34a2ec10-a87a-4ff7-9bcd-e1926c0c0071 · Å iaulių miesto apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-222-841/2011Procesinio sprendimo kategorija: 113.1;116.1 (S) Å IAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. sausio 26 d.Å iauliai Å iaulių miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Mataitienė, sekretoriaujant Janinai MorkÅ«nienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei I. M., ieÅ¡kovo L. M. įstatyminiam atstovui Č. M., ieÅ¡kovų atstovui advokato padėjėjui Giedriui Mikalauskui, atsakovui S. J., atsakovo atstovui advokatui J. N., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų I.

M. ir L. M. ieÅ¡kinį atsakovams S. J. ir Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai, trečiajam asmeniui UAB DK „PZU Lietuva" dėl iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties pripažinimo negaliojančia ir n u s t a t ė: IeÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė teismo pripažinti negaliojančia 2008-01-08 Z. Ž. ir S. J. sudarytÄ iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį, taikyti restitucijÄ , grÄ Å¾inant ieÅ¡kovams (kaip Z. Ž. teisių perėmėjams) S. J. nuosavybės teise priklausantį butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini).Teismo posėdyje ieÅ¡kovė I.

M. prašė ieÅ¡kinį tenkinti, teismui paaiÅ¡kino, kad močiutę Z. Ž. mylėjo, lankė kas antrÄ dienÄ , pas jÄ užsukdavo, kai važiuodavo į socialinių paslaugų centrÄ . Močiutė pati pirkosi maistÄ , pensijÄ atiduodavo kaimynams J., kad jÄ iÅ¡laikytų. Kartais močiutė pavaiÅ¡indavo kava, bet daugiau nieko neturėjo, paklausta apie pinigus, sakė, kad pinigai ir kortelė yra pas DanÄ (kaimynę D. J.). Močiutė ja rÅ«pinosi, pergyveno dėl sveikatos, nes ieÅ¡kovė 1996 m. patyrė avarijÄ , po kurios sunkiai vaikÅ¡to.

Močiutė jos praÅ¡ydavo iÅ¡ parduotuvės parneÅ¡ti alaus ar „Stumbrinės”, ieÅ¡kovė jai parneÅ¡davo, pinigų už gėrimus močiutė eidavo pasiimti pas kaimynę. Močiutė gėrė, tačiau jai žadėjo užraÅ¡yti savo butÄ , nes ji yra vienintelė jos anÅ«kė, brolis Lukas yra įvaikintas. Nuvykusi pas močiutę, jos savo bute dažnai nerasdavo, močiutė bÅ«davo pas kaimynę DanÄ , nes pas jÄ nebuvo vandens, ten ir televizorių žiÅ«rėdavo. Močiutė dažnai bÅ«davo iÅ¡gėrusi, kartais skųsdavosi, kad yra nevalgiusi, ieÅ¡kovės tėvas jai nuveždavo maisto.

Močiutė sunkiai vaikščiojo, ieÅ¡kovei taip pat sunku vaikščioti, jos viena ranka paralyžiuota, bet eidavo močiutės praÅ¡oma į parduotuvę, parneÅ¡davo „Stumbrinės“ viena ranka. Kad močiutė butÄ užrašė kaimynui, nežinojo, mano, kad močiutė sutartį sudarė neįvertinusi situacijos, gal neblaivi buvo, nežinojo, kad butas užraÅ¡ytas pas notarę. IeÅ¡kovo L. M. įstatyminis atstovas Č. M. prašė ieÅ¡kinį tenkinti, teismui paaiÅ¡kino, kad ginčija sutartį, nes buvusi uoÅ¡vė perleido sutartimi savo butÄ kaimynams.

Jai dar gyvai bÅ«nant ligoninėje, kreipėsi į VÄ® Registrų centrÄ ir iÅ¡ ten sužinojo apie tokiÄ sutartį, konsultavosi su advokatu, tačiau uoÅ¡vei gyvai esant tos sutarties neginčijo. Kai po uoÅ¡vės mirties kreipėsi į notarÄ , dėl paveldėjimo, sužinojo, kad paveldės tik kilnojamus daiktus. Pats uoÅ¡vės nėra klausęs, kam paliks butÄ , dukra Indrė lankė močiutę kas antrÄ dienÄ ir jai močiutė žadėjo butÄ užraÅ¡yti. Po to, kai apsivedė, uoÅ¡vės bute iÅ¡gyveno 11 metų, po žmonos mirties su uoÅ¡ve bendravo mažai.

UoÅ¡vę anksčiau paremdavo pinigais, bet žmona draudė tai daryti, nes pinigai iÅ¡leidžiami alkoholiui. Mano, kad uoÅ¡vė girtaudavo su kaimyne D. J., dėl to buvo susidarę skolų už Å¡ildymÄ , nes pinigus iÅ¡leisdavo alkoholiui. Žmona pergyveno, kad motina geria, kartais uoÅ¡vė laukdavo jos prie mokyklos, kad papraÅ¡yti pinigų, mano, kad uoÅ¡vės girtavimas prisidėjo prie ankstyvos dukters, jo žmonos mirties. Mano, kad žmona sumokėdavo uoÅ¡vės skolas, jam apie tai nesakydama.

UoÅ¡vė jo nėra praÅ¡iusi pinigų po žmonos mirties. Kai dukra važiuodavo į socialinių paslaugų centrÄ , įdėdavo močiutei nuvežti vaisių, produktų, kiek Indrė buvo pajėgi paneÅ¡ti. Žinojo, kad uoÅ¡vės bute sugedo ar buvo atjungtas vandentiekis, tačiau pagalbos nesiÅ«lė, uoÅ¡vė padėti neprašė. UoÅ¡vė pati apsitarnaudavo, tik 2009 metais prieÅ¡ mirtį, rugpjūčio- rugsėjo mėnesį jau vaikščiojo su lazda, gal tada jau ir buvo reikalinga pagalba, bet į telefono skambučius ji neatsakinėjo, į butÄ neįsileisdavo, nors pagalbÄ jai siÅ«lė ir jos broliai, seserys.

Mano, kad uoÅ¡vė nesuvokė, kokiÄ sutartį pasiraÅ¡o. Ji patyrė didelį stresÄ , kai mirė jos dukra 2007-06-11, jau tais metais kažkas su galva jai buvo negerai, jau tada jai buvo prasidėjusi demensija, nes kai atvažiavo jos pasiimti į ketvirtines, ji išėjo apsirengusi suplėšytomis pėdkelnėmis. Teigė, kad atveždavo uoÅ¡vei maisto- viÅ¡tų Å¡launelių po 5-6 kg, bet kitÄ rytÄ jų jau nebÅ«davo, viskas buvo iÅ¡neÅ¡ama pas kaimynę, nes valgė jos bendrai, uoÅ¡vės pinigus valdė kaimynė.

Pats Č. M. pas uoÅ¡vę lankėsi maždaug 4 kartus per metus. Sutarties pasiraÅ¡ymo dienai uoÅ¡vė dar nebuvo pensijos gavusi, nes gaudavo pensijÄ tik 10 d., tai gal buvo paveikta psichologiÅ¡kai, nes sÄ moningas žmogus tokios sutarties nepasiraÅ¡ytų. Jos proto aptemimu ir silpnumu buvo pasinaudota. Mano, kad notarė Sadauskienė nepasidomėjo uoÅ¡vės psichikos bÅ«kle, nes negalėjo bÅ«ti tokia sutartis pasiraÅ¡oma, kai už viskÄ moka rentos gavėjas, pats butÄ iÅ¡silaiko, o rentos davėjas dovanų gauna butÄ ir tik jei pritrÅ«ks pinigų, tik tada jis sumokės už paslaugas.

IeÅ¡kovų atstovas advokato padėjėjas Giedrius Mikalauskas prašė teismo ieÅ¡kinį tenkinti, teismui paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovų reikalavimas grindžiamas dviem pagrindais: sudarydama iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį Z. Ž. suklydo dėl pačio sandorio esmės, antras pagrindas- ji negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Z. Ž. buvo pakankamai materialiai apsirÅ«pinusi, kad jai nereikėtų tokios sutarties, ji gavo 1000 Lt pensijÄ , skolas už komunalinius patarnavimus iÅ¡lygindavo vasaros metu, jos nebuvo didelės. IÅ¡ pateiktų įrodymų matyti, kad 200 Lt skola buvo apmokėta prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sandorį, taigi sandorio pasiraÅ¡ymo metu nebuvo jokių įsiskolinimų už komunalinius patarnavimus.

Mano, kad tarp S. J. ir Z. Ž., negalėjo susiklostyti pasitikėjimu grįsti socialiniai santykiai, nes jie buvo skirtingo amžiaus, skirtingų lyčių. Kadangi S. J. gyvena ir dirba užsienyje, dažnai nebÅ«na Lietuvoje, negalėjo sutarties vykdyti, iÅ¡ jo negalima buvo tikėtis tinkamo rÅ«pesčio. S. J. yra jauno amžiaus, kažin ar sugebėtų aptarnauti, apskalbti senyvÄ moterį. Nėra objektyvių duomenų, kad atsakovas mokėjo Z. Ž. skolas už Å¡ildymÄ ir komunalinius patarnavimus. Z.

Ž. nesuvokė, kad buto nuosavybės teisė perėjo atsakovui nuo sutarties pasiraÅ¡ymo momento, nesuvokė, kad butas jai nebepriklauso, nes visada kalbėjo, kad butÄ paliks anÅ«kei. Z. Ž. suklydo sudarydama sandorį, ji buvo veikiama kaimynės, girdoma alkoholiu, be to buvo patyrusi stresÄ dėl dukters netekties ir dėl to nesuprato savo veiksmų esmės. IeÅ¡kovų praÅ¡ymu gautuose medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad Z. Ž. serga demencija su delyru, vadinasi, liga paÅ«mėjo, o sirgti Z. Ž. galėjo jau ir sutarties pasiraÅ¡ymo metu, jos smegenys jau galėjo bÅ«ti pakenktos.

Demensija diagnozuota aiÅ¡kiai per vėlai, neaiÅ¡ku, kodėl JokÅ«baičiai dėl Z. Ž. sveikatos anksčiau į medikus nesikreipė, jos ligos kortelėje nėra jokių įrašų visÄ deÅ¡imtmetį. Sutartį tvirtinusi notarė turėjo įsitikinti Z. Ž. veiksnumu, pažyma apie veiksnumÄ notarei nebuvo pateikta, mano, kad 75 m. amžiaus moteris, kuri ilgai vartojo alkoholį, galėjo bÅ«ti neveiksni, Z. Ž. psichologinė bÅ«sena rodė, kad ji nebuvo adekvati visose situacijose.Atsakovas S. J. prašė teismo ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsakovas teismui paaiÅ¡kino, kad jis gyvena Krymo g. 18-76, Å iauliuose, velionė Z. Ž. gyveno Å¡alia, Krymo g. 18-77, prisimena jÄ nuo mažens. Å iuo metu dirba Å vedijoje, yra materialiai apsirÅ«pinęs, į LietuvÄ grįžta maždaug kartÄ per mėnesį, bÅ«na čia po savaitę. Pinigais remia savo mamÄ , yra ir anksčiau padėjęs Z. Ž. sumokėti skolÄ už elektrÄ , tačiau to įrodyti negali. Ginčo sutartį pasiraÅ¡yti pasiÅ«lė Z. Ž.. Ji dažnai bÅ«davo pas mamÄ ir anksčiau, iki sutarties pasiraÅ¡ymo, kartu valgydavo, žiÅ«rėdavo televizorių, buvo kaip Å¡eimos narė, giminės jos nelankė, o dukra buvo mirusi.

Z. Ž. giminių nepažinojo, Galskius pamatė ligoninėje, kai jÄ lankė. AnÅ«kę Indrę pas močiutę yra matęs, bet tikrai ne kas antrÄ dienÄ , mano, kad ji nebÅ«tų galėjusi parneÅ¡ti alkoholio dėl sveikatos, neÅ¡ant alkoholį nematė. Z. Ž. buvo dar stipri, pati visiÅ¡kai apsitarnaudavo, apsirengdavo, 2008 metais dar pati į parduotuvę nueidavo, tik 2009 m. kokį pusmetį prieÅ¡ mirtį ėmė sunkiau vaikščioti. Ji savo sveikata nesiskundė, daktaro iÅ¡kviesti niekada neprašė.

Jokių kasdienių iÅ¡gėrimų namuose nebÅ«davo, tik per didžiÄ sias Å¡ventes- Kūčias, Kalėdas visi kartu iÅ¡gerdavo. 2009 m. iÅ¡ užsienio grįždavo kas mėnesį, o kol nebÅ«davo namuose, Z. Ž. rÅ«pinosi mama D. J.. Mano, kad bÅ«tų galėjęs pilnai vykdyti sutartį, jei tik to bÅ«tų reikėję, nesibodi jokiomis sutartimi prisiimtomis pareigomis. Pradžioje Z. Ž. siÅ«lė butÄ užraÅ¡yti mamai D. J., bet mama nesutiko. Kartu su Z. Ž. nuvažiavo pas notarę, kai notarė jos paklausė, kodėl butas paliekamas atsakovui, Z.

Ž. pasakė, kad jos anÅ«kė yra neįgali. Notarė Z. Ž. iÅ¡aiÅ¡kino, kad bet kada gali nutraukti sutartį, iÅ¡aiÅ¡kino, kad jei nori, gali kuo papildyti sutartį, bet jai pakako to, kas ten buvo užraÅ¡yta. Taip pat notarė iÅ¡aiÅ¡kino ir paklausė, ar Z. Ž. suprato, kad butas pereina S. J., tačiau ji gyvens tame bute iki gyvos galvos, ji atsakė, kad suprato. SudarytÄ sutartį kitÄ dienÄ Ä¯registravo nekilnojamojo turto registre.Atsakovo atstovas advokatas J. N. teismo posėdyje prašė ieÅ¡kinį atmesti, priteisti atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovų jo turtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, teismui paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas yra neteisus sakydamas, kad Z.

Ž. pasirinko netinkamÄ sandorio Å¡alį. PrieÅ¡ingai- Z. Ž. nesuklydo: pasirinko jaunÄ , energingÄ , galintį ja pasirÅ«pinti materialiai apsirÅ«pinusį jaunuolį. S. J. nuo mažens pažinojo Z. Ž., jis patvirtino, kad ir skalbti nesibodėtų moters rÅ«bų. S. J. patvirtino, kad alkoholis nebuvo vartojamas, o dėl velionės sveikatos- ji pati į medikus nenorėjo kreiptis, o kai atsirado neadekvatus elgesys, tad ir medikams buvo praneÅ¡ta. IeÅ¡kovas galėjo bÅ«ti rÅ«pestingesnis ir kreiptis dėl Z.

Ž. globos ir rūpybos nustatymo, globėjo paskyrimo, bet to nepadarė, nors konsultavosi su teisininkais, tačiau ieškinį pareiškė tik uošvei mirus. Kol Z. Ž. buvo gyva, niekas iš giminių nesirūpino ja ir jos butu. Suprantama, kad ieškovas turėjo daug rūpesčių dėl dukros sveikatos, todėl Z. Ž. pasirūpino kaimynai. V. Z. Ž. buvo stipri, į medikus nesikreipė, guostis nemėgo, susirgo tik 2009 metų pabaigoje, iki to laiko niekam nekilo įtarimų dėl jos psichinės sveikatos.

Reikia gerbti velionės valiÄ ir atminimÄ . Sutartį patvirtinusi notarė yra taip pat mirusi, tačiau tokios sutartys tam ir tvirtinamos pas notarÄ , kad bÅ«tų tinkamai įformintos. Ginčo sutartis neprieÅ¡tarauja notariato įstatymui. Sutartis parengta kvalifikuotai, viskas joje pragalvota ir numatyta, ko reikia, notaras viskÄ iÅ¡aiÅ¡kino. Teiginys, kad notarė kažko nepaaiÅ¡kino Z. Ž., yra tik ieÅ¡kovo interpretacija. Byloje nėra įrodymų, kad Z. Ž. piktnaudžiavo alkoholiu ir dėl to nesuprato savo veiksmų.

AnÅ«kės lankymosi pas velionę negalima pavadinti tinkamu rÅ«pinimusi, nes jai pačiai reikia pagalbos, velionė dienas leido pas atsakovÄ ir jo mamÄ , ten ja buvo pasirÅ«pinta.IeÅ¡kovai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių ieÅ¡kinį.Noras turėti velionės butÄ nėra įrodymas, jos valia gerbtina, ji pasielgė taip, kaip jai atrodė tinkama, gal ne taip, kaip norisi ieÅ¡kovų Å¡eimai. Liudytojai parodė, kad velionė Z. Ž. iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ , paliko butÄ tam, kam ji norėjo, kas ja sutiko pasirÅ«pinti iki jos amžiaus galo.

Liudiję kaimynai patvirtino, kad velionė yra jiems sakiusi, kad butÄ paliks tam, kas jÄ nukarÅ¡ins. Ne anÅ«kei butÄ užrašė, nes matė, kad jos Å¡eima turi savų rÅ«pesčių, ji pati nenorėjo bÅ«ti Å¡eimai naÅ¡ta, velionė nebuvo užtikrinta, kad anÅ«kė galės jÄ iki mirties prižiÅ«rėti, todėl ir sudarė tokiÄ sutartį iki gyvos galvos. Be to, tÄ sutartį velionė galėjo bet kada nutraukti, jei tik kokios sÄ lygos S. J. neįvykdytų. Ji sudarydama sutartį suprato savo veiksmus ir nesuklydo.

KaimynÄ S. J. velionė pažinojo nuo mažų dienų, jai nekilo jokios abejonės dėl jo kandidatÅ«ros. Atsakovo Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, gautas praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Teismui pateiktame atsiliepime atsakovas prašė ieÅ¡kinį atmesti, nurodė, kad Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija neturi materialinio suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl ji negali bÅ«ti pripažinta dalyvaujančiu byloje asmeniu.

Tuo atveju, jeigu iÅ¡nagrinėjus bylÄ teisme kiltų notaro veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimas, žalÄ turėtų atlyginti mirusios notarės R. S. draudikas. Taip pat atsakovas nurodė, kad pareiga įrodyti, jog sandoris buvo sudarytas suklydus ar negalint suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės, tenka ieÅ¡kovams, atsakovo manymu ieÅ¡kovai nepateikė jokių jų argumentus pagrindžiančių įrodymų, o rėmėsi tik prielaidomis.Trečiojo asmens UAB DK „PZU Lietuva" atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, gautas praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Teismui pateiktame atsiliepime tretysis asmuo prašė ieÅ¡kinį atmesti, kaip nepagristÄ ir neįrodytÄ , nurodė, kad ieÅ¡kovų pareikÅ¡ti reikalavimai yra nepagrįsti bei neįrodyti, neįrodytas ieÅ¡kovų argumentas, jog ginčijamos sutarties sudarymo metu Z. Ž. buvo tokios bÅ«senos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės. IeÅ¡kovai patys ieÅ¡kinyje nurodo, kad Z. Ž. ginčo sudarymo metu iÅ¡ esmės gyveno visavertį tokio amžiaus žmogui bÅ«dingÄ gyvenimÄ , visiÅ¡kai galėjo savimi pasirÅ«pinti ir iÅ¡laikyti save be pagalbos iÅ¡ Å¡alies.

Kadangi kartu su ieÅ¡kininiu pateiktoje 2008-01-09 sudarytoje iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartyje, patvirtintoje Z. Ž. bei atsakovo S. J. paraÅ¡ais, nurodyta, kad Å¡ios sutarties Å¡alims iÅ¡aiÅ¡kintas LR CK 6.464 str. reikalavimai, jų taikymo taisyklės ir pasekmės; taip pat paaiÅ¡kinta, kad rentos mokėtojui pažeidus sutarties sÄ lygas rentos, gavėja turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti nekilnomÄ jį turtÄ bei nutraukti sutartį. IeÅ¡kovai nepagrindė teiginių apie sutartyje rentos mokėtojui numatytų įsipareigojimų tinkamÄ /netinkamÄ vykdymÄ .

Tretysis asmuo pažymėjo, kad notarė R. S., tvirtindama ginčo sandorį, laikėsi LR Notariato įstatyme numatytų notarinių veiksmų atlikimo taisyklių bei įvykdė LR Notariato įstatyme numatytas pareigas, įskaitant LR Notariato įstatymo 30 str. 1 d. įpareigojimus, t.y. notarė atlikdama notarinius veiksmus, nustatė sandorio Å¡alių tapatybę, patikrino Z. Ž. veiksnumÄ , iÅ¡aiÅ¡kino sandorio Å¡alims sudaromo sandorio esmę bei teisines pasekmes, sutarties sudarymo metu Z. Ž. nebuvo pripažinta neveiksnia, jai nebuvo apribotas veiksnumas.

Tvirtinant sandorį buvo laikomasi visų imperatyvių teisės normų bei buvo iÅ¡reikÅ¡ta laisva Å¡alių valia, todėl notarei nekilo pareiga atsisakyti atlikti notarinį veiksmÄ , todėl nėra jokio teisinio pagrindo kelti notarės civilinės atsakomybės klausimo. Tretysis asmuo UAB DK "PZU Lietuva" patvirtino, jog tarp UAB DK "PZU Lietuva" ir trečiojo asmens notarės R. S. 2007-07-01 buvo sudaryta notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis (draudimo liudijimas NPCA Nr.000458), kurios galiojimo laikotarpiu nuo 2007-07-01 iki 2008-06-30 Notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių (LR Vyriausybės 2003-05-08 nutarimu Nr.58O patvirtintos "Notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės", Žin., 2003, Nr.47-2079)(toliau -Taisyklės), pagrindu buvo apdrausta notaro civilinė atsakomybė už tretiesiems asmenims padarytÄ Å¾alÄ , kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu ir per Å¡alių nustatytÄ laikotarpį, ne trumpesnį kaip vieneri metai nuo draudimo sutarties pabaigos, dėl draudimo sutarties galiojimo metu padarytų neteisėtų notaro, jo atstovo ar notaro biuro darbuotojo veiksmų vykdant notaro profesinę veiklÄ (Taisyklių 6 p.).Tretysis asmuo UAB DK „PZU Lietuva", remiantis minėtų Taisyklių nuostatomis bei Teismo pateiktais dokumentais, nurodė, kad ieÅ¡kovų reikalimas dėl iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties pripažinimo negaliojančia nėra draudžiamais įvykis pagal su notare R.

S. sudarytÄ notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (draudimo liudijimas NPCA Nr.000458) bei Notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles, kadangi neatitinka visų minėtame Taisyklių 8 punkte numatytų draudžiamojo įvykio kriterijų/sÄ lygų: Pirma, trečiojo asmens UAB DK „PZU Lietuva" nuomone, civilinėje byloje nenustatyta bei neįrodyta notarės R. S. civilinė atsakomybė, (LR CK 6.245-6.249 str. yra iÅ¡skiriamos keturios sÄ lygos, bÅ«tinos civilinei atsakomybei kilti: neteisėti veiksmai, kaltė, žala bei priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos).

Pažymėtina, jog civilinė atsakomybė asmeniui kyla tik nustačius visas aukščiau nurodytas sÄ lygas. Antra, ieÅ¡kovų ieÅ¡kinyje suformuoti reikalavimai, kaip jau minėta aukščiau, yra dėl iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties pripažinimo negaliojančia, o ne dėl žalos atlyginimo, t.y. Å¡iuo atveju reikalavimas/ieÅ¡kinys neatitinka Taisyklių 8.1. ir 8.4. punktų sÄ lygų. Trečia, remiantis Taisyklių 8 punkto 4 dalimi, reikalavimas turi bÅ«ti pareikÅ¡tas dėl neteisėtų notarų, jo atstovo ar notaro biuro darbuotojo veiksmų vykdant notaro profesinę veiklÄ , atitinkamai ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį/reikalavimus teikia ne dėl notarės neteisėtų veiksmų, bet, kaip nurodoma ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje, dėl Z.

Ž. suklydimo/valios trÅ«kumų, sudarant su atsakovu S. J. iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , tretysis asmuo mano, kad pateiktame ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytos aplinkybės/suformuluotas reikalavimas nėra draudžiamasis įvykis pagal su notare R. S. sudarytÄ draudimo sutartį, todėl trečiajam asmeniui UAB DK „PZU Lietuva" nekyla pareiga mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .Liudytoja gydytoja R. M. teismui paaiÅ¡kino, kad Z. Ž. buvo jai mažai žinoma pacientė, nes visÄ deÅ¡imtmetį pas jÄ nesilankė.

Prisimena, kad dėl Z. Ž. į jÄ kreipėsi Galskienė, tokios pacientės neprisiminė, nes ji daug metų nesilankė. G. pasakė, kad sesuo blogai jaučiasi, kad sutriko jos psichika. Gydytoja parašė siuntimÄ , nurodė atlikti pacientei tyrimus, gavus tyrimų rezultatus, ligonę aplankė namuose. Ligonė sėdėjo lovoje, atsakinėjo į klausimus, jai buvo pakilęs kraujospÅ«dis, bute buvo prietema, butas skurdus, bet tvarkingas. TÄ kartÄ bute buvo ir kaimynė, pacientė buvo Å¡vari, atrodė sunkiai serganti, kojos buvo iÅ¡tinę, alkoholio kvapo nejuto, neatrodė, kad bÅ«tų alkoholikė, įtarė onkologinę ligÄ .

Parašė ligonei siuntimÄ pas psichiatrÄ . Kaimynė dėl Z. Ž. sveikatos į gydytojÄ nėra kreipusis, pirmoji kreipėsi G.Liudytoja gydytoja D. M. teismui paaiÅ¡kino, kad pas Z. Ž. turėjo vienÄ vizitÄ 2009-12-10 į namus, reikėjo įvertinti jos bÅ«senÄ . Nuvyko Å¡eimos gydytojo siuntimu dėl diagnozės nustatymo ir specialių poreikių nustatymo. Diagnozavo nepatikslintÄ demensijÄ su delyru, buvo akivaizdžiai iÅ¡reikÅ¡ta stadija, davė iÅ¡vadÄ Å¡eimos daktarui, kad reikia specialių tyrimų dėl specialiųjų poreikių nustatymo.

Å i liga vystosi skirtingai kiekvienam žmogui. Apie alkoholį ligonės neklausė, su ja buvo sunku bendrauti, apie alkoholį buvo minėjusi ligonės pusseserės dukra A. L., kuri dirba poliklinikoje.Liudytoja Z. J. paaiÅ¡kino, kad Z. Ž. buvo jos jaunystės draugė, po to gyveno tame pačiame name, tik kitoje laiptinėje. Bendravo su ja dažnai, tačiau Z. Ž. ėmus gerti, bendravo mažiau, Z. Ž. iÅ¡gėrusi bÅ«davo pikta, yra sakiusi, kad geria su kaimyne. Z. Ž. jai yra sakiusi, kad viskÄ dukrai paliks ir anÅ«kei.

Su Z. Ž. bendraudavo kieme, kai ji vedžiodavo Å¡unelį, yra sakiusi, kad dažnai lanko anÅ«kė, taip pat yra sakiusi, kad žentas atveža maisto. Sveikata nesiskundė, yra sakiusi, kad gydosi alkoholiu. Yra buvusi pas Z. Ž. bute, geriant alkoholį nėra mačiusi, tačiau iÅ¡gėrusiÄ yra mačiusi, alkoholio Z. Ž. parsineÅ¡davo pati arba parneÅ¡davo kaimynė, anÅ«kės neÅ¡ant alkoholį nematė.Liudytoja R. Ž. paaiÅ¡kino, kad Z. Ž. buvo jos pusseserė, su ja bendravo mažai, daugiau bendravo kai gimė vaikai, mat buvo panaÅ¡aus amžiaus.

Z. Ž. buvo piktoko bÅ«do, gėrė, ypač po dukros mirties, labai pergyveno dėl anÅ«kės nelaimės, žadėjo visÄ savo turtÄ anÅ«kei palikti, taip sakė per savo dukros Astos laidotuves. Mano, kad per laidotuves Z. Ž. elgėsi neadekvačiai. Po Z. Ž. dukros laidotuvių nebuvo susitikusios, yra girdėjusi, kad Z. Ž. gerdavo su kaimyne, tik prieÅ¡ mirtį aplankė ligoninėje. Z. Ž. santykiai su žentu buvo geri.Liudytojas J. G. teismui paaiÅ¡kino, kad su Z. Ž. gyveno toje pačioje laiptinėje ir dirbo toje pačioje gamykloje.

Mano, kad Z. Ž. paskutiniu metu neadekvačiai elgėsi, nesveikai jautėsi, tačiau problemų kaip su kaimyne nebuvo. Ji Å¡unį vedžiojo, kaimynus paÅ¡nekindavo. Kaimynę Jokubaitienę irgi pažįsta, nieko blogo negali pasakyti apie abi kaimynes. Pats jau 2 metai yra bendrijos pirmininkas, Z. Ž. turėjo Å¡iek tiek įsiskolinimo, po to kažkas skolas sutvarkė. Ateidavo anÅ«kė jos aplankyti. Z. sveikata niekada nesiskundė, gal kartais ir iÅ¡gerdavo taurelę, bet iÅ¡gėrusiÄ jÄ matė retai, porÄ kartų per metus, o visai girtos nėra matęs. Z.

Ž. yra jam minėjusi, kad sveikata pablogėjo, kad apsigyveno pas kaimynę, tačiau apie sudarytÄ sutartį nėra pasakojusi.Liudytoja Janina Galskienė teismui paaiÅ¡kino, kad Z. Ž. buvo jos sesuo, labai mylėjo savo dukrÄ ir anÅ«kę. Kai anÅ«kė buvo stipriai sužalota, ji sakė, kad dėl anÅ«kės viskÄ paaukotų. Kai mirė dukra, ji labai iÅ¡gyveno. Buvo kantri, medikų pagalbos nenorėjo, liudytoja yra medikė, kartais klausdavo jos patarimų. Santykiai su seseria buvo artimi, dažnai kalbėdavo telefonu, jÄ aplankydavo kas dvi savaites, kartais rasdavo iÅ¡gėrusiÄ , bet ne girtÄ , 2008 metais sesuo buvo atvažiavusi, bendraudavo normaliai.

Dėl turto sesuo yra kalbėjusi, kad viskÄ paliks anÅ«kei, kuri lankė močiutę porÄ kartų per savaitę. Sesuo nėra praÅ¡iusi nupirkti alkoholio. Kai tvarkė tėvų kapus, uždėjo už Z. Ž. 500 Lt už paminklÄ tėvams, skolÄ atsiėmė dalimis, eidavo skolos atsiimti su savo vyru, po pensijos gavimo dienos. Savo kaimyne nesiskundė. 2009 m. prieÅ¡ Å v. Kalėdas J. G. paskambino kaimynė, tada Z. Ž. prašėsi jÄ iÅ¡vežti namo, į Dubijos gatvę, kalbėjo kažkaip nenormaliai, todėl kreipėsi dėl sesers sveikatos į medikus, buvo padaryti tyrimai, sesuo buvo iÅ¡vežta į ligoninę, į gastroenterologijos skyrių, po to buvo perkelta į psichoneurologinį skyriųLiudytojas R.

G. teismui paaiÅ¡kino, kad Z. Ž. buvo jo svainė. Apie ginčo sutartį abu su žmona sužinojo po Z. Ž. mirties, manė, kad viskÄ anÅ«kei turėjo palikti. Seserys bendravo kartÄ per savaitę, nueidavo pas Z. Ž. į namus, kalbėdavo telefonu. Z. Ž. buvo piktoka, mano, kad jei skambinant neatsiliepdavo, tai tuo metu bÅ«davo neblaivi, nes jei blaivi bÅ«davo, visada atsiliepdavo. Apsilankymų metu yra matęs iÅ¡gėrusiÄ . PrieÅ¡ iÅ¡vežant į ligoninę Z. Ž. telefonu prašė jÄ gelbėti, todėl mano, kad ji patyrė spaudimÄ .

Z. Ž. skolÄ už tėvų kapų sutvarkymÄ - 500 Lt grÄ Å¾ino per tris kartus, eidavo tos skolos atsiimti po pensijos gavimo.Liudytoja D. Ž. teismui paaiÅ¡kino, kad ji yra Z. Ž. brolio žmona. Z. Ž. po dukros mirties buvo kelis kartus pas jÄ namuose, žadėjo viskÄ palikti anÅ«kei. Z. Ž. yra sakiusi, kad jos pinigų kortele kaimynė naudojasi. IÅ¡gėrusi Z. Ž. bÅ«davo pikta ant savo brolių ir seserų, o žentu didžiavosi. Liudytojas S. Ž. teismui paaiÅ¡kino, kad Z. Ž. buvo jo sesuo, su ja bendraudavo, telefonu pasikalbėdavo bent kartÄ per mėnesį.

Po dukros Astos mirties sesuo buvo pas liudytojÄ kokius 3 kartus, jis taip pat pas jÄ lankėsi, yra matęs ant stalo alaus. Sesuo buvo Å«mi, jei kas nepatikdavo, tuoj telefonÄ padėdavo, tada suprasdavo, kad sesuo iÅ¡gėrusi. Apie sutartį sužinojo, kai sesuo jau buvo ligoninėje. Liudytojas A. G. paaiÅ¡kino, kad jis nuo 1995 m. dirbo Č. M. įmonėje vairuotoju, iki 2007 m. buvo asmeninis vairuotojas. Apie ginÄÄ Å¾ino, veždavo Č. M. žmonÄ AstÄ Â Ä¯ mokyklÄ , nuveždavo jÄ ir pas mamÄ , yra matęs A.

M. mamÄ stovinčiÄ prie mokyklos, ji sakydavo, kad mama praÅ¡ys pinigų. Yra vežęs jos mamai maisto, pinigų. Yra matęs Z. Ž. ir iÅ¡gėrusiÄ , ir visai girtÄ . Kai nuvažiuodavo, dažnai jos nerasdavo savo bute, ji bÅ«davo pas savo kaimynę. Dirbti kitur pradėjo nuo 2007 m. 07 mėn. Nuo tos dienos Z. Ž. nematė.Liudytojas E. M. teismui paaiÅ¡kino, kad jis nuo 2004 m. apsigyveno Z. Ž. kaimynystėje, butai yra greta. Artimai su kaimyne nebendravo, matydavo jÄ vedžiojant Å¡unį, trumpai pakalbėdavo.

Žinojo, kad su kaimyne Jokubaitiene ji daugiau bendravo, jų santykiai buvo tokie draugiÅ¡ki, kad iÅ¡ pradžių net negalėjo suprasti, kuri kuriame bute gyvena. Yra matęs kelis kartus Z. Ž. anÅ«kę. Nėra matęs Z. Ž. girtos ar užuodęs alkoholio kvapÄ . Kaimynė buvo Å«maus bÅ«do, bet su ja nekonfliktavo, yra buto raktus pas jÄ vaikams palikęs, ir gimtadienio dovanÄ Å¾monai yra buvęs iÅ¡ vakaro pasidėjęs, kaimyne pasitikėjo. Per tÄ laikÄ , kol gyveno, nepastebėjo jokio keisto kaimynės elgesio.Liudytoja M.

V. teismui paaiÅ¡kino, kad Z. Ž. buvo jos kaimynė, gyveno toje pačioje laiptinėje. SuÅ¡nekdavo, kai ji Å¡unį vedžiodavo, matydavo jÄ beveik kasdien. Z. Ž. sveikata nesiskundė, apie sutartį nėra pasakojusi. Yra sakiusi, kad kad kaimynė J. jÄ prižiÅ«ri, tai jai ir butÄ užraÅ¡ys, nesiskundė, kad kaimynė J. jÄ blogai prižiÅ«ri. Yra mačiusi anÅ«kę lankant močiutę, kitų giminių nėra mačiusi. Z. Ž. į parduotuvę nueidavo pati, nėra jos mačiusi iÅ¡gėrusios, ji labai pergyveno dėl dukros mirties, tačiau nenusiÅ¡nekėdavo, bendravo normaliai.

Yra sakiusi, kad butÄ paliks tam, kas jÄ prižiÅ«rės.Liudytoja Z. J. teismui paaiÅ¡kino, kad ji buvo Z. Ž. kaimynė, jÄ pažinojo 35 metus, kartu gavo butus tame pačiame name, dirbo toje pačioje televizorių gamykloje, kartu į darbÄ važiuodavo, Z. Ž. buvo gera darbuotoja, jos nuotrauka dažnai bÅ«davo gamyklos garbės lentoje. Pasikalbėdavo, kai Z. Ž. Å¡unį vedžiodavo, po dukros mirties ji sakydavo, kad butÄ paliks tam, pas kÄ amžių pabaigs. Yra sakiusi, kad bÅ«na pas kaimynę, ten valgo, miega, todėl jai ir paliks.

Sveikata nesiskundė, sakydavo, kad yra užsigrÅ«dinusi, kad sirgti nėra kada. Kaimynės priežiÅ«ra ji nesiskundė, nėra pasakiusi, kad kaimynė jÄ skriaudžia. Nėra mačiusi Z. Ž. girtos, nėra įtarusi nusiÅ¡nekant, į parduotuvę Z. Ž. eidavo pati. Žinojo, kad pas jÄ lankosi anÅ«kė. Dažniausiai kalbėdavosi apie gamyklÄ , joje dirbusius žmones, turėjo gerÄ atmintį, viskÄ prisimindavo. Po dukros mirties labai pergyveno, tačiau ji buvo stipraus charakterio, abi pasiguosdavo, nes liudytojos sÅ«nus irgi yra miręs.Liudytoja D.

J. teismui paaiÅ¡kino, kad Z. Ž. buvo jos kaimynė, dažniau ėmė bendrauti, kai liudytoja nebedirbo, nuo 2001 m., nuo tada bendraudavo kasdien. Gamindavosi valgį, kartu žiÅ«rėdavo televizorių, miegoti Z. Ž. eidavo į savo butÄ . SiÅ«lė užraÅ¡yti butÄ , bet liudytoja atsisakė, tada ji butÄ liudytojos sÅ«nui S. užrašė, nes su juo gerai sutarė, sÅ«nus prie jos užaugo. Kad butÄ užraÅ¡ys sÅ«nui, ėmė kalbėti prieÅ¡ 5-6 metus iki savo mirties. Kai sÅ«nus buvo grįžęs iÅ¡ užsienio, Z.

Ž. pasiÅ«lė važiuoti pas notarÄ . SÅ«nus Z. Ž. pinigais Å¡elpė, iÅ¡laikė liudytojÄ , savo motinÄ , nes ji negaudavo pensijos. Jau po sutarties Z. Ž. turėjo skolų už elektrÄ , dujas. SÅ«nus grįžęs iÅ¡ užsienio sumokėjo 270 Lt už dujas ir už Å¡ildymÄ virÅ¡ 1000 Lt., iki sutarties sudarymo sÅ«nus yra mokėjęs Z. Ž. skolÄ už elektrÄ .Kai sÅ«nus iÅ¡važiuodavo į užsienį, tuo laiku liudytoja prižiÅ«rėjo Z. Ž., sÅ«nus sugrįždavo į LietuvÄ kas mėnesį, kas pusantro mėnesio.

Z. Ž. anÅ«kė ateidavo tik praÅ¡yti pinigų iÅ¡ močiutės, po pensijos gavimo, kai pinigai pas močiutę baigdavosi, anÅ«kė nebeateidavo, kiti giminės taip pat nesilankė. Alkoholio kartu nevartojo, tik per didžiÄ sias Å¡ventes. Z. Ž. mokėjimo kortelių neturėjo, tik lapkričio- gruodžio mėnesiais yra pinigus nuėmusi, kai Z. Ž. jai pasakė savo PIN kodÄ . Po liudytojų apklausos ieÅ¡kovų atstovas prašė tenkinti anksčiau pateiktÄ teismui praÅ¡ymÄ skirti Z. Ž. pomirtinę psichiatrinę ekspertizę, nes dauguma liudytojų paliudijo, kad Z.

Ž. piktnaudžiavo alkoholiu, kai kurie liudytojai pasakė, kad Z. Ž. elgėsi ne visai adekvačiai, kartais nusiÅ¡nekėdavo, o tai ir yra pagrindas ginčyti sutartį, nes dėl tokios savo bÅ«klės Z. Ž. nesuprato savo veiksmų, nesuprato sutarties sukeliamų pasekmių.Atsakovo S. J. atstovas advokatas J. N. prašė praÅ¡ymÄ atmesti, nes sutartis pasiraÅ¡yta, nėra jokių duomenų apie tai, kad jÄ sudarant buvo daromas spaudimas, tokia buvo Z. Ž. valia. Jei teismas skirtų ekspertizę, prašė susiaurinti klausimÄ , užduodamÄ ekspertams, užduoti tik klausimÄ , ar sutarties pasiraÅ¡ymo metu, t.y. 2008-01-08 d.

Z. Ž. galėjo suprasti savo veiksmus, o ne vėliau ar anksčiau- tik sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ , nes kiti laikotarpiai nėra susiję su Å¡ia byla. Jei ekspertizė bÅ«tų paskirta, prašė skirti jÄ atlikti ne Å iaulių ekspertams.Teismas nutarė netenkinti ieÅ¡kovų ir jų atstovų praÅ¡ymo skirti pomirtinę psichiatrinę ekspertizę, nes į bylÄ pateiktuose medicininiuose dokumentuose nebuvo užfiksuota, o ir ieÅ¡kovai nepateikė jokių įrodymų, suteikiančių pagrindÄ skirti Z.

Ž. pomirtinę psichiatrijos ekspertizę.IeÅ¡kinys atmestinas.IÅ¡ byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimų, pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų, nustatyta, kad 2008-01-08 Z. Ž., gyvenanti (duomenys neskelbtini), ir S. J., gyvenantis (duomenys neskelbtini) sudarė sutartį, pagal kuriÄ rentos gavėja Z. Ž. perdavė rentos mokėtojui S. J. asmeninėn nuosavybėn jai nuosavybės teise priklausantį butÄ , kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), o rentos mokėtojas S. J. įsipareigojo teikti rentos gavėjai Z.

Ž. iki jos gyvos galvos sutartyje iÅ¡vardintas materialiojo aprÅ«pinimo, priežiÅ«ros, reikiamos pagalbos paslaugas. Å alys susitarė, kad Rentos gavėja naudosis visu savo turtu ir gyvens visame Å¡ios sutarties 1 punkte apraÅ¡ytame bute iki gyvos galvos. Sutarties Å¡alims buvo iÅ¡aiÅ¡kinti Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.464 str. reikalavimai, jų taikymo taisyklės ir pasekmės. Rentos mokėtojui pažeidus sutarties sÄ lygas, Rentos gavėjai buvo iÅ¡aiÅ¡kinta teisė reikalauti grÄ Å¾inti nekilnojamÄ jį turtÄ ir sutartį nutraukti.

Sutarties Å¡alims buvo iÅ¡aiÅ¡kintas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.393 ir 6.398 straipsnių turinys, kad nuosavybės teisė Rentos mokėtojui į perduotÄ turtÄ pereina Rentos gavėjai perdavus turtÄ . Å alys pareiÅ¡kė, kad sutartį sudarė laisva abiejų Å¡alių valia, nenaudojant spaudimo, dėl kurio Å¡alys bÅ«tų priverstos sudaryti Å¡iÄ sutartį, sutartis sudaryta sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo principais, visos Å¡ios sutarties sudarymo aplinkybės Å¡alims žinomos.

Sutartis buvo Å¡alims perskaityta, suprasta dėl turinio ir pasekmių, ir, kaip atitinkanti jų valiÄ , priimta ir pasiraÅ¡yta, sutartį patvirtino Å iaulių miesto IV-ojo notarų biuro notarė R. S., kuri yra mirusi, mirties data-2008-10-12 (I t., b.l.8-9,30). IeÅ¡kovai L. M. a.k(duomenys neskelbtini) ir I. M. a.k(duomenys neskelbtini), yra A. M. a.k(duomenys neskelbtini) mirusios 2007-06-11, vaikai, A. M., iki santuokos- A. Ž., buvo Z. Ž. a.k(duomenys neskelbtini) mirusios 2010-01-08, dukra, todėl ieÅ¡kovai L.

M. ir I. M. pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11 str. 1 d. 2 p. yra mirusios Z. Ž. vaikaičiai, jos antros eilės įpėdiniai pagal įstatymÄ , o kadangi vienintelė Z. Ž. dukra yra mirusi, nesant pirmos eilės įpėdinių, jie bÅ«tų galėję pagal įstatymÄ paveldėti mirusios Z. Ž. turtÄ (I t., b.l.10-15,21). Č. M. yra I. M. ir L. M. tėvas, L. M. įstatyminis atstovas (I t., b.l.20). IeÅ¡kovė I. M. yra neįgali, jos darbingumas 20 proc. (II t., b.l.38-40). Z. Ž. asmeninės nuosavybės teise turėtas butas, unikalus Nr.2997-4005-0014:0076 pagal iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį perduotas S. J., sutartis Nekilnojamojo turto registre įregistruota 2008-01-10 (I t., b.l.16-17).

IeÅ¡kovų (I t., b.l.8-9), VÄ® Registrų centro (I t., b.l.59-64), Lietuvos notarų rÅ«mų (I t., b.l.145-155) pateiktos sutarties kopijos yra identiÅ¡kos, jose nėra pataisymų ar netikslumų. Sutartį pasirašė Z. Ž., pati parašė savo vardÄ , pavardę ir paraÅ¡Ä . PrieÅ¡ tvirtinant sutartį notarė R. S. atliko visus privalomus veiksmus- patikrino, ar asmuo (Z. Ž.) neįraÅ¡ytas hipotekos (įkeitimo) lakÅ¡te skolininku arba savininku, patikrino, ar ji neįraÅ¡yta tarp neveiksnių asmenų, byloje yra Pažyma apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimÄ nekilnojamojo turto registre, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as, buto pirkimo sutartis, Gyventojų registro tarnybos pateiktas iÅ¡raÅ¡as apie asmenį.Å iaulių m.

I-ojo notarų biuro pateiktoje bylos dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo į mirusios Z. Ž. palikimÄ , I. M. ir įstatyminio L. M. atstovo Č. M. pareiÅ¡kimai dėl palikimo priėmimo pateikti notarui 2010-04-06, pagal 2010-05-28 iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ Z. Ž. turtÄ lygiomis dalimis paveldi jos vaikaičiai I. M. ir L. M. (I t., b.l.65-85).Pagal pateiktus medicininius dokumentus- epikrizes, medicinines korteles, specialisto iÅ¡vadÄ , pažymÄ , ligos istorijÄ , atsakymÄ Ä¯ užklausimÄ , Z.

Ž. į gydytojus nesikreipė laikotarpiu nuo 1998-09-02 iki 2009-11-30 (I t., b.l.18-19, 113-114, 125-129, II t., b.l.1-2, 21-23, 49-52, 65).Z. Ž. gaudavo pensijÄ , kurios dydis iki 2007-06 mėn. buvo 690,65 Lt, iki 2007-12 mėn.- 778,43 Lt, iki 2008-07 mėn.- 894,69 Lt, iki 2009-12 mėn. – 980,79 Lt (I t., b.l.116- 120). Pensija Z. Ž. buvo pervedama į „Swedbank“ AB esančiÄ sÄ skaitÄ , kuria Z. Ž. naudojosi (I t., b.l.121-124).IÅ¡ komunalinių paslaugų teikėjų pateiktų mokesčių mokėjimo pažymų ir dokumentų matyti, kad už Z.

Ž. priklausiusiam butui tiektÄ Å¡ilumÄ ir karÅ¡tÄ vandenį, elektrÄ , Å¡altÄ vandenį, buvo susidarę įsiskolinimai, kurie buvo apmokėti (I t., b.l.97-98, 130-144, II t., b.l.3-4).IeÅ¡kovų reikalavimas pripažinti ginčo sutartį negaliojančia buvo grindžiamas dviem pagrindais- kad sudarydama iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį Z. Ž. suklydo dėl sandorio esmės, bei kad sandorio sudarymo metu Z. Ž. negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti.IÅ¡Â byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų, bei liudytojų parodymų teismas daro iÅ¡vadÄ , kad 2008-01-08 pasiraÅ¡ydama iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį, Z.

Ž. galėjo suprasti sandorio esmę, t.y. jai prieÅ¡ sandorio pasiraÅ¡ymÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nuosavybės teisė į butÄ yra perduodama S. J. nuo sutarties pasiraÅ¡ymo momento, kad ji gyvens tame bute iki gyvos galvos. Z. Ž. buvo iÅ¡aiÅ¡kinta teisė reikalauti sutartį nutraukti, sutartis buvo jai perskaityta, bei jos asmeniÅ¡kai suprasta ir pasiraÅ¡yta. Z. Ž. po sutarties pasiraÅ¡ymo nesikreipė dėl sutarties nutraukimo, nesiskundė dėl netinkamo jos vykdymo, nors, kaip patvirtino ieÅ¡kovai bei visi teisme apklausti liudytojai, gyveno aktyvų ir pilnavertį gyvenimÄ , buvo geros atminties ir tvirto, Å«maus charakterio, pati savimi pasirÅ«pindavo ir apsitarnaudavo, eidavo į parduotuvę, vedžiodavo Å¡unį, adekvačiai ir aktyviai bendravo su aplinkiniais asmenimis.

Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojų Z. J. ir M. V. parodymais, kad Z. Ž. žadėjo užraÅ¡yti butÄ tam, kas jÄ prižiÅ«rės, pas kÄ pabaigs amžių, nes Å¡ios liudytojos buvo jos kaimynės, tačiau nebuvo artimos draugės ir nėra niekaip suinteresuotos bylos baigtimi. Å ių liudytojų parodymus teismas vertina kaip velionės iÅ¡ankstinį apgalvotÄ ketinimÄ pasirÅ«pinti, kad bÅ«tų tinkamai prižiÅ«rėta ir aprÅ«pinta iki mirties ir kad ja rÅ«pintųsi asmuo, galintis tai padaryti, kuriuo ji pasitiki.

Sudarydama iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį, Z. Ž. tÄ savo ketinimÄ Ä¯gyvendino, ieÅ¡kovai nepateikė argumentų ar įrodymų, duodančių pagrindo tuo abejoti, ieÅ¡kovų ir jų pakviestų liudytojų parodymai apie tai, kad Z. Ž. ketino butÄ užraÅ¡yti anÅ«kei, tik paliudija, kad ji anksčiau galėjo turėti ir kitokių ketinimų, dėl kurių vėliau savo nuomonę pakeitė. Be to, dauguma ieÅ¡kovų pakviestų liudytojų yra artimi giminaičiai, suinteresuoti bylos baigtimi, todėl teismas jų parodymais nesivadovauja.Vertinant ieÅ¡kovų argumentÄ , kad sandorio sudarymo metu Z.

Ž. negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, teismas konstatuoja, kad Å¡is argumentas yra pagrįstas tik ieÅ¡kovų prielaidomis, nes į bylÄ nėra pateikta jokių faktinių duomenų ar raÅ¡ytinių įrodymų. Velionė Z. Ž., kaip paliudijo be iÅ¡imties visi liudytojai, sandorio sudarymo metu buvo geros sveikatos, nesiskundė jokiais sutrikimais, elgėsi adekvačiai jos amžiui, normaliai bendravo su aplinkiniais, pati eidavo į parduotuvę, vedžiodavo Å¡unį, bendravo su pažįstamais ir kaimynais, kurie jÄ pažinojo ilgÄ laikÄ , niekas nepastebėjo jokių sutrikimų, jai bÅ«nant gyvai artimiesiems nebuvo kilę jokių abejonių dėl jos veiksnumo.

Z. Ž. nesirgo, nesikreipė į medicinos įstaigas, nesiskundė sveikata aplinkiniams, nebuvo teismo nustatyta tvarka pripažinta neveiksnia ar ribotai veiksnia (LR CK 2.10-2.11 str.), teismui nepateikta jokių įrodymų, ar argumentų, suteikiančių pagrindÄ abejoti jos psichine sveikata sutarties sudarymo metu. Teismas nesivadovauja ieÅ¡kovų bei jų pakviestų liudytojų parodymais apie tai, kad Z. Ž. piktnaudžiavo alkoholiu ir dėl to galėjo nesuprasti savo veiksmų ar jų valdyti. Liudytojai, kurie nėra suinteresuoti bylos baigtimi- artimiausias kaimynas E. M., kaimynės Z.

J. ir M. V.- nepatvirtino piktnaudžiavimo alkoholiu fakto, Z. Ž. nebuvo įraÅ¡yta į įskaitÄ dėl priklausomybės. Visi be iÅ¡imties liudytojai ir patys ieÅ¡kovai patvirtino, kad Z. Ž. sveikata sutriko tik prieÅ¡ jos mirtį, kas ir atsispindi medicininiuose dokumentuose, todėl teismas neskyrė ieÅ¡kovų praÅ¡omos pomirtinės psichiatrinės ekspertizės, nes tam nebuvo jokių objektyvių duomenų, iÅ¡skyrus suinteresuotos pusės liudytojų parodymus.Reikalavimo pripažinti sutartį negaliojančia dėl netinkamo jos vykdymo ieÅ¡kovai nepareiÅ¡kė, todėl Å¡ia tema teismas nepasisako.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.89 straipsnio pagrindu dėl savo veiksmų reikÅ¡mės negalėjusio suprasti fizinio asmens sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu ieÅ¡kinį gali pareikÅ¡ti ne tik pats asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jo globėjas. LR CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismÄ , jog bÅ«tų apginta ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Å ioje byloje ieÅ¡kovai yra mirusios Z. Ž. antros eilės įpėdiniai, kurie paveldėtų jos asmeninės nuosavybės teise turėtÄ butÄ , jeigu iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartis bÅ«tų pripažinta negaliojančia. Tokius ieÅ¡kinius gali pareikÅ¡ti patys nurodyti asmenys, jų įgalioti asmenys (CPK 56 straipsnis), jų įstatyminiai atstovai (CPK 38 straipsnis), todėl ieÅ¡kovai turėjo teisę kreiptis su ieÅ¡kiniu dėl iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties pripažinimo negaliojančia.

Kaip pripažino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT 2005-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005; LAT 2009-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-278/2009), „teismai, nagrinėdami ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės, turi atsižvelgti į duomenis apie Å¡io asmens bÅ«senÄ sandorio sudarymo metu ir į sudaryto sandorio turinį. Asmens bÅ«senÄ , kaip juridinį faktÄ , gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrÄ asmens bÅ«sena sandorio sudarymo metu".

Teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, sprendė, kad sandorio sudarymo metu Z. Ž. suprato savo veiksmų reikÅ¡mę, buvo normalios bÅ«senos, jos sudarytas sandoris atitiko jos valiÄ ir interesÄ , kad ja bÅ«tų pasirÅ«pinta iki kol ji bus gyva, todėl nėra pagrindo pripažinti iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį negaliojančia.LR CK 1.90 str. nustatyta, kad sandoris gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu iÅ¡ esmės suklydus, suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009) yra pasisakęs, kad „suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai iÅ¡reiÅ¡kiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trÅ«kumų; jÄ nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios iÅ¡raiÅ¡ka. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebÅ«tų sudaręs....Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y.

Å¡alies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokioms pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiÅ¡kia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiÅ¡kumui, kiekvienas asmuo privalo pats rÅ«pintis savo teisėmis ir pareigomis. PrieÅ¡ atlikdamas bet kokį veiksmÄ , asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali bÅ«ti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio Å¡alies neapdairumo, neatidumo ar nerÅ«pestingumo.

Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio Å¡alies amžių, iÅ¡silavinimÄ , sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. SuklydimÄ galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo. Vadinasi, teismai, spręsdami dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu, privalo tirti ir vertinti CK 1.90 straipsnio taikymui pirmiau nurodytų bÅ«tinų sÄ lygų visumÄ â€œ.

IÅ¡ byloje surinktų įrodymų visumos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Z. Ž. teisingai suvokė sandorio sudarymo aplinkybes, jau anksčiau buvo iÅ¡reiÅ¡kusi ketinimus sudaryti tokį sandorį ir apie tokius ketinimus buvo sakiusi pažįstamiems, su kuriais bendravo, ji gerai suvokė, kad sudarius sandorį, nuosavybė į jos butÄ pereina S. J., kuris turės ja rÅ«pintis iki gyvos galvos, t.y. gerai suvokė esmines sandorio aplinkybes ir iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ tokį sandorį sudarydama. Jos elgesys atitiko protingo ir apdairaus jos amžiaus žmogaus elgesio kriterijus, nes ji apgalvojo savo bÅ«senÄ , įvertino kitų asmenų galimybes ja pasirÅ«pinti ir iÅ¡sirinko jos manymu tinkamÄ asmenį, su kuriuo ir pasirašė ginčo sutartį.

Teismo manymu nebuvo suklydimo dėl esminių sandorio elementų, Z. Ž. suprato sandorio esmę, kuri jai buvo notaro išaiškinta prieš pasirašant ginčo sutartį, todėl konstatuoti, kad Z. Ž. suklydo dėl sandorio esmės, nėra pagrindo.Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, ieškinys atmestinas.Ieškinį atmetus, iš ieškovų atsakovui priteistinos atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos- 2000 Lt advokato pagalbos išlaidų (CPK 93 str. 1 d.). Kadangi ieškovas L. M. yra nepilnametis, jo vardu ieškinį inicijavo ir jo interesus teisme atstovavo jo atstovas tėvas Č.

M., kuris pagal įstatymÄ (LR CK 3.185 str.) yra nepilnamečio vaiko turto tvarkytojas, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės I. M. ir ieÅ¡kovo L. M. įstatyminio atstovo Č. M. solidariai.IÅ¡ ieÅ¡kovų valstybei priteistinos procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos- 44,90 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str. 1 d.).Vadovaudamasis LR CPK 259 str., 260 str., 263-267 str., 269 str., 270 str., teismas n u s p r e n d ė: IeÅ¡kinį atmesti.Priteisti atsakovui S. J. a.k(duomenys neskelbtini) solidariai iÅ¡ ieÅ¡kovės I.

M. a.k(duomenys neskelbtini) ir ieÅ¡kovo L. M. a.k. (duomenys neskelbtini) įstatyminio atstovo Č. M. a.k(duomenys neskelbtini) 2000,00 Lt (du tÅ«kstančius litų) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisti solidariai iÅ¡ ieÅ¡kovės I. M. a.k(duomenys neskelbtini) ir ieÅ¡kovo L. M. a.k. (duomenys neskelbtini) įstatyminio atstovo Č. M. a.k(duomenys neskelbtini) 44,90 Lt (keturiasdeÅ¡imt keturis litus 90 ct) procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų valstybei .Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2010-07-23 Å iaulių miesto apylinkės teismo nutartimi pritaikytÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę- įraÅ¡Ä vieÅ¡ame registre, kuriuo buvo uždrausta perleisti S. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) butÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

Sprendimui įsiteisėjus, medicinines korteles bei ligos istorijas grÄ Å¾inti jas pateikusioms įstaigoms.Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per šį teismÄ . Teisėja                                                                              Gražina Mataitienė