2025-02-05 Nr. AB-2266-3-63-3-01509-2024-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-210-822/2025

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01509-2024-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernesto Spruogio, Virginijos Volskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Z. B. T. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gruodžio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Z. B. T. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Klaipėdos miesto savivaldybės administracija) dėl privalomojo nurodymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas Z. B. T. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2024 m. kovo 29 d. privalomąjį nurodymą pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. ŽPN-195 (toliau – ir Privalomasis nurodymas). Taip pat pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas skunde prašė atnaujinti terminą skundui paduoti, kadangi skundo padavimo termino praleidimą lėmė jo amžius bei nepakankamas institucijos bendravimas. Pareiškėjas yra senyvo amžiaus ir jam ganėtinai sunku suprasti visas teisines peripetijas. Institucija konkrečiai jam neišaiškino, ką daryti tokiu atveju, jei jis nesutinka su priimtu sprendimu, todėl pareiškėjas bandė esamą situaciją išspręsti taip, kaip pats suprato, nes institucija tik šabloniškai ir formaliai atliko pareiškėjo teisių aiškinimą, visiškai nebendradarbiavo su juo ir jam nepadėjo spręsti susidariusios situacijos, nors pareiškėjas ne kartą jiems skambino siekdamas išspręsti nesusipratimą. Pareiškėjo teigimu, jis ginčijamą sprendimą gavo paštu maždaug savaitę ar dvi po to, kai jis buvo priimtas (tikslios datos nepamena, voko neišsaugojo), todėl terminas pateikti skundą yra praleistas.

II. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. gruodžio 2 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas nustatė, kad Privalomasis nurodymas buvo priimtas 2024 m. kovo 29 d., jame nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka. Pareiškėjas patvirtino, kad Privalomąjį nurodymą gavo paštu maždaug savaitę ar dvi po jo priėmimo. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, jog terminas skundui paduoti praleistas apie 6 mėn. Pareiškėjas atkreipė dėmes į savo amžių, taip pat nurodė, kad institucijos darbuotojai netinkamai jį informavo. Tačiau teismas šiuos teiginius laikė nepagrįstais, nes pareiškėjas tik pažymėjo savo amžių, tačiau nepateikė jokių įrodymų, pvz. medicininių išrašų dėl silpnos sveikatos. Teismo vertinimu, tik senyvas amžius negali lemti, kad pareiškėjas nustatytu terminu negalėjo realizuoti savo teisių, kadangi Privalomajame nurodyme aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka. Taip pat pareiškėjas tik deklaratyviai pažymėjo, kad institucijos darbuotojai nepateikė jam tinkamos informacijos, tačiau šių teiginių nepagrindė įrodymais.

Teismo vertinimu, pareiškėjas dėl neapdairumo nerealizavo savo teisės paduoti skundą teismui įstatyme nustatytu terminu, o tai sudaro pagrindą pripažinti, jog skundo padavimo terminas buvo praleistas dėl subjektyvių priežasčių. Proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principai reikalauja proceso dalyvių naudotis savo procesinėmis teisėmis kuo aktyviau, operatyviau ir efektyviau, nepiktnaudžiaujant jomis, siekiant kuo greitesnio ginčo išsprendimo. Teismas nenustatė objektyvių svarbių priežasčių, dėl kurių pareiškėjo praleistas terminas šiuo atveju turėtų būti atnaujintas, todėl atmetė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti.

III. Pareiškėjas Z. B. T. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gruodžio 2 d. nutartį ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti skundo padavimo terminą ir priimti skundą.

Pareiškėjas teigia, jog yra senyvo amžiaus ir jam ganėtinai sunku suprasti visas teisines peripetijas nepriklausomai nuo to, kad jam nediagnozuotos kokios tai specifinės ligos. Jau vien garbus amžius pats savaime suponuoja asmens apsunkintą situacijų suvokimą. Institucija konkrečiai jam neišaiškino, ką daryti tokiu atveju, jei jis nesutinka su priimtu sprendimu, todėl pareiškėjas bandė esamą situaciją išspręsti taip, kaip pats suprato. Kadangi institucija su juo nebendradarbiavo ir jam nepadėjo suprasti situacijos, apskundimo terminų ir kitų reikšmingų aplinkybių, tai pareiškėjas ir neturi jokių dokumentų. Galų gale jis kreipėsi į savivaldybę dėl pirminės teisinės pagalbos, kur jam buvo rekomenduota apskųsti privalomąjį nurodymą ir dėl to kreiptis į advokatą, ką po to jis ir padarė.

Pareiškėjo manymu, esant aiškiems ir akivaizdiems ginčijamo Privalomojo nurodymo neteisėtumo požymiams tokio sprendimo teisėtumo klausimas turi būti sprendžiamas besąlygiškai, o jei tokio klausimo sprendimui yra praleisti terminai, tai jie privalo būti atnaujinti, nes kitu atveju yra paminami teisiniai valstybės pamatai ir pakertamas pasitikėjimas ne tik institucijomis, bet ir teismais.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas - Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gruodžio 2 d. nutarties, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir skundą atsisakyta priimti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą.

Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų. ABTĮ nustatyta, kad jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos (ABTĮ 29 str. 1 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į teismą, būtina nustatyti termino kreiptis į teismą eigos pradžią (žr., pvz., 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010). Skundo padavimo termino eigos pradžia siejama ne tik su pačiu fiziniu veiksmu – akto įteikimu asmeniui, bet ir su sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie skundžiamą aktą momentu. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-75-492/2015).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad su skundu į teismą dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo kreipėsi praleidęs terminą skundui paduoti.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019).

Akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012). Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomas rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartas. Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-21/2012). Greta rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas operatyvumo standartas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-777-520/2019).

Asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka, nesugebėjimas surašyti ir suprasti reikiamus procesinius dokumentus, lėšų samdyti advokatą neturėjimas, antrinės teisinės pagalbos nesuteikimas, amžius, liga ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbia terminų praleidimo priežastimi, nes asmuo savo teises gali įgyvendinti per atstovą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-531/2013; 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1110-556/2015; 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-641-624/2016; 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-189-552/2020).

Pareiškėjas prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą grindė iš esmės tuo, kad yra senyvo amžiaus, o institucija neišaiškino, ką daryti tokiu atveju, jei jis nesutinka su priimtu sprendimu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčijamame Privalomajame nurodyme yra aiškiai išaiškintina jo apskundimo tvarka: „Šis privalomasis nurodymas gali būti skundžiamas administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teises įstatymo nustatyta tvarka.“ Pareiškėjas skunde bei atskirajame skunde rėmėsi tik abstrakčiais, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais apie teisinių žinių stoką ir nepateikė įrodymų ir byloje nenustatyta, kad jis būtų susidūręs su kokiomis nors objektyviomis kliūtimis, siekiant tinkamai realizuoti savo teisę į teisminę gynybą. Priešingai, iš pareiškėjo procesinių dokumentų matyti, kad būtent jo pačio pasirinktas elgesio modelis (jis teigė kreipęsis į Privalomąjį nurodymą priėmusią instituciją bei merą) lėmė tai, kad jis praleido terminą skundui paduoti.

Išdėstytų aplinkybių ir argumentų kontekste vertintina, kad pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, sutrukdžiusių jam per įstatymo nustatytą terminą dėl galbūt pažeistų teisių gynimo kreiptis į teismą, o pareiškėjo nurodyti argumentai vertintini kaip pareiškėjo subjektyvi pozicija, jo pasirinktas veikimo būdas. Nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytų išvadų.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, jog egzistavo aplinkybės, objektyviai užkirtusios kelią pareiškėjui laiku ir tinkamai realizuoti savo teisę kreiptis į teismą. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Z. B. T. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gruodžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ernestas Spruogis

Virginija Volskienė

Skirgailė Žalimienė