Legislator Case Law & Legislation
34a64f9c-0bdc-4b4b-855f-dbb9f81cfb28 AI generated

34a64f9c-0bdc-4b4b-855f-dbb9f81cfb28 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 34a64f9c-0bdc-4b4b-855f-dbb9f81cfb28
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

D., I. D., R. B. ir E. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1043-808/2020 pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovams A. D., I. D., R. B. ir E. B., tretieji asmenys – V. K. ir sodininkų bendrija „Statyba“, dėl turto išreikalavimo iš svetimo valdymo bei ieškovų pagal priešieškinį A. D. ir I. D. priešieškinį atsakovui pagal priešieškinį R. M., tretieji asmenys pagal priešieškinį R.

Legislator headnote

AI generated

34a64f9c-0bdc-4b4b-855f-dbb9f81cfb28 · Vilniaus apygardos teismas: Taip pat ieÅ¡kovai pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį prašė iÅ¡ atsakovo pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. 2A-495-340/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-43562-2014-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.1.4; 2.4.2.10; 2.4.2.12.1; 3.3.1.14 (S) VILNIAUS apygardos teismas NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 30 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ramunės Mikonienės, Tomo Venckaus ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų (apeliantų) A.

D., I. D., R. B. ir E. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1043-808/2020 pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovams A. D., I. D., R. B. ir E. B., tretieji asmenys – V. K. ir sodininkų bendrija „Statyba“, dėl turto išreikalavimo iš svetimo valdymo bei ieškovų pagal priešieškinį A. D. ir I. D. priešieškinį atsakovui pagal priešieškinį R. M., tretieji asmenys pagal priešieškinį R.

B., E. B., V. K., sodininkų bendrija „Statyba”, dėl žemės sklypo ribų nustatytmo, iÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos. Apeliacinės instancijos teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas R. M. ieÅ¡kiniu, kuris vėliau buvo patikslintas, kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas: (i) įpareigoti A. D. ir I. D. atlaisvinti R. M. priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 23 kv. m. ploto dalį tarp taÅ¡kų: 1 (koordinatės X (duomenys neskelbtini)ir Y (duomenys neskelbtini)), 1A, (koordinatės X (duomenys neskelbtini) ir Y (duomenys neskelbtini)), 2C (koordinatės X (duomenys neskelbtini) ir Y (duomenys neskelbtini)), 5A (koordinatės X (duomenys neskelbtini) ir Y (duomenys neskelbtini)), pažymėtų UAB „Atspindys“ 2014 m. lapkričio 6 d. parengtame plane, ir UAB „Atspindys“ 2014 m. lapkričio 6 d. parengtÄ planÄ laikyti neatskiriama teismo sprendimo dalimi; (ii) įpareigoti R.

B. ir E. B. atlaisvinti R. M. priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 7 kv. m. ploto dalį tarp taÅ¡kų: 1A (koordinatės X (duomenys neskelbtini) ir Y (duomenys neskelbtini)), 2 (koordinatės X (duomenys neskelbtini) ir Y (duomenys neskelbtini)), 2A (koordinatės X (duomenys neskelbtini) ir Y (duomenys neskelbtini)), 2C (koordinatės X (duomenys neskelbtini) ir Y (duomenys neskelbtini)), pažymėtų UAB „Atspindys“ 2014 m. lapkričio 6 d. parengtame plane, ir UAB „Atspindys“ 2014 m. lapkričio 6 d. parengtÄ planÄ laikyti neatskiriama teismo sprendimo dalimi.

Taip pat ieškovas prašė iš atsakovų priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad kad nuosavybės teise valdo 1995 m. spalio 25 d. įgytÄ 0,0541 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad iÅ¡ ankstesnio savininko pirko bÅ«tent 544 kv. m. ploto žemės sklypÄ , tačiau, atlikus žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimÄ , žemės sklypo plotas buvo sumažintas iki 541 kv. m. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, 2011 m. sausio 26 d. patikrinusi ieÅ¡kovo žemės sklypo kadastrinių matavimų teisingumÄ , patvirtino, kad jie atlikti tinkamai, o žemės sklypo planas parengtas teisingai.

IeÅ¡kovas pažymėjo, kad NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto skyrius 2012 m. rugsėjo 11 d. raÅ¡te nurodė, kad atsakovė A. D. yra neteisėtai užėmusi 23 kv. m., o atsakovai R. ir E. B. yra užėmę 7 kv. m. ieÅ¡kovui priklausančios žemės, tačiau atsakovai grÄ Å¾inti jiems nepriklausančios žemės nesutinka. IeÅ¡kovo vertinimu, aplinkybes apie atsakovų užimÄ ieÅ¡kovui priklausančiÄ Å¾emę patvirtina antstolio 2014 m. rugsėjo 2 d. suraÅ¡ytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame buvo užfiksuoti UAB „Atspindys“ matininko atlikti matavimai; ieÅ¡kovas nurodė, kad NŽT prie ŽŪM atliktų tyrimų rezultatai ir UAB „Atspindys“ atliktų matavimų rezultatai sutampa.

Pažymėjo, kad atsakovų žemės sklypų kadastriniai matavimai nėra atlikti.

3. Atsakovai R. B. ir E. B. atsiliepime į ieškinį su ieškinio reikalavimais nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad nėra užėmę ieškovo žemės, o jiems priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai yra atlikti anksčiau nei ieškovo žemės sklypo matavimai, o kadastro duomenys yra įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre registre. Nurodė, kad 2005 m. gegužės mėnesį (duomenys neskelbtini) individuali įmonė „Georema“ atliko žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus Vilniaus miesto vietinėje koordinačių sistemoje, matavimų rezultatus susiedama su valstybine koordinačių sistema LKS-94.

Nurodė, kad 2008 m. vasario mėnesį, patikrinus 2005 metų kadastrinius matavimus, paaiškėjo, jog 2005 m. gegužės 11 d. žemės sklypo koordinatės nesutapo su sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ribų posūkio taškų koordinatėmis, nustatytomis valstybinėje koordinačių sistemoje LKS-94, tačiau tarp kaimynų nebuvo ginčų dėl žemės sklypų ribų. 2008 m. kovo mėnesį (duomenys neskelbtini) individuali įmonė „Georima“ pakartotinai atliko kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje LKS-94 ir jų metu paaiškėjo vietinėje sistemoje įsivėlusi klaida, dėl kurios buvo neteisingai fiksuotos esančių objektų bei sklypo koordinatės - vietovėje sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ribos nesikeitė ir atitiko tas ribas, kuriomis savininkai naudojosi nuo įsigijimo ir kurios buvo suderintos 2005 m. gegužės 11 d. matavimų metu, koordinačių reikšmes tiesiogiai nustatant valstybinėje koordinačių sistemoje.

Atsakovų vertinimu, kadastro duomenų pakeitimai kadastre įregistruoti 2008 m. gegužės 30 d., o visų trijų sklypų savininkai naudojasi sklypais, kurių ribos sutampa su 1970-1994 metais statytais statiniais bei pasodintais medžiais, natūraliomis bei dirbtinėmis ribomis. NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto skyrius 2014 m. gegužės 6 d. rašte nurodė, kad žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai neturi tarpusavio priekaištų dėl bendros ribos, nors yra sklypų persidengimas; nurodė, kad savininkams reikia tikslinti žemės sklypų ribas pagal vietoje naudojamas (faktines) žemės sklypų ribas.

4. Atsakovė A. D. atsiliepime nesutiko su ieÅ¡kiniu ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad nuosavybės teise įsigijusi žemės sklypÄ niekada nekeitė valdomo sklypo ribų su gretimais sklypais. Sklypo įgijimo metu stovėjo ieÅ¡kovo tėvo pastatyta tvora, o toje sklypo dalyje, į kuriÄ pretenduoja ieÅ¡kovas, yra pasodinti daugiamečiai augalai. Atsakovės teigimu, abiejų besiribojančių sklypų dydžiai yra leistinoje paklaidos riboje.

5. A. D. ir I. D. (ieÅ¡kovai pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį) pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį atsakovui pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį R. M., kuriuo prašė: (i) pripažinti negaliojančiais R. M. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 2010 m. birželio 19 d. geodezinius matavimus ir jų pagrindu 2010 m. birželio 19 d. Nekilnojamojo turto registre įregistruotus duomenis; (ii) nustatyti žemės sklypo ribas, Å¡iame tarpe ir tarp žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal faktiÅ¡kai egzistuojančiÄ ribÄ , atitinkančiÄ 2013 m. balandžio 15 d. geodezinių matavimų duomenis: taÅ¡ko Nr. 1 (koordinatės X (duomenys neskelbtini) ir Y (duomenys neskelbtini)), taÅ¡ko Nr. 2 (koordinatės X (duomenys neskelbtini) ir Y (duomenys neskelbtini)), taÅ¡ko Nr. 3 (koordinatės X (duomenys neskelbtini) ir Y (duomenys neskelbtini)), taÅ¡ko Nr. 4 (koordinatės X (duomenys neskelbtini) ir Y (duomenys neskelbtini)).

Taip pat ieškovai pagal priešieškinį prašė iš atsakovo pagal priešieškinį priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6. IeÅ¡kovai pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį paaiÅ¡kino, kad jiems priklauso 0,0507 ha žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) su sodo pastatu, esantis sodininkų bendrijos „Statyba“ teritorijoje. Nurodė, kad 2005 m. gegužės 10 d. (duomenys neskelbtini) IÄ® „Georima“ atliko atsakovų sklypo geodezinius matavimus. IeÅ¡kovų pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį vertinimu, nuo minėto sklypo įsigijimo jo ribos nebuvo keičiamos, o pats sklypas buvo valdomas pagal istoriÅ¡kai susiklosčiusias ribas, pagal esančius natÅ«ralius ir dirbtinius riboženklius (tvoras, įbetonuotÄ bordiÅ«rÄ ; laikinus statinius bei sodininkų bendrijos vietinio vandentiekio linijas).

Be to, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dydis atitinka nuosavybės dokumentuose nurodytÄ dydį. IeÅ¡kovai pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį taip pat nurodė, kad 2014 m. gegužės 6 d. susirinkime sklypų savininkams buvo pasiÅ«lyta geranoriÅ¡kai susitarti ir sklypų ribas nustatyti pagal faktinį naudojimÄ , tačiau ieÅ¡kovas sunaikino ginčo sklypus skiriantį betoninį bordiÅ«rÄ . Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) pakartotiniai kadastriniai matavimai atlikti 2013 m. balandžio 15 d. Nuo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) įgijimo niekada nebuvo keičiamos valdomo sklypo ribos su gretimai esančiais sklypais; be to, minėto sklypo įgijimo momentu sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) skyrė ieÅ¡kovo tėvo pastatyta tvora su betonine atrama.

IeÅ¡kovo žemės sklypo tvoros, jų pamatai, statiniai, sodiniai patvirtina, kad sklypų faktinė riba atitinka anksčiau susiklosčiusiÄ ribÄ . Nurodė, kad sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje, į kuriÄ pretenduoja ieÅ¡kovas, auga daugiamečiai augalai, o abiejų besiribojančių sklypų dydžiai yra leistinos paklaidos riboje. Dabar sklypų ribos „persidengia“ ir yra neaiÅ¡kios, todėl teismas turi pagrindÄ ribÄ tarp žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti pagal 2008 m. kovo 3 d.

žemės matavimų duomenis, atitinkančius faktiškai valdomas sklypų ribas.

7. IeÅ¡kovas (atsakovas pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį) R. M. su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) suformuotas atlikus kadastrinius matavimus, kuriuos NŽT prie ŽŪM 2011 m. sausio 26 d. patikrino ir pripažino tinkamais, o žemės sklypo planÄ teisingu. Atsakovai negrÄ Å¾ina neteisėtai užimtos žemės dalies, nors atsakovų žemės sklypų kadastriniai matavimai nėra atlikti, todėl nėra pagrindo reikalauti pripažinti negaliojančiais ieÅ¡kovo žemės sklypo 2010 m. gegužės 16 d. geodezinių matavimų.

IeÅ¡kovo vertinimu, sklypo ribų nepatvirtina tvoros bei faktinė sklypų žemėnauda - ribos nustatomos atsižvelgiant į kadastro duomenis ir į tai, kokio dydžio sklypas buvo įgijimo metu. FaktiÅ¡kai atsakovai valdo didesnį žemės sklypÄ nei jiems priklauso pagal įgijimo dokumentus. Atsakovai nenurodo didesnio žemės sklypo įgijimo pagrindo, todėl jiems negali atsirasti nuosavybės teisė į jiems nepriklausančiÄ Å¾emę.

8. Atsakovai (tretieji asmenys pagal priešieškinį) R. B. ir E. B. su priešieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti.

9. Teismo posėdžio metu šalys palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytus reikalavimus ir atsikirtimus.

10. Trečiasis asmuo V. K. teismo posėdžio metu prašė ieÅ¡kinį atmesti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti. PaaiÅ¡kino, kad sklypo dalyje su ieÅ¡kovo sklypu yra tvora, kuriÄ statė kaimynas.

11. Teismo posėdžio metu liudytojas S. Z. paaiÅ¡kino, kad pagal užsakovo (ieÅ¡kovo) praÅ¡ymÄ 2019 m. liepos mėnesį atliko žemės sklypo kadastro duomenų atnaujinimÄ , tačiau vienos dalies riboženklių atstatymo įvykdyti nepavyko, nes gretimo žemės sklypo savininkas neįsileido į savo sklypÄ ; nurodė, kad dalį ieÅ¡kovo sklypo užėmė ir valdė gretimo žemės sklypo savininkas.

12. Teismo posėdžio metu liudytojas R. Å . liudijo, kad 2005 - 2008 metais atsakovų praÅ¡ymu atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus pagal naudojamas ribas, atsižvelgiant į teritorijų planavimo dokumentus. Pagal naudojamas ribas ploto užteko, bet kaimynai pareiÅ¡kė pretenzijas, kad jiems ploto neužteko. Pirmi matavimai buvo daryti nuo esamų gruntinių geodezinių ženklų (duomenys neskelbtini), o vėliau buvo tikslinama pagal Lietuvos 1994 m. koordinačių sistemÄ .

13. Teismo posėdžio metu ekspertas V. Š. paaiškino, kad ginčo sklypuose 2016 m. atliekant ekspertizę nematė įrašo, kad sklypas turi būti tikslinamas, tačiau jeigu toks įrašas ir būtų buvęs, ekspertizės aktas nebūtų pasikeitęs.

14. Teismo posėdžio metu liudytojas R. M. paaitÅ¡kino, kad atsakovai (D.) prašė atlikti sklypo kadastrinius matavimus. Nurodė, kad atsakovų tarpusavio sklypų ribos buvo nustatytos. Sklypai persidengė apie metrÄ , nors koordinačių taÅ¡kai neturi keistis vietinėje ir valstybinėje sistemoje. 0 II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 15. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieÅ¡kovo R. M. ieÅ¡kinį tenkino, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė: įpareigojo A.

D. ir I. D. atlaisvinti R. M. priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 23 kv. m. ploto dalį tarp taÅ¡kų: 1 (koordinatės X (duomenys neskelbtini) ir Y (duomenys neskelbtini)), 1A, (koordinatės X (duomenys neskelbtini) ir Y (duomenys neskelbtini)), 2C (koordinatės X (duomenys neskelbtini) ir Y (duomenys neskelbtini)), 5A (koordinatės X (duomenys neskelbtini) ir Y (duomenys neskelbtini)), pažymėtų UAB „Atspindys“ 2014 m. lapkričio 6 d. parengtame plane ir UAB „Atspindys“ 2014 m. lapkričio 6 d. parengtÄ planÄ laikyti neatskiriama teismo sprendimo dalimi;

įpareigojo R. B. ir E. B. atlaisvinti R. M. priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 7 kv. m. ploto dalį tarp taÅ¡kų: 1A (koordinatės X (duomenys neskelbtini) ir Y (duomenys neskelbtini)), 2 (koordinatės X (duomenys neskelbtini) ir Y (duomenys neskelbtini)), 2A (koordinatės X (duomenys neskelbtini) ir Y (duomenys neskelbtini)), 2C (koordinatės X (duomenys neskelbtini) ir Y (duomenys neskelbtini)), pažymėtų UAB „Atspindys“ 2014 m. lapkričio 6 d. parengtame plane ir UAB „Atspindys“ 2014 m. lapkričio 6 d. parengtÄ planÄ laikyti neatskiriama teismo sprendimo dalimi.

Taip pat teismas priteisė iÅ¡ atsakovų A. D., I. D., R. B. ir E. B. ieÅ¡kovo R. M. naudai 561,03 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ir iÅ¡ atsakovų A. D., I. D., R. B. ir E. B. į valstybės biudžetÄ priteisė 96,58 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų.

16. Teismas vertino, kad ieÅ¡kovo pateiktas UAB „Atspindys“ 2014 m. lapkričio 6 d. žemės sklypo naudojimosi planas, sudarytas atsižvelgiant į kadastre įregistruotus sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) (ieÅ¡kovo sklypas), Nr. (duomenys neskelbtini) (atsakovų A. ir I. D. sklypas), Nr. (duomenys neskelbtini) (atsakovų R. ir E. B. sklypas) ribų posÅ«kio taÅ¡kų koordinates, atitinka taÅ¡ko Nr. 1 ir taÅ¡ko Nr. 2 koordinates pagal 2008 m. vasario 28 d. parengtÄ ieÅ¡kovo žemės sklypo planÄ , kurio pagrindu ieÅ¡kovo sklypas pažymėtas kadastro žemėlapyje, todėl padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo argumentai, kad atsakovai A. ir I. D. yra užėmę ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalį, yra pagrįsti.

17. Teismo konstatavo, kad ekspertizės akte užfiksuotas faktas, kad ieškovo žemės sklypo padėtis, nustatyta UAB „Atspindys“ 2014 m. lapkričio 6 d. parengtame plane, yra teisinga, nes atsakovų A. ir I. D. faktiškai naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos neatitinka Nekilnojamojo turto registre įregistruotų sklypo ploto ir ribų, nustatytų UAB „Geodezinis planas“ plane. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad minėtų atsakovų žemės sklypo padėtis nurodyta neteisingai ir ji neatitinka suderintų ribų, t. y. žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatės nesutampa su bendros su ieškovo žemės sklypu ribos posūkio taškų koordinatėmis, dėl ko nėra pagrindo pripažinti, kad buvusių sklypų riboženkliai (tvoros, pamatai, augalai ir pan.) būtų pagrindas sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkų atsakovų A. ir I. D. atsikirtimus į ieškinį laikyti pagrįstais.

18. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovo sklypo kadastrinių matavimų ir parengto žemės sklypo plano teisingumas yra patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2012 m. rugsėjo 11 raÅ¡te Nr.49984(M,49,104)-188, Tarnybos 2012 m. spalio 12 d. faktinių aplinkybių patikrinimÄ vietoje akte Nr.1KA-19.4.0-62, Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2013 m. lapkričio 19 d. akte Nr.49ŽN-308, Nr.49ŽN-309, Nr. 49ŽN-310, o taip pat Lietuvos Respublikos Žemės Å«kio ministerijos 2014 m. sausio 24 d. iÅ¡vadoje Nr. 3IN-N-1528-118.

Teismas pažymėjo ir tai, jog Vilniaus apskrities Viršininko administracija dar 2010 m. birželio 2 d. rašte Nr.6.15-414-(24.25 buvo nurodžiusi, kad UAB „Georima", atlikdama naujus matavimus, negali savavališkai keisti įregistruotų žemės sklypo ribų; Administracijos 2008 m. spalio 23 d. akte Nr.01-34-64 ir 2008 m. spalio 30 d. išvadoje Nr.91-2.17-75 nurodyta, kad atsakovų R. ir E. B. žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) yra užėmęs dalį jam nepriskirtos žemės. Be to Administracijos 2009 m. spalio 21 d. aktuose Nr.6.18-3361 ir Nr.6.18-3357 užfiksuota, jog atsakovams R. ir E. B. priklausančio žemės sklypo ribų 2008 m. kovo 3 d. kadastriniai matavimai padaryti ne pagal teritorijų planavimo dokumentus (neatitinka generaliniame plane ir privatizacijos shemoje nurodytų linijų ilgių).

19. Atsižvelgęs į surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad R.Å . IÄ® „Georima" 2008 m. kovo 3 d. planas parengtas ne pagal faktinį naudojimÄ , iÅ¡ ko darytina iÅ¡vada, kad atsakovai A. ir I. D. yra neteisėtai užėmę 23 kv. m. ploto ieÅ¡kovui priklausančios žemės, o atsakovai R. ir E. B. yra užėmę 7 kv. m. ieÅ¡kovui priklausančios žemės plotÄ . Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės iÅ¡ esmės patvirtina, kad 2005 ir 2008 metais atlikti sklypų matavimai buvo atlikti iÅ¡ esmės nesilaikant teisės aktuose nustatytos tvarkos.

20. Pasisakydamas dėl priešieškinio reikalavimų, teismas pažymėjo, kad atsakovai R. ir E. B. faktiškai naudojasi 604 kv. m. ploto sklypu, nors pagal įgijimo dokumentus jiems priklauso 583 kv. m. ploto sklypas, kai atitinkamai ieškovas naudojasi mažesnio ploto žemės sklypu nei įsigijo ir tokio nepagrįstai mažesnio ploto sklypas yra įregistruotas (513 kv. m. ploto), nors įsigijimo dokumentuose nurodytas sklypo plotas yra didesnis (541 kv. m. ploto). Esant akivaizdžiam ieškovo teisės ir teisėtų interesų suvaržymui, teismas nesutiko su atsakovų priešieškinyje pateiktais reikalavimais, kurių pasekmė būtų ieškovo suvaržymų įtvirtinimas ir atsakovų nepagrįstai padidinto sklypo ploto įteisinimas.

Teismo vertinimu, konkrečiu atveju vienos Å¡alies interesai negali bÅ«ti pažeidžiami kitos Å¡alies interesų sÄ skaita, juolab, kad ieÅ¡kovas pateikė reikalavimÄ atlaisvinti jam priklausančiÄ Å¾emės dalį pagal Kadastre užregistruotas ribas ir ribas, virÅ¡ijančias atsakovų R. ir E. B. įregistruoto sklypo ribas. 1 III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai 21. Atsakovai R. B. ir E. B. pateiktame apeliaciniame skunde dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimo prašė priimtÄ sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-1043-808/2020 panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ - tenkinti prieÅ¡ieÅ¡kinį.

22. Atsakovų R. B. ir E. B. apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 22.1. Atlikus pakartotinus mūsų žemės sklypo kadastrinius matavimus, 2008 m. gegužės 30 d. apeliantų žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimai buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre bei jo ribos įbraižytos į kadastro žemėlapį. Jokių ginčų dėl žemės sklypų ribų tarp kaimynų nebuvo nei 2005 metais, nei 2008 metais, o tai įrodo, kad ribų paženklinimo procedūra vietovėje kaimynų atžvilgiu buvo atlikta tinkamai ir 2005 metais, ir 2008 metais. 22.2.

Visi žemės sklypų savininkai (A. D., R. M., R. ir E. B. ir V. K.) gyvena tokiomis pat ribomis, kokiomis sklypus yra įsigiję – tikrovėje sklypų persidengimai neegzistuoja. 22.3. Sodų sklypų dalijimo metu visi sklypai buvo atskirti vandentiekio vamzdynais. Iki Å¡iol yra iÅ¡likę tie visi vandentieko vamzdynai tarp visų keturių sklypų, kurie ir yra pagrindinė skiriamoji riba, nustatanti sklypų iÅ¡sidėstymÄ . Apeliantų sklypas ir yra įregistruotas taip, kad vandentiekio vamzdynas yra ta skiriamoji riba tarp sklypų, kaip kad ir buvo sodų sklypų dalijimo metu. 22.4.

Apeliantams priklausantis žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir A. D. priklausantis žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo pamatuoti geodeziÅ¡kai; riboženkliai buvo iÅ¡likę ir aiÅ¡kÅ«s, todėl ieÅ¡kovo sklypÄ matuojantys matininkai grubiai pažeidė žemės sklypo paženklinimo ir kadastrinių matavimų metodikas.

23. Apeliaciniu skundu atsakovai A. D. ir I. D. prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ : pripažinti negaliojančiais R. M. priklausančio žemės sklypo (esančio (duomenys neskelbtini), sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 2010 m. birželio 19 d. geodezinius matavimus ir jų pagrindu 2010 m. birželio 19 d. Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotus duomenis; ir nustatyti žemės sklypo ribas, Å¡iame tarpe ir tarp žemės sklypų, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) pagal faktiÅ¡kai egzistuojančiÄ ribÄ , atitinkančiÄ Â 2013 m. balandžio 15 d. geodezinių matavimų duomenis - taÅ¡ko Nr. 1 koordinatės X (duomenys neskelbtini) ir Y (duomenys neskelbtini), taÅ¡ko Nr. 2 koordinatės X (duomenys neskelbtini) ir Y (duomenys neskelbtini), taÅ¡ko Nr. 3 koordinatės X (duomenys neskelbtini) ir Y (duomenys neskelbtini), taÅ¡ko Nr. 4 koordinaės X (duomenys neskelbtini) ir Y (duomenys neskelbtini).

Taip pat apeliantai prašė priteisti iš ieškovo R. M. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

24. Apeliantų A. D. ir I. D. apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 24.1. Teismas neatsižvelgė ir nevertino faktinių aplinkybių, kurios patvirtina, jog faktiÅ¡kai egzistuojanti žemės sklypų riba tarp ieÅ¡kovo ir apeliantų sklypų niekuomet nesikeitė ir atitinka žemės sklypų ribÄ , egzistavusiÄ dar iki apeliantams įsigyjant žemės sklypÄ . Suteikdamas prioritetÄ teisinei žemės sklypų registracijai bei Nacionalinės žemės tarnybos dokumentams, teismas priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ .

Be to, aplinkybę, jog teisinė žemės sklypų riba nėra tinkamai nustatyta ir įregistruota, patvirtina NŽT atstovės paaiškinimai teisme. 24.2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad žemės sklypo plotas gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba (neįregistruotų žemės sklypų) nuo žemėtvarkos projekte ar kitame teritorijų planavimo dokumente suformuoto žemės sklypo ploto. Leistina apeliantų žemės sklypų ploto paklaida atitinkamai sudarytų 45,03 kv. m. 24.3.

Priimamu sprendimu sukÅ«rus situacijÄ , kuomet iÅ¡ esmės vienų savininkų žemės sklypas sumažinamas 23 kv.m. kito savininko interesų labui, yra pažeidžiamas teisingumo ir proporcingumo principas.

25. IeÅ¡kovas R. M. su apeliacinių skundų argumentais nesutiko ir prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

26. IeÅ¡kovo R. M. atsiliepimas į apeliantų apeliacinius skundus grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 26.1. Apeliantai A. ir R. D. neturi pagrido reikalauti pripažinti negaliojančiais ieÅ¡kovui priklausančio žemės sklypo geodezinių matavimų ir Nekilnojamojo turto kadastro registro duomenų. Tvoros ir faktinė žemėnauda nepatvirtina, kad buvo nustatytos žemės sklypų ribos, kurios turi bÅ«ti nustatomos atsižvelgiant į kadastro duomenis ir į tai, kokio dydžio žemės sklypÄ Ä¯gijo atsakovai.

Å iuo atveju aiÅ¡kiai matyti, kad apeliantai valdo didesnį žemės sklypÄ , nei jiems priklauso pagal įgijimo dokumentus. 26.2. Atliekant matavimus 2005 ir 2008 metais, kai buvo tikslinamos sklypų ribų koordinatės, nebuvo vadovaujamasi teisės aktuose nustatyta tvarka. IeÅ¡kovui priklausančio sklypo linija, einanti link atsakovų R. B. ir E. B. sklypo, yra 22,85 m. ilgio, nors pagal kadastrinius matavimus turėtų bÅ«ti 23,50 m. Aplinkybę, kad apeliantai R. ir E. B. yra užėmę 7 kv. m. plotÄ , patvirtina UAB „Atspindys” matininko atlikti matavimai ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas.

27. Apeliantai R. B. ir E. B. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliantų A. D. ir I. D. apeliacinį skundÄ , kuriame su nurodyto apeliacinio skundo argumentais sutiko ir prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Teismas k o n s t a t u o j a : 2 IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 28. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigÄ ) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

29. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė; taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

30. Pirmosios instancijos teismas atsakovų skundžiamu sprendimu ieškovo R. M. ieškinį atsakovams A. D., I. D., R. B. ir E. B. tenkino visa apimtimi, o ieškovo pagal priešieškinį I. D. priešieškinį atsakovui pagal priešiešknį R. M. atmetė visiškai. Taigi apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimo, kuriuo išspręstas šalių ginčas dėl joms nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų faktinio naudojimo ypatumų ir užimto svetimo sklypo dalies atlaisvinimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Dėl byloje nustatytų esminių faktinių aplinkybių 31. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad sodininkų bendrijos „Statyba“ teritorijoje, esančioje Vilniaus m. Antakalnio seniūnijoje, ieškovas R. M., atsakovai A. ir I. D., R. ir E. B. ir trečiasis asmuo V. K. nuosavybės teise valdo gretimus žemės sklypus su juose pastatytais pastatais.

32. Nustatyta, kad ieÅ¡kovas 1995 m. spalio 25 d. Pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į 544 kv. m. žemės sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau po atliktų žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo sklypo plotas sumažintas iki 541 kv. m. IeÅ¡kovo sklypas suformuotas ir Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2010 m. balandžio 9 d. įsakymo Nr. 2.3-755-(30) pagrindu įregistruotas Nekilnojamojo turto registre pagal 2008 m. vasario 28 d. sudarytÄ Å¾emės sklypo planÄ , kurį sudarė UAB „Atspindys“. Taigi ieÅ¡kovui priklauso 0.0541 ha ploto žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) su pastatais, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

33. Atsakovams A. ir I. D. priklauso A.D. vardu registruotas 0.0507 ha ploto žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) su sodo namu, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris nuosavybės teise buvo įgytas 1998 m. rugpjūčio 14 d. Pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu. Sklypas suformuotas ir registruotas Registre pagal R.Å . IÄ® „Georima“ atliktus kadastrinius matavimus, sklypo ribų posÅ«kio taÅ¡kų koordinates nustatant Vilniaus miesto vietinėje koordinačių sistemoje. Kadastro žemėlapyje 2005 m. spalio 17 d. pažymėtos žemės sklypo ribos suderintos pagal 2005 m. gegužės 11 d. žemės sklypo planÄ .

34. Atsakovams R. ir E. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 0.0583 ha ploto žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) su vienbučiu gyvenamuoju namu, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris buvo įgytas 2004 m. lapkričio 8 d. Pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu. Sklypas suformuotas ir 2005 m. rugpjūčio 22 d. įregistruotas Registre pagal R.Å . IÄ® „Georima“ atliktus kadastriniais matavimis ir 2005 m.gegužės 11 d. sudarytÄ Å¾emės sklypo planÄ . 2008 m. kovo 3 d. žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte užfiksuotas sklypo ribų paženklinimas, o 2008 m. gegužės 30 d. sklypo ribos pažymėtos Kadastro žemėlapyje. Kaip matyti iÅ¡ atsakovų R. ir E. B. sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planų, planas, sudarytas 2008 m. kovo 3 d., skiriasi nuo 2005 m. gegužės 11 d. sudaryto plano visų sklypo kraÅ¡tinių ribų ilgiu; yra nurodyta, kad atsakovų sklypo duomenyse yra klaida.

35. Trečiajam asmeniui V. K. nuosavybės teise priklauso jos vardu registruotas 0.0605 ha ploto žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris buvo įgytas 1994 m. rugsėjo 15 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu. Šis žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Tikslūs sklypo matavimai nėra atlikti.

36. IÅ¡ VÄ® Registrų centro Vilniaus filialo pateiktos Kadastro žemėlapio iÅ¡traukos matyti, kad ieÅ¡kovo sklypas yra geodeziÅ¡kai matuotas, kai trečiojo asmens V. K. sklypas matuotas preliminariai, o atsakovų A. ir I. D. bei R. ir E. B. žemės sklypai pažymėti kaip koreguotini sklypai. Dėl naujų įrodymų prijungimo 37. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę, teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau Å¡is draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali bÅ«ti pateikiami, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako juos priimti arba kai tokių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau, taip pat ir tais atvejais, kai tai bÅ«tina siekiant teisingo ir iÅ¡samaus bylos iÅ¡nagrinėjimo.

38. Nagrinėjamu atveju apeliantai A. D. ir I. D. apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus – statybos leidimo Nr. GN/156/06-1777 kopijÄ ; Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento 2009-04-20 pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)-11.4-783 kopijÄ ; žemės sklypo (kadastro Nr. 010100350035) plano 1:500 kopijÄ ; Vilniaus m. sodininkų bendrijos ,,Statyba“ MelaiÅ¡iÅ¡kių vietovėje nario D. A., P. sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plano M 1:500 kopijÄ ;

Vilniaus miesto sodininkų bendrijos ,,Statyba“ pažymos ,,Dėl žemės iÅ¡pirkimo“ kopijÄ ; 2013 m. rugpjūčio 8 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo leidimo rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektÄ Nr. 49L-169 kopijÄ ; Lietuvos Respubliko Seimo nario R. Ž. 2013-11-14 raÅ¡to Nr. SN-S-184, skirto LR Generaliniam prokurorui, LR Seimo kontrolieriui, LR Specialiųjų tyrimų tarnybai, kopijÄ . Apeliaciniame skunde apeliantai paaiÅ¡kino, kad bÅ«tinybė pateikti papildomus įrodymus iÅ¡kilo susipažinus su skundžiamu teismo spendimu.

39. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad LITEKO informacinės sistemos duomenimis, civilinė byla buvo pradėta nagrinėti dar 2014 m. pabaigoje. 2018 m. balandžio 5 d. spendimu ieškinys buvo patenkintas iš dalies, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 12 d. nutartimi pastarasis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. sprendimas buvo panaikintas ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Minėtoje Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 12 d. nutartyje apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog tam, kad būtų teisingas išspręstas tarp šalių kilęs ginčas, būtina atlikti visų gretimybėje esančių sklypų (R.

B. ir E. B. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), A. D. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), R. M. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir V. K. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus iš naujo, kompleksiškai, atsižvelgti į visas tam reikšmingas faktines aplinkybes, ieškoti visų sklypų savininkų interesų pusiausvyros, sklypų ribų neaiškumus, nors ir įregistruotus skirtingu metu, pašalinti atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomų sklypų ribas, sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.), vertinant nuosavybės apimtį, susitarimus dėl naudojimo tvarkos, faktinio naudojimo atsiradimo priežastis, trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus.

Taigi nagrinėjamu atveju apeliantai, vadovaujantis nurodyta Vilniaus apygardos teismo nutartimi, turėjo dėti visas pastangas tam, kad būtų nustatytos visos teisingam bylos išnagrinėjimui būtinos aplinkybės, t. y. pateikti visus teisingam bylos išnagrinėjimui reikalingus pateikti įrodymus.

40. Pažymėtina, kad bylÄ pradėjus nagrinėti iÅ¡ naujo, bylos nagrinėjimas ne kartÄ buvo atidėtas; Å¡alys turėjo galimybę teikti papildomus įrodymus ir juos teikė, dėl ko Å¡ioje proceso stadijoje nekyla abejonių dėl byloje surinktų įrodymų visumos iÅ¡samumo, o tai iÅ¡ esmės paneigia bÅ«tinybę Å¡ioje proceso stadijoje, bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priimti naujus įrodymus. Be to, teismo vertinimu, dalis praÅ¡omų prie bylos pridėti įrodymų apskritai nėra susiję su bylos esme, todėl objektyviai negali turėti ir įtakos teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui.

41. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į bylinėjimosi trukmę pirmosios instancijos teisme; konstatuojant, kad apeliantai įrodymus turėjo galimybę (ir pareigÄ ) pateikti pirmosios instancijos teismui, bei įvertinant, kad nagrinėjamu atveju surinktų įrodymų apimtis ir turinys nesudaro kliūčių siekti teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujai pateiktus įrodymus bei dėl jų nepasisako. Dėl apeliacinių skundų argumentų 42.

Apeliaciniai skundai grindžiami argumentais, jog visi besiribojančių žemės sklypų savininkai (A. D., R. M., R. ir E. B. ir V. K.) gyvena tokiomis pat ribomis, kokiomis sklypus yra įsigiję, o tikrovė sklypų persidengimai neegzistuoja. Apeliantų vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suteikė prioritetÄ teisinei žemės sklypų registracijai bei Nacionalinės žemės tarnybos dokumentams. Be kita ko, apeliantai akcentavo ir tai, kad leistina apeliantų žemės sklypų ploto paklaida ginčo atveju sudarytų atitinkamai 45,03 kv. m., o skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu įtvirtinama faktinė padėtis, kuomet apeliantų žemės sklypas sumažinamas ieÅ¡kovo interesų labui, todėl yra pažeidžiamas teisingumo ir proporcingumo principas.

43. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų persidengimų, tačiau dėl to negali bÅ«ti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypÄ ; sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali bÅ«ti keičiamos, taip pat gali bÅ«ti keičiama sklypo konfigÅ«racija, tačiau negali bÅ«ti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), prieÅ¡ingu atveju turėtų bÅ«ti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo-pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005).

44. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, sprendžiant vindikacinius reikalavimus vadovaujamasi prezumpcija, kad asmuo, valdantis turtÄ , yra teisėtas valdytojas, todėl ieÅ¡kovas privalo paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ , įrodydamas savo nuosavybės teisę, t. y. įrodydamas, kad turi nuosavybės teisę į turtÄ reikalavimo pareiÅ¡kimo momentu ir kad tokiÄ teisę turėjo iki turtÄ neteisėtai užvaldant asmeniui, iÅ¡ kurio reikalaujama grÄ Å¾inti turtÄ . Be to, savininkas privalo įrodyti įstatyme nustatytas sÄ lygas, kuriomis jis daiktÄ prarado bei paneigti įstatyme įtvirtintÄ Ä¯gijėjo sÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ , tada jis gali atgauti savo daiktÄ natÅ«ra (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2009).

45. Taigi vadovaujantis įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklėmis, nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas turėjo įrodyti, kad turi nuosavybės teisę į turtÄ reikalavimo pareiÅ¡kimo momentu ir kad tokiÄ teisę turėjo iki turtÄ neteisėtai užvaldant atsakovams, iÅ¡ kurių reikalauja grÄ Å¾inti turtÄ . Savo ruožtu, atsakovai savo atsikirtimais į ieÅ¡kinį turėjo teisę įrodinėti, jog praÅ¡omÄ iÅ¡reikalauti turtÄ valdo teisėtai, nurodant teisėtÄ turto valdymo pagrindÄ .

46. Visų pirma atkreiptinas dėmesys, kad apeliantai iÅ¡ esmės neginčijo aplinkybės, jog faktiÅ¡kai valdo didesnio ploto žemės sklypus, nei kad yra įgiję pagal įgijimo dokumentus, t. y. faktiÅ¡kai apeliantai naudojasi didesniais nei įsigyta sklypais, nors savo procesiniuose dokumentuose apeliantai ir teigė, kad žemės sklypai buvo valdomi pagal istoriÅ¡kai susiklosčiusias ribas - pagal esančius natÅ«ralius ir dirbtinius riboženklius (tvoras, įbetonuotÄ bordiÅ«rÄ ; laikinus statinius bei sodininkų bendrijos vietinio vandentiekio linijas), ir nurodė, kad egizstuoja leistina apeliantų žemės sklypų ploto paklaida.

47. Antra, nagrinėjamoje byloje ieškovo pateiktas UAB „Atspindys“ 2014 m. lapkričio 6 d. žemės sklypo naudojimosi planas, kurio teisingumas yra patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. rugsėjo 11 rašte Nr.49984(M,49,104)-188, Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2013 m. lapkričio 19 d. akte Nr.49ŽN-308, Nr.49ŽN-309, Nr. 49ŽN-310 bei Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos 2014 m. sausio 24 d. išvadoje Nr. 3IN-N-1528-118.

48. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2012 m. rugsėjo 11 d. rašte pažymėta, kad atsakovė A. D. yra užėmusi 23 kv. m., o atsakovai R. ir E. B. - 7 kv. m. ieškovui priklausančios žemės. Ekspertizės akte užfiksuota aplinkybė, kad ieškovo žemės sklypo padėtis, nustatyta 2014 m. lapkričio 6 d. UAB „Atspindys“ parengtame plane, yra teisinga, nes apeliantų A. ir I. D. faktiškai naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos neatitinka Nekilnojamojo turto registre įregistruotų sklypo ploto ir ribų, nustatytų 2005 m. gegužės 10 d.

49. Pažymėtina, jog Vilniaus apskrities Viršininko administracijos 2008 m. spalio 23 d. akte Nr.01-34-64 ir 2008 m. spalio 30 d. išvadoje Nr.91-2.17-75 nurodyta, kad apeliantų R. ir E. B. žemės sklypas Nr.116 yra užėmęs dalį jam nepriskirtos žemės. Taip pat Administracijos 2009 m. spalio 21 d. aktuose Nr.6.18-3361 ir Nr.6.18-3357 užfiksuota, jog atsakovams R. ir E. B. priklausančio žemės sklypo ribų 2008 m. kovo 3 d. kadastriniai matavimai padaryti ne pagal teritorijų planavimo dokumentus.

50. Vertinant iÅ¡dėstytus įrodymus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad buvusių sklypų riboženkliai (tvoros, pamatai, augalai ir pan.) negali bÅ«ti pagrindas sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkų apeliantų A. ir I. D. teiginius, jog jų žemės sklypas buvo valdomas pagal istoriÅ¡kai susiklosčiusias ribas, pagal esančius natÅ«ralius ir dirbtinius riboženklius (tvoras, įbetonuotÄ bordiÅ«rÄ ; laikinus statinius bei sodų bendrijos vietinio vandentiekio linijas), laikyti pagrįstais.

Kaip jau minėta, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali bÅ«ti keičiamos, taip pat gali bÅ«ti keičiama sklypo konfigÅ«racija, tačiau negali bÅ«ti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), prieÅ¡ingu atveju turėtų bÅ«ti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo-pardavimo sutartį. Nagrinėjamu atveju pripažinus, jog ginčo žemės sklypai buvo valdomi pagal istoriÅ¡kai susiklosčiusias ribas ir pripažinus apeliantų valdomų sklypų ribas pagrįstomis, apeliantų valdomi žemės sklypai faktiÅ¡kai padidėtų ieÅ¡kovo nuosavybės teise įgyto sklypo sÄ skaita, t. y. ieÅ¡kovas bÅ«tų priverstas naudotis mažesnio ploto žemės sklypu (513 kv. m. ploto) nei yra įgijęs (541 kv. m.), o tokia situacija prieÅ¡tarautų kasacinio teismo suformuotai praktikai, kad negali bÅ«ti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas).

51. Taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliantų A. ir I. D. argumentais, neva sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dydis atitinka nuosavybės dokumentuose nurodytÄ - Å¡ių apeliantų sklypo ribas nustačius pagal jų pateiktus 2013 m. balandžio 15 d. geodezinių matavimų duomenis, sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai bÅ«tų didesnis (512 kv. m. ploto) nei atsakovų įsigytas pagal 1998 m. rugpjūčio 14 d. Pirkimo - pardavimo sutartį, iÅ¡ kurios matyti, kad apeliantai įsigijo bÅ«tent 507 kv. m. ploto sklypÄ .

52. Apeliacinės instancijos teismo kolegija vertina, kad kadastre užregistruotas apeliantų R. ir E. B. žemės sklypas, esant matininko žymai apie įsivėlusiÄ matavimo klaidÄ , iÅ¡ esmės patvirtina, kad 2005 ir 2008 metais sklypų matavimai buvo atlikti iÅ¡ esmės nesilaikant teisės aktuose nustatytos tvarkos, kÄ teismui patvirtino ir Nacionalinės žemės tarnybos atstovė, nurodydama, jog atsakovų R. ir E. B. sklypas iÅ¡matuotas netinkamai. Nagrinėjamu atveju aktualus ir Registro įraÅ¡as, kad atsakovų R. ir E. B. sklypas turi bÅ«ti tikslinamas, nes jis persidengia su Å¡alia esančiu sklypu.

53. Trečia, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 12 d. nutartį, kurioje buvo atkreiptas šalių dėmesys į tai, jog tam, kad būtų teisingai išspręstas tarp šalių kilęs ginčas, būtina atlikti visų gretimybėje esančių sklypų (R. B. ir E. B. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), A. D. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), R. M. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir V. K. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus iš naujo, kompleksiškai, atsižvelgti į visas tam reikšmingas faktines aplinkybes, ieškoti visų sklypų savininkų interesų pusiausvyros, sklypų ribų neaiškumus, nors ir įregistruotus skirtingu metu, pašalinti atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomų sklypų ribas, sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.), vertinant nuosavybės apimtį, susitarimus dėl naudojimo tvarkos, faktinio naudojimo atsiradimo priežastis, trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus.

54. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 22 d. nutartimi įpareigojo Å¡alis iki teismo posėdžio pateikti teismui naujai atliktus žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantai sutrukdė matitninkui atlikti teismo įpareigojimÄ ir jo neįleido į savo sklypÄ atlikti kadastrinius matavimus ir teismui aktualių kadastrinių reikalavimų nepateikė, iÅ¡ ko spręstina, kad apeliantų A. ir I.

D. teiginiai, jog skundžiamu teismo sprendimu apeliantų žemės sklypas neva yra sumažinamas 23 kv. m., taip pažeidžiant protingumo ir proporcingumo principus, yra atmestini kaip deklaratyvÅ«s ir nepagrįsti, kadangi patys apeliantai nebuvo suinteresuoti, siekiant teisingai iÅ¡spręsti tarp Å¡alių atsiradusį ginÄÄ , kadastrinius matavimus atlikti iÅ¡ naujo, kompleksiÅ¡kai atsižvelgiant į visas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes; iÅ¡siaiÅ¡kinti sklypų ribų neaiÅ¡kumus bei sklypų ribas.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, apeliaciniai skundai atmestini kaip nepagrįsti. Dėl bylos procesinės baigties 55. Vadovaujantis aukščiau nutartyje iÅ¡dėstytais motyvais, sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad kad ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės įvykdė savo procesinę pareigÄ Ä¯rodyti savo reikalavimo dėl jam priklausančios žemės atlaisvinimo pagrįstumÄ , o atsakovai (apeliantai) neįrodė faktiÅ¡kai didesne apimtimi valdomų sklypų valdymo teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos pagrįstu ir motyvuotu sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visa apimtimi, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė.

Atsižvelgiant į tai, atsakovų apeliaciniai skundas atmestini, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

56. Kiti apeliacinių skundo argumentai, nepaminėti Å¡iame sprendime, nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi teisingam Å¡ios bylos iÅ¡nagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisakė (kaip antai, apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs atsakovės kaltės ir neteisėtų veiksmų nebuvimÄ , nevertino ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, susijusių su žalos apskaičiavimu). Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 57. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

58. IÅ¡ byloje surinktų duomenų matyti, kad ieÅ¡kovas, pateikdamas atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ (-us), patyrė 500 Eur iÅ¡laidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Konstatuotina, kad praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ (skundus) pateikimÄ , todėl yra priteistinos.

Taigi iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovo naudai lygiomis dalimis priteistina 500,00 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidų suma, t. y. iÅ¡ kiekvieno apelianto ieÅ¡kovo naudai priteisiant po 125,00 Eur. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Apeliantų A. D., I. D., R. B. ir E. B. apeliacinius skundus atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iÅ¡ apeliantų A. D., a.k. (duomenys neskelbtini), I. D., a.k. (duomenys neskelbtini), R. B., a.k. (duomenys neskelbtini), ir E. B., a.k. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovo R. M., a.k. (duomenys neskelbtini), naudai 500,00 Eur (penkis Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidos, t. y. iÅ¡ kiekvieno apelianto ieÅ¡kovo naudai priteisiant po 125,00 Eur (vienÄ Å¡imtÄ dvideÅ¡imt penkis eurus). Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Ramunė Mikonienė Tomas Venckus Tatjana Žukauskienė