2016-09-22 Nr. AB-18013-3-61-3-01193-2016-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. eTA-137-756/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01193-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija 61.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugsėjo 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų K. K., D. K. (D. K.) prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų K. K., D. K. ir M. K. (M. K.) skundus atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai K. K., D. K. ir M. K., atstovaujami advokato P. V., elektroninėmis ryšio priemonėmis Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundus, kuriuose prašoma:

1) pareiškėjų K. K. ir D. K. skunde – panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2016 m. kovo 1 d. sprendimą Nr. (15/6-12) 21PR-3 „Dėl papildomos apsaugos panaikinimo (duomenys neskelbtini) pilietei K. K. ir jos nepilnamečiui sūnui D. K.“, įpareigoti Departamentą suteikti pareiškėjai K. K. ir jos nepilnamečiui sūnui D. K. papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje bei išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje;

2) pareiškėjo M. K. skunde – panaikinti Departamento 2016 m. kovo 1 d. sprendimą Nr. (15/6-12) 21PR-2 „Dėl papildomos apsaugos panaikinimo (duomenys neskelbtini) piliečiui M. K.“, įpareigoti Departamentą suteikti pareiškėjui M. K. papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje bei išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eI-6577-815/2016 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01198-2016-1) pagal pareiškėjo M. K. skundą Departamentui dėl sprendimo Nr. (15/6-12) 21PR-2 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus sujungė nurodytą bylą su administracine byla Nr. eI-6572-815/2016 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01193-2016-6) pagal pareiškėjų K. K. ir D. K. skundą Departamentui dėl sprendimo Nr. (15/6-12) 21PR-3 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ir sujungtai administracinei bylai suteikė Nr. eI-6572-815/2016 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01193-2016-6).

Atsakovas Departamentas atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjų skundais nesutinka.

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjas M. K. atsisakė skundo, kadangi 2016 m. birželio 14 d. jam išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 5 d. sprendime pareiškėjų K. K. ir D. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą; administracinės bylos dalį dėl Departamento 2016 m. kovo 1 d. sprendimo Nr. (15/6-12) 21PR-2 „Dėl papildomos apsaugos panaikinimo (duomenys neskelbtini) piliečiui M. K.“ panaikinimo, įpareigojimo Departamentui suteikti pareiškėjui M. K. papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje bei išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nutraukė; išaiškino pareiškėjui M. K., kad, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

II. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (toliau – ir LVAT) 2016 m. rugsėjo 1 d. gautas pareiškėjų K. K. ir D. K. apeliacinis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą ir pareiškėjų skundą tenkinti arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartimi pareiškėjams pasiūlyta per keturiolika dienų nuo nutarties nuorašo gavimo dienos pašalinti šioje nutartyje nurodytą apeliacinio skundo trūkumą.

Nutartyje nurodyta, kad apeliantai prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą ir priimti naują. Apeliacinis skundas teismui pateiktas 2016 m. rugpjūčio 31 d. (pagal išsiuntimo spaudą ant voko). Teikdami apeliacinį skundą, apeliantai rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 132 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami LVAT. Atsižvelgdami į šią įstatymo nuostatą apeliantai mano termino apeliaciniam skundui paduoti nepraleidę. Tačiau užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką nustato ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas). Įstatymo 137 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog skundas dėl sprendimo, priimto pagal šį Įstatymą, gali būti paduotas atitinkamam administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka ir sąlygomis, išskyrus šiame Įstatyme numatytus atvejus. To paties įstatymo 140 straipsnyje įtvirtinta, kad teismo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiamą sprendimą paskelbė 2016 m. rugpjūčio 5 d., todėl Įstatyme nustatytas 14 dienų apeliacinio skundo padavimo terminas baigėsi 2016 m. rugpjūčio 19 d. Kadangi Įstatymas yra specialus ABTĮ atžvilgiu, todėl, sprendžiant apskundimo terminų klausimą, turi būti taikomos būtent Įstatymo nuostatos. Įsigaliojus naujai ABTĮ redakcijai (galioja nuo 2016 m. liepos 1 d.), Įstatymo nuostatos, reglamentuojančios skundo padavimo terminą, nebuvo keičiamos, todėl turi būti vadovaujamasi specialiame įstatyme įtvirtintomis teisės normomis. Taigi apeliantams nustatytinas terminas pateikti tinkamai suformuluotą prašymą atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui pateikti. Per nustatytą terminą nepašalinus apeliacinio skundo trūkumo, skundas bus laikomas paduotu 2016 m. rugpjūčio 31 d. ir jį bus atsisakyta priimti.

III. Pareiškėjų K. K. ir D. K. atstovas advokatas P. V. 2016 m. rugsėjo 14 d. pateikė prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą.

Prašyme nurodoma, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje pats teismas nurodė, kad apeliacine tvarka jis gali būti apskųstas per vieną mėnesį. Be to, 2016 m. rugpjūčio 3 d. vykusio teismo posėdžio metu bylą nagrinėjęs teismas taip pat pareiškėjams akcentavo, kad yra pasikeitęs ABTĮ ir sprendimo apskundimui yra nustatytas ilgesnis, t. y. vieno mėnesio, terminas, sprendimą apskųsti apeliacine tvarka. Pareiškėjai nematė pagrindo nepasitikėti teismu. Taigi apeliacinio skundo padavimo terminą pareiškėjai, kurie yra ne Lietuvos Respublikos piliečiai, nemoka valstybinės kalbos, praleido ne dėl savo kaltės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjai K. K. ir D. K., atstovaujami advokato P. V., 2016 m. rugpjūčio 31 d. (pagal išsiuntimo spaudą ant voko) padavė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą ir jų skundą tenkinti.

LVAT pirmininko 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartimi pareiškėjams pasiūlyta per keturiolika dienų nuo šios nutarties nuorašo gavimo dienos ištaisyti apeliacinio skundo padavimo trūkumą – pateikti teismui prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą, kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjai praleido Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnyje įtvirtintą 14 dienų apeliacinio skundo padavimo terminą (nutartyje pažymėta, kad Įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties yra specialus ABTĮ atžvilgiu, todėl taikomas Įstatymo 140 straipsnyje nustatytas terminas, o ne ABTĮ, galiojančio nuo 2016 m. liepos 1 d., 132 straipsnio 1 dalis, kurioje numatytas vieno mėnesio apeliacinio skundo padavimo terminas).

Pareiškėjai 2016 m. rugsėjo 14 d. apeliacinės instancijos teismui pateiktame prašyme atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą nurodė, kad apeliacinio skundo padavimo terminą praleido dėl ne nuo jų valios priklausiusių priežasčių, t. y. jie, būdami ne Lietuvos Respublikos piliečiais, pasitikėjo pirmosios instancijos teismo išaiškinimu, kad sprendimą apskųsti galės per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos.

Taigi nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiamas apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo klausimas.

Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos. Kiekvienas asmuo savo teisėmis turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (pvz., LVAT 2012 m. sausio 6 d. nutartis adm. byloje Nr. AS822-61/2012; 2015 m. liepos 15 d. nutartis adm. byloje Nr. eAS-567-552/2015).

Kita vertus, įstatymas suteikia teismui diskrecijos teisę, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, spręsti, kokias skundo padavimo termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis (žr., pvz., LVAT 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012). Akcentuotina, kad vertinimas, ar terminas kreiptis teisminės gynybos praleistas dėl svarbių priežasčių, priklauso nuo nagrinėjamo atvejo aplinkybių (pvz., 2014 m. spalio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-853/2014).

Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (pvz., 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006).

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas galimai suklaidino pareiškėjus, kadangi skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, jog apeliacine tvarka šis sprendimas gali būti apskųstas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos. Kaip kad prašyme atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą nurodė pareiškėjai, jie neturėjo pagrindo netikėti paties teismo pateiktu apskundimo tvarkos išaiškinimu.

Apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo teismui pateiktas 2016 m. rugpjūčio 31 d. (pagal pašto spaudą ant voko), t. y. nepraleidus teismo nurodyto vieno mėnesio termino.

Išdėstytos aplinkybės yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjai K. K. ir D. K. terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo paduoti praleido dėl svarbios priežasties. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija atnaujina pareiškėjams terminą paduoti apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo panaikinimo.

Pareiškėjų atstovas advokatas P. V. kartu su apeliaciniu skundu pateikė prašymą atleisti pareiškėjus nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

Vadovaujantis ABTĮ (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 37 straipsniu, administracinis teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai K. K. ir D. K. (nepilnametis K. K. sūnus) savarankiškų pajamų neturi ir yra prieglobsčio prašytojai, kuriems teikiama valstybės apmokama teisinė pagalba, darytina išvada, kad yra pagrindas atleisti juos nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog pareiškėjų apeliacinis skundas iš esmės atitinka jam ABTĮ 134 straipsnyje nustatytus reikalavimus, apeliacinį skundą priima.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 134 straipsniu, 138 straipsnio 1 dalimi, 37 ir 137 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjų K. K. ir D. K. (D. K.) prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą tenkinti. Atleisti pareiškėjus K. K. ir D. K. nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo.

Priimti pareiškėjų K. K. ir D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų K. K. ir D. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė