2013-04-25 Nr. AB-2081-3-61-3-01807-2012-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A525-197/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01807-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas P. K. su skundu (I t., b. l. 1−15) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 106 517,58 Lt turtinės ir neturtinės žalos.

Nurodė, kad nuo 2012 m. vasario 24 d. iki 2012 m. kovo 9 d. iš pataisos namų buvo perkeltas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę ir laikinojo sulaikymo kameroje buvo kalinamas du kartus (iš viso 4 valandas). Ši kamera neatitiko nustatytų higienos normų reikalavimų, t. y. jos plotas – 1,83 kv. m, joje buvo blogas apšvietimas, antisanitarinės sąlygos. Pareiškėjas kameroje buvo kalinamas kartu dar su vienu asmeniu, kuris linkęs užpulti. Tokios sąlygos pareiškėją žeidė ir žemino, be to, draudžiama kartu su kitais asmenimis kalinti asmenis, kurių atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, ar asmenimis, kurie linkę užpulti.

Laikinojo sulaikymo kamera buvo įrengta prie pat tualeto durų, o kameros sienos ir lubos buvo apipelijusios. Iš laikinojo sulaikymo kameros pareiškėjas buvo perkeltas į Laisvės atėmimo vietų ligoninės gydymo korpusą, t. y. kamerą Nr. 19, kurios plotas 7,19 kv. m. Joje tris paras kalėjo su dar vienu asmeniu. Taip buvo pažeistas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas, nes vienam asmeniui teko tik 3,59 kv. m gyvenamojo ploto. Šios kameros grindys buvo supuvusios, tarp lentų − skylės, dėl netvarkingų langų kameroje buvo labai šalta ir nebuvo pavojaus mygtuko. 2012 m. vasario 27 d. pareiškėjas buvo perkeltas į kamerą Nr. 22, kurios plotas − 15,39 kv. m.

Šioje kameroje buvo kalinami keturi asmenys, t. y. vienam kalinamajam teko 3,84 kv. m ploto. Toje kameroje taip pat nebuvo įrengtas pavojaus mygtukas. Langai buvo visiškai be stiklų, užkalti medžio drožlių plokšte. Tualetas kameroje neatskirtas nuo gyvenamosios patalpos, o dėl netvarkingos santechnikos nuolat bėgo vanduo. Kol buvo remontuojamas kranas, pareiškėjas kartu su kitais nuteistaisiais buvo perkeltas į Psichiatrijos skyriaus kamerą. 2012 m. kovo 6 d. pareiškėjas buvo perkeltas į kamerą Nr. 26, kurios plotas − 8,92 kv. m.

Joje buvo kalinami trys asmenys, todėl vienam asmeniui teko 2,97 kv. m. Kameroje buvo antisanitarinės sąlygos. Pažymėjo, jog aplinkybę, kad kamerose sanitariniai mazgai nėra izoliuoti nuo gyvenamojo ploto, pripažįsta ir Laisvės atėmimo vietų ligoninė (toliau – ir Ligoninė). Dalį pažeidimų nustatė ir Vilniaus visuomenės sveikatos centras. Per visą kalinimo laikotarpį dėl netinkamo tiek dieninio, tiek naktinio apšvietimo kamerose, patirto streso, kitų sąlygų ir žiauraus kankinimo pablogėjo pareiškėjo regėjimas. Dėl patirto streso ir emocinių išgyvenimų jis ne kartą kreipėsi į gydytojus, nes dėl padidėjusio kraujospūdžio jį kankino nuolatiniai galvos skausmai.

Taip pat pažymėjo, jog kalinimo metu nuolat buvo ribojamas prausimosi laikas, nebuvo karšto vandens. Apšvietimas kamerose buvo įjungtas visą parą, net ir poilsio metu. Pabrėžė, kad nėra atskiros ventiliacijos, maistas prastas, prausyklos neatitinka higienos normų reikalavimų, nėra įrengta specialių vietų drabužiams džiovinti. Kalinimo metu nebuvo organizuota jokio užimtumo laisvalaikiu. Be to, kameros nebuvo dezinfekuotos pagal higienos normų reikalavimus, jose būdavo labai šalta. Tuo metu, kai buvo apžiūrimas Ligoninės medicinos darbuotojų, buvo lydymas prižiūrėtojų moterų, kurios ir stebėdavo atliekamą gydytoją apžiūrą.

Tai labai žeidė pareiškėjo orumą. Dėl patirtų emocinių traumų pareiškėjas buvo priverstas kreiptis į VĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kuris po vizito paskyrė vaistų, taip pat į (duomenys neskelbtini) pagalbą, nes po kalinimo prarado bendravimo galimybes su savo pažįstamais ir artimaisiais. Teigė, kad jam buvo padaryta didelė turtinė žala, kuriai priskirtinos išlaidos, susijusios su pašto korespondencijos siuntimu, kuro išlaidos, dokumentų kopijų spausdinimo išlaidos, kanceliarinės prekės (326,58 Lt).

Kadangi dėl skundų rašymo sugaišo labai daug laiko (apie 30 darbo dienų), tai iš atsakovo priteistina 2 151 Lt suma. Iš viso turtinė žala sudaro 2 477,58 Lt. Kiekvieną kalinimo parą vertina 2 000 eurų, o, kadangi buvo kalinamas 15 parų, tai prašo priteisti iš viso 30 000 eurų arba 104 040 Lt neturtinės žalos.

Atsakovo atstovas Laisvės atėmimo vietų ligoninė pateikė atsiliepimą į skundą (I t., b. l. 83−86), kuriuo prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą arba taikyti asmens teisių gynimo būdą, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo, bet apsiribojant asmens teisės į teisės aktuose numatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu.

Paaiškino, kad Ligoninėje įrengta patalpa su trumpalaikio laikymo kameromis, priimamiems į Ligoninę bei išvykstantiems iš jos nuteistiesiems ir suimtiesiems laikyti, atskiros patalpos jų kratai ir daiktų apžiūrai atlikti, atskiros patalpos medicininei apžiūrai atlikti. Galiojantys teisės aktai reikalavimų trumpalaikio laikymo patalpų kvadratūrai nenustato, o šiose patalpose suimtieji ir nuteistieji, atvykę į Ligoninę, laikomi tik iki budinčiojo gydytojo apžiūros, vėliau jiems iš karto atliekama krata ir jie nukreipiami į gydomųjų skyrių palatas.

Ligoninės patalpų, įskaitant trumpalaikio laikymo patalpas bei palatas, nuolatinis valymas atliekamas kasdien. Palatas kasdien valo patys suimtieji ir nuteistieji, trumpalaikio laikymo patalpų nuolatinį bei pagrindinį bei palatų pagrindinį valymą atlieka palatų sanitarai. Palatų valymas registruojamas valymo darbų registravimo žurnale. Reikalavimas ant drabužių nešioti kortelę su vardu, pavarde, nuotrauka ir įstriža raudonos spalvos juosta taikomas nuteistiesiems, linkusiems pabėgti. Nuteistųjų atskiras ar izoliuotas laikymas pataisos įstaigose yra reglamentuotas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnyje, kuriame pareiškėjo vadinamų kriterijų nėra numatyta.

Dėl pareiškėjo argumento, jog jam gydantis Ligoninės kamerų tipo palatose nebuvo užtikrintas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatytas minimalus gyvenamasis plotas, pažymėjo, kad įstaiga negali daryti įtakos atvykstančių gydytis suimtųjų ir nuteistų asmenų skaičiui, nes Ligoninėje turi būti suteikiama stacionari sveikatos priežiūra visiems to reikalingiems nuteistiesiems ir suimtiesiems, todėl teisės akte nustatyta ploto norma galėjo būti viršyta. Be to, Ligoninė privalo nuteistiesiems ir suimtiesiems užtikrinti ir izoliacijos reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo bei Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymuose.

Teigė, jog trumpalaikis 14 dienų laikymo Ligoninėje sąlygų neatitikimas turėtų būti laikomas mažareikšmiu nepatogumu ir neturėtų būti traktuojamas kaip teisių pažeidimas. Pabrėžė, kad Ligoninės palatų įrengimas bei sanitarinės sąlygos jose visiškai atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma) reikalavimus. Tai patvirtina 2011 m. birželio 7 d. išduotas leidimas-higienos pasas.

Reikalavimai pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų sanitariniam mazgui Ligoninei šiuo metu netaikomi. Vilniaus apsaugos, priežiūros ir įskaitos skyriaus pareigūnai nuolat tikrina Ligoninės palatų techninę būklę ir atsiradusius gedimus registruoja kamerų apskaitos ir techninių apžiūrų žurnale. Visi duomenys perduodami Ūkio skyriui, kuris minimaliausiais terminais šalina visus atsiradusius gedimus. Atkreipė dėmesį, jog dažniausiai Ligoninės turtą gadina patys pacientai.

Ligoninės palatų kosmetinis remontas atliekamas kiekvienais metais. Teigė, kad pareiškėjo skunde minimose palatose taip pat buvo šalinami visi atsirandantys defektai ir sulaužymai. Ligoninės palatos vėdinamos natūraliu būdu atidarius langus ir per sienose įrengtus ventiliacijos vamzdžius, tai neprieštarauja Higienos normos 24 punkto nuostatoms. Ligoninės pacientų prausimasis organizuojamas vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 258 punkto nuostatomis, t. y. ne rečiau kaip kartą per savaitę.

Teigė, jog Ligoninė pareiškėjo atžvilgiu neteisėtų veiksmų neatliko, jo reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos yra nepagrįsti. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas nepagrįstai žalai priskiria bylinėjimosi išlaidas ir sugaištą laiką dėl pareiškimų ir skundų rašymo bei siuntimo. Atkreipė dėmesį, jog neturtinės žalos pareiškėjui faktas nėra patvirtintas jokiais įrodymais. Be to, tarp pareiškėjo tariamai patirtos neturtinės žalos ir gydymosi tokį trumpą laiko tarpą (14 dienų) priežastinio ryšio nėra, todėl pagrindo priteisti žalą nėra.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 7 d. sprendimu (I t., b. l. 151−156) pareiškėjo P. K. skundą patenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjui P. K. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 500 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 48,07 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš viso – 548,07 Lt. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas pažymėjo, kad ginčo teisiniams santykiams taikytinas Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“. Jame nustatytas minimali vienam asmeniui tenkanti ploto norma − 3,6 kv. m taikytina ir laisvės atėmimo vietų ligoninėse gydomiems asmenims.

Nurodė, kad atsakovas nepateikė į bylą duomenų, kiek nuteistųjų buvo gydoma ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2012 m. vasario 24 d. iki 2012 m. kovo 9 d.) kamerų tipo palatose Nr. 19, Nr. 22 ir Nr. 26. Nustatyta, kad atsakovas nefiksuoja, koks tikslus nuteistųjų skaičius gydosi Ligoninėje tam tikrose palatose. Atsižvelgiant į tai, nustatyti, ar nebuvo pažeista vienam asmeniui (o kartu ir pareiškėjui) tenkanti minimalaus ploto norma, nėra galimybės. Atsakovas pripažįsta, kad kai kuriais atvejais ši norma galėjo būti pažeista.

Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad tam tikrus Ligoninės veiklos trūkumus nustatė ir patvirtino Vilniaus visuomenės sveikatos centras, o pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad sanitarinio mazgo patalpos nebuvo atskirtos pertvaromis nuo likusio kameros ploto, Ligoninė pripažįsta, tačiau nurodo, kad šiuo metu neturi finansinių galimybių jį visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto.

Dėl pareiškėjo argumentų, kad buvo nuolat ribojamas prausimosi laikas, kameros nebuvo dezinfekuotos pagal higienos normų reikalavimus, kameros sienos ir lubos buvo apipelijusios, kamerose buvo labai šalta, teismas pažymėjo, jog pagal byloje esančius duomenis patalpos valomos kasdien, o pagrindinis valymas atliekamas vieną kartą per mėnesį, dezinfekcija taip pat atliekama pagal higienos reikalavimus ir tai fiksuojama Valymo darbų registravimo žurnale. Į bylą pateiktas Vilniaus visuomenės sveikatos centro raštas liudija, kad Ligoninėje sąlygos praustis numatytos vieną kartą per savaitę, o tai atitinka HN 76:2010 68 punkto reikalavimus. Patalynę Ligoninėje numatyta keisti kas 7 dienas. Dėl drabužių skalbimo sudaryta sutartis, minkštas inventorius dezinfekuojamas dezinfekcijos kameroje, dezinfekcijos darbai registruojami žurnale. Dėl dezinfekcijos ir deratizacijos yra sudaryta sutartis su Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotimi. Taip pat Visuomenės sveikatos centras nustatė, kad oro temperatūra kameroje buvo 18,3 laipsnių, kameroje Nr. 22 – 18,4 laipsnių, kameroje Nr. 26 – 17 laipsnių, tai atitiko Higienos normos HN 76:2010 26 punkto reikalavimus. Atsakovas patvirtino, kad Ligoninės palatų kosmetinis remontas atliekamas kiekvienais metais ir per jį remontuojama elektros instaliacija, santechnika, sienos, grindys, lovos, langai ir spintelės.

Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje esanti Ligoninės Ūkio skyriaus komendanto V. S. pažyma patvirtina, kad pareiškėjo nurodyti pažeidimai dėl netvarkingos santechnikos buvo pašalinti.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, reglamentuojančiomis valstybės civilinę atsakomybę ir, įvertinęs bylos medžiagą, konstatavo, kad nors iš byloje esančių duomenų negalima nustatyti, kad pareiškėjas buvo kalinamas patalpose, kuriose buvo neužtikrintos tinkamos gydymo sąlygos dėl minimalaus gyvenamojo ploto normos pažeidimo (išskyrus atsakovo paaiškinimus, kad minimalus gyvenamasis plotas galimai buvo pažeistas), tačiau atsižvelgė į tai, kad ginčui aktualiu laikotarpiu iš dalies buvo pažeistos anksčiau minėtos higienos normos (blogas apšvietimas, sanitarinio mazgo neatskyrimas nuo gyvenamosios patalpos). Todėl teismas, įvertinęs visas pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl antisanitarinių sąlygų gydymo metu Ligoninėje, darė išvadą, kad pareiškėjas turi teisę į neturtinės (ir turtinės) žalos atlyginimą, nes buvo nustatyti valdžios institucijos neteisėti veiksmai kaip būtina deliktinės atsakomybės sąlyga CK 6.271 straipsnio prasme.

Įvertinęs teisinį reglamentavimą ir faktinius bylos duomenis, apibūdinančius P. K. kalinimo sąlygas, remdamasis teismų praktika tokio pobūdžio bylose, teismas darė išvadą, kad šiuo atveju viešojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal teisės aktus ši institucija ir jos darbuotojai privalėjo veikti.

Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad per visą kalinimo laikotarpį dėl netinkamo tiek dieninio, tiek naktinio apšvietimo kamerose, patirto streso, kitų sąlygų ir kankinimo pablogėjo pareiškėjo regėjimas, teismas nurodė, kad nors byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo sveikatos būklei tiesioginės įtakos turėjo būtent byloje konstatuotas Lietuvos higienos normų (naktinio apšvietimo) nesilaikymas, į visas šias aplinkybes teismas atsižvelgia, spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą.

Teismas pažymėjo, kad nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir šio pažeidimo trukmę (ginčo laikotarpiu, atlikdamas bausmę Ligoninėje, pareiškėjas iš viso buvo kalinamas 14 parų), į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, į tai, kad pareiškėjas pateikė įrodymus dėl sveikatos sutrikdymo (regėjimo pablogėjimo, gydymosi pas (duomenys neskelbtini) dėl miego sutrikimų), rėmėsi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, ir pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 500 Lt.

Dėl kitų skundo argumentų, teismas nurodė, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad buvo kalinamas kartu su kitu nuteistuoju, kuris tariamai yra linkęs užpulti, nes jo asmens kortelė yra perbraukta skersai raudonu brūkšniu, yra nepagrįsta, nes reikalavimas ant drabužių viršaus nešioti kortelę su vardu, pavarde, nuotrauka ir raudonos spalvos įstriža juosta, kaip patvirtino atsakovas, yra taikomas nuteistiesiems, linkusiems pabėgti. Taip pat pažymėjo, jog nuteistųjų atskiras ar izoliuotas laikymas pataisos įstaigose reglamentuojamas BVK 70 straipsnyje, kuriame nėra numatyta, kad nuteistieji, kurie linkę pabėgti iš kalinimo įstaigos, turi būti izoliuojami.

Dėl pareiškėjo prašomos priteisti turtinės žalos, kuriai jis priskyrė išlaidas, susijusios su pašto korespondencijos siuntimu, kuro išlaidas, dokumentų kopijų spausdinimo išlaidas, kanceliarinių prekių ir telefoninių pokalbių sąskaitas, teismas, remdamasis CK 6.249 straipsniu ir Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalimi, pažymėjo, kad tam, kad būtų priteista pareiškėjo patirta turtinė žala, teismui turi būti pateikta įrodymų, patvirtinančių tokios žalos atsiradimo faktą ir jos dydį. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas nepagrįstai išlaidas, susijusias su pašto korespondencijos siuntimu, kuro išlaidas, dokumentų kopijų spausdinimo išlaidas, kanceliarinių prekių išlaidas sieja su turtine žala. Paaiškino, jog bylinėjimosi išlaidos, patirtos nagrinėjant šią administracinę bylą, negali būti priteisiamos kaip pareiškėjo galimai patirta turtinė žala, bet vertintinos ir priteistinos proporcingai tenkintiniems pareiškėjo skundo reikalavimams pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnį. Įvertinęs tai, jog, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas buvo pareiškęs reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, teismas konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo yra atmestas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos yra patenkintas iš dalies. Atsižvelgiant į pareiškėjo patenkintų reikalavimų dalį ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, teismas pareiškėjui priteisė ketvirtadalį sumos, t. y. 48,07 Lt (139,54 Lt už spausdinimo ir kopijavimo paslaugas + 52,75 Lt už pašto išlaidas) × 1/4). Išlaidos, susijusios su kuro sąnaudomis ir telefoninių pokalbių sąskaitomis, pareiškėjui nepriteistos, nes jis neįrodė, kad jos susijusios konkrečiai su šiuo ginču. Teismas taip pat pabrėžė, jog bylinėjimosi išlaidos gali būti laikomos pagrįstomis tik tada, kai nurodomos išlaidos ne tik realiai yra patirtos, bet patirtos būtent dėl konkrečios bylos nagrinėjimo teisme. Todėl proceso šalis, prašanti priteisti jai atlyginti bylinėjimosi išlaidas, turi nurodyti konkrečias bylinėjimosi išlaidas ir pateikti konkrečius įrodymus, patvirtinančius, kad ji patyrė atitinkamas išlaidas būtent dėl procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje.

III. Pareiškėjas P. K. pateikė apeliacinį skundą (I t., b. l. 160−172) kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 7 d. sprendimą iš dalies ir bylą nagrinėti iš naujo. Iš atsakovo prašo priteisti 106 517, 58 Lt turtinės ir neturtinės žalos.

Taip pat pateiktas prašymas skirti uždarą teismo posėdį.

Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės analogiškais argumentais, kurie buvo išdėstyti skunde. Papildomai nurodo:

1) sprendime nepasisakyta dėl Ligoninės laikinojo sulaikymo kameros, kurioje pareiškėjas buvo kalinamas kvadratūros, teismas visiškai neanalizavo ir nedetalizavo šios problemos. Taip pat neanalizuota problema, dėl nuteistojo, su kuriuo pareiškėjas buvo laikomas laikinojo sulaikymo kameroje ir kuris yra linkęs užpulti. Šiai faktinei aplinkybei nustatyti teismas nesiėmė jokių skunde nurodytų veiksmų. Neanalizuota situacija ir dėl kitų su pareiškėju kalintų nuteistųjų – kurie, pasak pareiškėjo, po keletą kartų teisti realiomis laisvės atėmimo bausmėmis už sunkius tyčinius nusikaltimus. Pabrėžia, jog mano, kad jo atžvilgiu buvo pažeisti BVK 70 straipsnio reikalavimai. Teismas sprendime taip pat praktiškai nepasisakė ir neįvertino faktinės aplinkybės, jog dėl netinkamo apšvietimo kamerose pareiškėjui buvo sutrikdytas regėjimas, todėl pareiškėjui reikalingi akiniai. Taip pat pabrėžia, jog teismas iki bylos nagrinėjimo buvo neaktyvus − neišsiaiškino ir nesiėmė jokių veiksmų išsiaiškinti, koks tikslus asmenų skaičius buvo kalinamas kartu su pareiškėju − o tai prieštarauja įstatymams ir bendrai teismų praktikai. Teismas taip pat nepatikslino prašytos nustatyti faktinės aplinkybės dėl Ligoninės perpildymo. Pabrėžė, jog teismas daugiausia rėmėsi Ligoninės pateiktais atsakymais, palaikė atsakovo poziciją ir, pareiškėjo manymu, buvo šališkas. Taip pat netikrinti faktai, o remtasi tik Ligoninės dokumentais, dėl prausimosi duše laiko, kamerų dezinfekcijos pagal higienos normas reikalavimus. Neįvertinta aplinkybė, jog santechnikos darbai kameroje buvo atliekami pagal pareiškėjo prašymus dėl netvarkingos santechnikos. Teismas tinkamai neįvertino visos bylos medžiagos. Nedetalizavo ir neaptarė sprendime pateiktų dokumentų − tiesioginių įrodymų dėl Ligoninėje nustatytų pažeidimų, kitos medžiagos, įrodančios nežmogišką elgesį su pareiškėju, baudimą, įžeidžiantį elgesį ir kita, neanalizavo šių dokumentų iš esmės. Sprendime nepasisakyta dėl pareiškėjo asmenybės ir jį charakterizuojančių duomenų. Taip pat nepasisakyta dėl pavojaus mygtukų kamerose nebuvimo/neveikimo.

2) Teismas nesirėmė Europos Sąjungos ir Europos žmogaus teisių teismo praktika, nepasisakė dėl bylos Michailas Ganea prieš Moldovą ir šios bylos esminio pagrindo reikalaujant neturtinės žalos. Nevertinta byla Savenkovas prieš Lietuvą, kurioje 5 000 eurų neturtinė ir 500 eurų turtinė žala buvo priteista nustačius vienintelį pažeidimą – kalėjimo perpildymą. Taip pat nepasisakė dėl Europos komiteto prieš kankinimą ir nežmonišką ar žiaurų elgesį ir baudimą rekomendacijų dėl maisto, pelėsio, tualeto, tik šalto vandens buvimo, dėl prausyklos, dėl užimtumo neorganizavimo, dėl nebuvimo kamerose vietos drabužiams džiovinti ir kitų sąlygų.

3) Nesutinka su priteistos turtinės žalos suma, nes teismas neteisingai paskaičiavo ir įvertino pareiškėjo pateiktus dokumentus, konstatuodamas, neva jie nėra susiję su būtent šiuo skundu. Paaiškina, jog visi pateikti dokumentai tiesiogiai susiję būtent su šia byla. Atkreipia dėmesį, jog teismo posėdžio metu teismas ir atsakovas nekėlė klausimo dėl pateiktų dokumentų dėl turtinės žalos neobjektyvumo, nebuvo išreikštos jokios abejonės minimu klausimu, todėl turi būti priteisiama visa pareiškėjo reikalaujama turtinė žala.

4) Teismas neteisingai įvertino pareiškėjui padarytą neturtinę žalą, todėl sprendimas privalo būti panaikintas pareiškėjui atlyginant realią neturtinę žalą – 104 040 Lt.

Atsakovo atstovas Ligoninė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (II t., b. l. 19−22), kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 7 d. sprendimą pakeisti, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą arba taikyti asmens teisių gynimo būdą, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo, bet apsiribojant asmens teisės į teisės aktuose numatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu.

Be atsiliepime į skundą pateiktų argumentų nurodo, kad:

1) statistika, kiek konkrečiomis dienomis konkrečioje palatoje gydoma nuteistųjų nevedama, nes to daryti neįpareigoja teisės aktai. Atsižvelgiant į pareiškėjo apeliaciniame skunde pateiktus duomenis apie ko kalinimą konkrečiomis dienomis konkrečiose palatose, matyti, jog Ligoninė minimalaus 3,6 kv. m ploto neužtikrino tik tris paras. Toks tariamas diskomfortas ir/ar išgyvenimai nėra žymiai didesni ir intensyvesni už tuos, kurie neišvengiami asmeniui būnant kalinamu.

2) Dėl pareiškėjo nurodyto blogo ir/ar netinkamo apšvietimo, pažymi, kad, kaip pažymėta Vilniaus visuomenės sveikos centro patikrinimo akte, naktinis apšvietimas Higienos normos 23 punkto reikalavimo neatitiko tik dėl to, jog Ligoninės darbuotojai norėjo pagerinti suimtųjų ir/ar nuteistųjų gyvenimo sąlygas, kad mažesnė naktinė šviesa netrikdytų miego, o dėl dieninio apšvietimo Ligoninei pastabų nepateikta. Be to, per 14 dienų, tiek, kiek pareiškėjas buvo gydomas Ligoninėje, jo regėjimas dėl naktinio apšvietimo negalėjo taip staigiai pablogėti. Pažymi, kad dėl pablogėjusio regėjimo pareiškėjas skundėsi dar būdamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje.

3) 2012 m. liepos 4 d. pareiškimu „Dėl nekokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo, netinkamų paslaugų suteikimo ir reikalautų suteikti paslaugų nesuteikimo, kankinimo ir kitokio žiauriais, nežmoniško, žeminančio garbę ir orumą elgesio ir baudimo Ligoninėje patirtos ir neturtinės žalos atlyginimo“ pareiškėjas kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Komisija), kuri nusprendė, kad žala teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas nebuvo padaryta, prašymo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą netenkino.

4) Pareiškėjo teiginys, kad neturtinę žalą patiria būtent dėl šios ginčo klaidingas, nes pareiškimas Komisijai, skundas ir apeliacinis skundai labai panašūs. Pareiškėjas Komisijos prašė priteisti 2 311,33 Lt turtinės žalos, teismo – 2 866,83 Lt, neturtinės žalos suma tokia pati.

5) Pareiškėjo patirti išgyvenimai nėra žymiai didesni ir intensyvesni už tuos, kurie neišvengiami kalinama asmeniui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Atsižvelgiant į tai, kad byla apeliaciniame teisme buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, pareiškėjo prašymas skirti uždarą teismo posėdį atmestinas. Taip pat atmestinas pareiškėjo prašymas prijungti prie bylos, pareiškėjo vertinimu, jį charakterizuojančią medžiagą – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimą civilinėje byloje − nes jame bendrosios kompetencijos teismas pasisakė dėl kitų atsakovo Lietuvos Respublikos atsakomybės pagrindų ir pastarasis sprendimas neturi reikšmės šios bylos nagrinėjimui.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo pareiškėjui reikalaujant atlyginti jo patirtą turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią jam laikotarpyje nuo 2012 m. vasario 24 d. iki 2012 m. kovo 8 d. kalint Ligoninėje nežmoniškomis, žeminančiomis, neatitinkančiomis higienos normų sąlygomis. Teigė, kad Ligoninėje pažeidžiamas vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimas, vienoje iš kamerų, nebuvo įrengtas pavojaus mygtukas, pareiškėjas buvo laikomas su linkusiu užpulti asmeniu, laikinojo sulaikymo kamera buvo įrengta prie tualeto durų, jos sienos ir lubos apipelijusios, kitoje kameroje buvo supuvusios grindys, tarp lentų skylės, netvarkingi langai, kamerose šalta, tualetas neatskirtas nuo gyvenamosios patalpos, dėl netvarkingos santechnikos nuolat bėgo vanduo, netinkamas dieninis ir naktinis apšvietimas, dėl ko pablogėjo pareiškėjo regėjimas, ribojamas prausimosi laikas, nebuvo karšto vandens, ventiliacijos, maistas prastas, prausyklos neatitinka higienos normų reikalavimų, nėra įrengta vietų drabužiams džiovinti, neorganizuojamas užimtumas laisvalaikiu, kameros nedezinfekuotos pagal higienos normų reikalavimus, kai pareiškėjas buvo apžiūrimas Ligoninės medicinos darbuotojų, jį lydėdavo prižiūrėtojos moterys.

Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėtu aktu CK 6.271 straipsnio 3 dalies prasme laikomas ir neteisėtas veiksmas, ir neveikimas, kurie tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ar interesams.

Apibendrinant aptartą teisinį reguliavimą darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Ligoninės administracijos veiksmus, žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) jam padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir pareiškėjui atsiradusios žalos. Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas yra valstybės valdžios institucijos neteisėti veiksmai, kurio buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

Vienas iš pareiškėjo nurodytų jo kalinimo pažeidimų – nebuvo užtikrintas vienam asmeniui kameroje tenkančio ploto reikalavimas.

Pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktą, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Ligoninė nepateikė informacijos, kiek nuteistųjų ginčui aktualiu laikotarpiu buvo gydoma tose kamerose, kuriose kalėjo pareiškėjas (tokie duomenys nėra fiksuojami), todėl, nustatyti, ar nagrinėjamu atveju vienam asmeniui tenkanti minimalaus ploto norma buvo pažeista nėra galimybės, tačiau Ligoninė pripažino, kai kuriais atvejais ši norma galėjo būti pažeista. Tuo tarpu remiantis pareiškėjo pateiktais argumentais, 2012 m. vasario 24 d. 4 valandas jis buvo kalinas laikino sulaikymo kameroje, kurios plotas – 1,83 kv. m, laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 24 d. iki 2012 m. vasario 27 d. kameroje Nr. 22, kurioje vienam asmeniui teko 3,59 kv. m, nuo 2012 m. vasario 27 d. iki 2012 m. kovo 6 d. kameroje, kurioje plotas vienam asmeniui – 3,84 kv. m, o nuo 2012 m. kovo 6 d. iki 2012 m. kovo 9 d. kameroje, kurioje vienam asmeniui teko 2,97 kv. m ploto. Ligoninei nepateikus šiuos argumentus paneigiančių įrodymų, darytina išvada, kad tam tikrą laikotarpį, 8 dienas, pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose buvo pažeidžiamas minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimas.

Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, vien teisės aktais nustatyto kalinčiam asmeniui kameros ploto neužtikrinimas atsižvelgus į konkrečias aplinkybes gali sudaryti prielaidas žalos priteisimui (žr. EŽTT sprendimą Mandić and Jović v. Slovenia (pareiškimo Nr.5774/10 ir 5985/10) ir Štrucl and others v. Slovenia (pareiškimo Nr. 5903/10, 6003/10 ir 6544/10). Ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir neužtikrinant jo teisės į aktuose nustatytą kameros gyvenamąjį plotą, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinės žalos atlyginimui (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1235/2012, 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1247/2012, 2011 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1774/2010).

Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad kalėdamas tokiomis sąlygomis pareiškėjas patyrė esminių nepatogumų ir dvasinių kančių, kurios viršijo įprastus kalinimo sąlygojamos suvaržymus. Todėl vertintina, kad šiuo aspektu egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai – kalinimas pažeidžiant teisės aktais numatytą vienam asmeniui skiriamą plotą, žala – pareiškėjas dėl to patyrė esminių nepatogumų ir kančių, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos. Todėl pareiškėjo reikalavimas dėl piniginės kompensacijos priteisimo už kalinimą tokiomis sąlygomis yra pagrįstas, ir pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą pareiškėjui pagrįstai jį priteisė.

Dėl kitų pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių (sudužusio lango kameroje Nr. 19, netinkamo naktinio apšvietimo kamerose Nr. 19 ir Nr. 22, nesančių atitvarų tarp sanitarinio mazgo ir likusio kameros ploto, ribojamo prausimosi laiko, kamerų nedezinfekavimo, apipelijusių sienų ir lubų, žemos temperatūros, netvarkingo sanitarinio mazgo, kalinimo su kaliniu linkusiu užpulti, Ligoninėje sutrikdyto pareiškėjo regėjimo, dėl ko, jis turi nešioti akinius), kurios, pareiškėjo nuomone, įrodo nežmonišką, antisanitarinį ir garbę bei orumą žeminantį kalinimą, išsamiai pasisakė pirmosios instancijos teismas. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais ir išvadomis, jų nekartoja. Kartu atmestini apelianto argumentai, kad teismas nevertino ir neanalizavo klausimo dėl kamerų, kuriose jis buvo kalinamas kvadratūros, dėl kalinimo kartu su linkusiu užsipulti kaliniu, dėl netinkamo apšvietimo, dėl kurio pareiškėjui sugadintas regėjimas ir jis turi nešioti akinius.

Atsakant į apeliacinio skundo argumentus, kad teismas nepasisakė dėl tam tikrų jo skunde pateiktų argumentų – pareiškėjų asmenybės ir jį charakterizuojančių duomenų, pavojaus mygtukų kamerose nebuvimo/neveikimo, nesirėmė Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymėtina, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudenciją, teismo pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą (žr. EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ normas (ABTĮ 13 str.1 d.) taip pat ne kartą yra pasisakęs, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. pvz., LVAT nutartis: 2008 m. gruodžio 5 d. Nr. P444-196/2008;2009 m. liepos 24 d. Nr. P756-151/2009; 2009 m.lapkričio 6 d. Nr. P525-194/2009 ir kt.). Taip pat pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (pvz. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-1212/2006) proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios. Tačiau pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (pvz. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-2644/2012).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas atskirai nepasisakydamas dėl pareiškėjo pateiktų, jo nuomone, jo asmenybę charakterizuojančių įrodymų, šių nuostatų nepažeidė. Nurodytos teismų praktikos nuostatos leidžia atmesti ir apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino pareiškėjo pateiktus dokumentus, konstatuodamas, kad jie nėra susiję su nagrinėjama byla.

Dėl pareiškėjo argumento, kad apskaičiuojant jam priteistiną žalos atlyginimo sumą nebuvo vertinta Europos Žmogaus teisių Teismo byla Savenkovas prieš Lietuvą, pažymėtina, pirma, kaip matyti iš teismo sprendimo turinio, teismas šia byla rėmėsi. Antra, pareiškėjui šioje byloje priteista mažesnė žalos atlyginimo suma, nes minėtoje Europos Žmogaus Teisių Teismo byloje buvo vertinama situacija, kai asmuo perpildytoje kameroje buvo kalimas kelis metus (daugiau nei 3,5 metų), o ne kelias dienas, kaip šios bylos atveju, be to, vienam asmeniui tenkančio kameros ploto reikalavimus buvo pažeistas labiau. Atitinkamai atsižvelgiant į šioje byloje nustatytą pažeidimų trukmę bei mąstą, pareiškėjui pagrįstai priteista mažesnė žalos atlyginimo suma.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartą teismų praktiką, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteista neturtinės žalos suma visiškai atlygina pareiškėjo patirtą žalą, nėra per maža.

Dėl pareiškėjo reikalaujamos priteisti turtinės žalos, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokia žala nėra pagrįsta ir įrodyta, todėl negali būti priteista. O bylinėjimosi išlaidos, susidedančios iš išlaidų už spausdinimo ir kopijavimo paslaugas bei pašto išlaidų, įvertinus patenkintų reikalavimų dalį, pagrįstai priteistos tik dalyje – ketvirtadalis reikalaujamos sumos – 48,07 Lt.

Atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartą teismų praktiką, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

pareiškėjo P. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė