Legislator Case Law & Legislation
34ac7074-d1db-40e8-868f-c2e754b6cc2c AI generated

34ac7074-d1db-40e8-868f-c2e754b6cc2c · Alytaus apylinkės teismas

Case Number 34ac7074-d1db-40e8-868f-c2e754b6cc2c
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

nurodo, kad J. T., miręs (duomenys neskelbtini) ir M. T., mirusi (duomenys neskelbtini), sudarė santuokÄ (duomenys neskelbtini). Abu sutuoktiniai iki mirties nepertraukiamai gyveno gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vedė bendrÄ Å«kį, santuokos metu susilaukė 7 vaikų (toliau – ir Vaikai): J. T., gim. (duomenys neskelbtini), V. T., gim. (duomenys neskelbtini), S. I. B., gim. (duomenys neskelbtini) (kadangi S. I. B. yra mirusi, jos teisių perėmėjais yra V. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir R.

Legislator headnote

AI generated

34ac7074-d1db-40e8-868f-c2e754b6cc2c · Alytaus apylinkės teismas: Byloje yra vieno iÅ¡ IeÅ¡kovo V. T. raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai, iÅ¡ kurių žinoma, kad Atsakovas su tėvais negyveno nuo (duomenys neskelbtini) tarybinės armijos laikų. Tėvais rÅ«pinosi sÅ«nÅ«s ieÅ¡kovai, t. y. V., seserys D. ir G. V. T. įvedė vandentiekį, jo pastangomis gyvenamasis namas buvo apmÅ«rytas, įvesta Å¡ildymo sistema, atnaujinta elektros instaliacija, remontuojama skardinio stogo danga. Asmeninėmis lėšomis V. T. mokėjo darbininkams už atliktus darbus, be to jo iniciatyva buvo pastatytas priestatas.

Keywords

AI generated
assumption of assets action for recovery of inheritance legacy of property of another family assets expectancy of inheritance misappropriation of assets
AI generated

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2-38-445/2022 Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00783-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.2.4.1.2; 2.5.5; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1; 3.4.5.19 ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 24 d. Varėna Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mų teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant ieÅ¡kovams D. B., V. T., jų atstovui advokatui Justui Viliui, atsakovui J. T., jo atstovui advokatui ArÅ«nui Kučinskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų D.

B., V. J., A. J., A. B., V. J., D. S., V. B., R. B., V. T. 2021 m. lapkričio 11 d. patikslintÄ ieÅ¡kinį (toliau – ir ieÅ¡kinys) atsakovui J. T., tretiesiems asmenims valstybės įmonei Registrų centrui, Lietuvos notarų rÅ«mams dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymÄ pripažinimo negaliojančiu, nuosavybės teisės registracijos panaikinimo ir termino palikimui priimti atnaujinimo. Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovai pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu praÅ¡o pripažinti atsakovui J. T. 1985-02-21 iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.81 straipsnio pagrindu ir atnaujinti terminÄ palikimo priėmimui.

Panaikinti atsakovo J. T., gimusio (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės registracijÄ Ä¯ gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau kartu vadinami – Statiniais). Priteisti visas ieÅ¡kovų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovai ieÅ¡kinyje (e. b. l. 163-172, t.

1) nurodo, kad J. T., miręs (duomenys neskelbtini) ir M. T., mirusi (duomenys neskelbtini), sudarė santuokÄ (duomenys neskelbtini). Abu sutuoktiniai iki mirties nepertraukiamai gyveno gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vedė bendrÄ Å«kį, santuokos metu susilaukė 7 vaikų (toliau – ir Vaikai): J. T., gim. (duomenys neskelbtini), V. T., gim. (duomenys neskelbtini), S. I. B., gim. (duomenys neskelbtini) (kadangi S. I. B. yra mirusi, jos teisių perėmėjais yra V. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir R.

B., gim. (duomenys neskelbtini)), O. J., gim. (duomenys neskelbtini), įpėdiniai A. J., gim. (duomenys neskelbtini); V. J., gim. (duomenys neskelbtini)), M. B., gimė (duomenys neskelbtini), įpėdiniai A. B., gim. (duomenys neskelbtini); V. J., gim. (duomenys neskelbtini)), D. S., gimusios (duomenys neskelbtini), G. V., gimusios (duomenys neskelbtini), įpėdinė D. B., gim. (duomenys neskelbtini)). Sutuoktiniai po mirties paliko savo Vaikams žemės sklypÄ , adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas).

Žemės sklype buvo sodyba, susidedanti iÅ¡ gyvenamojo namo ir priklausinių. Ä®pėdiniai tėvų palikimu rÅ«pinosi, prižiÅ«rėjo kaip savo, tačiau dėl teisinių žinių trÅ«kumo, oficialiai palikimo nepriėmė. IeÅ¡kovai nurodo, kad visi įpėdiniai gerai sutarė, palaikė artimus, Å¡eimyninius santykius, niekada dėl nuosavybės nekilo jokių konfliktų, visi kartu prižiÅ«rėjo tėvų turtÄ , atliko Statinių pagerinimus, remonto darbus bendru sutarimu. Kadangi jokių nesutarimų tarp įpėdinių dėl Statinių valdymo nekilo, įpėdiniai neskubėjo kreiptis dėl nuosavybės teisės į Statinius įregistravimo.

Vėliau dalis savininkų mirė, atitinkamai jų nuosavybės teises dalis į Žemės sklypÄ perėmė jų įpėdiniai. IeÅ¡kovai nurodo, kad 2020 m. spalio 22 d. atsitiktinai patikrinus Nekilnojamo turto registro duomenis, ieÅ¡kovai pastebėjo, jog J. T., gim. (duomenys neskelbtini) (atsakovas), vienas iÅ¡ Žemės sklypo bendraturčių, 2020 m. spalio 19 d. įregistravo nuosavybės teisę į Statinius, nuosavybės įregistravimo pagrindas – 1985 m. vasario 21 d. iÅ¡duotas Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas Nr. 329 (toliau – ir Paveldėjimo teisės liudijimas).

IeÅ¡kovai nurodo, kad jie apie tokį Paveldėjimo teisės liudijimÄ nieko nežinojo. Ginčijamas Paveldėjimo teisės liudijimas buvo iÅ¡duotas Atsakovui pažeidžiant vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir gerÄ moralę, kadangi Atsakovas buvo nesÄ Å¾iningas ir 1985 m. sausio 10 d. pateikdamas pareiÅ¡kimÄ dėl J. T. palikimo priėmimo buvusiai Varėnos rajono 1-ojo notaro biuro notarei Daliai Kisielienei (toliau – Notarė) pateikė melagingÄ , realybės neatitinkančiÄ informacijÄ , t. y. nurodė, kad kitų J.

T. įpėdinių nėra. J. T. turėjo kitų įpėdinių: pirma, Paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo metu (1985 m. vasario 21 d.) dar buvo gyva J. T. žmona, M. T., kuri ne tik turėjo teisę paveldėti turtÄ su kitais pirmos eilės įpėdiniais, bet ir buvo ½ dalies J. T. turto bendraturtė; antra, taip pat atsakovui neabejotinai buvo žinoma ir apie savo brolius ir seseris, t. y. kitus J. T. vaikus, kurie turėjo teisę paveldėti tėvo dalį kaip pirmos eilės įpėdiniai. Atsakovas sÄ moningai pamelavo pateikdamas pareiÅ¡kimÄ dėl J.

T. palikimo priėmimo ir nuslėpė duomenis apie savo motinÄ ir kitus J. T. vaikus. Atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ Ä¯rodo ir tai, kad ginčijamÄ Paveldėjimo teisės liudijimÄ Atsakovas pateikė registruoti praėjus daugiau nei 35 metams nuo jo iÅ¡davimo. Joks sÄ Å¾iningas ir apdairus asmuo nedelstų tokį neprotingai ilgÄ laikÄ iÅ¡vieÅ¡inti savo nuosavybės teisės. Atsakovas žinojo, kad iÅ¡vieÅ¡inus šį Paveldėjimo teisės liudijimÄ , kiti įpėdiniai prieÅ¡taraus ir kreipsis į teismÄ dėl jo nuginčijimo.

Taigi, Atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ Ä¯rodo 1985 m. sausio 10 d. pareiÅ¡kime dėl palikimo priėmimo pateikti melagingi ir tikrovės neatitinkantys duomenys, jog J. T. kitų įpėdinių neturėjo ir tai, jog Paveldėjimo teisės liudijimas buvo pateiktas registruoti praėjus daugiau nei 35 metams, nuo jo iÅ¡davimo. IeÅ¡kovai nurodo, kad yra visiÅ¡kai aiÅ¡ku, kad atsakovas sÄ moningai meluodamas, pateikdamas tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ Notarei ir Vykdomojo komiteto pirmininkui siekė įgyti nuosavybės teisę į visÄ tėvų santuokos metu įgytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ .

Atsakovo pagrindinis ir vienintelis ketinimas buvo skirtas tikslui, prieÅ¡ingam vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei, pasiekti, t. y. paveldėti visÄ tėvų turtÄ , apeinant įstatyme nustatytÄ paveldėjimo tvarkÄ ir nesidalijant Å¡iuo turtu su kitais įpėdiniais. IeÅ¡kovai nurodė, kad atsakovui buvo žinoma apie tai, kad ginčijamas Paveldėjimo teisės liudijimas yra iÅ¡duotas neteisėtai ir Atsakovas sÄ moningai delsė tikėdamasis, kad kuo vėliau bus įregistruota ir iÅ¡vieÅ¡inta jo nuosavybės teisė, tuo mažesnę tikimybę apginti savo pažeistas teises teisme turės kiti įpėdiniai.

Byloje yra vieno iš Ieškovo V. T. rašytiniai paaiškinimai, iš kurių žinoma, kad Atsakovas su tėvais negyveno nuo (duomenys neskelbtini) tarybinės armijos laikų. Tėvais rūpinosi sūnūs ieškovai, t. y. V., seserys D. ir G. V. T. įvedė vandentiekį, jo pastangomis gyvenamasis namas buvo apmūrytas, įvesta šildymo sistema, atnaujinta elektros instaliacija, remontuojama skardinio stogo danga. Asmeninėmis lėšomis V. T. mokėjo darbininkams už atliktus darbus, be to jo iniciatyva buvo pastatytas priestatas.

V. T. su seserimi O. ir tėvo seserimi A. budėjo, kai mirė J. T.. Po J. T. laidotuvių neįgali M. T. buvo apgyvendinta D. S. namuose, kur buvo slaugoma ir rÅ«pinamasi iki pat jos mirties, atsakovas prie mamos priežiÅ«ros neprisidėdavo. Atsakovas nuo 1984 m. tėviÅ¡ke visiÅ¡kai nesirÅ«pino. V. T. raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai patvirtina faktÄ , jog kiti J. ir M. T. vaikai nežinojo fakto, jog Atsakovas vienas priėmė tėvų palikimÄ . Nurodo, kad V. T. nebÅ«tų prižiÅ«rėjęs ir remontavęs svetimo turto.

Byloje nėra jokių duomenų, kad ieÅ¡kovai galėjo sužinoti apie ginčijamÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ jo iÅ¡davimo dienÄ , t. y. 1985 m. vasario 21 d., dėl to ieÅ¡kinio senaties terminas turėtų bÅ«ti skaičiuojamas nuo faktinio IeÅ¡kovų sužinojimo apie savo pažeistas teises momento, t. y. nuo ginčijamo paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡vieÅ¡inimo – 2020 m. spalio 19 d. Atsakovas J. T. atsiliepimu į ieÅ¡kovų patikslintÄ ieÅ¡kinį (e. b. l. 5-15, t.

2) su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutinka bei teismo praÅ¡o nutraukti civilinę bylÄ kaip nenagrinėtinÄ teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 str. 1 d. 1 p.).

2. Taikyti šioje civilinėje byloje ieškinio senatį.

3. IeÅ¡kovų D. B., V. J., A. J., A. B., V. J., D. S., V. B., R. B. ir V. T. ieÅ¡kinį atsakovui J. T. dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymÄ pripažinimo negaliojančiu, nuosavybės teisės registracijos panaikinimo ir termino palikimo priėmimo atnaujinimo atmesti kaip nepagrįstÄ .

4. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas J. T., (duomenys neskelbtini)mirė atsakovo motina M. T.. Sutuoktiniai buvo susilaukę devynių vaikų, tačiau dviem iÅ¡ jų mirus netrukus po gimimo, užaugino septynis. Atsakovo tėvas J. T. iki pat savo mirties asmeninės nuosavybės teisėmis valdė sodybos pastatus – gyvenamÄ jį namÄ , tvartÄ , kluonÄ ir garaÅ¾Ä , buvusius tuometinėje (duomenys neskelbtini) tarybinio Å«kio teritorijoje, (duomenys neskelbtini).

Dabartinis Å¡io nekilnojamojo turto adresas: (duomenys neskelbtini). 1985-01-10 atsakovas priėmė savo tėvo J. T. palikimÄ pateikdamas palikimo priėmimo pareiÅ¡kimÄ tuometinei Varėnos valstybinei notarinei kontorai. Pagal šį pareiÅ¡kimÄ minėtoje notarinėje kontoroje buvo pradėta Paveldėjimo byla Nr. 5. 1985-02-21 tuometinė Varėnos valstybinės notarinės kontoros valstybinė notarė Dalia Kisielienė iÅ¡davė atsakovui Paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal įstatymÄ , registro Nr. 329 (toliau – Paveldėjimo teisės liudijimas).

Paveldėjimo teisės liudijime yra nurodyta, kad Atsakovas paveldi savo tėvo J. T., mirusio (duomenys neskelbtini), turtÄ . Žinių apie kitus J. T. turto paveldėtojus, kurie tuometinio 1964 m. liepos 7 d. Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir 1964 m. Civilinis kodeksas) nustatyta tvarka bÅ«tų pareiÅ¡kę savo valiÄ Ä¯ mirusiojo palikimÄ , minėtoje Paveldėjimo byloje Nr. 5, nėra. Priėmęs savo tėvo palikimÄ , atsakovas paveldėtÄ turtÄ visÄ laikÄ valdė kaip savo, save laikė paveldėto turto savininku (turtÄ tvarkė, juo naudojosi, prižiÅ«rėjo, remontavo, mokėjo už jį mokesčius bei atliko kitus su paveldėto turto naudojimu susijusius veiksmus).

Å iuo tikslu atsakovas pateikia turimus paskutinių metų (2016 – 2019 m.) mokėjimų už Pastatuose sunaudotos elektros energijos apmokėjimus patvirtinančius dokumentus. Kiti galimi J. T. įpėdiniai apie palikimo priėmimo faktÄ Å¾inojo ir tam niekada neprieÅ¡taravo, ginčų dėl to nekilo. 2020-09-15 buvo parengta atsakovo paveldėto turto Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. 2020-10-19 buvo priimtas Nekilnojamojo turto registro teritorinio registratoriaus sprendimas (įformintas atliekant įraÅ¡Ä Nekilnojamojo turto registre).

Šio sprendimo pagrindu Nekilnojamojo turto registre 2020-10-19 buvo įregistruotos Atsakovo asmeninės nuosavybės teisės į paveldėtus pastatus:

1) pastatÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovo žiniomis, ieÅ¡kovai įstatyminės palikimo priėmimo pareigos niekada nėra atlikę, todėl dėl Å¡ių priežasčių jie negali pateikti teismui ir jokių minėtas aplinkybes patvirtinančių įrodymų. IeÅ¡kovų nurodoma aplinkybė, kad atsakovas galimai elgėsi nesÄ Å¾iningai, neturi jokios reikÅ¡mės vertinant nepateisinamÄ IeÅ¡kovų neveiksnumÄ pastariesiems laiku neatliekant įstatyme nustatytų palikimo priėmimo procedÅ«ros veiksmų.

Dėl Å¡ios priežasties, nesant jokių IeÅ¡kovų praÅ¡ymo atnaujinti prieÅ¡ 36 metus praleisto termino faktinį pagrindÄ pagrindžiančių objektyvių įrodymų, ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje negali bÅ«ti tenkinamas. Palikimo priėmimas – tai vienaÅ¡alis neatÅ¡aukiamas sandoris, kuriuo įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ perimti palikėjo teises ir pareigas. Asmuo, nustatyta tvarka iÅ¡reiÅ¡kęs savo valiÄ priimti palikimÄ , jos vėliau negali pakeisti, t. y. atsisakyti priimto palikimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.60 str. 4 d.).

Palikimo priėmimo sandoris, kaip ir kiti sandoriai, gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.90, 1.91 straipsniai ir kt.). Atsakovas nurodo, kad vienaÅ¡alio atsakovo sandorio, kuriuo buvo priimtas J. T. palikimas, ieÅ¡kovai neginčija. IeÅ¡kovai Å¡ioje civilinėje byloje ginčija tik Paveldėjimo teisės liudijimo teisėtumÄ Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.81 straipsnio pagrindu, neva kaip prieÅ¡taraujantį vieÅ¡ai tvarkai ir gerai moralei.

Paveldėjimo teisės liudijimas, prieÅ¡ingai nuo aukščiau nurodyto atsakovo vienaÅ¡alio sandorio – palikimo priėmimo, yra tik oficialus palikimo priėmimo faktÄ ir teisę į palikimÄ patvirtinantis dokumentas. Dėl Å¡ios priežasties, galimas IeÅ¡kinio patenkinimas dalyje dėl Paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu, nepripažinus negaliojančiu paties vienaÅ¡alio Atsakovo sandorio – palikimo priėmimo, savaime nesukels ieÅ¡kovams jokių teisinių pasekmių. Å iuo atveju, kai ieÅ¡kovai kreipiasi į teismÄ su reikalavimu, kurio patenkinimas savaime nesukelia jiems jokių materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ , arba atsisakyti priimti tokį reikalavimÄ kaip nenagrinėtinÄ teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylÄ tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iÅ¡kelta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsakovas nurodo, kad ieÅ¡kovai nepateikė jokių įtikinamų įrodymų, jog atsakovas 1985 metais priimdamas savo tėvo J. T. palikimÄ atliko kažkokius neteisėtus ar apgaulingus veiksmus. 1983-1985 m. J. T. Å«kio inventorizacinė kortelėje yra užfiksuota svarbi informacija nurodyta Å¡ios kortelės skyriuje „Papildomos žinios“, kuriame yra nurodyta, kad „Trobesius paveldėjo sÅ«nus T. J. J., gyv. (duomenys neskelbtini) (1985-02-21 paveldėjimo teisės liudijimas) (paraÅ¡as)“. Å i faktinė aplinkybė taip pat įrodo, jog atsakovas po savo tėvo mirties paveldėjo ne tik Å«kio Pastatus, bet ir visÄ juose esantį turtÄ , tame tarpe įskaitant ir juose buvusius namų ir Å«kio apyvokos daiktus.

Atsakovas nurodo, kad visiems septyniems J. T. vaikams, potencialiems įstatyminiams įpėdiniams, palikėjo mirties momentu buvo žinoma apie jų tėvo mirties laikÄ , vietÄ ir turtinę padėtį, o tai reiÅ¡kia, kad jie privalėjo žinoti ir savo turimas paveldėjimo teises į mirusiojo palikimÄ tuometinio teisinio reglamentavimo tvarka bei sÄ lygomis. IeÅ¡kovai jokių įrodymų ar kitokių faktinių aplinkybių, kurios paneigtų minėtus Atsakovo teiginius, savo ieÅ¡kinyje nepateikia. IeÅ¡kovai nepateikia jokių įrodymų patvirtinančių, kad jie bÅ«dami galimais J.

T. įpėdiniais ar Å¡iuo metu bÅ«dami jų teisių perėmėjais atliko įstatymo (1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnio) reikalaujamus materialinio ir procesinio pobÅ«džio veiksmus, faktiÅ¡kai pradėdami palikimÄ valdyti. IeÅ¡kovai savo IeÅ¡kinyje taip pat nenurodo ir jokių duomenų, kad jie ar kiti galimi J. T. įpėdiniai (suprantama iÅ¡skyrus AtsakovÄ ) bÅ«tų tuometinio 1964 m. Civilinio kodekso numatyta tvarka kreipiasi į tuometinį palikimo atsiradimo vietos notarinį organÄ dėl J.

T. palikimo priėmimo. IeÅ¡kovai neneigia fakto, kad visÄ laikÄ po J. T. mirties jie žinojo, jog kaip palikimas yra likę mirusiojo sodybos Pastatai, todėl Å¡io fakto tuomet nuo kitų galimų įpėdinių palikimÄ priėmęs Atsakovas nuslėpti negalėjo, prieÅ¡ingai nei yra nurodoma ieÅ¡kinyje. Taip pat yra akivaizdu, kad J. T. mirties momentu kiti galimi įpėdiniai ne tik nesiekė mirusiojo palikto palikimo priimti bei gauti oficialų šį juridinį faktÄ patvirtinantį dokumentus (paveldėjimo liudijimus), bet net ir niekad nesirÅ«pino palikimÄ sudariusių Å«kio pastatų teisine registracija.

Tai reiÅ¡kia, kad IeÅ¡kovai per 36 metus po J. T. mirties palikimo nepriėmė nei kreipdamasi į vietos notarÄ , nei pradėdami turtÄ faktiÅ¡kai valdyti, juo rÅ«pindamiesi ir valdydami kaip savo ar, siekdami atlikti Pastatų teisinę registracijÄ vieÅ¡ame registre, atsakovas siekia šį nekilnojamÄ jį turtÄ oficialiai paveldėti. Taigi, IeÅ¡kovai, turėdami pareigÄ savo teises ir pareigas įgyvendinti sÄ Å¾iningai per protingÄ laikÄ , buvo nerÅ«pestingi ir savo, kaip įpėdinio, teisių tinkamai nevertino ir laiku neįgyvendino, todėl dabar turi prisiimti ir dėl jų nerÅ«pestingumo kilusias pasekmes.

Visos Å¡ios faktinės aplinkybės nepatvirtina ieÅ¡kovų apsisprendimo priimti savo tėvo palikimÄ iÅ¡ karto po jo atsiradimo, t. y. mirus J. T.. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kęs savarankiÅ¡kų reikalavimų valstybės įmonė Registrų centras atsiliepimu į ieÅ¡kovų patikslintÄ ieÅ¡kinį (e. b. l. 181-189, t.

1) teismo praÅ¡o bylÄ dalyje dėl atsakovo J. T. nuosavybės teisės registracijos panaikinimo nutraukti, o Å¡io praÅ¡ymo netenkinus, reikalavimÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Dėl kitų patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimų spręsti teismo nuožiÅ«ra. Trečiasis asmuo atsiliepime nurodo, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis nuosavybės teisė į pastatÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Å ulinys), esančius adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2020-10-19 įregistruota J. T. 1985-02-21 Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo Nr. 329 pagrindu; taip pat nuo 2020-10-19 J. T. įregistruota nuosavybės teisė į pastatÄ â€“ daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – Daržinė), esančiÄ adresu (duomenys neskelbtini) (toliau bendrai – ir Statiniai) 2020-09-15 Deklaracijos apie statybos užbaigimÄ / paskirties pakeitimÄ Nr. 1 (toliau – Deklaracija Nr.

1) ir 1985-02-21 Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo Nr. 329 (toliau – ir Paveldėjimo teisės liudijimas) pagrindu. Nekilnojamojo turto registre Daržinės ir Tvarto statybos pabaigos metai nurodyti 1920 m. (2014 m. Daržinei atliktas paprastasis remontas), Kiemo rÅ«sio – 1968 m., Å ulinio – 1969 m., Namo ir Garažo – 1980 m. Trečiasis asmuo nurodo, kad atsakovo J. T. nuosavybės teisės į Statinius Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos 2020-10-19, priimant Nekilnojamojo turto registro nuostatų 32 punkte įvardintÄ sprendimÄ â€“ t. y. 2020-10-19 duomenys įraÅ¡yti į registro centrinį duomenų bankÄ .

Nurodo, kad reikalavimas dėl nuosavybės teisių registracijos panaikinimo yra iÅ¡vestinis reikalavimas ir toks iÅ¡vestinis reikalavimas yra perteklinis. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalis numato, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamÄ jį daiktÄ iÅ¡registruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 2 punktu, nuginčijus nuosavybės teisių atsiradimo pagrindus, teismo sprendimas yra pakankamas pagrindas iÅ¡registruoti tų dokumentų pagrindu įregistruotas daiktines teises ar kitus įraÅ¡us.

Taigi, tuo atveju, jeigu IeÅ¡kovų reikalavimas bÅ«tų patenkintas ir Paveldėjimo teisės liudijimas bÅ«tų pripažintas negaliojančiu, toks teismo sprendimas bÅ«tų pakankamu teisiniu pagrindu iÅ¡registruoti J. T. nuosavybės teises į NamÄ , Kiemo rÅ«sį, GaraÅ¾Ä , TvartÄ ir Å ulinį. Taigi, papildomai kelti reikalavimus ieÅ¡kinyje Registrų centrui dėl Paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu atliktos nuosavybės teisių į minėtus nekilnojamuosius daiktus teisinės registracijos panaikinimo nėra reikalinga.

Nagrinėjamu atveju J. T. nuosavybės teisė į Daržinę įregistruota ne tik Paveldėjimo teisės liudijimo, bet ir Deklaracijos Nr. 1 pagrindu, todėl IeÅ¡kovams nuginčijus tik Paveldėjimo teisės liudijimÄ , tai nebÅ«tų pakankamas pagrindas nuosavybės teisės į Daržinę iÅ¡registravimui. IeÅ¡kovai, siekdami, kad bÅ«tų pagrindas iÅ¡registruoti J. T. nuosavybės teisę į Daržinę, turėtų tikslinti ieÅ¡kinio reikalavimÄ , praÅ¡ydami pripažinti negaliojančiu ne tik Paveldėjimo teisės liudijimÄ , bet ir DeklaracijÄ Nr.

1. Dėl patikslinto ieškinio argumentų, kad Paveldėjimo teisės liudijime nurodyti gyvenamojo namo duomenys (bendras namo plotas ir gyvenamasis plotas) neatitinka Nekilnojamo turto registro centro duomenų, trečiasis asmuo pažymėjo, kad Statiniai Nekilnojamojo turto registre įregistruoti Paveldėjimo teisės liudijimo ir 2020-09-15 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu. Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. 44/177228 įregistruoto Namo bendras plotas užfiksuotas 101,31 kv. m, gyvenamasis plotas – 50,02 kv. m, Namo statybos pradžios metai – 1920 m., statybos pabaigos metai – 1980 metai.

Kaip jau minėta, Å¡ie duomenys yra nustatyti 2020-09-15 tiksliais matavimų prietaisais atlikus kadastrinius matavimus taip, kaip tai reglamentuoja Å¡iuo metu galiojantys teisės aktai. Tuo tarpu 1985-02-21 Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas yra sudarytas prieÅ¡ 35 metus iki 2020 metų atliktų kadastrinių matavimų, todėl jame nurodyti duomenys (Namo bendras naudingas plotas (90 kv.

m) bei gyvenamasis plotas (60 kv. m)) ir neturi identiškai atitikti dabartinių jau minėtų kadastrinių matavimų metu nustatytų naujų Namo kadastro duomenų. Šios aplinkybės netrukdė Statinių registruoti Nekilnojamojo turto registre, kadangi J. T. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikė dokumentus, būtinus Statinių ir nuosavybės teisės į juos registravimui, o Paveldėjimo teisės liudijime yra pakankamai duomenų, leidžiančių identifikuoti Statinius. Akivaizdu, kad Paveldėjimo teisės liudijime bei 1985-01-09 pažymoje Nr. 17 minimas atsakovas J.

T. ir jo tėvas J. T.. Teismas konstatuoja: IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. Pagrindiniai ieÅ¡kovų reikalavimų argumentai, iÅ¡dėstyti ieÅ¡kinyje, dublike ir su jais susijusios faktinės aplinkybės yra Å¡ios: visi įpėdiniai gerai sutarė, palaikė artimus, Å¡eimyninius santykius, niekada dėl nuosavybės nekilo jokių konfliktų, visi kartu prižiÅ«rėjo tėvų turtÄ , atliko Statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini) pagerinimus, remonto darbus bendru sutarimu. Å ios nurodytos ir kitos aplinkybės bei aplinkybė, kad Paveldėjimo teisės liudijimas buvo pateiktas registruoti praėjus daugiau nei 35 metams, nuo jo iÅ¡davimo įrodo, kad atsakovas veikdamas tokiu bÅ«du turėjo tikslÄ , prieÅ¡ingÄ vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei.

IeÅ¡kovų teigimu, atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį taip pat nepateikia jokio protingo paaiÅ¡kinimo, kodėl jis delsė iÅ¡vieÅ¡inti savo nuosavybės teises į nekilnojamÄ turtÄ 35 metus. Tai, kad atsakovas gali pateikti tik fragmetiÅ¡kus mokėjimus už elektros energijÄ laikotarpiu nuo 2016 iki 2019 metų, akivaizdu, kad prie palikimo iÅ¡laikymo prisidėjo ir kiti įpėdiniai. Pagrindiniai atsakovo atsikirtimų argumentai, iÅ¡dėstyti atsiliepime, triplike ir su jais susijusios faktinės aplinkybės yra Å¡ios: 1985-01-10 atsakovas priėmė savo tėvo J.

T. palikimÄ . 1985-02-21 tuometinė Varėnos valstybinės notarinės kontoros valstybinė notarė Dalia Kisielienė iÅ¡davė atsakovui Paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal įstatymÄ , registro Nr. 329. 2020-10-19 Nekilnojamojo turto registro teritorinio registratoriaus sprendimo pagrindu Nekilnojamojo turto registre 2020-10-19 buvo įregistruotos atsakovo asmeninė nuosavybės teisė į paveldėtus pastatus, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas nurodo, kad ieÅ¡kovai nepateikė jokių įtikinamų įrodymų, jog atsakovas 1985 metais priimdamas savo tėvo J.

T. palikimÄ atliko kažkokius neteisėtus ar apgaulingus veiksmus. Atsakovas nurodo, kad visiems septyniems J. T. vaikams, potencialiems įstatyminiams įpėdiniams, palikėjo mirties momentu buvo žinoma apie jų tėvo mirties laikÄ , vietÄ ir turtinę padėtį, o tai reiÅ¡kia, kad jie privalėjo žinoti ir savo turimas paveldėjimo teises į mirusiojo palikimÄ tuometinio teisinio reglamentavimo tvarka bei sÄ lygomis. 1985 m. bylÄ vedęs notaras, neturėjo pareigos ieÅ¡koti galimų įpėdinių ir praneÅ¡ti jiems apie jų teises į atsiradusį palikimÄ .

Atsakovas nurodė, kad nei tuometinis Notariato įstatymas, nei 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius, neįpareigojo palikimo atsiradimo vietos notaro nustatyti visus galimus palikėjo įpėdinius, informuoti visus galimus įpėdinius pagal įstatymÄ apie jų teisę priimti palikimÄ Ä¯statyme nustatytu bÅ«du ir terminais. Dėl ieÅ¡kovų teisės į teisminę gynybÄ , ieÅ¡kinio senaties Ä®pėdinio, kuris turi teisę paveldėti, sÄ vokos aiÅ¡kinimas Å¡ios bylos kontekste sietinas su jau kasacinio teismo nurodytais argumentais dėl subjektiÅ¡kumo požymių, reikalingų pažeistoms teisėms ginti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.8 straipsnyje nurodytais pagrindais, todėl įpėdinis, kuris turi teisę paveldėti, šios bylos kontekste yra tik tas, kuriam Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu pratęstas terminas palikimui priimti.

Jei terminas palikimui priimti pratęsiamas, toks įpėdinis kartu laikomas palikimÄ priėmusiu pirmesnės eilės įpėdiniu, kurio teisės gintinos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ teisinį reglamentavimÄ . Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo aspektu galimos dvi teisinėmis pasekmėmis iÅ¡ esmės skirtingos situacijos. Pirma, kai pirmesnės eilės įpėdinis, kuriam terminas palikimui priimti pratęstas, ginčija paskesnės eilės įpėdinio palikimo priėmimo teisėtumÄ .

Antra, kai pirmesnės eilės įpėdinis, kuriam terminas palikimui priimti pratęstas, siekia apginti savo teises į palikimÄ Â Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsnio 2 dalyje nustatytomis ribomis. O Å¡ios ribos skiriasi nuo pirmosios situacijos tiek, kad antruoju atveju neneigiama, jog palikimÄ priėmęs paskesnės eilės įpėdinis įgyvendino savo teisę Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 4 dalyje nustatytu pagrindu, tačiau tai, kad pirmesnės eilės įpėdinis palikimo nepriėmė per įstatyme nustatytÄ terminÄ , pirmesnės eilės įpėdinio teisė paveldėti nenutrÅ«ksta, jei palikimo jis nepriėmė dėl svarbių priežasčių, o teismas terminÄ palikimui priimti pratęsė, ir toks įpėdinis įgyja teisę į turtÄ , kas iÅ¡likę natÅ«ra, taip pat lėšas, gautas realizavus jam priklausantį turtÄ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsnio 2 dalis).

Å ie teisiniai argumentai suponuoja tiek ieÅ¡kinio dalyko apimtį, tiek teisme nagrinėtino ginčo ribas. Kai įpėdinis siekia įgyvendinti teises, įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsnio 2 dalyje, turi bÅ«ti reiÅ¡kiamas reikalavimas dėl jam priklausančio ir pas įpėdinius esančio turto perdavimo natÅ«ra, o tai susiję su nagrinėjamo ginčo ribomis – teismas, nagrinėjantis tokį ginÄÄ , turi nustatyti, koks turtas natÅ«ra, priklausantis ieÅ¡kovui, yra pas įpėdinius, ir priimti sprendimÄ dėl jo perdavimo.

Pažymėtina, kad reikalavimų, pareikÅ¡tų ir nagrinėjamų Å¡ioje byloje, patenkinimas nesudaro sÄ lygų įgyvendinti įpėdinio teises – įgyti nuosavybės teisę į paveldėtÄ turtÄ Â Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta apimtimi, nes pripažinimas negaliojančiu kitam įpėdiniui iÅ¡duoto paveldėjimo teisės liudijimo ir nekilnojamojo turto teisinės registracijos atsakovės vardu panaikinimas nesuponuoja pas atsakovę natÅ«ra esančio ieÅ¡kovei priklausančio turto perdavimo jai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2009).

Pagal paminėtÄ Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ turi bÅ«ti konstatuota, kad yra pagrindas ieÅ¡kovams atnaujinti terminÄ palikimui priimti – tai prilygsta pripažinimui, kad ieÅ¡kovai atitinka asmenų, pretenduojančių į palikimÄ statusÄ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.8 straipsnis), taip pat byloje, nepriklausomai nuo to, turi bÅ«ti sprendžiama dėl atsakovui J. T. iÅ¡duoto paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu. Å iuo atveju aplinkybė, kad atsakovas ir ieÅ¡kovai yra tos pačios eilės įpėdiniai arba ketina paveldėti atstovavimo teise, teismui netrukdo naudotis Å¡ia teismų praktika.

Nagrinėjamoje byloje nėra pareikÅ¡tas reikalavimas dėl ieÅ¡kovams priklausytino ir pas įpėdinį (atsakovÄ ) esančio turto perdavimo natÅ«ra. Å iuo atveju, nors įpėdiniai, kuriems terminas palikimui priimti atnaujintinas, ginčija kito įpėdinio (atsakovo) palikimo priėmimo teisėtumÄ , tačiau iÅ¡ esmės tai jų siekis apginti savo teises į palikimÄ Â Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsnio 2 dalyje nustatytomis ribomis, t. y. ieÅ¡kovai siekia prisijungti kaip įpėdiniai priimdami palikimÄ .

Byloje kyla ginčas tiek dėl faktinių aplinkybių, tiek dėl teisės taikymo. Atsakovas dar įrodinėja, kad ieÅ¡kovai apskritai neturi teisės teismine tvarka ginti savo paveldėjimo teisės bei yra praleidę senaties terminÄ . Pagrindinis atsakovo argumentas, kodėl ieÅ¡kovų atžvilgiu turėjo bÅ«ti atsisakytas priimti jų reikalavimas dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu, kaip nenagrinėtinas teisme, o kadangi ieÅ¡kinys yra priimtas – turėjo bÅ«ti nutraukta civilinė byla yra tas, kad vienaÅ¡alio atsakovo sandorio, kuriuo buvo priimtas J.

T. palikimas, ieÅ¡kovai neginčija. IeÅ¡kovai Å¡ioje civilinėje byloje ginčija tik Paveldėjimo teisės liudijimo teisėtumÄ , o jo panaikinimas nesukels ieÅ¡kovams jokių materialiųjų teisinių padarinių. Atsakovas, kuris atsiliepime į ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė procesinį reikalavimÄ nutraukti civilinę bylÄ dalyje dėl nenagrinėtino reikalavimo paveldėjimo teisės liudijimÄ pripažinti negaliojančiu, turi pareigÄ Ä¯rodyti, kad vienas iÅ¡ ieÅ¡kinio reikalavimų yra nenagrinėtinas teisme.

Teismo vertinimu, atsakovo pateiktas teisinis vertinimas, kad paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimas ieÅ¡kovams nesukels jokių materialiųjų teisinių padarinių nėra ta aplinkybė, kuri turėtų lemti procesinę dalies bylos baigtį. Teismų praktikoje ne tik pareiÅ¡kimas apie palikimo priėmimÄ , bet ir kreipimasis dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo yra laikomas vienaÅ¡aliu sandoriu, todėl jis gali bÅ«ti ginčijamas sandorių negaliojimo pagrindais, įskaitant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.81 straipsnio pagrindu, t. y. kaip prieÅ¡taraujantis vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas vienas iÅ¡ pagrindinių civilinio proceso principų – teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos, o atsakovo pateiktas teisinis vertinimas dėl to, jog nepakanka ginčyti tik paveldėjimo teisės liudijimo, neginčijant pačio palikimo priėmimo vienaÅ¡alio sandorio teisėtumo, nėra pakankamas, kad civilinė byla dalyje nebuvo ir dabar nėra nutraukiama. Atsakovas kito ieÅ¡kovų reikalavimo – atnaujinti terminÄ palikimui priimti atžvilgiu praÅ¡o taikyti senaties terminÄ , nurodydamas, kad ieÅ¡kinio senaties terminas yra pasibaigęs prieÅ¡ 36 metus, nurodydamas aplinkybę, kad 1983-1985 m.

J. T. Å«kio inventorizacinėje kortelėje yra nurodyta, kad Trobesius paveldėjo sÅ«nus T. J. J., gyv. (duomenys neskelbtini). 1985-02-21 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu. IeÅ¡kovai atsikerta, įskaitant dubliko argumentus, kad asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistÄ teisę tik žinodamas, kad Å¡i pažeista, t. y. ieÅ¡kovai negalėjo sužinoti apie ginčijamÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ jo iÅ¡davimo dienÄ , t. y. 1985 m. vasario 21 d., dėl to ieÅ¡kinio senaties terminas turėtų bÅ«ti skaičiuojamas nuo faktinio IeÅ¡kovų sužinojimo apie savo pažeistas teises momento, t. y. nuo ginčijamo paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡vieÅ¡inimo – 2020 m. spalio 19 d.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.8 straipsnis numato, kad asmuo, pretenduojantis į palikimÄ , gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumÄ bei iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ , pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį palikimÄ priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimÄ priėmė kitas asmuo. Kadangi Å¡iuo sprendimu ieÅ¡kovams yra atnaujinamas terminas palikimui priimti, jie yra laikomi pretenduojančiais į palikimÄ .

IeÅ¡kovų sužinojimo apie kitÄ palikimÄ priėmusį asmenį (atsakovÄ ) momentas yra fakto klausimas. Teismas nežino, o ir atsakovas nėra nurodęs teisės aktų ar teismų praktikos, pagal kuriuos inventorizacinėje kortelėje esantys duomenys bÅ«tų laikomi oficialiu teisių iÅ¡vieÅ¡inimu. Teismo vertinimu, pilnavertį iÅ¡vieÅ¡inimÄ , taip pat sukeliantį realias teisines pasekmes atitinka nuosavybės teisės įregistravimas Nekilnojamojo turto registre paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu.

BÅ«tent tai atsakovas atliko 2020-10-19 (nuo tada galioja įraÅ¡as apie nuosavybę) ir nuo tada skaičiuojamas 1 metų ieÅ¡kinio senaties terminas. IeÅ¡kovų ieÅ¡kinys teisme gautas 2020-11-10, todėl ieÅ¡kinio senaties terminas nėra praleistas bei atsakovo praÅ¡ymu, nesant faktinio pagrindo, netaikomas. Atitinkamai ieÅ¡kovų reikalavimas paveldėjimo teisės liudijimÄ pripažinti negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.81 straipsnio pagrindu nagrinėjamas iÅ¡ esmės. Dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu IeÅ¡kovai argumentuoja, kad ginčijamas Paveldėjimo teisės liudijimas buvo iÅ¡duotas Atsakovui pažeidžiant vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir gerÄ moralę, kadangi Atsakovas buvo nesÄ Å¾iningas ir 1985 m. sausio 10 d. pateikdamas pareiÅ¡kimÄ dėl J.

T. palikimo priėmimo buvusiai Varėnos rajono 1-ojo notaro biuro notarei Daliai Kisielienei pateikė melagingÄ , realybės neatitinkančiÄ informacijÄ , t. y. nurodė, kad kitų J. T. įpėdinių nėra, atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ Ä¯rodo ir tai, kad ginčijamÄ Paveldėjimo teisės liudijimÄ Atsakovas pateikė registruoti praėjus daugiau nei 35 metams nuo jo iÅ¡davimo. Atsakovas į Å¡iuos ieÅ¡kovų argumentus atsikerta, kad ieÅ¡kovai nepateikė jokių įtikinamų įrodymų, jog atsakovas 1985 metais priimdamas savo tėvo J.

T. palikimÄ atliko kažkokius neteisėtus ar apgaulingus veiksmus. Nagrinėjant civilines bylas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.81 straipsnį, sutarties Å¡alių ketinimai iÅ¡ tiesų turi labai svarbiÄ reikÅ¡mę. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.81 straipsnio prasmę, turi bÅ«ti įrodyta, kad pagrindinis sutarties Å¡alių ketinimas buvo nukreiptas į tikslo, prieÅ¡taraujančio vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekimÄ .

Tokius Å¡alių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdÅ«s, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546-915/2015). Pagal Å¡iÄ teismų praktikÄ , nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovams tenka naÅ¡ta įrodyti atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ bei savo reikalavimÄ , kad atsakovui J. T. iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas negalioja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.81 straipsnio pagrindu, t. y. prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei.

IeÅ¡kovai aplinkybei, kad atsakovas 1985-01-10 pareiÅ¡kime notarei apie priimamÄ tėvo palikimÄ (e. b. l. 31, t.

1) nurodė, kad kitų J. T. įpėdinių nėra, teikia per didelę reikÅ¡mę, pernelyg sureikÅ¡mina Å¡iÄ aplinkybę. Palikimo priėmimo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 599 straipsnio 2 dalis numatė, kad Paveldint tiek pagal įstatymÄ , tiek ir pagal testamentÄ , paveldėjimo teisės liudijimas fiziniams asmenims gali bÅ«ti iÅ¡duodamas, ir prieÅ¡ sueinant Å¡eÅ¡iems mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos, jeigu notarų biuras turi duomenis, kad, be asmenų, praÅ¡ančių iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ , daugiau įpėdinių nėra.

BÅ«tent, pareiÅ¡kime notarui apie palikimo priėmimÄ esanti skiltis apie kitus įpėdinius yra skirta informuoti notaro biurÄ tam atvejui, jeigu kažkas iÅ¡ įpėdinių kreiptųsi iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ prieÅ¡ sueinant Å¡eÅ¡iems mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos. Tai reiÅ¡kia, kad notaro klaidinimas, nurodant, kad kitų įpėdinių nėra, teturi trumpalaikę reikÅ¡mę (ne daugiau Å¡eÅ¡ių mėnesių). Kaip matyti, ginčijamas Paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo iÅ¡duotas skubos tvarka, t. y. jame turto dalis (1/1 atsakovui) įraÅ¡yta ne dėl to, kad suklaidintas notaras nesulaukęs 6 mėnesių termino įrašė paveldimo turto dalį (visÄ turtÄ ) vienam įpėdiniui, o dėl to, kad kiti įpėdiniai per įstatymo numatytÄ 6 mėnesių terminÄ nuo tėvo mirties (duomenys neskelbtini), nebuvo priėmę palikimo.

IeÅ¡kovams iÅ¡aiÅ¡kintina, kad notaras neieÅ¡ko paveldėtojų, jų asmeniÅ¡kai neinformuoja, neatsižvelgiant į tai, kad vienas iÅ¡ palikimÄ priimančių įpėdinių nurodo, kad kitų įpėdinių nėra arba įvardija kitus įpėdinius – teisė priimti palikimÄ atsiranda iÅ¡ civilinių įstatymų, o ne kito įpėdinio valios informuoti notarÄ apie kitus įpėdinius. Net, jeigu laikyti, kad atsakovas J. T. tyčia, turėdamas ketinimų nuslėpti, jog vienas priima tėvo palikimÄ , nurodė, kad kitų J.

T. įpėdinių nėra, tai Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti pripažinta kaip įrodymas, jog 1985-02-21 paveldėjimo teisės liudijimas yra ar tuomet buvo vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei prieÅ¡taraujantis sandoris. Kita aplinkybė, kurios pagrindu ieÅ¡kovai įrodinėja, kad 1985-02-21 paveldėjimo teisės liudijimas yra (buvo) vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei prieÅ¡taraujantis sandoris yra ta, kad Paveldėjimo teisės liudijimÄ atsakovas pateikė registruoti praėjus daugiau nei 35 metams nuo jo iÅ¡davimo.

Teismas nežino, o ir ieÅ¡kovai nėra nurodę teisės aktų ar teismų praktikos, pagal kuriuos sandorio (ne)registracija retrospektyviai darytų įtakÄ ar lemtų (ne)registruojamo sandorio (ne)galiojimÄ . 1985 m. galiojusiame Civiliniame kodekse registracijai buvo teikiama didelė teisinė reikÅ¡mė, o bÅ«tent: 1964 m. Civilinio kodekso 255 straipsnio 1 dalis numatė, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turi bÅ«ti notariÅ¡kai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, jeigu įstatymai nenustato kitokio termino.

Dėl svarbių priežasčių praleistÄ Å¡Ä¯ terminÄ gali atstatyti teismas. 255 straipsnio 2 dalis numatė, kad Å¡iame straipsnyje nustatytų taisyklių nesilaikymas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį daro negaliojančiÄ . Taikant įstatymo analogijÄ , 1985-02-21 paveldėjimo teisės liudijimas, kuris vieÅ¡ame registre buvo įregistruotas tik 2020 m., pagal 1964 m. Civilinio kodeksÄ galėjo bÅ«ti laikomas negaliojančiu. Å iuo metu valstybės įmonės Registrų centro 2020-10-19 sprendimu nuspręsta duomenis apie J.

T. nuosavybę įraÅ¡yti į registro centrinį duomenų bankÄ â€“ Å¡io sprendimo ieÅ¡kovai neginčija. Å iuo metu situacija dėl paveldėto, bet neįregistruoto turto nėra galima, nes notarai, iÅ¡davę paveldėjimo teisės liudijimÄ , naudodamiesi Nekilnojamojo turto sandorių vieÅ¡oji elektroninė paslauga (NETSVEP) patys įregistruoja daiktines teises vieÅ¡ame registre. Teismas pritaria atsakovo argumentui, kad ieÅ¡kovai neįrodo, jog atsakovas 1985 metais priimdamas savo tėvo J. T. palikimÄ atliko kažkokius neteisėtus ar apgaulingus veiksmus, teismas nenustatė, kad atsakovas 1985 metais priimdamas savo tėvo palikimÄ atliko vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei prieÅ¡taraujančius veiksmus, todėl atmeta ieÅ¡kinio reikalavimÄ pripažinti atsakovui J.

T. iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.81 straipsnio pagrindu. Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo Nagrinėjamoje byloje esminis atsakovo argumentas yra tas, kad ieÅ¡kovai, turėdami pareigÄ savo teises ir pareigas įgyvendinti sÄ Å¾iningai per protingÄ laikÄ , buvo nerÅ«pestingi ir savo, kaip įpėdinių teisių laiku neįgyvendino, todėl dabar turi prisiimti ir dėl jų nerÅ«pestingumo kilusias pasekmes. Esminis ieÅ¡kovų argumentas yra tas, kad įpėdiniai – septyni vaikai (keturi iÅ¡ jų yra mirę, trys yra gyvi – byloje užima ieÅ¡kovų bei atsakovo procesines padėtis) tėvų, mirusių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metais, palikimu rÅ«pinosi, prižiÅ«rėjo kaip savo, tačiau dėl teisinių žinių trÅ«kumo oficialiai, iÅ¡skyrus atsakovÄ , palikimo nepriėmė, atsakovas nesÄ Å¾iningai siekia paveldėti visÄ tėvų turtÄ , nesidalindamas Å¡iuo turtu su kitais įpėdiniais, 1985 m. vasario 21 d. atsakovui buvo iÅ¡duotas Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas Nr. 329, apie kurį ieÅ¡kovai iki 2020-10-19 nieko nežinojo.

Apibendrinant – ieÅ¡kovų atžvilgiu atsakovas iÅ¡sako argumentÄ , kad jie patys atsakingi dėl to, kad nepriėmė tėvo palikimo, o atsakovo atžvilgiu ieÅ¡kovai iÅ¡sako argumentÄ , kad jis nesÄ Å¾iningai, nesidalindamas, tik jis vienas iÅ¡ septynių vaikų, siekia paveldėti visÄ tėvų turtÄ . Å ios pradinės Å¡alių pozicijos, situacijos matymas ir įsivertinimas lemia jų teikiamus reikalavimus, tam tikrÄ , kartu atstovais, bylinėjimosi strategijÄ . Teismas nagrinėjamoje byloje atsako į klausimÄ ar ieÅ¡kovų atžvilgiu, atsižvelgiant į jų teisinį iÅ¡prusimÄ , jų elgesį per 37 metus nuo palikimo atsiradimo, yra proporcinga pasekmė – kelio paveldėti tėvų palikimÄ užkirtimas bei atsako į klausimÄ ar atsakovo elgesys per 37 metus nuo palikimo atsiradimo yra ne tik teisėtas, bet ir sÄ Å¾iningas.

Atsakovas ieÅ¡kovų atžvilgiu iÅ¡sakydamas argumentÄ , kad visus 36 metus po tėvo J. T. mirties jie buvo nerÅ«pestingi tvarkydami palikimo teisinį įforminimÄ , šį argumentÄ iÅ¡sako ir savo atžvilgiu, nes pats atsakovas, matomai bÅ«damas labiau teisiÅ¡kai iÅ¡prusęs už ieÅ¡kovus, dėl jam suprantamų priežasčių irgi delsė iÅ¡vieÅ¡inti savo nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ 35 metus, nei teismui, nei ieÅ¡kovams nepateikė aiÅ¡kaus ir tiesioginio paaiÅ¡kinimo.

Atsakovas akcentuoja ieÅ¡kovų klaidÄ jiems laiku nepriimant palikimo bei siekia, kad galiotų atitinkamos teisinės pasekmės, t. y. jis siekia pasinaudoti ieÅ¡kovų neatidumu, neiÅ¡manymu, kad taptų vieninteliu statinių paveldėtoju. IÅ¡ jo užimtos pozicijos matyti, kad jis neketina padėti ieÅ¡kovams iÅ¡taisyti klaidÄ , nes visi įpėdiniai arba ketinantys paveldėti atstovavimo teise galėtų ne ginčo tvarka pasinaudoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalimi numatančia, kad palikimas gali bÅ«ti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismÄ , jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimÄ Ä¯pėdiniai.

Formaliuoju požiÅ«riu atsakovas yra teisus, atsižvelgiant ir į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalį numatančiÄ , kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, nes jis atliko visas reikalingas paveldėjimo procedÅ«ras, iÅ¡skyrus tai, kad ilgai delsė tai iÅ¡vieÅ¡inti, kai ieÅ¡kovai dėl nežinojimo nepriėmė palikimo ir dabar įrodinėja teisę paveldėti. Tačiau formalaus teisingumo taikymas nėra tai ko teismas turi siekti nagrinėdamas bylas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

VisapusiÅ¡kas bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas yra vienas iÅ¡ civilinio proceso principų, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, aiÅ¡kindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais. Nagrinėjamoje byloje turi bÅ«ti visapusiÅ¡kai įvertintas atsakovo elgesys per 35 metus po tėvo J. T. mirties ne tik formaliuoju požiÅ«riu – t. y. ne tik formalÅ«s juridiniai veiksmai – kreipimasis į notarÄ , paveldėjimo teisės liudijimo gavimas, registravimas bei kiti, bet ir elgesys nepagrįstai ilgai delsiant iÅ¡vieÅ¡inti palikimo priėmimÄ , sÄ moningas svarbių faktų nutylėjimas galimų įpėdinių – V.

T. ir kitų atžvilgiu Å¡iems investuojant į jÄ nuosavas lėšas. Teismui vien tik pripažinus atsakovo atliktų juridinių veiksmų teisėtumÄ , visapusiÅ¡kai neįvertinus kitų aplinkybių, teismo sprendimas atitiktų formalaus teisėtumo kriterijų, tačiau nebÅ«tų teisingas. Pasitvirtino ieÅ¡kovų nurodytas argumentas, kad atsakovas savo teiginiui, jog IeÅ¡kovai apie Atsakovui iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ Å¾inojo 35 metus, pagrįsti nepateikia jokių įrodymų. IeÅ¡kovai nepasirinko ginti savo pažeistas teises reikÅ¡dami reikalavimÄ dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu, motyvuodami aplinkybėmis, kad dokumentai galintys įrodyti faktinį palikimo priėmimÄ (įvairÅ«s mokesčiai, kvitai, sÄ skaitos už vandenį, elektrÄ ir kitas paslaugas) dėl savo senumo nėra iÅ¡likę, nesiekė įrodinėti palikimo priėmimo faktiniu valdymu liudytojų parodymais, nors yra nurodę, kad kaip įpėdiniai tėvų palikimu rÅ«pinosi, prižiÅ«rėjo kaip savo.

IeÅ¡kovai gindami savo pažeistas teises teismo praÅ¡o atnaujinti terminÄ palikimui priimti. Nurodo, kad dėl teisinių žinių trÅ«kumo, oficialiai palikimo nepriėmė. IeÅ¡kovai nurodo, kad visi įpėdiniai gerai sutarė, palaikė artimus, Å¡eimyninius santykius, niekada dėl nuosavybės nekilo jokių konfliktų, visi kartu prižiÅ«rėjo tėvų turtÄ , atliko Statinių pagerinimus, remonto darbus bendru sutarimu. Kadangi jokių nesutarimų tarp įpėdinių dėl Statinių valdymo nekilo, įpėdiniai neskubėjo kreiptis dėl nuosavybės teisės į Statinius įregistravimo.

J. ir M. T. vaikai visÄ laikÄ nuo 1985 iki 2020 metų nežinojo fakto, jog vienas iÅ¡ vaikų atsakovas J. T., priėmė tėvų palikimÄ . 2020 m. spalio 22 d. atsitiktinai patikrinus Nekilnojamo turto registro duomenis, ieÅ¡kovai pastebėjo, jog J. T., gim. (duomenys neskelbtini) (atsakovas), 2020 m. spalio 19 d. įregistravo nuosavybės teisę į Statinius. Atsakovas prieÅ¡tarauja termino atnaujinimui bei nurodo, kad priėmęs savo tėvo palikimÄ , jis paveldėtÄ turtÄ visÄ laikÄ valdė kaip savo, save laikė paveldėto turto savininku (turtÄ tvarkė, juo naudojosi, prižiÅ«rėjo, remontavo, mokėjo už jį mokesčius bei atliko kitus su paveldėto turto naudojimu susijusius veiksmus).

Kiti galimi J. T. įpėdiniai apie palikimo priėmimo faktÄ Å¾inojo ir tam niekada neprieÅ¡taravo, ginčų dėl to nekilo. 2020-09-15 buvo parengta atsakovo paveldėto turto Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. jie žinojo, jog kaip palikimas yra likę mirusiojo sodybos Pastatai, todėl Å¡io fakto tuomet nuo kitų galimų įpėdinių palikimÄ priėmęs Atsakovas nuslėpti negalėjo. Po tėvo J. T. mirties sodybos pastatų raktai liko Atsakovo žinioje. Atsakovas nuolat tvarkė sodybos gerbÅ«vį (pjovė žolę, Å¡alino nereikalingus krÅ«mus, prižiÅ«rėjo sodÄ , vaismedžius, sutvarkė su sodyba besiribojančio ežero pakrantę (buvo atvežta 80 tonų smėlio).

Po kilusios audros savo lėšomis suremontavo nuplėštÄ garažo stogÄ . Kiti galimi J. T. įpėdiniai apie palikimo priėmimo faktÄ Å¾inojo ir dėl atsakovo valdomo paveldėto turto niekada neprieÅ¡taravo, AtsakovÄ laikė teisėtu paveldėto turto savininku, ginčų dėl to tarp ieÅ¡kovų ir atsakovo per paskutinius 35 metus nekilo. IÅ¡ Å¡alių nurodytų aplinkybių matyti, kad iki 2020 m. spalio 22 d. tarp J. T. vaikų nekilo nesutarimų dėl sodybos, kurios dabartinis adresas (duomenys neskelbtini), valdymo ir naudojimo (visi kartu prižiÅ«rėjo tėvų turtÄ , atliko Statinių pagerinimus, remonto darbus).

Tiek ieškovai, tiek atsakovas neginčija aplinkybių, kad prie sodybos priežiūros prisidėjo jie visi. Teismas, vadovaudamasis šalių paaiškinimais laiko nustatyta aplinkybę, kad prie sodybos priežiūros prisidėjo, nevertinant prisidėjimo masto, esamas paveldėtojas ir likę galimi įpėdiniai. Tačiau yra nesutarimas tarp esamo paveldėtojo ir likusių galimų įpėdinių dėl subjektyvaus suvokimo kieno nuosavybė yra sodyba. Ieškovai iki 2020-10-22 suvokė, kad sodyba, kuri yra visų brolių ir seserų vaikystės namai, yra jų visų, turinčių vienodas teises.

Atsakovas suvokė, kad sodyba yra jo, esÄ tai žinojo ir kiti įpėdiniai ir esÄ tai pripažino ir tam neprieÅ¡taravo. Å ioje situacijoje yra svarbÅ«s realÅ«s veiksmai, kurie atskleidžia tikruosius Å¡alių ketinimus. IeÅ¡kovas V. T. teigia, kad savo lėšomis nebÅ«tų prižiÅ«rėjęs ir remontavęs svetimo turto. Teismo vertinimu, tai yra logiÅ¡kas paaiÅ¡kinimas. Atsakovas J. T., faktiÅ¡kai labiau iÅ¡manydamas teisės klausimus, matydamas, kad kiti jo broliai, o ypač V. T. aktyviai naudojasi sodyba, į jÄ taip pat investuoja savo lėšas, atvirai ir sÄ Å¾iningai nepaaiÅ¡kino, nepasikalbėjo, kad tai daroma jo naudai, nes jis turi paveldėjimo teisės liudijimÄ ir ketina įregistruoti nuosavybę savo vardu.

Faktinės aplinkybės nerodo, kad vyko žodiniai dovanojimo sandoriai, t. y. nebuvo įpėdinių valios investuoti į sodybÄ , palaikyti jos bÅ«klę, nebuvo atsakovo valios priimti Å¡ių dovanų. RealÅ«s atsakovo veiksmai, svarbių faktų nutylėjimas rodo tikruosius jo ketinimus – nuslepiant 1985-02-21 paveldėjimo teisės liudijimÄ tapti vieninteliu pastatų savininku, o tai nėra sÄ Å¾iningas elgesys kitų įpėdinių atžvilgiu. BÅ«tent atsakovo elgesys, kurį teismas turi pareigÄ visapusiÅ¡kai įvertinti praktiÅ¡kai tiesiogiai yra susijęs su ieÅ¡kovų suvokimu kieno nuosavybė yra sodyba ir tam tikru jų pasyvumu besidomint Å¡io turto teisiniu statusu.

PaaiÅ¡kėjus aplinkybei, kad 2020 m. spalio 22 d. J. T. 2020 m. spalio 19 d. įregistravo nuosavybės teisę į Statinius, ieÅ¡kovai aiÅ¡kiai suvokė situacijÄ ir nedelsdami kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu. Kadangi atsakovas kryptinga savo veikla – nutylėdamas esmines aplinkybes apie sodybos pastatų nuosavybės teisinį statusÄ didžiaja dalimi prisidėjo prie to, kad ieÅ¡kovai ilgÄ laikÄ â€“ 37 metus neatliko juridinį turto statusÄ keičiančių veiksmų, teismas Å¡ias aplinkybes laiko pakankamai svarbiomis, kad terminas palikimui priimti bÅ«tų atnaujintas palikimo nepriėmusiems įpėdiniams.

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovai, kurie laiku nepriėmė palikimo, atsižvelgiant į tai, kaip 35 metus iki paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡vieÅ¡inimo elgėsi atsakovas, atitinka protingų ir atidžių asmenų kriterijų. Atsižvelgtina ir į tai, kad santvarkoje iki Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo terminÄ praleidusių asmenų atžvilgiu taikytinas žemesnis atidumo standartas, žemesnė teisės iÅ¡manymo kartelė. Nė vienam iÅ¡ įpėdinių nėra atimta teisė paveldėti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.6 straipsnis), o paveldėjimo teisės apribojimas formaliu pagrindu – konstatuojant, kad atsakovo tinkamas (iÅ¡skyrus iÅ¡vieÅ¡inimÄ ) savo teisių įgyvendinimas užkerta keliÄ paveldėti kitiems įpėdiniams, nebÅ«tų teisingas ir proporcingas ieÅ¡kovų atžvilgiu.

Pastebėtina ir tai, kad turtas, kurį atsakovas bÅ«tų gavęs nuosavybėn 1985 m., jeigu paveldėjimo sandoris bÅ«tų nedelsiant įregistruotas registre, palyginti su tuo, kurį jis įsiregistravo 2020 metais, yra gerokai pasikeitęs, nes fizinį poveikį darė ne tik atsakovas, bet ir ieÅ¡kovai. Tai, kad atnaujinamas seniai (prieÅ¡ 37 metus) praleistas terminas, ilga jo trukmė didelės teisinės reikÅ¡mės neturi, nes visÄ laikÄ iki sandorio iÅ¡vieÅ¡inimo 2020 m. tiek atsakovas, tiek kiti galimi paveldėtojai su turtu (statiniais) faktiÅ¡kai elgėsi kaip bendraturčiai.

Pastebėtina, kad Nekilnojamojo turto registro 2020-11-20 išrašo (e. b. l. 59-66, t.

1) duomenimis žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), ant kurio stovi paveldėjimo ginčo statiniai priklauso ne tik atsakovui, bet ir kitiems J. T. įpėdiniams (gyviems arba įpėdinių įpėdiniams), nes jiems nuosavybė atkurta taikant ne Civiliniuose įstatymuose numatytas paveldėjimo procedÅ«ras, o Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatyme numatytÄ tvarkÄ . Å ių nuosavybės įgijimo bÅ«dų prigimtis yra panaÅ¡i: paveldėjimo atveju turtas yra paveldimas tiesiogiai, o nuosavybės atkÅ«rimas yra susijęs su tuom, kad buvusioje santvarkoje privati nuosavybė buvo nusavinta, o paskelbus nepriklausomybę – atkurta įpėdiniams.

Kaip matyti, įpėdiniams faktiÅ¡kai buvo atkurta nuosavybė – jie jos neatsisakė, tai rodo jų apsisprendimÄ bei valiÄ neatsisakyti ir tėvo J. T. palikimo, į kuriÄ teismas visapusiÅ¡kai atsižvelgia. Dėl teisinės registracijos panaikinimo IeÅ¡kovai praÅ¡o panaikinti atsakovo J. T. nuosavybės teisės registracijÄ Ä¯ gyvenamÄ jį namÄ ir kitus statinius adresu (duomenys neskelbtini). Ginčijamame Paveldėjimo teisės liudijime nėra nurodyta jokių nekilnojamo turto identifikacinių duomenų (unikalaus numerio, adreso), Paveldėjimo teisės liudijime nurodyti gyvenamojo namo duomenys (bendras namo plotas ir gyvenamasis plotas) neatitinka Nekilnojamo turto registro centro duomenų.

Dėl to, nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, įregistruodamas Atsakovo nuosavybės teisę į Statinius Paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu, pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ Å iuo ieÅ¡kovų reikalavimu, kuris formuluojamas kaip „panaikinti nuosavybės teisės registracijÄ â€œ netiesiogiai siekiama panaikinti 2020-10-19 priimtÄ Nekilnojamojo turto registro teritorinio registratoriaus sprendimÄ . Teismas sutinka su trečiojo asmens, nepareiÅ¡kusio savarankiÅ¡kų reikalavimų valstybės įmonės Registrų centro argumentacija, kad jeigu ieÅ¡kovų reikalavimas bÅ«tų patenkintas ir Paveldėjimo teisės liudijimas bÅ«tų pripažintas negaliojančiu, toks teismo sprendimas bÅ«tų pakankamu teisiniu pagrindu iÅ¡registruoti J.

T. nuosavybės teises į NamÄ , Kiemo rÅ«sį, GaraÅ¾Ä , TvartÄ ir Å ulinį. Vis dėlto, ieÅ¡kovai, bylÄ vesdami per atstovÄ ieÅ¡kinio dalykÄ nuosavybės teisės registracijos panaikinimÄ , bei šį reikalavimÄ yra suformulavę kaip atskirÄ , o ne iÅ¡vestinį – tokiÄ teisę jie turi. Å is reikalavimas yra pilnavertis, nes turi atskirÄ dalykÄ formuluojamÄ kaip „panaikinti nuosavybės teisės registracijÄ â€œ, faktinį pagrindÄ - paveldėjimo teisės liudijime nėra unikalaus numerio, adreso, neatitinka įregistruoto ir 1985 m. paveldėjimo teisės liudijime nurodyto gyvenamojo namo bendras namo plotas ir gyvenamasis plotas, už šį, kaip savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ yra sumokėtas žyminis mokestis.

Atsižvelgdamas į tai, teismas iÅ¡ esmės sprendžia dėl tokio reikalavimo tenkinimo. Nustatyta, kad ieÅ¡kovų ginčijami duomenys yra nustatyti 2020-09-15 tiksliais matavimų prietaisais atlikus kadastrinius matavimus taip, kaip tai reglamentuoja Å¡iuo metu galiojantys teisės aktai. 1985-02-21 Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas yra sudarytas iki 2020 metų atliktų kadastrinių matavimų, todėl jame nurodyti duomenys (Namo bendras naudingas plotas (90 kv.

m) bei gyvenamasis plotas (60 kv. m)) ir neturi identiškai atitikti dabartinių jau minėtų kadastrinių matavimų metu nustatytų naujų Namo kadastro duomenų. Faktas, kad 2020-09-15 atlikti kadastriniai (tikslieji) statinių matavimai, jiems suteikiant unikalius numerius, tiksliai išmatuojant plotus ir kitus statinių duomenis, tai, kad 2011-02-09 Varėnos rajono savivaldybės administracijos (e. b. l. 58, t.

1) statiniams suteiktas adresas (duomenys neskelbtini) (iki tol kaimuose nebÅ«davo gatvių pavadinimų, sklypų ir pastatų numerių) rodo, kad 2020-10-19 Nekilnojamojo turto registre įregistruoti bÅ«tent tų pačių konkrečių, minimų ir 1985 m. paveldėjimo teisės liudijime, tinkamai identifikuotų statinių duomenys. Kadangi nepasitvirtino ieÅ¡kovų nurodytas faktinis pagrindas, teismas nenustatė, kad vieÅ¡Ä registrÄ tvarkanti įstaiga pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , neužtikrino duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumo ir apsaugos, todėl atmetamas ieÅ¡kino reikalavimas naikinti atsakovo J.

T. nuosavybės teisės registracijÄ Ä¯ gyvenamÄ jį namÄ ir kitus statinius. Nepaisant to, įsiteisėjus Å¡iam sprendimui, susidarytų situacija, kai registro įraÅ¡e Nr. (duomenys neskelbtini) esanti informacija apie pastatų ir statinių nuosavybės dalis turės pasikeisti, su sÄ lyga, kad įpėdiniai ir palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai atstovavimo teise (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.12 straipsnis) kreipsis į notarÄ su pareiÅ¡kimais dėl palikimo priėmimo. Pasikeitimų tiesioginis juridinis pagrindas turėtų bÅ«ti ne Å¡is sprendimas, kuriuo tik atnaujinamas terminas, bet įpėdinių ir kitų palikėjų gauti ir vieÅ¡ame registre registruojami notaro iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimai.

Atsižvelgiant į aplinkybę, kad įsiteisėjus Å¡iam sprendimui, atsakovas nesikreiptų į notarÄ dėl papildomo paveldėjimo teisės liudijimo jam iÅ¡davimo, be to, jo atžvilgiu terminas palikimui nėra atnaujinamas (jis jo nėra praleidęs), teismas Å¡iuo teismo sprendimu sudaro teisines sÄ lygas korektiÅ¡kai atlikti pakeitimus vieÅ¡ame registre, o bÅ«tent skiria įpareigojimÄ registro tvarkytojui, kad Å¡is atliktų reikalingus pakeitimus. Techninio pobÅ«džio priežastis, susijusi su statinių nuosavybės dalių pasikeitimu, t. y. esant poreikiui jas keisti, kadangi atsirado terminÄ praleidę įpėdiniai, nėra ir negali bÅ«ti laikoma pagrindu net ir iÅ¡ dalies naikinti ginčijamÄ 1985-02-21 paveldėjimo teisės liudijimÄ .

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų IeÅ¡kovai patyrė 5428,42 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (5240,42 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai ir 188 Eur žyminio mokesčio). IeÅ¡kovų teigimu, jie neketina neigti atsakovo teisės paveldėti tėvų palikimÄ , tačiau, kaip nurodo, paveldėjimo procedÅ«ra turėjo bÅ«ti atlikta sÄ Å¾iningai. Vis dėlto, jie, galimai emociniu pagrindu, bylÄ vesdami per atstovÄ pareiÅ¡kė reikalavimus dėl sandorio panaikinimo, teisinės registracijos panaikinimo, kurie atmesti.

Nagrinėjant bylÄ paaiÅ¡kėjo, kad du iÅ¡ trijų ieÅ¡kinio reikalavimų yra pertekliniai ir napagrįsti. Kaip matyti, ieÅ¡kovai faktiÅ¡kai siekia paveldėti kartu su atsakovu, o ne vietoje jo – tam nebuvo bÅ«tina ginčyti 1985-02-21 paveldėjimo teisės liudijimo. Paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimas nėra bÅ«tina sÄ lyga atnaujinti terminÄ palikimui priimti. Kadangi byloje patenkintas vienas iÅ¡ trijų savarankiÅ¡kų reikalavimų yra ieÅ¡kovų, vedusių bylÄ per atstovÄ yra jų pasirinktos bylinėjimosi strategijos ginti pažeistas teises visais įmanomais gynybos bÅ«dais ir argumentais pasekmė, todėl jie turi teisę tik į 1/3 patirtų iÅ¡laidų patenkinimÄ .

Atsakovo atžvilgiu yra patenkintas vienas savarankiÅ¡kas reikalavimas iÅ¡ trijų. IeÅ¡kovams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalimi, turėtų bÅ«ti priteista 1809,47 Eur. PaÅ¡to iÅ¡laidos byloje sudaro 115,24 Eur. IÅ¡ ieÅ¡kovų ir atsakovo pagal nustatytÄ laimėjimo-pralaimėjimo proporcijÄ 2/3 ir 1/3, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu valstybės naudai priteistina atitinkamai 76,83 Eur ir 38,41 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų, jas apvalinant Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 98, 259, 270, straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnio 1, 8 punktais, 5.8 straipsniu, 5.57 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Atnaujinti ieÅ¡kovams praleistÄ palikimo priėmimo terminÄ , nustatant, kad D. B., gimusi (duomenys neskelbtini), V. J., gimęs (duomenys neskelbtini), A. J., gimęs (duomenys neskelbtini), A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), V. J., gimusi (duomenys neskelbtini), D.

S., gimusi (duomenys neskelbtini), V. B., gimęs (duomenys neskelbtini), R. B., gimęs (duomenys neskelbtini), V. T., gimęs (duomenys neskelbtini), turi teisę priimti tiesiogiai kaip pirmos eilės įpėdiniai arba kaip palikėjo vaikaičiai palikėjo: jų tėvo arba senelio J. T., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimÄ per 3 mėnesius nuo Å¡io teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nustatyti, kad Å¡is sprendimas yra pagrindas atlikti J. T., gimusio (duomenys neskelbtini) nuosavybės: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), apimties pakeitimus po to, kai kiti įpėdiniai pasinaudos teise priimti J.

T. palikimÄ per Å¡iuo teismo sprendimu atnaujintÄ terminÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų D. B., gimusios (duomenys neskelbtini), valstybės naudai iÅ¡ kiekvieno po 9 Eur bylinėjimosi (paÅ¡to) iÅ¡laidų. Å ios iÅ¡laidos sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 vienÄ iÅ¡ biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodÄ 5662, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Priteisti iÅ¡ atsakovo J. T., gimusio (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 38,41 Eur bylinėjimosi (paÅ¡to) iÅ¡laidų. Å ios iÅ¡laidos sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 vienÄ iÅ¡ biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodÄ 5662, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi iÅ¡laidos. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mus.

Teisėjas Dalis Žilionis