34b0dce2-0d44-4e56-9ccc-34d50381f69c · Å iaulių apygardos teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. ATP-162-519/2012Teisminio proceso Nr. 4-41-3-01095-2011-1Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.5.; (S) 79.1.Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. balandžio 19 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gražvydas PoÅ¡kus teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal administracine tvarka nubausto A. V. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių rajono apylinkės teismo 2012‑02-13 nutarimo, kuriuo A.

V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir LR ATPK) 127 straipsnio 2 dalį 150 (vieno šimto penkiasdešimties) litų dydžio bauda, pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį 3500 (trijų tūkstančių penkių šimtų) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams, subendrinus nuobaudas skirta 3500 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams, ir n u s t a t ė : A. V. nubaustas už tai, kad 2011-09-03, 20.20 val., (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), prekybos centro MAXIMA automobilių stovėjimo aikštelėje, vairavo jam priklausantį automobilį OPEL VECTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į gale stovėjusį automobilį, kurį apgadino bei apie eismo įvykį nepranešė policijai, iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Tokiais savo veiksmais A. V. padarė administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos atsakomybė yra numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.Å iaulių rajono apylinkės teismo nutarimu A. V. nubaustas pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį 3500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams.A. V. apeliaciniu skundu praÅ¡o Å iaulių rajono apylinkės teismo 2012-02-13 nutarimo dalį, kuria jis nubaustas pagal LR ATPK 130 str. 1 d., panaikinti, o už LR ATPK 127 str. 2 d. paskirtÄ nuobaudÄ sumažinti iki 100 Lt.Apeliaciniame skunde nurodo, jog visada nuosekliai teigė, kad iÅ¡ eismo įvykio vietos tyčia nepasiÅ¡alino.

Jau raÅ¡ydamas 2011-10-13 paaiÅ¡kinimÄ policijai nurodė, kad važiuodamas atbuline eiga nepajuto, kad bÅ«tų į kÄ nors atsitrenkęs. Ä® bylÄ buvo pateikti medicininiai dokumentai, patvirtinantys, jog A. V. yra diagnozuotas 2 laipsnio prikurtimas, t. y. vidutinis klausos sutrikimo laipsnis, dėl kurio jis nurodo labai prastai girdintis, dėl to nepajuto, jog važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į kÄ nors. Liudytoja I. L. apklausiama teismo posėdyje teigė, jog automobilis galimai trenkėsi 4–5 kartus, nors anksčiau raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose buvo nurodžiusi, kad apeliantas trenkėsi į kitÄ automobilį du kartus.

Esant Å¡ioms aplinkybėms teismo iÅ¡vada, kad liudytojų parodymai buvo nuoseklÅ«s, nėra pagrįsta. Apeliantui keistai atrodo I. L. parodymai, jog ji matė, kad jo automobilis trenkėsi 4-5 kartus į kitÄ automobilį, tačiau ji nepriėjo prie apelianto, nepasakė, kad jis atsitrenkė į kitÄ automobilį. Beje, I. L. parodė, kad trenkiantis A. V. automobiliui į kitÄ automobilį garso negirdėjo, nematė, ar buvo sudaužytas veidrodėlio stiklas, kas taip pat įrodo, kad atsitrenkimas buvo nestiprus ir jo apeliantas nepajutęs bei neiÅ¡girdęs. Todėl dar svarbesni tampa apklausto policijos pareigÅ«no V.

G. (kuris buvo iÅ¡kviestas į eismo įvykio vietÄ ) parodymai, jog jis asmeniÅ¡kai mano, kad tokį smÅ«gį jis pats bÅ«tų pajutęs, tačiau pažymėjo, kad negali tvirtinti, jog minėtÄ smÅ«gį galėjo pajusti apeliantas, nes tai priklauso nuo labai daug faktorių. Tai, kad A. V. buvo atsidaręs dureles siekdamas pažiÅ«rėti atstumÄ iki kito automobilio, niekaip neįrodo, kad jis juto, jog atsitrenkė į kitÄ automobilį. Byloje esantys dokumentai liudija apie tai, jog draudimo kompanija nukentėjusiajai iÅ¡mokėjo tik 500 Lt draudimo iÅ¡mokÄ .

Tai įrodo, kad nukentėjusios automobiliui buvo padaryta nedidelė žala, o tai įrodo, kad smÅ«gis Å¡iam automobiliui tikrai buvo nestiprus, ir jo apeliantas tikrai nejutęs ir negirdėjęs. Nurodo, kad byloje nėra ekspertizės iÅ¡vados, kad atsižvelgiant į transporto priemonės sugadinimo mastÄ , pobÅ«dį, apeliantas, atsižvelgiant ir į anksčiau minėtÄ sveikatos sutrikimÄ , turėjo pajusti, kad atsitrenkė į kitÄ automobilį. Teismas nevertino ir tos aplinkybės, kad apeliantas buvo apsidraudęs savo, kaip transporto priemonės valdytojo, civilinę atsakomybę, todėl mano, jog jam nebuvo jokio motyvo tyčia pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos.

Taip pat mano, kad pirmosios instancijos teismas, įžvelgdamas liudytojų parodymų prieÅ¡taringumÄ , konstatuodamas jų nenuoseklumÄ , negalėjo besÄ lygiÅ¡kai jais remtis ir tokių liudytojų parodymų pagrindu grįsti apelianto kaltę dėl minėtų pažeidimų, tačiau privalėjo imtis visų įmanomų priemonių tokiems prieÅ¡taringumams paÅ¡alinti. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas, vertindamas liudytojų parodymus, byloje esančias automobilių fotonuotraukas, transporto priemonių apgadinimų pobÅ«dį, mastÄ ir mechanizmÄ , konstatavo, jog apgadinimai transporto priemonei padaryti kelių veiksmų poveikyje, tačiau tokioms iÅ¡vadoms padaryti taip pat reikalingos specialios žinios.

Todėl ir šiuo atveju teismas vertino aplinkybes, reikalaujančias specialių žinių, taip pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles. Todėl tokios teismo išvados yra tik prielaidos bei spėjimai.Paaiškino, kad jokio tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos nebuvo ir negalėjo būti. Nurodė, jog yra jau garbaus amžiaus, doras ir garbingas pilietis, gerbiantis įstatymus, nesiekiantis išvengti atsakomybes. Apelianto vairuojamas automobilis techniškai tvarkingas, draustas. Automobilį vairavo blaivus, nes kaip patvirtina byloje esantys medicininiai dokumentai, dėl 2010 metų spalį patirto širdies infarkto alkoholio iš viso nevartoja.

Tai, jog važiuodamas atbuline eiga, kliudė kitÄ automobilį nematė ir nepajuto. To fakto, kad jis matė, jog kliudė kitÄ automobilį, niekas taip pat nenurodė.Nurodo, jog Å iaulių rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 27 d. nutarime visų tų pačių aplinkybių pagrindu nuobaudas skyrė taikydamas ATPK 127 straipsnio 2 d dalyje ir ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytų nuobaudų minimumÄ . Apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. nutarimo padavė tik pats apeliantas, institucija suraÅ¡iusi administracinį teisės pažeidimÄ , minėto nutarimo neskundė, kas reiÅ¡kia, jog su paskirta nuobauda jie sutiko.

Å iaulių rajono apylinkės teismas 2012 m. vasario 13 d. nutarimu savo iniciatyva padidindamas minėtų nuobaudų dydį, jokių motyvų dėl to nepateikė. Byloje yra įrodymai, kad apeliantui yra nustatytas 50 procentų darbingumo lygis. Dėl neteisingo nubaudimo, nepadaręs administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, ginčijamam pirmosios instancijos teismo nutarimui įsiteisėjus neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones apeliantas teigia prarasiantis darbÄ .

Taip pat nurodo, jog kartu su žmona rÅ«pinasi neįgalia jos mama E. S., gyvenančia vienkiemyje, už 35 km nuo (duomenys neskelbtini). Moteris yra garbaus amžiaus, turi didelių sveikatos problemų, todėl pačiai savimi pasirÅ«pinti yra itin sunku. Netekus teisės vairuoti transporto priemones toliau rÅ«pintis žmonos mama bÅ«tų sunku, kadangi susisiekimas iki vienkiemio yra labai prastas, nebÅ«tų kam jos prižiÅ«rėti, padėti iÅ¡tikus bėdai. Mano, jog apeliantui nepadarius teisės pažeidimo, už kurį jis nubaustas 3 500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (keturiems) metams, Å¡ie praradimai bÅ«tų labai neteisingi.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Å iaulių apskrities VPK prašė apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Å iaulių rajono apylinkės teismo nutarimÄ .

Mano, kad Šiaulių rajono apylinkės teismas pasinaudojo visomis galimomis priemonėmis, kad būtų visapusiškai, pilnai ir objektyviai išnagrinėtos Kelių eismo taisyklių pažeidimų padarymo aplinkybės.Apeliacinis skundas netenkintinas.Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu A. V. buvo pripažintas kaltu, padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta galutinė administracinė nuobauda – 3500 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams.Apeliantas savo kaltės dėl LR ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo neginčija, tačiau mano, jog nepadarė administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 130 str. 1 d., t. y. nepasišalino iš eismo įvykio vietos.

Be to, nesutinka su paskirtos nuobaudos individualizavimu.LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudÄ vairuotojams nuo trijų tÅ«kstančių iki keturių tÅ«kstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areÅ¡tÄ nuo penkiolikos iki trisdeÅ¡imties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu.

IÅ¡ paminėtos teisės normos galima daryti iÅ¡vadÄ , kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ LR ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus.Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pasitraukimo iš eismo įvykio vietos atveju turi būti nustatyta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už tai išvengti atsakomybės, iš eismo įvykio vietos pasišalino (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N16-2330/2007, N63-2972/2010 ir kt.).

Sprendžiant, ar asmens veika (pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio vietos) pasireiÅ¡kė tyčios forma, bÅ«tina įvertinti transporto priemonėms ar kitiems objektams padarytos žalos mastÄ , kontakto pobÅ«dį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.Kaip matyti iÅ¡ eismo įvykio vietos schemos (b. l.

3) ir fotonuotraukų (b. l. 14–15), įvykio metu transporto priemonei „BMW 316“ buvo apgadintos priekinės kairės pusės (vairuotojo) durelės, kairės pusės veidrodis. Apelianto vairuotai transporto priemonei apgadintas bagažinės dangtis bei galinio bamperio kairės pusės kampas (b. l. 3–4). Nors apeliaciniame skunde A. V. nurodo, kad nesuprato ir nejuto, jog įvyko eismo įvykis, kadangi turi klausos negaliÄ , tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , tokius apelianto argumentus vertina kritiÅ¡kai ir laiko juos asmens pasirinkta gynybine pozicija, siekiant iÅ¡vengti administracinės atsakomybės. Teismas neatmeta apelianto argumento, jog jis galėjo negirdėti, kaip važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į kitÄ automobilį, tačiau byloje esantys duomenys, t. y.

BMW automobiliui padarytos žalos mastas, patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas A. V. negalėjo nejusti padaryto administracinio pažeidimo. Pažymėtina, kad BMW automobiliui yra stipriai apgadintas šoninis veidrodis bei šoninės durelės nubrėžtos taip, kad nusilupę mašinos dažai, todėl apeliantas negalėjo nejusti kontakto su kita transporto priemone. Šiuo atveju LR ATPK 130 str. taikymui esminės reikšmės neturi ir apelianto argumentas, kad liudytojai tiksliai nepamena kiek kartų A.

V. vairuojamas automobilis trenkėsi į kitÄ transporto priemonę. Svarbu tai, jog, kaip teigė liudytojai, A. V., po to kai atsitrenkė į BMW automobilį, buvo atsidaręs automobilio dureles ir pažiÅ«rėjo atgal, todėl negalėjo nematyti pastarajam automobiliui padarytos žalos. Be to, įvertintina ir tai, kad atvažiavęs į prekybos centro stovėjimo aikÅ¡telę, apeliantas pasistatė automobilį, tačiau negalėjo iÅ¡lipti, nes buvo per arti privažiavęs prie kito automobilio, todėl nusprendė nebeiti į prekybos centrÄ , o važiuoti namo.

Visos paminėtos aplinkybės įrodo, jog A. V., važiuodamas atbuline eiga kliudė aikÅ¡telėje stovėjusi BMW markės automobilį, suprato, jog padarė jam žalÄ , todėl pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos. Taigi, vertindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas surinko ir iÅ¡tyrė pakankamai įrodymų, kad bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog A. V. sÄ moningai, siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės, padarė LR ATPK 130 str. 1 d. numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ .Apeliantas skunde taip pat nesutinka su paskirtos nuobaudos dydžiu.

Pažymėtina, jog tai, kad ankstesniu apeliacinio teismo panaikintu nutarimu pirmosios instancijos teismas buvo skyręs mažesnio dydžio nuobaudas, neturi reikšmės 2012-02-13 nutarime skirtų nuobaudų individualizavimui. Tokia išvada darytina dėl to, jog teismas ištyrė bei įvertino papildomus įrodymus, vertino papildomas aplinkybės, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo teisę skirti kitas, nei 2011-10-27 nutarime nurodytas nuobaudas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo paskirtų nuobaudų dydžiu.

Pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas A. V. skirtinas nuobaudas, tinkamai atsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Apylinkės teismai pagrįstai įvertino A. V. sveikatos bÅ«klę, kaip lengvinančiÄ aplinkybę pripažino asmens negalę. Teismas taip pat pagrįstai nurodė atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę – turėdamas galiojančiÄ nuobaudÄ A. V. padarė administracinį teisės pažeidimÄ .

Pagrįstai atsakomybe lengvinančia aplinkybe nepripažintas apelianto gailėjimasis, kadangi savo kaltės dėl LR ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo A. V. nepripažino nei tiriant eismo įvykį, nei nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. Teismas, atsižvelgęs į visas aplinkybes ir tinkamai taikydamas LR ATPK 302 str. skyrė už kiekvienÄ administracinį teisės pažeidimÄ nuobaudas, atitinkančias sankcijose nurodytus nuobaudų vidurkius, todėl jos nėra per griežtos. Pažymėtina, jog teismas, vadovaudamasis LR ATPK 33 str., galutinę nuobaudÄ parinko sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iÅ¡ padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose.Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog skundžiamo nutarimo dalies naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes (LR ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus (LR ATPK 257 str.) ir priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ .

Teismo vertinimu, A. V. skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, nuobauda nėra per griežta, todėl Å iaulių rajono apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: A. V. apeliacinio skundo netenkinti ir Å iaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ .Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama.

TeisėjasGražvydas Poškus