34aefb85-ce59-466a-bd54-0a7e282c9efe · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas A                                                                           NUORAŠAS                 Pranešėjas Vladislavas Lenčikas                        Baudžiamoji byla Nr. 1A-655-190/2012 Teisėjas Ričardas Prašmuntas                         Teisminio proceso kategorija: 1-87-1-00280-2011-1                                                                             Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.5., 2.4.7. (S)              VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS 2012 m. birželio 29 d.Vilnius             Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislavo Lenčiko, teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės ir Artūro Pažarskio,sekretoriaujant Linai Žalaitei,dalyvaujant prokurorui Jonui Selilioniui,nuteistojo gynėjui advokatui Gediminui Skaisčiui,nukentėjusiajai J.

V.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. K. ir jo gynėjos apeliacinius skundus dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo:R. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 138 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 3 (trim) mėnesiams.R. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 145 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2 d., paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo bÅ«du griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę bausmę ir R.

K. paskirta subendrinta 2 (dvejų) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.R. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 140 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du prie griežčiausios bausmės iÅ¡ dalies pridedant Å¡velnesnę bausmę ir R. K. paskirti subendrinta 2 (dvejų) metų ir 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.Vadovaujantis LR BK 64 str. 1, 3 d., Å¡iuo nuosprendžiu R.

K. paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du subendrinta su 2011 m. kovo 24 d. Trakų r. apylinkės teismo paskirta ir neatlikta 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme prie griežtesnės bausmės dalinai pridedant Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę ir R. K. paskirta galutinė subendrinta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.Priteista iÅ¡ R. K. Valstybinei ligonių kasai 1193,24 litų žalos už nukentėjusios J.

V. gydymÄ .Å iuo nuosprendžiu nuteistas ir B. P., tačiau jo atžvilgiu skundas negautas.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : R. K. nuteistas už tai, kad B. P. ir R. K. 2011-04-25, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytÄ valandÄ , (duomenys neskelbtini) buvusios mokyklos pastato koridoriuje, bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrai kilusio konflikto su R. U. metu sudavė pastarajam daugybinius smÅ«gius į galvos sritį, po ko jis nugriuvo ant grindų ir prarado sÄ monę.

Po to R. K. ir B. P., tęsdami nusikalstamÄ veikÄ , nutempė nukentėjusįjį į duÅ¡o kambarį, kur jam, gulinčiam ant grindų, sudavė daugybinius smÅ«gius kojomis ir rankomis į Å¡onus ir galvos sritį, kitas kÅ«no vietas, po to B. P. rankomis paėmęs už kaklo ėmė smaugti R. U.. Å iais veiksmais B. P. ir R. K. veikdami bendrininkų grupėje padarė nukentėjusiajam poodines kraujosruvas galvos kairėje pusėje, kakle, odos nubrozdinimus nugaroje, krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės VIII – o Å¡onkaulio lūžį, t.y. nesunkiai sutrikdė R.

U. sveikatÄ t.y. Å¡iais savo veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 138 str. 1 d. Taip pat B. P. ir R. K. 2011-04-25, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytÄ valandÄ , (duomenys neskelbtini) esančiame name, bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrai kilusio konflikto su R. U. metu sudavė pastarajam daugybinius smÅ«gius, grasino jį nužudyti sakydami, kad paskandins duÅ¡o kabinoje. Po to B. P., R. K. stovint greta nukentėjusiojo, pridėjo prie R.

U. galvos ir pilvo dujinį pistoletÄ , sakydamas nukentėjusiajam „ kad tau galas“ esant pakankamam pagrindui manyti, kad Å¡ie grasinimai gali bÅ«ti įvykdyti, t.y. Å¡iais veiksmais padarė nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 145 straipsnyje 1 dalyje.Taip pat R. K. 2011-10-12 apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini) esančiame name, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio tarpasmeninio konflikto metu, tyčia kumščiu vienÄ kartÄ sudavė sugyventinei J. V.

į kairę veido pusę, sudavė daugybinius smÅ«gius į Å¡launis ir pilvÄ , daužė galvÄ Ä¯ grindis, apėmęs kaklÄ rankomis, smaugė J. V., kol pastaroji prarado sÄ monę. J. V. atsipeikėjus ir iÅ¡Å¡okus per buto langÄ Â Ä¯ laukÄ tikslu iÅ¡vengti R. K. tolimesnio smurto, R. K. lauke pasivijo bėgančiÄ J. V., pagriebęs jÄ už plaukų bei už rankos, jÄ pargriovė ant žemės ir tempė iki namo. Po to pro pravirÄ langÄ , paėmęs jÄ už kojų bei rankų įmetė į namo vidų, kur nukentėjusioji krisdama visu kÅ«nu atsitrenkė į grindis.

Å iais veiksmais R. K. sugyventinei J. V. padarė poodines kraujosruvas kairiame skruoste, krÅ«tinės deÅ¡inėje, abiejose alkÅ«nėse, klubų iÅ¡oriniuose pavirÅ¡iuose tai yra nežymiai sutrikdė sugyventinės J. V. sveikatÄ . Å iais savo veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 140 str. 1 d.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog epizode kaltinamųjų B. P. ir R. K. kaltė dėl įvykdyto R. U. nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir grasinimo jį nužudyti R. U. yra grindžiama nukentėjusiojo, liudytojų M.

U., K. N. bei S. B. parodymais, 2011-10-10 specialisto iÅ¡vada Nr.G 2920/11(01) bei kita bylos medžiaga. Teismas, vertindamas kaltinamųjų parodymus atsižvelgia į tai, kad R. K. savo kaltės nepripažino, o B. P. tik iÅ¡ dalies – jų parodymai nėra nuoseklÅ«s ir teisingi, todėl teismas vertino juos kaip bandymÄ iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Teismas kritiÅ¡kai vertino kaltinamojo R. K. parodymus, kad ne jis, o nukentėjusysis buvo konflikto iniciatorius, kad bÅ«tent nukentėjusysis R.

U. pirmas įrėmė jam į Å¡onÄ ginklÄ ir prievarta liepė eiti į namo vidų. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad tokie kaltinamojo parodymai neatitinka byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų. Tuo tarpu nukentėjusiojo asmens R. U. parodymai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios yra nuoseklÅ«s bei paremti įrodymais, t.y. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vada, liudytojų parodymais. Liudytojai K. N. ir S. B. yra policijos pareigÅ«nai ir jie nėra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl jų parodymus teismas vertino kaip ypatingai reikÅ¡mingus.Apylinkės teismas vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo, mano, kad kaltinamojo R.

K. veiksmai nukentėjusios J. V. atžvilgiu visiÅ¡kai atitinka LR BK 140 str. nusikaltimo sudėtį. R. K. parodymus toje dalyje, kad jis tik vienÄ kartÄ kumščiu sudavęs J. V. į veidÄ , daugiau jokių smÅ«gių 2011-10-12 sugyventinei nesudavė, jos nesmaugė ir už plaukų J. V. netampė vertino kritiÅ¡kai, kaip bandymÄ iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Tokie kaltinamojo parodymai prieÅ¡tarauja nukentėjusios J. V. parodymams bei 2012-02-03 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vadai Nr.G 3789/11 (01).

Pats kaltinamasis R. K. 2011-10-19, t.y. neužilgo po įvykio, parodymų patikrinimo vietoje metu parodė namÄ , kuriame jis su J. V. gyvena, kambarį, kuriame įvyko konfliktas, parodė kaip sudavė J. V. į veidÄ , vietÄ , kur po jo suduoto smÅ«gio J. V. pabėgo, langÄ , pro kurį įmetė J. V., kai jÄ pagavo.Nukentėjusioji J. V. parodymų patikrinimo vietoje metu patvirtino savo parodymus, duotus apklausų metu ir parodė namÄ , esantį adresu Å klėrių k., Trakų r., kuriame 2011 m. spalio mėn. jÄ sumušė R.

K., bei aplinkybes (kaip buvo suduoti smÅ«giai, kaip jÄ R. K. smaugė, kaip ji pargriuvo ant grindų ir t.t.). Teismas pažymėjo, kad tokiais parodymų patikrinimo vietoje duotais ir teismo posėdžio metu patvirtintais nukentėjusios J. V. parodymais neturi pagrindo netikėti.Apeliaciniu skundu nuteistojo R. K. gynėja praÅ¡o pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 19 d. nuosprendį dalyje, kurioje R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 138 str. 1 d., pagal LR BK 145 str. 1 d. ir pagal LR BK 140 str. 1 d. laisvės atėmimu keturiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose, ir iÅ¡teisinti dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 138 str. l d. (dėl P. U. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo) ir LR BK 145 str. 1 d. (dėl grasinimo nužudyti) bei paskirti Å¡velnesnę bausmę.Nepagrįsta, anot gynėjos, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog nukentėjusiojo R.

U. parodymai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios yra nuoseklūs bei paremti įrodymais, t.y. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada, liudytojų parodymais. Tokia teismo išvada neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes pirmoje apklausoje nukentėjusysis nurodė kitokias nusikalstamos veikos aplinkybes, tolimesnio ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis visas įvykio aplinkybes atsiminė ir jas detalizavo, tačiau teisminio nagrinėjimo metu R.

U. parodė, kad jį mušė abu kaltinamieji, bet negalėjo nurodyti, kas ir kiek smūgių sudavė ir į kurias kūno vietas, „spėjo, kad jį muša dviese“.Teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojo M. U. parodymais, jog jis matė, kaip R. K. kumščiu suduoda smūgius jo broliui Romualdui į galvos sritį, kadangi tokius parodymus davęs ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas teisme šios aplinkybės nepatvirtino. Be to, kritiškai vertintini liudytojo M. U. parodymai toje dalyje, kad jo brolis buvo parklupęs ir abu kaltinamieji brolį mušė, kadangi visi įvykio dalyviai parodė, kad M.

U. pabėgo tik konfliktui prasidėjus ir to negalėjo matyti.Pažymi, jog nuteistųjų R. K. ir B. P. parodymai ikiteisminio tyrimo ir teisminio negrinėjimo metu buvo vienodi ir nuoseklÅ«s. Tai, kad bÅ«tent nukentėjusysis iÅ¡provokavo konfliktÄ , įrėmęs R. K. ginklÄ Ä¯ Å¡onÄ , patvirtina ir kitas kaltinamasis B. P.. Be to, jis (B. P.) ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme parodė, kad R. K. nevartojo fizinio smurto nukentėjusiojo atžvilgiu, o tik nutempė abu jį į vonios kambarį. Kaltinamieji parodė, kad vonios kambaryje nukentėjusysis griuvinėjo, todėl galėjo pats susižaloti.Byloje esanti 2011-10-10 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr.G 2920/11(01) patvirtina kaltinamųjų parodymus, kadangi tik poodinės kraujosruvos kakle (nuo B.

P. veiksmų) nėra būdingos griuvimui. Likusieji kūno sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius, tiek atsitrenkiant į kietus bukus paviršius. Kadangi nėra surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų duomenų, pagrindžiančių R. K. kaltę, kaltinamasis šiame epizode išteisintinas.Taip pat R. K. nuteistas už tai, kad 2011-04-25, veikdamas bendrai su B. P., grasino jį nužudyti, sakydami, kad paskandins dušo kabinoje. Po to, B. P., R. K. stovint greta nukentėjusiojo, pridėjo prie R.

U. galvos ir pilvo dujinį pistoletÄ , sakydamas nukentėjusiajam „tau galas“. Tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu nei teisme, gynėjos teigimu, nebuvo nustatyta, kad bÅ«tent R. K. buvo iÅ¡reikÅ¡tas grasinimas paskandinti duÅ¡o kabinoje, be to, nėra pagrindo manyti, kad toks grasinimas yra realus ir gali bÅ«ti realiai įvykdytas.Skunde atkreipiamas dėmesys, jog grasinančius žodžius - „tau galas“ iÅ¡reiÅ¡kė kitas kaltinamasis B. P., pristatęs ginklÄ prie nukentėjusiojo galvos ir pilvo.

Skunde pažymima, jog liudytojo S. B. parodymus teismas vertino labai svariais, tačiau jis, gynėjos teigimu, nepatvirtino jokių esminių aplinkybių, tik parodė, kad jam užėjus į namus, pamatė du jaunuolius, gulinčius ant grindų, tačiau kaip viskas klostėsi iÅ¡ pradžių, jis tiksliai pasakyti negalėjo. Liudytojas K. N. parodė, kad užėjęs į duÅ¡o kambarį, pamatė jaunuolį, kuris stovėjo nugara į jį, laikė rankoje pistoletÄ , kurį buvo įrėmęs vyrui į pilvÄ , o su kaire ranka mušė tam pačiam vyrui į krÅ«tinę, sakydamas „tau galas“.

Ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme iÅ¡tirtais įrodymais nustatyta, kad Å¡iuos veiksmus atliko kaltinamasis B. P..Kaltinamasis R. K. Å¡iame epizode neatliko jokių nusikalstamų veiksmų ir nesurinkta jokių neginčijamų duomenų, kad jo tyčia buvo nukreipta į grasinimÄ nužudyti. B. P. atliko nusikalstamus veiksmus, kurių neapėmė R. K. tyčia, kurie nebuvo jų susitarimo dalyku, todėl R. K. negali atsakyti už kito kaltinamojo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ .Dėl nežymaus J. V. sveikatos sutrikdymo kaltinamasis R.

K. kaltu prisipažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad konfliktas kilo dėl to, jog jo sugyventinė J. V., jam nežinant, duodavo raminamuosius vaistus. Kaltinamojo teigimu, jis dėl to labai susinervino, sugyventinei sudavė vienÄ smÅ«gį į veidÄ , daugiau jos nemušė. Sugyventinė pabėgo į kiemÄ , bandė pasislėpti krÅ«muose ir tokiu bÅ«du apsidraskė kaklÄ , Å¡onus. Jis jos prašė eiti namo, atsipraÅ¡inėjo. Po to jis jÄ Ä¯kėlė per langÄ Ä¯ vidų, bet ji nugriuvo ir susimušė.

Kaltinamasis parodė, kad labai gailisi dėl to, kÄ padarė.Kaltinamojo parodymus iÅ¡ dalies patvirtina liudytojos J. K. parodymai, jog ji iÅ¡girdo moters balsÄ , kuri Å¡aukėsi pagalbos ir girdėjo vyro balsÄ , kuris tuo metu prašė moters eiti namo. Po to ji pamatė, kad moteris stovėjo prie tvoros, o vyras buvo pritÅ«pęs ir prašė gražiai, kad ji eitų į namus. Tačiau moteris nėjo, verkė ir rėkavo. Kieme moteriai nebuvo suduoti smÅ«giai, ji nebuvo tempiama.Kaltinamojo parodymus iÅ¡ dalies patvirtina ir pačios nukentėjusiosios J.

V. parodymai, duoti teisminio nagrinėjimo metu. Ji parodė, kad sugyventinis jÄ traukė už plaukų, už rankų tempė į namus. Pritempęs prie lango, įmetė per langÄ ir ji nukrito ant grindų. Taip pat ji parodė, kad R. K. jÄ kelis kartus smaugė.R. K. gynėja atkreipia dėmesį į tai, kad J. V. parodymai teisme nebuvo nuoseklÅ«s, ji neprisiminė įvykio aplinkybių, negalėjo paaiÅ¡kinti, kokiu bÅ«du R. K. jÄ smaugė. Be to, iÅ¡ 2012-02-03 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr.G 3789/11(01) matyti, kad objektyviai smaugimo pėdsakai kakle neužfiksuoti.Tokiu bÅ«du, manytina, kad kiti užfiksuoti nukentėjusiosios kÅ«ne sužalojimai - kraujosruvos krÅ«tinėje, abiejose alkÅ«nėse, klubų iÅ¡oriniuose pavirÅ¡iuose galėjo bÅ«ti padaryti kaltinamojo nurodytomis aplinkybėmis.Teismas, anot gynėjos, skirdamas R.

K. labai griežtÄ laisvės atėmimo bausmę, neatsižvelgė į tai, kad nusikalstama veika, kuriÄ padarė kaltinamasis, ir dėl kurios jis kaltu prisipažino (BK 140 str. 1 d.) yra tyčinis nesunkus nusikaltimas, dėl savo veiksmų jis labai gailisi, teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiųjų, pasižadėjo pasitaisyti, todėl praÅ¡o tai pripažinti kaltę lengvinančia aplinkybe. Be to, nukentėjusysis P. U. atleido kaltinamiesiems, dėl prokuroro pasiÅ«lytos 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės R.

K. pasisakė, jog tokia bausmė yra per griežta.Skunde pažymima, jog R. K. nebuvo nusikaltimų iniciatorius ar aktyvus vykdytojas: susiklosčius konfliktinei situacijai su nukentėjusiuoju R. U., jis fizinio smurto nevartojo, jam negrasino. Konstatuodamas abiejų kaltinamųjų vienodas lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei jų abiejų turimus teistumus, teismas padarė skirtingas iÅ¡vadas dėl bausmės tikslų įgyvendinimo, tačiau jų nemotyvavo.Apeliaciniu skundu nuteistasis R. K. praÅ¡o Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 19 d. nuosprendį panaikinti, sumažinti jam skirtÄ bausmę.Teismas, anot R.

K., pripažindamas jį kaltu dėl R. U. nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir grasinimo jį nužudyti rėmėsi nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Pažymi, jog teisiamajame posėdyje jų parodymai keitėsi, jie painiojosi ir tai turi bÅ«ti užfiksuota teisiamojo posėdžio protokoluose.Apelianto teigimu, visi jo veiksmai R. U. atžvilgiu buvo paskatinti noru apginti save ir savo Å¡eimÄ nuo neadekvačiai besielgiančio asmens, kuris grasino ir mojavo pistoletu jo (R. K.) gyvenamosiose patalpose.

Liudytojų K. N. ir S. B. parodymai, anot nuteistojo, turėtų bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai, nes jie nematė ir negirdėjo viso konflikto, o atvyko jam jau pasibaigus.Skunde R. K. teigia, jog teismas dėl jo sugyventinės J. V. sumuÅ¡imo neįvertino jai padarytos socialinių darbuotojų įtakos. Kiek jam žinoma, J. V. pareiÅ¡kimÄ rašė kartu su socialine darbuotoja.Nuteistasis parÅ¡o atsižvelgti į tai, jog jis nuo 2011-10-14 iki 2011-10-17 lankė J. V. ligoninėje.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo R.

K. gynėjas prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.  Nuteistojo R. K. ir jo gynėjos apeliaciniai skundai atmestini.Apeliaciniuose skunduose yra praÅ¡oma iÅ¡teisinti R. K. dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 138 str. l d. ir 145 str. 1 d. (P. U. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir grasinimo jį nužudyti). Tačiau Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 19 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai ir pilnai iÅ¡tyrė bei tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus – kaltinamųjų, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, raÅ¡ytinius byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog R.

K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 138 str. l d. ir 145 str. 1 d. bei paskyrė jam tinkamÄ bausmę. Lietuvos Respublikos BPK 20 str. numatyta, kad įrodymais laikytini įstatymų nustatyta tvarka, teisėtais bÅ«dais gauti duomenys. Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nurodo, kad teismas įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visu bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu. Pirmosios instancijos teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos BPK 301 str. reikalavimų, iÅ¡vadas grindė byloje surinktais ir iÅ¡tirtais bei nuosprendyje iÅ¡samiai aptartais įrodymais.

Nors apeliantas skunde neigia dalyvavęs jam inkriminuotų nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 138 str. l d. ir 145 str. 1 d., padaryme, tačiau tokie skundo argumentai vertintini tik kaip pasirinktas gynybos būdas bei mėginimas išvengti baudžiamosios atsakomybės už šiuos nusikaltimus, nes jie prieštarauja byloje surinktiems ir kaltinamojo kaltę patvirtinantiems įrodymams bei neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Atvirkščiai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis R.

U. nuosekliai parodė, kad jam ruoÅ¡iantis su broliu eiti iÅ¡ R. K. namų, apeliantas atsistojo ir pasakęs B. P. „aÅ¡ tÄ , o tu Å¡itÄ â€œ, puolė jį muÅ¡ti. Taip pat parodė, kad jį mušė dviese iÅ¡ pradžių koridoriuje, o paskui duÅ¡e, nurodė, kad smÅ«giavo į galvÄ , į veido sritį, į Å¡onus, tik negalėjo detalizuoti, kiek buvo suduota smÅ«gių ir į kokias konkrečias vietas sudavė kiekvienas nuteistasis. Å iuos nukentėjusiojo R. U. parodymus patvirtino liudytojas M.

U., kuris tiesiogiai matė muÅ¡tynių pradžiÄ , t.y. kaip R. K. po žodžių „aÅ¡ tÄ , o tu Å¡itÄ â€œ puolė muÅ¡ti jo brolį R. U., suduodamas jam tris smÅ«gius į galvÄ . Nepagrįstas R. K. gynėjos apeliacinio skundo argumentas, jog aplinkybės apie smÅ«gių sudavimÄ Ä¯ galvos sritį teisiamajame posėdyje M. U. nepatvirtino, nes teisamojo posėdžio protokole (t. III, b.l. 24-29) yra užfiksuota: „prieÅ¡ iÅ¡bėgdamas pamačiau, kad Ričardas kumščiu suduoda smÅ«gius Romualdui į galvÄ , gal tris smÅ«gius“.

Taip pat nepagrįstas skundo argumentas, jog liudytojas M. U. parodė, kad jo brolis buvo parklupęs ir abu kaltinamieji jį mušė, nes tiek apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, Å¡is liudytojas parodė, kad matė tik jo broliui R. K. suduotus smÅ«gius į galvÄ , o daugiau nieko nežino, nes nematė (t. I, b.l. 31-32, t. III, b.l. 24-29).Tai, jog jog R. U. sužalojimai buvo padaryti kaltinime nurodytose kÅ«no vietose ir nuteistųjų veiksmais, patvirtina ir 2011-10-10 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr.G 2920/11 (01), kurioje konstatuota, kad R.

U. padaryti kÅ«no sužalojimai: poodinės kraujosruvos galvos kairėje pusėje, kakle, odos nubrozdinimai nugaroje, krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės VIII – o Å¡onkaulio lūžis. Sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Poodinės kraujosruvos kakle nėra bÅ«dingos griuvimui. Likusieji kÅ«no sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti tiek suduodant smÅ«gius, tiek griÅ«nant bei atsitrenkiant į kietus bukus pavirÅ¡ius. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 4-iais trauminiais poveikiais. (t.

I, b.l. 24-25).Tai, jog R. K., veikdamas kartu su B. P., grasino R. U. nužudyti patvirtina liudytojas policijos pareigÅ«nas K. N., kuris teisiamajame posėdyje parodė, kad atvykęs pagal iÅ¡kvietimÄ ir priėjęs prie duÅ¡o durų iÅ¡girdo žodžius „tau galas“ ir pamatė, kaip vienas jaunuolis (B. P.) laiko įrėmęs pistoletÄ nukentėjusiajam į pilvÄ , o kitas (R. K.) smÅ«giavo (t. III, b.l. 24-29). Pažymėtina, jog nei kaltinamasis R. K., nei jo gynėja Lietuvos Respublikos BPK 261 str. numatyta tvarka pastabų dėl protokolo nepateikė.Esant Å¡ioms aplinkybėms apylinkės teismo nuosprendyje aptarti faktiniai duomenys nustatytomis aplinkybėmis neabejotinai patvirtina, jog R.

K. dalyvavo jam inkriminuotų nusikaltimų padaryme, suprato bendrai su B. P. daromų veikų padarinius ir jų siekė, t.y. veikė tyčia bei padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 138 str. l d. ir 145 str. 1 d.Apeliaciniais skundais R. K. ir jo gynėja neginčija kaltės dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., padarymo, tačiau, gynėjos teigimu, jis nesudavė nukentėjusiajai inkriminuotų smūgių kiekio, todėl R. K. dėl šio nusikaltimo turėtų būti pripažinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nes jis prisipažino sudavęs J.

V. į veidÄ ir labai dėl to gailėjosi ir pripažinus tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, R. K. turėtų bÅ«ti paskirta Å¡velnesnė bausmė. Kolegija pažymi, jog R. K. kaltė dėl jam inkriminuotų J. V. atžvilgiu atliktų veiksmų (smÅ«gių sudavimo, smaugimo, pargriuvimo, tempimo, įmetimo pro langÄ ) yra įrodyta nuosekliais nukentėjusiosios parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. J. V. smulkiai papasakojo visas įvykio aplinkybes, kaip, kur ir kokiais veiksmais R.

K. prieÅ¡ jÄ smurtavo ir savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. II, b.l. 16-23). J. V. parodymus patvirtina ir 2012-02-03 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr.G 3789/11 (01), kurioje konstatuota, kad J. V. nustatytos poodinės kraujosruvos kairiame skruoste, krÅ«tinės deÅ¡inėje, abiejose alkÅ«nėse, klubų iÅ¡oriniuose pavirÅ¡iuose, sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 6 trauminiais poveikiais. Sužalojimai tiek visumoje, tiek atskirai kiekvienas kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t II, b.l. 31-32).

Apeliacinės instancijos teismo manymu, netikėti nukentėjusiosios parodymais pagrindo nėra. Tai, kad liudytoja J. K. nematė, jog nukentėjusiajai R. K. bÅ«tų sudavęs smÅ«gius ar jÄ tempęs, nepaneigia, kad nuteistasis ir kieme J. V. atžvilgiu smurtavo, nes minėta liudytoja viso kieme vykusio konflikto nematė. Taigi, R. K. nepripažino visų jam inkriminuoto nusikaltimo aplinkybių, todėl nėra pagrindo tokį prisipažinimÄ ir nuoÅ¡irdų gailėjimasis pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

R. K. apeliaciniame skunde teigia, kad J. V. pareiÅ¡kimÄ rašė kartu su socialine darbuotoja ir tai turi bÅ«ti įvertinta, tačiau pažymėtina, jog Å¡i aplinkybė nusikaltimo kvalifikacijai reikÅ¡mės neturi.Ä®vertinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytus bausmės skyrimo motyvus bei apeliacinio skundo argumentus, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. K. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir nuostatų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 str., nepažeidė. Bylos duomenimis, R.

K. Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 24 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p., 140 str. 1 d. ir 145 str. 2 d., įvykdytus sugyventinės J. V. atžvilgiu. Taigi, šiuo nuosprendžiu jis pripažintas kaltu ir nuteistas už tris smurtines nusikaltimas veikas, kurias padarė esant nepanaikintam ir neišnykusiam teistumui bei bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Kolegijos vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad R. K. teigiamų išvadų dėl savo elgesio nepadarė, savo gyvenimo būdo nekeičia, toliau smurtauja ir yra pavojingas visuomenei.

Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai už inkriminuotus nusikaltimus R. K. skyrė realias laisvės atėmimo bausmes.       IÅ¡ nuosprendžio bausmės skyrimo motyvų matyti, jog nustatydamas R. K. paskirtų bausmių dydžius pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į kaltinamojo asmenybę, jo padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, nusikaltimo padarymo aplinkybes, motyvus ir tikslus, kaltės formÄ , taip pat į tai, jog nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad nusikalstamas veikas R.

U. atžvilgiu jis padarė bendrininkų grupėje ir bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio.IÅ¡nagrinėjusi bylos medžiagÄ ir nuteistojo bei jo gynėjos apeliacinių skundų argumentus, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Trakų rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu paskyrė R. K. teisingas bausmes, kurios savo rÅ«Å¡imi ir dydžiu atitinka jo asmenybės ir veikos pavojingumÄ bei negali bÅ«ti pripažintos aiÅ¡kiai per griežtomis. Nuteistojo skunde nurodyta aplinkybė, jog jis po sumuÅ¡imo lankė J.

V. ligoninėje, dėl aukščiau nurodytų aplinkybių neduoda pakankamo pagrindo Å¡velninti bausmes. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė: R. K. ir jo gynėjos apeliacinius skundus atmesti. Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Kolegijos pirmininkas                                                      Vladislavas Lenčikas Teisėjai                                                                  Virginija Pakalnytė-TamoÅ¡iÅ«naitė                                                                                                  ArtÅ«ras Pažarskis NuoraÅ¡as tikras                                                               Â