34b2a2ba-e51d-4cc5-bfa9-7f4977916bf6 · Lietuvos apeliacinis teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-462-781/2019 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02539-2017-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.3.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 30 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Romualdos Janovičienės, Danguolės Martinavičienės ir JÅ«ratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per filialÄ Lietuvoje, apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekso“ ieÅ¡kinį atsakovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiai per filialÄ Lietuvoje, dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo, draudimo sutarties sÄ lygų pripažinimo negaliojančiomis, trečiasis asmuo M.

Z.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ekso“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama pripažinti atsakovės ir ieÅ¡kovės 2016 m. birželio 9 d. sudaryto Ä®monių turto draudimo liudijimo / poliso Nr. IT 052871 sÄ lygÄ â€žPatvirtinu, kad prieÅ¡ sudarant draudimo sutartį, su draudimo liudijime nurodytų taisyklių sÄ lygomis buvau supažindintas, jas supratau ir taisyklių kopijÄ gavau“ negaliojančia, pripažinti ieÅ¡kovės ir atsakovės 2016 m. birželio 6 d. sudaryto Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo liudijimo / poliso Nr. BCAD 014468 sÄ lygÄ â€žPatvirtinu, kad prieÅ¡ sudarant draudimo sutartį, su draudimo liudijime nurodytų taisyklių sÄ lygomis buvau supažindintas, jas supratau ir taisyklių kopijÄ gavau“ negaliojančia, pripažinti siurprizine ir negaliojančia ieÅ¡kovės ir atsakovės 2016 m. birželio 9 d. sudaryto Ä®monių turto draudimo liudijimo / poliso Nr. IT 052871 sÄ lygÄ , nurodytÄ Ä®monių turto draudimo taisyklių Nr. 004.1 Specialiųjų sÄ lygų 2.8.10 punkte:

„Pagal Å¡ias draudimo taisykles neapdrausti ir Å¡ių objektų atžvilgiu draudimo sutartis negalioja, iÅ¡skyrus atvejus, kai dėl to BTA ir Draudėjas sudarė atskirÄ susitarimÄ : grynieji pinigai“, pripažinti siurprizine ir negaliojančia ieÅ¡kovės ir atsakovės 2016 m. birželio 9 d. sudaryto Ä®monių turto draudimo liudijimo / poliso Nr. IT 052871 sÄ lygÄ , nurodytÄ Ä®monių turto draudimo taisyklių Specialiųjų sÄ lygų Nr. 004.1 2.8.12 punkte: „Pagal Å¡ias draudimo taisykles neapdrausti ir Å¡ių objektų atžvilgiu draudimo sutartis negalioja, iÅ¡skyrus atvejus, kai dėl to BTA ir Draudėjas sudarė atskirÄ susitarimÄ : draudėjo gautas turtas iÅ¡ kitų asmenų remontuoti, perdirbti, parduoti, saugoti ir pan.“, pripažinti ieÅ¡kovės ir atsakovės 2016 m. birželio 6 d. sudaryto Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo liudijimo / poliso Nr. BCAD 014468 Pastabos sÄ lygÄ â€žPatikėtas turtas – draudėjo iÅ¡sinuomotos patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini)“ negaliojančia, pripažinti siurprizine ir iÅ¡ dalies negaliojančia ieÅ¡kovės ir atsakovės 2016 m. birželio 9 d. sudaryto Ä®monių turto draudimo liudijimo / poliso Nr. IT 052871 sÄ lygÄ â€“ pastabÄ â€žUž nuostolius produkcijai, kuri priklauso UAB „Roris“ ir Ko iÅ¡moka yra mokama UAB „Roris“ ir Ko – ta apimtimi, kuria Å¡ioje sÄ lygoje nėra numatyta, jog draudimo iÅ¡moka mokama visiems UAB „Ekso“ konsignantams, kurių turtui dėl draudiminio įvykio kilo žalos; priteisti UAB „Ekso“ naudai solidariai iÅ¡ AAS „BTA Baltic Insurance Company“ ir iÅ¡ AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje nepagrįstai neiÅ¡mokėtÄ 119 866,23 Eur draudimo iÅ¡mokÄ bei 9,13 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; priteisti UAB „Ekso“ naudai solidariai iÅ¡ AAS „BTA Baltic Insurance Company“ ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje 9,13 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo neiÅ¡mokėtos 119 866,23 Eur sumos, skaičiuojamas nuo 2017 m. gegužės 11 d. iki Å¡io ieÅ¡kinio priėmimo nagrinėti teisme dienos; priteisti solidariai iÅ¡ AAS „BTA Baltic Insurance Company“ ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad Å¡alys 2016 m. birželio 6 d. sudarė Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo liudijimÄ / polisÄ Nr. BCAD 014468 dėl ieÅ¡kovės civilinės atsakomybės asmeniui ir turtui, ieÅ¡kovės naudojamoms patalpoms adresu (duomenys neskelbtini), taip Å¡alys sudarė 2016 m. birželio 9 d. Ä®monių turto draudimo liudijimÄ / polisÄ Nr. IT 052871 ieÅ¡kovės naudojamoms patalpoms adresu (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad įmokas už draudimo sutartis ieÅ¡kovė sumokėjo.

3. Ieškovė paaiškina, kad iš apdraustų ieškovės parduotuvės patalpų adresu (duomenys neskelbtini), 2016 m. gruodžio 9 d. buvo įvykdyta vagystė, o 2016 m. gruodžio 22 d. tose pačiose ieškovės parduotuvės patalpose (duomenys neskelbtini), įvyko gaisras.

4. Ieškovės teigimu, atsakovė informavo ieškovę, kad tam tikros dalies draudimo išmokų pagal atskirus draudiminius įvykius atsakovė nemokės. Pažymėjo, kad pagal sudarytas konsignacijos sutartis turtas, iš kurio pagaminti įvykio metu aprūkę gaminiai, įvykio metu nebuvo apdraustas sudaryta draudimo sutartimi, todėl jam draudimo apsauga negalioja ir atitinkamai draudimo išmoka už įvykio metu aprūkusius gaminius negali būti mokama. Pagal draudimo sutartį pačios patalpos, kaip nekilnojamasis turtas taip pat nėra apdraustos, todėl apsaugos vartelių išlaidos negali būti kompensuotos.

Pažymėjo, kad Draudimo taisyklių Bendrųjų sÄ lygų 8.1.5 ir 8.1.6 punktuose yra įtvirtinta kiekvieno draudėjo pareiga esant galimybei iÅ¡laikyti įvykio vietÄ nepaliestÄ , kol atvyks draudimo atstovas, tačiau ieÅ¡kovė baldus iÅ¡metė, taigi draudikas neturi objektyvios galimybės tiksliai įvertinti su Å¡iais objektais susijusios žalos pobÅ«dį bei mastÄ , todėl įgyja teisę nemokėti draudimo iÅ¡mokos. Be kita ko, pažymėjo, kad grynieji pinigai nebuvo nurodyti draudimo sutartyje kaip atskiras draudimo objektas.

5. IeÅ¡kovė pažymi, kad atsakovė remiasi tik Ä®monių draudimo polisu. Sudarant Ä®monių turto draudimo sutartį ir draudimo sutartį atsakovė ieÅ¡kovės nesupažindino su atitinkamų draudimo sutarčių taisyklėmis bei neįteikė jų kopijų. IeÅ¡kovė, sudarydama Ä®monių turto draudimo sutartį, tikėjosi, jog Å¡ia draudimo sutartimi bus apdraudžiama „viskas, kas yra patalpose, ir pačios patalpos, nepaisant turto priklausomybės“. Pažymi, kad ieÅ¡kovė likus kiek daugiau nei savaitei iki Ä®monių turto draudimo sutarties sudarymo iÅ¡siuntė atsakovės atstovei laiÅ¡kÄ , kuriame iÅ¡dėstė savo pageidaujamas draudimo sÄ lygas.

IeÅ¡kovės teigimu, draudimo sutartimi buvo apdrausta ieÅ¡kovės civilinė atsakomybė tretiesiems asmenims (konsignantams). Be to, Å¡ių trečiųjų asmenų turtas, esantis ieÅ¡kovės patalpose adresu (duomenys neskelbtini), bet kuriuo atveju buvo apdraustas – ieÅ¡kovė aktyviais veiksmais, sudarydama netgi dvi draudimo sutartis, siekė tokio rezultato. Atsakovė sprendime dėl vagystės ir sprendime dėl gaisro neužsimena apie draudimo liudijimÄ , lyg jo nebÅ«tų ir jis negaliotų. Teigia, kad ieÅ¡kovė netgi yra permokėjusi atsakovei už draudimo sutartį, iÅ¡ ko darytina iÅ¡vada, kad atsakovė turi pareigÄ vykdyti draudimo sutartimi prisiimtas sutartines prievoles ir atlyginti konsignantams ir kitiems asmenims dėl ieÅ¡kovei patikėto turto kilusiÄ Å¾alÄ .

6. Atsakovė AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per filialÄ Lietuvoje, pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, atsakovės atsisakymas mokėti dalį draudimo iÅ¡mokos visiÅ¡kai atitinka Ä®monių turto draudimo sutarties nuostatas bei Å¡ia draudimo sutartimi nustatytos draudimo apsaugos ribas. Dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovės reikalavimas atlyginti žalÄ turtui, kuris nebuvo apdraustas arba kurio egzistavimu bei sugadinimo mastu atsakovei net nebuvo leista įsitikinti yra nepagrįstas ir atmestinas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 115 488 Eur draudimo iÅ¡mokos, 14 299,47 Eur dydžio palÅ«kanas ir 9,13 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ , skaičiuojamas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2017 m. gruodžio 4 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Taip pat priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei 2 857,20 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas bei priteisė iÅ¡ atsakovės 1 710 Eur dydžio žyminį mokestį į valstybės biudžetÄ .

8. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieÅ¡kovės reikalavimai pripažinti sutarties nuostatas negaliojančiomis yra susiję su sutarties aiÅ¡kinimu, Å¡ios nuostatos nesukelia tiesioginių teisinių pasekmių, todėl dėl jų atskirai nepasisakė ir vertino jas tiek, kiek jos reikÅ¡mingos reikalavimui priteisti draudimo iÅ¡mokÄ .

9. Teismas konstatavo, kad draudiko sprendimas nemokėti ieÅ¡kovei draudimo iÅ¡mokos draudimo taisyklių 2.8.12 punkto pagrindu už 2016 m. gruodžio 9 d. vagystės metu apgadintÄ turtÄ Â â€“ vaizdo stebėjimo kameras, monitorių, vaizdo įraÅ¡ymo įrenginį ir keturis manekenus, nėra pagrįstas. Å is turtas nebuvo skirtas perparduoti ar saugoti, o buvo perduotas įmonės naudojimui ir valdymui, todėl Å¡is turtas visiÅ¡kai atitinka draudimo taisyklėse apibrėžtÄ draudimo objektÄ , kaip draudėjo valdomÄ kilnojamÄ jį daiktÄ , ir, teismo vertinimu, buvo apdraustas, o ieÅ¡kinio reikalavimas priteisti 1 330 Eur žalos atlyginimÄ tenkintinas.

10. Teismas sprendė, kad konsignacijos sutarčių pagrindu ieÅ¡kovei faktiÅ¡kai perduotas perpardavimui skirtas turtas (prekės) iÅ¡ konsignantų (UAB „Roso“, R. J. ir E. V.) pagal draudimo sutartį buvo apdraustas, nes Å¡alys buvo sudariusios atskirÄ individualų susitarimÄ dėl tokio turto draudimo, kaip to reikalavo Ä®monių turto draudimo taisyklių Specialiųjų sÄ lygų 2.8.12 punktas. Teismas, spręsdamas dėl to, koks draudimo objektas buvo apdraustas, prioritetÄ teikė draudėjo, t. y. ieÅ¡kovės pateiktam praÅ¡ymui, suformuluotam elektroniniame laiÅ¡ke, kuriame ieÅ¡kovė nurodė, kad pageidauja apdrausti ne tik UAB „Roris“ ir Ko, bet ir kitų konsignantų prekes, todėl ieÅ¡kinio reikalavimas dėl 89 192 Eur žalos atlyginimo už vagystės metu pavogtas prekes tenkintinas.

11. Teismas ieÅ¡kovės pateiktus prekių įsigijimo ir pagaminimo dokumentus pripažino tinkamais ir pakankamais prekių vertei nustatyti, todėl tenkino ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl 20 136 Eur draudimo iÅ¡mokos priteisimo už ieÅ¡kovei priklausančių prekių vagystę.

12. Konstatuota, jog nėra pagrindo prekybos vietoje įrengtus apsaugos vartelius laikyti nuomojamų patalpų sudėtine dalimi ar kokia nors inžinerine pastato įranga, todėl priteista 600 Eur dydžio draudimo iÅ¡moka už magnetinių apsaugos vartelių apgadinimÄ gaisro metu.

13. Teismas vertino, kad draudiko reikalavimas beveik tris mėnesius iÅ¡saugoti apgadintus baldus, esančius prekybos vietoje, yra neprotingas ir reiÅ¡kia piktnaudžiavimÄ draudikui suteiktomis teisėmis. Draudiko darbuotojas apžiÅ«rėjo baldus 2016 m. gruodžio 23 d. ir surašė defektinį aktÄ , todėl nurodytas pagrindas atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ yra nepagrįstas, todėl ieÅ¡kovei turi bÅ«ti kompensuojama baldų įsigijimo kaina, kurį pagal ieÅ¡kovės pateiktus dokumentus yra 4 230 Eur. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog 2016 m. gruodžio 22 d. Å¡iems daiktams padaryta žala apima dėl ankstesnio įvykio, t. y. 2016 m. gruodžio 9 d., padarytÄ Å¾alÄ , nes daiktų vertė iki jų praradimo nebuvo atkurta, todėl nuostoliai nesumuojami bet įskaitomi apėmimo bÅ«du.

14. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad grynųjų pinigų, kaip turto, draudimas įprastai yra susijęs su padidinta rizika, todėl draudiko reikalavimas, kad Å¡i rizika bÅ«tų atskirai aptarta draudimo liudijime, yra pagrįstas. Tokia taisyklė pagrįstai yra iÅ¡skirta ir Ä®monių turto draudimo taisyklių Nr. 004.1 Specialiosios dalies 2.8.10 punkte, todėl nėra pagrindo vertinti, kad Å¡i taisyklių sÄ lyga yra netikėta, siurprizinė ir dėl to turėtų bÅ«ti laikoma negaliojančia. Byloje nėra įrodymų, kad dėl tokios rizikos Å¡alys bÅ«tų sutarę sudarant draudimo sutartį, todėl reikalavimas priteisti draudimo iÅ¡mokÄ už grynųjų pinigų vagystę atmestas.

15. Teismas tenkino ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti 9,13 procentų dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo priteistos 115 488 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokos nuo 31 dienos po draudiko sprendimo dėl atsisakymo mokėti draudimo iÅ¡mokÄ priėmimo (t. y. nuo 2017 m. gegužės 11 d.) iki bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (t. y. 2017 m. gruodžio 4 d.), ir priteisė 14 299,47 Eur dydžio palÅ«kanas. Taip pat teismas ieÅ¡kovei priteisė 9,13 procentų dydžio palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2017 m. gruodžio 4 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 16. Atsakovė AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per filialÄ Lietuvoje, apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimÄ iÅ¡ dalies ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti visiÅ¡kai. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 16.1. Apeliantė su ieÅ¡kove nesudarė atskiro individualaus susitarimo dėl trečiųjų asmenų turto draudimo. Sudarydamos Ä®monių turto draudimo sutartį Å¡alys Turto draudimo liudijime individualiai susitarė dėl vienos specialios draudimo sÄ lygos – Å¡io liudijimo skiltyje „Pastabos“ sulygta, jog už nuostolius produkcijai, kuri priklauso UAB „Roris“ ir Ko, iÅ¡moka yra mokama Å¡iai bendrovei.

Jokiame kitame turto draudimo sutarties punkte arba kitokia forma įtvirtintame atskirame susitarime nėra numatyta iÅ¡imtis dėl ieÅ¡kovės iÅ¡ kitų asmenų gauto turto draudimo, todėl ieÅ¡kovei perduotas kitų asmenų turtas patenka į kategorijÄ â€žNeapdrausti objektai“. Skundžiamame sprendime nepateikta argumentų, remiantis kuriomis Turto draudimo sutarties nuostatomis iÅ¡ draudimo objekto apibÅ«dinimo, kaip prekių atsargos, seka, kad turto draudimo sutartimi apdraustos visos ieÅ¡kovės žinioje esančios (įskaitant trečiųjų asmenų) prekių atsargos.

Turto draudimo bei elektroninio laiÅ¡ko sÄ lygų neatitikimas aiÅ¡kiai įrodo, kad tarp Å¡alių vyko derybos, o Turto draudimo liudijimo pasiraÅ¡ymas jame nurodytomis sÄ lygomis pagrindžia, kad turto draudimo sutartis sudaryta Turto draudimo liudijime aptartomis sÄ lygomis, bet ne ieÅ¡kovės iki sutarties sudarymo pateikta informacija. Turto draudimo liudijimo sÄ lygoje „Pastabos“ bÅ«tent buvo nurodyta, kad turtinius interesus dėl UAB „Roris“ ir Ko prekių turi Å¡i bendrovė kaip Å¡io turto savininkė (konsignacijos sutartimi nuosavybės teisė į prekės nėra perduodama) ir kad ji yra naudos gavėja, kuriai turi bÅ«ti mokama draudimo iÅ¡moka.

Jokių kitų asmenų, kurių turtiniai interesai dėl jiems priklausančio turto (Å¡iuo atveju prekių) bÅ«tų buvę apdrausti turto draudimo sutartimi, turto draudimo liudijime nenurodomi, todėl darytina iÅ¡vada, jog kitų konsignantų ieÅ¡kovei faktiÅ¡kai perduotos prekės nebuvo ir negalėjo bÅ«ti apdraustos nenurodant tų prekių savininkų kaip naudos gavėjų. Nei elektroniniu laiÅ¡ku, nei bet kokia kita forma apeliantė nebuvo informuota apie kitus ieÅ¡kovės konsignantus, iÅ¡skyrus UAB „Roris“ ir Ko, apeliantei taip pat nebuvo atskleista apie perduotų / perduotinų prekių kiekį, vertę bei kitas esmines aplinkybes, kurios privalomos apeliantei, siekiant įvertinti prisiimamÄ draudimo rizikÄ bei nustatant Turto draudimo sutartimi suteikiamos draudimo apsaugos ribas.

Tai įrodo, kad neturint esminės informacijos, tarp Å¡alių negalėjo bÅ«ti sutarta dėl kitų trečiųjų asmenų turto draudimo. 16.2. Teismas neteisingai sprendė, jog nėra pagrindo abejoti ieÅ¡kovės pateiktais prekių važtaraščiais kaip prekių priėmimÄ â€“ perdavimÄ patvirtinančiais dokumentais. Vertinant ieÅ¡kovės pateiktus duomenis, skundžiamas sprendimas motyvuojamas tuo, kad apeliantė nepateikė įrodymų dėl Å¡ių prekių kitokio įvertinimo, todėl priteista 89 192 Eur suma.

Pirmosios instancijos teismas iš esmės netikrino ieškovės pateiktų duomenų tikrumo ir pagrįstumo, nenustatė objektyvių pagrindų pašalinti abejones dėl ieškovės pateiktų duomenų, todėl tokiu būdu buvo pažeistos įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės. Skundžiamu sprendimu nustačius ir pripažinus, kad E. V. galimai prekes ieškovei perdavė 2016 m. kovo 16 d. konsignacijos sutarties pagrindu bei važtaraščiais, nors ieškovės parduotuvė, esanti (duomenys neskelbtini), buvo atidaryta tik 2016 m. birželio 13 d., t. y. praėjus trims mėnesiams, sprendimo motyvais nepašalintos pagrįstos abejonės dėl tokių daiktų buvimo parduotuvėje įvykio metu.

Skundžiamu sprendimu nepagrįstai neįvertinta tai, kad didžioji ieÅ¡kovės nurodytų nuostolių suma sudaro bÅ«tent iÅ¡ E. V. galimai ieÅ¡kovei perduotos prekės, kurių perdavimas bei vertė grindžiamas vienaÅ¡aliÅ¡kai suraÅ¡ytais, nepasiraÅ¡ytais važtaraščiais bei jokiais apskaitos dokumentais nepagrįstais raÅ¡tais. Byloje nėra jokių objektyvių dokumentų, kurie pagrįstų E. V. prekių vertę. BÅ«tent ieÅ¡kovei, kaip reikalaujančiai priteisti draudimo iÅ¡mokÄ Å¡aliai, tenka įrodinėjimo pareiga įrodyti savo reikalavimo dydžio pagrįstumÄ , tačiau ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kurie įrodytų E. V. prekių vertę. 16.3.

IeÅ¡kovė pateikė gaminių gamybos korteles, kuriose nepagrįstai įtrauktos įmonės veiklos sÄ naudos, kurios praktiÅ¡kai sudaro 50 procentų gaminio gamybos kainos. Reklamos, kuro, draudimo, patalpų nuomos sÄ naudos yra laikomos veiklos sÄ naudomis, kurios nepatenka į gamybos sÄ naudų apibrėžimÄ . Apeliantė aiÅ¡kiai nurodė kaip apskaičiavo draudimo iÅ¡mokÄ â€“tai pinigų suma, kurios reikėtų, kad bÅ«tų galima įsigyti ar pagaminti tokios pat rÅ«Å¡ies ir kokybės atsargų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti papildomÄ 20 136 Eur draudimo iÅ¡mokÄ už ieÅ¡kovei priklausančių prekių vagystę yra nepagrįstas. 16.4.

Pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikti pirminiai buhalteriniai dokumentai, tokiu atveju teismas, priteisdamas draudimo iÅ¡mokÄ už filmavimo įrangos ir manekenų apgadinimÄ , vadovavosi iÅ¡imtinai tik ieÅ¡kovės ir su ja susijusio asmens E. V. daiktų įkainojimu, kuris nėra pagrįstas jokiais dokumentais, todėl negali bÅ«ti vertinamas kaip objektyvus ir pagrįstas. 16.5. IeÅ¡kovė, žinodama apie bÅ«tinumÄ iÅ¡saugoti baldus, neinformuodama ir negaudama apeliantės sutikimo, iÅ¡metė apgadintus baldus.

Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovė pažeidė Turto draudimo sutartyje nustatytas bei kiekvienam vidutiniÅ¡kai protingam ir apdairiam asmeniui suprantamas pareigas iÅ¡saugoti apdraustÄ turtÄ iki žalos nustatymo, apribojo objektyvias galimybes nustatyti nuostolių dydį, todėl apeliantei nekilo pareiga mokėti ieÅ¡kovės praÅ¡omo dydžio iÅ¡mokos, o teismas nepagrįstai tenkino reikalavimÄ dėl 4 230 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokos priteisimo. 16.6. Ä®monių turto draudimo sutartimi buvo apdraustas tik tam tikras kilnojamasis turtas (įranga ir įrengimai bei prekių atsargos), taigi, pačios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), kaip nekilnojamasis turtas, apdraustos nėra.

Atsižvelgiant į tai, jog magnetiniai apsaugos varteliai yra nekilnojamojo turto, t. y. patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), priklausinys, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 600 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ už sugadintus apsaugos vartelius. 16.7. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kada Å¡is įstatymas netaikomas. Nurodytas įstatymas netaikomas palÅ«kanoms, susijusioms su mokėjimais nuostoliams atlyginti, taip pat su draudimo įmonių mokamomis draudimo iÅ¡mokomis, todėl teismas nepagrįstai priteisė 14 299,47 Eur dydžio palÅ«kanas bei 9,13 procentų dydžio procesines palÅ«kanas. 16.8.

Skundžiamas teismo sprendimas priimtas pažeidus procesines teisės normas. Teismas nepagrįstai įrodinėjimo naÅ¡tÄ perkėlė apeliantei, taip pat teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , nepasisakė dėl ieÅ¡kovės reikalavimų dėl atskirų draudimo sÄ lygų pripažinimo negaliojančiomis.

17. IeÅ¡kovė UAB „Ekso“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o palikti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimÄ nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas tokiais argumentais: 17.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai įvertino individualiÄ sÄ lygÄ dėl iÅ¡mokos mokėjimo už UAB „Roris“ ir Ko priklausančiÄ produkcijÄ , t. y. jog Å¡ia sÄ lyga Å¡alys susitarė dėl draudimo iÅ¡mokos mokėjimo bÅ«do, bet ne dėl draudimo objekto susiaurinimo iki UAB „Roris“ ir Ko produkcijos. 17.2.

Nėra ginčo, kad ieÅ¡kovės pageidavimas drausti iÅ¡ visų konsignantų gautas prekes pagal pateiktus važtaraščius yra ir buvo esminis ofertos elementas. Atsakovės atsakymas į Å¡iÄ ofertÄ buvo su tikslu akceptuoti. Atsakovės veiksmuose nebuvo jokio tikslo atmesti ieÅ¡kovės ofertÄ . Be to, ir iÅ¡ byloje iÅ¡tirtų įrodymų bei aplinkybių matyti, jog nuosavų prekių ieÅ¡kovė turėjo sÄ lyginai nedaug, didžiausiÄ dalį prekių atsargų sudarė iÅ¡ konsignantų gautas perparduoti turtas.

Konsignanto UAB „Roris“ ir Ko nuosavybe esančios produkcijos apdraudimo ginčo Ä®monių turto draudimo polisu neneigia ir apeliantė, todėl, esant neabejotinai sulygtai individualiai draudimo sutarties sÄ lygai, teismas pagrįstai konstatavo, kad Ä®monių turto draudimo liudijimu buvo apdrausti visi ieÅ¡kovės konsignantai pagal pateiktus važtaraščius, nepaisant jų įraÅ¡ymo ar neįraÅ¡ymo į ginčo poliso tekstÄ . 17.3. Atsakovė nesiuntė / nepateikė ieÅ¡kovei savo nustatytos formos dokumento, o vadovavosi ieÅ¡kovės 2016 m. gegužės 30 d. elektroniniu laiÅ¡ku ir trečiojo asmens M.

Z. apsilankymo prekybos vietoje metu surinkta pakankama informacija apie ieÅ¡kovės veiklÄ , turtÄ ir įvairių konsignantų pateiktos produkcijos, kaip ieÅ¡kovės prekių atsargų, egzistavimÄ . Atsakovės atstovas M. Z. ieÅ¡kovei teigė, jog į draudimo liudijimÄ Ä¯raÅ¡yti konkrečių prekių ar konsignantų nereikia ir kad tokios prekės vis tiek bus apdraustos turto draudimu. 17.4. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad draudimo objektu gali bÅ«ti tik nuosavybės teise ieÅ¡kovei priklausantis turtas.

Tokie argumentai nėra pagrįsti teisės normomis ir jų aiÅ¡kinimu, o taip pat ir bylos medžiaga, pagal kuriÄ akivaizdu, kad apeliantė bÅ«tent ginčo polisu apdraudė ieÅ¡kovei nepriklausančias prekių atsargas. IeÅ¡kovės interesas yra neturėti jo valdomų prekių atsargų praradimo nuostolių, t. y. juos patyrus gauti draudimo iÅ¡mokÄ Å¡ių nuostolių padengimui, nepaisant turto priklausomybės, ir atsakovė su tokia sÄ lyga akivaizdžiai sutiko, jos neginčijo, ofertos neatmetė.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės, kaip draudiko, pareigos iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ Ä¯vykus draudiminiam įvykiui bei Å¡ios žalos dydžio apskaičiavimo.

20. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnį draudimo sutartimi viena Å¡alis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytÄ draudimo įmokÄ (premijÄ ) sumokėti kitai Å¡aliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytÄ draudimo iÅ¡mokÄ , apskaičiuotÄ Ä¯statyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Dėl draudimo iÅ¡mokos už iÅ¡ konsignantų gautų prekių praradimÄ 21.

IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti draudimo iÅ¡mokÄ už nuostolius, patirtus dėl konsignantų prekių vagystės 2016 m. gruodžio 9 d. Nurodo, kad vagystės metu buvo pavogta prekių, priklausančių E. V. už 87 406 Eur, UAB „Rosso“ už 1 628 Eur, R. J. už 158 Eur. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, jog su ieÅ¡kove nesudarė atskiro individualaus susitarimo dėl trečiųjų asmenų turto draudimo. Sudarydamos Ä®monių turto draudimo sutartį Å¡alys Turto draudimo liudijime individualiai susitarė dėl vienos specialios draudimo sÄ lygos – Å¡io liudijimo skiltyje „Pastabos“ sulygta, jog už nuostolius produkcijai, kuri priklauso UAB „Roris“ ir Ko, iÅ¡moka yra mokama Å¡iai bendrovei.

Jokiame kitame turto draudimo sutarties punkte arba kitokia forma įtvirtintame atskirame susitarime nėra numatyta iÅ¡imtis dėl ieÅ¡kovės iÅ¡ kitų asmenų gauto turto draudimo, todėl ieÅ¡kovei perduotas kitų asmenų turtas patenka į kategorijÄ â€žNeapdrausti objektai“. Jokių kitų asmenų, kurių turtiniai interesai dėl jiems priklausančio turto (Å¡iuo atveju prekių) bÅ«tų buvę apdrausti turto draudimo sutartimi, turto draudimo liudijime nenurodomi, todėl darytina iÅ¡vada, jog kitų konsignantų ieÅ¡kovei faktiÅ¡kai perduotos prekės nebuvo ir negalėjo bÅ«ti apdraustos nenurodant tų prekių savininkų kaip naudos gavėjų.

Apeliacinis teismas atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus.

22. Bylos duomenimis nustatyta, kad Å¡alys ieÅ¡kovė UAB „Ekso“ ir atsakovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per filialÄ Lietuvoje, 2016 m. birželio 9 d. sudarė Ä®monių turto draudimo sutartį (draudimo liudijimo / poliso Nr. IT 052871) (toliau – Draudimo sutartis), kuria susitarė dėl draudimo objektų, t. y. įrangos ir įrenginių, esančių (duomenys neskelbtini), draudimo 15 000 Eur sumai bei prekių atsargų, esančių (duomenys neskelbtini), draudimo 150 000 Eur sumai.

Šalys susitarė, jog draudžiamos rizikos yra: vanduo, trečiųjų asmenų tyčinė veikla, ugnis. Draudimo laikotarpis: 2016 m. birželio 10 d. – 2017 m. birželio 9 d. Draudėjo veikla draudimo vietoje: prekyba, kailių ir odos dirbiniai, odiniai aksesuarai. Draudimo sutarčiai taikomos Įmonių turto draudimo taisyklės Nr. 004.1. Draudimo polise taip pat numatyta pastaba: „už nuostolius produkcijai, kuri priklauso UAB „Roris“ ir Ko išmoka yra mokama UAB „Roris“ ir Ko (t. 1, b. l. 54, 57).

23. Atsakovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per filialÄ Lietuvoje, 2017 m. balandžio 20 d. priėmė sprendimÄ Nr. TD1947757 dėl 2016 m. gruodžio 9 d. įvykusios vagystės pripažinimo draudiminiu įvykiu, kuriuo apskaičiavo draudimo iÅ¡mokos sumÄ 12 221,03 Eur (neiÅ¡skaičius 100 Eur iÅ¡skaitos). Prie Å¡io sprendimo pridėtame žalos apskaičiavime nurodyta, kad nekompensuojami nuostoliai dėl UAB „Eraima“, UAB „Roso“, R. J. ir E. V. priklausančių atsargų, kurios buvo pavogtos 2016 m. gruodžio 9 d. įvykusios vagystės metu (nuostoliai neatlyginami, vadovaujantis Draudimo taisyklių specialiųjų sÄ lygų 2.8.12 punktu, numatančiu, kad pagal Å¡ias taisykles neapdraustas draudėjo gautas turtas iÅ¡ kitų asmenų remontuoti, perdirbti, parduoti, saugoti ir pan.) (t.

1. b. l. 28 – 30). Be to, atsakovė 2017 m. balandžio 20 d. priėmė sprendimÄ Nr. TD1947754 dėl 2016 m. gruodžio 22 d. įvykusio gaisro metu apgadinto turto. Sprendime pažymėta, kad įvykio metu ieÅ¡kovės iÅ¡ kitų asmenų, t. y. UAB „Eraima“, UAB „Roso“, R. J. ir E. V. gauti gaminiai, kurie įvykio metu aprÅ«ko (buvo užlieti) nebuvo apdrausti draudimo sutartimi (pagal Draudimo taisyklių Specialiųjų sÄ lygų 2.8.12 punktÄ , numatantį, kad pagal Å¡ias taisykles neapdraustas draudėjo gautas turtas iÅ¡ kitų asmenų remontuoti, perdirbti, parduoti, saugoti ir pan.) (t.

1. b. l. 26).

24. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, jog konsignacijos sutarčių pagrindu ieÅ¡kovei UAB „Esko“ perduotas perpardavimui skirtas turtas (prekės) iÅ¡ konsignantų (UAB „Roso“, R. J. ir E. V.) pagal Draudimo sutartį buvo apdraustas, nes Å¡alys buvo sudariusios atskirÄ individualų susitarimÄ dėl tokio turto draudimo, kaip to reikalavo Ä®monių turto draudimo taisyklių Specialiųjų sÄ lygų 2.8.12 ir 2.9 punktai.

25. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad susitarimas dėl individualaus draudimo pagal Draudimo taisyklių Specialiųjų sÄ lygų 2.9 punktÄ yra įtrauktas į raÅ¡ytinį Draudimo liudijimo Nr. IT 052871 tekstÄ . Nustatyta, jog draudimo objektas „prekių atsargos“ nėra nurodytas kaip standartinis draudimo objektas Ä®monių turto draudimo taisyklėse. Pastebėtina, kad Ä®monių draudimo taisyklių 2.2.2 punkte minimas draudimo objektas „atsargos“ nėra tapatus Draudimo liudijime įraÅ¡ytam draudimo objektui „prekių atsargos“, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tokia draudimo objekto formuluotė atsirado ne atsitiktinai, bet buvo specialiai ir individualiai aptarta sudarant draudimo sutartį ir įvertinus ieÅ¡kovės vykdomos komercinės veiklos specifikÄ .

Be to, akcentuotina, jog byloje esantis elektroninis susiraÅ¡inėjimas tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės atstovų, kuriame ieÅ¡kovės atstovas nurodo, jog siekia apdrausti prekybos vietoje esančias atsargas ir prekes, priklausančias kitiems asmenims ir ieÅ¡kovės valdomas konsignacijos pagrindais, t. y. prekes skirtas perparduoti, patvirtina, jog ieÅ¡kovė siekė apdrausti ne tik konsignanto UAB „Roris“ ir Ko, bet ir kitų konsignantų perduotas prekes pagal važtaraščius (t. 1 b. l. 44). Draudimo liudijimo tekstas, t. y. jame įraÅ¡yta Pastaba taip pat įrodo, kad Å¡alys vedė derybas dėl tokios draudimo sÄ lygos, o atsakovė tokiÄ ieÅ¡kovės praÅ¡yme nurodytÄ draudimo sÄ lygÄ turėjo įvertinti ir įvertino pateikdama draudimo pasiÅ«lymÄ .

Sutiktina su apskųstame teismo sprendime padaryta iÅ¡vada, kad Draudimo liudijime įraÅ¡yta Pastaba iÅ¡ tikrųjų patvirtina ieÅ¡kovės teiginius, kad draudikas žinojo apie įmonės draudimo poreikį apdrausti konsignacijos pagrindu valdomas prekes, skirtas pardavimui, ir kad sudaryta draudimo sutartimi draudikas prisiėmė tokius įsipareigojimus, todėl pagrįstai tenkintas ieÅ¡kinio reikalavimas dėl draudimo iÅ¡mokos už iÅ¡ konsignantų gautų prekių praradimÄ .

26. Apeliantė taip pat apeliaciniame skunde ginčija iÅ¡ konsignantų gautų prekių vertę ir priteistinos draudimo iÅ¡mokos už Å¡ių prekių praradimÄ dydį.

27. Pažymėtina, jog Draudimo sutartyje neapibrėžti reikalavimai iÅ¡ konsignantų gautų prekių perdavimÄ pagrindžiantiems dokumentams. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog tokie reikalavimai nebuvo nustatyti ir ieÅ¡kovės gautoms prekėms iÅ¡ UAB „Roris“ ir Ko, kurių apdraudimo faktÄ atsakovė pripažįsta, specialÅ«s reikalavimai negali bÅ«ti taikomi ir kitų konsignantų prekių perdavimui fiksuoti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su Å¡ia iÅ¡vada.

28. Bylos duomenimis nustatyta, jog pagal draudiko patvirtintas taisykles (Specialiųjų sÄ lygų 2.2 punktÄ ), kilnojamųjų daiktų valdymas draudimo sutarties tikslu įrodomas ne tik buhalteriniais dokumentais, bet ir įsigijimo dokumentais bei kitais dokumentais. Byloje nėra įrodymų, kad ieÅ¡kovės konsignantai UAB „Eraima“, UAB „Roso“, R. J. ir E. V. neperdavė nurodytų prekių ir jos nebuvo saugomos apdraustoje komercinės veiklos vykdymo vietoje 2016 m. gruodžio 9 d. ir 2016 m. gruodžio 22 d.

įvykusių įvykių metu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti prekių važtaraščiuose, kaip prekių priėmimÄ â€“ perdavimÄ patvirtinančiuose dokumentuose, esančiais duomenimis. Be to, patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), esantys gaminiai yra fiksuoti parduotuvės fotonuotraukose, darytose iki vagystės (t. 4, b. l. 34 – 59). Bylos duomenys pagrindžia, jog apžiÅ«ros metu 2016 m. gruodžio 12 d. atsakovės sudarytame defektiniame akte nurodyta, jog vagystės metu buvo pavogta 18 pavadinimų prekių (27 vnt.) priklausančių UAB „Ekso“, 71 pavadinimo prekė (73 vnt.), priklausančių E. V., 2 prekės, priklausančios R.

J., 1 prekė, priklausanti UAB „Eraima“, 3 prekės, priklausančios UAB „Roso“ (t.

3. b. l. 6 – 16). Ä®vertinęs Å¡ias nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apskųstame sprendime pagrįstai priteista ieÅ¡kovės įrodyta 89 192 Eur dydžio draudimo iÅ¡moka, kuriÄ pagrindžia byloje esantys minėti duomenys apie prekių vertę (CPK 178 straipsnis). Dėl draudimo iÅ¡mokos dydžio už ieÅ¡kovei priklausančių prekių praradimÄ 29. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 31 274 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ (atimant iÅ¡mokėtÄ sumÄ ) kaip nuostolių kompensacijÄ už ieÅ¡kovei priklausančių gaminių vagystę. Apeliantė teigia, jog ieÅ¡kovė pateikė gaminių gamybos korteles, kuriose nepagrįstai įtrauktos įmonės veiklos sÄ naudos (reklamos, kuro, draudimo, patalpų nuomos), kurios yra laikomos veiklos sÄ naudomis ir nepatenka į gamybos sÄ naudų apibrėžimÄ .

30. Atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per filialÄ Lietuvoje, 2017 m. balandžio 20 d. sprendimo Nr. TD1947757 dėl 2016 m. gruodžio 9 d. įvykusios vagystės pripažinimo draudiminiu įvykiu duomenimis nustatyta, kad draudikas žalÄ dėl UAB „Ekso“ priklausančių prekių vagystės įvertino 11 138 Eur (2 447 + 5 404 + 1 630 + 1 195 + 432) (t.

1. b .l. 28 – 30). IÅ¡ 2017 m. balandžio 20 d. sprendimo Nr. TD1947757 matyti, kad atsakovė nuostolius skaičiavo kaip ieÅ¡kovės atsargų įsigijimo vertę, reikalingÄ prekėms sukurti, t. y. nuostolius apibrėžė kaip medžiagų vertę, o ne prekių vertę. Tai nurodyta sprendimo lentelės pastaboje. Atsakovė į prekės savikainÄ Ä¯traukė ne visas prekės sukÅ«rimo iÅ¡laidas.

31. Teisėjų kolegija vertina, jog pagal Draudimo sutartį įmonės turto draudimo objektu yra „prekių atsargos“, o ne „atsargos“, kaip jas supranta atsakovė, t. y. medžiagos. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas nuostolių dydį rėmėsi ieÅ¡kovės UAB „Ekso“ pateiktais duomenimis apie prekių savikainÄ , o ne atsakovės vertinimu, jog kompensuotina tik prekių gamybos procese sunaudotų medžiagų savikaina. Apeliacinės instancijos teismas laiko tokį nuostolių skaičiavimo bÅ«dÄ pagrįstu. Å alys Draudimo sutartyje nenumatė, jog „prekių atsargos“ yra suprantamos, kaip medžiagos, skirtos prekėms sukurti, todėl nėra pagrindo spręsti, jog kompensuotina tik prekių gamybos procese sunaudotų medžiagų savikaina, o ne pačių prekių savikaina. IeÅ¡kovė pateikė prekių įsigijimo ir pagaminimo dokumentus, kuriais įrodė prekių vertę (t.

5. b. l. 2 – 130) (CPK 178 straipsnis) . Konstatuotina, jog apskųstame sprendime pagrįstai priteista draudimo iÅ¡moka už ieÅ¡kovei priklausančias prekes pagal jų savikainÄ , nurodytÄ 2016 m. gruodžio 12 d. apžiÅ«ros metu atsakovės sudarytame defektiniame akte, t. y. 31 274 Eur ir Å¡iÄ sumÄ sumažinant draudiko įvertintu ir pripažintu žalos dydžiu, t .y. 31 274 Eur – 11 138 Eur, priteistina suma sudaro 20 136 Eur. Dėl draudimo iÅ¡mokos už filmavimo įrangos ir manekenų apgadinimÄ 32.

IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje prašė priteisti 1 330 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ dėl filmavimo įrangos ir manekenų apgadinimo 2016 m. gruodžio 9 d. vagystės metu. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikti pirminiai buhalteriniai dokumentai, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas draudimo iÅ¡mokÄ už filmavimo įrangos ir manekenų apgadinimÄ , vadovavosi iÅ¡imtinai tik ieÅ¡kovės daiktų įkainojimu, kuris nėra pagrįstas jokiais dokumentais, todėl negali bÅ«ti vertinamas kaip objektyvus ir pagrįstas.

33. Nustatyta, jog pagal Ä®monių turto draudimo taisyklių Specialiosios dalies 2.2 punktÄ kilnojamojo daikto valdymo faktas gali bÅ«ti patvirtinamas ne tik buhalteriniais dokumentais, bet ir įsigijimo ar kitokiais dokumentais (t.

1. b. l. 110).

34. Teisėjų kolegijos vertinimu 2016 m. gruodžio 9 d. vagystės metu apgadintas turtas – vaizdo stebėjimo kameros, monitoriai, vaizdo įraÅ¡ymo įrenginys ir keturi manekenai, visiÅ¡kai atitinka Draudimo taisyklėse apibrėžtÄ draudimo objektÄ , kaip draudėjo valdomÄ kilnojamÄ jį daiktÄ , ir buvo apdraustas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog kilnojamųjų daiktų perdavimo draudėjui faktas yra tinkamai įrodytas, t. y. pagrįstas 2016 m. birželio 20 d. panaudos sutartimi (t.

1. b. l. 56). Pažymėtina, kad Ä®monių turto draudimo taisyklių Specialiosios dalies 2.2 punkte numatyta, kad kilnojamojo daikto valdymo faktas gali bÅ«ti patvirtinamas ne tik buhalteriniais dokumentais, bet ir įsigijimo ar kitokiais dokumentais, todėl 2016 m. birželio 20 d. panaudos sutartis yra pakankamas dokumentas įrodyti daiktų valdymo teisės perleidimÄ ieÅ¡kovei (CPK 178 straipsnis). Panaudos sutartyje nurodyta, jog perduodamo turto vertė sudaro: 4 manekenai po 120 Eur, vaizdo filmavimo įranga su keturiomis kameromis ir monitoriumi – 850 Eur, iÅ¡ viso 1 330 Eur (t.

1. b. l. 56). Atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių Å¡ios vertės pagrįstumÄ . Ä®vertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pagrįstai priteista 1 330 Eur dydžio draudimo iÅ¡moka. Dėl draudimo iÅ¡mokos už apgadintus baldus 35. IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti 4 230 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ už baldų nepataisomÄ sugadinimÄ dėl 2016 m. gruodžio 22 d. gaisro (užliejimo), atskaičius iÅ¡mokėtÄ sumÄ . Apeliantė teigia, jog ieÅ¡kovė, žinodama apie bÅ«tinumÄ iÅ¡saugoti baldus, neinformuodama ir negaudama apeliantės sutikimo, iÅ¡metė apgadintus baldus, tokiu bÅ«du ieÅ¡kovė pažeidė Draudimo sutartyje nustatytas bei kiekvienam vidutiniÅ¡kai protingam ir apdairiam asmeniui suprantamas pareigas iÅ¡saugoti apdraustÄ turtÄ iki žalos nustatymo, apribojo objektyvias galimybes nustatyti nuostolių dydį, todėl apeliantei nekilo pareiga mokėti ieÅ¡kovės praÅ¡omos 4 230 Eur dydžio iÅ¡mokos.

36. Nustatyta, jog atsakovė pagal du 2017 m. balandžio 20 d. sprendimus nutarė iÅ¡mokėti 556 Eur draudimo iÅ¡mokÄ už ieÅ¡kovės UAB „Ekso“ baldų remonto iÅ¡laidas dėl jų apgadinimo vagystės metu. Dėl baldų apgadinimo po gaisro draudikas iÅ¡mokos neskaičiavo, laikydamas, kad draudėjas šį turtÄ sunaikino be draudiko leidimo iki žalos įvertinimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog draudiko reikalavimas beveik tris mėnesius iÅ¡saugoti apgadintus baldus, esančius prekybos vietoje, yra neprotingas ir Å¡iuo konkrečiu atveju reiÅ¡kia piktnaudžiavimÄ draudikui suteiktomis teisėmis, todėl priteisė ieÅ¡kovei praÅ¡omÄ 4 230 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ .

37. Bylos duomenimis, draudiko darbuotojas apžiÅ«rėjo baldus 2016 m. gruodžio 23 d. ir surašė defektinį aktÄ . Teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, jog ieÅ¡kovė apribojo galimybes nustatyti nuostolių dydį. Sutiktina su apskųstame sprendime padaryta iÅ¡vada, jog atsakovė turėjo galimybę įvertinti nuostolių dydį ir tai padarė apžiÅ«rėdama baldus bei suraÅ¡ydama 2016 m. gruodžio 23 d. defektinį aktÄ (t.

3. b. l. 18 – 20). Atsižvelgiant į tai, atmestinas apeliantės argumentas, jog ieÅ¡kovė turėjo iÅ¡saugoti baldus iki žalos nustatymo, tačiau to nepadarė. Akcentuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog draudiko reikalavimas net ir apžiÅ«rėjus įvykio vietÄ bei suraÅ¡ius defektinį aktÄ beveik tris mėnesius iÅ¡saugoti apgadintus baldus, esančius prekybos vietoje, neatitinka protingumo kriterijų. IeÅ¡kovė pateikė įrodymus, kuriais pagrindė baldų vertę (t.

4. b. l. 85 – 90) (CPK 178 straipsnis). Ä®vertinusi Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti 4 230 Eur draudimo iÅ¡mokÄ yra pagrįstas ir tenkintinas. Dėl draudimo iÅ¡mokos už apgadintus apsaugos vartelius 38. IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti 1 000 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ dėl magnetinių apsaugos vartelių apgadinimo, kurie buvo sugadinti dėl užliejimo gesinant 2016 m. gruodžio 20 d. gaisrÄ (t.

4. b. l. 91). Apeliaciniame skunde teigiama, jog Draudimo sutartimi buvo apdraustas tik tam tikras kilnojamasis turtas (įranga ir įrengimai bei prekių atsargos), o pačios patalpos, kaip nekilnojamasis turtas, apdraustos nėra, todėl magnetiniai apsaugos varteliai, kaip nekilnojamojo turto priklausinys, nėra apdrausti ir draudimo iÅ¡moka už jų sugadinimÄ nemokėtina.

39. CK 4.19 straipsnyje numatyta, jog priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu.

40. Atsakovė 2017 m. balandžio 20 d. sprendimu Nr. TD1947754 dėl 2016 m. gruodžio 22 d. įvykusio gaisro metu apgadinto turto, nurodė, kad apsaugos varteliai yra nekilnojamasis turtas, todėl nebuvo draudimo objektu ir už šį sugadintÄ turtÄ Å¾alos atlyginimas nebus mokamas (Draudimo taisyklių Specialiųjų sÄ lygų 2.1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog magnetinių apsaugos vartelių nėra pagrindo laikyti nekilnojamojo daikto priklausiniu, patalpų sudėtine dalimi ar inžinerine pastato įranga, todėl magnetiniai apsaugos varteliai nagrinėjamu atveju laikytini apdraustu turtu.

41. Ieškovė pateikė įrodymus, jog magnetinių vartelių įsigijimo kaina yra 600 Eur be PVM (t.

4. b. l. 66). Teisėjų kolegija vertina, jog ieÅ¡kovė įrodė patirtos žalos, susijusios su magnetinių vartelių apgadinimu gaisro metu, dydį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 600 Eur dydžio žalos atlyginimÄ (CPK 178 straipsnis). Dėl Draudimo sutarties sÄ lygų pripažinimo negaliojančiomis 42. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ieÅ¡kovės reikalavimų dėl atskirų draudimo sÄ lygų pripažinimo negaliojančiomis ir taip pažeidė procesines teisės normas.

43. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su argumentu, jog apskųstame sprendime nėra pasisakyta dėl ieÅ¡kovės reikalavimų pripažinti tam tikras Draudimo sutarties sÄ lygas negaliojančiomis. Nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas vertino, jog Å¡ie ieÅ¡kovės reikalavimai yra susiję su Draudimo sutarties aiÅ¡kinimu ir sutarties nuostatų taikymu, todėl jas analizavo tiek, kiek jos yra reikÅ¡mingos ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimui dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo iÅ¡spręsti. Be to, apskųstame sprendime pažymėta, jog Å¡iais ieÅ¡kinio reikalavimais nėra ginamos savarankiÅ¡kos teisės, bet susijusios su ieÅ¡kinio reikalavimo dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo pagrįstumu.

Ä®vertinusi Å¡ias minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , pažeidė procesines teisės normas. Dėl palÅ«kanų priteisimo 44. Pirmosios instancijos teismas priteisė 9,13 procentų dydžio metines palÅ«kanas (mokėjimo palÅ«kanas), skaičiuojamas nuo 31 dienos po draudiko sprendimo dėl atsisakymo mokėti draudimo iÅ¡mokÄ priėmimo (t. y. nuo 2017 m. gegužės 11 d.) iki bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (t. y. 2017 m. gruodžio 4 d.) bei 9,13 procentų dydžio metines palÅ«kanas (procesines palÅ«kanas) nuo priteistos sumos, skaičiuojamos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2017 m. gruodžio 4 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Priteisdamas 9,13 procentų dydžio palūkanas pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis.

45. Apeliantė ginčija priteistų palÅ«kanų dydį ir nurodo, jog Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodyta, jog nurodytas įstatymas netaikomas palÅ«kanoms, susijusioms su draudimo įmonių mokamomis draudimo iÅ¡mokomis. Teisėjų kolegija šį apeliantės argumentÄ laiko pagrįstu. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 14 299,47 Eur dydžio mokėjimo palÅ«kanas bei 9,13 procentų dydžio procesines palÅ«kanas, todėl Å¡ioje dalyje teismo sprendimas keistinas.

46. CK 6. 210 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog kai abi sutarties Å¡alys yra verslininkai ar privatÅ«s juridiniai asmenys, tai už termino praleidimÄ mokamos Å¡eÅ¡ių procentų dydžio metinės palÅ«kanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio.

47. Nagrinėjamu atveju, priteistinų mokėjimo palÅ«kanų, skaičiuojamų nuo 31 dienos po draudiko sprendimo dėl atsisakymo mokėti draudimo iÅ¡mokÄ priėmimo (t. y. nuo 2017 m. gegužės 11 d.) iki bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (t. y. 2017 m. gruodžio 4 d.), dydis mažintinas iki 6 procentų dydžio, todėl priteistinos mokėjimo palÅ«kanos sudaro 9 397,24 Eur (115 488 Eur priteista draudimo iÅ¡moka x 6 proc. / 365 x 495 pradelstos dienos). Taip pat atitinkamai mažintinos ir priteistinos procesinės palÅ«kanos iki 6 procentų dydžio nuo priteistos sumos, skaičiuotinos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2017 m. gruodžio 4 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Dėl bylos procesinės baigties 48. Remdamasi iÅ¡dėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, pagrįstai tenkino ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 115 488 Eur draudimo iÅ¡mokos priteisimo. Kita vertus, apeliacinio bylos proceso metu konstatavus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas spręsdamas dėl priteistinų mokėjimo ir procesinių palÅ«kanų dydžio, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimas atitinkamai pakeičiamas priteisiant ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 9 397,24 Eur mokėjimo palÅ«kanų bei 6 procentų dydžio procesinių palÅ«kanų, skaičiuojamų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2017 m. gruodžio 4 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų 49. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 ir 302 straipsniai).

50. Atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl ieškinio materialinio reikalavimo paliktinas nepakeistas, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme neperskirstomos.

51. Apeliantė pateikė praÅ¡ymÄ priteisti jai 1 210 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, be to apeliantė sumokėjo 1 948 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ . Atsižvelgiant į tai, kad iÅ¡ esmės atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos.

52. IeÅ¡kovė pateikė praÅ¡ymÄ priteisti jai 1 000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ rengimÄ ). Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovės apeliacinio skundo netenkinus, nurodytos ieÅ¡kovės patirtos iÅ¡laidos, kurios nevirÅ¡ija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų iÅ¡laidų dydžių, priteistinos iÅ¡ atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per filialÄ Lietuvoje, ieÅ¡kovei (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

53. Trečiasis asmuo M. Z. praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, nepateikė. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimÄ ir iÅ¡dėstyti jo rezoliucinę dalį taip: „IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Ekso“, juridinio asmens kodas 302428725, iÅ¡ atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per filialÄ Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, 115 488 Eur (vienÄ Å¡imtÄ penkiolika tÅ«kstančių keturis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus) draudimo iÅ¡mokÄ , 9 397,24 Eur (devynis tÅ«kstančius tris Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt septynis eurus ir 24 centus) mokėjimo palÅ«kanų ir 6 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos teisme iÅ¡kėlimo dienos (2017 m. gruodžio 4 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

LikusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti. Priteisti ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Ekso“, juridinio asmens kodas 302428725, iÅ¡ atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per filialÄ Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, 2 857,20 Eur (du tÅ«kstančius aÅ¡tuonis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt septynis eurus ir 20 centų) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti į valstybės biudžetÄ iÅ¡ atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per filialÄ Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, 1 710 Eur (vienÄ tÅ«kstantį septynis Å¡imtus deÅ¡imt eurų) žyminio mokesčio.

Valstybei priteistos sumos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ .“ Priteisti ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Ekso“, juridinio asmens kodas 302428725, iÅ¡ atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per filialÄ Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, 1 000 Eur (vienÄ tÅ«kstantį eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjos Romualda Janovičienė Danguolė Martinavičienė JÅ«ratė Varanauskaitė