34a49d9c-e48d-42e5-8d19-596e0d98c2f4 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Byla Nr. 1S-165-1076/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00032-2021-4 Proceso sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1.; 2.1.16.1.2.1.3.; 2.1.16.1.2.2. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 1 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Albino Bielskio, Virginijos Liudvinavičienės ir Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorui Redui Savickui, gynėjui advokatui Vytautui Sirvydžiui, teismo posėdyje vaizdo konferencijos bÅ«du žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo kaltinamojo G. B. (G. B.) gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 13 d. nutarties, kuria kaltinamajam G. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 (trims) mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2022 m. gegužės 13 d.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir iÅ¡nagrinėjusi skundÄ , n u s t a t ė : I. Nagrinėjamo klausimo esmė 1. Kauno apygardos teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje be kitų asmenų G. B. kaltinamas organizavęs ginkluotÄ nusikalstamÄ susivienijimÄ ir jam vadovavęs, taip neteisėtu disponavimu labai dideliu narkotinės ir psichotropinės medžiagų kiekiu, jų kontrabanda, neturint leidimo įgijimu, laikymu, gabenimu ir realizavimu didelio kiekio Å¡aunamųjų ginklų, jų kontrabanda (dvi veikos), organizavimu nesunkaus A.

S. sveikatos sutrikdymo itin žiauriai dėl savanaudiškų paskatų, tai yra dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalyje, BK 25 straipsnio 4 dalyje, 7 straipsnio 12 punkte, 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje, BK 25 straipsnio 4 dalyje, 7 straipsnio 12 punkte, 260 straipsnio 3 dalyje,199 straipsnio 4 dalyje, BK 25 straipsnio 4 dalyje, 253 straipsnio 2 dalyje,199 straipsnio 4 dalyje, BK 25 straipsnio 4 dalyje, 253 straipsnio 2 dalyje,199 straipsnio 4 dalyje, BK 25 straipsnio 4 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktuose (konkretus nusikalstamų veikų aprašymas pateiktas kaltinamojo akto 58-112 lapuose), padarymo.

2. Kaltinamajam G. B. šioje baudžiamojoje byloje kardomoji priemonė nepaskirta. 3. 2018 m. balandžio 17 d. 6.55 val. G. B. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio tvarka (t. 222, b. l. 4-5).

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi ikiteisminiame tyrime Nr. 23-1-00696-10, G. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 (trims) mėnesiams nuo 2018 m. balandžio 17 d. iki 2018 m. liepos 17 d., kuri vėlesnėmis šio teismo nutartimis buvo tęsiama (t. 224, b. l. 20-34, 102-120, 152-174; t. 225, b. l. 33-55, 96-129, 173-177).

5. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu iÅ¡ ikiteisminio tyrimo Nr. 23-1-00696-10 atskirtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-2-00028-19, ir su G. B. kardomÄ ja priemone – suėmimu perduotas Kauno apygardos teismui.

6. Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-19-317/2022, pratęstas G. B. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 (trims) mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2022 m. balandžio 15 d.

7. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 9 d. nutartimi kaltinamojo G. B. gynėjo skundas tenkintas iÅ¡ dalies. Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutartimi kaltinamajam G. B. 3 (trims) mėnesiams pratęstas suėmimo terminas pakeistas ir sutrumpintas iki 1 (vieno) mėnesio, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2022 m. balandžio 15 d.

8. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 13 d. nutartimi kaltinamajam G. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2022 m. gegužės 13 d. Teismas nurodė, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bÅ«damas laisvas kaltinamasis G. B. gali bandyti bėgti bei slėptis nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis) ir daryti naujas nusikalstamas veikas, tarp jų ir BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Å velnesnių kardomųjų priemonių už suėmimÄ ar jų komplekso taikymas kaltinamojo G. B. atveju Å¡ioje bylos nagrinėjimo stadijoje neleis pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. II. Skundo aukÅ¡tesniajam teismui argumentai 9. Kaltinamojo G. B. gynėjas skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 13 d. nutartį, kuria kaltinamajam G. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. 9.1. Gynėjas nurodo, jog apygardos teismas, skirdamas kaltinamajam kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ , neatsižvelgė į esminę aplinkybę, kad G. B. jau buvo suimtas ilgiau nei ketverius metus.

Tuo tarpu ilgesnis nei ketverių metų suėmimo terminas laikytinas tiesiog nepateisinamai ilgu, prieÅ¡tarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai, suformuotai ir sprendimuose bylose prieÅ¡ LietuvÄ (sprendimai bylose Velečka prie LietuvÄ ; Lisovkij prieÅ¡ LietuvÄ ), kuriuose konstatuoti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies pažeidimai. Skunde taip pat cituojami Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose Labita prieÅ¡ ItalijÄ , Suslov prieÅ¡ RusijÄ ;

Bulatovič prieÅ¡ JuodkalnijÄ , Tsarenko prieÅ¡ RusijÄ , Trifkovič prieÅ¡ KroatijÄ , Dragin prieÅ¡ KroatijÄ ir pažymima, jog nagrinėjamu atveju kaltinamojo G. B. padėtis yra dar blogesnė, nei, pvz., Lisovskij prieÅ¡ LietuvÄ byloje, nes sulaikius G. B. ikiteisminis tyrimas Å¡ioje byloje truko ne beveik metus, o ketverius metus. 9.2. Gynėjas teigia, jog bÅ«tina atsižvelgti į Europos Žmogaus Teisių teismo praktikÄ , pagal kuriÄ nei bylos sudėtingumas, nei faktas, kad baudžiamoji byla susijusi su organizuotu nusikalstamumu, negali pateisinti tokios ilgos suėmimo trukmės kaip kad yra nagrinėjamu atveju (sprendimai bylose Lisovskij prieÅ¡ LietuvÄ ir kt.).

Juo labiau, jog pati griežčiausia kardomoji priemonė G. B. skirta netgi ne prokuroro, o paties teismo iniciatyva, nepateikiant jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, kaip pavyzdžiui, poreikis surinkti įrodymus užsienyje ar praÅ¡yti tarptautinės teisinės pagalbos (EŽTT sprendimai bylose Laszkiewicz prieÅ¡ LenkijÄ ; Ereren prieÅ¡ VokietijÄ ; Merčep prieÅ¡ KroatijÄ ). Gynėjas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad baudžiamosios bylos Nr. 1-273-1049/2022 nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme dar nepradėtas, taip pat ir dėl Å¡io teismo neteisėtai priimtos nutarties perduoti bylÄ prokurorui (nutartis panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 29 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1S-115-487/2022).

Gynėjo teigimu, toks ilgas kardomosios priemonės – suėmimo taikymas pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalį, todėl skundžiama nutartis naikintina, visų pirma, Å¡iuo teisiniu motyvu. 9.3. Be to, gynėjas nurodo, jog apygardos teismas, skundžiamoje nutartyje pasisakydamas, kad jam yra žinoma apie kitos baudžiamosios bylos Nr. 1-19-317/2022 nagrinėjimÄ tame pačiame – Kauno apygardos teisme, visiÅ¡kai nepaisė to, kad Å¡i byla buvo iÅ¡skirta iÅ¡ to paties ikiteisminio tyrimo, t. y.

Å¡ios bylos anksčiau sudarė vieningÄ visumÄ , ir tik prokuroro sprendimu G. B. teisinė padėtis buvo pasunkinta, nes baudžiamojoje byloje Nr. 1-19-317/2022 G. B. nėra inkriminuojamas veikimas nusikalstamame susivienijime, nors veikos laikotarpis sutampa su reiÅ¡kiamais kaltinimais baudžiamojoje byloje Nr. 1-273-1049/2022. 9.4. Gynėjo nuomone, skirdamas G. B. kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ apygardos teismas neteisingai interpretavo Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 9 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1S-139-449/2022, kurioje teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog kaltinamajam G. B. taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas jau daugiau negu ketverius metus, todėl vertinant Å¡ioje baudžiamojoje byloje jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, yra neproporcinga nei kardomųjų priemonių tikslų aspektu, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintų pamatinių žmogaus teisių aspektu.

Nutartyje taip pat nurodyta, jog tęsiant G. B. suėmimo terminÄ teismai akcentavo aplinkybę, kad kitame ikiteisminiame tyrime, kuris Å¡iuo metu jau perduotas teismui su kaltinamuoju aktu, G. B. kaltinamas dar sunkesnių nusikaltimų, galinčių užtraukti net laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, padarymu, tačiau toje pagrindinėje byloje G. B. jokia kardomoji priemonė nėra paskirta. Europos Žmogaus Teisių Teismas daugumoje savo sprendimų yra konstatavęs, kad suėmimo trukmės pagrįstumas turi bÅ«ti vertinamas be iÅ¡imties kiekvienÄ kartÄ sprendžiant suėmimo termino pratęsimo klausimÄ .

Todėl teisėjų kolegija sprendė, kad toks ilgas suėmimo termino tęsimas jau gali suponuoti iÅ¡ankstinę nuomonę dėl kaltinamojo kaltumo padarius nusikalstamas veikas ir jo nubaudimo. Pasak gynėjo, suėmimÄ skyrusiam teismui neabejotinai buvo žinomas bendras nepateisinamai ilgas jo ginamojo suėmimo laikas, nepaisant to, kad ikiteisminiai tyrimai buvo iÅ¡skirti. 9.5. Gynėjas taip pat nurodo, jog apygardos teismas spręsdamas klausimÄ dėl kardomųjų priemonių taikymo kaltinamajam G. B. nepagrįstai netenkino praÅ¡ymo apklausti kaltinamojo brolį R. B. (taip pat kaltinamÄ toje pačioje baudžiamojoje byloje Nr. 1-273/1049/2022), kuris buvo atvykęs į teismÄ ir bÅ«tų patvirtinęs reikÅ¡mingas bylai aplinkybes apie kaltinamojo tėvo B. B. sveikatos bÅ«klę, socialinius G. B. ryÅ¡ius bei praÅ¡ymo susipažinti ir remtis nutartimis, priimtomis dėl suėmimo skyrimo ir suėmimo termino pratęsimo, taip pat skundų dėl Å¡ių nutarčių medžiaga (baudžiamoji byla Nr. 1-19-317/2022).

Gynėjo teigimu, netenkindamas Å¡ių praÅ¡ymų, apygardos teismas faktiÅ¡kai atsisakė vykdyti teisingumÄ ir netgi nepatikrinęs aplinkybių dėl neabejotinai įneÅ¡to užstato į tos paties teismo – Kauno apygardos depozitinę sÄ skaitÄ , sprendė, kad procesas baudžiamojoje byloje Nr. 1-19-317/2022, toje baudžiamojoje byloje skirtos kardomosios priemonės, įneÅ¡to užstato dydis neturi reikÅ¡mės. 9.6. Gynėjas su skundu pateikė Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 13 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1-19-317/2022, kuria kaltinamajam G. B. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas nepratęstas, ir kurioje pasisakyta dėl 30 000 Eur dydžio užstato, sumokėto į Kauno apygardos teismo depozitinę sÄ skaitÄ , ir suėmimas pakeistas keliomis Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. 9.7.

Gynėjas skunde remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-193/2007, 2K-351/2007, 2K-268/2008, 2A-7-6/2013, 2K-519/2013, 2A-7-3/2014, 2K-10-976/2016, 2A-7-11-489/2019, 2A-7-3-489/2019), kurioje nurodyta, jog nepaisant procesinio sprendimo iÅ¡skirti bylas (nesvarbu, ar tai bÅ«tų daroma ikiteisminio tyrimo stadijoje, ar vėlesnėse baudžiamojo proceso stadijose), teisinė baudžiamojon atsakomybėn patraukto asmens padėtis negali pasunkėti. Jeigu pripažįstama, kad asmuo yra padaręs nusikalstamÄ veikÄ ar veikas, tai subendrinta bausmė negali bÅ«ti griežtesnė, nei kokia ji bÅ«tų buvusi priimant vienÄ nuosprendį.

Gynėjo teigimu, tokios pačios praktikos pirmosios instancijos teismas privalėjo laikytis ir nagrinėjamu atveju, nes toks ilgas suėmimo laikotarpis, kiek yra kalinamas G. B., neabejotinai įgavo visus nubaudimo ir kriminalinės bausmės požymius. Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 13 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-19-317/2022 nurodyta, jog: „Įvertinus šį terminÄ (ilgesnį, nei ketverių metų suėmimo terminÄ ) ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 9 d. nutartyje nurodytus argumentus – kad suėmimo terminas Å¡iuo metu jau tampa neproporcingu kaltinimams, kurie pareikÅ¡ti G. B., kad Å¡ios griežčiausios kardomosios priemonės taikymas iÅ¡ esmės pažeidžia kaltinamojo teises ir yra neproporcingas nei kardomųjų priemonių tikslų aspektu, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintų pamatinių žmogaus teisių aspektu ir negali bÅ«ti pateisinamas, darytina iÅ¡vada, jog griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas G. B. negali bÅ«ti toliau tęsiamas.

Atsižvelgęs ir visus aptartus argumentus, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus galima pasiekti ir kitomis – savo pobÅ«džiu Å¡velnesnėmis už suėmimÄ kardomosiomis priemonėmis. Nors vis dar iÅ¡lieka tikimybė, jog išėjęs į laisvę kaltinamasis gali bėgti ar slėptis nuo teismo, o taip pat daryti naujas nusikalstamas veikas, tačiau Å¡ios rizikos turi bÅ«ti vertinamos ne tik suėmimo, bet ir kitų kardomųjų priemonių kontekste. Teismas atsižvelgia į tai, kad G. B. turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , yra vedęs, turi iÅ¡laikytinių nepilnamečių vaikų, iki suėmimo turėjo nuolatinę darbo vietÄ ir teisėtas pajamas, prieÅ¡ pat sulaikymÄ gavo kreditÄ bÅ«stui įsigyti.

Å ios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis yra saistomas tvirtais ilgalaikiais socialiniais ir Å¡eiminiais ryÅ¡iais, kas mažina prielaidas iÅ¡vadai, kad jis bandys bėgti ar slėptis”. 9.8. Gynėjo teigimu, negali bÅ«ti tokia situacija, kuomet G. B. baudžiamojoje byloje Nr. 1-273-1049/2022 nepaskyrus jokios kardomosios priemonės (nors baudžiamosioms byloms sudarant vieningÄ visumÄ G. B. jau buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas), pirmosios instancijos teismas ex officio, nesant prokuroro praÅ¡ymo, parinko pačiÄ griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę.

Gynėjo nuomone, bet kuri kardomoji priemonė gali bÅ«ti parenkama tik pagal proporcingumÄ (jeigu ji iÅ¡ viso reikalinga, pradedant nuo pačios Å¡velniausios), ir Å¡iuo aspektu, kada faktiÅ¡kai tęsiamas suėmimo terminas, pirmosios instancijos teismas privalėjo itin rÅ«pestingai vadovautis Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimuose (pavyzdžiui, sprendimas byloje Chodorkovskis prieÅ¡ RusijÄ ) įtvirtinta pamatine taisykle, jog Konvencijos 5 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta asmens paleidimo į laisvę prezumpcija, kuri gali bÅ«ti paneigta tik iÅ¡imtinėmis bylos aplinkybėmis.

Gynėjas pažymi ir tai, kad vien pagrįsto įtarimo, jog suimtas asmuo padarė nusikaltimÄ , buvimas yra bÅ«tina suėmimo teisėtumo sÄ lyga, tačiau praėjus tam tikram laikotarpiui (o ypač tokiam ilgam terminui), ji jau nėra pakankama (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Barfuss prieÅ¡ ČekijÄ ). Pagrindai, pateisinantys pirminį asmens suėmimÄ , laikui bėgant tampa vis mažiau svarbÅ«s, todėl pratęsiant suėmimÄ (tai faktiÅ¡kai padaryta skundžiama nutartimi), kiekvienu atveju bÅ«tina nurodyti naujų laisvės suvaržymÄ pagrindžiančių aplinkybių (EŽTT sprendimas byloje Mierzejewski prieÅ¡ LenkijÄ ).

Tuo tarpu nagrinėjamu atveju pakankamų pagrindų pratęsti suėmimÄ nėra. Kaltinamajam G. B. anksčiau jokia kardomoji priemonė Å¡ioje baudžiamojoje byloje nebuvo paskirta, jos kaltinamasis nėra pažeidęs, todėl skirti pačiÄ griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę prielaidų nėra.

10. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė skundÄ tenkinti, prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundÄ atmesti. III. AukÅ¡tesniojo teismo argumentai ir iÅ¡vados Kaltinamojo G. B. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.

11. Susipažinus su bylos medžiaga, skundžiama nutartimi ir dėl jos pateikto skundo argumentais nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi ikiteisminiame tyrime Nr. 23-1-00696-10 G. B. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kuri vėlesnėmis Å¡io teismo nutartimis buvo tęsiama. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu iÅ¡ ikiteisminio tyrimo Nr. 23-1-00696-10 atskirtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-2-00028-19, ir su G. B. paskirta kardomÄ jÄ priemone – suėmimu perduotas Kauno apygardos teismui (baudžiamoji byla Nr. 1-19-317/2022).

Kauno apygardos teismui 2022 m. balandžio 12 d. nutartimi pratęsus G. B. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ trims mėnesiams, Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gegužės 9 d. nutartimi šį terminÄ sutrumpino iki vieno mėnesio, konstatavęs, kad jau ilgiau negu ketverius metus taikomo griežčiausio kardomosios priemonės – suėmimo terminas Å¡iuo metu jau tampa neproporcingu tiems kaltinimams, kurie pareikÅ¡ti G. B. Å¡ioje baudžiamojoje byloje (Nr. 1-19-317/2022), ir pratęstÄ suėmimo terminÄ sutrumpino iki tokio, kurio pakaktų iÅ¡spręsti atitinkamus ne tik Å¡ios (baudžiamoji byla Nr. 1-19-317/2022), bet ir dar vienos (pagrindinės) baudžiamosios bylos (Nr. 1-273-1049/2022), kuriose kaltinamas G. B., organizacinius klausimus, sprendžiant klausimÄ dėl komplekso Å¡velnesnių kardomųjų priemonių paskyrimo, taip pat sprendžiant klausimÄ dėl kardomosios priemonės ar priemonių paskyrimo kitoje jau teismui perduotoje baudžiamojoje byloje (Nr. 1-273-1049/2022).

Todėl pirmosios instancijos teismas, esant susidariusiai situacijai, pagrįstai sprendė kaltinamajam skirtinos kardomosios priemonės klausimÄ .

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad, aukÅ¡tesnės instancijos teismui nagrinėjant kaltinamojo gynėjo skundÄ , patikrinamas tik skundžiamos teismo nutarties pagrįstumas ir teisėtumas, t. y. vertinama, ar yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, bei sprendžiama, ar yra Å¡ios griežčiausios kardomosios priemonės taikymo pagrindai ir sÄ lygos, numatytos BPK 122 straipsnyje.

13. Remiantis BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kardomosios priemonės gali bÅ«ti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamÄ veikÄ , tačiau Å¡ioje proceso stadijoje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami BPK 20 straipsnio prasme. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, skiriant ar pratęsiant kardomÄ jÄ priemonę, nebÅ«tina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia, priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Be to, tokiu atveju kaltės klausimas taip pat iÅ¡ esmės nesprendžiamas, nes tai daroma, nagrinėjant bylÄ teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. SkundÄ nagrinėjančiam teismui pateikti bylos duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikÅ¡minga kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai iÅ¡spręsti. Nagrinėjamu atveju skunde neginčijamas duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis G. B. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumo kardomosios priemonės taikymui klausimas.

IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamojo kaltė įrodinėjama liudytojų parodymais, specialistų paaiÅ¡kinimais, įvykių objektų apžiÅ«ros protokolais ir kitais bylos duomenimis. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ie duomenys yra pakankami ir leidžia pagrįstai manyti, jog G. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija, nagrinėjanti kaltinamojo gynėjo skundÄ dėl teismo nutarties skirti jam kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ , dėl baudžiamosios bylos duomenų pakankamumo pasisako tik tiek, kiek reikia kardomosios priemonės – suėmimo taikymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai iÅ¡spręsti, t. y. suimtajam pareikÅ¡to kaltinimo pagrįstumas neanalizuojamas.

14. Suėmimas yra skiriamas tada, kai egzistuoja BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sÄ lygos ir bent vienas iÅ¡ Å¡iame straipsnyje (1 ar 5 dalyje) numatytų pagrindų. Å i kardomoji priemonė gali bÅ«ti skiriama tik tada, kai Å¡velnesnėmis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). G. B. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos labai sunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijoms, už kurių padarymÄ baudžiamajame įstatyme numatytos ilgalaikio terminuoto laisvės atėmimo bausmės, tame tarpe ir laisvės atėmimas iki gyvos galvos (BK 249 straipsnio 3 dalis).

15. SkundÄ nagrinėjančio teismo vertinimu, suėmimas kaltinamajam G. B. paskirtas, pagrįstai nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus pagrindus, t. y. įžvelgus rizikÄ , kad kaltinamasis, bÅ«damas nesuimtas, gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus. Pasisakydamas dėl Å¡ių pagrindų buvimo, apygardos teismas įvertino visumÄ Å¡iems klausimams klausimui reikÅ¡mingų aplinkybių. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, G. B. pateikti kaltinimai dėl galimai iÅ¡ anksto suplanuotų, sistemingų nusikaltimų susijusių neteisėtu disponavimu labai dideliu narkotinės ir psichotropinės medžiagų kiekiu, jų kontrabandos, neteisėtu disponavimu didelio kiekio Å¡aunamųjų ginklų, jų kontrabandos, kvalifikuoto nesunkaus sveikatos sutrikdymo organizavimo, kurie galimai padaryti veikiant ginkluoto nusikalstamo susivienijimo sudėtyje, kur G. B. atliko organizatoriaus vaidmenį.

Kaltinimai G. B. šių nusikaltimų padarymu, įvertinus ir tai, kad ginkluotas nusikalstamas susivienijimas neteisėtai veikė Norvegijos Karalystėje, Airijos Respublikoje, Rusijos Federacijoje, Ukrainos Respublikoje ir kitose užsienio valstybėse, bei tai, kad G. B. vaidmuo darant pirmiau nurodytus nusikaltimus buvo aktyvus ir neatsitiktinis, kad praeityje G. B. teistas penkis kartus, be to, dalis G. B. inkriminuojamų nusikalstamų veikų yra tiesiogiai susiję su ilgalaikiu materialinės naudos gavimu, todėl galėjo tapti kaltinamojo pragyvenimo šaltiniu, leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis G. B., būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus.

16. Skunde taip pat nepagrįstai teigiama, kad pačios griežčiausios kardomosios priemonės skyrimas G. B. yra sÄ lygotas Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 9 d. priimta nutartimi Nr. 1S-139-449/2022, t. y. kad Å¡ioje, vadinamoje pagrindine, baudžiamojoje byloje Nr. 1-273-1049/2022, G. B. nebuvo nepaskirta iÅ¡ viso jokia kardomoji priemonė. IÅ¡ gynėjo cituojamos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties turinio seka, kad Å¡is faktas nurodytas, dėstant argumentus dėl ankstesnėse nutartyse minimo kito ikiteisminio tyrimo (baudžiamoji byla Nr. 1-273-1049/2022) tęsiant ne tik G. B., bet ir kitų kaltinamų asmenų suėmimo terminÄ baudžiamojoje byloje Nr. 1-19-317/2022, tačiau neįtakoja Kauno apygardos teismo sprendimo vertinant kardomosios priemonės – suėmimo taikymo pagrindų, numatytų BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, buvimÄ Å¡ioje byloje.

17. Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad G. B. kardomoji priemonė jau taikoma ilgÄ laikÄ â€“ virÅ¡ ketverių metų; skunde gynėjas taip pat pagrįstai atkreipia dėmesį, kad nors abi bylos formaliai nagrinėjamos atskirai, tačiau suėmimo proporcingumo požiÅ«riu negali bÅ«ti vertinamos atsietai viena nuo kitos. Pastebėtina, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ ilgas suėmimo terminas savaime nepažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies reikalavimų, kai iÅ¡skirtinės priežastys pateisina tolimesnį suėmimo taikymÄ .

Tačiau nagrinėjamu atveju iÅ¡ itin didelės kaltinimų apimties bei bylos sudėtingumo matyti ir tai, kad Å¡ioje byloje teisminis nagrinėjimas, kuris faktiÅ¡kai dar net nėra pradėtas, galimai užtruks, ir jau taikomo ilgalaikio suėmimo trukmė dar labiau pailgės. Be to, apygardos teismas skundžiama nutartimi nesprendė klausimo, ar į Kauno apygardos teismo depozitinę sÄ skaitÄ Ä¯mokėti 30 000 eurų bei siÅ«lomas papildomas 10 000 eurų įmokėjimas galėtų tarnauti kaip užstatas Å¡ioje nagrinėjamoje byloje, kaip ir apskritai dėl tokio (ar kito dydžio) užstato tinkamumo kaip Å¡velnesnė kardomoji priemonė ar Å¡velnesnių kardomųjų priemonių (intensyvios priežiÅ«ros, dokumentų paėmimo) komplekso dalis pasiekti proceso tikslams.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ie klausimai, taip pat atsižvelgiant ir į galimÄ bylos trukmę, yra spręstini bylÄ nagrinėjančio teismo, todėl nustato trumpesnę – dviejų mėnesių suėmimo taikymo trukmę. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 13 d. nutartimi kaltinamajam G. B. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ pakeisti, ir nustatyti jį dviem mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2022 m. gegužės 13 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teisėjai Albinas Bielskis Virginija Liudvinavičienė Justas Namavičius