A-756-2354-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. A756-2354/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02369-2011-7

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.; 38.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui V. S.,

atsakovo atstovui A. I.,

vertėjai Gitanai Aleliūnaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus baltarusių jaunimo sąjungos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus baltarusių jaunimo sąjungos skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl rašto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas Vilniaus baltarusių jaunimo sąjunga kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. spalio 7 d. raštą Nr. (1.13)7R-8198; 2) įpareigoti atsakovą atšaukti iš Baltarusijos Respublikos baudžiamųjų institucijų informaciją apie žmogaus teisių gynimo organizacijos „Viasna“, vadovaujamos A. B., banko sąskaitas arba viešai šią informaciją pripažinti niekine; 3) priteisti iš atsakovų 2 600 Lt turtinės žalos atlyginimą ir 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Vilniaus baltarusių jaunimo sąjunga, atstovaujama V. S., 2011 m. rugpjūčio 9 d. raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, nurodydama, kad Teisingumo ministerija, nepagrįstai remdamasi Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau – ir Sutartis) nuostatomis, perdavė Baltarusijos Respublikos institucijoms konfidencialią informaciją, susijusią su 400 Baltarusijos Respublikos piliečių, nors buvo paraginta Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos neteikti Baltarusijos Respublikos institucijoms jokios informacijos apie Baltarusijos opozicijos veikėjus Lietuvoje ir jų lėšas.

Baltarusijos Respublikos institucijoms neteisėtai buvo perduota ir informacija, susijusi su žmogaus teisių gynimo organizacija „Viasna“, šios organizacijos vadovu A. B. ir jų banko sąskaitomis. Pastaroji informacija buvo panaudota Baltarusijos Respublikos institucijų pradedant organizacijos „Viasna“ vadovo A. B. baudžiamąjį persekiojimą, siekiant tokiu būdu susidoroti su opozicine organizacija. Minėtu raštu Vilniaus baltarusių jaunimo sąjunga prašė Teisingumo ministerijos, atsižvelgiant į rašte nurodytas aplinkybes, pradėti tyrimą dėl Teisingumo ministerijos tarnautojų atliktų neteisėtų veiksmų, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir galimos korupcijos, taip pat prašė atšaukti Baltarusijos Respublikai perduotus duomenis apie jos piliečių sąskaitas Lietuvos bankuose, o informaciją apie teisių gynimo organizacijos „Viasna“ sąskaitas pripažinti niekine.

Į Vilniaus baltarusių jaunimo sąjungos 2011 m. rugpjūčio 9 d. raštą buvo atsakyta Teisingumo ministerijos 2011 m. spalio 10 d. raštu Nr. (1.13)7R-8198. Pareiškėjo nuomone, Teisingumo ministerijos atsakymas yra formalus. Iš skundžiamo rašto turinio matyti, kad Teisingumo ministerija tinkamai neišnagrinėjo Vilniaus baltarusių jaunimo sąjungos prašymo ir nesiėmė jokių veiksmų, kurie galėtų palengvinti teisių gynimo organizacijos „Viasna“ bei jos vadovo padėtį. Teisingumo ministerija taip pat nesiėmė jokių veiksmų, kad minėtus duomenis neteisėtai perdavę Baltarusijos Respublikai ministerijos tarnautojai būtų patraukti atsakomybėn. Be to, Teisingumo ministerijos 2011 m. spalio 10 d. raštas Nr. (1.13)7R-8198 neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8, 19 straipsniuose nustatytų reikalavimų.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad organizacijos „Viasna“ banko sąskaitoje buvo kaupiamos lėšos, iš kurių buvo sumokamos baudos, skiriamos asmenims, dalyvavusiems taikiose akcijose Baltarusijoje, taip pat disidentams, laikomiems kalėjimuose. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu Vilniaus baltarusių jaunimo sąjungos vadovas V. S. buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje. Už tai V. S. buvo skirta 2 600 Lt bauda. Baudos skyrimas yra susijęs su V. S. veikla Vilniaus baltarusių jaunimo sąjungoje. Todėl V. S. galėjo pagrįstai tikėtis, kad teismo nuosprendžiu paskirta bauda bus apmokėta iš tam skirtų organizacijos „Viasna“ lėšų. Tačiau, neteisėtai pasinaudojus Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Baltarusijos Respublikos institucijoms perduotais duomenimis, organizacijos „Viasna“ vadovas A. B. buvo areštuotas Baltarusijoje. Dėl to Vilniaus baltarusių jaunimo sąjungos vadovas V. S. neteko galimybės susimokėti jam paskirtą baudą iš minėtos organizacijos lėšų ir tokiu būdu patyrė 2 600 Lt turtinę žalą. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų V. S. taip pat patyrė neturtinę žalą. Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnio ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis, patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas priteistinas iš atsakovo. Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju yra visos CK numatytos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).

Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija prašė nutraukti administracinę bylą, kaip nenagrinėtiną administracinių teismų. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2011 m. rugpjūčio 9 d. kreipėsi į Teisingumo ministeriją su prašymu atšaukti informaciją, kurią Teisingumo ministerija perdavė Baltarusijos Respublikos institucijoms apie Baltarusijos Respublikos piliečių ir organizacijos „Viasna“ sąskaitas Lietuvos Respublikos bankuose. Teisingumo ministerija 2011 m. spalio 10 d. raštu Nr. (1.13)7R-8198 pranešė pareiškėjui, kad už 1,5 metų laikotarpį iš Baltarusijos Respublikos institucijų buvo gauti prašymai suteikti informaciją apie banke turimas sąskaitas dėl 12 asmenų.

Šiuo raštu ministerija taip pat informavo pareiškėją, kad teisinis bendradarbiavimas ir teisinės pagalbos teikimas, įskantant ir bankui žinomų duomenų bei informacijos teikimą, Baltarusijos Respublikos institucijoms vykdomas 1992 m. spalio 20 d. Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose pagrindu. Sutartyje nenumatyta galimybė atšaukti duomenis ar informaciją, perduotą vykdant teisinės pagalbos prašymą. Nepaisant to, Teisingumo ministerija, įvertinusi su prašymo vykdymu susijusias aplinkybes, 2011 m. rugpjūčio 24 d. išsiuntė Baltarusijos Respublikos teisingumo ministerijai raštą, kuriame nurodė, jog Lietuvos pusės pateikti duomenys dėl A.

B. yra nepatikimi. Taigi, skundžiamu raštu pareiškėjas buvo informuotas apie teisinius pagrindus, kuriais vadovaujantis duomenys yra perduodami Baltarusijos Respublikos institucijoms. Pareiškėjo prašymas dėl informacijos apie kitus asmenis ir organizaciją atšaukimo vertintinas kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 2 punkte numatytas asmens kreipimasis, kuriame išdėstoma asmens nuostata tam tikru klausimu, pranešama apie institucijos veiklos pagerėjimą ar trūkumus ir pateikiami pasiūlymai kaip juos ištaisyti, atkreipiamas dėmesys į tam tikrą padėtį, kitokie asmenų kreipimaisi į instituciją.

Todėl Teisingumo ministerijos 2011 m. spalio 7 d. raštas laikytinas Taisyklių 5 punkte numatytu atsakymu, kuriame išdėstyta institucijos nuomonė apie asmens kritiką, pasiūlymus ar pageidavimus. Vadovaujantis Taisyklių 41 punktu, atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jų turinį. Taisyklių 41.4 punkte nustatyta, kad į kreipimąsi, kuriame išdėstoma asmens nuostata tam tikru klausimu, pranešama apie institucijos veiklos pagerėjimą ar trūkumus ir pateikiami pasiūlymai, kaip juos ištaisyti, atkreipiamas dėmesys į tam tikrą padėtį, informuojama apie valstybės tarnautojų piktnaudžiavimą ar neteisėtus veiksmus, nesusijusius su konkretaus asmens teisėtų interesų ir teisių pažeidimu, ar kitokį asmens kreipimąsi atsakoma laisvos formos raštu.

Teisingumo ministerijos 2011 m. spalio 7 d. rašte nurodyta, kiek prašymų dėl teisinės pagalbos teikimo buvo gauta iš Baltarusijos Respublikos, taip pat nurodyta, kokiu pagrindu, šie prašymai yra vykdomi, nurodytos ir kitos aplinkybės, susijusios su teisinės pagalbos teikimu dėl organizacijos „Viasna“ vadovą A. B.. Teisingumo ministerijos 2011 m. spalio 7 d. raštas nelaikytinas viešojo administravimo sprendimu, kuris gali būti skundžiamas teismui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. AS16-420/2007, pažymėta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio 1 dalimi, ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus).

Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.

Atsakovas taip pat pažymėjo, kad šiuo atveju pareiškėjas Vilniaus baltarusių jaunimo sąjunga prašo priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą ne pareiškėjui, t. y. Vilniaus baltarusių jaunimo sąjungai, o jos atstovui – V. S.. Tačiau šiuo atveju pareiškėjas nelaikytinas subjektu, kuris gali reikšti reikalavimus dėl žalos atlyginimo priteisimo kitam asmeniui. Be to, veiksmai, kuriuos pareiškėjas laiko neteisėtais, buvo atlikti minėtos Sutarties pagrindu. Tarp Teisingumo ministerijos veiksmų ir žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, patyrė jo atstovas, nėra jokio priežastinio ryšio. Pareiškėjo teiginiai dėl padarytos turtinės ir neturtinės žalos yra abstraktaus pobūdžio ir grindžiami prielaidomis.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 5 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

Teismas sprendime nurodė, jog, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14, 15 ir 16 dalimis, laikytina, kad pareiškėjas pateikė Teisingumo ministerijai ne skundą dėl jo pažeistų teisių ir teisėtų interesų, o pranešimą apie kito asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimą. Šiuo atveju pareiškėjas pranešė Teisingumo ministerijai apie pažeidimus, jo nuomone, padarytus Teisingumo ministerijai perduodant informaciją Baltarusijos Respublikai, taip pat apie, jo nuomone, padarytus valstybės tarnautojų tarnybinius nusižengimus. Todėl Teisingumo ministerija turėjo pareigą tik pranešti (informuoti) pranešimą apie pažeidimus pateikusiam asmeniui apie tai, kaip reaguota į jo pranešimą. Pareiškėjas nei Teisingumo ministerijai, nei teismui nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įgaliotas atstovauti organizacijos „Viasna“ ar A. B. interesams valstybės institucijose ar teisme. Pareiškėjui buvo pateiktas teisės aktų numatytas atsakymas. Tai, kad atsakymas pareiškėjui buvo pateiktas pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje nustatytą terminą, nėra pagrindas pripažinti skundžiamą atsakymą neteisėtu ir nepagrįstu. Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsniu ir Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Taisyklių 30-31 punktais, Teisingumo ministerija privalėjo informuoti pareiškėją, kad prašymo nagrinėjimo terminai pratęsiami. Tačiau pareiškėjo teisė gauti administracinės procedūros sprendimą šiuo atveju nebuvo pažeista. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnyje numatyta teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus. Pareiškėjas pasinaudojo šia teise, kreipdamasi į Teisingumo ministeriją. Tačiau, atsižvelgiant į pareiškėjo prašymo turinį, Teisingumo ministerija turėjo pareigą tik informuoti pareiškėją, kaip buvo reaguojama į jo nurodytas aplinkybes. Skundžiamas raštas nesukuria pareiškėjui jokių teisių ar pareigų. Skundžiamu raštu buvo išsamiai atsakyta į pareiškėjo keliamus klausimus ir suteikta atitinkama informacija. Pareiškėjas neturi teisės reikalauti, kad ministerija elgtųsi vienokiu ar kitokiu būdu kitų asmenų, ne paties pareiškėjo, atžvilgiu. Todėl pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Teisingumo ministeriją atlikti pareiškėjo nurodytus veiksmus netenkintinas.

Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjas grindžia ne paties pareiškėjo teisių pažeidimu, o tuo, kad vienas iš pareiškėjo vadovų planavo kreiptis į organizaciją „Viasna“, kuri būtų tą asmenį parėmusi, suteikdama lėšas teismo paskirtai baudai sumokėti. CK 6.271 straipsnis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą nekyla. Nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, dėl kurių valstybei galėtų kilti pareiga atlyginti pareiškėjo (bet ne kito asmens) patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Nėra nustatytas ir žalos padarymo faktas, nes pareiškėjas turtinės žalos atsiradimą sieja tik su ateityje planuotais atlikti veiksmais. Jokių aplinkybių, į kurias atsižvelgiant galima būtų teigti, kad juridiniam asmeniui buvo padaryta neturtinė žala (reputacijos pablogėjimas ir pan.), pareiškėjas taip pat nenurodė. Todėl pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo taip pat netenkintinas.

III. Apeliaciniu skundu pareiškėjas Vilniaus baltarusių jaunimo sąjunga prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.

Pareiškėjas nurodo tas pačias aplinkybes, kuriomis grindė savo skundą pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde suformuluoti reikalavimai yra tiesiogiai susiję su Vilniaus baltarusių jaunimo sąjunga. Ta aplinkybė, kad patenkinus pareiškėjo reikalavimus būtų apgintos ir kitų asmenų teisės, šiuo atveju nėra reikšminga. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad skundžiamas Teisingumo ministerijos 2011 m. spalio 10 d. raštas Nr. (1.13)7R-8198 yra tik informacinio pobūdžio, ir nepagrįstai nepasisakė dėl ginčo esmės. Teismo priimtas sprendimas yra grindžiamas tik atsakovo pateiktais argumentais, o į pareiškėjo pateiktus argumentus nebuvo atsižvelgta. Pareiškėjo nuomone, teismas, priimdamas sprendimą, buvo neobjektyvus ir šališkas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2011 m. spalio 7 d. raštu Nr. (1.13)7R-8189, kurį panaikinti prašo pareiškėjas, atsakė į Vilniaus baltarusių jaunimo sąjungos 2011 m. rugpjūčio 9 d. bei 2011 m. rugsėjo 14 d. prašymus ir pateikė atitinkamą informaciją į pareiškėjo keltus klausimus, susijusius su Baltarusijos Respublikos piliečių, turinčių banko sąskaitas Lietuvoje, sąrašo perdavimu; duomenų, perduotų Baltarusijos Respublikos teisingumo ministerijai dėl A. B., atšaukimu; Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos darbuotojų veiksmų patikrinimu (b. l. 75-76).

Teisė į teisminę gynybą yra asmens konstitucinė teisė (Konstitucijos 30 straipsnis). Šis konstitucinis principas įtvirtintas ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; Administracinių teismų praktika Nr. 7, p. 124-131; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-884/2008).

Pažymėtina, jog suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009).

Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus baltarusių jaunimo sąjunga 2011 m. rugpjūčio 9 d. pareiškimu informavo Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją apie, jo manymu, ministerijos darbuotojų padarytus pažeidimus perduodant Baltarusijos organams konfidencialią informaciją, susijusią su 400 Baltarusijos piliečių, taip pat su organizacijos „Vesna“ ir jos vadovo A. B. banko sąskaitomis, kas sąlygojo šio asmens areštą bei kratas organizacijoje ir jos vadovo gyvenamojoje vietoje. Pareiškėjas pareiškimu teisingumo ministerijai taip pat prašė „atšaukti visų Baltarusijos piliečių sąrašą 2011-08-04 turinčių banko sąskaitas Lietuvos bankuose ir pripažinti šiuos duomenis juridiškai niekiniais, ypač dalyje dėl organizacijos „Vesna“ sąskaitų, kas padėtų dalinai panaikinti neigiamas pasekmes dėl nepagrįstų Ministerijos biurokratų veiksmų (t. y. atimti teisminę perspektyvą A. B. kaltinimams)“; „atsakymą parengti įstatymo numatytais terminais, ir nurodyti jų apskundimo tvarką, jei jis bus neigiamas“ (b. l. 71-72). Kitas, 2011 m. rugsėjo 14 d. pareiškėjo paklausimas-prašymas teisingumo ministerijai rašytas dėl negauto atsakymo į pareiškėjo 2011 m. rugpjūčio 9 d. kreipimąsi (b. l. 79, 80).

Pagal minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, šioje byloje skundžiamo teisingumo ministerijos rašto teisėtumo ir pagrįstumo klausimas turi būti vertinamas atsižvelgiant į pareiškėjo ginamų teisių ar teisėtų interesų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta, ar tenkinant pareiškėjo reikalavimus bus apgintos kokios nors jo pažeistos teisės ar įstatymų saugomi interesai, ar tai turės įtakos kokioms nors jo teisėms ar teisėtiems interesams. Taigi, būtina sąlyga pripažinti skundą (prašymą) pagrįstu, yra pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo faktas, o ne vien tik viešojo administravimo srityje padarytas pažeidimas. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, kokias Vilniaus baltarusių jaunimo sąjungos teises ar teisėtus interesus pažeidė skundžiamas teisingumo ministerijos 2011 m. spalio 7 d. raštas Nr. (1.13)7R-8189. Pats pareiškėjas taip pat nenurodė teisių ir teisėtų interesų, kurie buvo pažeisti minėtu raštu, ir kaip kokios nors šios Sąjungos pažeistos teisės ar įstatymų saugomi interesai būtų apginti tenkinant pareiškėjo reikalavimus. Tuo tarpu, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, jokių įrodymų, kad Vilniaus baltarusių jaunimo sąjunga yra įgaliota atstovauti Baltarusijos piliečių, organizacijos „Vesna“ ar jos vadovo A. B. teises ar teisėtus interesus, pareiškėjas nepateikė.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 str.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir padarė visiškai pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo 2011 m. rugpjūčio 9 d. raštas (įvardintas pareiškimu) teisingumo ministerijai pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14, 15 ir 16 dalių nuostatas vertintinas kaip pranešimas apie galimai pažeistas kitų asmenų teises ar teisėtus interesus. Pareiškėjui atsakymas buvo parengtas pagal Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnyje (2010 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI-1259 redakcija) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių V skirsnyje nustatytą tvarką. Vien ta aplinkybė, kad teisingumo ministerija neinformavo pareiškėjo apie jo pareiškimo nagrinėjimo terminų pratęsimą ir atsakymą pateikė pavėluotai (t. y. pažeidusi Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje bei Vyriausybės nutarimo 30 punkte nustatytus terminus), nesudaro pagrindo skundžiamą atsakymą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu, kadangi šis pažeidimas įtakos administracinės procedūros sprendimui neturėjo.

Dėl minėtų aplinkybių pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atmetė pareiškėjo reikalavimus panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. spalio 7 d. raštą Nr. (1.13)7R-8198 ir įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją atšaukti iš Baltarusijos Respublikos baudžiamųjų institucijų informaciją apie žmogaus teisių gynimo organizacijos „Vesna“, vadovaujamos A. B., banko sąskaitas arba viešai šią informaciją pripažinti niekine.

Pareiškėjas taip pat kėlė reikalavimą priteisti iš atsakovų 2 600 Lt turtinės ir 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Kaip matyti iš pareiškėjo patikslinto skundo pirmosios instancijos teismui, žalą pareiškėjas kildino iš teisingumo ministerijos veiksmų ir neveikimo, kuriais atsisakyta įvykdyti jai pagal kompetenciją priklausančius veiksmus, atimant šansą iš A. B. išsisukti nuo Baltarusijos baudžiamųjų organų režimo, o iš Vilniaus baltarusių jaunimo sąjungos tarybos pirmininko V. S. – pasinaudoti A. B. pagalba ir jo vadovaujamu fondu ir apmokėti savo baudą 2 600 Lt sumoje (b. l. 47-50).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo atstovas V. S. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu (įsiteisėjusiu 2011 m. rugpjūčio 31 d.) buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį (už aplaidų „Vilniaus baltarusių jaunimo sąjungos“ buhalterinės apskaitos tvarkymą 2007 m. sausio 1 d. – 2008 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu) ir 300 straipsnio 1 dalį (už tyčinį tikrų dokumentų suklastojimą ir jų panaudojimą), galutinę bausmę jam paskiriant 20 MGL (2 600 Lt) dydžio baudą (b. l. 25-30).

Įstatymų leidėjas žalą apibrėžia kaip asmens turto netekimą arba sužalojimą, turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius), taip pat negautas pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str.). Taigi turtinės žalos atlyginimo institutas turi būti aiškinamas, siejant žalos atlyginimą su realiai patirtais nuostoliais ar negautomis pajamomis dėl institucijos pareigūnų neteisėtų veiksmų. Kitaip tariant, turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų.

Įvertinęs bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nenustatytas valdžios institucijų veiksmų neteisėtumas, iš kurio galėtų kilti pareiga valstybei atlyginti pareiškėjo Vilniaus baltarusių jaunimo sąjungos, o ne kito asmens patirtą žalą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, reikalavimą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą pareiškėjas sieja ne su pačios Vilniaus baltarusių jaunimo sąjungos kokių nors teisių ar įstatymo saugomų interesų pažeidimu, o būtent su, jo nuomone, prarasta galimybe pareiškėjo atstovui (Vilniaus baltarusių jaunimo sąjungos tarybos pirmininkui) V. S. sumokėti teismo nuosprendžiu paskirtą baudą iš organizacijos „Vesna“ skirtų lėšų.

Reikalavimas dėl žalos atlyginimo, pagrįstas CK 6.271 straipsnio nuostatomis, gali būti tenkinamas nustačius civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Pareiškėjo skundo argumentai dėl tariamai padarytos neturtinės žalos nekonkretūs, deklaratyvūs, paremti bendromis frazėmis apie įstatymų numatytą asmens teisę į žalos atlyginimą. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pareiškėjas byloje neįrodė nei jo nurodytos institucijos neteisėtų veiksmų, nei neturtinės žalos padarymo fakto. Nenustačius bent vienos viešosios atsakomybės sąlygos atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima. Todėl nėra jokio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos teisingumo ministerijos, priteisimo.

Apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pareiškėjo argumentus ir priimdamas sprendimą buvo neobjektyvus bei šališkas yra abstraktaus pobūdžio, nepagrįsti jokiomis faktinėmis aplinkybėmis bei objektyviais duomenimis, todėl atmestini. Pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo Vilniaus baltarusių jaunimo sąjungos apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė