2021-02-10 Nr. AB-3010-3-62-3-02168-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-77-624/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02168-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. L. (A. L.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. L. (A. L.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, atsakovo atstovas), 7 400 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. Atliekant bausmę Pravieniškių PN-AK nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2019 m. rugpjūčio 3 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) buvo pažeista jo teisė prireikus paskambinti telefonu ir iki skundo padavimo dienos jam nebuvo sudaryta galimybė pasinaudoti internetine telefonija. Pravieniškių PN-AK 2019 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 41-2295 patvirtintas Nuteistųjų naudojimosi taksofono aparatais (toliau taksofonas vadinamas ir telefonu) grafikas 1-ame sektoriuje pažeidė pareiškėjo teises, jis negalėjo paskambinti telefonu jam tinkamu metu, kadangi šiame grafike nurodytu laiku jo artimieji ir kiti asmenys negalėjo pasikalbėti. Pravieniškių PN-AK 1–3 būrių nuteistųjų buvo apie 80, o pokalbio telefonu leistina trukmė 15 min., todėl per 45 min. visiems norintiesiems paskambinti buvo fiziškai neįmanoma, pareiškėjas dažnai likdavo nepaskambinęs. Telefonai įrengti koridoriuje, vienas prie kito, be pertvarų, todėl pareiškėjas negalėdavo atvirai pasikalbėti apie svarbius ar intymius reikalus. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjui tekdavo praleisti dalį skambučių vien dėl to, kad nesusitiktų nuteistųjų, su kuriais buvo galimi konfliktai. Kartą pareiškėjas buvo net sužalotas. Tokia skambučių galimybė pareiškėjo netenkina, buvo pažeista jo teisė į pokalbio privatumą.

2.2. Pravieniškių PN-AK nebuvo sudaryta galimybė naudotis internetine telefonija. Tokios galimybės neužtikrinimas jam sukėlė didelę dvasinę kančią. Atsakovo atstovas dar 2018 m. rugsėjo 3 d. raštu Nr. 7-2241 jį informavo, kad su uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „CSC Telecom“ pasirašyta sutartis dėl vaizdo skambučių tiekimo, tačiau iki šiol ši paslauga nevykdoma. Dėl visų šių pažeidimų pareiškėjas 2019 m. balandžio 25 d. parašė skundą Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas), tačiau šis skundą persiuntė svarstyti Pravieniškių PN-AK, o Pravieniškių PN-AK pareigūnai pareiškėją pasikvietę paaiškino, kad šių problemų negali išspręsti, nes nėra patalpų skambinimo aparatams ir internetinei telefonijai, neskiriamas finansavimas, todėl pareiškėjas buvo priverstas skundą atsiimti.

2.3. Dėl nurodytų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė dvasinę kančią, bendravimo galimybių sumažėjimą, orumo pažeminimą, t. y. patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 7 400 Eur suma ir kurią prašė priteisti iš atsakovo.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

3.1. Vadovaujantis teisės normomis nuteistųjų skambinimas ir kalbėjimas vykdomas patalpoje, tačiau nėra reglamentuota, kaip turi būti įrengta ši patalpa. Taip pat teisės aktai nenumato pareigos leisti paskambinti nuteistiesiems kiekvieną dieną. Pareigūnai privalo kontroliuoti, kam nuteistieji skambina, vykdo nuolatinę jų apsaugą bei priežiūrą. Pravieniškių PN-AK 1-ajame sektoriuje yra įrengti 8 taksofono aparatai. Pravieniškių PN-AK 1-ame sektoriuje vaizdo skambučių sistema veikia. Grafikas sudarytas tam, kad nesusidarytų eilės. Neturi duomenų apie ikiteisminio tyrimo eigą dėl pareiškėjo sužalojimo 2019 m. rugpjūčio 1 d., vidinis tyrimas dėl šio įvykio nebuvo atliktas. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu nebuvo pateikęs prašymų dėl galimybės pasinaudoti vaizdo skambučiais, nors sistema veikia.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. balandžio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje yra pateiktas Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus specialisto, laikinai einančio Saugumo valdymo skyriaus viršininko pareigas, 2019 m. vasario 13 d. patvirtintas Nuteistųjų naudojimosi taksofono aparatais 1-ame sektoriuje grafikas Nr. 41-2295 (toliau – ir Grafikas). Pareiškėjas skunde teigdamas, kad jam ginčo laikotarpiu nebuvo sudaryta galimybė paskambinti telefonu, nurodė tik vieną grafiką – Nr. 41-2295, kuris, jo nuomone, buvo netinkamas, ir nurodė tik aplinkybes, kad jis negalėdavo pasinaudoti telefonu dėl per didelio nuteistųjų skaičiaus 1–3 būriuose. Pareiškėjui nesiskundus dėl kitų būrių, o bylos duomenimis pareiškėjas ginčo laikotarpiu nebuvo laikomas 1-ame būryje, teismas nagrinėjo pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl naudojimosi telefonu 1-ojo sektoriaus 3-iame būryje pagal grafiką Nr. 41-2295.

6. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas neginčijo aplinkybės, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK) įtvirtinta teisė paskambinti telefonu du kartus per savaitę ginčo laikotarpiu jam buvo užtikrinama (šią aplinkybę patvirtina ir atsakovo atstovo pateiktas pareiškėjo taksofono skambučių grafikas), tačiau pareiškėjas nurodė, kad kartais fiziškai nebuvo įmanoma visiems paskambinti, nes leistina pokalbio trukmė 15 min., o 1–3-ojo sektoriaus nuteistųjų buvo apie 80. Šiuo aspektu teismas nurodė, kad Grafiko duomenys tik iš dalies patvirtina pareiškėjo argumentus, kadangi iš jo matyti, jog pirmadieniais, antradieniais, ketvirtadieniais telefonu naudotis vienu metu buvo skirtas laikas vien tik 3-io būrio nuteistiesiems, ir tik trečiadieniais bei šeštadieniais – 3-io būrio nuteistiesiems kartu su 1-o būrio nuteistaisiais. Pareiškėjas skunde teigė, kad nuteistųjų pokalbiams telefonu pagal Grafiką buvo skirtos tik 45 min., tačiau iš Grafiko duomenų matyti, jog pirmadieniais, antradieniais, ketvirtadieniais 3-io būrio nuteistiesiems buvo skirtas laikas kalbėti telefonu po 1 val. 30 min., trečiadieniais 3-io būrio nuteistiesiems kartu su 1-u būriu – taip pat 1 val. 30 min., ir tik šeštadieniais 3-io būrio nuteistiesiems kartu su 1-būriu – 45 min. Kadangi vadovaujantis teisiniu reglamentavimu pareiškėjas galėjo paskambinti telefonu du kartus per savaitę, ir jeigu pareiškėjas skambindavo telefonu šeštadienį (kai nuteistųjų pokalbiams buvo skirtos 45 min.), jis turėjo teisę paskambinti telefonu dar kitą savaitės dieną, kai nuteistųjų pokalbiams buvo skirta daugiau laiko – po 1 val. 30 min. Teismas vertino, kad aplinkybė, jog pareiškėjas norėjo skambinti kitu, nei Grafike nustatytu laiku, nesudaro pagrindo spręsti apie jo teisių pažeidimą.

7. Teismas pažymėjo, kad nei BVK, nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), nei Kalėjimų departamento direktoriaus 2018 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. V-430 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomų suimtųjų ir nuteistųjų skambinimo ir kalbėjimo telefonu bei naudojimosi interneto telefonija tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), nei Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. V-378 patvirtintas Suimtųjų ir nuteistųjų skambinimo ir kalbėjimo telefonu bei vaizdo skambučių įranga tvarkos aprašas (toliau – Pravieniškių PN-AK Aprašas) nenumato pareigos pataisos įstaigai sudarant nuteistųjų naudojimosi telefonu grafiką, nustatant naudojimosi telefonu laiką, šį grafiką priderinti prie nuteistųjų pageidaujamo laiko. Teismas sprendė, kad pareiškėjas, norėdamas pasikalbėti telefonu su savo artimaisiais ir bičiuliais, turėjo prisitaikyti prie pataisos įstaigos nustatyto Grafiko, skambindamas jam tinkamu laiku pagal Grafiką.

8. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad jo netenkino skambučių galimybė, kai neužtikrinamas privatumas kalbant telefonu, taip pat jam tekdavo praleisti dalį skambučių vien dėl to, kad nesusitiktų nuteistųjų, su kuriais galimi konfliktai, teismas nurodė, jog ginčo laikotarpiu 1-ame sektoriuje buvo 8 taksofono aparatai, kuriais nuteistieji naudojosi pagal patvirtintą nuteistųjų naudojimosi taksofono aparatais Grafiką. Teisės aktai pataisos įstaigai nenustato pareigos įrengti konkretų telefono aparatų skaičių. Atsakovo atstovas pateikė duomenis, kad ginčo laikotarpiu 3-iame būryje buvo 31 nuteistasis – toks nuteistųjų skaičius galėjo naudotis telefonais 1-ame sektoriuje. Atsakovo atstovas į bylą nepateikė duomenų, kiek nuteistųjų buvo 1-ame būryje (kuris kartu su 3-iu būriu naudodavosi telefonu), todėl teismas vadovavosi pareiškėjo nurodytais duomenimis, kad 1-ame ir 3-iame būriuose iš viso buvo 80 nuteistųjų, ir sprendė, kad trečiadieniais bei šeštadieniais, kai pagal Grafiką 3-io būrio nuteistieji naudodavosi telefonais vienu metu su 1-o būrio nuteistaisiais, iš viso būdavo 80 nuteistųjų. Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad pirmadieniais, antradieniais ir ketvirtadieniais (po 1 val. 30 min.) 8 telefono aparatais naudojosi 31 3-io būrio nuteistasis, trečiadieniais (1 val. 30 min.) telefono aparatais naudojosi 80 3-io ir 1-o būrių nuteistųjų, šeštadieniais (45 min.) telefono aparatais naudojosi taip pat 80 3-io ir 1-o būrių nuteistųjų, todėl darytina išvada, kad pirmadieniais, antradieniais, trečiadieniais ir ketvirtadieniais telefonu galėjo pakalbėti 48 nuteistieji (90 min. / 15 (vienam nuteistajam skirtas laikas) x 8 telefonai), o šeštadieniais – 24 nuteistieji (45 min. / 15 x 8), iš viso – 216 nuteistųjų. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis turi teisę pakalbėti telefonu du kartus per savaitę, šis nuteistųjų skaičius mažintinas perpus. Atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis teismas sprendė, kad 108 nuteistieji aptarta tvarka (3-io būrio nuteistieji, arba 3-ias būrys kartu su 1-u būriu) galėjo pasinaudoti telefonu du kartus per savaitę po 15 min. Taigi pareiškėjui būnant 3-iame būryje pagal Grafiką jam buvo skirta laiko pakalbėti telefonu du kartus per savaitę po 15 min., kas atitinka teisės aktų reikalavimus.

9. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl privatumo ir saugumo neužtikrinimo kalbant telefonu. Šiuo aspektu teismas nurodė, kad pagal į bylą pateiktas fotonuotraukas, kuriose užfiksuotas dalies 1-ame ir 2-ame sektoriuose įrengtų telefono aparatų vaizdas, šie telefono aparatai įrengti koridoriuje, vienas prie kito, neatskirti pertvaromis. Tačiau teismas pažymėjo, kad nei BVK, nei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių XIX skyrius, ginčo laikotarpiu reglamentavęs nuteistųjų skambinimą ir kalbėjimą telefonu, nei Aprašas nereglamentuoja patalpų, kuriose yra telefonai, skirti nuteistiesiems, įrengimo ypatumų ir nenumato pareigos pataisos įstaigai įrengti telefono aparatus atskiroje patalpoje ar juos atitverti vieną nuo kito. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių pareiškėjo teiginį, kad pareigūnų nebūdavo koridoriuje, ar kad nebuvo užtikrintas jo saugumas skambinant telefonu. Pareiškėjas nurodė, jog kalbant telefonu su juo buvo fiziškai susidorota 2019 m. rugpjūčio 1 d., ir pateikė Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus 2019 m. spalio 24 d. raštą, iš kurio matyti, jog yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl šią dieną pareiškėjo patirto sužalojimo – nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Tačiau iš atsakovo atstovo pateikto pareiškėjo taksofono skambučių grafiko matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 1 d. pareiškėjas neskambino telefonu, todėl jo argumentai, kad jam buvo nesaugu kalbėti telefonu pataisos įstaigoje, buvo atmesti.

10. Dėl pareiškėjo skundo teiginių, susijusių su nesudarymu galimybės naudotis internetine telefonija, teismas nurodė, kad pataisos įstaigoje yra sudaryta galimybė naudotis internetine telefonija, tačiau pareiškėjas, norėdamas pasinaudotų tokia teise, turėjo pateikti prašymą, bet to nepadarė. Tai, kad iki Pravieniškių PN-AK Aprašo priėmimo galimai nebuvo sudaryta galimybė skambinti internetine telefonija (vaizdo skambučių įrangos pagalba), kaip vienu iš skambinimo būdų, nereiškia, kad pareiškėjo teisė paskambinti apskritai nebuvo užtikrinta. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjo teisė paskambinti telefonu, įtvirtinta BVK 73 straipsnio 4 punkte ir 102 straipsnio 2 dalyje, buvo apribota. Teismas vertino, kad Pravieniškių PN-AK neprivalėjo užtikrinti pareiškėjui teisės skambinti išimtinai internetinės telefonijos būdu, toks nuteistojo bendravimo su kitais asmenimis būdas laikytinas alternatyva skambinimui ir kalbėjimui telefonu, kuris gali būti įgyvendinamas atsižvelgiant į pataisos įstaigoje esančias technines galimybes.

11. Teismas nenustatė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, todėl nesant būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo skundą atmetė.

III. 12. Pareiškėjas A. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti visiškai. Apeliaciniame skunde nurodoma:

12.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra šališkas, nekompetentingas. Teismas neįsigilino į bylos esmę, nesiekė teisingumo, pažeidė ne tik Lietuvos Respublikos Konstitucijos 19, 21, 25, 29, 109 straipsnius, Etikos ir drausmės kodeksą, bet ir pažemino Lietuvos vardą, pareiškėjo garbę ir orumą. Lietuvos teismų priimti sprendimai neatitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamos praktikos.

12.2. Iš byloje pateiktų fotonuotraukų matyti, kad privatumas naudojantis telefonu yra neužtikrinamas. Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai yra neadekvatūs. Pareiškėjas negalėjo privačiai pasikalbėti telefonu, nes jis neatitvertas, kiti nuteistieji jam trukdydavo (pareiškėjas priklauso žemesnei kastai), rėkaudavo pareigūnai, nuo skersvėjo jis buvo peršalęs.

13. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma:

13.1. Pareiškėjo apeliacinis skundas yra nemotyvuotas, abstraktus, nepagrįstas jokiais argumentais, nenurodyti jokie skundo motyvai, kuriais remiantis pareiškėjas mano, kad teismo sprendimas turėtų būti panaikintas.

13.2. Byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, kad pareiškėjo privatumui ir saugumui, jam kalbant telefonu koridoriuje, buvo kilusi grėsmė. Bylos medžiagoje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi su prašymu į pataisos namų administracija suteikti jam pokalbį vaizdo skambučių įrangos pagalba, o pataisos namų administracija būtų atsisakiusi tenkinti tokį jo prašymą. Pats pareiškėjas nepateikė pagrįstų įrodymų, kad jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėja kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK, atlyginimo.

15. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs Pravieniškių PN-AK administracijos / pareigūnų neteisėtų veiksmų dėl pareiškėjo skunde nurodytų nusiskundimų (teisės paskambinti telefonu ir pasinaudoti internetine telefonija pažeidimo, privatumo kalbant telefonu neužtikrinimo), skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

16. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

17. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl skunde nurodytų aplinkybių, atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė.

18. Įvertinusi bylos medžiagą teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas buvo šališkas. Visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.). Be to, vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjui nepalankų sprendimą, savaime nereiškia, jog teismas byloje buvo šališkas.

19. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl galimybės privačiai paskambinti telefonu, teisėjų kolegija pažymi, kad teisės aktai nenustato pareigos pataisos įstaigai telefoną, kuriuo nuteistieji skambina artimiesiems, įrengti atskiroje patalpoje. Teisės aktai taip pat nenustato jokių reikalavimų skambinimo patalpos įrengimui, todėl pačioms pataisos įstaigoms yra palikta diskrecijos teisė nuspręsti, kaip ši patalpa turi būti įrengta. Iš byloje pateiktų fotonuotraukų matyti, kad 1-ojo sektoriaus telefonai įrengti koridoriuje prie langų, vieno lango atstumu vieni nuo kitų (b. l. 8–9, 72). Taigi jie nėra įrengti taip arti vieni kitų, jog asmuo, kalbantis telefonu, neturėtų jokio privatumo. Šiuo aspektu reikšminga ir tai, kad laisvės atėmimo vietos pareigūnams teisės aktai nustato pareigą, kad būtų nuolat užtikrinta skambinančiųjų priežiūra (ir kontrolė) pokalbių metu. Siekdami įgyvendinti šią teisės aktų jiems įtvirtinta pareigą, pareigūnai privalo stebėti nuteistąjį besinaudojantį teise paskambinti ir nustačius pažeidimą, jo pokalbį nutraukti. Toks nuteistojo stebėjimas nelaikytinas jo teisių pažeidimu, kadangi, kaip yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, teisės paskambinti telefonu ribojimai, jeigu jie yra nustatyti įstatymu ir pagrįsti, patys savaime negali būti suprantami, kaip teisių pažeidimas. Pareigūnai, prižiūrėdami asmenis, besinaudojančius skambučio teise, įgyvendina jiems įtvirtintą pareigą laisvės atėmimo vietose užtikrinti laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendina nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus bei užkardo konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-968/2011).

20. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad tokia kontrolė gali apriboti asmenų privatumą, sukelti tam tikrų neigiamų patyrimų, tačiau taip pat konstatuotina, kad tam tikri suimtųjų ir nuteistųjų asmenų privatumo bei kitokio pobūdžio apribojimai bei su tuo susiję neigiami išgyvenimai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su kalinimo esme ir tikslais, bei saugaus bausmės vykdymo užtikrinimu, kol tai asmeniui nesukelia itin rimtų neigiamų padarinių, galėjusių nulemti neturtinės žalos kilimą.

21. Pareiškėjas skunde teigė, kad kalbant telefonu su juo buvo fiziškai susidorota 2019 m. rugpjūčio 1 d., pateikė teismui Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus 2019 m. spalio 24 d. raštą (b. l. 69), iš kurio matyti, jog yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl šią dieną pareiškėjo patirto sužalojimo – nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Tačiau, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, iš atsakovo atstovo pateikto pareiškėjo taksofono skambučių grafiko matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 1 d. pareiškėjas neskambino telefonu. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus 2019 m. spalio 24 d. rašte nurodyta, jog pareiškėjas buvo sužalotas Kontrolės paleidimo posto Nr. 3 koridoriuje (pareiškėjas ant minėto rašto ranka pažymėjęs „ten, kur yra telefonai“), tačiau daugiau duomenų apie įvykusį konfliktą byloje nėra. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija negali daryti išvados, jog pareiškėjui nesaugu kalbėti telefonu pataisos įstaigoje.

22. Reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

23. Nenustačius Pravieniškių PN-AK administracijos neteisėtų veiksmų viešoji atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima.

24. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, todėl teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. L. (A. L.)apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė