34a34318-ca65-4cc7-893b-fe0bb23eb7ca · Panevėžio apygardos teismas

? Byla Nr. 1S-36-581/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30465-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.4.5.3.; 2.14.4. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2022 m. balandžio 27 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Raščiuvienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi advokato R. skundÄ dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rÅ«mų 2022 m. kovo 23 d. nutarties, kuria advokatas nuÅ¡alintas nuo gynybos baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), n u s t a t ė :

1. Utenos apylinkės teismo Visagino rÅ«muose nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo. Å ioje byloje asmens, kuriam praÅ¡oma taikyti priverčiamÄ sias medicinos priemones, gynėju paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas R.

2. Utenos apylinkės teismo Visagino rÅ«mai 2022 m. kovo 23 d. nutartimi nuÅ¡alino advokatÄ R. nuo dalyvavimo minėtoje baudžiamojoje byloje, kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ dėl gynėjo parinkimo nagrinėjamoje byloje. Tokį sprendimÄ apylinkės teismas motyvavo tuo, kad advokatas naudojo neteisėtas gynybos priemones, kadangi teisėjo atžvilgiu naudojo keiksmažodį, o bÅ«tent: 2022 m. kovo 23 d., apie 8.45 val. į teisėjo tarnybinį telefonÄ paskambinęs advokatas R. pranešė, kad 14.00 val. atvykti negali dėl užimtumo kitoje byloje. Teisėjui pasiÅ«lius pastarajam pateikti praÅ¡ymÄ raÅ¡tu, nes žodinį praneÅ¡imÄ Ä¯siÅ«ti į bylÄ galimybės nėra, advokatas R. pakeltu tonu iÅ¡reiÅ¡kė klausimÄ â€žkur numatyta, kad reikia teikti praÅ¡ymÄ raÅ¡tu“ ir pasakė rusų kalboje vartojamÄ keiksmažodį. Tęsti pokalbį teisėjas nematė tikslingumo ir padėjo ragelį.

3. Skundu apygardos teismui advokatas R. praÅ¡o panaikinti Utenos apylinkės teismo Visagino rÅ«mų 2022 m. kovo 23 d. nutartį kaip nepagrįstÄ , neteisėtÄ ir palikti galioti Utenos apylinkės teismo Visagino rÅ«mų teisėjo 2023 m. kovo 10 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria advokatas R. paskirtas ginti asmens, kuriam praÅ¡oma taikyti priverčiamÄ sias medicinos priemones, interesus. 3.1. Skunde nesutinkama su nuÅ¡alinimo pagrindu bei nutartyje dėstomomis aplinkybėmis. Teigiama, kad skundžiamoje nutartyje iÅ¡dėstytos aplinkybės yra iÅ¡kraipytos, iÅ¡trauktos iÅ¡ kreipimosi į teisėjÄ dalyko konteksto ir neatitinka tikrovės, kadangi advokato kreipimosi į teisėjÄ priežastis buvo visai ne tokia, kokia iÅ¡dėstyta skundžiamos nutarties apraÅ¡omojoje dalyje. 3.2.

Nurodoma, kad 2022 m. kovo 14 d., pateikęs advokato orderį, susipažinęs su bylos duomenimis, pasiruošė gynybai, todėl jokių kliūčių atvykti į 2022 m. kovo 23 d. 14.00 val. paskirtÄ teismo posėdį nebuvo. 2022 m. kovo 22 d., apie 10.30 val. jam paskambino VGTPT koordinatorė ir paprašė pakeisti susirgusį advokatÄ kitoje byloje, kuri buvo paskirta nagrinėti Utenos apylinkės teisme Zarasų rÅ«muose 2022 m. kovo 23 d. 10.00 val. Kadangi tikėjosi, jog iki Visagino rÅ«muose paskirto teismo posėdžio, byla Zarasuose bus iÅ¡nagrinėta, tačiau apie 11.00 val. jam paskambino Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratÅ«ros prokurorė (duomenys neskelbtini), kuri rengė apklausai Vilniaus apygardos teisme advokato ginamÄ jį ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) dėl jo iÅ¡davimo pagal Europos areÅ¡to orderį.

Prokurorė skundėsi dėl terminų, ir kad bÅ«tent 2022 m. kovo 22 d. jai pavyko gauti prisijungimo galimybę dėl apklausos nuotoliniu bÅ«du su Kauno tardymo izoliatoriumi, kuriame buvo jo ginamasis. Nurodė prokurorei, kad yra užimtas, tačiau ji jį įkalbėjo prisijungti prie teismo nuotoliniu bÅ«du 13.00 val., pateikė prisijungimo „zoom“ kodus ir patikino, kad apklausa užtruks ne ilgiau 40 min. ir jis spės į Visagino rÅ«muose nagrinėjamÄ bylÄ . Sutiko, nors jo planai buvo kitokie – norėjo dalyvauti baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjime gyvai. 3.3.

Teigiama, kad vedinas kilnių tikslų – juk padėjo kolegoms teisininkams, pasvėręs galimybes, kad jei Vilniaus apygardos teisme posėdis užtruktų iki 13.40 val., o jam reikėtų nuvažiuoti iki Visagino teismo apie 40 min., į 14.00 val. paskirtÄ posėdį pavėluotų apie 10-15 minučių, todėl tÄ pačiÄ dienÄ , apie 16.15 val. dar nepasibaigus teismo darbo laikui, paskambino teisėjo tarnybiniu telefonu, tačiau atsiliepęs asmuo pranešė, kad teisėjas jau išėjo. 3.4. Tvirtinama, kad tęsdamas geranoriÅ¡kus ketinimus, atsisėdęs į automobilį vykti į Zarasų teismo rÅ«mus (bylos Zarasų rÅ«muose pradžia 10.00 val.) 2022 m. kovo 23 d., apie 8.45 val., paskambino ir iÅ¡dėstė teisėjui aukščiau nurodytas aplinkybes, geranoriÅ¡kai tikėdamasis supratimo, kad jei vėluos bent 10 – 15 minučių – jo palauks, tačiau sulaukė jauno biurokrato antausio – „raÅ¡ykit praÅ¡ymÄ raÅ¡tu“.

Suglumo, todėl paklausė, kur paraÅ¡yta, kad dėl 15 min. vėlavimo, jis turi raÅ¡yti tokį praÅ¡ymÄ , juolab sėdėdamas automobilyje, tokios galimybės neturi. Teisėjas laikėsi savo pozicijos, pareiÅ¡kė, kad žodinio praÅ¡ymo jis negali pridėti prie bylos (nors pats į teismo posėdį pavėlavo bent 10 minučių). Ä®sivyravo gal 5 sekundžių pauzė, po kurios matydamas, kad pokalbį dėl teisėjo užsispyrimo tęsti neverta, iÅ¡ apmaudo ir nusivylimo, kad žeminosi dėl menkniekio, tarė ne teisėjui, o sau „ot blyn” ir atsijungė nuo tolimesnio pokalbio.

Matyt, tokiu bÅ«du nutrauktas pokalbis, užgavo teisėjo ambicijÄ , todėl jis nutarė atsirevanÅ¡uoti. 3.5. Skunde nurodoma, kad jokio praneÅ¡imo teisėjui, kad byloje dalyvauti negalės dėl užimtumo kitoje byloje, nebuvo ir negalėjo bÅ«ti. Neigiama, kad pokalbio su teisėju metu ir jo kontekste, buvo pavartojęs rusų kalboje naudojamÄ keiksmažodį teisėjo atžvilgiu. Tai yra tik teisėjo panaudota jo iÅ¡tarto žodžio „blyn“ pirmų raidžių „bl“ interpretacija į norimÄ juo sukurti žodį, neva nukreiptÄ Ä¯ jo asmenį ir taip apkaltinti nebÅ«tu dalyku, kad parodytų, kas čia padėties Å¡eimininkas.

Po nutarties paskelbimo, paprašė teisėjo leisti susipažinti su jų pokalbio garso įraÅ¡u, jei toks yra, tačiau teisėjas pareiÅ¡kė, kad tokio įraÅ¡o nėra, o į advokato klausimÄ , kaip jis įrodys tai, kÄ parašė nutarties apraÅ¡omojoje dalyje, teisėjas atkirto, kad jam nieko įrodinėti nereikės ir arogantiÅ¡kai nutraukė pokalbį. 3.6. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 49 straipsnio 1 dalimi, teigiama, kad BPK nenurodo, kokios gynybos priemonės laikytinos neteisėtomis bei neapibrėžia kriterijus, kuriais vadovaujantis galima bÅ«tų teigti, jog naudojamos gynybos priemonės neteisėtumo laipsnis yra pakankamas nuo gynybos nuÅ¡alinti gynėjÄ .

Tvirtinama, kad teisėjo nuomone, jog advokato keiksmažodis (jo nebuvo, o teisėjo atžvilgiu juolab) yra neteisėta gynybos priemonė, yra ne kas kita kaip įstatymo normos interpretacija, siekiant savanaudiÅ¡kų tikslų (pvz. kerÅ¡tas už nesėkmes patirtas civilinėse bylose, kuriose jis yra nurungęs teisėjÄ , jam dar bÅ«nant advokatu – kitokių priežasčių nemato), piktnaudžiaujant jam suteiktomis įstatymo galiomis, todėl, dabar advokato nuomone, tai yra ne kas kita, kaip teisėjo tarnybinis nusižengimas, kenkiantis teismo autoritetui (Teismų įstatymo 59 straipsnio 2 dalis). 3.7.

Akcentuojama, kad įstatymų leidėjas nenurodė neteisėtų priemonių sÄ raÅ¡o, todėl atsirado galimybė, Å¡iÄ Ä¯statymo normÄ interpretuoti savo nuožiÅ«ra, atsietai nuo konstitucinio baudžiamosios justicijos modelio. Manoma, kad yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog privataus pokalbio metu, nesusieto su bylos dalyku, o tik advokato praÅ¡ymo teisėjui, kad jis turėtų omenyje, jog jis gali pavėluoti į teismo posėdį 10-15 min., bei iÅ¡galvoto ryÅ¡ium su tuo, abstrakčiai, ne teisėjo atžvilgiu pavartoto keiksmažodžio (nors to nebuvo) pagrindu nustatyti, kad advokatas naudoja prieÅ¡ teisėjÄ neteisėtas gynybos priemones – yra teisinis nonsensas. 3.8.

Remiamasi teismų praktika dėl advokatų nuÅ¡alinimo baudžiamosiose bylose (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1S-128-318/2019), jog taikant advokato nuÅ¡alinimÄ byloje, kaip kraÅ¡tutinę priemonę, turi bÅ«ti atsižvelgta į konkrečias bylos tyrimo aplinkybes, pasitelkiant teisinę sÄ monę, bei pasiremiant teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais ir tik tuomet, jei teisėtomis, leistinomis priemonėmis surinkti faktiniai duomenys (įrodymai) patvirtina pagrįstÄ Ä¯tarimÄ , kad pvz. gynėjas dalyvavo byloje, kaip bendrininkas padarant nusikaltimÄ , arba suimtasis per gynėjÄ bando perduoti į laisvę bendrininkams reikiamÄ informacijÄ , arba, kai gynėjas bando paveikti liudytojus, nukentėjusiuosius, ekspertus, klastoja ar naikina įrodymus, vilkina bylos nagrinėjimÄ (nutartis Nr. 1S-216-449-2019), kai yra teisinis pagrindas nuÅ¡alinti gynėjÄ .

Skunde tvirtinama, kad teisėjo pasirinktas nuÅ¡alinimo pagrindas ir juo iÅ¡galvoti iÅ¡ esmės falsifikuoti duomenys (įrodymai) nesusieti su bylos dalyku, kuriais jis grindžia teismo nutartį, neatitinka nei leistinumo, nei faktinių aplinkybių įrodytumo kriterijams, teisėtumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams, todėl teisėjo skundžiama nutartis yra teisiÅ¡kai nepagrįsta, netinkamai motyvuota, neteisėta ir dėl to naikintina.

4. Atsiliepimų į skundÄ negauta.

5. Skundas tenkinamas.

6. Advokatas ginčija jo nuÅ¡alinimo nuo gynybos teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , neigia vartojęs keiksmažodį teisėjo atžvilgiu, be to, nurodo, kad abstrakčiai, ne teisėjo atžvilgiu, pavartotas žodis negali bÅ«ti pripažintas neteistu gynybos priemonių naudojimu. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, susipažinus su teismui pateiktais skundžiamos nutarties motyvais, apeliacinio skundo argumentais, pripažįstama, jog skundžiama nutartis nėra pagrįsta, todėl naikintina.

7. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas nenurodo, kokios gynybos priemonės laikytinos neteisėtomis. Be to, neapibrėžti kriterijai, kuriais vadovaujantis galima bÅ«tų teigti, jog naudojamos gynybos priemonės neteisėtumo laipsnis yra pakankamas nuo gynybos nuÅ¡alinti gynėjÄ . Gynėjo nuÅ¡alinimas komentuojamame straipsnyje nurodytu pagrindu yra prievartinio pobÅ«džio priemonė, kuria tiesiogiai kėsinamasi pažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalį, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte įtvirtintÄ teisę gintis, padedant savo paties pasirinktam gynėjui.

Todėl, priimant sprendimÄ nuÅ¡alinti gynėjÄ , bÅ«tina vadovautis pagrindiniais valstybės prievartos taikymo leistinumo kriterijais, neginčijamai nustatyti faktinį ir teisinį pagrindus, leidžiančius taikyti Å¡iÄ teisei gintis esminės įtakos (kraÅ¡tutinę) turinčiÄ priemonę. Tai yra kiekvienu atveju, vertinant, ar yra pagrindas gynėjui taikyti procesinę prievartinio pobÅ«džio priemonę – nuÅ¡alinimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama į konkrečias tyrimo aplinkybes, pasitelkiant teisinę sÄ monę, bei pasiremiant teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais.

Gynėjo nuÅ¡alinimas kaip kraÅ¡tutinė priemonė taikytina tik tuomet, jei teisėtomis ir leistinomis priemonėmis surinkti faktiniai duomenys (įrodymai) patvirtina pagrįstÄ Ä¯tarimÄ , kad, pavyzdžiui: gynėjas dalyvavo kaip bendrininkas kartu su ginamuoju darant nusikalstamÄ veikÄ , dėl kurios atliekamas ikiteisminis tyrimas (bylos nagrinėjimas); suimtas ginamasis per gynėjÄ daro naujas nusikalstamas veikas; siekiama neteisėtais bÅ«dais paveikti liudytojus, nukentėjusiuosius, ekspertus, naikinti ar klastoti dokumentus ar pan. (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1S–128–318/2019).

8. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, Å¡iuo konkrečiu atveju teismo nutartyje nurodomos aplinkybės dėl neteisėtų gynybos priemonių naudojimo, nesudaro nei faktinio, nei teisinio gynėjo nuÅ¡alinimo pagrindo, t. y. nesudaro pagrindo konstatuoti, kad gynėjas naudojo neteisėtas gynybos priemones, juolab, prieÅ¡ingais asmens, kuriam praÅ¡oma taikyti priverčiamÄ sias medicinos priemones, interesais (BPK 49 straipsnis, 61 straipsnis).

9. Kaip jau minėta, skundžiamoje nutartyje, argumentuojant gynėjo nuÅ¡alinimÄ , teismas akcentavo vienintelę aplinkybę, kad gynėjas telefoninio pokalbio metu iÅ¡sakė keiksmažodį teisėjo atžvilgiu, tačiau kaip jau buvo ir nurodyta (nutarties 7 punktas), tai nėra pagrindas vadovautis BPK 49 straipsnio nuostatomis. Kitų duomenų apie baudžiamosios teisės doktrinoje įvardijamas neteisėtas gynimo priemones Å¡ioje byloje nėra, jais nėra grindžiama ir skundžiama nutartis. Todėl teigti, kad apylinkės teismo priimta nutartis dėl gynėjo nuÅ¡alinimo yra pagrįsta, nėra pagrindo. Juolab, kad pirmosios instancijos teismas gali naudotis teisės aktuose numatytais institutais dėl teisėjo ar teismo garbės, orumo pažeidimo ir kt.

10. Aukštesnysis teismas, įvertinęs tiek skundžiamos nutarties, tiek apeliacinio skundo turinį, atkreipia dėmesį ir į tai, kad teisėjo elgesį reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisėjų etikos kodeksas, o advokato – Lietuvos advokatų etikos kodeksas, tad tarp teisės profesionalų, kuriems keliami aukščiausi etikos ir moralės reikalavimai, kilę profesiniai ginčai, neturi pažeisti esminių elgesio principų: pagarbos žmogui, nešališkumo, pavyzdingumo, dalykiškumo ir t. t.

11. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, skundžiama nutartis naikintina ir priimamas naujas sprendimas – paliekama galioti Utenos apylinkės teismo Visagino rÅ«mų 2022 m. kovo 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria advokatas paskirtas ginti asmens, kuriam praÅ¡oma taikyti priverčiamÄ sias medicinos priemones, interesus. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a : Panaikinti Utenos apylinkės teismo Visagino rÅ«mų 2022 m. kovo 23 d. nutartį ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ palikti galioti Utenos apylinkės teismo Visagino rÅ«mų 2022 m. kovo 10 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria advokatas R. paskirtas ginti asmens, kuriam praÅ¡oma taikyti priverčiamÄ sias medicinos priemones, interesus. Nutartis dėl skundo įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėja Jolanta Raščiuvienė