismui paduotame skunde iÅ¡dėstyti nusiskundimai dėl orumo ir garbės pažeminimo yra deklaratyvÅ«s. Kauno TI prašė pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimui taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senatį, o kitÄ skundo dalį atmesti (2 t., b. l. 1-8).Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, pareiÅ¡kėjo kildinamos iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K, Å iaulių TI ir Kauno TI, atlyginimo.Atsakovės atstovų pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas R.

R. periodiškai 2009 m. gruodžio 3 d. - 2010 m. lapkričio 29 d. laikotarpiubuvo kalinamas Šiaulių TI, 2011 m. birželio 22 d. – 2015 m. gruodžio 17 d. laikotarpiu - Lukiškių TI-K, 2010 m. gegužės 19 d. - 2013 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu – Kauno TI (t.1, b. l. 49, 72-78; t. 2, b. l. 9-26). Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas, susipažinęs su Lietuvos valstybei atstovaujančių Lukiškių TI-K, Šiaulių TI ir Kauno TI pateiktais atsiliepimais, neginčijo juose nurodytų faktinių duomenų, nėra pagrindo abejoti atsakovės atstovų nurodytais duomenimis apie pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K, Šiaulių TI ir Kauno TI laikotarpius.

Dėl Lietuvos valstybei atstovaujančių institucijų reikalavimo taikyti senaties terminÄ Nagrinėjamojoje byloje Lietuvos valstybei atstovaujantys LukiÅ¡kių TI-K, Kauno TI ir Å iaulių TI prašė pareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (1 t., b. l. 40-41, 71; 2 t., b. l. 5-6). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas nuoseklus aiÅ¡kinimas, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikomos ir ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančios CK normos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-850/2010).

IeÅ¡kinio senatis suprantama kaip įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 straipsnis). Tai reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas laiko tarpÄ , per kurį garantuojamas pažeistos teisės gynimas, siekia ne tik užtikrinti subjektyvinės teisės gynimÄ , bet ir sukurti stabilius teisinius santykius. Be to, ieÅ¡kinio senatis skatina nukentėjusiÄ jÄ Å¡alį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimÄ bei suteikia garantijÄ kitai teisinio santykio Å¡aliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės bÅ«ti ginčijamos.

Taigi, jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisių ar teisėtų interesų pažeidimÄ , į šį pažeidimÄ per visÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigÄ nereaguoja ir nereiÅ¡kia skundo, tai kitai teisinio santykio Å¡aliai atsiranda pagrindas tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako ketinimų ginti savo teises ir teisėtus interesus, arba nemano, kad jo teisės ir teisėti interesai yra pažeisti. CK 1.125 straipsnio 8 dalis reikalavimams dėl žalos atlyginimo nustato sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, jog ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos; teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Pagal CK 1.127 straipsnio 5 dalį, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda kiekvienÄ dienÄ . Atsižvelgus į ant voko, kuriame pareiÅ¡kėjas teismui iÅ¡siuntė skundÄ , esančiÄ Å¾ymÄ , daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas skundu dėl žalos atlyginimo kreipėsi 2015 m. gegužės 21 d. (t. 1, b. l. 5).

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotu senatį reguliuojančių teisės normų aiÅ¡kinimu, sprendžiama, kad asmenys per visÄ laisvės apribojimo laikotarpį paprastai žino arba turi žinoti apie jų atžvilgiu vykdomus pažeidimus ir subjektyviai suvokti, kad jie kelia suvaržymus, nepatogumus, neigiamas emocijas ir kitokius nemalonius iÅ¡gyvenimus (2013 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-307/2013). Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, teismui pripažinus, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

PareiÅ¡kėjasskunde nurodė, jog K onvencija nenumato jokio senaties termino, o anksčiau sužinoti apie savo teisių pažeidimus jis neturėjo galimybės, nes įkalinimo įstaigos slepia informacijÄ (t. 1, b. l. 3). Ä®vertinus pareiÅ¡kėjo nurodytus paaiÅ¡kinimus, nėra pagrindo teigti, kad pareiÅ¡kėjas nežinojo ir negalėjo žinoti apie daromus jo teisių pažeidimus ir iÅ¡ jų kylančius žalingus padarinius. Administracinėje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų buvę suvaržytos teisės ginti galimai pažeistas savo teises.Nuteistųjų (suimtųjų) teises Lietuvos Respublikoje skunde nurodytu laikotarpiu gynė bei Å¡iuo metu gina nacionalinės bei tarptautinės teisės aktai, todėl pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę laiku kreiptis į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A520-2773/2015, yra nurodęs, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta senaties įtvirtinimo nacionalinėje teisėje galimumÄ . Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, sprendžiama, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų apie egzistavusias objektyvias aplinkybes, sudarančias pagrindÄ atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , o jo nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, yra subjektyvaus pobÅ«džio ir negali bÅ«ti laikomos svarbiomis ir objektyviomis aplinkybėmis, galinčiomis lemti senaties termino atnaujinimÄ .

Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo ir exofficio atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimams. Esant atsakovės atstovų Å iaulių TI, LukiÅ¡kių TI-K ir Kauno TI praÅ¡ymams, atsižvelgus į tai, kad R. R. skundÄ dėl žalos atlyginimo pateikė 2015 m. gegužės 21 d., ir įvertinus pareiÅ¡kėjo kalinimo laikotarpius nurodytose įstaigose, reikalavimo daliai atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ Å iaulių TI 2009 m. gruodžio 3 d. - 2010 m. lapkričio 29 d. laikotarpiu, kilusiÄ LukiÅ¡kių TI-K2011 m. birželio 22 d. - 2012 m. gegužės 20 d. laikotarpiu ir kilusiÄ Kauno TI 2010 m. gegužės 19 d. -2012 m. sausio 31 d. laikotarpiu, taikoma ieÅ¡kinio senatis ir Å¡i skundo dalis atmetama kaip nepagrįsta.

Dėl pareiÅ¡kėjo teisės į neturtinės žalos atlyginimÄ Ä®vertinus byloje nustatytas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad teismine tvarka sprendžiama dėl pareiÅ¡kėjo teisės į neturtinės žalos, kilusios nuo 2012 m. gegužės 21 d. iki 2015 m. kovo 19 d. LukiÅ¡kių TI-K (toliau - ginčo laikotarpis LukiÅ¡kių TI-K)ir nuo 2012 m. spalio 9 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Kauno TI (toliau - ginčo laikotarpis Kauno TI), atlyginimo. Ginčo dėl neturtinės žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos CK 6.271 straipsnio nuostatos.

Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, nuostatos. Å ioje įstatymo normoje įtvirtinta vieÅ¡oji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet vieÅ¡asis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus Å¡ios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus.

Vienas jų yra tai, kad vieÅ¡ajai atsakomybei atsirasti vieÅ¡ajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sÄ lyga nėra bÅ«tina. Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; kt.).Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas aiÅ¡kinimas, pagal kurį, asmenys, kuriems ribojama (atimta) laisvė, turi specifinį teisinį statusÄ , todėl jų asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neiÅ¡vengiamas (2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-261-1798/2013).

Remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismopraktika, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat nuosekliai pabrėžia, kad laisvės apribojimo metu asmenys iÅ¡ esmės nenustoja naudotis fundamentaliomis teisėmis ir laisvėmis, kurias užtikrina Konvencija. Konvencijos 3 straipsnis nustato valstybės institucijoms pozityviÄ pareigÄ užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu. Taigi, iÅ¡ valstybės yra reikalaujama, neatsižvelgiant į jos logistinius bei finansinius sunkumus, organizuoti kalinimo įstaigų sistemÄ tokiu bÅ«du, kad bÅ«tų gerbiamas žmogaus orumas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-261-1798/2013).

Dėl neturtinės žalos kalint LukiÅ¡kių TI-K PareiÅ¡kėjas kaip vienÄ iÅ¡ žalos atsiradimo pagrindų nurodė vienam asmeniui turinčio tekti 5 kv. m. kameros ploto reikalavimo pažeidimÄ , ir dėl to atsiradusius nepatogumus. Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad minimalaus patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida. Lietuvos higienos norma HN 76:1999, nustačiusi, kad kamerų tipo patalpoje ploto vienam žmogui norma – ne mažiau kaip 5 kv.m, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr.V-241 buvo pripažinta netekusia galios. Šiaihigienos normai netekus galios, ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje norma buvo nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.).

Šio įsakymo 1.3 punkte nustatyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus). Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, daroma išvada, kad ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K pareiškėjui turėjo tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m kameros ploto.

Duomenis apie konkrečius laikotarpius, kuriais pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas LukiÅ¡kių TI-K, kameras, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas, jų plotÄ bei kamerose per rytinius ir vakarinius patikrinimus buvusių bendrÄ kalinamų asmenų skaičių, LukiÅ¡kių TI-K pateikė atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ (t. 1,b. l. 72-78). Remiantis Å¡iais duomenimis, daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiuLukiÅ¡kių TI-K su pertraukomis kamerose Nr. 106, 107, 111, 114, 116, 119, 123, 124, 254-258, 263, 266, 316-318, 321, 374, 405buvo laikomas iÅ¡viso 335 paras, iÅ¡ jų – 207,5 paros - pažeidžiant Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte nustatytÄ vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimÄ , o 127,5 paros– Å¡io reikalavimo nepažeidžiant.

Ä®vertinus tai, kad kameros buvo užstatytos lovomis, kitais baldais ir buitiniais reikmenimis, sprendžiama, jog faktiÅ¡kai pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas buvo per mažas ir jo teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ buvo pažeista. Atsižvelgus į Å¡ias aplinkybes, konstatuojama, jog toks pažeidimas sudarė prielaidas pareiÅ¡kėjui patirti nepatogumus, o LukiÅ¡kių TI-K administracija neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡i institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.PareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimÄ siejo ir su jo kalinimu netinkamomis sÄ lygomis LukiÅ¡kių TI-K kamerose, kuriosebuvo Å¡alta, drėgna, tamsu, veisėsi pelėsis, trÅ«ko oro.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – Suėmimo vykdymo įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 1 dalies nuostatas, suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 buvo patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau –HN 76:2010), kuri ir nustatė laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus(galiojo nuo 2010 m. balandžio 11 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d.).Pagal HN 76:2010 6 punktÄ , laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims privalėjo bÅ«ti sudaryta saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, užtikrinta sveikatos priežiÅ«ra.

Konkretūs reikalavimai buvo įtvirtinti HN 76:2010 22 ir 23 punktuose (dėl apšvietimo), 24 punkte (dėl patalpų vėdinimo), 26 punkte (dėl oro temperatūros), 28 punkte (dėl apdailos medžiagų), 56 punkte (dėl gyvenamųjų patalpų valymo). Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo teiginių pagrįstumo, remiasi Lukiškių TI-K pateiktais Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – Vilniaus VSC) ginčo laikotarpiui Lukiškių TI-K ir šiam laikotarpiui artimais patikrinimų aktų duomenimis.

Vilniaus VSC, per patikrinimus LukiÅ¡kių TI-K kamerose Nr. 106, 107, 116, 124, 254-258, 266, 318, 321, 374, 405, kuriose ginčo laikotarpiu LukiÅ¡kių TI buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, nustatė, kad Å¡ios kameros vėdinamos natÅ«raliai per langus   (t. 1 t., b. l. 92, 94, 96, 99, 123, 126, 129, 134, 136,144, 145, 148, 151, 159, 162). Vilniaus VSC, vertindamas kamerų Nr. 106, 111, 123-255, 257, 258, 318, 374, 405 sienų, lubų, grindų bÅ«klę, nustatė, kad Å¡ios kameros tvarkingos, pelėsio nesimato (1 t., 99, 102, 104, 113, 123, 127, 129, 131, 134, 144-145, 162).Be to, Vilniaus VSC per ginčo laikotarpį kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, tikrino oro temperatÅ«rÄ , santykinę oro drėgmę bei apÅ¡vietimÄ .

Vilniaus VSC patikrinimo aktų duomenimis, ginčo laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K apÅ¡vietimo matavimai buvo atliekami kamerose Nr. 123, 254, 255, 257, 258, 374, 405; apÅ¡vietimo reikalavimų pažeidimųkamerose Nr. 374 ir 405 nebuvo nustatyta; dirbtinės apÅ¡vietos pažeidimai buvo nustatyti kitose kamerose (t. 1, b. l. 123, 126, 131, 148, 151). Vilniaus VSC per 2012 m. spalio 2 d. operatyviÄ jÄ kontrolę kameroje Nr. 111 (pareiÅ¡kėjas joje buvo laikomas 2012 m. rugpjūčio 30 d. - pusę paros, 2013 m. kovo 15 d. - pusę paros ir 2013 m. gruodžio 17 d.) nustatė, kad naktinis apÅ¡vietimas (3 lx) neatitiko HN 76:2010 23 punkto reikalavimo (t. 1 t, b. l. 117).VilniausVSC per 2012 m. gegužės 17 d.operatyviÄ jÄ kontrolę nustatė, kad kameroje Nr. 123 (pareiÅ¡kėjas joje buvo laikomas 2012 m. birželio 20 d.)dirbtinė dieninė apÅ¡vietaatitiko HN 76:2010 22 punkto reikalavimÄ , tačiau Å¡ioje kameroje naktinis dirbtinis apÅ¡vietimas HN 76:2010 23 punkto reikalavimo neatitiko (t. 1, b. l. 105).

Atliekant grįžtamÄ jÄ kontrolę, Vilniaus VSC2012 m. rugsėjo 28 d. patikrinimo akte nurodė, kad kameroje Nr. 123 dirbtinis naktinis apÅ¡vietimas ir toliau neatitikoHN 76:2010 23 punkto reikalavimo (t. 1, b. l. 108), tačiau grįžtamosios kontrolės 2012 m. gruodžio 17 d. metu kameroje Nr. 123 naktinis dirbtinis apÅ¡vietimas (18 lx) atitiko HN 76:2010 23 punkto reikalavimÄ (t. 1, b. l. 111 b. l.). Per 2012 m. liepos 2 d. patikrinimÄ kameroje Nr. 254 (pareiÅ¡kėjas joje buvo laikomas nuo 2012 m. rugpjūčio 31 d. iki 2012 m. spalio 18 d. ir nuo 2014 m. sausio 2 d. iki 2014 m. sausio 6 d.) ir kameroje Nr. 258 (pareiÅ¡kėjas joje buvo laikomas nuo 2012 m. gegužės 21 d. iki 2015 m. gegužės 24 d., nuo 2013 m. balandžio 13 d. iki 2013 m. balandžio 16 d. ir nuo 2015 m. kovo 12 d. iki 2015 m. kovo 18 d. ) dirbtinė dieninė apÅ¡vieta neatitiko HN 76:2010 22 punkto reikalavimų, o kameroje Nr. 257 minėtus reikalavimus atitiko (t. 1, b. l. 92).

Per 2012 m. liepos 27 d. patikrinimÄ kameroje Nr. 254 dirbtinė apÅ¡vietaHN 76:2010 22 punkto reikalavimÄ atitiko, tačiau kameroje Nr. 258 dirbtinės dieninės apÅ¡vietosreikalavimo pažeidimas nebuvo paÅ¡alintas (t. 1, b. l. 93). Per grįžtamÄ jÄ kontrolę 2012 m. lapkričio 14 d. Vilniaus VSC kameroje Nr. 258 nustatė, kad dirbtinė dieninė apÅ¡vieta atitiko HN 76:2010 reikalavimus (t. 1, b. l. 101), o per 2012 m. rugsėjo 5 d. patikrinimÄ Â - kad dirbtinis naktinis apÅ¡vietimaskamerose Nr. 254 ir Nr. 257 neatitiko HN 76:2010 23 punkto reikalavimo (t. 1, b. l. 96).

TemperatÅ«ros ir santykinės oro drėgmės matavimai ginčo laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K buvo atliekami kamerose Nr. 111, 114, 123 254, 255, 257, 258, 374, 405, nustatytų reikalavimų pažeidimų nebuvo užfiksuota (t. 1, b. l. 96-97, 103, 105, 113, 119, 123, 131, 148, 152, 162). Per 2014 m. vasario 18 d. patikrinimÄ VilniausVSC nustatė, kad kameroje Nr. 266 (pareiÅ¡kėjas joje buvo laikomas 2014 m. vasario 28 d., 2014 m. kovo 1 d. ir 2014 m. kovo 25 d.) oro temperatÅ«ra atitiko HN 76:2010 reikalavimus, tačiau Å¡ioje kameroje buvusi 62proc. santykinė drėgmė buvo per didelė (t. 1, b. l. 159).

Per grįžtamÄ jÄ kontrolę Vilniaus VSC 2014 m. balandžio 29 d. nustatė, kad kameroje Nr. 266 HN 76:2010 26 punkto reikalavimo pažeidimas paÅ¡alintas –santykinė oro drėgmė buvo 40,9 proc., o per 2013 m. spalio 16 d. patikrinimÄ kameroje Nr. 106 (pareiÅ¡kėjas joje buvo laikomas 2013 m. spalio 29 d.) santykinė oro drėgmė buvo per didelė (1 t., b. l. 138, 161). Ä®vertinusnustatytusduomenis, sprendžiama, kad LukiÅ¡kių TI-K neužtikrino pareiÅ¡kėjui tinkamų laikymo sÄ lygų kamerose Nr. 266 ir Nr. 106, kadangi Å¡iose kameroje buvo per didelė santykinė drėgmė (pareiÅ¡kėjas kameroje Nr. 266 buvo laikomas su pertraukomis 3 paras, kameroje Nr. 106 - vienÄ parÄ ), o kamerose Nr. 123, 254, 255, 257, 258 (Å¡iose kamerose pareiÅ¡kėjas su pertraukomis buvo laikomas 157 paras) kalinimo sÄ lygos ne visada atitikoHN 76:201022 ir 23 punktų reikalavimus.

Įvertinus Vilniaus VSC patikrinimo aktų duomenis, daroma išvada, kad dirbtinės apšvietos trūkumai buvo operatyviai šalinami, ir tai leidžia teigti, jog Lukiškių TI-K iš esmės laikėsiHN 76:2010 nustatytų reikalavimų ir siekė, kad nuteistųjų ar suimtųjų teisės būtų pažeistos kaip įmanoma mažiau. Be to, atsižvelgus į aukščiau nurodytus duomenis, nėra pagrindo konstatuoti, kad kitose kamerose, kuriose Vilniaus VSC atliko patikrinimus, pareiškėjas buvo laikomas pažeidžiant HN 76:2010 6, 23, 24, 26, 28, 56 punktų reikalavimus.

LukiÅ¡kių TI-K pateiktais duomenimis, kamerose Nr. 116, 107, 119, 124 256, 263, 316, 321Vilniaus VSC ginčo laikotarpiu patikrinimų neatliko.Atsižvelgęs į tai, teismas sprendžia, kad nesant įrodymų apie netinkamas sÄ lygasÅ¡iose kamerose bei duomenų apie pareiÅ¡kėjo skundus dėl netinkamų sÄ lygų jose, teiktus LukiÅ¡kių TI-K administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms, tarp jų – ir Vilniaus VSC, nėra pagrindo konstatuoti apie HN 76:2010 23, 24, 26, 28, 56 punktuose įtvirtintų reikalavimų neužtikrinimÄ aukščiau nurodytose kamerose.PareiÅ¡kėjas teigė, kad LukiÅ¡kių TI-K nebuvo užtikrinama, jog kamerose bÅ«tų Å¡varus tualetas ir jame bÅ«tų įrengtos durys.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad, pagal HN 76:2010 2-Ä jį punktÄ , Å¡i higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliÅ¡kai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms, o veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais (2015 m. spalio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1758-575/2015). HN 76:2010 21 punkte buvo nustatyta, kad tardymo izoliatoriaus kamerų atskirose patalpose privalo bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas, kuriame turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema, unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė); sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ .Eksploatavimo taisyklių 14.5 punktas nustato, kad kameroje įrengiamas praustuvas, sanitarinio mazgo patalpa nuo likusio kameros ploto turi bÅ«ti atitverta ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara, o esant galimybių, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo atsiliepime į skundÄ nurodytaisduomenimis, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio sienele, kadangi Å¡iÄ aplinkybę patvirtina ir pateiktų Vilniaus VSC patikrinimų aktų duomenys.

VilniausVSC per 2012 m. rugsėjo 5 d. patikrinimÄ nustatė, kad kameroje Nr. 254 (pareiÅ¡kėjas joje buvo laikomas nuo 2012 m. rugpjūčio 31 d. iki 2012 m. spalio 8 d. ir nuo 2014 m. sausio 2 d. iki 2014 m. sausio 6 d.), kameroje Nr. 257 (pareiÅ¡kėjas joje buvo laikomas nuo 2012 m. birželio 20 d. iki 2012 m. liepos 30 d.)ir kameroje Nr. 258 (pareiÅ¡kėjas joje buvo laikomas nuo 2012 m. gegužės 21 d. iki 2012 m. gegužės 24 d.) sanitarinį mazgÄ sudaro tualetas ir praustuvė, į sanitarinį mazgÄ Å¡altas vanduo tiekiamas; sanitarinis mazgas nuo kameros gyvenamosios patalpos yra atskirtas betonine sienele ir užuolaida (t. 1, b. l. 96-97).

AnalogiÅ¡kus duomenis apie sanitarinių mazgų įrengimÄ kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas,jų atskyrimÄ nuo kameros gyvenamosios patalpos pertvaromis ar betoninėmis sienelėmis ir užuolaidomis VilniausVSC yra nurodęs ir kituose patikrinimo aktuose (t. 1,b. l. 99, 134, 153 163). Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir aukščiau minėtÄ teisinį reglamentavimÄ , teismas sprendžia, kad pertvara nuo likusio kameros ploto atitverto sanitarinio mazgo įrengimas LukiÅ¡kių TI-K kamerose atitiko teisės aktų reikalavimus.

Teismas sprendžia, kad HN 76:2010ar kitas teisės aktas nenustatė reikalavimo sanitariniame mazge įrengti duris. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų dėl netinkamai įrengtų tualetų. Vertindamas pareiÅ¡kėjo teiginius, kad LukiÅ¡kių TI-K neužtikrino, jog kamerose bÅ«tų Å¡varus tualetas, teismas vadovaujasi HN 76:2010 58 punktu, kuris laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims nustatė pareigÄ nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose.

LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime nurodė, kad užtikrinant Å¡iÄ tardymo izoliatoriuje laikomų asmenų pareigÄ , į kameras iÅ¡duodamas Å¡varai palaikyti reikalingas inventorius - šluota, semtuvas, Å¡iukÅ¡liadėžė, kibiras, kriauklių ir unitazų valymui skirtakalcinuota soda (t. 1, b. l. 80). Å ias aplinkybes patikrinimo aktuose yra nurodęs ir Vilniaus VSC (t. 1, b. l. 126, 127, 134, 159, 163). Teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas privalėjovykdyti iÅ¡ teisės akto nuostatų kylančiÄ pareigÄ ir, pasinaudojęs LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų iÅ¡duotomis valymo priemonėmis, pasirÅ«pinti sanitarinių mazgų Å¡vara bei tvarka.

Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes bei įvertinęs tai, kad Vilniaus VSC patikrinimų aktuose nėra užfiksuota duomenų apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, neÅ¡varius ir netvarkingus sanitarinius mazgus, pareiÅ¡kėjo teiginius apie LukiÅ¡kių TI-K kamerose įrengtuose tualetuose neužtikrinamÄ Å¡varÄ vertina kaip nepagrįstus.PareiÅ¡kėjas teigė, kad ginčo laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K nebuvo užtikrinta, jog kamerose nebÅ«tų graužikų ir buitinių parazitų.Higienos normos HN 76:2010 60 punktas numatė, kad laisvės atėmimo vietose neturi bÅ«ti graužikų ir buitinių parazitų, o esant reikalui, laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ deratizacijÄ ), kurį teisės aktų nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiÅ«ros veiklos licencijÄ verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo veikla.

Informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ registruojama laisvės atėmimo vietų administracijos nustatyta tvarka.LukiÅ¡kių TI-K atsiliepimenurodė, jog siekiant kamerose palaikyti Å¡varÄ ir tvarkÄ , su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba"buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis, kuri kiekvienais metais buvo pratęsiama. LukiÅ¡kių TI-K nurodė, kad paslaugos teikėjas nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.

Dėl analogiÅ¡kų paslaugų teikimo 2013 m. gruodžio 30 d. buvo sudaryta sutartis su UAB „Dezinfa", o nuo 2015 metų - su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba" (t. 1, b. l. 80-81). Å iems teiginiams patvirtintiLukiÅ¡kių TI-K pateikė paslaugų teikimo sutartis su minėtomis bendrovėmis (t. 1, b. l. 164-182).Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog ginčo laikotarpiu Vilniaus VSC, ne kartÄ tikrindamaLukiÅ¡kių TI-K, nustatė, kad Å¡ioje įstaigoje buitinių kenkėjų kontrolė vykdoma, dezinsekcijos darbai atliekami, jų atlikimas registruojamas, patikrintose kamerose buitinių parazitų vizualiai nenustatyta (t. 1, b. l. 136, 144, 146, 148, 157, 159, 163).

Ä®vertinus byloje nustatytus duomenis, nėra pagrindo konstatuoti, jog nagrinėjamu atvejuLukiÅ¡kių TI-KnesilaikėHigienos normos 76:2010 60 punkto reikalavimų ir neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti.Be to, pareiÅ¡kėjas teigė, kad jam neturtinę žalÄ sukėlė LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nųantisanitarinėmis sÄ lygomisbei žeminant žmogaus orumÄ atliekama asmens ir daiktų apžiÅ«ra, nes asmuo buvo verčiamas nusirengtiesant žemai oro temperatÅ«rai, o daiktus dėti į neÅ¡varias dėžes.Ginčo laikotarpiu galiojo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. liepos 4 d.

įsakymu Nr. 4/07-130 patvirtinta Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcija, o nuo 2014 m. rugsėjo 13 d. įsigaliojo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtinta naujos redakcijos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcija(toliau – Instrukcija). Instrukcija nustato, kad suimtųjų ir nuteistųjų krata skirstoma į visÄ (iÅ¡rengiant) ir dalinę (neiÅ¡rengiant) (152 punkte, buvęs 144 punktas); suimtiesiems ir nuteistiesiems visa krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietÄ ir iÅ¡vykstant iÅ¡ jos (153.1 punkte, buvęs 145.1 punktas); visa asmens krata (iÅ¡skyrus kratÄ , atliekamÄ uždarojoje zonoje, karceryje) atliekama atskiroje patalpoje (154 punktas, buvęs 146 punktas).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, o atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (2013 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013, 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014)).

PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-977/2013 ir kt.).Laisvės atėmimo įstaigai nustatytais įrodymaisnepaneigus pareiÅ¡kėjo teiginių, susijusių su kalinimo sÄ lygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013).Teismas, iÅ¡analizavęs bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad LukiÅ¡kių TI-K jokių duomenų apie Å¡ioje įstaigoje vykdomas asmenų apžiÅ«ras, patalpų bÅ«klę, kuriose vyksta Å¡ios apžiÅ«ros, nepateikė.Remiantis tuo, kas nurodyta, sprendžiama, kad atsakovės atstovas nepaneigė R.

R. nurodytų aplinkybių apie asmens ir daiktų apžiÅ«rÄ ,LukiÅ¡kių TI-K atliekamÄ antisanitarinėmis sÄ lygomis. Dėl neturtinės žalos kalint Kauno TI PareiÅ¡kėjas tvirtino, kad nustatyta minimali vienam asmeniui renkanti kameros ploto norma jam nebuvo užtikrinta ir Kauno TI. Suvestinius duomenis apie pareiÅ¡kėjo kalinimÄ Kauno TI kamerose, jų plotÄ , asmenų skaičių kameroje (8 val. ir 20 val. patikrinimų metu), plotÄ , tenkantį asmeniui (8 val. ir 20 val.patikrinimų metu), atsakovės atstovas pateikė 2016 m. kovo 22 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Apie R.

R. laikymo sÄ lygas Kauno tardymo izoliatoriuje“ (t. 2, b. l. 9-26). IÅ¡analizavus ir įvertinus Å¡iuos duomenis, daroma iÅ¡vada, kad ginčo laikotarpiupareiÅ¡kėjas su pertraukomis 372,5 paras buvo laikomas Kauno TI kamerose Nr. 140, 141, 157, 207, 233, 236, 350, iÅ¡ jų – 190,5 paros - pažeidžiant Kalėjimų departamento prie teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte nustatytÄ vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimÄ , o 182 paras – Å¡io reikalavimo nepažeidžiant.Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuojama, kad Kauno TI administracija 190,5 paros pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡i institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

PareiÅ¡kėjas, pagrįsdamas jam kilusiÄ neturtinę žalÄ , teigė, jog Kauno TI kamerose buvo Å¡alta, drėgna, jose buvo neužtikrintas apÅ¡vietimas, kamerose veisėsi pelėsis, trÅ«ko oro. Minėta, kad pagal HN 76:2010 6 punktÄ , laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, užtikrinta sveikatos priežiÅ«ra. HN 76:2010 22, 23, 24, 26, 28, 56 punktai nustatė temperatÅ«ros, santykinės oro drėgmės, apÅ¡vietimo, gyvenamųjų patalpų bÅ«klės reikalavimus, kurių įkalinimo įstaiga privalo laikytis.IÅ¡analizavus ir įvertinus bylos duomenis, daroma iÅ¡vada, kad Kauno TI nepateikė jokių duomenų apie kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu Kauno TI buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, buvusių sÄ lygų atitiktį HN 76:2010 24, 26, 28, 56 reikalavimams.

Minėta, kad pareiga paneigti pateikiant reikiamus dokumentus ir kitus nustatytus įrodymus apie sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimÄ tenka laisvės atėmimo vietos administracijai, o laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiÅ¡kėjo teiginių, susijusių su kalinimo sÄ lygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad kamerose, kuriose jis buvo patalpintas, buvo Å¡alta, drėgna, trÅ«ko oro. Atsakovės atstovui nepateikus jokių duomenų, kurie paneigtų Å¡iuos pareiÅ¡kėjo teiginius, beiatsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotÄ aiÅ¡kinimÄ , jog bylose dėl žalos atlyginimo kilusios abejonės turi bÅ«ti vertinamos pareiÅ¡kėjo naudai, daroma iÅ¡vada, kad atsakovės atstovas Kauno TI nepaneigė pareiÅ¡kėjo argumento apie jam neužtikrintas tinkamas kalinimo sÄ lygos.

Kauno TI atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ pateikė duomenis apie apÅ¡vietimo sÄ lygas Kauno TI kamerose. Be to, atsakovės atstovas nurodė, kad 2009 m. gegužės 19 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu Kauno visuomenės sveikatos centras atliko patikrinimus, per kuriuos buvo tikrinama ir kamerų apÅ¡vieta. Kauno TI pažymėjo, kad nuo 2009 m. gegužės 19 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. buvo laikomas tik vienoje iÅ¡ tikrintų kamerų, t. y. Nr. 350. Kauno TI, remdamasis tikrinimų rezultatais, teigė, kad dirbtinio apÅ¡vietimo parametrai visose Kauno TI kamerose iÅ¡ esmės atitiko HN 76:2010 reikalavimus, o natÅ«ralaus apÅ¡vietimo parametrai buvo mažesni.

Nurodė, kad esant reikalui raÅ¡yti ar skaityti, kameroje esančių asmenų praÅ¡ymu įjungiamas dirbtinis apÅ¡vietimas. Tvirtino, kad įstaiga neturi duomenų apie pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymus įjungti dirbtinį apÅ¡vietimÄ dienos metu (t. 2, b. l. 3). Ä®vertinus Kauno TI pateiktus paaiÅ¡kinimus bei informacijÄ apie apÅ¡vietimo sÄ lygasKauno TI kamerose ir nesant pareiÅ¡kėjo pateiktų objektyvių įrodymų, paneigiančių Å¡iuos duomenis, daroma iÅ¡vada, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Kauno TI pareigÅ«nų veiksmų neužtikrinant tinkamų apÅ¡vietimo sÄ lygų Å¡ioje kalinimo įstaigoje.PareiÅ¡kėjas teigė, kad neturtinė žala jam kilo ir dėl to, kad Kauno TI-K nebuvo užtikrinama Å¡vara tualetuose, jie nebuvouždaromi durimis.Byloje pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad Kauno TI kamerose įrengti sanitariniai mazgai nuo gyvenamosios patalpos atitvertipakankamai aukÅ¡ta siena, jie uždari (yra durys, sienos), sanitariniuose mazguose įrengti sanitariniai įrenginiai (praustuvai, klozetai), veidrodžiai, taip pat jame įrengta atskira ventiliacija, sanitariniai mazgai padengti plytelėmis(t. 1, b. l. 31-33).

Teismo vertinimu, toks sanitarinių mazgų įrengimasatitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Eksploatavimo taisyklių 14.5 punkto ir Higienos normos 76:2010 21 punkto reikalavimus. Minėta, kad HN 76:2010ar kitas teisės aktas nenumatė, kad sanitariniame mazge esančiame tualeteprivalo bÅ«ti įrengtos durys.Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, nėra pagrindo konstatuoti, kad Kauno TI bÅ«tų pažeidęs sanitarinio mazgoįrengimÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.Spręsdamas dėl pareiÅ¡kėjo teiginių apie neužtikrinamÄ Å¡varÄ Kauno TI kamerose esančiuose tualetuose, pagrįstumo, teismas remiasiHN 76:2010 58 punktu, kuris laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims nustatė pareigÄ nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose, bei Kauno TI direktoriaus priimtais teisės aktais, kuriuose yra įtvirtintos normos, skirtos Å¡varos palaikymo Å¡ioje kalinimo įstaigoje reglamentavimui.

Kauno TI direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 1-88 patvirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų kamerų tvarkymo, kuriose patys gyvena, tvarkos apraÅ¡o 6 punkte nustatyta, kad atsakingas už kameros tvarkymÄ asmuo tvarko kamerÄ , plauna grindis, sanitarinius įrengimus, vėdina patalpas ir palaiko kameroje Å¡varÄ ir tvarkÄ (t. 2, b. l. 44-45). Pagal Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. 1-99 patvirtinto Pagrindinio gyvenamųjų patalpų valymo vykdymo tvarkos apraÅ¡o 6 ir 9 punktus, vykdant pagrindinį gyvenamųjų patalpų valymÄ , atliekamÄ kartÄ per mėnesį nuo 10 iki 15 mėnesio dienos, suimtieji (nuteistieji) yra aprÅ«pinami dezinfekuojančiomis medžiagomis (t. 2 , b. l. 43).

Remiantis Å¡iuo reglamentavimu, sprendžiama, kad pats pareiÅ¡kėjas kartu su kitais kamerose laikomais asmenimis turėjo pareigÄ pasirÅ«pinti sanitarinių mazgų Å¡vara bei tvarka.Teismas vertina, kad pareiÅ¡kėjas jokių objektyvių ir tinkamų įrodymų, iÅ¡skyrus deklaratyvius teiginius apie higienos normų reikalavimų nesilaikymÄ , nepateikė. Ä®vertinęs nustatytas aplinkybes,teismas pareiÅ¡kėjo teiginius, kad Kauno TInebuvo užtikrinama Å¡vara kamerose esančiuose tualetuose, atmeta kaip nepagrįstus.PareiÅ¡kėjas teigė, kad neturtinę žalÄ jam sukėlė tai, kad Kauno TI neužtikrina, jog kamerose nebÅ«tų graužikų bei buitinių parazitų.Minėta, kad reikalavimÄ , joglaisvės atėmimo vietose neturi bÅ«ti graužikų ir buitinių parazitų įtvirtino Higienos normos 76:2010 60 punktas.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad dėl profilaktinio užkrėstumo kenkėjais ir jų naikinimo Kauno TI yra sudaręs sutartį su UAB „Kauno profilaktinės dezinfekcijos stotimi“, atliekančia vabzdžių kontrolę ir naikinimÄ (dezinsekcijÄ ) bei graužikų kontrolę ir naikinimÄ (deratizacijÄ ) ir kadÅ¡ių paslaugų teikėjui pretenzijų neturi (t. 2, b. l. 4). Å iems teiginiams patvirtinti Kauno TI pateikė su UAB „Kauno profilaktinės dezinfekcijos stotimi“ 2013 m. lapkričio 12 d. sudarytÄ sutartį Nr. 20-42/A-1178 (t. 2, b. l. 58-60).

Pagal nurodytos sutarties sÄ lygas, minėta bendrovė įsipareigojo profilaktiÅ¡kai stebėti užkrėstumÄ kenkėjais bei savo medžiagomis atlikti jų naikinimo darbus. Nagrinėjant bylÄ , duomenų, jog sutartiniai įsipareigojimai nebÅ«tų vykdomi, nenustatyta. Be to, teismas sprendžia, kad aukščiau nurodyta sutartis patvirtina, jog Kauno TI ėmėsi tinkamų priemonių kenkėjų profilaktikai ir, esant bÅ«tinybei, jų naikinimui. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir tai, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė tinkamų ir objektyvių savo teiginius pagrindžiančių įrodymų, jo argumentus, kad Kauno TI neužtikrina, jog kamerose nebÅ«tų graužikų ir buitinių parazitų, vertina kaip deklaratyvius ir nepagrįstus.

PareiÅ¡kėjas teigė, kad asmens bei daiktų apžiÅ«ra Kauno TI atliekama antisanitarinėmis iržmogaus orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis, kadangi buvo verčiamas nusirengti, esant žemai oro temperatÅ«rai, o daiktai dėti į neÅ¡varias dėžes, tokiu bÅ«du yra žeminamas jo orumas.IÅ¡analizavus byloje pateiktus duomenis, daroma iÅ¡vada, kad dėl Å¡ių pareiÅ¡kėjo argumentų Kauno TI jokių įrodymų nepateikė. Atsižvelgus į kalinamo asmens ribotas galimybes rinkti įrodymus, sprendžiama, kad Kauno TI nesilaikė pareigos pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius pareiÅ¡kėjo nurodytus teisės reikalavimų pažeidimus.

Dėl atlygintinos neturtinės žalos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008). Atsižvelgęs į byloje nustatytus ir aukščiau aptartus pareiÅ¡kėjo teisės į tinkamas kalinimo sÄ lygas pažeidimus LukiÅ¡kių TI-K ir Kauno TI, teismas sprendžia, kad jie pareiÅ¡kėjui sukėlė nepatogumų, dėl kurių jis galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, konkrečių pažeidimų mastÄ ir trukmę, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimas priteistinas pinigais. Atsižvelgęs į teisminę praktikÄ bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo,valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas bei vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡omos priteisti piniginių lėšų sumos iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K ir Kauno TI, yra aiÅ¡kiai per didelės ir neatitinka jo realiai patirtų iÅ¡gyvenimų bei nepatogumų.

Teismas sprendžia, kad byloje nagrinėjamu atveju už R. R.patirtus neigiamus nepatogumus ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, atsižvelgus į pareiÅ¡kėjo buvimo įkalinimo įstaigoje laikÄ , pažeidimų pobÅ«dį bei nesant įrodymų, jog laikymo LukiÅ¡kių TI-K ir Kauno TI sÄ lygos sukėlė žalingus padarinius asmens fizinei ir psichinei sveikatai, protinga bei adekvati patirtų nepatogumų mastui priteistina suma yra 1 500,00EuriÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, ir 1 400,00Eur suma iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI.

LukiÅ¡kių TI-K prašė iÅ¡ pareiÅ¡kėjo priteisti 6,00 Eurbylos dokumentinės medžiagos rengimo iÅ¡laidas (raÅ¡ytinės grafinio A4 formato lapo100 kopijų × 0,06 Eur dydžio nustatyto kopijos parengimo mokesčio) (t. 1, b. l. 82-83).LukiÅ¡kių TI-K kartu su atsiliepimu per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalÄ pateikė teismui su pareiÅ¡kėjo keliamu ginču susijusius dokumentus. Atsižvelgęs į tai, jog nagrinėjamu atveju LukiÅ¡kių TI - K visus dokumentus pateikė per elektroninių paslaugų sistemÄ , t. y. dokumentai buvo pateikti ne popierinės formos, teismas sprendžia, jog LukiÅ¡kių TI-K iÅ¡laidų už kopijų parengimÄ nepatyrė.

Esant nurodytoms aplinkybėms, LukiÅ¡kių TI-K praÅ¡ymas dėl teismo iÅ¡laidų atlyginimo atmetamas kaip nepagrįstas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo XII-2399 redakcija) 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjo R. R. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti R. R., a. k. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, 1 500,00Eur (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus eurų, 00 euro centų) neturtinei žalai, patirtai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje - kalėjime nuo 2012 m. gegužės 21 d. iki 2015 m. kovo 19 d., atlyginti.Priteisti R.

R., a. k. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 1 400,00Eur (vienÄ tÅ«kstantį keturis Å¡imtus eurų, 00 euro centų) neturtinei žalai, patirtai Kauno tardymo izoliatoriuje nuo 2012 m. spalio 9 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., atlyginti.KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo praÅ¡ymÄ dėl dokumentų kopijavimo iÅ¡laidų atlyginimo atmesti. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja          DalytėZlatkuvienė